CP v2

Tag: Karščio bangos

  • Brangstanti kviečių grandinė: karas ir karščio bangos žada brangesnę duoną bei makaronus

    Brangstanti kviečių grandinė: karas ir karščio bangos žada brangesnę duoną bei makaronus

    Pasaulinės maisto žaliavų kainos 2026 metais gali vėl šoktelėti, o didžiausias spaudimas prognozuojamas grūdams, pieno produktams, vaisiams ir daržovėms. „Oxford Economics“ vertinimu, pasaulinės maisto kainos šiemet gali augti dviženkliu tempu, o 2027 metais augimas turėtų lėtėti.

    Analitikai pabrėžia, kad šoką didina keli vienu metu veikiantys veiksniai: Rusijos karas Ukrainoje, kariniai konfliktai Artimuosiuose Rytuose, taip pat ekstremalūs karščiai ir sausra Europoje. Dėl to nukenčia derlius, o ūkiams brangsta svarbiausi įvesties ištekliai, tokie kaip kuras, gamtinės dujos ir trąšos.

    Derlių mažina sausra ir karštis

    Po šių metų karščio bangų Europos grūdų rinka sulaukė prastesnių derliaus prognozių. Briuselyje įsikūrusi grūdų ir aliejinių augalų asociacija „Coceral“ vasarą sumažino bendrą Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės grūdų derliaus prognozę iki 286,6 mln. tonų, kai 2025 metais buvo nuimta apie 310 mln. tonų.

    Vokietijoje ūkininkų atstovai taip pat įspėja apie ryškesnį kritimą: šalies grūdų derlius, jų vertinimu, gali būti maždaug 7 proc. mažesnis ir siekti apie 41,9 mln. tonų. Tokie pokyčiai ypač jautrūs, nes Europos derlius daro įtaką ir vietinėms, ir pasaulinėms grūdų rinkoms.

    Brangsta kuras ir trąšos

    „Oxford Economics“ teigia, kad vienas svarbiausių kainas keliančių kanalų yra energijos ir trąšų brangimas. Pasaulinės dyzelino kainos liepą, analitikų vertinimu, buvo apie 36 proc. didesnės nei prieš metus, o trąšų kainoms šiemet prognozuojamas maždaug 22 proc. augimas.

    Kuras ir trąšos yra kritinės sąnaudos daugeliui ūkių, todėl jų brangimas greitai persiduoda į grūdų savikainą. Tai ypač aktualu kviečiams, kurie laikomi viena labiausiai nuo trąšų priklausomų kultūrų.

    Juodosios jūros rizika ir kainų vėlavimas

    Karas Ukrainoje išlieka vienu didžiausių neapibrėžtumo šaltinių pasaulinei grūdų prekybai. „Oxford Economics“ nurodo, kad Rusija ir Ukraina kartu sudaro beveik 30 proc. pasaulinio kviečių eksporto ir daugiau nei 10 proc. kukurūzų, o grūdai sudaro apie ketvirtadalį pasaulinio maisto kainų indekso.

    Analitikų vertinimu, išpuoliai prieš uostus, krovos terminalus ir laivus bei sutrikimai Juodojoje ir Azovo jūrose gali paveikti iki 86 mln. tonų metinių grūdų eksporto pajėgumų. Tokia rizika didina kainų svyravimus, o rinka tampa jautresnė bet kokiai naujai eskalacijai.

    Vienas svarbiausių klausimų vartotojams – kada brangimas pasimatys parduotuvėse. Ekonomistai pabrėžia, kad šviežio maisto kainos dažniausiai reaguoja greičiau ir pokyčiai gali išryškėti per 2–3 mėnesius, o perdirbtų produktų poveikis dažniau vėluoja dėl derliaus nuėmimo ir gamybos ciklų.

    „Didžiausias poveikis bus augalininkystės produkcijai – grūdams, vaisiams ir daržovėms – bei pieno produktams, o tai vėliau persiduos į duonos, makaronų, sūrio, aliejaus ar vyno kainas“, – sakė „Oxford Economics“ vyresnysis ekonomistas Tomas Dvorak.

