Tag: Karas Ukrainoje

  • Trumpas JT žada greitą karo Ukrainoje pabaigą: neatmeta sankcijų ir muitų Rusijai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė sieksiantis greitos karo Ukrainoje pabaigos. Jis leido suprasti, kad spaudimui Maskvai gali būti pasitelktos ne tik diplomatinės priemonės, bet ir ekonominiai svertai.

    Trumpas priminė, jog Kongresas priėmė įstatymą, kuris, anot jo, suteikia plačius įgaliojimus taikyti muitus, o prireikus ir sankcijas. Prezidentas šį instrumentą susiejo su tikslu mažinti karo intensyvumą ir spartinti sprendimus derybų keliu.

    „Turiu priimti svarbų sprendimą. Ar bus sudarytas susitarimas, ar bus pasirinktas kitas kelias, kad žudymas baigtųsi“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas ir Vakarų pusrutulis

    Daug dėmesio kalboje skirta Irano klausimui ir JAV veiksmams Vakarų pusrutulyje. Trumpas teigė, kad Teherano branduolinės ambicijos, jo vertinimu, kelia grėsmę tarptautiniam saugumui ir gali tapti priedanga išpuoliams bei destabilizacijai.

    Jis tvirtino, kad sprendimų dėl Irano neketina sieti su vidaus politine taktika ir ragino tarptautinę bendruomenę išlaikyti spaudimą Teheranui. Taip pat pabrėžė, kad JAV, jo žodžiais, nepatiria pažangios amunicijos trūkumo ir gali veikti ryžtingai.

    Kalbėdamas apie regioną, Trumpas dar kartą akcentavo, kad Vašingtonas netoleruos grėsmių Vakarų pusrutulyje. Jis minėjo Venesuelą ir Kubą, o kovą su narkotikų karteliais apibūdino kaip saugumo prioritetą, ypač JAV pasienyje su Meksika.

    Požiūris į DI ir tarptautines institucijas

    Kalboje nuskambėjo ir aiški žinutė dėl dirbtinis intelektas reguliavimo: Trumpas atmetė raginimus kurti globalų DI kontrolės mechanizmą. Jo teigimu, technologinė konkurencija yra strateginė, o tarptautinės taisyklės neturi riboti JAV galimybių šiame „lenktynių“ etape.

    Be to, prezidentas kritikavo dalį tarptautinių institucijų ir ypač griežtai pasisakė prieš Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą. Jis ragino valstybes svarstyti pasitraukimą iš šios institucijos, teigdamas, kad JAV nepripažįsta jos jurisdikcijos amerikiečiams.

  • Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Maskvą naktį sudrebino, kaip teigiama, didžiausio masto bepiločių atakos nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Apie tai pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas, pabrėžęs, kad oro gynyba esą numušė šimtus į sostinę skridusių taikinių.

    Pasak mero, per parą visoje Rusijoje buvo sunaikinta daugiau nei 1 600 dronų, o 450 jų, jo teigimu, buvo nukreipti į Maskvos kryptį. Jis nurodė, kad dalis dronų pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą.

    „Keli dronai pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą. Žuvusiųjų nebuvo“, – sakė Sergejus Sobianinas.

    Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas pranešė, kad platesniame regione per atakas žuvo du žmonės. Nepriklausomų detalių apie žuvusiųjų aplinkybes ir galutinį sužeistųjų skaičių kol kas pateikiama nedaug, o pranešimai dėl žalos masto gali kisti.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina naktį smogė Maskvos regionui. Jo teigimu, buvo pataikyta į svarbų naftos pramonės objektą ir logistikos infrastruktūrą, o atakose panaudotos įvairios tolimojo nuotolio priemonės.

    „Mūsų tolimojo nuotolio atsakas naktį Maskvos regione turėjo labai reikšmingą poveikį“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Šis epizodas išryškina pastaruoju metu dažnėjančią tendenciją, kai Ukraina, stiprindama tolimojo nuotolio pajėgumus, taikosi į infrastruktūrą, susijusią su degalų tiekimu ir karine logistika. Tokie smūgiai paprastai vertinami kaip bandymas silpninti Rusijos galimybes aprūpinti pajėgas ir finansuoti karo veiksmus iš energetikos sektoriaus.

    Rusijos smūgiai Ukrainoje nesiliauja

    Tuo pat metu Ukraina pranešė apie naujas Rusijos atakas. Kyjivo srityje po smūgio ligoninėje mirė vaikas, todėl šios atakos aukų skaičius, vietos pareigūnų duomenimis, išaugo iki keturių.

