CP v2

Tag: Jūriniai vėjo parkai

  • Baltica 2 jūrinis vėjo parkas jau matomas palydovuose: į Baltijos jūros dugną įkalta 11 pamatų

    Lenkijoje vystomas jūrinio vėjo projektas Baltica 2 perėjo į aktyvių jūrinių darbų etapą: Baltijos jūros dugne jau įrengta 11 monopalių – turbinų pamatų. Nuo kranto šių darbų nematyti, tačiau palydoviniai vaizdai leidžia fiksuoti pirmuosius statybų pėdsakus jūroje.

    Projektą kartu įgyvendina PGE Baltica ir „Ørsted“. Skelbiama, kad tai bus viena didžiausių Lenkijos jūrinių vėjo elektrinių Baltijos jūroje, o jos vystymas yra reikšminga regiono energetikos transformacijos dalis.

    Darbų mastas ir grafikas

    Monopalis – tai cilindro formos plieninis pamatas, įkalamas į jūros dugną ir tampantis atrama vėjo turbinai. Nors šiuo metu įrengta 11 pamatų atrodo kaip nedidelė dalis, bendrai projekte planuojama 111 monopalių: 107 turbinoms ir dar 4 jūrinėms transformatorių stotims.

    Monopalių montavimui reikalinga specializuota jūrinė kėlimo ir įrengimo technika, o darbų tempas priklauso nuo meteorologinių sąlygų, ypač vėjų ir bangavimo. Numatyta, kad pamatų įrengimo kampanija turėtų būti užbaigta 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Ką reiškia 1 498 MW galia?

    Baltica 2 planuojama įrengtoji galia sieks 1 498 MW. Projektui numatytos 107 „Siemens Gamesa“ turbinos, kurių kiekvienos galia – 14 MW, o komercinis paleidimas planuojamas 2027 metais.

    Vystytojai prognozuoja, kad elektrinė per metus galėtų pagaminti apie 5,5–6,5 TWh elektros energijos. Toks kiekis reikšmingas šalies elektros balansui, ypač siekiant didinti atsinaujinančių išteklių dalį ir mažinti iškastinio kuro naudojimą energetikoje.

    Kur statoma ir kiek kainuoja?

    Vėjo parkas bus plėtojamas maždaug 40 kilometrų nuo kranto, tarp Lebos ir Ustkos, o pati teritorija jūroje apima apie 190 kvadratinių kilometrų. Jūrinių darbų koordinavimą vykdo „Ørsted“, o kranto infrastruktūros dalį, reikalingą pagamintai elektrai priimti ir perduoti į tinklą, prižiūri PGE Baltica.

    Investicijos vertė įvardijama apie 7 milijardus eurų. Tokios apimties projektams didžiausią kaštų dalį paprastai sudaro turbinų ir pamatų gamyba, jūrinių kabelių infrastruktūra, jūrinės transformatorių stotys, logistikos grandinė ir prijungimas prie perdavimo tinklo.

  • Iranas supurtė energetiką: „Vestas“ ir „Orsted“ pelnai šoktelėjo, Europa keičia kursą

    Iranas supurtė energetiką: „Vestas“ ir „Orsted“ pelnai šoktelėjo, Europa keičia kursą

    Karas su Iranu išjudino ne tik naftos ir dujų rinkas. Kartu jis sustiprino argumentą, kad energetinis saugumas Europoje vis labiau siejamas su atsinaujinančiais ištekliais, o tai vėl kelia vėjo energetikos bendrovių lūkesčius.

    Pastarosiomis savaitėmis dalis valstybių ir investuotojų iš naujo vertina rizikas, susijusias su importuojamu iškastiniu kuru ir svarbiais jūrų maršrutais. Dėl to vėjo energetika, ypač jūrinė, dažniau pristatoma kaip strateginė infrastruktūra, o ne vien klimato politikos priemonė.

    Netikėtas pelnų šuolis

    Danijos vėjo turbinų gamintoja „Vestas“ paskelbė apie didesnį nei tikėtasi pirmojo ketvirčio pelno augimą. Bendrovė tai siejo su geresniu projektų įgyvendinimu tiek sausumoje, tiek jūroje, nors politinis neapibrėžtumas rinkose išliko.

    Dar viena Danijos energetikos grupė „Orsted“ taip pat pranešė apie geresnius nei prognozuota rezultatus per pirmuosius tris metų mėnesius. Bendrovė pastaraisiais metais patyrė spaudimą dėl išaugusių sąnaudų ir tiekimo grandinių sutrikimų, tačiau dabar akcentuoja stabilėjančią veiklą Europoje.

    Norvegijos „Equinor“, kuri tradiciškai siejama su nafta ir dujomis, teigia, kad Artimųjų Rytų krizė gali pagerinti grąžą jos švariosios energetikos padalinyje. Bendrovė nurodo, kad energetikos transformacijos motyvai pasislinko nuo vien dekarbonizacijos link savarankiškumo ir tiekimo patikimumo.

