Tag: Kanada

  • Kinijos automobilių milžinė „Chery“ vis dar taikosi į JAV: svarsto partnerystę su Detroitu

    Kinijos automobilių milžinė „Chery“ vis dar taikosi į JAV: svarsto partnerystę su Detroitu

    Kinijos automobilių gamintoja „Chery“ tikina vis dar matanti kelią į JAV rinką, nors šalyje galioja su „prijungtais“ automobiliais susiję ribojimai, faktiškai užkertantys kelią kiniškai programinei ar techninei įrangai.

    Kaip skelbia naujienų agentūra „Reuters“, bendrovės viceprezidentas Charlie Zhangas teigė, kad „Chery“ yra įsitikinusi galinti sukurti automobilį, atitinkantį duomenų saugumo reikalavimus.

    Pasak jo, techniniu požiūriu įmanoma rasti „Kinijos neturinčią“ (t. y. be kiniškos kilmės) aparatinės ir programinės įrangos alternatyvą. Tai būtų esminė sąlyga, jei „Chery“ norėtų realiai pradėti pardavimus JAV.

    Viena iš svarstomų krypčių – partnerystė su JAV automobilių gamintojais. Vis dėlto, kokia ji galėtų būti ir su kuo „Chery“ derėtųsi, bendrovė kol kas neatskleidžia.

    Partnerystė su JAV gamintoju – be detalių

    „Chery“ atstovai pripažįsta, kad dabartinis planas dėl JAV yra miglotas, tačiau pati idėja rodo, kad gamintojas nenori atsisakyti ambicijų patekti į vieną didžiausių pasaulio automobilių rinkų.

    Tekste pabrėžiama, kad kai kurie kiti Kinijos prekių ženklai viešai kalbėjo apie norą ateiti į JAV, bet kartu pripažino, jog dabartinis geopolitinis fonas ir reguliacinės kliūtys tam nėra palankios.

    „Chery“ motyvacija ieškoti eksporto rinkų siejama ir su tuo, kad bendrovės rezultatai Kinijos vidaus rinkoje istoriškai buvo vidutiniški, o užsienyje jai sekasi geriau. Ji mini ir su ja siejamus prekių ženklus, tokius kaip „Jaecoo“, „Jetour“ ar „iCar“.

    Taip pat akcentuojama, kad „Jaecoo“ modeliai užsienyje pozicionuojami kaip palankios kainos ir gausios įrangos automobiliai – tai savybė, kuri gali būti patraukli pirkėjams, ieškantiems pigesnių alternatyvų.

    Pirmiausia – Kanada

    Nors apie JAV kol kas kalbama atsargiai, „Chery“ jau turi konkretesnį artimiausio laikotarpio tikslą Šiaurės Amerikoje – bendrovė planuoja kitais metais pradėti pardavimus Kanadoje.

    Toks žingsnis ją geografiškai priartintų prie JAV rinkos, tačiau pats įėjimas į JAV, sprendžiant iš viešai pateiktų pareiškimų, dar gali užtrukti.

  • Kanadoje fiksuojamos „amžinojo įšalo nuošliaužos“: slenka namo dydžio ledo luitai

    Kanados Šiaurės Vakarų teritorijose mokslininkai identifikavo naujo tipo nuošliaužas, susijusias su amžinuoju įšalu: šlaitais rieda net namo dydžio ledo ir sušalusios žemės luitai.

    Apie šį reiškinį rašo „Live Science“, remdamasis rugsėjo 23 dieną žurnale „Geophysical Research Letters“ publikuotu tyrimu. Tyrėjai šias nuošliaužas vadina amžinojo įšalo atsiskyrimo nuošliaužomis (angl. permafrost detachment slides).

    Pasak tyrimo vadovo Josepho Youngo, tokios nuošliaužos regione anksčiau nebuvo stebėtos ir gali būti beprecedentės per pastaruosius 10 000 metų ar dar ilgiau. Jo teigimu, ilgą laiką stabilus šlaitas tarsi „persijungia“ ir staiga ima slinkti.

    Mokslininkų vertinimu, reiškinys siejasi su plonesniu amžinojo įšalo sluoksniu, ilgalaikiu miškų gaisrų poveikiu ir klimato šiltėjimu – tai gali reikšti, kad ateityje tokių nuošliaužų rizika didės ir kitose šiaurinėse teritorijose.

    Kaip pastebėtas naujas nuošliaužų tipas

    Tyrėjai pirmiausia lauko darbų metu atkreipė dėmesį į dideles nuošliaužų „žaizdas“ slėniuose, kur amžinasis įšalas ilgą laiką buvo laikomas stabiliu. Vėliau pokyčiai detaliau analizuoti pasitelkiant palydovinius vaizdus ir papildomus matavimus vietoje.

