CP v2

Tag: Karščio bangos

  • Europa liepsnoja ir tirpsta: „Copernicus“ ir WMO fiksuoja rekordinius karščius visame žemyne

    Europa liepsnoja ir tirpsta: „Copernicus“ ir WMO fiksuoja rekordinius karščius visame žemyne

    Rekordinė šiluma beveik visur

    Europos žemyną 2025 metais užklupo istorinės karščio bangos, o temperatūros daugelyje regionų buvo gerokai aukštesnės už daugiametį vidurkį. Naujausi programos Copernicus ir Pasaulio meteorologijos organizacijos duomenys rodo, kad neįprastai šilta buvo didžiojoje dalyje Europos teritorijos.

    Vertinimuose akcentuojama, kad aukštesnės nei įprasta temperatūros fiksuotos maždaug 95 proc. Europos. Tarp ryškiausių išskiriamos Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Islandija, kur 2025 metais registruoti šilumos rekordai matavimų istorijoje.

    Karščio bangos pasiekė ir šiaurę

    Copernicus ir WMO ataskaitose pabrėžiama, kad Europoje karščio bangos darosi dažnesnės, ilgesnės ir apima vis platesnes teritorijas. Karštis 2025 metais driekėsi nuo Viduržemio jūros regiono iki šiaurinių platumų, paveikdamas ir įprastai vėsesnes zonas.

    Subarktinėje Suomijos, Norvegijos ir Švedijos dalyje vasarą fiksuota kelias savaites trukusi karščio banga, o vietomis termometrai kilo iki 30 laipsnių šilumos net už poliarinio rato. Kai kur beveik dvi savaites vyravo vadinamasis stiprus šiluminis stresas, kai juntamoji temperatūra perkopdavo 32 laipsnius.

    50 laipsnių Turkijoje ir šylančios jūros

    Rekordai krito ir pietuose: Turkijoje liepos mėnesį pirmą kartą buvo fiksuota 50 laipsnių temperatūra. Graikijoje didelė dalis gyventojų patyrė ekstremalias sąlygas, kai karštis artėjo prie 40 laipsnių ar ją viršijo.

    Birželį vakarinę ir pietinę Europą taip pat veikė kelios stiprios karščio bangos, ypač Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir pietinėje Jungtinės Karalystės dalyje. Ataskaitose pažymima, kad Europos jūrų paviršiaus metinė temperatūra 2025 metais buvo aukščiausia stebėjimų istorijoje ir tai jau ketvirti metai iš eilės.

    Ledynai traukiasi, rizikos auga

    Mokslininkus vis labiau neramina spartėjantis ledynų tirpimas: ledo masės balansas išlieka neigiamas, o Islandijoje fiksuotas vienas didžiausių tirpimų per stebėjimų istoriją. Europos ledynai telkiasi Alpėse, šiaurinėje Skandinavijoje, Islandijoje ir Grenlandijos pakraščiuose, tačiau prognozuojama, kad jų mažėjimas tęsis visą XXI amžių.

    Ataskaitose taip pat pabrėžiama mažesnė sniego danga, kuri kai kuriose vietovėse ne tik keičia hidrologinį režimą, bet ir didina sausrų bei miškų gaisrų riziką. Ilgėjant karščio periodams, ryškėja ir poveikis biologinei įvairovei, ypač Viduržemio jūros ekosistemoms, kur šiluma ir jūros temperatūros anomalijos silpnina jautrias buveines.

    „Europa šyla maždaug dvigubai greičiau nei pasaulio vidurkis, todėl tampa sparčiausiai šylančiu žemynu“, – sakė Pasaulio meteorologijos organizacijos generalinė sekretorė Celeste Saulo.

    Ekspertai įspėja, kad ekstremalūs karščiai gali kartotis ir artimiausiais sezonais, o globalius temperatūrų šuolius papildomai gali sustiprinti natūralūs klimato svyravimai. Dėl to vis dažniau keliami klausimai ne tik apie prisitaikymą prie karščio, bet ir apie energijos bei sveikatos apsaugos sistemų pasirengimą ilgesniems karščio epizodams.

