CP v2

Tag: Karas Ukrainoje

  • Rusijos 2027 metų biudžetas: daugiau kaip 180 mlrd. eurų kariuomenei, mažiau sveikatai ir švietimui

    Rusija 2027 metais planuoja dar labiau didinti išlaidas karui, tuo pat metu apkarpydama finansavimą sveikatos apsaugai, švietimui ir daliai socialinių programų. Tai rodo viešai paskelbto biudžeto projekto skaičiai, apie kuriuos pranešė „The New York Times“.

    Numatoma, kad gynybai ir ginkluotosioms pajėgoms 2027 metais bus skirta daugiau kaip 200 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 185 mlrd. eurų. Tai būtų daugiau nei ketvirtadaliu didesnė suma nei planuota ankstesniame biudžeto periode, o gynybos eilutė sudarytų daugiau nei trečdalį visų valstybės išlaidų.

    Socialinės išlaidos traukiasi

    Kartu biudžete matyti mažinamos arba lėčiau didinamos eilutės, susijusios su sveikatos apsauga, švietimu, pašalpomis ir medicinos infrastruktūra. Toks perskirstymas signalizuoja, kad Kremlius karinius tikslus laiko prioritetu net ir vidaus politikos sąskaita.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad ilgainiui tai didina riziką civiliniam sektoriui, nes mažesnės investicijos į švietimą ir sveikatą tiesiogiai veikia darbo našumą, demografines tendencijas ir regionų atskirtį. Kartu didėja priklausomybė nuo valstybės užsakymų gynybos pramonei, o tai gali iškreipti konkurenciją ir stabdyti inovacijas nekarinėse šakose.

    Brangus skolinimasis ir didesni mokesčiai

    Nors dalis socialinių išlaidų mažinama, biudžeto deficitas vis tiek turėtų augti ir viršyti 60 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 55 mlrd. eurų. Didėjantis deficitas reiškia, kad valstybei teks daugiau skolintis, o tai tampa vis brangiau.

    Dėl tarptautinių sankcijų Rusija didžiąją dalį skolinimosi perkelia į vidaus rinką, pirmiausia per valstybės kontroliuojamus bankus. Minima, kad obligacijų pajamingumas peržengia 15 proc. ribą, o tai rodo išaugusią riziką ir didina spaudimą visai finansų sistemai, nes brangsta kreditas verslui ir gyventojams.

    Kita biudžeto projekto kryptis – mokesčių didinimas ir bazės plėtimas. Skelbiama apie sprendimus, kurie apima ne tik didesnes įmokas daliai sektorių, bet ir platesnį apmokestinimą investicinių pajamų bei tam tikrų sandorių, o tai turėtų padėti surinkti daugiau pajamų trumpuoju laikotarpiu.

    Karas veikia ir energijos pajamas

    Biudžeto tvarumą lemia ir energijos eksporto pajamos, tačiau jos tampa mažiau nuspėjamos. Tekste pažymima, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai ir perdirbimo pajėgumams apsunkina galimybes pilnai išnaudoti aukštesnes žaliavų kainas biudžeto skylėms dengti.

    Tuo pat metu Kremliaus pasirinkimas didinti karines išlaidas, net kai skolinimasis brangsta, rodo strategiją orientuotis į ilgą konfliktą ir mobilizuotą ekonomiką. Tai reiškia, kad vidaus vartojimo ir viešųjų paslaugų kokybės klausimai gali tapti antraeiliais, jei prioritetas lieka gynybai.

    Publikacijoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad karo finansavimo spaudimą jaučia ir Ukraina, kuri yra priversta taikyti maksimalias taupymo priemones ir atidėti nebūtinus pirkimus. Vis dėlto Rusijos biudžeto projektas rodo, kad Maskva 2027 metais ketina išlaikyti aukštą karinių išlaidų lygį, net jei tai reikš daugiau fiskalinės įtampos šalies viduje.

  • Siūlo pilietybę ir didžiulius pinigus: kaip Kremlius medžioja baltarusius karui Ukrainoje

    Siūlo pilietybę ir didžiulius pinigus: kaip Kremlius medžioja baltarusius karui Ukrainoje

    Verbavimas persikėlė į kasdienius pokalbius

    Rusija vis aktyviau naudoja Baltarusiją kaip papildomą žmonių rezervą kare prieš Ukrainą, ypač po didelių nuostolių fronto linijose. Tam palankios sąlygos susidaro dėl Minsko ekonominės priklausomybės nuo Maskvos ir politinio režimo pažeidžiamumo.

