CP v2

Tag: Jūriniai vėjo parkai

  • Pirmasis JAV jūrinis vėjo parkas tapo žuvų traukos centru: mokslininkai aiškina magneto efektą

    Pirmasis JAV jūrinis vėjo parkas tapo žuvų traukos centru: mokslininkai aiškina magneto efektą

    Pirmas, bet netikėtas rezultatas

    Prie Rod Ailando krantų įrengtas pirmasis Jungtinių Valstijų jūrinis vėjo parkas šiandien minimas ne tik energetikos kontekste. Tyrėjai fiksuoja, kad teritorija aplink turbinas tapo gyvybės židiniu, sutraukiančiu žuvis ir kitus jūros organizmus.

    Ant turbinų konstrukcijų gausiai įsitvirtino mėlynosios midijos, tarp metalinių elementų slepiasi jauni krabai, o netoliese vis dažniau telkiasi juodieji jūriniai ešeriai. Šis reiškinys mokslo darbuose ir apžvalgose apibūdinamas kaip magneto efektas, kai infrastruktūra netyčia sukuria naują buveinę.

    Kaip turbinos virsta dirbtiniu rifu

    Jūrinėje aplinkoje, kur dugnas neretai būna smėlingas ir palyginti vientisas, didelės plieninės atramos sukuria tai, ko natūraliai trūksta: kietą paviršių ir vertikalią struktūrą. Būtent prie tokių paviršių lengviausiai prisitvirtina midijos, jūrų gilės, dumbliai ir kiti organizmai.

    Įsikūrusi kolonija pamažu formuoja daugiasluoksnę ekosistemą: smulkūs bestuburiai tampa maistu mažoms žuvims, o šias ima medžioti didesni plėšrūnai. Taip aplink turbinas susidaro savotiška maisto grandinė, kurios ankstesniame smėlėtame dugne galėjo ir nebūti.

    Kodėl gyvūnai sugrįžta į tą pačią vietą

    Tyrimai rodo, kad aplink atramas kinta ir vandens srautai, o susidarančios sūkurinės zonos gali kaupti planktoną bei kitas maisto daleles. Tai sukuria stabilesnes maitinimosi sąlygas, todėl žuvys į šias vietas grįžta ne atsitiktinai, o dėl prognozuojamo maisto ir prieglobsčio.

    Viena dažniausiai cituojamų įžvalgų yra ta, kad kai kurių rūšių žuvų tankis prie konstrukcijų gali būti kelis kartus didesnis nei atviroje jūroje. Tokie skirtumai siejami su tuo, kad dirbtinis rifas vienu metu suteikia ir slėptuvę, ir maisto šaltinį, ypač jaunikliams.

    Nauda ir klausimai, kurie lieka atviri

    Dalis mokslininkų vertina, kad tokie nauji rifai teoriškai gali prisidėti prie vietinės biologinės įvairovės ir net sudaryti palankesnes sąlygas kai kurioms žuvų populiacijoms. Kita vertus, pabrėžiama, kad ilgalaikis poveikis priklauso nuo daugybės veiksnių: nuo vietos hidrologijos iki to, ar keičiasi rūšių migracijos keliai.

    Praktikoje jūriniai vėjo parkai vis dažniau vertinami ne vien kaip energijos infrastruktūra, bet ir kaip žmogaus sukurti jūrinės aplinkos elementai, galintys keisti vietines ekosistemas. Dėl to plečiantis jūrinio vėjo projektams vis daugiau dėmesio skiriama stebėsenai, kad būtų aiškiau, kur baigiasi nauda ir prasideda rizikos.

    „Turbinos ne traukia žuvis pačios savaime, o todėl, kad sukuria rifui panašią buveinę ir patikimesnį maisto šaltinį“, – teigia tyrėjai, apibendrindami magneto efekto logiką.

  • Šiaurės jūros vėjo jėgainių parką taranavo be įgulos dreifuojantis laivas: kas nutiko?

    Šiaurės jūros vėjo jėgainių parką taranavo be įgulos dreifuojantis laivas: kas nutiko?

    Nyderlandų pakrantėje statomame Šiaurės jūros jūrinio vėjo parke įvyko neįprastas incidentas: į vienos turbinos pamatą atsitrenkė be įgulos dreifavęs krovininis laivas. Laivas kurį laiką judėjo be radijo ryšio ir be aiškios kontrolės, kol galiausiai kliudė infrastruktūrą.