    Kyjivo srities valstybinės administracijos vadovas Timuras Tkačenka nurodė, kad vaikas buvo sužeistas per smūgį Vyšhorodo rajone ir vėliau neišgyveno. Jo teigimu, per daugiau nei parą trukusias atakas penkiuose rajonuose apgadintas 31 statinys.

    Pietų Ukrainoje, Chersono srityje, vietos valdžia pranešė apie per drono ataką žuvusį 71 metų dvasininką, o dar keturi žmonės esą buvo sužeisti. V. Zelenskis taip pat teigė, kad vien per šią savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo daugiau nei 2 000 atakos dronų, 1 700 valdomų aviacinių bombų ir 19 raketų.

    Abi pusės skelbia skirtingus duomenis apie numuštus taikinius ir padarytą žalą, o dalies informacijos nepriklausomai patvirtinti iš karto neįmanoma. Vis dėlto intensyvėjant tolimojo nuotolio atakoms, didėja rizika civilinei infrastruktūrai ir spaudimas oro gynybos sistemoms tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje.

  • „Azov“ vadas įspėja apie rudenį Donbase: rusai modernizuoja tankus ir telkia masę puolimui

    „Azov“ vadas įspėja apie rudenį Donbase: rusai modernizuoja tankus ir telkia masę puolimui

    Ukrainos elitinio pulko „Azov“ vadas Denysas Prokopenka per Ukrainoje vykusią konferenciją YES perspėjo dėl galimo Rusijos taktikos pokyčio rudenį. Pasak jo, nors Rusija turi didelę persvarą, vasaros kampanijoje jai nepavyko įgyvendinti dalies strateginių tikslų ir iki šiol neužimtas Dobropilio miestas Donecko srityje.

    Vadas akcentavo, kad artėjant rudeniui rusai gali pereiti prie masinių šturmų, plačiau naudodami šarvuotąją techniką. Toks scenarijus, jo teigimu, būtų kitoks nei ankstesnėse kampanijose, nes į frontą atvyksta daugiau atnaujintų tankų, o puolimai gali tapti intensyvesni ir geriau koordinuoti.

    Tankai su aktyvia apsauga

    Prokopenka teigė, kad Rusija spartina tankų modernizavimą, diegdama aktyvios apsaugos sistemas. Tokios sistemos skirtos sumažinti pataikymo tikimybę nuo valdomų prieštankinių raketų, prieštankinių granatų ir bepiločių orlaivių, kurie šiame kare tapo vienu svarbiausių ginklų.

    Kaip pavyzdį jis minėjo aktyvios apsaugos sprendimus, siejamus su „Arena-M“ tipo sistema, kuri gali aptikti artėjantį taikinį ir jį perimti specialiais priešsviediniais dar iki smūgio į tanką. Ukrainos vertinimu, mūšio lauke tokios priemonės gali padidinti ekipažų išgyvenamumą ir priversti Ukrainos pajėgas naudoti daugiau priemonių vienam taikiniui neutralizuoti.

    Dobropilio kryptis ir rudens rizikos

    Pasak „Azov“ vado, Rusijos 51-oji, 41-oji ir 8-oji jungtinių pajėgų armijos gali ruoštis rudeninei operacijai Dobropilio kryptimi. Miestas laikomas svarbiu logistikos ir operaciniu tašku, todėl jo kontrolė suteiktų Rusijai palankesnes sąlygas spaudimui Donecko srityje didinti.

    Jis pabrėžė, kad Ukraina ruošiasi gynybai ir sieks išlaikyti pozicijas, tačiau priešo šarvuotos technikos apsauga gali apsunkinti ankstesnes sėkmingas taktikas. Prokopenkos vertinimu, tai gali tapti vienu iš veiksnių, galinčių keisti kovos dinamiką fronte, kuri pastaruoju metu ypač smarkiai priklauso nuo dronų panaudojimo.

    „Rudenį rusai gali bandyti masiškai šturmuoti su šarvuota technika, o atnaujinta tankų apsauga gynybai bus rimtesnis iššūkis“, – sakė Denysas Prokopenka.

  • Rusija perima „Nestlé“ ir „Auchan“ turtą: naujas Kremliui palankus valdymas kelia klausimų

    Rusija perima „Nestlé“ ir „Auchan“ turtą: naujas Kremliui palankus valdymas kelia klausimų

    Rusija laikinai perdavė 16 su Vakarų kapitalu siejamų įmonių valdymą mažai žinomai bendrovei L.E.V. Management. Į šį sąrašą pateko su „Nestlé“, Prancūzijos mažmeninės prekybos grupe „Auchan“ ir kitais tarptautiniais tinklais susijusios struktūros.