    Pastaraisiais mėnesiais baltarusiškoje interneto erdvėje gausėja skelbimų, kviečiančių pasirašyti sutartį su Rusijos kariuomene. Jie platinami per „Telegram“ kanalus, „Viber“ grupes ir vietos bendruomenių puslapius, kur paprastai aptariami kasdieniai reikalai.

    Tokių žinučių pateikimas dažnai atrodo sąmoningai „normalizuotas“: tarp įrašų apie daržovių pardavimą ar korepetitorių paiešką staiga atsiranda pasiūlymas vykti kariauti. Skelbimuose akcentuojamas lengvas įsidarbinimas, greitas dokumentų sutvarkymas ir, svarbiausia, pinigai.

    Ką žada ir kodėl tai veikia

    Skelbimuose dažniausiai viliojama didelėmis vienkartinėmis išmokomis, reguliaria alga, apgyvendinimu, maitinimu, draudimu ir karine pensija. Taip pat neretai minima pagalba turint skolų, finansinių įsipareigojimų ar kitų buitinių problemų, kurios ypač slegia mažesnių miestų ir kaimų gyventojus.

    Dalis žinučių žengia dar toliau ir užsimena apie galimybę „sutvarkyti reikalus su teisėsauga“ ar sumažinti teisines rizikas. Tokie pažadai ypač pavojingi, nes dalyvavimas ginkluotame konflikte užsienyje Baltarusijoje gali būti vertinamas kaip samdinių veikla, už kurią numatyta reali laisvės atėmimo bausmė.

    Verbavimo žinutėse pabrėžiama, kad tarnyba esą yra „legali“, o dalyvavimas kare pristatomas kaip tarnyba Sąjunginės valstybės struktūrose. Tokia formuluotė skirta sukurti įspūdį, kad rizika Baltarusijoje minimali, nors praktikoje teisinės pasekmės gali būti labai rimtos.

    Kas patenka į taikiklį ir kas laukia vėliau

    Tyrimai ir žmogaus teisių gynėjų stebėsena rodo, kad dažniausiai taikomasi į socialiai pažeidžiamus žmones: mažas pajamas gaunančius vyrus, turinčius skolų, praradusius darbą ar turinčius teisinių problemų. Būtent jiems piniginiai pažadai ir greito sprendimo iliuzija tampa stipriausiu argumentu.

    Schema paprasta: žmogus pamato skelbimą socialiniuose tinkluose, parašo nurodytam kontaktui, neretai su Baltarusijos telefono numeriu, kad būtų lengviau pelnyti pasitikėjimą. Tuomet pateikiamos „garantijos“, aptariamos išmokos ir pasiūlomas greitas išvykimas į Rusiją sutarties pasirašymui.

    Pasirašius sutartį su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, atsitraukti tampa itin sudėtinga. Kritikai pabrėžia, kad užsieniečiai pagal sutartis gali būti nukreipiami į didelės rizikos padalinius, o žuvusiųjų ir sužeistųjų tikimybė ten ypač didelė.

    Grįžimas į Baltarusiją taip pat gali reikšti naujas bėdas: nuo baudžiamosios atsakomybės iki apribojimų pilietinėms teisėms. Todėl tokie pasiūlymai dažnai tampa spąstais, kai trumpalaikis finansinis pažadas užgožia ilgalaikes pasekmes.

    Valdžios reakcija ir platesnė strategija

    Visuomenėje į tokią verbavimo bangą reaguojama su nerimu, o žmonės skundžiasi masiniu šlamštu pokalbių programėlėse. Tačiau viešo ir aiškaus valstybės institucijų atsako dažnai pasigendama, o oficialus problemos pripažinimas išlieka miglotas.

    Tuo pat metu Baltarusijos priklausomybė nuo rusiškų subsidijų ir politiniai įsipareigojimai Maskvai riboja Minsko galimybes atvirai priešintis. Tai kuria aplinką, kurioje Kremlius gali veikti drąsiau ir agresyviau, išnaudodamas informacinę erdvę ir ekonominį spaudimą.

    Analitikai įspėja, kad verbavimas nėra atsitiktinių skelbimų virtinė, o nuosekli strategija didinti kariuomenės gretas. Sąjunginės valstybės teisinė logika Maskvai suteikia papildomą manevro laisvę, kai „lygios teisės“ bandomos pristatyti kaip „lygios pareigos“, įskaitant karinę prievolę ar „sutartinę tarnybą“.

    Kuo ilgiau tęsiasi karas Ukrainoje, tuo didesnis tampa spaudimas rasti naujų žmonių frontui. Dėl to baltarusių verbavimas, paremtas pažadais apie pinigus, pilietybę ir tariamą legalumą, gali tik stiprėti.