    Europa ieško mažesnės priklausomybės

    „Orsted“ vadovybė teigia, kad įvykiai Artimuosiuose Rytuose dar kartą patvirtino poreikį spartinti Europos energetikos transformaciją. Ypač išskiriama jūrinė vėjo energetika, kuri gali tiekti vietinę elektros gamybą ir mažinti importo rizikas.

    „Kai matome, kas vyksta pasaulyje, nėra priežasties nestiprinti energetikos transformacijos Europoje. Atsinaujinantys ištekliai gali suteikti saugią, žalesnę energiją ir sumažinti bendras sistemos sąnaudas, kai sprendimai diegiami mastu“, – sakė „Orsted“ vadovas Rasmus Errboe.

    Tuo pat metu bendrovė pastaruoju metu daugiau dėmesio skiria Europai ir peržiūri prioritetus už Atlanto, kur vėjo energetika susiduria su politiniu pasipriešinimu. Europos Komisija viešai atmeta kritiką vėjo energetikai ir pabrėžia, kad regionas laikosi kitokio požiūrio į perėjimą nuo iškastinio kuro.

    DI bumas kelia naują paklausą

    „Vestas“ vadovas Henrikas Andersenas pabrėžė, kad geriausi pirmojo ketvirčio rezultatai per kelerius metus gerina visų metų perspektyvą. Jo teigimu, svarbiausia kryptis išlieka elektros tinklų plėtra ir didesnė elektrifikacija.

    Ši tema rinkoje tampa dar aktualesnė dėl sparčiai augančių duomenų centrų poreikių, kuriuos skatina DI plėtra. Vėjo energija ir kiti atsinaujinantys šaltiniai vis dažniau aptariami kaip vienas realiausių būdų užtikrinti didelius, ilgalaikius elektros tiekimo kiekius, tačiau tam reikia ir tinklų pajėgumų, ir aiškių leidimų procedūrų.

    Vis dėlto dalis analitikų ragina neskubėti daryti išvadų, kad geopolitinė įtampa savaime sukels staigų naujų projektų bumą. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu vėjo energetikos plėtrą vis dar riboja finansavimo kaina, rangovų pajėgumai, leidimų terminai ir elektros tinklų pralaidumas.

    Investuotojams tai reiškia, kad artimiausiais ketvirčiais didžiausią vertę turės ne vien geopolitinės antraštės, o konkreti projektų vykdymo drausmė, rizikų valdymas ir gebėjimas stabiliai tiekti įrangą bei paslaugas. Būtent tai šiuo metu ir leidžia „Vestas“ bei „Orsted“ rezultatams išsiskirti iš ankstesnių metų nuotaikų.

  • „Orlen Neptun“ artėja prie Baltic West vėjo parko: Baltijoje pradėti metiniai aplinkos tyrimai

    „Orlen Neptun“ pranešė tęsianti pasirengimą Baltijos jūroje planuojamam jūrinio vėjo parkui Baltic West. Įmonė pradėjo išsamius aplinkos tyrimus, kurie turi padėti įvertinti būsimos statybos poveikį ir parinkti sprendimus, mažinančius rizikas jūros ekosistemai.

    Projektas numato vėjo parką Odros seklumoje, o jo planuojama instaliuota galia siekia apie 4,1 gigavato. Bendrovė nurodo, kad tokio masto elektrinė ateityje galėtų reikšmingai prisidėti prie elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau prieš statybas būtina surinkti visų sezonų duomenis.

    Ką stebi tyrėjai jūroje?

    Aplinkos monitoringas numatytas vieneriems metams, kad būtų užfiksuoti skirtingų sezonų pokyčiai. Tokia praktika taikoma jūrinių vėjo parkų rengime, nes paukščių migracija, žuvų pasiskirstymas ar jūrinių žinduolių aktyvumas per metus kinta.

    Tyrimus atlieka Lenkijos įmonė „MEWO“, pasitelkdama specializuotus laivus ir orlaivį. Stebima tiek negyvoji aplinka, tiek gyvieji organizmai, kurie laikomi svarbiais Baltijos jūros ekosistemos stabilumui.

    „Jūrinės aplinkos tyrimai yra neatsiejama pasirengimo statybos etapui dalis, o vėliau padeda eksploatuoti parką pagal aplinkosauginius standartus“, – teigė „Orlen Neptun“.

    Įmonė pabrėžia, kad pagrindinis dėmesys skiriamas žuvims, jūriniams ir migruojantiems paukščiams, jūriniams žinduoliams, taip pat dugno organizmams ir povandeninei augmenijai. Surinkti duomenys turėtų tapti pagrindu poveikio aplinkai vertinimui ir priemonių planui, kaip statybų metu riboti triukšmą, drumstumą bei kitus veiksnius.

