Tag: Karas Ukrainoje

  • Žiniasklaida: Prancūzijos kariai Ukrainoje slaptoje misijoje dirba jau kelis mėnesius

    Žiniasklaida: Prancūzijos kariai Ukrainoje slaptoje misijoje dirba jau kelis mėnesius

    Prancūzijos kariai Ukrainoje slaptoje misijoje dislokuoti jau kelis mėnesius, skelbia žiniasklaida. Teigiama, kad jų buvimas šalyje tęsiasi mažiausiai nuo vasaros.

    Apie tai pranešė transliuotojas „Radio France Internationale“ (RFI), tačiau nenurodė, kiek konkrečiai prancūzų karių dalyvauja šioje dislokacijoje.

    Pasak pranešimo, karių užduotys siejamos su ukrainiečių pajėgų mokymu ir pagalba prižiūrint bei palaikant karinę techniką. Akcentuojama, kad tai nėra kovinė misija.

    Tuo pat metu Rusija antradienį pareiškė žinanti apie Prancūzijos karių buvimą Ukrainoje ir tai pavadino „tiesioginiu dalyvavimu“ kare. Maskva taip pat nurodė, kad Paryžiui perduota atitinkama žinutė.

    Maskvos reakcija ir Paryžiaus paaiškinimai

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas žurnalistams teigė, kad Rusija esą žino apie Ukrainoje esančius prancūzų karius ir tai, jo vertinimu, peržengia paramos ribas.

    Šie pareiškimai pasirodė po to, kai vienas šaltinis naujienų agentūrai AFP ir kitiems kanalams sakė, jog nedidelė Prancūzijos karių grupė kelis mėnesius dirba Ukrainoje mokydama personalą ir padėdama prižiūrėti techniką.

    Šaltinis, kalbėjęs anonimiškai, pabrėžė, kad misija nenumato jokio kovinio vaidmens. Taip pat buvo teigiama, kad instruktorių rotacijos, vykstančios Prancūzijoje, Lenkijoje ar kartais Ukrainoje, yra realybė, tačiau tai nėra karinė operacija.

    Publikacijoje nurodoma, kad istorija dar pildoma, o žurnalistai renka papildomą informaciją.

  • Rusijos kariuomenės puolimas: ką žinoma apie situaciją fronte

    Не маєте акаунта? Зареєструватися

    Перед продовженням перевірте електронну пошту — ми надіслали вам лист із посиланням для підтвердження.

  • Paliaubos: ką reiškia Ukrainoje aptariamas ugnies nutraukimas

    Ukrainietiškame tekste minima tema „припинення вогню“ – ugnies nutraukimas, dažniausiai vadinamas paliaubomis.

    Vis dėlto pateiktoje ištraukoje nėra jokios informacijos apie tai, kur ir kada galėtų būti nutraukta ugnis, kas tai siūlo ar kokiomis sąlygomis būtų deramasi.

    Didžioji matomos medžiagos dalis – techniniai prisijungimo ir registracijos pranešimai, o taip pat ilgas autorių teisių ir atsakomybės tekstas.

    Dėl to, remiantis vien šiuo fragmentu, neįmanoma parengti faktiniais duomenimis pagrįstos publikacijos apie paliaubas, nenurodant nepatvirtintų detalių.

    Jei pateiksite pilną straipsnio tekstą (be prisijungimo langų ir poraštės), galėsiu parengti savarankišką, informatyvų straipsnį lietuvių skaitytojams.

  • Ukraina skelbia naujus Rusijos nuostolių duomenis: nuo 2022 metų – per 1,6 mln. karių

    Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais rusų kariuomenė neteko daugiau nei 1,6 mln. karių – skaičiuojant žuvusius ir sužeistus. Tokius skaičius sekmadienį paviešino Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

    Pasak jo, vien per spalį Rusijos nuostoliai siekė 54,4 tūkst. kariškių. Šią informaciją ministras paskelbė socialinėje platformoje „X“.

    Sybiha teigė, kad tuo pačiu laikotarpiu Ukraina atgavo daugiau teritorijos, nei Rusijos pajėgos sugebėjo užimti. Tai jis pateikė kaip argumentą, vertinant situaciją fronte ir Rusijos galimybes diktuoti sąlygas.

    Ukrainos diplomatijos vadovas taip pat sureagavo į Vladimiro Putino idėjas dėl Europos saugumo sistemos pertvarkos, pabrėždamas, kad jos neatitinka realybės karo lauke.