  • Prancūzija į „Oskarus“ siunčia rusų kalbos filmą Minotaur: ką apie šį pasirinkimą sako ekspertai

    Prancūzija į „Oskarus“ siunčia rusų kalbos filmą Minotaur: ką apie šį pasirinkimą sako ekspertai

    Prancūzija pasirinko, koks filmas atstovaus šaliai „Oskarų“ geriausio tarptautinio vaidybinio filmo kategorijoje 2027 metais. Kandidatu tapo rusų kalba sukurtas režisieriaus Andrejaus Zviagincevo filmas Minotaur, kurį prodiusavo Prancūzijos bendrovės.

    Sprendimą priėmė profesionali komisija, o atranka, Prancūzijos Nacionalinio kino ir animacijos centro teigimu, vyko savarankiškai ir pagal tarptautinės „Oskarų“ akademijos nustatytą tvarką. Tai reiškia, kad nacionalinis kandidatas parenkamas pagal atitiktį taisyklėms ir meninę vertę, o ne pagal kalbą ar aktorių tautybę.

    Apie ką pasakoja Minotaur?

    Minotaur yra santuokos drama, kurios foną kuria Rusijos karo Ukrainoje realijos. Siužetas susijęs su mobilizacija, paskelbta 2022 metais, ir moraliniais pasirinkimais, kai verslo vadovui tenka spręsti, kaip vykdyti jam primetamas prievoles bei išsaugoti padėtį.

    Kūrinyje sąmoningai pasitelkiami mitologiniai motyvai: istorija sugretina asmeninę išdavystę ir valdžios diktuojamus kompromisus. Tokia struktūra, kino kritikų vertinimu, leidžia kalbėti apie atsakomybę ir baimę ne pamokslaujant, o per personažų sprendimų pasekmes.

    „Subtilus ir apgalvotas“ pasirinkimas

    Prancūzų kino kritikas ir eseistas Jeanas-Philippe’as Domecqas šį kandidatą įvardijo kaip subtilų ir apgalvotą. Pasak jo, filmo stiprybė slypi niuansuotoje estetikoje ir dviprasmiškume, kurį sustiprina šaukimo į kariuomenę kontekstas.

    „Sprendimas atrodo taiklus, nes čia dera prancūziška prodiuserių įtaka ir meninė kalba, kuri renkasi niuansus, o ne deklaracijas“, – sakė J.-P. Domecqas.

    Minotaur jau spėjo sulaukti dėmesio tarptautinėje kino bendruomenėje: filmas laimėjo Didįjį prizą Kanų kino festivalyje 2026 metais. Projektas taip pat buvo kuriamas bendradarbiaujant su partneriais Vokietijoje ir Latvijoje, atspindint šiandien kine įprastą plataus masto koprodukcijų praktiką.

    Diskusijos dėl režisieriaus pareiškimo

    Vis dėlto filmo kelias į apdovanojimų sezoną nėra be kontroversijų. Kanų festivalyje atsiimdamas apdovanojimą A. Zviagincevas kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ragindamas sustabdyti žudynes, tačiau savo kalboje tiesiogiai neįvardijo nei Ukrainos, nei Rusijos atsakomybės.

    Šis pareiškimas Vakaruose buvo sutiktas palankiai, bet sulaukė kritikos Ukrainoje ir dalies nuo karo pasitraukusių Rusijos opozicijos atstovų. Tokios reakcijos rodo, kad karo tema kultūroje vis dažniau vertinama ne tik per kūrinio turinį, bet ir per viešą autoriaus laikyseną.

    Minotaur Prancūzijos kino teatruose turėtų pasirodyti spalio 14 dieną. 99-oji „Oskarų“ ceremonija planuojama 2027 metų kovo 14 dieną Los Andžele, o galutinius nominantus kaip įprasta rinks JAV Kino meno ir mokslo akademijos nariai.

  • Trumpas JT žada greitą karo Ukrainoje pabaigą: neatmeta sankcijų ir muitų Rusijai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė sieksiantis greitos karo Ukrainoje pabaigos. Jis leido suprasti, kad spaudimui Maskvai gali būti pasitelktos ne tik diplomatinės priemonės, bet ir ekonominiai svertai.

    Trumpas priminė, jog Kongresas priėmė įstatymą, kuris, anot jo, suteikia plačius įgaliojimus taikyti muitus, o prireikus ir sankcijas. Prezidentas šį instrumentą susiejo su tikslu mažinti karo intensyvumą ir spartinti sprendimus derybų keliu.

    „Turiu priimti svarbų sprendimą. Ar bus sudarytas susitarimas, ar bus pasirinktas kitas kelias, kad žudymas baigtųsi“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas ir Vakarų pusrutulis

    Daug dėmesio kalboje skirta Irano klausimui ir JAV veiksmams Vakarų pusrutulyje. Trumpas teigė, kad Teherano branduolinės ambicijos, jo vertinimu, kelia grėsmę tarptautiniam saugumui ir gali tapti priedanga išpuoliams bei destabilizacijai.

