CP v2

Tag: Karas Ukrainoje

  • Zelenskis: Rusija per 10 valandų 1 820 kartų sulaužė paliaubas – Ukraina atsakys proporcingai

    Zelenskis: Rusija per 10 valandų 1 820 kartų sulaužė paliaubas – Ukraina atsakys proporcingai

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija atmetė realias pastangas siekti paliaubų ir visoje šalyje tęsė smūgius. Pasak jo, Ukraina į tokius veiksmus reaguos proporcingai ir sprendimus priims pagal situaciją artimiausiomis valandomis.

    Šie pareiškimai nuskambėjo Rusijai paskelbus vadinamąsias pergalės dienos paliaubas, kurios turėtų galioti gegužės 8–9 dienomis. Kijevas tuo metu siūlė kitą modelį: pradėti paliaubas gegužės 6 dieną vidurnaktį, kad būtų įmanoma patikrinti, ar ugnies nutraukimas iš tiesų veikia praktikoje.

    Atskiri paliaubų pasiūlymai

    Ukrainos vadovas teigė, kad per pirmąsias 10 valandų po Kijevo siūlyto ugnies nutraukimo Rusijos pajėgos paliaubas pažeidė 1 820 kartų. Anot jo, fiksuoti įvairūs incidentai, įskaitant smūgius civilinei infrastruktūrai ir atakas dronais.

    „Šiandien matome, kad į mūsų pasiūlymą dėl paliaubų Rusija atsakė tik naujais smūgiais ir naujomis atakomis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Ukraina pateikė aiškų pasiūlymą dėl paliaubų ir diplomatinių žingsnių, o Kremlius esą turi visus kanalus susisiekti dėl detalių. Jo vertinimu, realių derybų galimybė priklausys nuo Maskvos pasirengimo sustabdyti smurtą, o ne apsiriboti simboliniais pareiškimais.

    Smūgiai civiliniams taikiniams

    Trečiadienio rytą Rusijos smūgis pataikė į vaikų darželį Sumų srityje šalies šiaurėje, pranešta apie du žuvusiuosius. Ukrainos pusė nurodė, kad vaikų atakos metu pastate nebuvo.

    Tokie smūgiai, pasak Ukrainos pareigūnų, rodo, kad paliaubų idėja tampa neįgyvendinama be realių kontrolės ir atsakomybės mechanizmų. Kijevas ne kartą akcentavo, kad ugnies nutraukimas turi būti ne deklaracija, o patikrinamas įsipareigojimas, apimantis ir atakas prieš civilius objektus.

    Įtampa prieš pergalės dieną

    Dėmesys krypsta į gegužės 9 dieną Maskvoje vykstantį pergalės dienos paradą Raudonojoje aikštėje, kuris Rusijoje tradiciškai naudojamas karinei galiai demonstruoti. Nuo 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą ši data taip pat tapo Kremliaus propagandos įrankiu, siejant Antrojo pasaulinio karo naratyvą su dabartiniu karu.

    Šiemet Rusijos valdžia, remiantis viešais pranešimais, planuoja sumažintą renginio formatą, o kai kuriose okupuotose teritorijose šventiniai renginiai atšaukti dėl saugumo. Ukrainos pajėgos pastaruoju metu demonstravo galinčios smogti taikiniams toli Rusijos teritorijoje, todėl saugumo klausimas Maskvai tampa vis jautresnis.

    „Atsižvelgdami į situaciją šiąnakt ir rytoj, mes taip pat nustatysime visiškai pagrįstus savo atsakomuosius veiksmus“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

  • Ukraina stato milžinišką gynybos liniją: įtvirtinimai matomi iš kosmoso, Rusija ieško naujo smūgio

    Ukraina stato milžinišką gynybos liniją: įtvirtinimai matomi iš kosmoso, Rusija ieško naujo smūgio

    Ukraina šiaurinėje šalies dalyje spartina daugiasluoksnės gynybos linijos statybas, kuri, kaip teigiama, jau matoma palydovinėse nuotraukose. Įtvirtinimai kuriami tam, kad Rusijos pajėgos negalėtų greitai prasiveržti į Ukrainos teritoriją ir priartėti prie Kyjivo.

    Ukrainos kariuomenė skelbia, kad fortifikacijos driekiasi nuo Kyjivo apylinkių iki Sumų krypties, formuodamos vadinamąją giliąją gynybą. Kai kur darbai vykdomi ne tik prie pat sienos, bet ir iki maždaug 100 kilometrų šalies gilumoje, kad būtų sukurti keli atsitraukimo ir kontratakos barjerai.

    Kas statoma ir kodėl

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų inžineriniai daliniai pabrėžia, kad tai tęstinis, kelių juostų gynybos modelis, skirtas lėtinti mechanizuotų dalinių judėjimą ir apsunkinti logistiką. Tokios linijos paprastai derina kelias kliūtis, kurios priverčia priešininką sustoti, išsiskleisti ir patirti didesnius nuostolius.

    Įrengiami prieštankiniai grioviai, spygliuotos vielos užtvaros, minų laukai ir kitos inžinerinės kliūtys, taip pat betoniniai prieštankiniai blokai, dažnai vadinami piramidėmis. Šie elementai skirti nukreipti šarvuotą techniką į iš anksto numatytas zonas, kur ją lengviau naikinti artilerija ir bepiločiais orlaiviais.

