CP v2

Tag: Kakava

  • Šis gėrimas širdžiai veikia kaip balzamas, bet daugelis jį pamiršta: gydytojų įžvalgos

    Kakava dažnai siejama su vaikyste, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad tai gali būti ir vertingas gėrimas suaugusiesiems. Pagrindinė nauda siejama su kakavoje esančiais flavanoliais, kurie gali prisidėti prie kraujagyslių funkcijos ir kraujotakos.

    Kakavos žaliava gaunama iš kakavmedžio sėklų: jos fermentuojamos, džiovinamos, vėliau dažnai skrudinamos ir malamos. Būtent apdorojimas lemia, kiek bioaktyvių junginių išlieka galutiniame produkte, todėl skirtingos kakavos rūšys gali veikti nevienodai.

    Kodėl kakava siejama su širdimi?

    Dalis klinikinių tyrimų rodo, kad kakavos flavanoliai gali padėti palaikyti endotelio funkciją, kuri svarbi kraujagyslių elastingumui. Kai kuriuose tyrimuose taip pat fiksuojamas nedidelis kraujospūdžio sumažėjimas, ypač žmonėms, kurių rodikliai padidėję.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra kakavos sudėtis, o ne saldūs gėrimai ar desertai. Didelė pridėtinio cukraus dalis gali panaikinti tikėtiną naudą, o perteklinės kalorijos ilgainiui didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Kaip rinktis ir vartoti?

    Didžiausia praktinė taisyklė paprasta: rinktis natūralią kakavą be pridėtinio cukraus ir be pieno miltelių mišiniuose. Daugiau vertingų junginių paprastai turi mažiau apdorota kakava, tačiau svarbu atsižvelgti ir į individualų jautrumą.

    Gaminant namuose rekomenduojama kakavą išmaišyti šiltame piene ar augaliniame gėrime ir nepervirti, nes labai aukšta temperatūra gali sumažinti dalies junginių stabilumą. Skoniui pagerinti dažnai pakanka cinamono ar nedidelio kiekio medaus, jei nėra medicininių ribojimų.

    Kada verta būti atsargiems?

    Nors daugumai žmonių kakava yra saugi, kai kuriems ji gali sukelti rėmenį ar sustiprinti refliukso simptomus. Taip pat verta prisiminti, kad kakavoje yra kofeino ir teobromino, todėl jautresniems žmonėms vėlyvu paros metu ji gali trikdyti miegą.

    Jei vartojate kraujospūdį veikiančius vaistus ar turite lėtinių ligų, dėl reguliaraus didesnio kakavos kiekio geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Nauda dažniausiai siejama su nuosekliu, bet saikingu vartojimu ir bendra subalansuota mityba.

  • Peru atrado 4 naujos kakavmedžio linijos: mokslininkai sako, tai gali išgelbėti šokoladą

    Peru atrado 4 naujos kakavmedžio linijos: mokslininkai sako, tai gali išgelbėti šokoladą

    Mokslininkai Peru tradiciniuose ūkiuose aptiko keturias iki šiol neaprašytas kakavmedžio genetines linijas. Tyrėjai teigia, kad šis atradimas gali tapti svarbiu ginklu saugant pasaulinę šokolado gamybą, kuri vis labiau susiduria su klimato kaitos ir ligų spaudimu.

    Tyrimo metu buvo analizuota 390 laukinių ir pusiau laukinių kakavmedžių genetinė medžiaga iš skirtingų Peru regionų. Iki šiol dažniausiai buvo laikomasi požiūrio, kad kakavmedžių įvairovę galima suskirstyti į 10 pagrindinių genetinių grupių, tačiau nauji duomenys rodo, jog ši klasifikacija buvo nepilna.

    „Tradiciniuose ūkiuose auginami medžiai gali slėpti unikalias savybes, kurios pagerina pupelių kokybę ir padidina atsparumą“, – sakė tyrimo autoriai.

    Genetinė įvairovė tampa kritiška

    Kakava yra viena svarbiausių pasaulio žemės ūkio kultūrų, o jos tiekimo grandinė yra jautri sukrėtimams. Pastaraisiais metais kakavmedžius vis dažniau veikia ekstremalūs orai, karščio bangos, kritulių režimo pokyčiai, taip pat plintančios ligos ir kenkėjai, todėl atsparių veislių paieška tapo prioritetu.