    Susidūrimas užfiksuotas Hollandse Kust Zuid projekte, kuris laikomas vienu didžiausių jūrinio vėjo energetikos objektų regione. Statybų aikštelėje jau buvo sumontuota dalis masyvių plieninių pamatų, skirtų atlaikyti ilgalaikes apkrovas ir ekstremalias jūros sąlygas.

    Incidentas sukėlė ne tik matomus pažeidimus virš vandens linijos, bet ir riziką, kad povandeninė konstrukcijos dalis galėjo būti pažeista nepastebimai. Dėl to buvo pradėtos papildomos apžiūros, pasitelkiant specialistus, kurie vertina atramos stabilumą ir galimą įtaką tolimesniems darbams.

    Kaip laivas tapo nevaldomas?

    Pranešama, kad 2022 metais per audrą Šiaurės jūroje krovininis laivas neteko galimybės išsilaikyti vietoje, nutrūko inkaravimo grandinės ir laivas ėmė dreifuoti. Situaciją komplikavo susidūrimas su kitu laivu, po kurio į laivo mašinų skyrių galėjo patekti vanduo, o valdymo galimybės dar labiau sumažėjo.

    Įgula buvo evakuota sraigtasparniu, nes kilo rizika, kad laivas gali skęsti, todėl jis liko be žmonių ir be įprastų valdymo procedūrų. Toks sprendimas jūroje nėra kasdienis, tačiau ekstremaliomis oro sąlygomis prioritetu laikomas žmonių saugumas.

    Vėliau gelbėjimo tarnybos ir vilkikai sugebėjo pritvirtinti vilkimo lynus ir nuvilkti laivą į uostą. Tuo pat metu buvo pradėtas tyrimas, siekiant įvertinti, ar laivas nebuvo paliktas per anksti ir ar buvo išnaudotos visos galimybės išvengti dreifo.

    Kodėl vėjo parkai pažeidžiami?

    Jūrinio vėjo parkai vis dažniau statomi intensyvaus laivybos eismo zonose, o Šiaurės jūra yra viena judriausių pasaulyje. Tai reiškia, kad šalia energetikos infrastruktūros nuolat juda krovininiai laivai, tanklaiviai ir kiti dideli laivai, kuriems audros metu kyla didesnė techninių gedimų ir navigacijos incidentų rizika.

    Net vienas nekontroliuojamas laivas gali sukelti didelių nuostolių, nes pažeidimai jūroje dažnai reikalauja brangių patikrų, nardymo darbų, sonarinių tyrimų ir statybų grafiko korekcijų. Be to, jūrinio parko infrastruktūra yra tarpusavyje susieta: vienas incidentas gali paveikti ne tik atskirą turbiną, bet ir viso objekto prijungimo bei bandymų planus.

    Ką tai reiškia energetikos plėtrai?

    Šis atvejis išryškino, kad sparčiai augant jūrinio vėjo energetikai reikia ne tik daugiau turbinų, bet ir didesnio dėmesio saugumo architektūrai. Praktikoje tai gali reikšti griežtesnes laivybos kontrolės zonas, greitesnio reagavimo vilkikų budėjimą, geresnį audrų rizikos planavimą ir infrastruktūros atsparumo vertinimus.

    Incidentas taip pat primena, kad net ir pažangiai suplanuoti projektai priklauso nuo nenuspėjamų veiksnių jūroje. Energetikos vystytojams, draudikams ir institucijoms tai yra signalas, kad su laivybos rizika teks skaitytis vis labiau, ypač ten, kur vėjo parkai plečiasi šalia pagrindinių jūrinių maršrutų.

  • Jūriniai vėjo parkai kuria radarų akląsias zonas: 53 laivų bandymai parodė, kaip juos aptikti

    Jūriniai vėjo parkai kuria radarų akląsias zonas: 53 laivų bandymai parodė, kaip juos aptikti

    Kapitonai ir pakrančių tarnybos jau kelerius metus fiksuoja neraminančias situacijas šalia jūrinių vėjo parkų: laivai radaro ekranuose trumpam pranyksta arba „suskyla“ į kelis netikslius taškus. Laivas fiziškai nedingsta, tačiau navigacijos vaizde atsiranda akloji zona, kuri intensyvaus eismo ruožuose gali lemti pavojingai vėlyvą reakciją.

    Problema siejama su sparčiai daugėjančiomis didelėmis metalinėmis konstrukcijomis jūroje. Vėjo turbinų bokštai ir besisukančios mentės keičia radaro signalų atspindžių foną taip, kad silpnesni grįžtantys signalai nuo mažesnių laivų tampa sunkiau atskiriami nuo „triukšmo“.

    Kaip turbinos trikdo laivų radarą?