  • Europa fiksuoja rekordinę 2025 metų kaitrą: mokslininkai įspėja, kad El Ninjo gali dar pakelti temperatūras

    Europa fiksuoja rekordinę 2025 metų kaitrą: mokslininkai įspėja, kad El Ninjo gali dar pakelti temperatūras

    Mokslininkai skelbia, kad 2025 metais Europa buvo viena šilčiausių per stebėjimų istoriją, o artėjantis El Ninjo gali paskatinti naują karščio bangą.

    2025 metais beveik visa Europa buvo šiltesnė už daugiametį vidurkį, rodo Pasaulio meteorologijos organizacijos ir ES programos „Copernicus“ vertinimai. Kai kuriuose duomenų rinkiniuose tai tapo pirmu atveju, kai virš vidurkio atsidūrė beveik visas žemynas.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad karščio bangos apėmė ne tik sausumą, bet ir jūras, o aukšta temperatūra prisidėjo prie miškų gaisrų, sausros ir spartesnio ledynų tirpsmo. Tuo pat metu vis dažniau fiksuojami ir šiltesnių žiemų požymiai, mažėjant dienų su šalčiu skaičiui.

    El Ninjo efektas gali sustiprėti

    Pasaulio meteorologijos organizacija prognozuoja, kad vėliau šiais metais gali susiformuoti El Ninjo, natūralus klimato reiškinys, kuris paprastai sustiprina žmogaus sukeltos klimato kaitos poveikį. Tokiais metais pasaulinė temperatūra dažnai pakyla dar labiau, o didžiausias efektas neretai juntamas kitais metais.

    Jungtinės Karalystės Met Office taip pat pažymi didesnę tikimybę, kad šis El Ninjo gali būti neįprastai stiprus. Tai reikštų didesnę ekstremalių orų riziką skirtinguose regionuose, priklausomai nuo atmosferos ir vandenynų cirkuliacijos.

    Kas vyko Europoje 2025 metais

    Ataskaitoje teigiama, kad 2025 metais Europa patyrė ypač intensyvų miškų gaisrų sezoną, išsiskyrusį tiek išdegusiais plotais, tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis. Šiltesni ir sausesni periodai didino gaisrų plitimo greitį bei gesinimo sudėtingumą.

    Jūrų paviršiaus temperatūros aplink Europą kilo ketvirtus metus iš eilės ir pasiekė aukščiausią lygį pagal turimus stebėjimus. Be to, 2025 metai buvo vieni sausiausių nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios, o tai dar labiau paaštrino vandens trūkumo ir žemės ūkio nuostolių riziką.

    Ledynų masė daugelyje regionų toliau mažėjo, o Grenlandijos ledo skydas, įtrauktas į Pasaulio meteorologijos organizacijos Europos apibrėžtį, taip pat fiksavo reikšmingą tirpsmą. Tai svarbu ne tik vietos ekosistemoms, bet ir pasauliniam jūros lygio kilimui.

    Kodėl Europa šyla sparčiau

    Specialistai pabrėžia, kad Europa šyla greičiau nei pasaulio vidurkis dėl geografinių ir atmosferos cirkuliacijos ypatybių, taip pat dėl mažėjančios sniego dangos, kuri anksčiau atspindėdavo daugiau Saulės spinduliuotės. Prie pokyčių prisideda ir oro taršos mažėjimas, kuris kai kuriais atvejais sumažina atmosferos gebėjimą „užtamsinti“ Saulės spinduliuotę.

    ES institucijų atstovai akcentuoja, kad spartėjant kaitrai būtinos ne tik emisijų mažinimo priemonės, bet ir prisitaikymas: ankstyvo perspėjimo sistemos, atsparios infrastruktūros plėtra, miestų vėsinimo sprendimai ir efektyvesnis vandens išteklių valdymas.