    Sprendimas įtvirtintas prezidento Vladimiro Putino pasirašytu dekretu, kuriuo numatytas laikinas akcijų ir turto valdymas. Formali nuosavybė pagal dekretą nekeičiama, tačiau verslo praktikoje toks režimas Rusijoje neretai tampa tarpine stotele iki priverstinio pardavimo ar perėmimo vietos pirkėjams.

    Kas pateko į dekretą

    Tarp įmonių, kurioms pritaikytas laikinas administravimas, minimos „Nestlé“ veiklos Rusijoje grandys, taip pat „Auchan“ Rusijos padalinys. Į sąrašą įtrauktos ir logistikos bei prekybos grandinėje veikiančios įmonės, tarp jų – su FM Logistic siejami juridiniai vienetai.

    Taip pat paliečiama įmonė, valdanti buvusį „Leroy Merlin“ „pasidaryk pats“ formatą, kuris Rusijoje pervadintas į „Lemana Pro“. Prancūzijos grupė „Adeo“ dar 2023 metais buvo perdavusi šio verslo kontrolę vietos vadovybei, tačiau dabartinis sprendimas rodo, kad valstybės įtaka gali būti didinama ir tokiuose modeliuose.

    Kremliaus argumentai ir sankcijų fonas

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas viešai siejo sprendimą su Rusijos konfliktu su Vakarų šalimis ir jų taikomomis sankcijomis po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais. Pastaraisiais metais Maskva griežtino taisykles užsienio investuotojams: daugeliui sandorių reikalingas politinis pritarimas, o pasitraukimas dažnai tampa brangus ir ilgas.

    „Priimant šį sprendimą buvo vertinama tai, kad tai yra nedraugiškos šalys, kurios aktyviausiai dalyvauja kariniuose veiksmuose prieš mūsų šalį“, – sakė Dmitrijus Peskovas.

    Rinkoms ir investuotojams tai siunčia signalą, kad nuosavybės ir valdymo rizika Rusijoje išlieka itin aukšta, net jei formaliai kalbama apie laikiną administravimą. Analitikai tai vertina kaip spaudimo instrumentą, kuris gali paskatinti įmones priimti Maskvai palankius sprendimus dėl veiklos restruktūrizavimo ar pardavimo.

    Kaip reaguoja „Nestlé“ ir „Auchan“

    „Nestlé“ pranešė vertinanti situaciją ir galimus veiksmus, pabrėždama siekį užtikrinti veiklos tęstinumą ir apsaugoti darbuotojų interesus. Bendrovė anksčiau skelbė sustabdžiusi daugumą nebūtinų pardavimų, importo ir eksporto, reklamą bei kapitalo investicijas, bet teigė toliau tiekianti, jos vertinimu, būtinos kategorijos produktus.

    „Auchan“ Rusijos padalinys nurodė paprašęs institucijų paaiškinimų ir tik po jų žadėjo pateikti detalesnius komentarus. Bendrovė informavo, kad parduotuvės ir kiti objektai tęsią darbą įprastu režimu, o tai leidžia suprasti, kad trumpuoju laikotarpiu klientams pokyčiai gali būti nepastebimi.

    „Nestlé“ yra įsipareigojusi imtis visų būtinų veiksmų, kad apsaugotų savo teises ir užtikrintų veiklos tęstinumą visų suinteresuotųjų šalių, ypač darbuotojų, interesais“, – teigiama bendrovės komentare.

    L.E.V. Management, kuriai patikėtas laikinas valdymas, buvo įregistruota Maskvoje 2024 metų spalį, o jos akcininkai viešai neatskleidžiami. Viešai minėta, kad ankstesnėse ataskaitose nematyti reikšmingos veiklos, todėl sprendimas rinkoje kelia papildomų klausimų dėl tikrųjų šio mechanizmo tikslų ir būsimos turto kontrolės.

    Situacija primena ankstesnius atvejus, kai laikinas administravimas tapdavo žingsniu iki turto perleidimo, įskaitant rezonansinį „Danone“ verslo Rusijoje perėmimą ir vėlesnį pardavimą su didele nuolaida. Tai rodo tęstinę tendenciją, kad geopolitinė rizika Rusijoje vis dažniau materializuojasi per tiesioginius sprendimus dėl Vakarų įmonių turto ir valdymo.