    Tyrėjai pasitelkė vieno nukleotido polimorfizmų analizę, leidžiančią tiksliai palyginti DNR skirtumus ir nustatyti giminystės ryšius. Tokiu būdu jie ne tik identifikavo keturias naujas linijas, bet ir parodė, kad dalis medžių yra skirtingų genetinių grupių mišiniai, o tai gali būti reikšminga selekcijai.

    Ką tai gali duoti šokolado pramonei

    Dvi iš naujai identifikuotų linijų, anot autorių, yra ypač perspektyvios dėl galimai išskirtinės pupelių kokybės ir turtingesnio skonio profilio. Tai atveria galimybių nišinei ir premium šokolado gamybai, kur žaliavos aromatinės savybės dažnai lemia galutinę produkto vertę.

    Kartu didesnė genetinė įvairovė gali padėti kurti veisles, geriau prisitaikančias prie kintančių sąlygų, ir mažinti riziką, kai dideli plotai apsodinami genetiškai panašiais medžiais. Tokia vienodumo problema žemės ūkyje yra gerai žinoma, nes ji didina pažeidžiamumą ligoms ir derliaus svyravimams.

    Naujos įžvalgos apie CCN 51

    Tyrimas pateikė ir papildomų duomenų apie vieną plačiausiai plantacijose naudojamų kakavos veislių CCN 51, vertinamą dėl didesnio derlingumo ir atsparumo. Genetinė analizė leido tiksliau nustatyti, iš kokių linijų ši veislė kilusi ir kokia jų įtaka dabartinei genetinei sandarai.

    Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad skirtingi Peru regionai pasižymi savitu genetiniu parašu. Tai rodo, jog vietinės kakavmedžių populiacijos ilgą laiką vystėsi gana izoliuotai, todėl išsaugojo unikalių savybių, kurios gali būti svarbios tiek gamtos apsaugai, tiek šiuolaikinei selekcijai.

  • Mėlynės nebe pirmoje vietoje: 13 produktų, kuriuose antioksidantų dar daugiau

    Kas iš tiesų yra antioksidantai?

    Antioksidantai – tai junginiai, padedantys neutralizuoti laisvuosius radikalus ir mažinti oksidacinį stresą, kuris siejamas su lėtinėmis ligomis. Mėlynės dažnai vadinamos vienu geriausių jų šaltinių, tačiau pagal laboratorinius matavimus kai kurie produktai jas lenkia.

    Dažnai minimas ORAC rodiklis (deguonies radikalų sugerties geba) parodo antioksidantų aktyvumą mėgintuvėlyje, bet jis nėra tiesioginis „naudos sveikatai“ matas. Įtaką daro ir tai, kaip organizmas pasisavina skirtingus polifenolius, vitaminus bei kitus augalinius junginius.

    Produktai, kurie gali nustebinti

    Didžiausius ORAC skaičius paprastai surenka prieskoniai, nes jie koncentruoti ir dažnai džiovinti. Pavyzdžiui, gvazdikėliai, cinamonas, ciberžolė ar imbieras pagal tokius skaičiavimus gali ženkliai lenkti mėlynes, nors kasdien jų suvartojame gerokai mažiau.

    Tarp ryškesnių alternatyvų minimi ir kakavos produktai: kakavos milteliai bei nesaldinta kepimo kakava išsiskiria polifenoliais, o tamsus šokoladas taip pat turi antioksidantų. Vis dėlto renkantis šokoladą svarbu vertinti cukraus ir sočiųjų riebalų kiekį.

    Uogos ir vaisiai taip pat turi „stipresnių“ konkurentų: spanguolės, juodieji serbentai, aronijos ar šeivamedžio uogos dažnai pasižymi didesne polifenolių koncentracija. Tamsi spalva paprastai reiškia daugiau antocianinų, tačiau skonis gali būti rūgštesnis ar sutraukiantis.

    Ne tik uogos: ankštiniai, riešutai ir grūdai

    Antioksidantų šaltiniai – ne vien desertų kategorija. Raudonosios pupelės, juodosios pupelės ir lęšiai prisideda ne tik polifenoliais, bet ir skaidulomis, todėl dažnai siejami su geresne širdies ir žarnyno sveikata.

    Iš riešutų dažnai išskiriami pekano riešutai, taip pat graikiniai riešutai ar lazdynų riešutai. Tokie produktai patogūs kasdienai, tačiau dėl kaloringumo svarbus saikas, ypač jei siekiama kontroliuoti svorį.

