CP v2

Tag: Jūrinis vėjas

  • Aukcijos dėl OZE keisis nuo 2026 metų: šalia kainos atsiras nauji kriterijai, bet dar svarstomi scenarijai

    Naujos taisyklės jau įrašytos ES

    Europos Sąjungoje įsigalioja naujas požiūris į atsinaujinančios energetikos konkursus ir aukcionus: vien kainos pasiūlymo nebepakaks. Pagrindas tam – 2024 metais priimtas Net Zero Industry Act, kuriuo siekiama stiprinti Europoje gaminamų netaršių technologijų ekosistemą.

    Šiame reglamente numatyta, kad OZE aukcionuose atsiras ne kainos kriterijai – jie bus taikomi tiek dalyvių išankstinei atrankai, tiek galutiniam laimėtojo parinkimui. Detalesnės nuostatos įtvirtintos įgyvendinimo taisyklėse, kurios 2025 metais sukonkretino, ką šalys narės turės vertinti.

    Ką reiškia ne kainos kriterijai?

    Ne kainos kriterijai apima reikalavimus, susijusius su atsakingu verslo vykdymu, kibernetiniu saugumu ir duomenų apsauga, taip pat realiais pajėgumais projektą įgyvendinti laiku ir pilna apimtimi. Be to, numatomi atsparumo ir tvarumo aspektai, kurie gali būti įtraukti kaip privaloma atrankos sąlyga arba kaip vertinimo dalis.

    Pagal ES nustatytą kryptį šių kriterijų bendra įtaka vertinime gali sudaryti nuo 15 proc. iki 30 proc. Jei šalis nuspręstų taikyti tokį modelį, naujos taisyklės turėtų apimti bent 30 proc. per metus aukcionuose parduodamo apimties arba 6 gigavatus.

    2026 metų aukcionai: sprendimai dar neaiškūs

    Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija nurodo, kad šiuo metu vyksta analitiniai darbai, kaip praktiškai perkelti ES reikalavimus į nacionalinę aukcionų sistemą. Ministerija pabrėžia, jog dėl kriterijų pobūdžio ir papildomų pareigų, kurios atsirastų ir investuotojams, reikalingas išsamus poveikio įvertinimas.

    Ministerija taip pat pripažįsta, kad naujų kriterijų pritaikymas būtent 2026 metų aukcionams šiuo metu atrodo labai sudėtingas. Įvardijami du pagrindiniai iššūkiai: projektų, kurie būtų siūlomi aukcione, pritaikymas naujai logikai ir pačios aukcionų platformos bei taisyklių procedūrinis perprogramavimas.

    „Šiuo metu svarstomi skirtingi scenarijai dėl 2026 metų aukcionų, tačiau projektų įtraukimas į ne kainos kriterijų sistemą šiuo momentu atrodo itin sudėtingas“, – nurodė ministerija.

    Platesnis poveikis: pokyčiai palies ir jūrinį vėją

    Energetikos reguliuotojas URE skelbia, kad rugpjūtį planuoja pradėti derinimus su ministerija dėl aukcionų grafiko. Numatoma, kad šie aukcionai galėtų vykti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, todėl laiko pasirengimui lieka nedaug.

    Lygiagrečiai vyksta darbai, susiję su ne kainos kriterijų pritaikymu jūrinės vėjo energetikos konkursams. Ministerijos vertinimu, šiame segmente naujos taisyklės realistiškiausiai galėtų startuoti nuo 2027 metais planuojamo aukciono.

    Teisininkai ir rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad be aiškių nacionalinių taisyklių sunku prognozuoti, kuriems projektams reikalavimai bus taikomi ir ar tai padidins aukcionuose siūlomas elektros kainas. Bendras ES kontekstas rodo, kad daugelyje valstybių narių įgyvendinimas dar tebėra parengiamojoje stadijoje.