  • Prancūzijos kandidatas į 2027 metų „Oskarą“: rusų kalba nufilmuotas Zviagincevo filmas „Minotauras“

    Prancūzijos kandidatas į 2027 metų „Oskarą“: rusų kalba nufilmuotas Zviagincevo filmas „Minotauras“

    Prancūzija pasirinko netikėtą kandidatą

    Prancūzija oficialiai paskyrė rusų kalba sukurtą dramą „Minotauras“ atstovauti šaliai 2027 metų „Oskarų“ geriausio tarptautinio vaidybinio filmo kategorijoje. Filmą režisavo Rusijos režisierius disidentas Andrejus Zviagincevas, pastaraisiais metais gyvenantis Prancūzijoje.

    Sprendimą priėmė profesionali komisija, kurios darbą koordinavo Prancūzijos kino sektoriaus institucijos. Atranka vyko pagal tarptautinei kategorijai taikomą tvarką, kai kiekviena šalis pateikia po vieną kandidatą.

    „Šis pasirinkimas primena Prancūzijos išskirtinį vaidmenį didžiuosiuose pasauliniuose bendros gamybos projektuose“, – sakė CNC vadovas Gaëtanas Bruelis.

    Filmo siužetas ir kontekstas

    „Minotauras“ pasakoja apie santuokos krizę, kuri rutuliojasi Rusijos karo prieš Ukrainą fone ir 2022 metų rugsėjo mobilizacijos kontekste. Pagrindinis herojus Gleb, vadovaujantis įmonei, spaudžiamas prisidėti prie mobilizacijos planų vykdymo, o asmeninis gyvenimas tuo pat metu byrėja.

    Kūrinys laisvai siejamas su Claude’o Chabrolio 1969 metais sukurtu filmu apie neištikimybę, tačiau naujoje versijoje moraliniai pasirinkimai sustiprinami karo ir prievartinės mobilizacijos realijomis. Režisierius taip pat naudoja antikinį mitą apie Minotaurą, paversdamas jį kompromisų ir baimės metafora.

    Kokios filmo galimybės „Oskaruose“?

    Prancūzijos sprendimas iš karto sukėlė diskusijų dėl filmo kalbos ir politinio konteksto, tačiau kino ekspertai pabrėžia jo meninę vertę. Prancūzų kritikas Jean-Philippe’as Domecqas filmą apibūdino kaip subtilų pasirinkimą, kuriame svarbiausia ne deklaracijos, o niuansai.

    „Minotauras“ dar prieš „Oskarų“ atranką buvo pastebėtas tarptautinėje kino bendruomenėje ir laimėjo pagrindinį apdovanojimą Kanuose, kas tradiciškai sustiprina filmo matomumą JAV rinkoje. Vis dėlto tarptautinio filmo kategorijoje konkurencija kasmet itin didelė, o galutinį rezultatą lemia ne vien festivaliniai apdovanojimai, bet ir kampanijos intensyvumas, platintojų įdirbis bei Akademijos narių dėmesys.

    „Minotauras“ Prancūzijos kino teatruose turėtų pasirodyti spalio 14 dieną. 99-oji „Oskarų“ ceremonija planuojama 2027 metų kovo 14 dieną Los Andžele.

  • Odesos srityje vėl pasirodė rožiniai flamingai: per apšaudymus paukščiai palieka lizdus

    Rožiniai flamingai jau šeštus metus iš eilės grįžta į Odesos sritį, į Tūzlos limanus, tačiau karas ir nuolatinis triukšmas vis dar neleidžia susiformuoti stabiliai perinčiai kolonijai. Nacionalinio parko Tūzlos limanai atstovai sako, kad paukščiai čia randa daug maisto, bet perėjimo metu tampa ypač jautrūs bet kokiems trikdžiams.

    Rožinis flamingas yra viena iš šešių flamingų rūšių pasaulyje, paplitusi nuo pietų Europos iki Azijos regionų. Tiksliai pasakyti, iš kur atskrenda būtent šioje Ukrainos dalyje stebimi paukščiai, sudėtinga, tačiau specialistai neatmeta, kad dalis jų galėjo atkeliauti iš Turkijos ar kitų Viduržemio jūros baseino vietovių.