    Jūrinis radaras veikia siųsdamas radijo bangas ir matuodamas, kas grįžta atgal nuo objektų. Atviroje jūroje laivai paprastai aiškiai išsiskiria, tačiau vėjo parkų teritorijose operatoriai dažnai mato persidengiančius atspindžius nuo turbinų ir netoliese esančių laivų.

    Dideli metaliniai paviršiai gali sukurti stiprius grįžtančius signalus, o tai užgožia silpnesnius atspindžius nuo mažesnių taikinių. Besisukančios mentės papildomai sukuria kintančius aido „pėdsakus“, kurie kai kuriais atvejais primena judančius objektus ir apsunkina patikimą atskyrimą.

    Ką parodė 53 laivų bandymai?

    Siekdami įvertinti riziką realiomis sąlygomis, specialistai atliko kontroliuojamus bandymus veikiančių turbinų masyvuose. Į vėjo parkų aplinką buvo įtraukti 53 skirtingi laivai, o jų judėjimas stebėtas radaro sistemomis, vertinant, kada ir kokiomis sąlygomis taikinys tampa nestabilus.

    Bandymai parodė pasikartojančius scenarijus: taikiniai radaro vaizde tampa fragmentuoti, trumpam išblėsta ir vėl atsiranda, o tikslus kontūras gali „išsitęsti“ ar kisti. Efektas ryškėjo esant prastesniam orui ir tam tikriems stebėjimo kampams, kai turbinų atspindžiai radare persidengia su laivų signalais.

    Didžiausi iššūkiai fiksuoti mažesniems laivams, kurių radaro atspindys silpnesnis. Tai ypač aktualu žvejybos laivams, aptarnavimo flotilei ir pakrančių stebėsenos laivams, kurie dažnai dirba arti turbinų eilių ir juda maršrutais, kertančiais vėjo parkų zonas.

    Kaip mažinti susidūrimų riziką?

    Tyrėjų išvada paprasta: vėjo parkų negalima vertinti kaip pavienių kliūčių, nes radarui tai yra vientisa, sudėtingą foną kurianti struktūrų sistema. Praktikoje tai reiškia, kad aptikimo kokybę gali pagerinti kitoks turbinų atspindžių filtravimas, taikinio sekimas ilgesniais laiko intervalais ir aplinkos „modeliavimas“ kaip vieno objekto.

    Bandymuose taip pat išryškėjo, kad turbinų išdėstymas turi reikšmės: vieni tinklo formos sprendimai sudaro stabilesnes sekimo sąlygas, kiti sukuria ryškesnes akląsias zonas. Dėl to planuojant naujus jūrinius vėjo parkus laivybos sauga ir navigacinių sistemų suderinamumas tampa ne mažiau svarbūs nei energetiniai ar ekonominiai tikslai.

    Augant jūrinės vėjo energetikos apimtims, kartu turi evoliucionuoti ir jūrinė navigacija: nuo laivų radarų nustatymų iki pakrančių stebėsenos algoritmų bei operacinių taisyklių, kaip dirbti teritorijose, kur signalų fonas yra iš esmės kitoks nei atviroje jūroje. Priešingu atveju trumpalaikiai „dingimai“ ekrane gali virsti realiomis avarinėmis situacijomis intensyvaus eismo akvatorijose.

  • Nyderlanduose užfiksuota netikėta paukščių migracija: jūrinė rūšis „naudoja“ vėjo jėgaines kaip stoteles

    Nyderlanduose užfiksuota netikėta paukščių migracija: jūrinė rūšis „naudoja“ vėjo jėgaines kaip stoteles

    Ilgą laiką manyta, kad jūriniai paukščiai jūroje įrengtas vėjo jėgaines pirmiausia laiko kliūtimi ir, kiek įmanoma, jų vengia. Dalis rūšių iš tiesų keičia maršrutus, kad išvengtų susidūrimo rizikos, triukšmo ar trikdymo.

    Tačiau Nyderlandų pakrantėje mokslininkai migracijų metu pastebėjo kitokį vaizdą. Retesnė jūrinė paukščių rūšis prie vėjo jėgainių sugrįždavo ne atsitiktinai: judėjimas tarp konstrukcijų kartojosi ir atrodė kryptingas.

    Kodėl tyrėjai sukluso?

    Stebėjimai buvo sutelkti į migruojančius jūrinius paukščius, keliaujančius per Šiaurės jūrą, kur nuotolinėse jūrinėse teritorijose pastatyta daug vėjo parkų. Tokiose kelionėse paukščiams tenka įveikti didelius atstumus virš atviro vandens, kur beveik nėra vietų nutūpti ar orientyrų.