    Ekspertai pažymi, kad net ir trumpalaikiai temperatūros „atšokimai“ po vėsesnių periodų nekeičia bendros tendencijos: šiltesni metai didina ekstremalių reiškinių tikimybę, o El Ninjo gali tapti papildomu veiksniu, pastumiančiu temperatūras į naujas aukštumas.

  • Europa šyla sparčiausiai pasaulyje: naujas „Copernicus“ ir WMO raportas apie rekordines karščio bangas

    Europa pastaraisiais metais fiksuoja vis dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas, o naujausios klimato apžvalgos rodo, kad žemynas šyla greičiau nei kiti pasaulio regionai. Dėl to auga su karščiu susijusios rizikos visuomenei, ūkiui ir ekosistemoms, o ekstremalūs reiškiniai vis dažniau tampa ne išimtimi, o tendencija.

    Copernicus klimato kaitos tarnybos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos parengtoje Europos klimato būklės apžvalgoje pabrėžiama, kad didelė žemyno dalis susidūrė su aukštesnėmis nei daugiametės normos temperatūromis. Kartu daugelyje regionų sustiprėjo sausros požymiai, o tai didino ir miškų gaisrų tikimybę.

    Ataskaitoje aprašomi epizodai, kai Pietų Europoje temperatūra artėjo prie 46 laipsnių karščio, o net ir šiaurėje, įskaitant teritorijas netoli poliarinio rato, buvo fiksuojami neįprastai aukšti rodikliai. Toks kontrastas rodo, kad karščio bangos vis dažniau apima dideles teritorijas nuo šiaurės iki pietų.

    Karštį lydėjo ir didesnis miškų gaisrų mastas: kai kuriais sezonais ugnis paveikė rekordinio dydžio plotus, o dalis šalių vienu metu gesino keliasdešimt aktyvių židinių. Specialistai pabrėžia, kad šiltesnis ir sausesnis fonas pailgina gaisrų sezoną ir apsunkina jų kontrolę.

    Vienas pagrindinių veiksnių – Europos geografinė padėtis ir artumas Arkties regionui, kuris šyla gerokai sparčiau už pasaulio vidurkį. Arkties ledo ir sniego mažėjimas silpnina vadinamąjį atspindžio efektą, todėl daugiau saulės energijos sugeriama, o tai dar labiau skatina šilimą.

    Kitas svarbus aspektas – kintantys atmosferos cirkuliacijos modeliai, kurie gali ilgiau „užrakinti“ karšto oro mases virš tam tikrų regionų. Tokiomis sąlygomis karščio bangos užsitęsia, didėja naktinės temperatūros, o tai yra ypač pavojinga sveikatai, nes organizmas prasčiau atsistato.

    Ataskaitose akcentuojama, kad „pavojingai aukštos“ temperatūros turi realių pasekmių: nuo didesnio mirtingumo karščio periodais iki žalos žemės ūkiui, infrastruktūrai ir biologinei įvairovei. Šylant klimatui, daugėja ir jūrinių karščio bangų epizodų, kurie keičia jūrų ekosistemas ir gali paveikti žvejybą.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien tik reagavimo į ekstremalius įvykius nepakanka: būtina spartinti prisitaikymo priemones miestuose, sveikatos apsaugos sistemoje ir energetikoje, taip pat nuosekliai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Vertinant pastarųjų metų kreives, karštesnės vasaros Europoje vis dažniau laikomos nauja norma, o ne vienkartiniu nukrypimu.

    „Tokie išskirtiniai metai vis labiau tampa nauja norma“, – teigė viena iš ataskaitos autorių, atkreipdama dėmesį, kad ekstremalūs reiškiniai plečiasi tiek geografija, tiek intensyvumu.