    Įprastai atšylant amžinajam įšalui, sušalęs gruntas tirpsta iš viršaus ir ima tekėti žemyn tarsi purvo masė. Tačiau šiuo atveju nuolaužose aptikti dideli sušalusios medžiagos blokai.

    Dalies jų aukštis siekė apie 10 metrų – tai prilygsta dviejų aukštų namui. Kad nustatytų amžinojo įšalo gylį šlaituose, mokslininkai naudojo metodą, kai į gruntą leidžiama elektros srovė ir vertinamas atsakas.

    Du dideli atvejai – ir daugiau kaip 150 nuošliaužų regione

    Tyrime daugiausia dėmesio skirta dviem nuošliaužoms. Viena jų Džonsono upės slėnyje įvyko 2017 metais ir pajudino apie 18 mln. kubinių metrų grunto bei uolienų.

    Kita, Redstouno upės slėnyje, 2018 metais pajudino apie 4,5 mln. kubinių metrų nuogriuvų. Mažesnioji paliko maždaug 1,2 kilometro ilgio ruožą, o didesnioji „išgraužė“ apie 3,2 kilometro šlaito.

    Pasak J. Youngo, šios dvi nuošliaužos yra tik dalis – regione jų priskaičiuojama daugiau kaip 150. Kitos mažesnės, tačiau ir jos dažnai perkelia apie 1 mln. kubinių metrų žemės.

    Kol kas dėl atokios vietovės šios nuošliaužos nepadarė žalos infrastruktūrai. Vis dėlto bent dvi tirtos nuošliaužos užtvenkė upes, suformavo naujus ežerus ir greitai paskleidė daug sąnašų žemiau esančiose vandens sistemose.

    Ką rodo modelis: gaisrai, įtrūkimai ir šiltėjantis įšalas

    Sukūrę procesą aiškinantį modelį, mokslininkai padarė išvadą, kad šios nuošliaužos neatsiranda vien dėl „paviršinio“ tirpsmo. Vietoje to svarbi tampa kombinacija: gaisrų nulemtas atitirpimas ir ilgalaikis oro temperatūros kilimas.

    Tyrėjai nurodo, kad šioje vietovėje amžinasis įšalas nuo 1980 metų šilo maždaug 0,3 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį. Be to, netoliese 1995 metais buvo kilę stiprūs miškų gaisrai.

    Tyrimo autoriai aiškina, kad gaisrų ir šiltėjimo poveikis skatina įtrūkimus šlaitų viršutinėje dalyje. Per juos atitirpimas gali skverbtis gilyn, kol galiausiai pradeda tirpti apatinė amžinojo įšalo sluoksnio dalis.

    Toks „prasiskverbimas“ gali užtrukti apie 20 metų, kol pasiekia maždaug 20 metrų gylį – būtent tokia seka, mokslininkų teigimu, atitiko įvykius Džonsono ir Redstouno upių slėniuose.

    J. Youngas taip pat pažymi, kad panašiai pažeidžiamų vietovių yra ir kitur Kanadoje bei Aliaskoje, kur amžinasis įšalas siekia apie 20–40 metrų gylį. Didėjant gaisrų intensyvumui šiaurinėse platumose, tokios nuošliaužos gali tapti dažnesnės.

  • Kanada į DI bendrovę „Cohere“ investuoja 1,1 mlrd. eurų: Carney tai vadina nacionalinio saugumo klausimu

    Kanada į DI bendrovę „Cohere“ investuoja 1,1 mlrd. eurų: Carney tai vadina nacionalinio saugumo klausimu

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney 1,1 mlrd. eurų dydžio valstybės investiciją į Kanados dirbtinio intelekto bendrovę „Cohere“ pristato kaip žingsnį, tiesiogiai susijusį su nacionaliniu saugumu. Jo teigimu, valstybės suverenitetui vis labiau reikia patikimos prieigos prie strateginių technologijų, tarp jų ir DI.

    Prieš Kanados ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Monrealyje Carney akcentavo, kad Otava nenori, jog DI ateitis būtų sprendžiama kitur ir tų, kuriais Kanada nepasitiki. Pasak jo, šiuolaikinėje geopolitikoje svarbūs tampa ne tik gynybos biudžetai, bet ir technologinė bei tiekimo grandinių kontrolė.

    DI prilyginamas kritinei infrastruktūrai

    Carney viešai įvardijo sritis, kurios, jo vertinimu, tampa nacionalinio saugumo pamatu: puslaidininkiai, kritiniai mineralai, mokėjimų sistemos, švarios energijos technologijos, vakcinos, palydovinis ryšys ir dirbtinis intelektas. Ši žinutė dera su vis plačiau Vakarų šalyse įsitvirtinančiu požiūriu, kad DI yra ne tik verslo produktyvumo įrankis, bet ir strateginė infrastruktūra.

