Tag: Karas Ukrainoje

  • Sikorskis G20 JAV akis į akį siunčia žinią Lavrovui: Maskva turi baigti karą Ukrainoje

    Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis G20 užsienio reikalų ministrų susitikime JAV ketina tiesiogiai kelti Rusijos karo Ukrainoje klausimą ir kreiptis į Sergejų Lavrovą. Varšuva pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė negali normalizuoti santykių su Maskva, kol tęsiasi agresija.

    G20 formate, kuriame susitinka didžiausių pasaulio ekonomikų atstovai, Ukrainos tema dažnai tampa viena aštriausių, nes dalis valstybių siekia išlaikyti dialogą su Rusija. Europos šalys, tarp jų ir Lenkija, akcentuoja, kad bet kokios derybos turi remtis tarptautine teise, Ukrainos suverenitetu ir teritoriniu vientisumu.

    „Maskva turi baigti karą, o ne ieškoti būdų jį pateisinti ar užtempti“, – sakė Radosławas Sikorskis.

    Diplomatinėse derybose pastaraisiais mėnesiais ryškėja kelios kryptys: spaudimas Rusijai per sankcijas, karinės paramos Ukrainai tęstinumas ir bandymai mobilizuoti globalių Pietų šalis aiškesnei pozicijai. G20 susitikimai šiuo požiūriu laikomi svarbia platforma, nes čia sprendžiami ir energetikos, maisto saugumo bei logistikos klausimai, kuriuos tiesiogiai paveikė karas.

    Lenkija yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų Europoje, o Sikorskio žinutės tonas rodo siekį išlaikyti politinį spaudimą Rusijai tarptautiniuose formatuose. Ekspertai pabrėžia, kad tokie tiesioginiai kontaktai su Rusijos diplomatijos vadovu dažnai naudojami ne kompromisams ieškoti, o aiškiai pozicijai įvardyti ir sąjungininkų vienybei demonstruoti.

  • Rusija mažina aukso rezervus: parduota 62 tonos, atsargos nukrito iki žemiausio lygio nuo 2019 metų

    Rusijos centrinis bankas per 2026 metus pardavė 62 tonas aukso iš valstybinių atsargų, o bendras rezervų dydis sumažėjo iki 2 264 tonų. Tai žemiausias fiksuotas lygis nuo 2019 metų, kai auksas taip pat buvo naudojamas finansiniam spaudimui mažinti.

    Šie pardavimai vyksta Rusijai tęsiant karinę agresiją prieš Ukrainą, o biudžeto pajamos vis dažniau remiamos ne tik energijos ištekliais, bet ir greitai realizuojamu turtu. Auksas tokioje schemoje ypač patrauklus, nes jį galima parduoti tarptautinėse rinkose ir taip gauti likvidžių lėšų.

    Pagal skelbiamus skaičiavimus, 62 tonų aukso pardavimo vertė siekė apie 7 400 000 000 eurų. Tai reikšminga suma, turint omenyje, kad daliai Rusijos finansų sistemos taikomi apribojimai, o tarptautiniai atsiskaitymai sudėtingėja dėl sankcijų ir bankinių kanalų kontrolės.

    Pardavimai ir karo biudžetas

    Iki plataus masto karo pradžios Rusijos biudžetas daugiausia rėmėsi naftos ir dujų eksportu, tačiau tęsiantis konfliktui atsirado poreikis diversifikuoti finansavimo šaltinius. Auksas šiuo atveju tampa papildomu rezervu, kurį galima paversti pinigais greičiau nei dalį kitų turto formų.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad auksas taip pat gali būti naudojamas atsiskaitymams, kai tradiciniai bankiniai pervedimai tampa lėtesni ar rizikingesni. Tokia praktika didina aukso, kaip alternatyvaus atsiskaitymo instrumento, svarbą šalyse, kurios siekia apeiti finansinius ribojimus.

    Kiek aukso Rusija išgauna pati?

    Vien pardavimai iš atsargų nebūtų įmanomi be vietinės gavybos, o Rusija išlieka viena didžiausių aukso gamintojų pasaulyje. Vertinimai rodo, kad 2026 metais Rusija gali išgauti apie 345 tonas aukso, kai 2025 metais gavyba siekė apie 330 tonų.

    Oficialioji Maskva viešai akcentuoja tikslą didinti kasybą, nes tai leidžia ne tik palaikyti pramonės apimtis, bet ir generuoti eksportui tinkamą žaliavą. Auganti gavyba reiškia, kad net ir mažėjant rezervams, aukso srautas į rinką gali išlikti stabilus.

    Kur keliauja rusiškas auksas?