    Tyrėjai, analizuodami skrydžių trajektorijas ir elgseną šalia kelių vėjo parkų, pastebėjo dėsningumą. Kai kurie individai koregavo kryptį taip, kad priartėtų prie turbinų, net kai oro sąlygos išlikdavo stabilios.

    Ką rodo migracijos duomenys?

    Surinkta informacija leido įtarti, kad paukščiai kai kuriose vietose vėjo jėgainių zonas naudoja kaip tarpines stoteles. Priartėję prie vienos konstrukcijos, jie trumpam sulėtindavo judėjimą, o vėliau skrisdavo toliau link kitos.

    Tokie sustojimai dažnai būdavo trumpi, kartais trunkantys vos kelias minutes, bet pasikartojantys. Mokslininkams tai priminė judėjimą tarp dirbtinių „salų“, išsidėsčiusių jūroje per visą migracijos kelią.

    Pastebėta ir tai, kad prie turbinų pamatų gali didėti paukščių maitinimosi aktyvumas. Po vandeniu esantys konstrukcijų elementai laikui bėgant apauga, susidaro vietos, kur telkiasi smulkesnė gyvūnija, o paskui ir žuvys, pritraukiančios plėšrūnus, tarp jų ir paukščius.

    Kodėl vėjo jėgainės gali tapti „orientyrais“?

    Atviroje jūroje orientavimasis ypač sudėtingas, kai matomumą riboja rūkas, krituliai ar bangavimas. Vėjo jėgainių eilės sukuria vertikalius, iš toli pastebimus objektus, kurie gali padėti palaikyti kryptį ir sumažinti navigacijos „neapibrėžtumą“ ilguose perskridimuose.

    Mokslininkų vertinimu, tokia struktūrų teikiama nauda gali būti dvejopa: vizualūs orientyrai ir didesnė tikimybė rasti maisto. Vis dėlto pabrėžiama, kad toks elgesys nėra universalus ir daugelis kitų rūšių vėjo parkų teritorijų ir toliau vengia.

    Dėl šių priežasčių tyrėjai ragina vėjo parkų poveikį vertinti ne vien pagal bendrą „vengimo“ taisyklę. Skirtingos rūšys gali reaguoti nevienodai, o kai kurios, panašu, prisitaiko prie naujos infrastruktūros greičiau, nei buvo manyta anksčiau.

    Ekspertai pažymi, kad tai nekeičia būtinybės planuojant jūrinius vėjo parkus vertinti rizikas paukščiams ir jų migracijai. Tačiau nauji stebėjimai rodo, jog realus poveikis gali būti sudėtingesnis: nuo trikdymo ir susidūrimų rizikos iki netikėto „naudojimo“ kaip tarpinių taškų kelionėje.

  • Baltijos jūros vėjo parkai taps kritine infrastruktūra: kokios naujos apsaugos taisyklės laukia?

    Baltijos jūra pastaraisiais metais iš ekonominės erdvės vis dažniau tampa vienu jautriausių Europos saugumo taškų. Karas Ukrainoje, povandeninių kabelių ir dujotiekių incidentai bei išaugę kibernetiniai išpuoliai verčia iš naujo vertinti energetikos projektų rizikas.

    Tokiame kontekste jūriniai vėjo parkai nebėra vien tik klimato politikos ar investicijų tema. Jie vis aiškiau įvardijami kaip strateginė infrastruktūra, kurios patikimumas tiesiogiai susijęs su valstybės energetiniu ir ekonominiu atsparumu.

    Vėjo parkai kaip kritinė infrastruktūra

    Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos valstybėse planuojami bei vystomi jūrinio vėjo projektai reiškia ne tik naują generacijos šaltinį, bet ir naują apsaugos standartą. Praktikoje tokie objektai turi būti vertinami panašiai kaip elektros perdavimo mazgai, ryšių tinklai ar kiti kritiniai sistemos elementai.

    Reguliavimo kryptis Europoje taip pat griežtėja: kritinės infrastruktūros apsauga vis labiau siejama su fiziniu saugumu, informacinių sistemų patikimumu ir tiekimo grandinės rizikomis. Dėl to vėjo parkų operatoriams gali tekti diegti papildomus stebėsenos, incidentų valdymo ir atsparumo sprendimus.

    „Jūrinių vėjo parkų plėtra šiandien turi vykti kartu su infrastruktūros apsaugos stiprinimu. Energetikos transformacija tampa ir valstybės saugumo klausimu“, – sakė Lenkijos vėjo energetikos asociacijos vadovas Januszas Gajowieckis.