    Jis tvirtino, kad sprendimų dėl Irano neketina sieti su vidaus politine taktika ir ragino tarptautinę bendruomenę išlaikyti spaudimą Teheranui. Taip pat pabrėžė, kad JAV, jo žodžiais, nepatiria pažangios amunicijos trūkumo ir gali veikti ryžtingai.

    Kalbėdamas apie regioną, Trumpas dar kartą akcentavo, kad Vašingtonas netoleruos grėsmių Vakarų pusrutulyje. Jis minėjo Venesuelą ir Kubą, o kovą su narkotikų karteliais apibūdino kaip saugumo prioritetą, ypač JAV pasienyje su Meksika.

    Požiūris į DI ir tarptautines institucijas

    Kalboje nuskambėjo ir aiški žinutė dėl dirbtinis intelektas reguliavimo: Trumpas atmetė raginimus kurti globalų DI kontrolės mechanizmą. Jo teigimu, technologinė konkurencija yra strateginė, o tarptautinės taisyklės neturi riboti JAV galimybių šiame „lenktynių“ etape.

    Be to, prezidentas kritikavo dalį tarptautinių institucijų ir ypač griežtai pasisakė prieš Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą. Jis ragino valstybes svarstyti pasitraukimą iš šios institucijos, teigdamas, kad JAV nepripažįsta jos jurisdikcijos amerikiečiams.

  • Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Maskvą naktį sudrebino, kaip teigiama, didžiausio masto bepiločių atakos nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Apie tai pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas, pabrėžęs, kad oro gynyba esą numušė šimtus į sostinę skridusių taikinių.

    Pasak mero, per parą visoje Rusijoje buvo sunaikinta daugiau nei 1 600 dronų, o 450 jų, jo teigimu, buvo nukreipti į Maskvos kryptį. Jis nurodė, kad dalis dronų pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą.

    „Keli dronai pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą. Žuvusiųjų nebuvo“, – sakė Sergejus Sobianinas.

    Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas pranešė, kad platesniame regione per atakas žuvo du žmonės. Nepriklausomų detalių apie žuvusiųjų aplinkybes ir galutinį sužeistųjų skaičių kol kas pateikiama nedaug, o pranešimai dėl žalos masto gali kisti.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina naktį smogė Maskvos regionui. Jo teigimu, buvo pataikyta į svarbų naftos pramonės objektą ir logistikos infrastruktūrą, o atakose panaudotos įvairios tolimojo nuotolio priemonės.

    „Mūsų tolimojo nuotolio atsakas naktį Maskvos regione turėjo labai reikšmingą poveikį“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Šis epizodas išryškina pastaruoju metu dažnėjančią tendenciją, kai Ukraina, stiprindama tolimojo nuotolio pajėgumus, taikosi į infrastruktūrą, susijusią su degalų tiekimu ir karine logistika. Tokie smūgiai paprastai vertinami kaip bandymas silpninti Rusijos galimybes aprūpinti pajėgas ir finansuoti karo veiksmus iš energetikos sektoriaus.

    Rusijos smūgiai Ukrainoje nesiliauja

    Tuo pat metu Ukraina pranešė apie naujas Rusijos atakas. Kyjivo srityje po smūgio ligoninėje mirė vaikas, todėl šios atakos aukų skaičius, vietos pareigūnų duomenimis, išaugo iki keturių.

    Kyjivo srities valstybinės administracijos vadovas Timuras Tkačenka nurodė, kad vaikas buvo sužeistas per smūgį Vyšhorodo rajone ir vėliau neišgyveno. Jo teigimu, per daugiau nei parą trukusias atakas penkiuose rajonuose apgadintas 31 statinys.

    Pietų Ukrainoje, Chersono srityje, vietos valdžia pranešė apie per drono ataką žuvusį 71 metų dvasininką, o dar keturi žmonės esą buvo sužeisti. V. Zelenskis taip pat teigė, kad vien per šią savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo daugiau nei 2 000 atakos dronų, 1 700 valdomų aviacinių bombų ir 19 raketų.

    Abi pusės skelbia skirtingus duomenis apie numuštus taikinius ir padarytą žalą, o dalies informacijos nepriklausomai patvirtinti iš karto neįmanoma. Vis dėlto intensyvėjant tolimojo nuotolio atakoms, didėja rizika civilinei infrastruktūrai ir spaudimas oro gynybos sistemoms tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje.