  • Kinija įrengė 16 MW plūduriuojančią vėjo turbiną: rekordas jūroje ir netikėtas poveikis ekosistemai

    Kinija įrengė 16 MW plūduriuojančią vėjo turbiną: rekordas jūroje ir netikėtas poveikis ekosistemai

    Kinija prie Guangdongo provincijos krantų pradėjo eksploatuoti, kaip skelbiama, didžiausios galios vieno įrenginio plūduriuojančią jūrinę vėjo turbiną. 16 megavatų galios įrenginys pastatytas maždaug 69 kilometrų atstumu nuo kranto, vandenyse, kur dugnas per gilus tradicinėms fiksuoto pagrindo konstrukcijoms.

    Tokio tipo projektai tampa svarbia pasaulinės energetikos kryptimi, nes plūduriuojančios turbinos leidžia išnaudoti gilesnių vandenų zonas, kur vėjai paprastai yra stipresni ir pastovesni. Tai ypač aktualu regionams, kuriuose kontinentinis šelfas greitai stačiai leidžiasi į gylį.

    Kaip laikosi toks milžinas?

    Šio projekto kūrėjai naudojo specialią švartavimo sistemą: platforma stabilizuojama kelių taškų tvirtinimu, įskaitant siurbiamuosius inkarus, grandines ir sintetinius lynus, o stabilumui palaikyti taikoma automatinė balastavimo sistema. Tokia inžinerija reikalinga, kad įrenginys atlaikytų dideles bangas ir audrų apkrovas atviroje jūroje.

    Ne mažiau svarbi dalis yra dinaminis povandeninis elektros kabelis, kuriuo energija perduodama į krantą ir kuris turi atlaikyti nuolatinį platformos judėjimą. Plūduriuojančiose vėjo elektrinėse būtent kabelių patikimumas ir jų priežiūros sprendimai laikomi vienu sudėtingiausių technologinių klausimų.

    Kiek elektros gali pagaminti?

    Skelbiama, kad įrenginys per metus gali pagaminti apie 44 650 000 kilovatvalandžių elektros energijos. Toks kiekis, priklausomai nuo namų ūkių vartojimo įpročių ir šalies statistikos, gali reikšti energiją keliems tūkstančiams namų ūkių per metus.

    Ekspertai pažymi, kad tiesioginiai palyginimai tarp skirtingų šalių namų ūkių dažnai klaidina, nes vieno būsto elektros suvartojimas smarkiai skiriasi. Todėl reikšmingiausias rodiklis yra pati metinė gamyba ir tai, kad didelės galios vieno įrenginio platforma gali sumažinti infrastruktūros vienetų skaičių, kurio reikia tam pačiam gamybos tikslui pasiekti.

    Netikėtas reiškinys po vandeniu

    Kartu su energetine nauda vis dažniau aptariamas ir aplinkosauginis aspektas: jūrinės konstrukcijos neretai sukelia vadinamąjį dirbtinio rifo efektą. Ant plieninių paviršių greitai įsikuria dumbliai, moliuskai ir kiti organizmai, o tai gali pritraukti žuvis ir suformuoti lokalią maitinimosi grandinę ten, kur anksčiau dominavo atvira smėlio ar dumblo teritorija.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šis efektas nėra vienareikšmis. Vienose vietose tai gali padidinti biologinę įvairovę ir sukurti daugiau slėptuvių, kitose gali lemti rūšių persiskirstymą ar sudaryti palankesnes sąlygas invazinėms rūšims.

    Be to, veikiančių jūrinių vėjo parkų teritorijose dažnai atsiranda žvejybos ribojimai, todėl aplink atramas gali formuotis savotiškos „ramybės zonos“, kur tralavimas nevyksta. Tai kai kuriais atvejais vertinama kaip papildomas veiksnys, galintis turėti įtakos vietinių išteklių atsikūrimui, tačiau galutiniams vertinimams reikalingi ilgesnės trukmės stebėjimai.

