CP v2

Tag: Kalcis

  • Ne parmezanas: šis sūris pavers makaronus sotesniais ir gali padėti suvalgyti mažiau

    Rikota – švelnus, kreminis sūris, kuris, dietologų teigimu, gali būti paprastas būdas makaronų patiekalui suteikti daugiau baltymų ir kai kurių vitaminų. Įmaišyta į padažą ar uždėta ant viršaus, ji keičia patiekalo maistinę sudėtį ir sotumo jausmą.

    Specialistai aiškina, kad baltymai yra vienas svarbiausių sotumą lemiančių makroelementų. Dėl to makaronai, kurie įprastai būna labiau angliavandenių šaltinis, su rikota gali tapti labiau subalansuotu pasirinkimu, ypač jei po tokių patiekalų įprastai greitai vėl norisi užkandžiauti.

    Baltymai ir stabilesnė energija

    Rikotoje paprastai būna apie 7–11 gramų baltymų 100 gramų produkto, todėl net ir nedidelė porcija pastebimai padidina baltymų kiekį lėkštėje. Dietologė Roxana Ehsani yra pažymėjusi, kad daugiau baltymų vakarienėje gali padėti jaustis sotesniems ir natūraliai sumažinti suvalgomo patiekalo porciją.

    Dar vienas svarbus aspektas – gliukozės svyravimai. Baltymai lėtina virškinimą ir angliavandenių įsisavinimą, todėl po angliavandenių gausaus patiekalo kai kuriems žmonėms pasireiškiantis energijos kritimas gali būti mažesnis.

    Kalcis ir kitos maistinės medžiagos

    Rikota gali prisidėti ir prie kalcio suvartojimo, kuris svarbus kaulų būklei. Nors tiksli sudėtis priklauso nuo gamintojo, šiame sūryje įprastai yra ir vitamino B12 bei vitamino A, kurie siejami su nervų sistemos funkcijomis, kraujodara, regėjimu ir imunitetu.

    Renkantis sūrį kasdieniams patiekalams verta atkreipti dėmesį ir į druskos kiekį. Lyginant su ilgai brandintais sūriais, tokiais kaip parmezanas, rikotoje dažnai būna mažiau natrio, todėl ji gali būti švelnesnis pasirinkimas tiems, kurie riboja druską mityboje.

    Kaip rikotą įmaišyti į makaronus

    Šis sūris gerai tinka kaip greitas padažo pagrindas, nes karštis padeda jam tolygiai pasiskirstyti ir sukurti kremišką tekstūrą. Dažniausiai rekomenduojama makaronus virti iki al dente, o prieš nupilant vandenį pasilikti dalį krakmolingo nuoviro.

    Rikotą galima sumaišyti su trupučiu alyvuogių aliejaus, pipirais ir minimaliai druskos, tuomet įmaišyti karštus makaronus ir po truputį įpilti pasilikto nuoviro. Taip padažas tampa glotnesnis, o patiekalas – sotesnis be papildomos riebios grietinėlės.

  • Tyliai silpnėjantys kaulai: osteopenija gali paliesti iki 40 proc. suaugusiųjų – ką būtina žinoti

    Tyliai silpnėjantys kaulai: osteopenija gali paliesti iki 40 proc. suaugusiųjų – ką būtina žinoti

    Osteopenija – tai sumažėjęs kaulų mineralinis tankis, kuris ilgainiui didina lūžių riziką. Tyrimai rodo, kad su šia būkle gali susidurti iki 40 proc. suaugusiųjų, o dažnai ji nustatoma tik atsitiktinai, atlikus tyrimus.

    Problema ta, kad osteopenija paprastai nesukelia aiškių simptomų. Dėl to žmogus gali apie ją nežinoti metų metus, kol įvyksta vadinamasis mažos traumos lūžis, pavyzdžiui, paslydus ar griuvus iš savo ūgio.

    Kas vyksta kauluose?

    Kaulas yra nuolat atsinaujinantis audinys: vienos ląstelės jį ardo, kitos – formuoja. Jaunystėje šie procesai dažniausiai būna apylygiai, o didžiausias kaulų tankis paprastai pasiekiamas apie 20–30 gyvenimo metus.

    Vėliau, ypač senstant, kaulo irimas pradeda vyrauti prieš jo formavimąsi. Moterims reikšmingą įtaką daro menopauzė, nes sumažėjęs estrogenų kiekis silpnina natūralią kaulų apsaugą.

    Rizikos veiksniai, kuriuos žmonės nuvertina

    Be amžiaus ir hormoninių pokyčių, kaulų tankį spartina rūkymas, gausesnis alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas ir per mažas kūno svoris. Reikšminga ir mityba, ypač kai trūksta kalcio ar vitamino D, kuris padeda įsisavinti kalcį.

    Riziką didina ir kai kurios ligos bei gydymas, pavyzdžiui, ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas, taip pat sutrikimai, susiję su maistinių medžiagų įsisavinimu. Tokiais atvejais kaulų būklę verta vertinti anksčiau, nelaukiant vyresnio amžiaus.

    Kaip nustatoma ir ką reiškia rezultatai?

    Kaulų mineralinis tankis dažniausiai matuojamas DXA tyrimu – tai mažos apšvitos rentgeno metodas, padedantis įvertinti kaulų tvirtumą. Rezultatas pateikiamas T rodikliu, kuris lygina kaulų tankį su sveiko jauno suaugusiojo vidurkiu.

    Osteopenijai būdingas T rodiklis nuo minus 1,0 iki minus 2,5, o mažesnis nei minus 2,5 dažniausiai atitinka osteoporozės diagnostinę ribą. Gydytojai sprendimus paprastai priima įvertinę ne tik skaičių, bet ir bendrą lūžių riziką per artimiausius 10 metų.

    Gydymas ne visada reiškia vaistus: daugeliui pirmiausia rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai, mitybos korekcija, kalcio ir vitamino D užtikrinimas. Didelę reikšmę turi svorį išlaikančios veiklos, tokios kaip ėjimas, bėgimas, šokiai, taip pat jėgos pratimai, kurie stiprina ir kaulus, ir raumenis.

    Jei lūžių rizika didelė arba jau yra buvęs mažos traumos lūžis, gali būti skiriami vaistai, lėtinantys kaulo irimą. Specialistai pabrėžia, kad osteopenija neturėtų būti laikoma nekaltu radiniu – tai ankstyvas įspėjimas, kai dar įmanoma sustabdyti progresavimą.