    Dalis aukso sandorių siejama su Azijos rinkomis, kuriose metalo prekyba išlieka aktyvi, o paklausa didelė tiek finansų institucijoms, tiek pramonei. Minimi ir atsiskaitymai per regioninius prekybos bei kliringo mechanizmus, o tarp pirkėjų įvardijamos ir didelės valstybinės institucijos, įskaitant Kinijos centrinę bankinę sistemą.

    Tokia kryptis leidžia Rusijai ieškoti alternatyvių realizavimo kanalų, kai Vakarų rinkose taikomi apribojimai ir didesnė reputacinė rizika. Kuo daugiau prekybos persikelia į regionus, kuriuose sankcijų laikymasis nevienodas, tuo lengviau užtikrinti aukso pardavimų tęstinumą.

    Afriškas faktorius ir sankcijų apeinimas

    Analitikai taip pat išskiria Rusijos aktyvėjimą kai kuriose Afrikos valstybėse, ypač Sahelio regione, kur saugumo ir politiniai susitarimai dažnai eina kartu su prieiga prie gamtos išteklių. Tokiose šalyse kaip Burkina Fasas aukso gavybos apimtys siekia dešimtis tonų per metus, o vietos valdžios sprendimai keisti partnerius atveria erdvės Maskvos įtakai.

    Rusijai tai reiškia papildomą galimybę gauti lengvai parduodamų aktyvų, kurie tarptautinėje rinkoje paprastai išlieka paklausūs. Kartu tai didina riziką, kad aukso tiekimo grandinės bus naudojamos sankcijų apėjimui, o kilmės ir tarpininkavimo grandys taps dar sunkiau patikrinamos.

    Kol tęsiasi karas, aukso pardavimai ir gavybos didinimas signalizuoja apie bandymą išlaikyti finansinį lankstumą. Tačiau mažėjant oficialioms atsargoms didėja klausimas, kiek ilgai šis modelis gali būti tvarus, jei biudžeto spaudimas ir karo sąnaudos nesumažės.

  • Trumpas po pokalbio su Putinu: jis nori karo pabaigos, o Ukrainoje turėtų vykti prezidento rinkimai

    Trumpas: Putinas kalbėjo apie karo pabaigą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį žurnalistams teigė, kad per penktadienį vykusį pokalbį telefonu Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jam sakė norintis užbaigti karą Ukrainoje. Pasak Trumpo, tokia kryptis, jo vertinimu, būtų naudinga platesniam tarptautiniam stabilumui.

    Trumpo komentarai nuskambėjo tęsiantis intensyvioms kovoms Ukrainoje ir Vakarams palaikant sankcijas Rusijai. Oficialūs Kremliaus pranešimai apie karo tikslus ir sąlygas pastaruoju metu kito, o Ukraina pabrėžia, kad bet koks susitarimas turi užtikrinti jos suverenitetą ir saugumo garantijas.

    Rinkimai Ukrainoje ir kritika Zelenskiui

    Trumpas taip pat pakartojo anksčiau išsakytą poziciją, kad Ukrainoje turėtų vykti prezidento rinkimai. Ukrainos valdžia yra aiškinusi, jog karo sąlygomis visuotinių rinkimų surengimas kelia didžiules saugumo ir logistikos rizikas, be to, tam taikomi teisiniai apribojimai.

    Kalbėdamas su žurnalistais Trumpas kritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, tvirtindamas, kad susitarimą buvo galima pasiekti anksčiau ir jis esą būtų buvęs palankesnis. Ši Trumpo linija atspindi jo viešuose pasisakymuose dažnai kartojamą argumentą, kad ankstesni sprendimai galėjo sumažinti karo kainą ir mastą.

    Sankcijos, nafta ir dyzelinas: įtampa dėl sprendimų

    Be politinių pareiškimų, Trumpas siejo situaciją su energijos rinkomis, teigdamas, kad sprendimai dėl rusiškų degalų tiekimo galėtų didinti pasiūlą ir mažinti kainas. Tokie pareiškimai jautrūs, nes degalų eksporto ribojimai ir sankcijos nuo karo pradžios buvo vienas svarbiausių spaudimo Rusijai instrumentų.

    Anksčiau skelbta, kad Trumpas pranešė apie susitarimą dėl rusiško dyzelino eksporto keliems artimiausiems mėnesiams, kartu numatant sankcijų švelninimą iki 2027 metų balandžio mėnesio. Ši informacija sulaukė kritikos JAV vidaus politikoje, nes dalis politikų akcentuoja, kad sankcijų lengvinimas gali būti suvokiamas kaip nuolaida Maskvai.

    „Putinas labai norėtų, kad būtų rastas sprendimas“, – sakė Donaldas Trumpas, komentuodamas, ką išgirdo per pokalbį su Rusijos vadovu.

    Ukrainos pusė tokius signalus vertina atsargiai. Zelenskis yra viešai pareiškęs, kad sankcijų švelninimas, jo nuomone, būtų dovana Putinui ir negarantuotų taikos, o galėtų paskatinti Rusiją didinti spaudimą.