    Plūduriuojančios vėjo energetikos plėtra spartėja, o Kinijos 16 megavatų projektas rodo, kad rinka juda link didesnių vienetų ir sudėtingesnių sprendimų atviroje jūroje. Kartu didėja ir poreikis tiksliai įvertinti, kaip tokios konstrukcijos keičia jūrų ekosistemas, kad energetikos proveržis būtų suderintas su gamtos apsauga.

  • Bruklino uostas virsta milžinišku jūrinio vėjo centru: 54 turbinos netikėtai keičia Atlanto dugną

    Bruklino uostas virsta milžinišku jūrinio vėjo centru: 54 turbinos netikėtai keičia Atlanto dugną

    Bruklino Sunset Park rajone esantis South Brooklyn Marine Terminal, ilgus metus laikytas pramonės reliktu, dabar ruošiamas vienam ambicingiausių JAV jūrinio vėjo projektų. Apie 73 akrų, tai yra maždaug 30 hektarų, teritorija, kurioje dominavo apleisti sandėliai ir senas dokas, per artimiausius metus turėtų tapti vienu didžiausių tokio tipo uostų šalyje.

    Idėja paprasta, bet mastas įspūdingas: šalia vandens reikia bazės, kur būtų galima priimti, sandėliuoti, surinkti ir išgabenti milžiniškas jūrinio vėjo elektrinių dalis. JAV rytinė pakrantė pasižymi palankiomis vėjo sąlygomis, todėl logistikos grandinė nuo uosto iki jūros čia tampa kritiškai svarbi.

    Investicijos ir projekto apimtis

    Terminalo atnaujinimą vykdo „Skanska“, gavusi maždaug 796 mln. eurų vertės sutartį. Rekonstrukcija apima dalies esamų pastatų griovimą, požeminių komunikacijų atnaujinimą ir naujos infrastruktūros įrengimą, kad teritorija atlaikytų itin dideles apkrovas bei specializuotą krovą.

    Numatyta statyti apie 7 900 kvadratinių metrų eksploatavimo ir priežiūros pastatą su sandėliavimo, biurų ir aptarnavimo erdvėmis. Taip pat planuojamos masyvios kranų aikštelės, reikalingos kelti bokštams ir kitoms dalims, kurios savo gabaritais prilygsta daugiaaukščiams pastatams.

    54 turbinos ir 810 MW tikslas

    Atnaujintas uostas turėtų aptarnauti „Equinor“ vystomą jūrinio vėjo parką Empire Wind 1, planuojamą netoli Long Island. Projekte numatytos 54 turbinos, o bendra instaliuota galia siektų 810 megavatų, tai yra kiekis, dažnai įvardijamas kaip pakankamas aprūpinti elektra daugiau nei 500 000 namų ūkių.

    Jūroje turbinos paprastai įrengiamos 24–48 kilometrų atstumu nuo kranto, todėl dauguma gyventojų jų net nematytų iš paplūdimių. Tačiau didžiausi pokyčiai vyksta ne virš vandens, o po juo, kur į jūros dugną įtvirtinamos pamatinės konstrukcijos.

    Netikėtas efektas jūros dugne

    Mokslininkai vis dažniau fiksuoja vadinamąjį rifo efektą, kai jūrinio vėjo turbinų povandeninės konstrukcijos tampa tvirtu pagrindu organizmams, kuriems reikia kieto paviršiaus. Ant polių ir pamatų per palyginti trumpą laiką gali atsirasti dumbliai, moliuskai, o kartu atplaukia ir žuvys, ieškančios maisto bei slėptuvių.

    Tyrimai rodo, kad tokios dirbtinės struktūros kai kuriose vietose gali padidinti vietinę biologinę įvairovę ir sukurti naujas buveines rifams būdingoms rūšims. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad poveikis nėra vien teigiamas: statybos triukšmas, vibracijos, jūrų žinduolių trikdymas ir buveinių pokyčiai išlieka svarbiais klausimais, kuriuos projektai privalo valdyti.