  • Ispanijoje per karščio bangas gali užsidaryti lauko terasos: ką tai reiškia turistams

    Ispanijoje per karščio bangas gali užsidaryti lauko terasos: ką tai reiškia turistams

    Naujos taisyklės dėl karščio

    Šią vasarą Ispanijoje poilsiautojai gali dažniau susidurti su situacija, kai kavinės ar barai lauko terasose laikinai neaptarnauja. Pokyčius lemia atnaujintos taisyklės, susijusios su darbuotojų sauga ekstremalių karščių metu.

    Diskusijas paskatino dažnėjančios karščio bangos, kurios kai kuriuose regionuose pastaraisiais metais pasiekdavo ir 45 laipsnius. Viešojo maitinimo sektoriuje tai reiškia didesnę riziką darbuotojams, ypač dirbantiems lauke per pačias karščiausias dienos valandas.

    Atnaujintame nacionaliniame darbo santykių reguliavime viešbučių ir restoranų sektoriui klimato veiksniai įvardijami kaip svarbi darbuotojų saugos tema. Numatyta, kad per ekstremalius orus darbdaviai turi taikyti papildomas apsaugos priemones.

    Reikalavimai aktyvuojami tada, kai Ispanijos valstybinė meteorologijos agentūra AEMET paskelbia oranžinį arba raudoną įspėjimą. Tokie perspėjimai paprastai reiškia, kad karštis kelia realią grėsmę sveikatai.

    Kada terasos gali būti uždaromos

    Pagal naująją tvarką restoranai, barai ir kavinės turi mažinti aptarnavimą lauko erdvėse arba laikinai uždaryti terasas, jei jose nėra pakankamo pavėsio ar vėsinimo sprendimų. Tai taikoma būtent per įspėjimų laikotarpius, kai temperatūros pikas sutampa su didžiausia rizika.

    Akcentuojama, kad terasų uždarymas turėtų būti kraštutinė priemonė. Pirmiausia skatinama koreguoti darbo grafikus, perkelti pamainas į vėsesnes valandas, užtikrinti dažnesnes pertraukas, poilsį ir pakankamą vandens kiekį.

    Už reikalavimų nesilaikymą numatytos baudos, kurios rimčiausiais atvejais gali viršyti 50 000 eurų. Tai reiškia, kad dalis verslų greičiausiai imsis prevencinių veiksmų dar prieš sulaukdami patikrinimų, ypač turistiniuose miestuose.

    Praktikoje tai gali reikšti paprastesnį scenarijų poilsiautojams: dieną terasa tuščia arba aptarnavimas sustabdytas, tačiau viduje įstaiga dirba įprastai. Sprendimai gali skirtis pagal regioną, įstaigos infrastruktūrą ir įspėjimo lygį.

    Ką turėtų žinoti turistai

    Turistams tai gali pakeisti įprastą vasaros ritmą, ypač jei planuojami pietūs ar ilgas pasisėdėjimas lauke per vidurdienį. Kai termometro stulpelis artėja prie 40 laipsnių, būtent šiomis valandomis tikėtina didžiausia apribojimų tikimybė.

    Kelionių planavime verta numatyti lankstumą: pagrindinius valgymus perkelti į vakarą, kai karštis atslūgsta ir terasos dažniau vėl atsidaro. Taip pat verta iš anksto pasitikrinti, ar pasirinkta vieta turi pavėsines, ventiliatorius ar kitus vėsinimo sprendimus.

    Pokyčiai susiję ir su platesne tendencija: karščio bangos Europoje dažnėja, o valstybės vis dažniau peržiūri darbo saugos reikalavimus. Ispanija taip pat plėtoja nacionalinį klimato prieglobsčių tinklą, kad gyventojai ir turistai turėtų kur atsikvėpti per didžiausius karščius.

    Kelionių ekspertai primena, kad tokios taisyklės skirtos ne tik darbuotojų apsaugai, bet ir bendrai sveikatos rizikai mažinti. Todėl planuojant atostogas Ispanijoje šią vasarą verta įvertinti ne tik maršrutą, bet ir dienos karščio valandas.