    Fone tęsiasi Rusijos smūgiai Ukrainos miestams, o Ukraina akcentuoja, kad bet kokie tarptautiniai sprendimai turi atsižvelgti į realią padėtį fronte ir civilių apsaugą. Karo eiga išlieka tiesiogiai susijusi ir su energetikos rinkų svyravimais, ir su politiniais sprendimais Vašingtone bei Europoje.

  • Rusijos smūgiai Donecke nusinešė 35 gyvybes: Zelenskis skelbia ataką prieš naftos gamyklas

    Rusijos smūgiai Donecke nusinešė 35 gyvybes: Zelenskis skelbia ataką prieš naftos gamyklas

    Smūgiai Donecko srityje

    Per Rusijos smūgius Ukrainos Donecko srityje žuvo mažiausiai 35 žmonės, dar 24 buvo sužeisti, pranešė vietos valdžia. Daugiausia aukų fiksuota Kramatorske, kur, anot pareigūnų, atakuoti du autobusai.

    Donecko srities vadovas Vadymas Filaškinas nurodė, kad per vieną parą regionas apšaudytas daugiau nei 30 kartų. Dėl suintensyvėjusių atakų iš pavojingų vietovių evakuota 379 gyventojai, o likusieji raginami vykti į saugesnius šalies rajonus.

    Ukrainos atsakas ir raginimas pasauliui

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad smūgis civiliams neliks be atsako. Jo teigimu, Rusija siekia sugriauti gyvenimą Donbase, todėl tarptautinės bendruomenės reakcija turi būti aiški ir principinga.

    „Rusija bando sunaikinti visą gyvybę Donbase, todėl pasaulio atsakas privalo būti. Tvirtas atsakas – toks, kokio nusipelno už visas atneštas mirtis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tokie išpuoliai prieš transportą ir civilius objektus pastaraisiais mėnesiais dažnai siejami su Rusijos bandymu trikdyti kasdienį gyvenimą ir logistiką fronto užnugaryje. Kramatorskas Donecko srityje laikomas vienu svarbiausių Ukrainos gynybos ir evakuacijos mazgų, todėl miestas nuolat atsiduria atakų rizikos zonoje.

    Smūgiai Belgorodo srityje

    Tuo pat metu Rusija pranešė apie žuvusius savo Belgorodo srityje. Regiono vadovas Aleksandras Šuvajevas teigė, kad per Ukrainos apšaudymus ir dronų atakas per parą žuvo keturi žmonės, dar 12 buvo sužeisti.

    Belgorodo sritis, besiribojanti su Ukraina, jau kurį laiką patiria apšaudymus ir bepiločių atakas, kurios Rusijos pusėje kelia papildomą spaudimą pasienio infrastruktūrai. Kariaujančios šalys tokias atakas vertina skirtingai, o nepriklausomas operatyvus aplinkybių patvirtinimas dažnai būna ribotas.

    Atakos prieš naftos perdirbimą

    Volodymyras Zelenskis taip pat paskelbė, kad Ukrainos pajėgos sudavė smūgį dideliai naftos perdirbimo gamyklai Omske ir atakavo kitą objektą Uchtos mieste. Prezidento teigimu, Uchtos taikiniui panaudoti ilgesnio nuotolio dronai, galintys įveikti apie 2 500 kilometrų.

    Ukraina pastaraisiais metais sistemingai taikosi į Rusijos energetikos infrastruktūrą, ypač naftos sektorių, siekdama mažinti pajamas, iš kurių finansuojamos karinės operacijos. Energetiniai taikiniai laikomi strategiškai svarbiais, nes naftos perdirbimo ir logistikos sutrikimai gali turėti įtakos degalų tiekimui ir biudžeto įplaukoms.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai ragino Kyjivą nutraukti smūgius naftos perdirbimo objektams, argumentuodamas, kad tai didina įtampą pasaulinėje rinkoje. Kyjivas savo ruožtu pabrėžia, kad tokie veiksmai yra atsakas į nuolatinius Rusijos smūgius Ukrainos miestams ir kritinei infrastruktūrai.

  • Rusija baigė BREM-80 bandymus: skelbia startavusią gamybą, bet kyla klausimų dėl realių galimybių

    Rusija baigė BREM-80 bandymus: skelbia startavusią gamybą, bet kyla klausimų dėl realių galimybių

    Rusijos valstybinis koncernas „Rostec“ pranešė baigęs modernizuotos šarvuotos technikos evakuacijos mašinos BREM-80 bandymus ir teigė, kad serijinė gamyba jau pradėta, o technika perduodama kariuomenei. Pasak gamintojų, sprendimai esą kurti įvertinus karo Ukrainoje patirtį, kur technikos atgabenimas iš mūšio lauko tapo ypač rizikingas.