    Hibridinės grėsmės Baltijos jūroje

    Saugumo ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad hibridinės grėsmės apima ne vien kibernetines atakas. Į rizikų žemėlapį patenka sabotažas, dezinformacija, bandymai trikdyti jūrų logistiką ir incidentai, galintys paveikti povandeninę infrastruktūrą.

    Po virtinės incidentų regione daugiau dėmesio skiriama laivybos ir neįprastų manevrų stebėsenai, taip pat povandeninių objektų kontrolei. Tai ypač aktualu vėjo parkams, kurių jautriausios vietos dažnai yra kabelių trasos ir jūrinės transformatorių pastotės.

    Kartu plečiasi ir tarptautinis saugumo bendradarbiavimas Baltijos regione, įskaitant intensyvesnius patruliavimus ir infrastruktūros monitoringą. Tikslas paprastas: kuo anksčiau identifikuoti įtartiną veiklą ir užkirsti kelią incidentams, kurie galėtų turėti poveikį elektros tiekimui.

    Kibernetinis saugumas tampa būtinybe

    Jūriniai vėjo parkai iš esmės yra didelės skaitmeninės sistemos, valdomos nuotoliniu būdu ir paremtos automatizuotais sprendimais. Juose naudojamos pramoninės valdymo platformos, duomenų perdavimas realiu laiku ir integracijos su elektros tinklo operatoriais, todėl kibernetinės rizikos tiesiogiai susijusios su veiklos tęstinumu.

    Atakos prieš energetikos sektorių Europoje pastaraisiais metais dažnėja, o didžiausia grėsmė kyla ne tik dėl duomenų nutekėjimo. Kritinis scenarijus būtų trikdymas, kuris laikinai apribotų gamybą, sutrikdytų valdymo sistemas ar apsunkintų tinklo balansavimą.

    Dėl to jūrinių vėjo parkų plėtra vis dažniau planuojama kartu su nuolatinėmis kibernetinės rizikos analizėmis, incidentų reagavimo procedūromis ir tiekimo grandinės patikromis. Rinkoje daugėja sprendimų, kuriuose pasitelkiamas DI, kad būtų greičiau atpažįstamas neįprastas laivų judėjimas, anomalijos tinkluose ar galimi bandymai paveikti pramoninius valdiklius.

    Augant projektų mastui, tampa akivaizdu, kad vien technologijų ir finansavimo nepakanka. Jūrinių vėjo parkų sėkmė Baltijos jūroje vis labiau priklausys nuo to, kaip efektyviai valstybės institucijos ir verslas kartu kurs realią kritinės infrastruktūros apsaugą.

  • JK patvirtino 3 GW Dogger Bank South: nauja sąlyga dėl vėjo šešėlio neramina kaimynus

    JK patvirtino 3 GW Dogger Bank South: nauja sąlyga dėl vėjo šešėlio neramina kaimynus

    Jungtinės Karalystės Vyriausybė gegužės 14 dieną patvirtino Dogger Bank South – vieną didžiausių šalyje planuojamų jūrinių vėjo parkų, kurio bendra galia sieks 3 GW. Kartu su leidimu pateikta neįprasta sąlyga: prieš pradedant statybas privaloma parengti vadinamąjį vėjo šešėlio poveikio planą, suderinant veiksmus su kaimyniniais projektais.

    Dogger Bank South vystomas kaip bendra „RWE“ ir „Masdar“ iniciatyva: „RWE“ priklauso 51 proc., „Masdar“ – 49 proc. Projektą sudaro du po 1,5 GW parkai, o galutinis investicinis sprendimas, pasak vystytojų, planuojamas 2027 metais, todėl realios statybos dar užtruks.

    Kodėl vėjo šešėlis tampa problema

    Vėjo turbinos gamina elektrą „paimdamos“ dalį judančio oro kinetinės energijos. Už rotoriaus susidaro lėtesnio, labiau turbulentiško oro zona – vadinamasis vėjo šešėlis, kuris gali nusidriekti toliau nei vieno parko ribos.

    Jei toks srautas pasiekia kito parko turbinų lauką, jos gali gauti mažesnį vėjo greitį ir atitinkamai pagaminti mažiau elektros. Dideliuose, tankiai užstatytuose jūriniuose plotuose šis reiškinys vis dažniau vertinamas ne kaip teorinė inžinerinė detalė, o kaip reali rizika gamybai ir pajamoms.