    Pasak analitikų, kviečių kainos 2026 metų trečiąjį ketvirtį gali šoktelėti apie 36 proc. per metus, o tai didina riziką duonos ir makaronų segmentui. Vis dėlto pabrėžiama, kad žaliavų kainų indeksai ne visada tiesiogiai reiškia identišką pokytį galutinėse mažmeninėse kainose, nes įtaką daro ir prekybos bei perdirbimo grandinės, ir konkurencija.

    Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, maisto žaliavų kainos liepą buvo apie 1 proc. didesnės nei prieš metus, o grūdų kainos augo 6,9 proc., augalinių aliejų – apie 17,3 proc. Nors prognozuojamas 2026 metų šuolis būtų mažesnis nei 2022 metais fiksuotas 14,2 proc. augimas, rinkos dalyviai perspėja, kad klimato rizikos ir geopolitika gali staigiai pakoreguoti scenarijus.

  • Kaitros sodo taisyklės keičiasi: šios ištvermingos gėlės saulėje žydi net per sausras

    Kaitros sodo taisyklės keičiasi: šios ištvermingos gėlės saulėje žydi net per sausras

    Klimato kaita vis dažniau verčia pergalvoti, ką sodinti labiausiai įkaitusiose sodo vietose. Ilgesnės karščio bangos ir dažnesnės sausros reiškia, kad įprastos gėlės pietinėje pusėje gali greitai prarasti dekoratyvumą, o vandens poreikis tik auga.

    Specialistai rekomenduoja rinktis sausrai atsparesnius augalus, kurie prisitaikę taupyti drėgmę. Tokios rūšys paprastai turi gilesnę šaknų sistemą, storesnius lapus arba jų paviršių dengiantį vaškinį sluoksnį, mažinantį garavimą.

    Kas padeda augalams ištverti karštį?

    Vienas svarbiausių bruožų yra šaknys: giliai besiskverbiantys augalai drėgmę pasiekia ten, kur dirva išdžiūsta lėčiausiai. Dėl to jie geriau atlaiko laikotarpius be lietaus, kai paviršinis žemės sluoksnis būna visiškai perdžiūvęs.

    Kita strategija – vandens kaupimas. Kai kurios rūšys drėgmę kaupia lapuose ar stiebuose, todėl gali išgyventi net kelias savaites su minimaliu laistymu, ypač jei yra gerai įsišaknijusios.

    Ne mažiau svarbi ir lapų sandara: sidabriški, pilkšvi, plaukuoti ar vaškiniu apnašu padengti lapai atspindi dalį saulės spindulių. Taip augalas mažiau kaista, o vanduo išgaruoja lėčiau.

    Patikimos daugiametės gėlės pilnai saulei

    Saulėtoje, pietinėje pusėje dažnai pasiteisina levandos, dekoratyviniai šalavijai ir ežiuolės. Šie augalai vertinami ne tik dėl atsparumo karščiui, bet ir dėl ilgo žydėjimo bei gebėjimo pritraukti apdulkintojus.

    Labai gerai sausras pakelia ir šilokai, kurie drėgmę kaupia storuose lapuose. Tuo tarpu patagoninė verbena, melsvieji eryngiai ir kai kurios veronikūnų ar devynių rūšys išsiskiria tvirtesne šaknų sistema ir natūraliai mėgsta skurdesnes, greitai įšylančias vietas.

    Saulėtoms vietoms vis dažniau pasirenkamos ir dekoratyvinės žolės, kurios suteikia struktūros ir išlieka dekoratyvios net tada, kai žydinčios gėlės kenčia nuo karščio. Daug rūšių gerai auga ir šlaituose ar pakeltose lysvėse, kur vanduo neužsistovi.

    Kaip paruošti dirvą, kad sulaikytų drėgmę?

    Vien atsparių augalų neužtenka, jei dirva greitai perdžiūsta arba, priešingai, po lietaus ilgai laiko vandenį. Praktika rodo, kad daugeliui karštį mėgstančių rūšių svarbiausia yra laidus, struktūringas dirvožemis, papildytas kompostu.

    Jei dirva sunki ir linkusi susispausti, ją verta purenti ir pagerinti struktūrą, kad šaknys galėtų skverbtis gilyn. O labai sausose vietose padeda mulčiavimas: žievė, kompostas ar žvyras mažina dirvos įkaitimą ir garavimą.

    Pirmą sezoną po pasodinimo svarbiausia yra gilesnis, retesnis laistymas, kad šaknys būtų skatinamos augti žemyn. Kai augalas gerai įsišaknija, jo atsparumas sausrai paprastai tampa gerokai didesnis, o priežiūra – paprastesnė.