    BREM-80 yra skirta iš mūšio zonos evakuoti apgadintus ar nebejudančius šarvuočius, pirmiausia tankus, ir atlikti dalį remonto darbų lauko sąlygomis. Tokios mašinos svarbios ne tik logistikai, bet ir tam, kad mūšio lauke likusi technika nepatektų priešininkui ar nebūtų sunaikinta artilerijos bei dronų.

    Kas pasikeitė modernizuotame variante

    Vienas pagrindinių atnaujinimų, apie kurį kalba Rusijos gamintojai, yra mechanizuotas sukabinimo įrenginys, leidžiantis prijungti tempiamą techniką neišlipant įgulai. Tradiciškai įgulos nariai turi išeiti į atvirą erdvę pritvirtinti lynų, o šiuolaikinėse kovos sąlygose tai ypač pavojinga dėl dronų, snaiperių ir artilerijos ugnies.

    Gamintojai tvirtina, kad naujas mechanizmas išbandytas esant maksimalioms apkrovoms, tempiant sunkią šarvuotą techniką per nelygų reljefą. Vis dėlto nepriklausomų duomenų, patvirtinančių bandymų apimtį ir jų rezultatus realiomis fronto sąlygomis, viešai nepateikta.

    Be to, „Uralvagonzavod“ ir „Rostec“ nurodo, kad mašina sustiprinta prieš kumuliacinius užtaisus, dronus ir artilerijos skeveldras. Taip pat skelbiama apie naujas ryšio priemones, vadinamas šeštos kartos radijo sistema, bei atsparumo trukdymui patikras elektroninės kovos aplinkoje.

    Kuo svarbi T-80 bazė ir kokie pažadai kelia abejonių

    BREM-80 sukurta T-80 tanko važiuoklės pagrindu ir naudoja dujinės turbinos variklį. Gamintojai akcentuoja privalumą šaltyje, teigdami, kad variklis gali būti užvedamas per kelias minutes net esant iki minus 40 laipsnių Celsijaus temperatūrai, kas teoriškai svarbu šiauriniuose regionuose.

    Modernizuotas variantas taip pat turi buldozerio peilį, kuris gali būti naudojamas keliams valyti, pravažoms paruošti ar pačiai mašinai stabilizuoti atliekant traukimo bei kitus darbus. Tokie sprendimai paprastai didina evakuacijos greitį ir mažina laiką, kurį technika praleidžia atviroje, apšaudymo rizikai jautrioje vietoje.

    Rusijos gamintojai taip pat tvirtina, kad BREM-80 traukos galimybių pakanka ne tik rusiškai ir sovietinei, bet ir sunkesnei vakarietiškai šarvuotai technikai, o kai kuriais atvejais esą įmanoma vilkti kelis tankus vienu metu. Tačiau tai yra gamintojo deklaracijos, kurios kol kas neturi viešai patvirtintų nepriklausomų įrodymų, o reali gynybos priemonių veiksmingumo statistika nėra skelbiama.

    Ką žinome apie gamybą ir pristatymus

    „Rostec“ komunikate teigiama, kad modernizuotas BREM-80 praėjo pilną bandymų ciklą, o serijinė gamyba pradėta ir mašinos jau tiekiamos Rusijos pajėgoms. Kiek vienetų pagaminta ir perduota, nenurodoma, todėl įvertinti gamybos mastą ir realų diegimo tempą šiuo metu sudėtinga.

    Karo Ukrainoje kontekste technikos evakuacijos grandis tapo vienu iš kritinių elementų, nes intensyvus dronų naudojimas ir nuolatinė artilerijos grėsmė riboja galimybes saugiai pasiekti apgadintas mašinas. Dėl to tokie atnaujinimai kaip nuotoliniu ar mechanizuotu būdu valdomas sukabinimas ar papildoma apsauga teoriškai gali turėti praktinę vertę, tačiau jų realų rezultatą lemia masinis panaudojimas ir išlikimas mūšio lauke.

    „Skelbti apie modernizaciją lengva, tačiau svarbiausia yra tai, kaip greitai tokia technika pasiekia dalinius ir kaip ji veikia realiomis sąlygomis“, – pažymima bendrame gamintojų pareiškime apibūdinant bandymų pabaigą ir planus tęsti tiekimą.

  • Europos Parlamentas ragina griežtinti veiksmus prieš Kiniją: svarstomas Antiprievartos instrumentas

    Europos Parlamentas ragina griežtinti veiksmus prieš Kiniją: svarstomas Antiprievartos instrumentas

    Europos Parlamentas paragino Europos Sąjungą ryžtingiau reaguoti į Kinijos ekonominį spaudimą ir Pekino vaidmenį remiant Rusiją, perspėdamas, kad ES ir Kinijos santykiai pasiekė kritinį tašką. Parlamentarai akcentuoja, kad įtampa jau peržengė vien prekybos ginčus ir persimetė į strateginių priklausomybių bei saugumo sritį.