    Sybiha: Putinas gali kalbėti tik apie paliaubas dabartinėje linijoje

    Ministras atkreipė dėmesį į padėtį Zaporižios srityje, konkrečiai – Małos Tokmačkos gyvenvietę. Jis priminė, kad, Ukrainos vertinimu, Rusija jau ketverius metus ir aštuonis mėnesius „beveik užima“ šį kaimą, tačiau iki šiol nepajėgia perimti jo kontrolės.

    Sybihos teigimu, tokia padėtis rodo, jog Kremlius realiai gali derėtis nebent dėl „teisingų paliaubų“ pagal dabartinę kariuomenių sąlyčio liniją, o ne dėl Europos padalijimo į įtakos zonas.

    Ukraina apie Europos saugumą: naujos sistemos nereikia

    Ukrainos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Europa jau turi savo saugumo sistemą ir neturi poreikio kurti naujos. Jo vertinimu, būtent Rusija nuolat laužo galiojančias taisykles.

    Anot Sybihos, veiksmingiausias kelias siekiant užtikrinti saugumą ir laisvę Europoje yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą užbaigimas.

  • Tuskas: Lenkija įtraukta į E5 formatą deryboms dėl taikos Ukrainoje su JAV ir Rusija

    Po neformalaus Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Dubline Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad šalis bus įtraukta į naują E5 formatą. Ši grupė, pasak jo, turėtų atstovauti Europai taikos derybose dėl karo Ukrainoje, kuriose dalyvautų ir JAV, Ukraina bei Rusija.

    E5 apibūdinamas kaip neformalus penkių valstybių formatas, skirtas užtikrinti vieningą Europos poziciją. Į jį įtrauktos Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Lenkija.

    D. Tuskas pabrėžė, kad Lenkijos įtraukimas reiškia didesnį šalies vaidmenį sprendžiant regiono saugumo klausimus. Jo teigimu, tai signalas, kad Varšuvos balsas dėl Ukrainos ir rytinio Europos flango bus girdimas prie derybų stalo.

    Kartu akcentuojama ir platesnė europinė dimensija: E5 turėtų padėti kalbėti „vienu balsu“, kad derybose nebūtų išskaidytų, tarpusavyje konkuruojančių Europos pozicijų.

    E5 formatas ir Lenkijos vaidmuo

    Naujasis formatas pristatomas kaip siauresnė lyderių grupė, kuri koordinuotų Europos dalyvavimą derybose. Skelbiama, kad prie E5 darbo taip pat prisidėtų pagrindinių Europos institucijų vadovai.

    Lenkijai tai reikšmingas diplomatinis laimėjimas: būdama E5 dalimi, ji patenka į valstybių ratą, kuris, tikėtina, turės didžiausią įtaką formuojant europinę poziciją ir derybų darbotvarkę.

    Sąlygos deryboms: „teisinga taika“, o ne bet kokia kaina

    D. Tuskas aiškiai nurodė, kad derybų tikslas – teisinga taika, o ne susitarimas bet kokia kaina. Jo teigimu, esminė E5 laikysena – nesutikti su nuolaidomis Rusijai, kurios galėtų pažeisti dabartinę Europos saugumo tvarką.

    Tokia pozicija reiškia siekį išlaikyti tvirtą ir vieningą kursą, kad derybose nebūtų grįžtama prie principų, kuriais remiasi Europos saugumo architektūra, peržiūrėjimo.

    Kas kalbės Europos vardu

    Kaip nurodoma, jei reikėtų vieno oficialaus Europos balso, juo turėtų tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Vis dėlto pabrėžiama, kad didžioji dalis darbo vyks ekspertiniu lygiu, kur sprendžiamos techninės detalės ir formuluojami konkretūs derybų rėmai.

    Pasak D. Tusko, tokia struktūra turėtų užtikrinti, kad Lenkijos pozicija bus atstovaujama ne tik politiniuose pareiškimuose, bet ir rengiant realius sprendimus, turinčius įtakos saugumui regione.

  • M. Volynecas: po karo net 30 proc. ukrainiečių gali turėti negalios požymių

    Ukrainos profsąjungų veikėjas Mychailas Volynecas sako, kad po karo net 30 proc. šalies gyventojų gali turėti negalios požymių.

    Tokią mintį jis išsakė „Komentarai“ publikuotame tekste, kalbėdamas apie galimas karo pasekmes visuomenės sveikatai ir darbingumui.