    „Ši gynybos linija statoma. Sutelkta labai daug pajėgų ir priemonių, kad ji būtų pastatyta per kuo trumpesnį laiką“, – sakė Ukrainos kariuomenės inžinerinių pajėgų vadovas brigados generolas Vasylius Syrotenka.

    Šiaurinis ruožas – jautriausia kryptis

    Ukrainos vadovybė pastaruoju metu ne kartą yra viešai kalbėjusi apie padidėjusį aktyvumą prie sienos su Baltarusija ir Rusija, įskaitant inžinerinius darbus ir kelių infrastruktūros parengimą. Nors patvirtintos informacijos apie masinį Rusijos pajėgų pergrupavimą šiaurėje nėra, Kyjivas siekia iš anksto sumažinti staigaus puolimo riziką.

    Ypatingas dėmesys skiriamas Sumų sričiai, kuri dėl geografinės padėties laikoma vienu labiausiai pažeidžiamų regionų. Skelbiama, kad ten jau vykdomas dar vienas fortifikacijų etapas, o prie darbų prisideda ir kiti Ukrainos regionai, siųsdami techniką bei specialistus.

    Karas virsta poziciniu

    Šios statybos siejamos su platesniu Ukrainos fortifikacijų planu, įgyvendinamu nuo 2024 metų, kai fronto linijose sustiprėjo pozicinio karo bruožai. Ilgos, nuoseklios gynybinės juostos leidžia taupyti gyvąją jėgą, geriau valdyti manevrą ir sukurti sąlygas veiksmingiau naudoti žvalgybą bei bepiločius.

    Ekspertai pabrėžia, kad fortifikacijos pačios savaime negarantuoja apsaugos, tačiau jos gali sulėtinti puolimą ir padidinti užpuoliko nuostolius, ypač kai derinamos su artilerija, elektroninės kovos priemonėmis ir nuolatine žvalgyba. Todėl Ukraina siekia, kad šiaurinė kryptis taptų ne greito prasiveržimo, o ilgo ir brangaus įsiveržimo scenarijumi.

  • Rusija traukia senus tankus: modernizuos apie 800 T-72A, bet ekspertai įžvelgia rimtą problemą

    Rusija traukia senus tankus: modernizuos apie 800 T-72A, bet ekspertai įžvelgia rimtą problemą

    Rusija, siekdama kompensuoti karo Ukrainoje nuostolius, vis dažniau remiasi senesniais šarvuotosios technikos rezervais. Ukrainos gynybos analitikų vertinimu, sandėliuose dar gali būti apie 800 tankų T-72A, kuriuos planuojama modernizuoti iki T-72B3M standarto.

    Toks sprendimas rodo pastangas išlaikyti tankų skaičių fronte, kai naujesnės technikos pasiūla ribota, o gamybos ir remonto pajėgumai patiria didelį krūvį. Kartu tai signalizuoja, kad lengviausiai atnaujinami modernesni T-72 variantai gali būti jau gerokai praretėję.

    T-72A silpnesnis už vėlesnes versijas

    T-72A yra ankstesnės kartos platforma, laikoma pastebimai silpnesne už vėlesnį T-72B. Šiam modeliui būdingas mažesnis bazinis šarvų atsparumas, paprastesnė ugnies valdymo sistema ir silpnesnis variklis, dažniausiai siejamas su maždaug 780 arklio galių klase.

    Modernizuojant iki T-72B3M, tankai paprastai gauna atnaujintą elektroniką, ryškesnius taikymo ir stebėjimo sprendimus bei papildomą reaktyvinę apsaugą. Taip pat nurodoma, kad modernizuotose versijose naudojami galingesni varikliai, siejami su maždaug 1 130 arklio galių klase.

    Modernizacija neišsprendžia bazinių ribų

    Vis dėlto modernizacija nepakeičia esminio dalyko: T-72A bazinė konstrukcija ir pradiniai šarvai išlieka tokie patys. Tai reiškia, kad net ir atnaujintas tankas gali turėti ribotas galimybes šiuolaikiniame mūšio lauke, kuriame plačiai naudojamos prieštankinės valdomos raketos, dronai ir viršutinės atakos priemonės.

    Analitikai pabrėžia, kad tokie atnaujinimai dažnai yra kompromisiniai, skirti greičiau grąžinti techniką į rikiuotę, o ne sukurti iš esmės naują pajėgumą. Praktikoje tai gali reikšti, kad kiekybė didinama, tačiau kokybės problema išlieka.

    Tempas ir pajėgumai riboti

    Modernizavimo apimtis priklausys nuo remonto pramonės pajėgumų ir komponentų prieinamumo. Vertinimuose minima, kad esant maždaug 200 tankų per metus tempui, teorinis 800 vienetų rezervas galėtų būti išnaudotas per kelerius metus, maždaug iki 2029 metų.

    Tačiau realų grafiką gali keisti senų korpusų techninė būklė, detalių trūkumas ir darbo intensyvumas. Kuo daugiau laiko technika praleidusi sandėliuose, tuo didesnė tikimybė, kad jos sugrąžinimas į tarnybą bus lėtesnis ir brangesnis.

    Ilgainiui tai Rusijai kuria papildomą dilemą: didesnės pastangos reikalingos tam, kad būtų išlaikytas tankų skaičius, tačiau modernizacijos ribos ir senų platformų pažeidžiamumas mažina bendrą efektyvumą. Šiuolaikiniame kare vis dažniau lemia ne vien vienetų skaičius, bet ir išgyvenamumas, sensoriai bei įgulos situacijos suvokimas.