    Lygiagrečiai tiriamas jūros dugnas

    Kartu vyksta ir geologiniai tyrimai, būtini projektavimui: vertinama, kokia yra grunto sandara po jūros dugnu ir kaip ją gali paveikti pamatų įrengimas. „Orlen Neptun“ nurodo, kad atliekami 2D seisminiai matavimai.

    Šiuos darbus vykdo „Geofizyka Toruń“. Planuojama atlikti apie 3 000 kilometrų seisminių linijų, o duomenys bus naudojami projektuojant konstrukcijas ir vertinant geotechnines sąlygas iki maždaug 100 metrų gylio.

    Pagal bendrovės skelbiamą grafiką, elektra iš Baltic West į tinklą galėtų būti tiekiama po 2034 metų. Toks terminas atspindi įprastą jūrinio vėjo projektų eigą, kai po aplinkos ir geologinių tyrimų seka leidimų procedūros, techninis projektavimas, rangovų parinkimas, gamyba ir statybų darbai jūroje.

    „Orlen“ grupė pastaraisiais metais plečia atsinaujinančios energetikos portfelį, o jūrinis vėjas laikomas vienu svarbiausių regiono elektros gamybos šaltinių dėl didesnio ir stabilesnio vėjo greičio jūroje. Kartu tokie projektai kelia aukštus reikalavimus aplinkosaugai, todėl ilgalaikis monitoringas tampa vienu pagrindinių etapų prieš priimant galutinius investicinius sprendimus.

  • Jūriniai vėjo parkai keičia paukščių maršrutus: tyrimai fiksuoja iki 256 000 pradingusių jūrinių paukščių

    Jūriniai vėjo parkai keičia paukščių maršrutus: tyrimai fiksuoja iki 256 000 pradingusių jūrinių paukščių

    Jūroje statomi vėjo parkai padeda mažinti iškastinio kuro naudojimą, tačiau nauji tyrimai rodo ir kitą pusę: kai kuriose teritorijose jūriniai paukščiai ima vengti vietų, kuriose anksčiau maitinosi ar ilsėjosi. Mokslininkai pabrėžia, kad poveikis priklauso nuo vietos, rūšių ir parko dydžio, tačiau tendencija kai kuriose akvatorijose kartojasi.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė vertinimai, kad zonose prie jūrinių vėjo parkų gali būti fiksuojamas reikšmingas paukščių gausos sumažėjimas. Skaičius iki 256 000 dažniausiai minimas kaip apibendrintas įvertis, rodantis galimą paukščių pasitraukimą iš įprastų buveinių, o ne tiesioginį žuvimą vienoje vietoje.

    Kodėl paukščiai traukiasi?

    Tyrėjai dažniausiai išskiria vadinamąjį buveinių išstūmimą, kai paukščiai vengia teritorijų dėl pasikeitusio kraštovaizdžio ir trikdžių. Vėjo turbinų bokštai ir mentės keičia atvirą horizontą, o kai kurioms rūšims tai tampa kliūtimi navigacijai, maitinimuisi ar skrydžio maršrutams.

    Reikšmės gali turėti ir triukšmas bei vibracija, ypač statybų etape, kai vyksta gręžimo ar kalimo darbai. Net ir eksploatacijos metu dalis rūšių elgiasi atsargiau, o tai gali lemti, kad paukščiai nebesirenka tradicinių maitinimosi plotų.

    Ką tai reiškia populiacijoms?

    Didžiausia rizika siejama ne tik su tuo, kad paukščiai pakeičia maršrutą, bet su energijos sąnaudomis. Jei maitinimosi vietas tenka rasti toliau, paukščiai daugiau skrenda, daugiau konkuruoja dėl maisto ir gali prasčiau pasirengti perėjimui.

    Moksliniuose modeliuose ir stebėsenos darbuose akcentuojama, kad ilgalaikis poveikis gali pasireikšti per mažesnį jauniklių išgyvenamumą ir prastesnį perėjimo sėkmingumą. Dėl to kai kurioms rūšims, ypač jautresnėms trikdžiams, svarbi ne tik turbinų gausa, bet ir jų išdėstymas, atstumai bei sutapimas su svarbiausiomis maitinimosi ir migracijos zonomis.

    Kokie sprendimai siūlomi?

    Ekspertai pabrėžia, kad išvados nebūtinai reiškia, jog jūrinės vėjo energetikos reikia atsisakyti. Dažniau akcentuojama, kad būtina tiksliau parinkti vietas, atsižvelgiant į paukščių migracijos kelius, koncentracijos zonas ir sezoninius pokyčius.

    Praktikoje vis dažniau taikomi pažangesni erdviniai modeliai, stebėsena prieš statybas ir po jų, taip pat priemonės, mažinančios statybų trikdžius jautriausiais laikotarpiais. Tyrėjai sutaria, kad kuo anksčiau poveikis įtraukiamas į planavimą, tuo daugiau galimybių suderinti atsinaujinančią energetiką su biologinės įvairovės apsauga.