Europos Sąjunga siekia glaudžiau pritraukti Kanadą į savo ekonominę ir saugumo erdvę, Vašingtonui griežtinant prekybos politiką ir Otavai ieškant patikimų partnerių už JAV ribų. Briuselyje vis dažniau kalbama apie naują ES ir Kanados susitarimų bangą, kuri apimtų tiek žaliavas, tiek gynybą, tiek skaitmeninę ekonomiką.
Ši diskusija įgauna pagreitį prieš Kanados ministro pirmininko Marko Carney vizitą Europos Parlamente ir planuojamą ES ir Kanados viršūnių susitikimą, numatytą spalio mėnesį Monrealyje. Europos Komisija svarsto, kokius konkrečius pasiūlymus ES lyderystė galėtų pateikti artimiausiuose politiniuose pareiškimuose, kad jie būtų apčiuopiami ir politiškai įtikinami abiem pusėms.
Kritinės žaliavos ir investicijos
Vienas svarbiausių bendradarbiavimo taškų yra kritinės žaliavos, reikalingos baterijoms, saulės energetikai, elektronikai ir gynybos pramonei. Kanada turi reikšmingų nikelio, ličio, kobalto, vario ir retųjų žemių elementų išteklių, o taip pat pajėgumų dalį jų perdirbti, todėl ES ją mato kaip svarbų tiekimo grandinių diversifikavimo partnerį.
Diskusijose akcentuojama ne vien prekyba žaliavomis, bet ir bendri projektai, kuriems reikėtų investicijų, finansavimo ir infrastruktūros sprendimų. ES tikslas yra mažinti priklausomybę nuo siauro tiekėjų rato ir kartu užsitikrinti ilgalaikį žaliavų prieinamumą pramonei, ypač energetikos transformacijos kontekste.
Prekyba, CETA ir skaitmeninė ekonomika
Greta žaliavų aptariama ir platesnė prekybos darbotvarkė, įskaitant ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimo CETA ratifikavimo klausimą. Susitarimas pasirašytas 2016 metais, tačiau dalyje ES valstybių jis iki šiol nėra pilnai patvirtintas, todėl jo įgyvendinimas laikomas neišnaudota galimybe abiem ekonomikoms.
Taip pat svarstoma skaitmeninės prekybos sutartis, kuri apimtų interneto ekonomiką, elektroninę prekybą ir verslui svarbias taisykles dėl duomenų ir skaitmeninių paslaugų. Briuselis signalizuoja, kad susitarimo parengimas galėtų tapti vienu iš artimiausių mėnesių prioritetų, nes skaitmeninė prekyba sparčiai auga ir vis dažniau tampa geopolitinių ginčų objektu.
Judumas, švietimas ir Arkties saugumas
Dar vienas aptariamas kelias yra glaudesnis žmonių judumas ir institucinis bendradarbiavimas, įskaitant švietimo mainus bei kvalifikacijų pripažinimą. ES svarsto galimybes plėsti Kanados dalyvavimą „Erasmus+“ programoje, kuri jau dabar atvira kai kurioms ne ES valstybėms, nes tokie mainai turi ir simbolinę, ir praktinę vertę darbo rinkai.
Saugumo darbotvarkėje vis svarbesnė tampa Arktis, kurioje kertasi nauji jūrų keliai, infrastruktūros apsaugos klausimai ir hibridinių grėsmių rizikos. ES atnaujina Arkties strategiją, o Kanada, turinti tiesioginį geografinį ir saugumo interesą regione, galėtų tapti vienu iš centrinių partnerių bendruose atsako ir atsparumo planuose.
Gynybos srityje ES ir Kanada jau artėja per praktinius instrumentus, o Briuselis siekia, kad bendradarbiavimas apimtų ne vien politinius pareiškimus, bet ir realias priemones, susijusias su pajėgumais, pramone ir finansavimo galimybėmis. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai prekyba, žaliavos, skaitmeninės taisyklės ir saugumas vis dažniau planuojami kaip vienas strateginis paketas.
Leave a Reply