    Neįprasta sąlyga leidime

    Patvirtinimą pasirašęs energetikos sekretorius Edas Milibandas įpareigojo vystytojus prieš statybas užtikrinti konsultacijas ir poveikio mažinimą per vėjo šešėlio poveikio planą. Kitaip tariant, statybos negalės prasidėti, kol nebus sutarta, kaip bus kalbamasi su galimai paveiktų parkų operatoriais ir kokios priemonės bus taikomos.

    Ši formuluotė išskirtinė tuo, kad oficialiai pripažįsta galimą situaciją, kai vienas atsinaujinančios energetikos projektas gali apčiuopiamai sumažinti kito projekto generaciją. Iki šiol tokios įtampos dažniausiai likdavo komercinių derybų ar techninių vertinimų lauke, o ne aiškiai įrašytos į leidimo sąlygas.

    Kaimynai stebi, kuo tai baigsis

    Planavimo dokumentuose viešai fiksuotos ir kai kurių kaimyninių vystytojų pastabos, kad Dogger Bank South gali daryti įtaką jų projektų vėjo režimui. Viena aktyviau klausimą kėlusių bendrovių – „Ørsted“, valdanti Hornsea projektų grupę, kuri pabrėžė galimų finansinių nuostolių riziką.

    „Tikimės diskusijų su Dogger Bank South vystytojais projektui judant į priekį“, – sakė „Ørsted“ atstovas.

    JK jūrinio vėjo sektorius sparčiai plečiasi, todėl Šiaurės jūroje daugėja atvejų, kai parkai planuojami vis arčiau vienas kito. Tą pačią dieną, kai patvirtintas Dogger Bank South, leidimas suteiktas ir North Falls – 1 GW projektui, kurį vysto „RWE“ ir SSE kaip esamo Greater Gabbard parko plėtrą.

    Artimiausias Dogger Bank South etapas – detalus projektavimas ir pirkimų sprendimai, tačiau didžiausias klausimas bus vėjo šešėlio poveikio planas. Jei pavyks sklandžiai suderinti interesus ir kompensavimo ar mažinimo priemones, tai gali tapti precedentu būsimoms didelių parkų leidimų sąlygoms vis labiau užpildytoje Šiaurės jūroje.

  • Milžiniškas 155 metrų kabelių laivas jau vandenyje: jo korpusas pastatytas Lenkijoje

    Milžiniškas 155 metrų kabelių laivas jau vandenyje: jo korpusas pastatytas Lenkijoje

    155 metrų ilgio kabelių klojimo laivas „Nexans Electra“ oficialiai perduotas Prancūzijos bendrovei „Nexans“. Laivą užsakovui perdavė Norvegijos statykla „Ulstein Verft“, o dalis darbų atlikta ir Lenkijoje.

    Šiuolaikinio kabelių laivo korpusas buvo pastatytas Gdynėje, privačioje laivų statykloje „CRIST S.A.“. Tai vienas didžiausių tokio tipo gamintojų Lenkijoje, ne kartą prisidėjęs prie sudėtingų tarptautinių jūrinių projektų.

    „Nexans Electra“ suprojektuotas taip, kad galėtų gabenti ir kloti povandeninius elektros bei ryšių kabelius, taip pat padėti juos atkurti ar remontuoti. Laivo matmenys siekia apie 155 metrus ilgio ir 31 metrą pločio, todėl tai viena didesnių šios specializacijos platformų Europoje.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, laivas gali transportuoti iki 13 500 tonų kabelių ir vienu metu kloti iki keturių linijų. Darbams jūroje itin svarbus tikslus pozicionavimas, todėl laive įdiegti pažangūs valdymo sprendimai, leidžiantys stabiliai dirbti ir sudėtingesnėmis oro sąlygomis.

    Šis laivas tęsia „Nexans“ laivyno plėtrą, kuri tiesiogiai siejama su sparčiai augančia povandeninių kabelių paklausa Europoje. Naujos jungtys reikalingos tiek jūrinėms vėjo jėgainėms prijungti, tiek tarpvalstybinėms elektros perdavimo linijoms, kurios padeda stiprinti energetinį saugumą.

    „Nexans Electra“ yra atnaujinta anksčiau pristatyto kabelių laivo „Nexans Aurora“ versija, taip pat statyta bendradarbiaujant su Lenkijos pramone. Tokie projektai rodo, kad specializuota laivų statyba Baltijos regione tampa svarbia Europos jūrinės energetikos grandinės dalimi.

    Laivo statybos darbai Gdynėje prasidėjo 2024 metų sausį, o vėliau korpusas buvo išgabentas į Norvegiją galutiniam įrengimui ir bandymams. Oficialus vėliavos pakeitimas ir perdavimas įvyko 2026 metų gegužės 18 dieną, po to laivas pradėjo paskutinį parengimo etapą prieš komercinius darbus.