  • „Azov“ vadas įspėja apie rudenį Donbase: rusai modernizuoja tankus ir telkia masę puolimui

    „Azov“ vadas įspėja apie rudenį Donbase: rusai modernizuoja tankus ir telkia masę puolimui

    Ukrainos elitinio pulko „Azov“ vadas Denysas Prokopenka per Ukrainoje vykusią konferenciją YES perspėjo dėl galimo Rusijos taktikos pokyčio rudenį. Pasak jo, nors Rusija turi didelę persvarą, vasaros kampanijoje jai nepavyko įgyvendinti dalies strateginių tikslų ir iki šiol neužimtas Dobropilio miestas Donecko srityje.

    Vadas akcentavo, kad artėjant rudeniui rusai gali pereiti prie masinių šturmų, plačiau naudodami šarvuotąją techniką. Toks scenarijus, jo teigimu, būtų kitoks nei ankstesnėse kampanijose, nes į frontą atvyksta daugiau atnaujintų tankų, o puolimai gali tapti intensyvesni ir geriau koordinuoti.

    Tankai su aktyvia apsauga

    Prokopenka teigė, kad Rusija spartina tankų modernizavimą, diegdama aktyvios apsaugos sistemas. Tokios sistemos skirtos sumažinti pataikymo tikimybę nuo valdomų prieštankinių raketų, prieštankinių granatų ir bepiločių orlaivių, kurie šiame kare tapo vienu svarbiausių ginklų.

    Kaip pavyzdį jis minėjo aktyvios apsaugos sprendimus, siejamus su „Arena-M“ tipo sistema, kuri gali aptikti artėjantį taikinį ir jį perimti specialiais priešsviediniais dar iki smūgio į tanką. Ukrainos vertinimu, mūšio lauke tokios priemonės gali padidinti ekipažų išgyvenamumą ir priversti Ukrainos pajėgas naudoti daugiau priemonių vienam taikiniui neutralizuoti.

    Dobropilio kryptis ir rudens rizikos

    Pasak „Azov“ vado, Rusijos 51-oji, 41-oji ir 8-oji jungtinių pajėgų armijos gali ruoštis rudeninei operacijai Dobropilio kryptimi. Miestas laikomas svarbiu logistikos ir operaciniu tašku, todėl jo kontrolė suteiktų Rusijai palankesnes sąlygas spaudimui Donecko srityje didinti.

    Jis pabrėžė, kad Ukraina ruošiasi gynybai ir sieks išlaikyti pozicijas, tačiau priešo šarvuotos technikos apsauga gali apsunkinti ankstesnes sėkmingas taktikas. Prokopenkos vertinimu, tai gali tapti vienu iš veiksnių, galinčių keisti kovos dinamiką fronte, kuri pastaruoju metu ypač smarkiai priklauso nuo dronų panaudojimo.

    „Rudenį rusai gali bandyti masiškai šturmuoti su šarvuota technika, o atnaujinta tankų apsauga gynybai bus rimtesnis iššūkis“, – sakė Denysas Prokopenka.

  • Rusija perima „Nestlé“ ir „Auchan“ turtą: naujas Kremliui palankus valdymas kelia klausimų

    Rusija perima „Nestlé“ ir „Auchan“ turtą: naujas Kremliui palankus valdymas kelia klausimų

    Rusija laikinai perdavė 16 su Vakarų kapitalu siejamų įmonių valdymą mažai žinomai bendrovei L.E.V. Management. Į šį sąrašą pateko su „Nestlé“, Prancūzijos mažmeninės prekybos grupe „Auchan“ ir kitais tarptautiniais tinklais susijusios struktūros.

    Sprendimas įtvirtintas prezidento Vladimiro Putino pasirašytu dekretu, kuriuo numatytas laikinas akcijų ir turto valdymas. Formali nuosavybė pagal dekretą nekeičiama, tačiau verslo praktikoje toks režimas Rusijoje neretai tampa tarpine stotele iki priverstinio pardavimo ar perėmimo vietos pirkėjams.

    Kas pateko į dekretą

    Tarp įmonių, kurioms pritaikytas laikinas administravimas, minimos „Nestlé“ veiklos Rusijoje grandys, taip pat „Auchan“ Rusijos padalinys. Į sąrašą įtrauktos ir logistikos bei prekybos grandinėje veikiančios įmonės, tarp jų – su FM Logistic siejami juridiniai vienetai.

    Taip pat paliečiama įmonė, valdanti buvusį „Leroy Merlin“ „pasidaryk pats“ formatą, kuris Rusijoje pervadintas į „Lemana Pro“. Prancūzijos grupė „Adeo“ dar 2023 metais buvo perdavusi šio verslo kontrolę vietos vadovybei, tačiau dabartinis sprendimas rodo, kad valstybės įtaka gali būti didinama ir tokiuose modeliuose.