    Dar vienas mažiau aptariamas pasirinkimas – sorų sėlenos ir kai kurios kitos sėlenos, kuriose gali būti daug fenolinių junginių. Tai rodo bendrą tendenciją: kuo mažiau perdirbtas, kuo „tamsesnis“ ir kuo daugiau luobelės turintis augalinis produktas, tuo daugiau bioaktyvių medžiagų jame randama.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia – įvairovė: kasdienis uogų, prieskonių, ankštinių, riešutų, žolelių ir pilno grūdo produktų derinimas dažniausiai duoda daugiau naudos nei vieno „supermaisto“ sureikšminimas. Jei turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus, mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar dietologu.

  • Daugiau antioksidantų nei žalioji arbata: vienas puodelis kakavos gali padėti širdžiai ir smegenims

    Iš kur atsiranda kakava

    Kakava gaminama iš tikrojo kakavmedžio (Theobroma cacao) sėklų, o jos kelias iki puodelio paprastai apima fermentaciją, džiovinimą, skrudinimą ir malimą. Šie etapai formuoja skonį ir aromatą, tačiau kartu gali keisti ir dalies naudingų junginių kiekį.

    Šiandien didelė pasaulinės kakavos pupelių dalis užauginama Vakarų Afrikoje, nors augalo kilmė siejama su Centrine ir Pietų Amerika. Kasdienėje mityboje dažniausiai naudojami nesaldinti kakavos milteliai, dedami į gėrimus, košes ar kepinius.

    Kodėl kakava siejama su nauda

    Natūralioje kakavoje gausu biologiškai aktyvių augalinių junginių, ypač flavanolių ir kitų polifenolių, kurie pasižymi antioksidaciniu poveikiu. Tyrimuose būtent šie junginiai siejami su geresne kraujagyslių funkcija ir kraujotaka.

    Praktikoje dažnai minimas palyginimas su žaliąja arbata: priklausomai nuo pupelių kilmės ir apdorojimo, vienas puodelis gėrimo iš maždaug 10 gramų natūralių kakavos miltelių gali suteikti kelis šimtus miligramų polifenolių. Žaliojoje arbatoje jų kiekis taip pat reikšmingas, tačiau dažnai būna mažesnis, nors rodikliai labai priklauso nuo užplikymo ir produkto.

    Kakavoje natūraliai yra ir metilksantinų, tokių kaip teobrominas bei nedidelis kofeino kiekis, todėl kai kuriems žmonėms ji gali švelniai tonizuoti. Taip pat kakava vertinama dėl mineralų, įskaitant magnį ir kalį, kurie svarbūs nervų sistemai ir raumenų funkcijai.

    Natūrali ar alkalizuota: skirtumas svarbus

    Nors tiek natūrali, tiek alkalizuota (vadinamoji olandiška) kakava gaminama iš tų pačių pupelių, jų savybės skiriasi dėl apdorojimo. Alkalizacija mažina natūralų rūgštingumą, suteikia tamsesnę spalvą, švelnesnį skonį ir pagerina tirpumą.

    Tačiau šis procesas gali sumažinti flavanolių ir kitų polifenolių kiekį, o kartu ir antioksidacinį potencialą. Dėl to, jei tikslas yra gauti daugiau bioaktyvių junginių, dažniau rekomenduojama rinktis natūralią, nesaldintą kakavą, o alkalizuota dažniau pasirenkama desertams dėl skonio ir spalvos.

    Renkantis kakavą verta atkreipti dėmesį ir į pridėtinį cukrų: saldinti gėrimai bei mišiniai gali gerokai padidinti kalorijų kiekį. Norint išlaikyti palankesnį mitybos profilį, praktiškas sprendimas yra nesaldinti milteliai ir saldinimas pagal poreikį mažesniais kiekiais.

  • Valgote tamsų šokoladą kasdien? Gydytojai paaiškino, ką tai daro širdžiai ir arterijoms

    Valgote tamsų šokoladą kasdien? Gydytojai paaiškino, ką tai daro širdžiai ir arterijoms

    Tamsus šokoladas dažnai minimas kaip palankesnis pasirinkimas širdžiai nei įprasti saldumynai, tačiau jo poveikis nėra stebuklingas. Daugiausia dėmesio mokslininkai skiria kakavoje esantiems flavanoliams – augaliniams junginiams, turintiems antioksidacinių savybių.