    Tokį poslinkį skatina keli veiksniai: spartėjanti valstybių konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų, didėjanti priklausomybė nuo kelių lustų gamintojų ir augantis susirūpinimas dėl pažangių modelių panaudojimo žvalgybai, kibernetinėms atakoms ar dezinformacijai. Dėl to vis dažniau kalbama apie „patikimų tiekėjų“ ekosistemas ir nacionalinius DI pajėgumus.

    Investicija ir privatus kapitalas

    Carney pabrėžė, kad tai yra komercinė investicija, atliekama kartu su privačiais investuotojais. Tarp minimų partnerių yra „Nvidia“, „Bell“ ir Vokietijos „Schwarz Group“, o pats sandoris pristatytas kaip platesnio finansavimo etapo dalis.

    „Cohere“ vadovas Aidanas Gomezas skelbė, kad uždaromas pirminis E serijos finansavimo etapas, o bendrai siekiama iki maždaug 4,8 mlrd. eurų. Nurodoma, kad tikslinis įmonės įvertinimas galėtų siekti apie 24,5 mlrd. eurų, o tai signalizuoja apie rinkos lūkesčius, jog didieji kalbos modeliai ir su jais susijusios infrastruktūros paslaugos išliks viena sparčiausiai finansuojamų krypčių.

    ES ir Kanados akcentas: taisyklės ir saugumas

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama prieš susitikimą, pabrėžė, kad Kanada ir Europa siekia, jog DI tarnautų žmonėms, o saugumo ir patikimumo klausimai būtų sprendžiami kartu. Jos teigimu, svarbūs bendri standartai, taisyklės ir globalesnė DI valdysena.

    Toks tonas ypač aktualus Europos Sąjungai, kuri pastaraisiais metais DI srityje daug dėmesio skiria reguliavimui ir rizikų valdymui, o Kanada siekia išlaikyti konkurencingumą turėdama stiprius akademinius centrus ir tyrimų ekosistemą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį modelių saugumui, duomenų apsaugai, atsparumui piktnaudžiavimui ir atsakomybės mechanizmams.

    Susitikimo foną papildo įtemptesnės transatlantinės prekybos ir ekonominės diskusijos, kurias kursto JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai tarifais partneriams. Carney teigė nemanantis, kad pats viršūnių susitikimas turėtų išprovokuoti atsakomųjų veiksmų, ir pabrėžė, jog Kanada veikia savo interesais.

  • Kanadoje kilo streikas didžiausioje atviroje vario kasykloje: ką tai reiškia pasiūlai ir kainoms

    Kanados kasybos sektoriuje kilo įtampa: sustojo pagrindiniai darbai Highland Valley Copper kasykloje Britų Kolumbijoje, kai žlugo derybos tarp bendrovės „Teck Resources“ vadovybės ir profesinių sąjungų. Darbuotojai pradėjo streiką po to, kai baigėsi 72 valandų įspėjimo laikotarpis dėl ankstesnės kolektyvinės sutarties.

    Nors kasykla visiškai neuždaryta, vario gamyba tęsiama ribotu režimu. Kasyklos atstovai pabrėžia, kad realus poveikis metinei produkcijai priklausys nuo to, kiek ilgai truks streikas ir ar pavyks greitai grįžti prie pilno pajėgumo.

    United Steelworkers teigimu, streike dalyvauja apie 1 200 Highland Valley padalinių darbuotojų. Profesinė sąjunga nurodo siekianti didesnių atlyginimų ir palankesnių pensijų sąlygų, argumentuodama, kad be šių pokyčių įmonė, kuri ir taip susiduria su darbuotojų trūkumu, rizikuoja dar labiau prarasti kvalifikuotą darbo jėgą.

    „Teck Resources“ tvirtina esanti pasiryžusi derėtis dėl naujos kolektyvinės sutarties. Vis dėlto tokie konfliktai kalnakasyboje dažnai užsitęsia, nes abi pusės siekia ne tik finansinių sąlygų, bet ir aiškesnių garantijų dėl darbo organizavimo, viršvalandžių bei saugos standartų.

    Didžiausia atviroji vario kasykla Kanadoje

    Highland Valley Copper laikoma didžiausia Kanados atvirojo tipo vario kasykla. Ji įsikūrusi netoli Logan ežero Britų Kolumbijoje ir veikia daugiau nei 60 metų, o dabartinę struktūrą suformavo kelių istorinių projektų sujungimas.

    Pernai kasykla pagamino apie 127 tūkst. tonų vario. Tai reikšmingas kiekis Šiaurės Amerikos rinkai, todėl ilgiau trunkantis gamybos sutrikimas gali paveikti tiekimo grandines, ypač jei sutaps su kitais gamybos apribojimais kitose šalyse.