    Vis labiau ryškėja tendencija jūrinio vėjo infrastruktūrą projektuoti taip, kad ji būtų kuo draugiškesnė ekosistemoms, pavyzdžiui, parenkant medžiagas ir paviršius, skatinančius tam tikrų rūšių įsikūrimą. Bruklino uosto transformacija tuo pat metu tampa ir energetikos, ir aplinkosaugos istorija, kurioje logistika krante netikėtai susijungia su pokyčiais Atlanto jūros dugne.

  • Plūduriuojanti vėjo jėgainių elektrinė EFGL pasiekė pilną galią: per metus planuoja 110 000 MWh

    Viduržemio jūroje įsikūrusi plūduriuojanti jūrinio vėjo elektrinė Éoliennes Flottantes du Golfe du Lion (EFGL) pasiekė pilną 30 MW galią ir pradėjo pilną eksploataciją, pranešė projektą vystanti jūrinio vėjo energetikos bendrovė Ocean Winds. Tai vienas iš pilotinių projektų, skirtų patikrinti, kaip plūduriuojančios technologijos veikia gilesniuose vandenyse, kur tradiciniai fiksuoti pamatai dažnai nebeefektyvūs.

    Projektas priklauso Ocean Winds, kurią yra įsteigusios „EDP Renewables“ ir „Engie“ grupės. Bendrovė nurodo, kad EFGL plūduriuojančioje vėjo elektrinėje sumontuotos trys 10 MW turbinos, įrengtos ant plūduriuojančių pamatų ir nutolusios apie 16 kilometrų nuo kranto.

    Numatoma, kad elektrinė per metus pagamins apie 110 000 MWh elektros energijos. Toks kiekis yra reikšmingas pilotiniam projektui: jis leidžia ne tik generuoti elektrą, bet ir realiomis sąlygomis vertinti gamybos stabilumą, priežiūros kaštus, įrangos patikimumą ir prisijungimo prie tinklo sprendimų veikimą.

    Plūduriuojantys jūrinio vėjo parkai pastaraisiais metais įgauna pagreitį dėl kelių priežasčių. Svarbiausia jų – galimybė statyti vėjo elektrines toliau nuo kranto ir gilesniuose vandenyse, kur vėjas dažniausiai būna stipresnis ir tolygesnis, o vizualinis poveikis pakrantei mažesnis.

    „Plūduriuojantys jūrinio vėjo parkai atliks svarbų vaidmenį ateities energetikos derinyje, ypač šalyse, kurių pakrantėse vandenys yra gilūs, pavyzdžiui, Prancūzijoje“, – sakė Ocean Winds vadovas Craigas Windramas.

    Ocean Winds taip pat pažymi, kad projektas kuria darbo vietas vietos bendruomenei: eksploatacijos ir priežiūros bazėje Port-La Nouvelle uostamiestyje dirba daugiau kaip 20 vietos darbuotojų. Tokios bazės yra kritiškai svarbios jūriniams parkams, nes nuo jų priklauso reagavimo greitis, remonto logistikos grandinė ir bendras parko prieinamumas.

    Energetikos sektoriui EFGL pasiekta pilna galia reiškia dar vieną praktinį įrodymą, kad plūduriuojančios technologijos gali pereiti iš demonstracinių bandymų į reguliarią eksploataciją. Kuo daugiau tokių projektų pasiekia stabilios gamybos etapą, tuo greičiau rinkoje mažėja technologinė rizika ir atsiranda prielaidos spartesnei plėtros bangai.