    Nors šiame vertinime nėra pateikta detalių skaičiavimo metodikos ar konkrečių tyrimų nuorodų, pati prognozė atkreipia dėmesį į didelę tikėtiną karo žalą civiliams ir kariškiams.

    Pasak M. Volyneco, augantis žmonių, patiriančių ilgalaikes traumas, ligas ar kitus sveikatos sutrikimus, skaičius reikštų papildomą naštą sveikatos apsaugos ir socialinės paramos sistemoms.

    Ko galima tikėtis po karo

    Tokie pareiškimai dažniausiai siejami su sužeidimais, reabilitacijos poreikiu, psichologiniais sunkumais bei kitais ilgalaikiais sveikatos padariniais, kuriuos sukelia karas.

    Net jei daliai žmonių reikalinga pagalba nebūtinai reikštų oficialiai nustatytą negalią, didesnis sveikatos sutrikimų mastas gali turėti įtakos ir darbo rinkai, ir šeimų gerovei.

    Kodėl šis skaičius svarbus

    30 proc. rodiklis išryškina galimą problemos mastą: kalbama ne apie pavienius atvejus, o apie reikšmingą visuomenės dalį, kuriai gali prireikti ilgalaikės medicininės ar socialinės pagalbos.

    Tuo pat metu, neturint daugiau detalių apie skaičiavimo pagrindą, šį teiginį reikėtų vertinti kaip pašnekovo įžvalgą, o ne galutinę statistinę išvadą.

  • Smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai: ką skelbia vietos žiniasklaida

    Ukrainos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie smūgius šalies energetikos infrastruktūrai.

    Pateiktoje ištraukoje nėra detalių, kur ir kada smūgiai įvyko, kokie objektai buvo apgadinti ar ar yra nukentėjusiųjų.

    Originali medžiaga, panašu, yra techninio pobūdžio portalo puslapio fragmentas su registracijos ir prisijungimo pranešimais bei autorių teisių įspėjimu.

    Dėl to, remiantis vien šiuo tekstu, neįmanoma patikimai atkurti įvykio aplinkybių ar pateikti patikrintų faktų apie atakas prieš energetikos infrastruktūrą.

    Jei būtų pateikta pilna publikacija (su data, vietove, šaltiniais ir oficialiomis institucijų reakcijomis), būtų galima tiksliau įvardyti situaciją ir jos galimas pasekmes gyventojams, įskaitant elektros tiekimo sutrikimus.

  • Zelenskis padėkojo Lenkijai už paramą: „Ukraina džiaugiasi, kad ji europietiška, stipri ir laisva“

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perdavė sveikinimus Lenkijai ir kartu padėkojo už paramą karo metu.

    Savo žinutėje jis pabrėžė, kad Ukrainai svarbūs santykiai su Lenkija, o kaimyninę šalį pavadino „europietiška, stipria ir laisva“.

    Tokiais žodžiais V. Zelenskis akcentavo Lenkijos vaidmenį remiant Ukrainą ir bendrą abiejų valstybių ryšį dabartinio karo kontekste.

    Žinia iš Kyjivo primena, kad Varšuvos ir Kyjivo santykiai išlieka vieni reikšmingiausių regione, ypač kalbant apie paramą ir politinį bendradarbiavimą.

  • Po karo Ukrainai trūksta aiškių saugumo garantijų: politologas įspėja dėl galimos „spąstų“ situacijos

    Saugumo garantijų klausimas Ukrainai išlieka vienas sudėtingiausių derybose su tarptautiniais partneriais – nors pažadų netrūksta, aiškaus mechanizmo, kas ir kaip gintų šalį po karo, vis dar nėra.

    Apie tai, remdamasis viešais pasisakymais, kalba politologas Valerijus Kločokas, kurį cituoja Ukrainos portalas „Komentari“.

    Pasak jo, nepaisant daugybės pareiškimų apie rengiamus susitarimus, kol kas nėra konkretaus supratimo, kokia apsaugos sistema būtų taikoma pasibaigus karui ir kokios valstybės realiai prisiimtų įsipareigojimus.

    Politologas pabrėžia, kad toks neapibrėžtumas ateityje gali tapti rimta problema Ukrainai, nes nuo saugumo garantijų turinio priklausys ir šalies stabilumas, ir atgrasymo priemonės po karo.