    Flavanoliai siejami su geresne kraujagyslių funkcija, nes gali skatinti azoto oksido gamybą. Tai medžiaga, padedanti kraujagyslėms atsipalaiduoti ir plėstis, todėl kraujas teka lengviau, o kraujospūdis kai kuriems žmonėms gali šiek tiek sumažėti.

    Ką rodo tyrimai apie cholesterolį

    Dažnas klausimas – ar tamsus šokoladas mažina blogąjį cholesterolį. Tyrimai rodo, kad poveikis lipidų rodikliams gali būti, bet paprastai jis būna nedidelis ir nevienodas, todėl šokoladas negali pakeisti gydymo ar mitybos korekcijų.

    Labiau tikėtina nauda atsiranda tada, kai tamsus šokoladas tampa alternatyva kitiems saldumynams. Palyginti su pieniniu šokoladu ar batonėliais, aukštesnio kakavos kiekio produktai dažniausiai turi mažiau cukraus, o tai svarbu metabolinei sveikatai.

    Kiek kakavos rinktis ir kodėl

    Mitybos specialistai dažniausiai rekomenduoja rinktis tamsų šokoladą, kuriame yra bent 70 proc. kakavos. Didesnė kakavos dalis paprastai reiškia daugiau bioaktyvių medžiagų ir mažiau pridėtinio cukraus, nors sudėtį vis tiek verta perskaityti.

    Tamsus šokoladas taip pat turi mineralų, pavyzdžiui, magnio, geležies ir cinko. Vis dėlto tai nėra pagrindinis jų šaltinis mityboje, todėl šokoladą tikslinga vertinti kaip priedą, o ne kaip būdą „pasitaisyti“ trūkumus.

    Kada nauda virsta žala

    Net ir palankesnis produktas valgomas per dideliais kiekiais gali kenkti, nes tamsus šokoladas yra kaloringas. Vienas ar du gabalėliai po valgio nėra tas pats, kas kasdien suvalgoma visa plytelė, ypač jei bendra mityba jau turi daug cukraus ir sočiųjų riebalų.

    Gydytojai pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių riziką labiausiai mažina ne vienas produktas, o visuma: pakankamas fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, normalus kūno svoris ir mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų bei nesočiųjų riebalų.

    Jei norisi saldaus skonio, nedidelė kokybiško tamsaus šokolado porcija gali būti protingas kompromisas. Tačiau tikėtis ryškaus cholesterolio ar kraujospūdžio pokyčio vien dėl šokolado – nerealistiška.

  • Daugiau geležies nei jautienoje? Šis produktas gali padėti širdžiai ir nuotaikai

    Geriausiai ištirtos naudos siejamos su juoduoju šokoladu, kuriame yra daug kakavos. Mitybos specialistai dažniausiai rekomenduoja rinktis tokį, kuriame kakavos yra bent 70 proc., nes tuomet jame paprastai būna mažiau pridėtinio cukraus ir daugiau biologiškai aktyvių medžiagų.

    Juodajame šokolade gausu flavanolių ir kitų antioksidantų, kurie siejami su mažesniu uždegimu ir geresne kraujagyslių funkcija. Šios medžiagos gali prisidėti prie azoto oksido gamybos, o tai svarbu normaliai kraujotakai ir kraujospūdžio reguliavimui.

    Dažnai kartojamas faktas, kad juodajame šokolade gali būti nemažai geležies: 100 gramų kai kurių rūšių juodojo šokolado gali turėti apie 8–12 miligramų geležies. Palyginimui, 100 gramų liesos jautienos įprastai turi mažiau, tačiau svarbus skirtumas tas, kad šokolade esanti geležis yra neheminė ir organizmas ją įsisavina prasčiau nei hemę geležį iš mėsos.

    Nuotaikos pagerėjimas po šokolado dažniausiai aiškinamas tuo, kad kakavoje yra psichoaktyvumą veikiančių junginių, taip pat mažesniais kiekiais aptinkama medžiagų, susijusių su serotonino apykaita. Be to, kakavoje esantis teobrominas gali švelniai stimuliuoti, todėl kai kurie žmonės jaučia didesnį budrumą ir lengvesnę koncentraciją.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir žarnyno mikrobiotai. Tyrimai rodo, kad kakavos polifenoliai gali veikti kaip substratas daliai žarnyno bakterijų, o mikrobiotos pokyčiai siejami ir su imunitetu, ir su psichologine savijauta, nors tiesioginis priežastinis ryšys kiekvienu atveju dar tiriamas.