    Tūzlos limanai flamingams patrauklūs pirmiausia dėl mitybinės bazės: sekliose sūroko vandens lagūnose gausu smulkių dumblių, vabzdžių lervų ir sūriavandenių vėžiagyvių, tarp jų ir artemijų. Būtent su maistu siejamas ir jų rausvas atspalvis, nes dalis organizmų, kuriais jie minta, turi pigmentų, darančių įtaką plunksnų spalvai.

    Pirmieji pavieniai rožiniai flamingai šiame regione buvo fiksuojami dar iki 2021 metais, o vėliau pradėjo rastis ir didesni būriai. Vietos ekologai atkreipia dėmesį, kad tai gali būti natūralus rūšies plitimo procesas, kai augant populiacijoms paukščiai ieško naujų tinkamų vietų maitintis ir perėti.

    Didžiausia problema, su kuria susiduria flamingai, yra perėjimo laikotarpiu kylantis stresas dėl sprogimų ir intensyvaus skrydžių triukšmo. Pasak parko atstovų, paukščiai, išgąsdinti staigių garsų, pakyla nuo lizdų, o tai sukuria galimybę plėšriems paukščiams sunaikinti kiaušinius ar suardyti pačius lizdus.

    „Stiprus triukšmas verčia flamingus pakilti nuo lizdų, o tada kolonijoje atsiranda plėšrūnų, kurie sunaikina dėtis“, – sakė nacionalinio parko Tūzlos limanai atstovas Ivanas Rusevas.

    Specialistų teigimu, problema nėra plėšrių paukščių elgsena, nes ji natūrali, o tai, kad dėl nuolatinių trikdžių flamingai priversti dažniau palikti lizdus. Dėl to perėjimas tampa nestabilus, o net ir susiformavus kolonijai, jai sudėtinga išlikti iki jauniklių išsiritimo.

    Flamingai yra socialūs paukščiai, migruojantys dideliais būriais, o jų judėjimo kryptys gali apimti kelias valstybes. Žiedavimo duomenys rodo, kad dalis individų tarp sezonų gali persikelti į Rumuniją, Bulgariją, Italiją ar Ispaniją, todėl regiono kolonijos glaudžiai susijusios su platesniu Europos ir Viduržemio jūros baseino migracijos tinklu.

    Šie paukščiai gyvena ilgai, neretai daugiau nei 30 metų, o perėjimo sėkmė priklauso nuo stabilios aplinkos. Paprastai flamingai deda vieną, rečiau du kiaušinius, o lizdus supila iš dumblo, smėlio ir kriauklelių seklumose, kad net pakilus vandeniui kiaušiniai liktų virš vandens.

    Ekologai pabrėžia, kad karas ne tik tiesiogiai trikdo perėjimą, bet ir apsunkina nuoseklų gamtos stebėjimą, nes dalis teritorijų išlieka nesaugios ar neprieinamos. Vis dėlto Tūzlos limanuose tęsiamas monitoringas laikomas svarbiu, siekiant suprasti, kaip ilgalaikis triukšmas ir stresas gali paveikti šių paukščių populiacijas ateityje.

  • Paleido „Mołnia“ droną ir sustingo: po kelių sekundžių jis apsisuko ir sprogo šalia operatoriaus

    Paleido „Mołnia“ droną ir sustingo: po kelių sekundžių jis apsisuko ir sprogo šalia operatoriaus

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas iš karo Ukrainoje, kuriame užfiksuota rusų kario valdoma „Mołnia“ tipo amunicija: netrukus po paleidimo dronas praranda stabilumą, ore kelis kartus apsisuka ir nukrenta visai šalia operatoriaus. Po smūgio į žemę įvyksta sprogimas, o filmuojantis karys instinktyviai krenta ant žemės.

    Pagal matomus kadrus, karys sprogimą, tikėtina, išgyveno, tačiau incidentas parodo, kokią riziką kelia net ir savoms pajėgoms prastai sureguliuota ar nekokybiškai surinkta ginkluotė. Karo sąlygomis tokie gedimai dažnai baigiasi ne tik užduoties žlugimu, bet ir sužeidimais.

    „Mołnia“ dažnai apibūdinama kaip pigi, greitai surenkama platforma, kurios dalis įrangos gali būti pritaikoma iš lengvai gaunamų komponentų. Tokie sprendimai leidžia masiškai gaminti dronus lauko sąlygomis, tačiau kartu didina broko tikimybę: kritiškos yra elektronikos patikimumas, ryšio kanalas, saugikliai ir užtaiso inicijavimo grandinė.