    Kodėl streikas svarbus pasaulinei rinkai

    Pastaruoju metu vario sektoriuje daugėja įtampos: protestai ir grasinimai streikais fiksuojami ir kituose dideliuose gavybos regionuose. Rinka jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie pasiūlos mažėjimą, nes varis yra strateginė žaliava elektros tinklams, atsinaujinančiai energetikai, elektromobilių infrastruktūrai ir pramonei.

    Kuo ilgiau užsitęs darbo ginčas, tuo didesnė tikimybė, kad pirkėjai ieškos alternatyvių tiekėjų, o kainų svyravimai sustiprės. Tokiose situacijose sprendžiamasis veiksnys paprastai būna derybų tempas ir tai, ar šalys sutaria dėl ilgalaikių atlygio bei socialinių garantijų mechanizmų.

  • ES ir Kanada skelbia naują etapą: europarlamentaras perspėja – vien šiltų žodžių neužteks

    ES ir Kanada skelbia naują etapą: europarlamentaras perspėja – vien šiltų žodžių neužteks

    Europos Sąjunga turėtų pasiūlytą Kanados „asocijuotos narystės“ statusą paversti realiu, institucijomis paremtu bendradarbiavimu, o ne dar vienu prekybos susitarimu su priedais. Taip „Euronews“ teigė Europos Parlamento nuolatinis pranešėjas Kanados klausimais Tobiasas Cremeris.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen dar rugsėjį pakvietė Kanadą tapti pirmąja ES asocijuota nare, tačiau praktinis šio precedento turinys iki šiol išlieka miglotas. Būtent dėl to, pasak europarlamentaro, artėjantis politinis sprendimų etapas yra kritiškai svarbus.

    „Pastaruosius porą mėnesių Kanada ir Europa puikiai rašė viena kitai meilės laiškus ir kartojo, kaip nori dirbti kartu, bet dabar metas rimtai pereiti prie konkrečių įsipareigojimų“, – sakė T. Cremeris.

    Jo teigimu, asocijuota narystė turėtų reikšti artimiausią įmanomą partnerystę, kurią ES gali pasiūlyti ne Europos valstybei. Europarlamentaras pabrėžė, kad šiame modelyje svarbiausia būtų ne simbolika, o patvarios taisyklės, leidžiančios sprendimus priimti nuosekliai.

    Artėjantis ES ir Kanados viršūnių susitikimas Monrealyje turėtų tapti lakmuso popierėliu, ar „naujas statusas“ įgaus apčiuopiamą formą. Tikimasi susitarimų dėl strateginių sričių, įskaitant kritines žaliavas ir skaitmeninį bendradarbiavimą.

    Kontekstas šiai iniciatyvai palankus: didėjant geopolitinei įtampai ir tiekimo grandinių rizikoms, ES siekia patikimesnių partnerių, su kuriais sieja panašios demokratinės vertybės ir saugumo interesai. Kanada tuo pat metu ieško atramos platesniame aljansų tinkle, kai prekybos ginčai ir protekcionistinė politika kelia papildomų neapibrėžtumų jos santykiuose su JAV.

    Europarlamentaras teigė, kad santykiai neturėtų apsiriboti prekyba, net jei ji išlieka svarbi ašis. Jo nuomone, reikalinga sektorinių susitarimų visuma, apimanti gynybą, skaitmeninę darbotvarkę, Arkties klausimus, studentų mainus ir kitus praktinius formatus.

    „Turi atsirasti nauja santykių kokybė“, – sakė T. Cremeris.

    Esminiu lūžiu jis laiko ne pavienių projektų gausą, o bendrą institucinę sistemą, kuri sujungtų iniciatyvas į ilgalaikį koordinavimą. T. Cremeris siūlė svarstyti Kanados dalyvavimą ES Tarybos darbe stebėtojo teisėmis, taip pat kurti formalią parlamentinę partnerystės asamblėją.

    Tokios asamblėjos idėja remiasi jau veikiančiu ES ir Jungtinės Karalystės parlamentinės partnerystės asamblėjos modeliu, kai abiejų pusių parlamentarai reguliariai susitinka ir gilinasi į konkrečias politikos sritis. T. Cremerio vertinimu, panašus mechanizmas galėtų užtikrinti, kad politinės deklaracijos nevirstų vienkartiniais pažadais.

    Kalbėdamas apie Jungtinę Karalystę, europarlamentaras akcentavo skirtumą: tai Europos valstybė, kuriai, jei būtų politinės valios, ilgalaikė ambicija galėtų būti ne asocijuota, o visavertė narystė. Vis dėlto jis pabrėžė, kad ES interesas platesnis ir apima ir kitų artimų partnerių telkimą.

