Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimas, kad Europos Sąjunga svarstys Kanados asocijuotos narystės modelį, dalį ES sostinių užklupo netikėtai. Diplomatų teigimu, idėja nebuvo iš anksto derinta su valstybėmis narėmis, todėl kilo klausimų, ką toks statusas realiai reikštų.
Kalbėdama Strasbūre metinėje kalboje apie Sąjungos padėtį, U. von der Leyen akcentavo poreikį stiprinti partnerystes ir kurti platesnes demokratinių valstybių koalicijas. Pasak jos, Kanada galėtų tapti pirmąja šalimi, kuriai būtų „atveriamos durys“ į asocijuotos narystės formatą.
Kas yra asocijuota narystė?
ES sutartyse šiuo metu nėra aiškaus asocijuotos narystės modelio, todėl sostinėse pirmiausia keliamas teisinis klausimas, ar tam apskritai pakaktų politinio susitarimo. Diplomatų vertinimu, bet koks formatas, primenantis narystę, neišvengiamai paliestų Europos Vadovų Tarybos kompetenciją, o kai kuriais atvejais galėtų reikalauti ir ES sutarčių keitimo.
Vienas iš dažniausiai minimų scenarijų būtų glaudesnis ekonominis susiejimas, panašus į išplėstą rinkos prieigą ar gilesnę laisvosios prekybos erdvę. Tačiau net ir tokiu atveju valstybės narės nori aiškumo, ar tai reikštų naujus įsipareigojimus, bendrų taisyklių perėmimą ir kokias išimtis Kanada siektų išsiderėti.
Kur slypi įtampos taškai?
Diplomatų nuomone, didžiausia rizika būtų ta, kad „asocijuotos narystės“ etiketė sukeltų per didelius lūkesčius, o praktinis turinys liktų miglotas. ES viduje jau dabar juntamas jautrumas bet kokiems formatams, kurie gali atrodyti kaip narystės pakaitalas arba precedentas kitoms šalims.
Kalbant apie turinį, įvardijamos sritys, kuriose galėtų kilti sunkiai suderinamų interesų: plieno sektorius, automobilių prekyba, tam tikri mokesčiai bei importo taisyklės, taip pat požiūris į genetiškai modifikuotus augalus. Dalies valstybių atstovai pabrėžia, kad gilesnis suartėjimas neturėtų prieštarauti bendrosios rinkos principams ir vienodoms konkurencijos sąlygoms.
Kodėl tema iškilo dabar?
Kanada pastaruoju metu aktyviai ieško būdų mažinti priklausomybes ir stiprinti ryšius su panašiai mąstančiomis valstybėmis, ypač prekybos ir saugumo srityse. Įtampoms tarptautinėje prekyboje augant, Otava vis dažniau pabrėžia poreikį diversifikuoti partnerystes, o ES tokiame kontekste matoma kaip natūralus sąjungininkas.
Kanados ministras pirmininkas Markas Carney apsilankė Europos Parlamente, kur turėtų pristatyti savo viziją dėl santykių su ES ateities. Tuo pat metu Briuselyje pabrėžiama, kad kol kas kalbama apie galimybių nagrinėjimą, o ne apie parengtą politinį ar teisinį sprendimą.
Artimiausiomis savaitėmis valstybių narių diplomatai tikisi detalesnių Komisijos paaiškinimų, kokį konkretų formatą ji įsivaizduoja. Nuo to priklausys, ar idėja bus vystoma kaip pragmatiškas partnerystės gilinimas, ar įstrigs dėl teisinių ribų ir skirtingų sostinių politinių raudonųjų linijų.
Leave a Reply