  • Kinija išplukdė 16 MW plūduriuojančią vėjo turbiną: kodėl tai gali pakeisti jūrų energetikos lenktynes

    Kinija išplukdė 16 MW plūduriuojančią vėjo turbiną: kodėl tai gali pakeisti jūrų energetikos lenktynes

    Kinijos pakrantėje į jūrą išplukdyta, kaip skelbiama, viena galingiausių iki šiol plūduriuojančių vėjo turbinų pasaulyje. Ant plaukiojančios platformos sumontuotas 16 megavatų galios įrenginys turėtų atverti kelią vėjo elektrinėms ten, kur jūros gylis iki šiol ribojo įprastus sprendimus.

    Skirtingai nei dauguma jūrinio vėjo parkų, ši turbina nėra tvirtinama prie dugno standžiais pamatais. Ji montuojama ant plūduriuojančios konstrukcijos, kuri laikoma inkaravimo sistemomis, o energija į krantą perduodama dinaminiais povandeniniais kabeliais.

    Kas yra plūduriuojantis jūrinis vėjas?

    Tradicinės jūrinės vėjo elektrinės dažniausiai statomos naudojant dugninius pamatus, kurie ekonomiškai pagrįsti palyginti sekliose vietose. Tačiau didelė dalis stipriausių vėjų pasaulyje pučia virš gilesnių akvatorijų, kur tokie pamatai tampa brangūs arba techniškai sudėtingi.

    Plūduriuojanti technologija šį barjerą iš esmės panaikina, nes konstrukcijai nebereikia masyvių dugninių atramų. Vis dėlto ji sukuria kitą iššūkį: platforma turi išlikti stabili bangavimo, srovių ir audrų metu, kad turbina dirbtų saugiai ir efektyviai.

    Kodėl 16 MW čia svarbu

    16 megavatų galia jau pati savaime yra virš dabartinės komercinės „pagrindinės srovės“ daugelyje rinkų, o plūduriuojančiame formate tokio dydžio turbina kelia dar griežtesnius reikalavimus konstrukcijai. Didėjant galiai, auga ir apkrovos bokštui, platformai bei inkaravimo sistemoms, todėl sprendiniai turi būti projektuojami kitaip nei mažesniems prototipams.

    Tokio masto įrenginiui svarbūs ne tik mechaniniai sprendimai, bet ir elektros ūkis: kabeliai turi atlaikyti nuolatinį judėjimą, o tinklo prijungimas jūroje reikalauja patikimos apsaugos bei stebėsenos. Praktikoje tai reiškia, kad vien „didesnės turbinos“ nepakanka, reikia subalansuotos visos sistemos.

    Kas stovi už projekto ir kas toliau

    Projektas siejamas su „Goldwind“ ir „China Three Gorges“, o prototipo atitiktį vertina sertifikavimo institucijos Kinijoje. Tokie patvirtinimai paprastai yra būtina sąlyga, kad demonstracinė technologija pereitų į ilgesnį bandymų etapą ir vėliau būtų svarstoma komerciniams parkams.

    Artimiausias žingsnis yra ilgesnė eksploatacija realiomis sąlygomis, kai renkama informacija apie našumą, konstrukcijos elgseną ir patikimumą skirtingu oru. Būtent šie duomenys parodys, ar sprendinys gali būti kartojamas didesniu mastu ir kokių korekcijų reikės prieš serijinę plėtrą.

    Plūduriuojančio jūrinio vėjo ekonomika kol kas sudėtingesnė nei dugninės technologijos, nes brangesnė platforma, inkaravimas, kabeliai ir uostų infrastruktūra. Vis dėlto konkurencija dėl gilaus vandens vėjo resursų auga, o sėkmingas 16 megavatų demonstracinis projektas gali paspartinti tiekimą, standartizaciją ir kaštų mažėjimą.

    Globaliame kontekste Europa iki šiol sukaupė reikšmingą plūduriuojančių parkų patirtį, o Azijos šalys, turinčios greitai gilėjančias pakrantes, šią kryptį mato kaip strateginę. Kinijos žingsnis su 16 megavatų įrenginiu rodo siekį ne tik diegti, bet ir formuoti technologinį tempą jūrinės energetikos lenktynėse.