    T. Cremeris ragino stiprinti ryšius ne tik su Kanada ir Jungtine Karalyste, bet ir su tokiomis valstybėmis kaip Australija ar Pietų Korėja. Jo teigimu, vis ryškiau formuojasi poreikis bendraminčių blokui, orientuotam į kolektyvinį saugumą, taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką ir abipusę pagarbą.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad asocijuotos narystės idėja ES yra naujas instrumentas, todėl didžiausias iššūkis bus teisinis ir politinis aiškumas. Jei formatas bus apibrėžtas miglotai, jis rizikuos likti simboliniu, tačiau aiškiai sutartos institucijos ir sprendimų priėmimo taisyklės galėtų atverti kelią gilesniam bendradarbiavimui saugumo, pramonės ir technologijų srityse.

  • Kanados leidykla pripažino: rašytojo Thélysono Orélieno romaną padėjo kurti DI, sutartis nutraukta

    Kanados leidykla pripažino: rašytojo Thélysono Orélieno romaną padėjo kurti DI, sutartis nutraukta

    Kanados leidykla Les Éditions du Boréal pripažino, kad rašytojo Thélysono Orélieno romano kūrimo procese buvo naudojamas dirbtinis intelektas. Tai paskelbta po kelias savaites trukusios polemikos frankofoniškame leidybos pasaulyje, autoriui anksčiau neigus DI naudojimą.

    Leidykla teigia, kad nauja informacija buvo patvirtinta pastarosiomis dienomis, nors rašytojas esą ne kartą tikino, kad kuriant knygą jokiomis DI priemonėmis nesinaudojo. Po šių išvadų nuspręsta nebespausdinti papildomo romano tiražo ir nebeleisti jokių būsimų autoriaus knygų.

    Kas pakeitė leidyklos poziciją

    Dar prieš savaitę leidykla viešai teigė neturinti pakankamai įrodymų, kad galėtų užtikrintai patvirtinti DI panaudojimą. Situacija pasikeitė augant abejonėms ir autoriui pareiškus, kad jis daugiau nepateiks papildomos medžiagos, susijusios su kūrybos procesu.

    Anot leidyklos, tuomet buvo užsakyta išsami nepriklausoma analizė, kurios metu vertintos visos turimos romano darbo versijos. Leidykla pabrėžia, kad iki galo gali ir nepavykti nustatyti, kokia apimtimi DI buvo naudotas, tačiau pagrindinis klausimas jai yra autorių ir leidėjų tarpusavio pasitikėjimas.

    „Nauja informacija, patvirtinta pastarosiomis dienomis, rodo, kad rašymo procese buvo naudotas dirbtinis intelektas, nors autorius ne kartą tikino priešingai“, – teigiama leidyklos pareiškime.

    Kodėl šis atvejis svarbus visai rinkai

    Ši istorija išryškino įtampą, kuri pastaraisiais metais auga leidybos sektoriuje: skaitytojai, autoriai ir leidėjai vis dažniau kelia klausimus, kur baigiasi redagavimas ar pagalbinės priemonės ir prasideda bendraautorystė su DI. Praktikoje taisyklės skiriasi: vieni leidėjai reikalauja aiškaus atskleidimo, kiti vertina kiekvieną situaciją individualiai.

    Ginčas kilo po to, kai socialinio tinklo X paskyra Balance ton Claude pareiškė aptikusi ženklų, rodančių platų DI naudojimą romane. Šios diskusijos paskatino platesnį pokalbį apie tai, kaip leidybos industrija turėtų tikrinti tekstų kilmę, kokių skaidrumo standartų laikytis ir kaip apsaugoti tiek skaitytojų pasitikėjimą, tiek kūrėjų reputaciją.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI tekstų atpažinimas nėra paprastas: automatiniai detektoriai gali klysti, o patikimiausios išvados dažniausiai remiasi darbo failų, juodraščių, redagavimo istorijos ir kūrybos eigos analize. Dėl to leidėjai vis dažniau svarsto, ar sutartyse reikėtų aiškiau apibrėžti DI naudojimo ribas ir pareigą tai deklaruoti.

  • Kanada skelbia 5,7 mlrd. eurų skydą pramonei: Trumpo tarifai skaudžiai kerta

    Kanada skelbia 5,7 mlrd. eurų skydą pramonei: Trumpo tarifai skaudžiai kerta

    Pagalbos paketas plienui ir automobiliams

    Kanada pristatė maždaug 5,7 mlrd. eurų vertės planą, skirtą sušvelninti JAV muitų poveikį plieno ir automobilių pramonei. Apie sprendimą paskelbta didėjant įtampai prekybos santykiuose su Vašingtonu ir ryškėjant pasekmėms gamintojams.