    „Kai kurie vasaros sezonai primena ne atskiras karščio bangas, o vieną ilgą karščio periodą nuo birželio iki rugpjūčio“, – sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchez.

    „Tai tampa nauja norma, todėl turime prisitaikyti ir kasdienybėje, ir darbo aplinkoje“, – pridūrė jis.

  • Saulės elektrinės miestuose kelia vietines karščio salas: ką rodo nauji tyrimai ir ką daryti

    Saulės elektrinės miestuose kelia vietines karščio salas: ką rodo nauji tyrimai ir ką daryti

    Saulės elektrinės ant stogų ir miestuose įrengti fotovoltiniai parkai dažnai pristatomi kaip švaresnės energetikos simbolis, tačiau mokslininkai vis dažniau vertina ir jų mikroklimato poveikį. Naujesni stebėjimai rodo, kad dideli fotovoltinių modulių plotai kai kuriose urbanizuotose teritorijose gali prisidėti prie papildomo vietinio įšilimo.

    Toks efektas paprastai siejamas su miesto šilumos salos reiškiniu, kai asfaltas, betonas ir tamsūs paviršiai sugeria daugiau saulės spinduliuotės ir lėčiau atvėsta. Fotovoltiniai moduliai dalį energijos paverčia elektra, tačiau didelė spinduliuotės dalis virsta šiluma ir per paviršius bei orą grįžta į aplinką.

    Kaip susidaro papildomas įšilimas

    Fotovoltinių modulių paviršiai dažnai yra tamsūs ir gerai sugeria spinduliuotę, todėl kaitrios dienos metu įkaista. Ši šiluma perduodama aplinkiniam orui konvekcija, dalis jos išspinduliuojama atgal infraraudonaisiais spinduliais, o įkaitę paviršiai gali šildyti ir arti esančias dangas.

    Problemą didina tai, kad miestuose trūksta natūralių vėsinimo mechanizmų, ypač evapotranspiracijos, kai augalai garindami vandenį mažina oro temperatūrą. Kai dideli moduliai įrengiami virš mažai želdinių turinčių teritorijų, įšilimo poveikis gali būti ryškesnis, ypač vakare, kai miestas iš lėto atiduoda sukauptą šilumą.

    Ką rodo naujausi duomenys

    Pastaraisiais metais tyrėjai vis dažniau remiasi palydoviniais ir hiperspektriniais stebėjimais, kurie leidžia tiksliau vertinti paviršių temperatūras, spinduliuotės balansą ir šilumos pasiskirstymą mieste. Tokie duomenys padeda atskirti, kur įšilimą lemia įprasti miesto dangų ypatumai, o kur papildomai prisideda energijos infrastruktūra.

    Vertinant rezultatus, svarbu pabrėžti kontekstą: fotovoltika mažina iškastinio kuro deginimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, todėl jos nauda klimato politikai išlieka esminė. Tačiau miesto planavime atsiranda papildomas uždavinys, kaip energijos gamybą suderinti su karščio bangoms atsparesne urbanistine aplinka.

    Kaip sumažinti rizikas miestuose

    Specialistai dažniausiai siūlo sprendimus, kurie leidžia išlaikyti saulės energetikos plėtrą, bet sumažinti vietinį įšilimą. Tai apima geresnę modulių ventiliaciją, tinkamesnį jų aukštį virš stogo ar dangos, taip pat šviesesnes, daugiau spinduliuotės atspindinčias stogų ir aikštelių dangas.

    Ne mažiau svarbus ir želdinimas, nes medžiai bei žalieji stogai realiai mažina aplinkos temperatūrą ir gerina oro kokybę. Miestuose, kuriuose saulės elektrinės planuojamos didesniais masyvais, kartu su energetiniais sprendimais vis dažniau vertinami šešėliavimo, paviršių atspindžio ir lietaus vandens sulaikymo scenarijai.