    Planuojama, kad pirmieji projektai 2026 ir 2027 metais bus susiję su jūrinio vėjo energetika ir perdavimo kabeliais Šiaurės bei Viduržemio jūrose. Būtent šiuose regionuose intensyviausiai plėtojami nauji jūriniai energetikos parkai ir elektros jungtys, kurioms reikalingi didelės galios povandeniniai kabeliai.

  • „PGE“ ir „Ørsted“ pradėjo „Baltica 2“ pamatų montavimą: 111 monopolių Lenkijos jūroje

    „PGE“ ir „Ørsted“ pradėjo „Baltica 2“ pamatų montavimą: 111 monopolių Lenkijos jūroje

    Lenkijos valstybinė energetikos grupė „PGE“ kartu su Danijos bendrove „Ørsted“ pradėjo jūrinio vėjo parko „Baltica 2“ pamatų įrengimo etapą Baltijos jūroje. Įmonės pranešė, kad pirmieji konstrukciniai elementai jau tvirtinami jūros dugne.

    „Baltica 2“ laikomas didžiausiu Lenkijos jūrinio vėjo projektu, o dabartinis etapas yra vienas svarbiausių visame statybų grafike. Pamatų įrengimas atveria kelią vėjo turbinų montavimui ir elektros perdavimo infrastruktūros darbams jūroje.

    Pamatų kampanija ir laivai

    Įrengimo kampaniją vykdo Nyderlandų rangovas „Van Oord“. Planuojama į jūros dugną įkalti ir sumontuoti 111 monopolių, iš jų 107 skirti vėjo turbinoms, o dar 4 numatyti jūrinėms pastotėms.

    Komponentai į projekto vietą gabenami specializuotais įrengimo laivais, tarp jų minimi „Svanen“ ir „Aeolus“. Logistikos grandinėje naudojamas Rionės uostas, iš kurio konstrukcijos gabenamos tiksliam pozicionavimui jūroje.

    Kada planuojama pabaiga?

    Pasak projekto vystytojų, pamatų įrengimas yra kritinis etapas, nuo kurio priklauso tolesni darbai ir viso projekto terminai. Numatyta, kad statybos jūroje tęsis per 2026 metus.

    Skelbiama, kad visus pamatų darbus ketinama užbaigti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį. Tuomet projektas galės pereiti į intensyvesnę turbinų montavimo ir kabelių bei pastočių infrastruktūros diegimo fazę.

    Energetinio saugumo argumentas

    Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska pabrėžė, kad „Baltica 2“ yra svarbus žingsnis įgyvendinant šalies energetikos transformaciją. Jos teigimu, jūrinė vėjo energetika vertinama kaip viena iš atramų siekiant didesnio energetinio saugumo ir mažesnės priklausomybės nuo importuojamo kuro.

    „Pamatų montavimo pradžia jūrinio vėjo parke „Baltica 2“ yra dar vienas reikšmingas žingsnis įgyvendinant vieną svarbiausių Lenkijos energetikos transformacijos projektų“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    Ministrė taip pat akcentavo platesnį poveikį ekonomikai: Baltijos jūra, jos žodžiais, tampa strateginiu ištekliumi, o tokios investicijos gali skatinti pramonę, uostų plėtrą ir darbo rinką. Projektas pristatomas kaip vietinių kompetencijų ir tarptautinės patirties derinimo pavyzdys.

  • Lenkijoje statys beveik 40 km 400 kV perdavimo liniją: kam reikalinga jungtis prie Baltijos vėjo parkų

    Lenkijoje pasirašyta sutartis dėl naujos 400 kV elektros perdavimo linijos ruožo statybos, kurio ilgis sieks apie 39,5 kilometro. Rangos darbus vykdys bendrovė „Aldesa“, o projektą užsako nacionalinis perdavimo sistemos operatorius Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE).

    Naujas ruožas sujungs statomą Choczewo elektros pastotę su esamu perdavimo tinklu šiaurinėje Lenkijos dalyje. Trasa drieksis per kelias Pamario vaivadijos savivaldybes, todėl darbai apims skirtingas teritorijas ir sudėtingą inžinerinį derinimą.

    „Beveik 40 kilometrų 400 kV linijos statyba yra sudėtingas inžinerinis iššūkis, reikalaujantis tikslaus darbų koordinavimo įvairiame reljefe. Tai strategiškai svarbi investicija Lenkijos energetiniam saugumui“, – sakė „Aldesa“ vadovas Lenkijoje Rafałas Kańskis.