    Premjeras Markas Carney planą pristatė kartu su Ontarijo premjeru Dougu Fordu. Pasak jų, tikslas yra apsaugoti investicijas, darbo vietas ir pramonės konkurencingumą, kai tarpinės žaliavos ir komponentai brangsta dėl tarifų.

    Pagal paskelbtą struktūrą, apie 3,4 mlrd. eurų per penkerius metus numatyta plieno sektoriui, dar apie 1,65 mlrd. eurų – automobilių gamintojams. Iš automobilių sektoriui skiriamos sumos apie 1 mlrd. eurų sudarytų federalinis finansavimas iš Otavos.

    Atleidimai ir smūgis prekybai

    Sprendimas paskelbtas tą pačią dieną, kai JAV valdoma bendrovė „Cleveland-Cliffs“ patvirtino atleidimus gamykloje Hamiltone, Ontarijuje. Šis žingsnis tapo dar vienu ženklu, kad tarifų karai greitai persikelia iš politinių pareiškimų į realias įmonių sąnaudas.

    Kanados vyriausybė pabrėžia, kad tarifai ypač skausmingi integruotoms Šiaurės Amerikos tiekimo grandinėms. Automobilių pramonėje dalys ir mazgai dažnai kelis kartus kerta sieną, todėl net ir riboti muitai gali sukelti grandininį kainų kilimą.

    „JAV tarifai apvertė prekybos susitarimą, kuris gyvavo dešimtmečius“, – sakė Markas Carney.

    Premjeras teigė, kad muitai didina kainas JAV vartotojams ir kartu silpnina abiejų šalių pramonės konkurencingumą. Jo vertinimu, kai brangsta gamyba, mažėja pasirinkimas namų ūkiams abiejose sienos pusėse.

    Derybos stringa, o santykiai keičiasi

    M. Carney nurodė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu kalbėjęsis ilgai, aptarta prekyba, Iranas ir situacija Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto proveržio nepasiekta, o Kanada kartoja esanti pasirengusi grįžti prie derybų, jei bus sąlygos.

    Kanados pusė primena, kad ankstesnis derybų etapas žlugo, kai buvo įvesti 50 proc. tarifai daliai kanadietiškų prekių, kurių bendra vertė siekė apie 18,4 mlrd. eurų. Otava tuomet atsakė atsakomosiomis priemonėmis, dar labiau pakurstydama konfliktą.

    „Kad ir kas nutiktų per vidurio kadencijos rinkimus, mes nebegrįšime į tai, kas buvo“, – sakė Dougas Fordas.

    Kanados valdžia kartu signalizuoja apie platesnę strateginę kryptį: mažinti priklausomybę nuo JAV rinkos. M. Carney iškėlė tikslą per dešimtmetį padvigubinti eksportą į ne JAV rinkas, pripažindamas, kad Vašingtono prioritetai dėl integruotos automobilių pramonės gali būti pasikeitę.

    Diplomatinė įtampa dėl rinkimų

    Įtampą dar padidino JAV ambasados pareiškimas, kuriame Kanados politikai apkaltinti bandymu daryti įtaką artėjantiems JAV vidurio kadencijos rinkimams. Paminėta pramonės ministrė Mélanie Joly ir D. Fordas, aptarinėję atsakomųjų tarifų kryptis bei viešos komunikacijos kampanijas.

    Kanados lyderiai kaltinimus atmetė, o nepriklausomi komentatoriai suabejojo prielaida, kad Otava galėtų realiai pakeisti JAV rinkimų rezultatą. Tuo pat metu ekonomistai pabrėžia, kad tokie ginčai kelia riziką investicijoms, nes įmonėms svarbiausia prognozuojamos taisyklės ir stabilūs kaštai.

  • Nuvirtęs medis Kanados girioje atidengė runas: iššifruota žinia pribloškė net mokslininkus

    Nuvirtęs medis Kanados girioje atidengė runas: iššifruota žinia pribloškė net mokslininkus

    Atradimas prasidėjo nuo audros

    2017 metais Kanados Ontarijo provincijos laukinėje vietovėje nuvirtęs medis atidengė iki tol po žeme slėptą uolienos fragmentą su neįprastais ženklais. Juos pastebėjo sezoninių darbininkų darbą prižiūrėjęs Avelino Pablo Cruzas, apie radinį informavęs sklypo savininką ir vietos tyrėjus.

    Vėliau objektu susidomėjo Ontario Archaeological Research and Education Centre specialistai. Jie nustatė, kad ant uolos iškalti 255 runiniai ženklai, išdėstyti 15 eilučių, o visas įrašas užima maždaug 1,2 x 1,5 metro plotą.