    Vaizdo įraše matoma drono elgsena labiau primena valdymo praradimą arba stabilizacijos sistemos sutrikimą, o ne operatoriaus klaidą. Tokį scenarijų gali lemti neteisingai sukalibruotas autopilotas, netolygus svorio paskirstymas, variklio ar propelerio gedimas, taip pat ryšio trukdžiai, kurie fronto zonoje yra plačiai taikomi abiejų pusių.

    Šio tipo dronai paprastai naudojami kaip amunicija, galinti smogti taikiniui, o jų veikimo nuotolis viešai aprašomas maždaug 30–35 kilometrų ribose, priklausomai nuo modifikacijos ir sąlygų. Kai kuriais atvejais minima, kad kovinė galvutė gali siekti iki 5 kilogramų, o tai reiškia, jog gedimo atveju pavojus operatoriui yra realus net ir paleidžiant iš priedangos.

    Pastaraisiais metais kare Ukrainoje fiksuojama aiški tendencija: dronų karo priemonės tampa vis labiau standartizuojamos ir tobulinamos, tačiau lygiagrečiai išlieka ir improvizuotų sprendimų banga. Būtent ši dviejų krypčių raida lemia, kad fronte galima pamatyti ir techniškai pažangias sistemas, ir labai paprastus, bet pavojingai nepatikimus aparatus.

    Rusijos pusėje taip pat viešai aptarinėjamos naujesnės „Mołnia“ versijos, kurioms priskiriamas didesnis nuotolis ir didesnis užtaisas, o kai kuriais atvejais minima galimybė valdyti per šviesolaidinį ryšį. Tokie sprendimai siejami su noru sumažinti radijo trukdžių poveikį, tačiau praktikoje patikimumas ir saugus eksploatavimas vis tiek priklauso nuo gamybos kokybės ir operatorių parengimo.

    Incidentas primena, kad dronų karas nėra tik technologijų varžybos: net pigiausia platforma, turinti sprogmenį, tampa didelės rizikos įrankiu, jei trūksta kokybės kontrolės. O kai paleidimas vyksta iš apkaso ar pastato, kelių metrų paklaida gali kainuoti gyvybę pačiam operatoriui.

  • Iranas priminė skolą Rusijai: prašo naujų dronų Gieran-5, kuriuos sunkiau numušti

    Iranas priminė skolą Rusijai: prašo naujų dronų Gieran-5, kuriuos sunkiau numušti

    Iranas, ilgą laiką tiekęs Rusijai „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus, dabar, kaip skelbiama, siekia atsiskaitymo kita forma – prašo naujausių modernizuotų rusiškų versijų. Vakarų žiniasklaida praneša, kad Teheranas kelia klausimą dėl savotiškos „skolos“ ir nori gauti pažangesnių Gieran serijos dronų.

    Ankstesniais etapais Maskva už Irano dronus daugiausia mokėjo tiesiogiai, tačiau vėliau perėjo prie licencijos ir gamybos perkėlimo į Rusijos teritoriją. Nutekėję duomenys apie sandorį leido daryti išvadą, kad į paketą galėjo įeiti technologijų perdavimas, įranga, tūkstančiai komplektų bei programinė įranga.

    Nutekintuose dokumentuose minėta bendra 108,5 mlrd. rublių vertė, kuri pagal tuo metu plačiai cituotą vertinimą siekė apie 1,75 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 1,6 mlrd. eurų. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad bazinė „Shahed-136“ konstrukcija laikoma palyginti paprasta, tačiau Rusijai svarbiausia buvo mastas ir galimybė sparčiai plėsti gamybą.

    Vėlesniais vertinimais, kuriuos viešino Ukrainos šaltiniai, vieno rusiškai gaminamo „Shahed“ tipo drono kaina, lyginant su pirmosiomis siuntomis iš Irano, galėjo reikšmingai kristi. Kartu Rusija gavo erdvės modifikuoti platformą pagal savo poreikius: gerinti ryšio sprendimus, didinti nuotolį, keliamą naudingąją apkrovą ir atsparumą trukdymui.

    Ko iš Rusijos nori Iranas

    Viešojoje erdvėje jau anksčiau pasirodė pranešimų, kad Iranas galėjo naudoti Gieran-2 versiją, o tai susieta su dronų žymėjimais po atakų regione. Dabar teigiama, kad Teheranas taikosi į dar naujesnę modifikaciją – Gieran-5, kuri siejama su reaktyviniu varikliu.