    Vis dėlto „daugiau kakavos“ nereiškia „galima valgyti be ribų“. Juodasis šokoladas išlieka kaloringas produktas, o 100 gramų dažnai suteikia apie 500–600 kilokalorijų, todėl kasdieniame racione geriau apsiriboti 1–2 gabalėliais ir rinktis sudėtį su mažiau cukraus.

    Jei nustatytas geležies trūkumas, vien šokoladu jo spręsti nepakanka, o tinkamiausią mitybos ir papildų planą reikėtų aptarti su gydytoju. Juodasis šokoladas gali būti naudingas kaip subalansuotos mitybos dalis, tačiau jis nepakeičia pilnaverčių geležies šaltinių ir bendrų širdies sveikatos rekomendacijų.

  • Dietinis braunis per 5 minutes: receptas mikrobangėje nustebins ir skoniu, ir kalorijomis

    Greitas dietinio braunio receptas internete išpopuliarėjo dėl vienos priežasties: desertą galima paruošti mikrobangų krosnelėje maždaug per 5 minutes, o ingredientų reikia vos kelių. Pagrindą sudaro bananas, kiaušinis ir kakava, todėl saldumas gaunamas natūraliai, be tradicinio cukraus.

    Šiam variantui dažniausiai naudojamas vienas kiaušinis, apie 100 gramų banano, maždaug 25 gramai kakavos, žiupsnis druskos ir truputis kepimo miltelių. Pagal skonį galima dėti vanilės, o saldumą sustiprinti pasirinktu saldikliu, pavyzdžiui, stevija ar eritritoliu.

    Kaip paruošti mikrobangėje

    Bananas sutrinamas iki vientisos masės, tuomet sudedami visi ingredientai ir trumpai suplakami iki glotnios tešlos. Patogiausia tai daryti trintuvu, tačiau tinka ir šakutė, jei bananas labai prinokęs.

    Masė supilama į mažą indą, tinkamą mikrobangų krosnelei, ir kepama 4–5 minutes. Tikslus laikas priklauso nuo mikrobangų galingumo ir indo dydžio, todėl verta pradėti nuo 4 minučių ir, jei reikia, papildomai kaitinti trumpais intervalais.

    Kaloringumas ir maistinės savybės

    Recepte nurodoma, kad visas desertas gali turėti apie 260 kalorijų, taip pat apie 14 gramų baltymų, 9 gramus riebalų ir 24 gramus angliavandenių. Skaičiai gali skirtis priklausomai nuo banano dydžio, kakavos rūšies ir to, ar naudojamas papildomas saldiklis.

    Pasirinkus steviją ar eritritolį vietoj cukraus, bendras kaloringumas paprastai būna mažesnis, o poveikis gliukozės lygiui kraujyje dažnai švelnesnis nei vartojant įprastą cukrų. Tiesa, dėl banano desertas vis tiek turės natūralių cukrų, todėl porcijos dydis išlieka svarbus.

    Koks skonis ir tekstūra

    Toks braunis dažniausiai būna drėgnesnis ir tankesnis nei klasikinis, keptas orkaitėje su sviestu ir miltais. Kakava suteikia intensyvų šokoladinį poskonį, o bananas veikia kaip natūralus rišiklis ir saldiklis.

    Norint dar sodresnio skonio, galima rinktis natūralią, nesaldintą kakavą, o vanilė padeda sušvelninti kartumą. Jei siekiate tikslesnės tekstūros, svarbu neperkepti, nes mikrobangėje desertas gali greitai išsausėti.

  • Legendinis PRL desertas grįžta į madą: šokoladinis blokas iš kelių ingredientų

    Legendinis PRL desertas grįžta į madą: šokoladinis blokas iš kelių ingredientų

    Šokoladinis blokas – vienas ryškiausių Vidurio ir Rytų Europos naminių desertų simbolių – vėl grįžta ant stalų. Kadaise jis gelbėjo, kai tikra šokolado plytelė buvo retenybė, o šiandien tapo nostalgijos ir greitų receptų tendencijos dalimi.