    Rezoliucijai pritarė 454 europarlamentarai, 86 balsavo prieš, 110 susilaikė. Dokumente pabrėžiama, kad ES institucijos ir valstybės narės turėtų būti pasirengusios pasitelkti griežtesnes priemones, jei Kinija bandytų išnaudoti Europos priklausomybę nuo kritinių žaliavų ar kitų svarbių tiekimo grandinių.

    Kinijos svertas dėl kritinių žaliavų

    Rezoliucijoje daug dėmesio skiriama kritinėms žaliavoms, kurios yra būtinos automobilių pramonei, gynybai ir švariųjų technologijų plėtrai. Europos Parlamentas primena, kad pastaraisiais metais Kinija ėmėsi eksporto ribojimų retųjų žemių ir kitų strateginių išteklių srityse, o tokie sprendimai išryškino Europos pažeidžiamumą.

    Briuselis pastaruoju metu vis labiau orientuojasi į rizikų mažinimą tiekimo grandinėse, o ne į visišką atsiskyrimą nuo Kinijos. Vis dėlto europarlamentarai pažymi, kad kai kurios priklausomybės tapo struktūrine problema, todėl būtina spartinti tiekėjų diversifikavimą ir didinti žaliavų perdirbimo pajėgumus Europoje.

    Raginimas naudoti Antiprievartos instrumentą

    Vienas svarbiausių akcentų rezoliucijoje yra raginimas svarstyti Antiprievartos instrumento taikymą, jei Kinija imtųsi ekonominės prievartos prieš ES. Šis mechanizmas leidžia Europos Sąjungai reaguoti priemonėmis, kurios gali apimti ribojimus licencijoms, viešiesiems pirkimams ar intelektinės nuosavybės teisių naudojimui.

    Europos Parlamentas nurodo, kad tokio instrumento stiprybė yra galimybė greitai pereiti nuo diplomatinio spaudimo prie apčiuopiamų atsakomųjų veiksmų. Kartu pabrėžiama, kad ES turi išlaikyti proporcingumą ir aiškius kriterijus, kad priemonė netaptų vien politiniu signalu be realaus poveikio.

    Ne tik prekyba, bet ir Ukraina

    Įtampa tarp Briuselio ir Pekino, europarlamentarų vertinimu, didėja ir dėl Kinijos santykių su Maskva. Rezoliucijoje teigiama, kad Kinija yra lemiamas Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintojas, nes jos diplomatinė laikysena ir materialinė parama padeda palaikyti Rusijos karinį pramoninį kompleksą.

    „Santykiai dabar pasiekė kritinį tašką, daugiausia dėl Kinijos nesąžiningų ekonominių praktikų ir jos pozicijos Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą“, – rašoma Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje.

    Rezoliucija priimta tuo metu, kai ES vadovai spaudžia Europos Komisiją derybose su Pekinu pasiekti apčiuopiamų rezultatų, o prekybos disbalansas išlieka opi problema daugumai valstybių narių. Tikimasi, kad artimiausiais mėnesiais ES pateiks daugiau sprendimų dėl strateginių sektorių apsaugos ir įmonių skatinimo mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

  • Ukrainiečiai perėmė naują rusų droną „Molnija-13“: Maskva jį rodė visai neseniai

    Ukrainiečiai perėmė naują rusų droną „Molnija-13“: Maskva jį rodė visai neseniai

    Ukrainos 8-asis desantininkų šturmo korpusas spalio 5 dieną pranešė perėmęs Rusijos naują bepiločio orlaivio modelį „Molnija-13“. Kartu buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matyti sudužusio aparato nuolaužos, leidžiančios įvertinti konstrukciją.

    Pasak ukrainiečių pateiktos informacijos, „Molnija-13“ pirmiausia skirta oro žvalgybai ir stebėjimui. Tarp deklaruojamų užduočių minimas vietovės monitoravimas ir paieškos bei gelbėjimo misijos, tačiau oficialių techninių charakteristikų Rusija detaliai neskelbia.

    Viešai nepatikslinta, koks yra šio drono veikimo nuotolis, skrydžio trukmė ar maksimali naudingoji apkrova. Taip pat nėra aišku, kokie tiksliai jutikliai ir ryšio įranga buvo sumontuoti perimtame egzemplioriuje, nors būtent elektronika dažnai lemia tokių sistemų vertę fronte.

    Nuo demonstracijos iki fronto

    Ukrainos pusė teigia, kad Rusija „Molnija-13“ pirmą kartą viešai parodė 2026 metų birželį. Jei ši informacija tiksli, perimtas aparatas gali būti vienas iš pirmųjų operatyviai panaudotų šio tipo dronų, todėl nuolaužos gali suteikti vertingų žinių apie sprendinius.