    Toks mastas leidžia svarstyti, kad tai gali būti vienas ilgiausių dokumentuotų runinių įrašų Šiaurės Amerikoje. Netoliese rastas ir antrasis panelis su laivo atvaizdu, primenančiu skandinavišką laivą: jame matyti 16 figūrų bei 14 X formos ženklų, kurių prasmė kol kas neaiški.

    Ne vikingai, o malda

    Iš pradžių runos galėjo sukurti įspūdį, kad radinys susijęs su vikingų kelionėmis į Šiaurės Ameriką. Vis dėlto išsamesnė ekspertizė pasiūlė kitą, žemiškesnį paaiškinimą.

    Runų rašto specialistas, Upsalos universiteto profesorius emeritas Henrikas Williamsas nustatė, kad ženklai sudaro švedišką maldos Tėve mūsų versiją. Pasak jo, tekstas užrašytas runiniu variantu, siejamu su švedų mokslininko Johanneso Bureuso 1611 metais publikuota sistema.

    Tai reiškia, kad įrašas greičiausiai nėra iš vikingų epochos. Tyrėjai tikslios datos nepateikia, tačiau labiausiai tikėtinu laikotarpiu įvardija XIX amžių, nors visiškai atmesti kitų versijų kol kas negalima.

    Kas ir kodėl tai galėjo iškalti

    Vienas svarbiausių kontekstų siejamas su regiono istorija ir Hudsono įlankos kompanijos veikla. XIX amžiuje ši bendrovė buvo sukūrusi platų prekybos postų tinklą dabartinės Kanados teritorijoje, o dalyje jų dirbo atvykėliai iš Švedijos ir Norvegijos.

    Tyrėjų teigimu, būtent tokie darbuotojai galėjo turėti ir įgūdžių, ir priemonių ilgai trunkančiam akmens kalimo darbui. Maldos tekstas gimtąja kalba galėjo būti tikėjimo ženklas, ryšio su namais išlaikymas arba bandymas stiprinti tapatybę toli nuo Europos.

    Įrašo apimtis leidžia manyti, kad tai ne atsitiktinis grafitis: nacių gylis ir precizika rodo, jog darbas galėjo trukti ne vieną dieną, o gal net kelias savaites. Tai didina tikimybę, kad autoriams įrašas buvo svarbus ir turėjo aiškų tikslą.

    Kodėl dalis uolos buvo po žeme

    Papildoma mįslė yra žemių sluoksnis, ilgą laiką dengęs dalį teksto. Mokslininkai svarsto, kad uola galėjo būti užversta tyčia, nors įrodyti tokį scenarijų sudėtinga be platesnių geologinių ir archeologinių tyrimų.

    Šiuo metu pagrindinis prioritetas yra objekto apsauga nuo tolesnio irimo dėl oro sąlygų. Taip pat svarstoma įrengti apsauginę konstrukciją ir ateityje vietą pritaikyti lankymui, kad radinys būtų išsaugotas, bet kartu taptų prieinamas visuomenei.

  • Kanadiečiai laukia kiniškų elektromobilių: apklausa atskleidė, kas juos vilioja labiausiai

    Kanadiečiai laukia kiniškų elektromobilių: apklausa atskleidė, kas juos vilioja labiausiai

    Kanadoje vis daugiau vairuotojų svarsto kitą automobilį rinktis elektrinį, tačiau dalis jų sprendimą atideda dėl vienos priežasties – laukia, kol rinkoje pasirodys kiniški elektromobiliai. Nauja apklausa rodo, kad šie pirkėjai tikisi mažesnių kainų ir daugiau įrangos už tą pačią sumą.

    Think tanko Clean Energy Canada paskelbtoje apklausoje, kurią atliko Abacus Data, 48 proc. respondentų teigė norintys, kad kitas jų automobilis būtų elektrinis. Tuo pat metu 42 proc. būsimų elektromobilių pirkėjų nurodė esantys pasirengę palaukti, kol Kanados rinkoje atsiras kiniški prekių ženklai.

    Šis skaičius nereiškia, kad visi laukiantys būtinai pirks kinišką modelį. Greičiau tai signalas, jog dalis pirkėjų nenori įsipareigoti dabar ir planuoja palyginti pasirinkimus tuomet, kai pasiūla išsiplės.

    Kodėl vilioja kiniški modeliai?

    Kiniški elektromobiliai pasaulyje įgijo reputaciją kaip siūlantys konkurencingą kainos ir komplektacijos santykį, ypač technologijų srityje. Pirkėjus dažnai vilioja didesnės baterijos pasirinkimai, gausesnė standartinė įranga ir modernesnės vairuotojo pagalbos sistemos.

    Vis dėlto, kiek jie kainuos Kanadoje, kol kas nėra aišku. Net jei gamintojų tikslas – pasiūlyti pigesnių alternatyvų, galutinę kainą lemia importo taisyklės, logistikos kaštai, sertifikavimas ir vietinių pardavimo bei serviso tinklų kūrimas.