    Pagal sutartį numatyta parengti techninę dokumentaciją, įrengti pamatų konstrukcijas, sumontuoti plienines atramas ir pakloti didelės pralaidos fazinius laidus. Dalis pagrindinių komponentų bus tiekiami kaip užsakovo pateikiamos investicinės medžiagos, todėl rangovui teks užtikrinti suderinamumą ir montavimo tikslumą.

    PSE šį projektą įvardija kaip platesnės perdavimo tinklo plėtros programos dalį, orientuotą į naujus elektros gamybos šaltinius. Pagrindinis tikslas – parengti tinklą didesniems srautams ir patikimam galios išvedimui, ypač didėjant jūrinio vėjo energetikos apimtims Baltijos jūroje.

    400 kV klasės linijos tokiose schemose paprastai pasirenkamos dėl galimybės perduoti didelius elektros kiekius didesniais atstumais ir mažesniais nuostoliais, taip pat dėl sistemos stabilumo. Tinklo stiprinimas šiaurėje aktualus ir dėl sezoniškumo: vėjo generacija neretai pasiekia pikus, todėl perdavimo infrastruktūra turi būti pasirengusi staigiems srautų pokyčiams.

    Investicijos į aukštos įtampos tinklą šiame regione siejamos ir su platesne Europos kryptimi sparčiau integruoti atsinaujinančią energetiką. Kuo greičiau atsiranda tinklo pralaidumas ir jungtys su esama infrastruktūra, tuo mažesnė rizika, kad nauji vėjo parkai susidurs su prijungimo ribojimais ar gamybos „apkarpymu“ dėl tinklo perkrovų.

  • Šiaurės jūros vėjo parkai keičia ekosistemą: ruoniai plaukia kvadratais, o žuvims didėja spaudimas

    Šiaurės jūros vėjo parkai keičia ekosistemą: ruoniai plaukia kvadratais, o žuvims didėja spaudimas

    Kas vyksta prie turbinų?

    Jūriniai vėjo parkai Šiaurės jūroje keičia ne tik energijos gamybos žemėlapį, bet ir vietos ekosistemas. Mokslininkai fiksuoja, kad turbinų pamatai virsta savotiškais dirbtiniais rifais, o tai pritraukia visą mitybos grandinę.

    Plieninės konstrukcijos suteikia kietą pagrindą midijoms, kempinėms, jūriniams giliams ir kitiems organizmams, kurie anksčiau smėlingame dugne turėjo mažiau atramos. Dėl to aplink pamatus daugėja smulkių žuvų, o paskui jas atplaukia ir plėšrūnai.

    Ruonių maršrutai nustebino tyrėjus

    Gyvūnų stebėsena parodė netikėtą elgseną: ruoniai prie vėjo parkų dažnai juda tarsi pagal geometrinį tinklelį, sudarydami beveik taisyklingus kvadratus. Toks „stačiakampis“ plaukimas siejamas su tuo, kad turbinos paprastai išdėstomos reguliariais intervalais, sudarant aiškią erdvinę struktūrą.

    Tyrimuose, kuriuose naudoti GPS siųstuvai, ruoniai kartoja panašius maršrutus tarp turbinų eilių, tarsi patruliuodami numatytą medžioklės trasą. Specialistai tai aiškina kaip energiją taupančią mitybos strategiją, kai plėšrūnas lankosi žinomose „maisto stotelėse“ reguliariu ratu.

    Dirbtiniai rifai turi ir kainą

    Nors prie turbinų dažnai fiksuojamas didesnis biomasės kiekis, mokslininkai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia, jog jūroje atsirado daugiau žuvų apskritai. Dalis efektų gali būti susiję su persiskirstymu, kai organizmai susitelkia prie naujų struktūrų, o aplinkinėse teritorijose jų sumažėja.

    Didėjanti žuvų koncentracija gali stiprinti plėšrūnų spaudimą vietinėms populiacijoms, ypač jei ruoniai išmoksta efektyviai išnaudoti turbinų tinklą kaip medžioklės koridorių. Tokia situacija kartais apibūdinama kaip ekologiniai spąstai, kai nauja buveinė pritraukia grobį, bet kartu padidina jo pažeidžiamumą.

    Ekspertai pabrėžia, kad jūrinių vėjo parkų poveikis gamtai nėra vienareikšmis: vienoms rūšims jis gali sukurti naujas buveines, kitoms pakeisti migracijos ir maitinimosi įpročius. Dėl to vis dažniau akcentuojama ilgalaikė stebėsena ir projektavimo sprendimai, kurie mažintų neigiamą poveikį biologinei įvairovei.