    Remiantis žiniasklaidoje cituojamais duomenimis, Gieran-5 gali pasiekti apie 600 kilometrų per valandą greitį, gabenti maždaug 90 kilogramų kovinę galvutę ir smogti taikiniams iki 1 000 kilometrų atstumu. Palyginimui, ankstesnės kartos dronai buvo ženkliai lėtesni ir paprastai turėjo mažesnę kovinę galvutę.

    Kodėl tai keičia oro gynybos taisykles

    Didesnis greitis ir kitokia skrydžio dinamika apsunkina perėmimą, todėl reaktyviniai smogiamieji dronai tampa rimtesniu iššūkiu oro gynybai. Ukrainos oro pajėgų atstovų viešai aptartuose vertinimuose nurodyta, kad tokių greitesnių taikinių numušimo rodikliai gali būti mažesni nei lėtesnių, senesnių modelių.

    Skelbiama, kad naujesnės modifikacijos savo koncepcija vis labiau artėja prie pigaus sparnuotojo ginklo, o ne prie lėto kamikadzės drono. Taip pat minimos papildomos technologijos – termovizija, didesnį atsparumą trukdymui suteikiančios antenos, tinklinio ryšio sprendimai ir vis dažniau aptariamas DI taikymas taikinių paieškai bei navigacijai.

    Regioninė rizika ir platesnis kontekstas

    Jei Iranas iš tiesų gautų pažangesnių Gieran-5, tai galėtų pakeisti grėsmių balansą Artimuosiuose Rytuose, ypač didesnės įtampos su Izraeliu ar JAV scenarijuose. Tokios sistemos didina spaudimą oro gynybos sistemoms, priverčia investuoti į radarų atnaujinimą, elektroninę kovą ir pigesnes perėmimo priemones.

    Kartu tai rodo ir platesnę tendenciją: smogieji dronai sparčiai evoliucionuoja, o technologijų perdavimo grandinės tampa vis sudėtingesnės. Net ir palyginti nebrangios platformos, pritaikius naujus ryšio, navigacijos ir DI sprendimus, gali tapti gerokai sunkiau sustabdomos nei ankstesnės kartos analogai.

  • Rusija reaguoja į dronų antpuolius: „Uralvagonzavod“ į frontą siunčia atnaujintus T-90M ir T-72B3M

    Rusija reaguoja į dronų antpuolius: „Uralvagonzavod“ į frontą siunčia atnaujintus T-90M ir T-72B3M

    Rusijos tankų gamintojas „Uralvagonzavod“ pranešė perdavęs kariuomenei dar vieną modernizuotų T-90M ir T-72B3M partiją, skirtą koviniams veiksmams Ukrainoje. Kiek konkrečiai mašinų išsiųsta ir kokiems daliniams jos bus priskirtos, bendrovė neatskleidė, tačiau paviešino vaizdo medžiagą, kurioje technika gabenama geležinkeliu.

    Gamintojo teigimu, naujausi sprendimai yra nuolatinės šarvuotosios technikos apsaugos didinimo programos dalis. Pagrindinis dėmesys skiriamas gynybai nuo dronų, kurie pastaraisiais metais tapo vienu didžiausių pavojų tankams ir kitoms šarvuotoms platformoms mūšio lauke.

    Vaizdo įrašuose matyti T-90M su papildomu apsaugos rinkiniu, kuris turėtų saugoti tanką iš skirtingų krypčių, ypač nuo atakų iš viršaus. Tokia taktika siejama su plačiu mažų FPV tipo dronų naudojimu, kai sprogmuo nukreipiamas į silpnesnes technikos vietas.

    Modernizacijos paketas, apie kurį kalba gamintojas, apima bokšto apsaugą iš pintos plieninės lyno konstrukcijos, papildomą važiuoklės elementų uždengimą ir gumines juostas, skirtas korpuso šonams. „Uralvagonzavod“ nurodo, kad šio sprendimo kūrimas truko apie dvejus metus.

    Anksčiau Rusija viešai demonstravo ir kitus bandymus didinti šarvuotos technikos atsparumą: groteles ir tinklus, turinčius apsunkinti FPV dronų priartėjimą prie šarvų, taip pat elektroninės kovos priemones, skirtas trikdyti bepiločių ryšį. Praktikoje šios priemonės dažnai diegiamos įvairiai, o jų efektyvumas priklauso nuo konkretaus mūšio scenarijaus, drono valdymo būdo ir įgulos parengimo.