    Anksčiau kiniški elektromobiliai Kanadoje būtų susidūrę su 100 proc. importo mokesčiu, tačiau 2026 metų pradžioje šalis pakeitė tvarką ir atvėrė kelią daliai modelių kvotų principu. Nuo tada gamintojai pradėjo aktyviau dėlioti plėtros planus ir kurti pardavėjų tinklus.

    Kas ruošiasi įžengti į rinką?

    Tarp gamintojų, kurie viešai siejami su atėjimu į Kanados rinką, minimi „Chery“, „Geely“, BYD ir „Dongfeng“. Jų strategija dažniausiai remiasi ne tik automobilių pardavimu, bet ir finansavimo pasiūlymais, garantijų paketais bei aptarnavimo infrastruktūra, nuo kurios priklauso pirkėjų pasitikėjimas.

    Kontekstui svarbu ir tai, kad elektrinių automobilių dalis Kanados naujų automobilių rinkoje išlieka palyginti nedidelė. Pirmąjį 2026 metų pusmetį elektra varomi automobiliai sudarė 10,8 proc. naujų automobilių pirkimų, todėl pigesni pasiūlymai galėtų reikšmingai pakeisti rinkos dinamiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų skirtumas bus lemiamas: jei kiniškų modelių kaina priartės prie seniau įsitvirtinusių gamintojų, dalis pirkėjų gali rinktis labiau pažįstamus prekių ženklus. Tačiau pati apklausa rodo aiškų signalą – nemaža dalis kanadiečių yra pasirengę svarstyti naujus vardus, jei tai reiškia geresnę vertę už pinigus.

  • ES, Kanada ir Lietuva pasitraukė iš konferencijos Vilniuje: po JAV spaudimo dėl dezinformacijos temų

    Europos Sąjunga, Kanada ir Lietuva pasitraukė iš tarptautinės konferencijos apie dezinformaciją Vilniuje po Jungtinių Valstijų diplomatinio spaudimo. Apie tai skelbiama remiantis JAV Valstybės departamento diplomatinio pranešimo ištraukomis, kurias matė žiniasklaida.

    Konferencijos programoje buvo numatytos diskusijos, kuriose JAV įvardijama kaip užsienio informacinės manipuliacijos ir kišimosi veikėja. Būtent toks apibūdinimas, anot pranešimo, sukėlė Vašingtono nepasitenkinimą ir tapo pagrindu kreiptis į sąjungininkus.

    Kas sukėlė Vašingtono reakciją

    Diplomatiniame pranešime nurodoma, kad JAV institucijos prašė ambasadų Europoje ir atstovų ryšių su ES kanaluose perduoti organizatoriams ir dalyvaujančioms šalims savo nuogąstavimus. Taip pat siekta įvertinti, ar konferencijoje dalyvaujančios vyriausybės sutinka su JAV priskyrimu prie išorės informacinių grėsmių.

    Vašingtono pozicija, kaip teigiama dokumente, grindžiama argumentu, kad JAV sugretinimas su priešiškais režimais iškreipia kontekstą. Amerikos diplomatai tai vertino kaip klaidingą lygiagretę, kuri gali sumenkinti Rusijos ir Kinijos priskiriamų informacinių operacijų mastą ir pobūdį.

    Ką reiškia FIMI terminas

    FIMI sąvoka yra ES vartojamas terminas, apibūdinantis užsienio informacinę manipuliaciją ir kišimąsi į demokratinius procesus. Juo paprastai aprašomos koordinuotos pastangos iškraipyti viešąją informaciją, daryti įtaką auditorijoms ir didinti visuomenės poliarizaciją, ypač skaitmeninėje erdvėje.

    ES institucijos pastaraisiais metais akcentuoja informacinio atsparumo stiprinimą, įskaitant valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, platformų atsakomybę bei greitesnį reagavimą į koordinuotas kampanijas. Tokiame fone konferencijos darbotvarkė ir terminų vartojimas tampa ypač jautrūs diplomatiškai.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai

    Lietuva, būdama NATO rytiniame flange, dezinformacijos temą tradiciškai laiko nacionalinio saugumo klausimu ir dažnai pabrėžia Rusijos informacinių operacijų rizikas regione. Todėl viešas sąjungininkų nesutarimas dėl formuluočių ir grėsmių rėminimo Vilniuje gali turėti platesnių politinių pasekmių.

    Ši situacija rodo, kad kova su dezinformacija tampa ne tik technologijų ir saugumo, bet ir diplomatijos sritimi, kur svarbi kiekviena sąvoka bei jos interpretacija. Konferencijų turinys, net ir akademinis, gali tiesiogiai paveikti tarptautinius santykius ir partnerių tarpusavio pasitikėjimą.