    Kas kelia daugiausia neaiškumų

    Pagrindinė problema, į kurią atkreipiamas dėmesys, – konkrečių atsakymų stoka: kas būtų tie garantai, kokiomis priemonėmis jie užtikrintų Ukrainos saugumą ir kokiomis sąlygomis įsipareigojimai įsigaliotų praktikoje.

    Viešojoje erdvėje ne kartą skambėjo signalai, kad įvairios derybinės iniciatyvos vyksta, tačiau, anot V. Kločoko, vien politinių deklaracijų nepakanka, jei nėra aiškaus, iš anksto apibrėžto veikimo plano.

    Todėl saugumo garantijų tema, jo vertinimu, lieka vienu iš kertinių klausimų, kurį Ukrainai teks spręsti paraleliai su kitais pokario atstatymo ir valstybės ateities sprendimais.

    Kodėl šis klausimas kritiškai svarbus

    Saugumo garantijos po karo dažnai laikomos esminiu veiksniu, lemiančiu, ar šalis galės jaustis pakankamai apsaugota nuo naujų grėsmių ir ar bus užtikrintas ilgalaikis stabilumas.

    Ukrainos atveju tai tampa ypač jautru klausimu, nes nuo būsimų susitarimų apimties ir aiškumo priklausys ne tik formali politinė parama, bet ir realus saugumo užtikrinimas konkrečiais veiksmais.

    Kol kas, kaip pabrėžia politologas, būtent šio aiškumo trūkumas ir kelia riziką, kad po karo šalis gali atsidurti neapibrėžtoje, pažeidžiamoje situacijoje.

  • Ukraina sudegino Rusijos Mi-8: smogė „Hornet“ dronais į kuro bakus ir laukė nusileidimo

    Ukraina sudegino Rusijos Mi-8: smogė „Hornet“ dronais į kuro bakus ir laukė nusileidimo

    Ukrainos 3-oji šturmo brigada pranešė, kad jos dronų operatoriai per operaciją prieš Rusijos tiekimo linijas sunaikino sraigtasparnį Mi-8. Pasak brigados, taikinys iš pradžių buvo pastebėtas ore, tačiau galutinis smūgis suduotas jau jam nusileidus.

    Brigada nurodė, kad pirmasis „Hornet“ dronas mėgino perimti sraigtasparnį skrydžio metu, bet rusų įgula, pastebėjusi grėsmę, pakeitė kursą. Dėl didesnio greičio Mi-8 nuo bepilotės skraidyklės atitrūko, todėl ukrainiečiai pasirinko laukti momento, kai sraigtasparnis nutūps.

    „Mes nenutraukėme veiksmų: sulaukėme nusileidimo ir smogėme dviem „Hornet“ dronais į kuro bakų zoną“, – sakė Ukrainos 3-iosios šturmo brigados atstovai.

    Ukrainos pusė teigia, kad po smūgio Mi-8 visiškai sudegė. Tiksli atakos vieta ir laikas nebuvo atskleisti, o Rusijos institucijos viešai šios informacijos nepatvirtino ir nekomentavo, kaip dažnai nutinka pranešimų apie prarastą techniką atvejais.

    Mi-8 yra vienas plačiausiai naudojamų rusiškų sraigtasparnių modelių, pritaikomas karių ir krovinių transportui, sužeistųjų evakuacijai bei ugnies paramai. Tokių orlaivių netektys reiškia ne tik brangios technikos praradimą, bet ir mažesnes galimybes greitai perdislokuoti pajėgas bei palaikyti logistiką fronto užnugaryje.

    Ataka taip pat atspindi platesnę tendenciją kare, kai dronai vis dažniau naudojami medžioti aviaciją ant žemės. Daugelis bepilocių aparatų negali pavyti sraigtasparnių horizontaliame skrydyje, todėl operatoriai dažnai renkasi taktiką sekti taikinį ir smogti jam nutūpus, pataikant į pažeidžiamas vietas, tokias kaip degalų sistema.

    „Hornet“ šiame kontekste minimas kaip sparnuotas smogiamasis dronas, kurį ukrainiečių daliniai naudoja smūgiams į logistinius taikinius ir techniką už fronto linijos. Tokie sprendimai, derinami su žvalgyba ir tiksliais smūgiais, leidžia daryti spaudimą Rusijos užnugario infrastruktūrai ir mažinti oro paramos bei transporto galimybes konkrečiuose sektoriuose.