    Tokiais atvejais svarbus ne vien aerodinaminis išpildymas ar korpuso medžiagos, bet ir ryšio kanalai, duomenų perdavimo stabilumas bei atsparumas elektroninei kovai. Ukrainai tai ypač aktualu, nes fronte nuolat varžomasi dėl to, kas geriau aptiks taikinius ir greičiau perduos koordinates ugnies priemonėms.

    Kodėl žvalgybiniai dronai tapo lemiami

    Maži ir vidutiniai žvalgybiniai dronai šiuolaikiniame kare tapo kasdieniu įrankiu, leidžiančiu realiu laiku stebėti priešo pozicijas, judėjimą ir koreguoti artilerijos ugnį. Dėl to abi pusės siekia ne tik didinti dronų skaičių, bet ir gerinti jų atsparumą trikdymui bei greitį, kuriuo surenkami duomenys pasiekia operatorius.

    Perimtas „Molnija-13“ egzempliorius gali padėti tiksliau suprasti, kokią kryptį renkasi Rusija, bandydama stiprinti žvalgybinių bepiločių segmentą. Net jei viešai nepateikiama visa analizė, tokie radiniai paprastai naudojami tobulinant aptikimo, neutralizavimo ir trikdymo priemones.

  • Rusijos 2027 metų biudžetas: daugiau kaip 180 mlrd. eurų kariuomenei, mažiau sveikatai ir švietimui

    Rusija 2027 metais planuoja dar labiau didinti išlaidas karui, tuo pat metu apkarpydama finansavimą sveikatos apsaugai, švietimui ir daliai socialinių programų. Tai rodo viešai paskelbto biudžeto projekto skaičiai, apie kuriuos pranešė „The New York Times“.

    Numatoma, kad gynybai ir ginkluotosioms pajėgoms 2027 metais bus skirta daugiau kaip 200 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 185 mlrd. eurų. Tai būtų daugiau nei ketvirtadaliu didesnė suma nei planuota ankstesniame biudžeto periode, o gynybos eilutė sudarytų daugiau nei trečdalį visų valstybės išlaidų.

    Socialinės išlaidos traukiasi

    Kartu biudžete matyti mažinamos arba lėčiau didinamos eilutės, susijusios su sveikatos apsauga, švietimu, pašalpomis ir medicinos infrastruktūra. Toks perskirstymas signalizuoja, kad Kremlius karinius tikslus laiko prioritetu net ir vidaus politikos sąskaita.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad ilgainiui tai didina riziką civiliniam sektoriui, nes mažesnės investicijos į švietimą ir sveikatą tiesiogiai veikia darbo našumą, demografines tendencijas ir regionų atskirtį. Kartu didėja priklausomybė nuo valstybės užsakymų gynybos pramonei, o tai gali iškreipti konkurenciją ir stabdyti inovacijas nekarinėse šakose.

    Brangus skolinimasis ir didesni mokesčiai

    Nors dalis socialinių išlaidų mažinama, biudžeto deficitas vis tiek turėtų augti ir viršyti 60 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 55 mlrd. eurų. Didėjantis deficitas reiškia, kad valstybei teks daugiau skolintis, o tai tampa vis brangiau.

    Dėl tarptautinių sankcijų Rusija didžiąją dalį skolinimosi perkelia į vidaus rinką, pirmiausia per valstybės kontroliuojamus bankus. Minima, kad obligacijų pajamingumas peržengia 15 proc. ribą, o tai rodo išaugusią riziką ir didina spaudimą visai finansų sistemai, nes brangsta kreditas verslui ir gyventojams.

    Kita biudžeto projekto kryptis – mokesčių didinimas ir bazės plėtimas. Skelbiama apie sprendimus, kurie apima ne tik didesnes įmokas daliai sektorių, bet ir platesnį apmokestinimą investicinių pajamų bei tam tikrų sandorių, o tai turėtų padėti surinkti daugiau pajamų trumpuoju laikotarpiu.

    Karas veikia ir energijos pajamas

    Biudžeto tvarumą lemia ir energijos eksporto pajamos, tačiau jos tampa mažiau nuspėjamos. Tekste pažymima, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai ir perdirbimo pajėgumams apsunkina galimybes pilnai išnaudoti aukštesnes žaliavų kainas biudžeto skylėms dengti.

    Tuo pat metu Kremliaus pasirinkimas didinti karines išlaidas, net kai skolinimasis brangsta, rodo strategiją orientuotis į ilgą konfliktą ir mobilizuotą ekonomiką. Tai reiškia, kad vidaus vartojimo ir viešųjų paslaugų kokybės klausimai gali tapti antraeiliais, jei prioritetas lieka gynybai.

    Publikacijoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad karo finansavimo spaudimą jaučia ir Ukraina, kuri yra priversta taikyti maksimalias taupymo priemones ir atidėti nebūtinus pirkimus. Vis dėlto Rusijos biudžeto projektas rodo, kad Maskva 2027 metais ketina išlaikyti aukštą karinių išlaidų lygį, net jei tai reikš daugiau fiskalinės įtampos šalies viduje.

  • Siūlo pilietybę ir didžiulius pinigus: kaip Kremlius medžioja baltarusius karui Ukrainoje

    Siūlo pilietybę ir didžiulius pinigus: kaip Kremlius medžioja baltarusius karui Ukrainoje

    Verbavimas persikėlė į kasdienius pokalbius

    Rusija vis aktyviau naudoja Baltarusiją kaip papildomą žmonių rezervą kare prieš Ukrainą, ypač po didelių nuostolių fronto linijose. Tam palankios sąlygos susidaro dėl Minsko ekonominės priklausomybės nuo Maskvos ir politinio režimo pažeidžiamumo.

    Pastaraisiais mėnesiais baltarusiškoje interneto erdvėje gausėja skelbimų, kviečiančių pasirašyti sutartį su Rusijos kariuomene. Jie platinami per „Telegram“ kanalus, „Viber“ grupes ir vietos bendruomenių puslapius, kur paprastai aptariami kasdieniai reikalai.

    Tokių žinučių pateikimas dažnai atrodo sąmoningai „normalizuotas“: tarp įrašų apie daržovių pardavimą ar korepetitorių paiešką staiga atsiranda pasiūlymas vykti kariauti. Skelbimuose akcentuojamas lengvas įsidarbinimas, greitas dokumentų sutvarkymas ir, svarbiausia, pinigai.

    Ką žada ir kodėl tai veikia

    Skelbimuose dažniausiai viliojama didelėmis vienkartinėmis išmokomis, reguliaria alga, apgyvendinimu, maitinimu, draudimu ir karine pensija. Taip pat neretai minima pagalba turint skolų, finansinių įsipareigojimų ar kitų buitinių problemų, kurios ypač slegia mažesnių miestų ir kaimų gyventojus.

    Dalis žinučių žengia dar toliau ir užsimena apie galimybę „sutvarkyti reikalus su teisėsauga“ ar sumažinti teisines rizikas. Tokie pažadai ypač pavojingi, nes dalyvavimas ginkluotame konflikte užsienyje Baltarusijoje gali būti vertinamas kaip samdinių veikla, už kurią numatyta reali laisvės atėmimo bausmė.

    Verbavimo žinutėse pabrėžiama, kad tarnyba esą yra „legali“, o dalyvavimas kare pristatomas kaip tarnyba Sąjunginės valstybės struktūrose. Tokia formuluotė skirta sukurti įspūdį, kad rizika Baltarusijoje minimali, nors praktikoje teisinės pasekmės gali būti labai rimtos.

    Kas patenka į taikiklį ir kas laukia vėliau

    Tyrimai ir žmogaus teisių gynėjų stebėsena rodo, kad dažniausiai taikomasi į socialiai pažeidžiamus žmones: mažas pajamas gaunančius vyrus, turinčius skolų, praradusius darbą ar turinčius teisinių problemų. Būtent jiems piniginiai pažadai ir greito sprendimo iliuzija tampa stipriausiu argumentu.

    Schema paprasta: žmogus pamato skelbimą socialiniuose tinkluose, parašo nurodytam kontaktui, neretai su Baltarusijos telefono numeriu, kad būtų lengviau pelnyti pasitikėjimą. Tuomet pateikiamos „garantijos“, aptariamos išmokos ir pasiūlomas greitas išvykimas į Rusiją sutarties pasirašymui.

    Pasirašius sutartį su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, atsitraukti tampa itin sudėtinga. Kritikai pabrėžia, kad užsieniečiai pagal sutartis gali būti nukreipiami į didelės rizikos padalinius, o žuvusiųjų ir sužeistųjų tikimybė ten ypač didelė.

    Grįžimas į Baltarusiją taip pat gali reikšti naujas bėdas: nuo baudžiamosios atsakomybės iki apribojimų pilietinėms teisėms. Todėl tokie pasiūlymai dažnai tampa spąstais, kai trumpalaikis finansinis pažadas užgožia ilgalaikes pasekmes.

    Valdžios reakcija ir platesnė strategija

    Visuomenėje į tokią verbavimo bangą reaguojama su nerimu, o žmonės skundžiasi masiniu šlamštu pokalbių programėlėse. Tačiau viešo ir aiškaus valstybės institucijų atsako dažnai pasigendama, o oficialus problemos pripažinimas išlieka miglotas.