    Kremliaus argumentai ir sankcijų fonas

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas viešai siejo sprendimą su Rusijos konfliktu su Vakarų šalimis ir jų taikomomis sankcijomis po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais. Pastaraisiais metais Maskva griežtino taisykles užsienio investuotojams: daugeliui sandorių reikalingas politinis pritarimas, o pasitraukimas dažnai tampa brangus ir ilgas.

    „Priimant šį sprendimą buvo vertinama tai, kad tai yra nedraugiškos šalys, kurios aktyviausiai dalyvauja kariniuose veiksmuose prieš mūsų šalį“, – sakė Dmitrijus Peskovas.

    Rinkoms ir investuotojams tai siunčia signalą, kad nuosavybės ir valdymo rizika Rusijoje išlieka itin aukšta, net jei formaliai kalbama apie laikiną administravimą. Analitikai tai vertina kaip spaudimo instrumentą, kuris gali paskatinti įmones priimti Maskvai palankius sprendimus dėl veiklos restruktūrizavimo ar pardavimo.

    Kaip reaguoja „Nestlé“ ir „Auchan“

    „Nestlé“ pranešė vertinanti situaciją ir galimus veiksmus, pabrėždama siekį užtikrinti veiklos tęstinumą ir apsaugoti darbuotojų interesus. Bendrovė anksčiau skelbė sustabdžiusi daugumą nebūtinų pardavimų, importo ir eksporto, reklamą bei kapitalo investicijas, bet teigė toliau tiekianti, jos vertinimu, būtinos kategorijos produktus.

    „Auchan“ Rusijos padalinys nurodė paprašęs institucijų paaiškinimų ir tik po jų žadėjo pateikti detalesnius komentarus. Bendrovė informavo, kad parduotuvės ir kiti objektai tęsią darbą įprastu režimu, o tai leidžia suprasti, kad trumpuoju laikotarpiu klientams pokyčiai gali būti nepastebimi.

    „Nestlé“ yra įsipareigojusi imtis visų būtinų veiksmų, kad apsaugotų savo teises ir užtikrintų veiklos tęstinumą visų suinteresuotųjų šalių, ypač darbuotojų, interesais“, – teigiama bendrovės komentare.

    L.E.V. Management, kuriai patikėtas laikinas valdymas, buvo įregistruota Maskvoje 2024 metų spalį, o jos akcininkai viešai neatskleidžiami. Viešai minėta, kad ankstesnėse ataskaitose nematyti reikšmingos veiklos, todėl sprendimas rinkoje kelia papildomų klausimų dėl tikrųjų šio mechanizmo tikslų ir būsimos turto kontrolės.

    Situacija primena ankstesnius atvejus, kai laikinas administravimas tapdavo žingsniu iki turto perleidimo, įskaitant rezonansinį „Danone“ verslo Rusijoje perėmimą ir vėlesnį pardavimą su didele nuolaida. Tai rodo tęstinę tendenciją, kad geopolitinė rizika Rusijoje vis dažniau materializuojasi per tiesioginius sprendimus dėl Vakarų įmonių turto ir valdymo.

  • Prancūzijos kandidatas į 2027 metų „Oskarą“: rusų kalba nufilmuotas Zviagincevo filmas „Minotauras“

    Prancūzijos kandidatas į 2027 metų „Oskarą“: rusų kalba nufilmuotas Zviagincevo filmas „Minotauras“

    Prancūzija pasirinko netikėtą kandidatą

    Prancūzija oficialiai paskyrė rusų kalba sukurtą dramą „Minotauras“ atstovauti šaliai 2027 metų „Oskarų“ geriausio tarptautinio vaidybinio filmo kategorijoje. Filmą režisavo Rusijos režisierius disidentas Andrejus Zviagincevas, pastaraisiais metais gyvenantis Prancūzijoje.

    Sprendimą priėmė profesionali komisija, kurios darbą koordinavo Prancūzijos kino sektoriaus institucijos. Atranka vyko pagal tarptautinei kategorijai taikomą tvarką, kai kiekviena šalis pateikia po vieną kandidatą.

    „Šis pasirinkimas primena Prancūzijos išskirtinį vaidmenį didžiuosiuose pasauliniuose bendros gamybos projektuose“, – sakė CNC vadovas Gaëtanas Bruelis.

    Filmo siužetas ir kontekstas

    „Minotauras“ pasakoja apie santuokos krizę, kuri rutuliojasi Rusijos karo prieš Ukrainą fone ir 2022 metų rugsėjo mobilizacijos kontekste. Pagrindinis herojus Gleb, vadovaujantis įmonei, spaudžiamas prisidėti prie mobilizacijos planų vykdymo, o asmeninis gyvenimas tuo pat metu byrėja.