    Šio deserto esmė paprasta: karštuose riebaluose ištirpinamas cukrus ir kakava, o masė sutirštinama pieno milteliais. Į ją įmaišomi sausainiai ar kiti priedai, o sustingęs kepinio „blokas“ pjaustomas riekelėmis – todėl kepimo orkaitėje visai nereikia.

    Pastaraisiais metais šį receptą iš naujo atranda tie, kurie pavargo nuo sudėtingų, daug laiko reikalaujančių tortų. Mažiau žingsnių, aiškūs produktai ir nuspėjamas rezultatas padeda šokoladiniam blokui konkuruoti su madingais desertais, ypač kai norisi kažko greito savaitgaliui ar netikėtiems svečiams.

    Kas pasikeitė šiandien?

    Šiuolaikinėse versijose dažniau atsisakoma margarino ir renkamasi sviestas, kuris suteikia švelnesnį skonį ir malonesnę tekstūrą. Dalis kepėjų kakavos skonį paryškina kava, o saldumą balansuoja priedais, turinčiais rūgštelės ar sūrumo.

    Papildai per kelis dešimtmečius taip pat pasikeitė: vietoj to, kas „buvo po ranka“, dabar dažniau dedami riešutai, džiovinti ar liofilizuoti vaisiai, pistacijos, migdolai ar net sūrūs krekeriai. Svarbu nepadauginti priedų, kad masė juos patikimai „suklijuotų“ ir pjaustant blokas netrupėtų.

    Kaip pasigaminti šokoladinį bloką

    Patogiausia naudoti kekso formą, nes joje masę lengva suspausti, o sustingusį desertą paprasta išimti. Kadangi šis desertas nekepa, jo tūris gaminimo metu nepasikeis – todėl formos dydį verta pasirinkti iš anksto pagal norimą „riekelių“ storį.

    Dažniausiai naudojama bazė: pieno milteliai, sviestas, cukrus, vanduo, kakava ir šiek tiek tirpios kavos. Priedams tinka trupinti sausainiai, vafliai, riešutai ar džiovinti vaisiai, o viršų galima pabarstyti kokosų drožlėmis arba migdolų plokštelėmis.

    Pirmiausia ant mažos kaitros ištirpinami sviestas, cukrus, vanduo, kakava ir kava, kol masė tampa vientisa. Tada ji šiek tiek atvėsinama, įmaišomi pieno milteliai, o galiausiai suberiami pasirinkti priedai ir viskas gerai suspaudžiama formoje.

    Desertas stingsta šaldytuve mažiausiai 6 valandas, geriausia per naktį. Atvėsusį šokoladinį bloką patogu pjaustyti pašildytu peiliu – riekelės bus lygesnės, o viduje gražiai matysis sausainių ir priedų „mozaika“.

  • Du priedai rytinei kavai: žada daugiau energijos, stabilesnį cukrų ir greitesnę medžiagų apykaitą

    Rytinė kava daugeliui yra kasdienis ritualas, tačiau vis dažniau kalbama, kad ją galima praturtinti prieskoniais. Tarp populiariausių pasirinkimų minimi cinamonas ir kakava, kurie keičia gėrimo skonį ir gali turėti papildomą poveikį savijautai.

    Kavoje esantis kofeinas trumpam didina budrumą, o taip pat siejamas su geresne fizine ištverme ir dėmesio koncentracija. Tyrimuose dažnai pabrėžiama ir tai, kad saikingas kavos vartojimas gali būti susijęs su mažesne 2 tipo diabeto rizika, tačiau tai nėra gydymo priemonė ir nepakeičia mitybos bei judėjimo.

    Cinamonas paprastai vertinamas dėl aromato ir galimo poveikio gliukozės apykaitai. Mokslinėje literatūroje aptariama, kad kai kuriems žmonėms jis gali prisidėti prie geresnių cukraus kontrolės rodiklių, tačiau rezultatai nevienareikšmiai ir priklauso nuo dozės, cinamono rūšies bei individualių veiksnių.

    Kakava ir ypač mažiau apdorota kakava turi flavanolių, kurie siejami su kraujagyslių funkcija. Kartu svarbu atkreipti dėmesį, kad didelę reikšmę turi ne pats priedas, o tai, ar į gėrimą nededama daug cukraus, saldžių sirupų ar riebių grietinėlės pakaitalų.

    Norint paruošti paprastą variantą, užtenka į puodelį juodos kavos įmaišyti nedidelį kiekį kakavos ir žiupsnelį cinamono. Jei norisi švelnesnio skonio, galima įpilti šiek tiek pašildyto pieno ar augalinio gėrimo, tačiau saldinimą verta riboti, nes būtent jis dažniausiai labiausiai didina gėrimo kaloringumą.