  • „Sniego rijikai“ sugrįžta vis anksčiau: karščio bangos beveik padvigubina sniego tirpsmą

    „Sniego rijikai“ sugrįžta vis anksčiau: karščio bangos beveik padvigubina sniego tirpsmą

    Vakarų JAV mokslininkai vis dažniau fiksuoja vadinamuosius sniego rijikus – specifines karščio bangas, kurios pavasarį ir vasaros pradžioje staigiai paspartina kalnų sniego tirpsmą. Tyrimų duomenys rodo, kad tokių epizodų metu tirpsmo tempas gali būti beveik dvigubai didesnis nei įprastai.

    Šis reiškinys kelia nerimą regionams, kurių upės, ežerai ir vandens saugyklos priklauso nuo lėto, nuoseklaus vandens išsiskyrimo iš kalnuose sukaupto sniego. Kalnų sniego danga veikia kaip natūralus vandens rezervuaras: žiemą sukaupia kritulius, o šiltuoju metų laiku juos palaipsniui atiduoda.

    Kas išskiria šias karščio bangas?

    Mokslininkai pabrėžia, kad ne kiekvienas pavasario atšilimas tampa sniego rijiku. Pagrindinis kriterijus yra bent trijų dienų laikotarpis, kai temperatūra laikosi mažiausiai 6 laipsniais Celsijaus aukščiau daugiametės normos, o naktimis temperatūra nenukrenta žemiau nulio.

    Būtent šiltos naktys yra kritinis veiksnys, nes įprastai naktinis atvėsimas leidžia sniego paviršiui dalinai vėl sušalti ir pristabdo vandens skverbimąsi į gilesnius sluoksnius. Kai naktimis išlieka šilta, sniego danga netenka galimybės atsinaujinti, todėl tirpsmas pereina į spartesnę, sunkiau kontroliuojamą fazę.

    Beveik dvigubai spartesnis tirpsmas

    Publikacijoje, paskelbtoje mokslo žurnale „Science Advances“, pateikiama išvada, kad įprastomis sąlygomis tirpsmo sezono metu sniegas netenka maždaug 9 milimetrų vandens ekvivalento per dieną. Sniego rijikų epizodais šis rodiklis išauga iki maždaug 17 milimetrų per dieną.

    Praktiškai tai reiškia, kad tas pats vandens kiekis, kuris įprastai į upes patektų per ilgesnį laiką, per karščio bangą išsilaisvina gerokai greičiau. Vandens ūkio sistemoms tai sudėtinga, nes infrastruktūra dažnai projektuojama prielaidai, kad tirpsmas bus tolygus ir užsitęsęs.

    Rizika: potvyniai ir sausros vienu metu

    Staigus tirpsmas per trumpą laiką gali padidinti potvynių riziką, ypač jei rezervuaruose nėra pakankamai laisvos talpos priimti netikėtą srautų šuolį. Toks scenarijus tampa dar pavojingesnis, kai sutampa su intensyviomis liūtimis ar jau įmirkusiu dirvožemiu.

    Kita medalio pusė yra sausra: karščio banga nesukuria papildomo vandens, ji tik paankstina jo patekimą į upes. Dėl to vėlyvą vasarą, kai vandens poreikis dažnai didžiausias, jo gali pritrūkti, nes natūralus sniego rezervuaras ištuštėja anksčiau.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad ryškiausi staigaus tirpsmo epizodai buvo fiksuojami ir per dideles sausras, įskaitant Kalifornijoje 2013–2015 metais. Tai rodo, kad ekstremalūs karščio epizodai gali dar labiau aštrinti vandens stygiaus pasekmes.

    Reiškinys dažnėja ir ankstėja

    Analizuojant ilgalaikius stebėjimus Vakarų JAV nustatyta, kad sniego rijikų paplitimas keičiasi šylant klimatui. Nuo XIX amžiaus vidurio šių epizodų arealas plečiasi, o patys reiškiniai pasireiškia anksčiau nei prieš kelis dešimtmečius.