    Ekspertai pabrėžia, kad tai nėra argumentas stabdyti saulės energetiką, bet signalas projektuoti ją išmaniau. Augant karščio bangų dažniui Europoje, tokie mikroklimato vertinimai gali tapti įprasta praktika, kad miestai būtų ir švaresni, ir vėsesni.

  • Australijos karščio bangos naikina paukščius: vis dažniau jie slepiasi po saulės elektrinių moduliais

    Australijos karščio bangos naikina paukščius: vis dažniau jie slepiasi po saulės elektrinių moduliais

    Australijoje vis dažnesnės ir intensyvesnės karščio bangos tampa rimtu išbandymu laukinei gamtai, o ypač paukščiams. Per ekstremalius karščius fiksuojami masiniai kritimai, kai dėl perkaitimo ir dehidratacijos paukščiai žūsta per palyginti trumpą laiką.

    Paukščiams gyvybiškai svarbūs vandens telkiniai ir pavėsis, nes būtent taip jie reguliuoja kūno temperatūrą. Kai aplinka įkaista, o vandens ir pavėsio trūksta, net įprastos migracijos ar maitinimosi trajektorijos gali tapti mirtinai rizikingos.

    Saulės parkai iš oro klaidina

    Mokslininkai ir gamtosaugininkai atkreipia dėmesį į reiškinį, kai saulės elektrinių moduliai iš aukštai paukščiams gali priminti vandens paviršių. Lygus, šviesą atspindintis plotas sukuria vizualinę iliuziją, todėl dalis paukščių leidžiasi manydami, kad rado vandens telkinį.

    Nusileidę jie randa ne vandenį, o įkaitusią konstrukciją ir sausą gruntą, tad toks „klaidingas nusileidimas“ gali kainuoti brangiai. Ypač tai pavojinga per karščio bangas, kai kiekviena papildoma minutė be realios atgaivos didina perkaitimo riziką.

    Pavėsis po moduliais kartais gelbsti

    Vis dėlto situacija nėra vienareikšmė: stebėjimai rodo, kad atsidūrę ant žemės paukščiai neretai renkasi pavėsį po moduliais. Saulės elektrinių konstrukcijos sumažina tiesioginės saulės spinduliuotės poveikį, todėl po jomis susidaro vėsesnės mikroerdvės.

    Toks pavėsis gali tapti laikina slėptuve, leidžiančia paukščiams atgauti jėgas ir išlaukti, kol temperatūra nukris. Kai kuriais atvejais būtent šios vėsesnės „kišenės“ tampa skirtumu tarp išsekimo ir išgyvenimo.

    Ką tai reiškia plėtojant saulės energetiką?

    Saulės energetikos plėtra Australijoje ir kitur vyksta sparčiai, tačiau kartu daugėja ir netikėtų sąveikų su laukine fauna. Šis atvejis parodo dvigubą efektą: iš oro saulės parkai gali klaidinti, o ant žemės kartais sukuria prieglobstį nuo kaitros.

    Todėl gamtosaugos ir energetikos planavime svarbu ne tik mažinti rizikas, bet ir suprasti, kaip gyvūnai prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų. Augant karščio bangų dažniui ir trukmei, tokios „atsitiktinės“ pastogės gali tapti vis svarbesnės, tačiau kartu būtina ieškoti sprendimų, kad paukščiai nebūtų viliojami ten, kur tikisi rasti vandens, bet jo nėra.

    Bendra kryptis aiški: šylant klimatui, vandens šaltiniai džiūsta, natūralaus pavėsio vietų mažėja, o ekstremalūs reiškiniai dažnėja. Tokiose sąlygose išlikimą vis dažniau lems tai, ar paukščiai ras realią atgaivą laiku, ir kaip žmogaus infrastruktūra keičia jų elgseną.