    Specialistai taip pat primena saiką: per didelis kofeino kiekis gali didinti nerimą, trikdyti miegą ar kelti širdies plakimą. Jei vartojate vaistus, turite kepenų sutrikimų ar esate nėščia, dėl dažnesnio cinamono vartojimo verta pasitarti su gydytoju, nes kai kurios cinamono rūšys turi daugiau kumarino.

  • Pieno plėvelė ant kakavos: kas joje iš tikrųjų susikaupia ir kam jos verčiau nevalgyti

    Daugeliui pieno plėvelė, susidariusi ant karšto pieno ar kakavos, yra vaikystės prisiminimas, kuris kelia arba nostalgiją, arba stiprią antipatiją. Vis dėlto tai ne sugedimo požymis, o natūralus procesas, atsirandantis šildant pieną. Mitybos požiūriu ši plona „odėlė“ gali būti ir vertinga, ir kai kuriems žmonėms ne pati tinkamiausia.

    Kaip susidaro pieno plėvelė?

    Kaitinant pieną, dalis baltymų pakinta dėl temperatūros, o jų paviršiuje susiformuoja tankesnė struktūra. Prie jos prisijungia riebalų lašeliai, todėl viršuje atsiranda vientisas sluoksnis. Kuo pienas riebesnis, tuo plėvelė paprastai būna storesnė ir elastingesnė.

    Svarbu atskirti du dalykus: pieno plėvelė ant šviežiai kaitinto pieno yra įprasta, tačiau nemalonus kvapas, kartus skonis ar rūgštumas jau gali rodyti, kad produktas nebetinkamas vartoti. Plėvelė pati savaime nėra „blogas ženklas“, jei pienas buvo laikomas tinkamai ir nepasibaigęs jo galiojimas.

    Kuo ji gali būti vertinga?

    Pieno plėvelėje dažniausiai susikaupia daugiau pieno baltymų ir riebalų nei likusiame skystyje, todėl ji yra tarsi nedidelė maistinių medžiagų koncentracija. Tai reiškia daugiau energijos, sotumo ir baltymų viename kąsnyje, ypač jei naudojamas nenugriebtas pienas.

    Riebaluose natūraliai būna riebaluose tirpių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino A, o taip pat dalies vitamino D, jei jo piene yra. Šildymas gali mažinti kai kurių jautresnių vitaminų kiekį, tačiau pats plėvelės sluoksnis vis tiek išlieka maistingas, ypač lyginant su tuo pačiu pieno kiekiu be susikaupusio riebalų ir baltymų sluoksnio.

    Kam plėvelės geriau vengti?

    Daugumai sveikų suaugusiųjų pieno plėvelė nekelia rizikos, tačiau kai kurioms grupėms ji gali būti problemiška. Pirmiausia tai žmonės, turintys alergiją pieno baltymams, nes plėvelėje baltymų dalis yra labiau koncentruota, todėl reakcijos gali būti ryškesnės.

    Taip pat atsargiai vertėtų elgtis tiems, kurių virškinimo sistema jautri ir kurie pastebi, kad riebesni pieno produktai sustiprina pilvo pūtimą ar diskomfortą. Jei žmogus netoleruoja laktozės, plėvelė problemos neišsprendžia, nes laktozė yra piene esantis cukrus ir išlieka skystyje, tad simptomai gali pasireikšti nepriklausomai nuo to, ar plėvelę suvalgysite.

    Kūdikiams iki vienerių metų karvės pieno produktai apskritai dažnai nėra rekomenduojami kaip pagrindinis gėrimas, todėl ir plėvelė neturėtų būti siūloma. Jei kyla abejonių dėl alergijų ar virškinimo sutrikimų, saugiausia sprendimą aptarti su gydytoju ar dietologu.

    Praktinis patarimas paprastas: jei plėvelė nepatinka, ją galima lengvai nuimti šaukštu, o jei norite jos išvengti išvis, pieną kaitinant padeda dažnesnis pamaišymas ir kaitinimas žemesnėje temperatūroje. Skonis čia svarbus, tačiau dar svarbiau atpažinti atvejus, kai organizmui pieno baltymai ar riebesni produktai nėra tinkamiausias pasirinkimas.