    Kūrinys laisvai siejamas su Claude’o Chabrolio 1969 metais sukurtu filmu apie neištikimybę, tačiau naujoje versijoje moraliniai pasirinkimai sustiprinami karo ir prievartinės mobilizacijos realijomis. Režisierius taip pat naudoja antikinį mitą apie Minotaurą, paversdamas jį kompromisų ir baimės metafora.

    Kokios filmo galimybės „Oskaruose“?

    Prancūzijos sprendimas iš karto sukėlė diskusijų dėl filmo kalbos ir politinio konteksto, tačiau kino ekspertai pabrėžia jo meninę vertę. Prancūzų kritikas Jean-Philippe’as Domecqas filmą apibūdino kaip subtilų pasirinkimą, kuriame svarbiausia ne deklaracijos, o niuansai.

    „Minotauras“ dar prieš „Oskarų“ atranką buvo pastebėtas tarptautinėje kino bendruomenėje ir laimėjo pagrindinį apdovanojimą Kanuose, kas tradiciškai sustiprina filmo matomumą JAV rinkoje. Vis dėlto tarptautinio filmo kategorijoje konkurencija kasmet itin didelė, o galutinį rezultatą lemia ne vien festivaliniai apdovanojimai, bet ir kampanijos intensyvumas, platintojų įdirbis bei Akademijos narių dėmesys.

    „Minotauras“ Prancūzijos kino teatruose turėtų pasirodyti spalio 14 dieną. 99-oji „Oskarų“ ceremonija planuojama 2027 metų kovo 14 dieną Los Andžele.

  • Odesos srityje vėl pasirodė rožiniai flamingai: per apšaudymus paukščiai palieka lizdus

    Rožiniai flamingai jau šeštus metus iš eilės grįžta į Odesos sritį, į Tūzlos limanus, tačiau karas ir nuolatinis triukšmas vis dar neleidžia susiformuoti stabiliai perinčiai kolonijai. Nacionalinio parko Tūzlos limanai atstovai sako, kad paukščiai čia randa daug maisto, bet perėjimo metu tampa ypač jautrūs bet kokiems trikdžiams.

    Rožinis flamingas yra viena iš šešių flamingų rūšių pasaulyje, paplitusi nuo pietų Europos iki Azijos regionų. Tiksliai pasakyti, iš kur atskrenda būtent šioje Ukrainos dalyje stebimi paukščiai, sudėtinga, tačiau specialistai neatmeta, kad dalis jų galėjo atkeliauti iš Turkijos ar kitų Viduržemio jūros baseino vietovių.

    Tūzlos limanai flamingams patrauklūs pirmiausia dėl mitybinės bazės: sekliose sūroko vandens lagūnose gausu smulkių dumblių, vabzdžių lervų ir sūriavandenių vėžiagyvių, tarp jų ir artemijų. Būtent su maistu siejamas ir jų rausvas atspalvis, nes dalis organizmų, kuriais jie minta, turi pigmentų, darančių įtaką plunksnų spalvai.

    Pirmieji pavieniai rožiniai flamingai šiame regione buvo fiksuojami dar iki 2021 metais, o vėliau pradėjo rastis ir didesni būriai. Vietos ekologai atkreipia dėmesį, kad tai gali būti natūralus rūšies plitimo procesas, kai augant populiacijoms paukščiai ieško naujų tinkamų vietų maitintis ir perėti.

    Didžiausia problema, su kuria susiduria flamingai, yra perėjimo laikotarpiu kylantis stresas dėl sprogimų ir intensyvaus skrydžių triukšmo. Pasak parko atstovų, paukščiai, išgąsdinti staigių garsų, pakyla nuo lizdų, o tai sukuria galimybę plėšriems paukščiams sunaikinti kiaušinius ar suardyti pačius lizdus.

    „Stiprus triukšmas verčia flamingus pakilti nuo lizdų, o tada kolonijoje atsiranda plėšrūnų, kurie sunaikina dėtis“, – sakė nacionalinio parko Tūzlos limanai atstovas Ivanas Rusevas.

    Specialistų teigimu, problema nėra plėšrių paukščių elgsena, nes ji natūrali, o tai, kad dėl nuolatinių trikdžių flamingai priversti dažniau palikti lizdus. Dėl to perėjimas tampa nestabilus, o net ir susiformavus kolonijai, jai sudėtinga išlikti iki jauniklių išsiritimo.