    Tuo pat metu Baltarusijos priklausomybė nuo rusiškų subsidijų ir politiniai įsipareigojimai Maskvai riboja Minsko galimybes atvirai priešintis. Tai kuria aplinką, kurioje Kremlius gali veikti drąsiau ir agresyviau, išnaudodamas informacinę erdvę ir ekonominį spaudimą.

    Analitikai įspėja, kad verbavimas nėra atsitiktinių skelbimų virtinė, o nuosekli strategija didinti kariuomenės gretas. Sąjunginės valstybės teisinė logika Maskvai suteikia papildomą manevro laisvę, kai „lygios teisės“ bandomos pristatyti kaip „lygios pareigos“, įskaitant karinę prievolę ar „sutartinę tarnybą“.

    Kuo ilgiau tęsiasi karas Ukrainoje, tuo didesnis tampa spaudimas rasti naujų žmonių frontui. Dėl to baltarusių verbavimas, paremtas pažadais apie pinigus, pilietybę ir tariamą legalumą, gali tik stiprėti.

  • Prancūzija į „Oskarus“ siunčia rusų kalbos filmą Minotaur: ką apie šį pasirinkimą sako ekspertai

    Prancūzija į „Oskarus“ siunčia rusų kalbos filmą Minotaur: ką apie šį pasirinkimą sako ekspertai

    Prancūzija pasirinko, koks filmas atstovaus šaliai „Oskarų“ geriausio tarptautinio vaidybinio filmo kategorijoje 2027 metais. Kandidatu tapo rusų kalba sukurtas režisieriaus Andrejaus Zviagincevo filmas Minotaur, kurį prodiusavo Prancūzijos bendrovės.

    Sprendimą priėmė profesionali komisija, o atranka, Prancūzijos Nacionalinio kino ir animacijos centro teigimu, vyko savarankiškai ir pagal tarptautinės „Oskarų“ akademijos nustatytą tvarką. Tai reiškia, kad nacionalinis kandidatas parenkamas pagal atitiktį taisyklėms ir meninę vertę, o ne pagal kalbą ar aktorių tautybę.

    Apie ką pasakoja Minotaur?

    Minotaur yra santuokos drama, kurios foną kuria Rusijos karo Ukrainoje realijos. Siužetas susijęs su mobilizacija, paskelbta 2022 metais, ir moraliniais pasirinkimais, kai verslo vadovui tenka spręsti, kaip vykdyti jam primetamas prievoles bei išsaugoti padėtį.

    Kūrinyje sąmoningai pasitelkiami mitologiniai motyvai: istorija sugretina asmeninę išdavystę ir valdžios diktuojamus kompromisus. Tokia struktūra, kino kritikų vertinimu, leidžia kalbėti apie atsakomybę ir baimę ne pamokslaujant, o per personažų sprendimų pasekmes.

    „Subtilus ir apgalvotas“ pasirinkimas

    Prancūzų kino kritikas ir eseistas Jeanas-Philippe’as Domecqas šį kandidatą įvardijo kaip subtilų ir apgalvotą. Pasak jo, filmo stiprybė slypi niuansuotoje estetikoje ir dviprasmiškume, kurį sustiprina šaukimo į kariuomenę kontekstas.

    „Sprendimas atrodo taiklus, nes čia dera prancūziška prodiuserių įtaka ir meninė kalba, kuri renkasi niuansus, o ne deklaracijas“, – sakė J.-P. Domecqas.

    Minotaur jau spėjo sulaukti dėmesio tarptautinėje kino bendruomenėje: filmas laimėjo Didįjį prizą Kanų kino festivalyje 2026 metais. Projektas taip pat buvo kuriamas bendradarbiaujant su partneriais Vokietijoje ir Latvijoje, atspindint šiandien kine įprastą plataus masto koprodukcijų praktiką.

    Diskusijos dėl režisieriaus pareiškimo

    Vis dėlto filmo kelias į apdovanojimų sezoną nėra be kontroversijų. Kanų festivalyje atsiimdamas apdovanojimą A. Zviagincevas kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ragindamas sustabdyti žudynes, tačiau savo kalboje tiesiogiai neįvardijo nei Ukrainos, nei Rusijos atsakomybės.

    Šis pareiškimas Vakaruose buvo sutiktas palankiai, bet sulaukė kritikos Ukrainoje ir dalies nuo karo pasitraukusių Rusijos opozicijos atstovų. Tokios reakcijos rodo, kad karo tema kultūroje vis dažniau vertinama ne tik per kūrinio turinį, bet ir per viešą autoriaus laikyseną.

    Minotaur Prancūzijos kino teatruose turėtų pasirodyti spalio 14 dieną. 99-oji „Oskarų“ ceremonija planuojama 2027 metų kovo 14 dieną Los Andžele, o galutinius nominantus kaip įprasta rinks JAV Kino meno ir mokslo akademijos nariai.