    Gamintojas tikina, kad modernizacijos sprendimai kuriami remiantis informacija iš fronto, o prieš perduodant techniką kariuomenei ji testuojama. Skelbiama, kad kiekvienas tankas turi įveikti ne mažiau kaip 100 kilometrų, po to tikrinama ginkluotė, borto sistemos ir navigacija.

    T-90M laikomas pažangiausiu serijinės gamybos Rusijos tanku iš T-72 ir T-90 šeimos. Šis modelis siejamas su suvirintu bokštu, reaktyviaisiais šarvais „Relikt“ ir nuotoliniu būdu valdomu ginkluotės moduliu, leidžiančiu šaudyti neatsidengiant iš liuko.

    T-72B3M yra gerokai senesnio T-72 modernizacija, kurią Rusija naudoja kaip pigesnį ir greičiau paruošiamą sprendimą šarvuotosios technikos trūkumams užkamšyti. Karas parodė, kad net ir modernizuoti tankai dažnai tampa pažeidžiami, kai priešas plačiai naudoja žvalgybinius dronus, artileriją ir pigius smogiamuosius FPV aparatus.

    Šarvuotos technikos papildymas vyksta Rusijai patiriant didelius nuostolius. Nepriklausomas projektas Oryx, fiksuojantis tik vizualiai patvirtintus nuostolius, skelbia, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija neteko daugiau kaip 4 400 pagrindinių kovos tankų, todėl lygiagrečiai didinamas naujų T-90M tiekimas ir iš sandėlių ištraukiamų senesnių mašinų modernizacija.

    Dronų keliamas spaudimas keičia visų kariaujančių šalių šarvuotosios technikos naudojimą: tankams vis dažniau reikia dangos nuo viršaus, nuolatinės elektroninės apsaugos ir glaudesnio darbo su pėstininkais bei oro erdvės stebėjimu. Ši tendencija, sprendžiant iš Rusijos skelbiamų modernizacijų, išlieka viena svarbiausių ir artimiausiu metu.

  • Britų žvalgyba apie Rusijos nuostolius Ukrainoje: žuvusiųjų skaičiai perkopė pusę milijono

    Rusijos nuostoliai kare prieš Ukrainą, remiantis Jungtinės Karalystės vertinimais, pasiekė itin aukštą lygį. Britų Gynybos štabo vadovas oro pajėgų maršalas Richardas Knightonas, cituotas „Sky News“, teigė, kad žuvusių Rusijos karių skaičius jau viršijo pusę milijono.

    Pasak jo, bendras Rusijos netekčių mastas, įskaitant sužeistuosius, siekia apie 1 500 000 žmonių. Tokie skaičiai atspindi ilgalaikio karo intensyvumą ir didelį gyvosios jėgos eikvojimą fronto linijose.

    R. Knightonas taip pat nurodė, kad Rusija prarado daug karinės technikos. Tarp įvardytų nuostolių minėta per 10 000 šarvuotų ir savaeigių transporto priemonių, beveik 3 000 oro gynybos ir artilerijos sistemų bei daugiau kaip 370 lėktuvų ir sraigtasparnių.

    Britų pareigūnas nepateikė Ukrainos patirtų nuostolių skaičių. Plačiau vertinant situaciją, tiek Maskva, tiek Kyjivas nuostolių duomenis skelbia nereguliariai, o pateikiami skaičiai dažnai tampa informacinio karo dalimi.

    Tuo pat metu Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis po vizito Kyjive sakė geriau suprantantis taikos derybų eigą. Jis pabrėžė, kad šiuo etapu detalių neviešins, nes tai, jo vertinimu, nebūtų naudinga procesui.

    „Kalbėjausi su žmonėmis, dalyvavusiais pokalbiuose tiek su JAV pareigūnais, tiek su Rusijos atstovais, ir dabar geriau suprantu derybų būklę, tačiau šiuo etapu nebūtų naudinga viešai dalintis tuo, ką žinau“, – sakė Radosławas Sikorskis.

    Ministras atkreipė dėmesį, kad karo patirtis Ukrainoje keičia šiuolaikinio karo sampratą, ypač dėl bepiločių orlaivių ir oro grėsmių. Jo teigimu, sąjungininkams svarbu perkelti Ukrainos patirtį į gynybos planavimą, gamybos pajėgumus, karių rengimą ir karinę doktriną.

    R. Sikorskis taip pat komentavo incidentus, kai į Lenkijos oro erdvę patenka svetimi objektai. Jis teigė, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o esant klaidai ir atsiprašymui situacija skiriasi nuo sąmoningų provokacijų.