    Flamingai yra socialūs paukščiai, migruojantys dideliais būriais, o jų judėjimo kryptys gali apimti kelias valstybes. Žiedavimo duomenys rodo, kad dalis individų tarp sezonų gali persikelti į Rumuniją, Bulgariją, Italiją ar Ispaniją, todėl regiono kolonijos glaudžiai susijusios su platesniu Europos ir Viduržemio jūros baseino migracijos tinklu.

    Šie paukščiai gyvena ilgai, neretai daugiau nei 30 metų, o perėjimo sėkmė priklauso nuo stabilios aplinkos. Paprastai flamingai deda vieną, rečiau du kiaušinius, o lizdus supila iš dumblo, smėlio ir kriauklelių seklumose, kad net pakilus vandeniui kiaušiniai liktų virš vandens.

    Ekologai pabrėžia, kad karas ne tik tiesiogiai trikdo perėjimą, bet ir apsunkina nuoseklų gamtos stebėjimą, nes dalis teritorijų išlieka nesaugios ar neprieinamos. Vis dėlto Tūzlos limanuose tęsiamas monitoringas laikomas svarbiu, siekiant suprasti, kaip ilgalaikis triukšmas ir stresas gali paveikti šių paukščių populiacijas ateityje.

  • Paleido „Mołnia“ droną ir sustingo: po kelių sekundžių jis apsisuko ir sprogo šalia operatoriaus

    Paleido „Mołnia“ droną ir sustingo: po kelių sekundžių jis apsisuko ir sprogo šalia operatoriaus

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas iš karo Ukrainoje, kuriame užfiksuota rusų kario valdoma „Mołnia“ tipo amunicija: netrukus po paleidimo dronas praranda stabilumą, ore kelis kartus apsisuka ir nukrenta visai šalia operatoriaus. Po smūgio į žemę įvyksta sprogimas, o filmuojantis karys instinktyviai krenta ant žemės.

    Pagal matomus kadrus, karys sprogimą, tikėtina, išgyveno, tačiau incidentas parodo, kokią riziką kelia net ir savoms pajėgoms prastai sureguliuota ar nekokybiškai surinkta ginkluotė. Karo sąlygomis tokie gedimai dažnai baigiasi ne tik užduoties žlugimu, bet ir sužeidimais.

    „Mołnia“ dažnai apibūdinama kaip pigi, greitai surenkama platforma, kurios dalis įrangos gali būti pritaikoma iš lengvai gaunamų komponentų. Tokie sprendimai leidžia masiškai gaminti dronus lauko sąlygomis, tačiau kartu didina broko tikimybę: kritiškos yra elektronikos patikimumas, ryšio kanalas, saugikliai ir užtaiso inicijavimo grandinė.

    Vaizdo įraše matoma drono elgsena labiau primena valdymo praradimą arba stabilizacijos sistemos sutrikimą, o ne operatoriaus klaidą. Tokį scenarijų gali lemti neteisingai sukalibruotas autopilotas, netolygus svorio paskirstymas, variklio ar propelerio gedimas, taip pat ryšio trukdžiai, kurie fronto zonoje yra plačiai taikomi abiejų pusių.

    Šio tipo dronai paprastai naudojami kaip amunicija, galinti smogti taikiniui, o jų veikimo nuotolis viešai aprašomas maždaug 30–35 kilometrų ribose, priklausomai nuo modifikacijos ir sąlygų. Kai kuriais atvejais minima, kad kovinė galvutė gali siekti iki 5 kilogramų, o tai reiškia, jog gedimo atveju pavojus operatoriui yra realus net ir paleidžiant iš priedangos.

    Pastaraisiais metais kare Ukrainoje fiksuojama aiški tendencija: dronų karo priemonės tampa vis labiau standartizuojamos ir tobulinamos, tačiau lygiagrečiai išlieka ir improvizuotų sprendimų banga. Būtent ši dviejų krypčių raida lemia, kad fronte galima pamatyti ir techniškai pažangias sistemas, ir labai paprastus, bet pavojingai nepatikimus aparatus.

    Rusijos pusėje taip pat viešai aptarinėjamos naujesnės „Mołnia“ versijos, kurioms priskiriamas didesnis nuotolis ir didesnis užtaisas, o kai kuriais atvejais minima galimybė valdyti per šviesolaidinį ryšį. Tokie sprendimai siejami su noru sumažinti radijo trukdžių poveikį, tačiau praktikoje patikimumas ir saugus eksploatavimas vis tiek priklauso nuo gamybos kokybės ir operatorių parengimo.

    Incidentas primena, kad dronų karas nėra tik technologijų varžybos: net pigiausia platforma, turinti sprogmenį, tampa didelės rizikos įrankiu, jei trūksta kokybės kontrolės. O kai paleidimas vyksta iš apkaso ar pastato, kelių metrų paklaida gali kainuoti gyvybę pačiam operatoriui.