    Kalnų vakaruose, vadinamajame Mountain West regione, nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio per metus paprastai būdavo fiksuojami keli tokie epizodai. Mokslininkai pabrėžia, kad ankstyvesnė šių karščio bangų pradžia apsunkina planavimą, nes vandens ūkio sprendimai dažnai paremti istorine sezoniškumo logika.

    Tyrimo autoriai akcentuoja ir dar vieną problemą: dalis klimatinių ir hidrologinių modelių ne visada tiksliai atkuria trumpalaikius, bet labai staigius tirpsmo šuolius. Todėl geresnis sniego rijikų atpažinimas gali padėti tiksliau prognozuoti srautus ir iš anksto paruošti vandens saugyklų valdymo scenarijus.

  • Sibiras kaista iki 35 laipsnių: mokslininkai įspėja, kas vyksta Arktyje ir kodėl

    Sibiras kaista iki 35 laipsnių: mokslininkai įspėja, kas vyksta Arktyje ir kodėl

    Šią vasarą dalyje Sibiro fiksuotos neįprastai aukštos temperatūros, kai termometrų stulpeliai kai kur perkopė 35 laipsnius. Klimato duomenų analizės rodo, kad liepa Arktyje pateko tarp šilčiausių stebėjimų istorijoje, o didelėje regiono dalyje temperatūra viršijo 1991–2020 metų vidurkį.

    Remiantis ERA5 reanalizės duomenimis, kuriuos rengia Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras, daugiau nei 70 proc. sausumos ir jūrų teritorijų į šiaurę nuo 60-osios lygiagretės liepą buvo šiltesnės už daugiametę normą. Maždaug 12 proc. šio ploto patyrė vieną iš trijų šilčiausių liepos mėnesių per visą stebėjimų laikotarpį.

    Kur kaito labiausiai?

    Didžiausi karščiai pasireiškė Rusijos šiauriniuose ir rytiniuose regionuose. Rytų Sibire, Lenos slėnio centrinėje dalyje, liepos 9 ir 10 dieną temperatūra viršijo 35 laipsnius, o panašios reikšmės vėliau užfiksuotos ir Vakarų Rusijoje.

    Kai kuriuose regionuose liepa tapo išskirtinė istorinėje perspektyvoje: Krasnojarsko krašte tai buvo šilčiausias liepos mėnuo nuo 1969 metų. Kaimyninėje Jakutijoje vietomis fiksuota per 32 laipsnius siekianti kaitra, nors šios platumos paprastai siejamos su gerokai vėsesnėmis vasaromis.

    Ne visur Arktyje vienodai

    Tuo pat metu dalis Arkties patyrė priešingą vaizdą. Šiaurinė Kanados Nunavuto teritorija buvo vėsesnė nei įprasta, o Aliaskoje užfiksuota vėsiausia liepa nuo 2011 metų.

    Jūrų ledo ir vandenynų temperatūrų signalai taip pat skyrėsi. Vietomis į šiaurę nuo Svalbardo Arkties vandenyne buvo vėsiau už normą, tačiau Hadsono įlanka ir Grenlandijos jūra fiksavo rekordiškai šiltą liepą per palydovinių stebėjimų laikotarpį, kuris prasideda 1979 metais.

    Kodėl Arktis šyla taip greitai?

    Bendras vaizdas išlieka aiškus: Arktis šyla gerokai sparčiau nei pasaulio vidurkis, o šių metų liepa buvo trečia šilčiausia Arktyje pagal paviršiaus temperatūras nuo 1950 metų. Ypač iškalbinga tai, kad penkios šilčiausios liepos šiame sąraše fiksuotos po 2010 metų.

    Vienas svarbiausių mechanizmų yra jūrų ledo nykimas. Šviesus ledas atspindi didelę dalį Saulės spinduliuotės, o jam traukiantis tamsesnis vandenyno paviršius sugeria daugiau šilumos, todėl vanduo šyla dar labiau ir spartina tolesnį ledo tirpimą.

    Karščiai Sibire svarbūs ir dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tirpstant amžinajam įšalui, dirvožemyje esanti organinė medžiaga ima skaidytis, o į atmosferą išsiskiria anglies dioksidas ir metanas, kuris trumpuoju laikotarpiu šilumą sulaiko gerokai efektyviau.

    Situaciją gali sunkinti ir didesnė gaisrų rizika: karštesnės bei sausesnės vasaros padeda ugniai plisti ir ilgiau išlikti, o gaisrai ne tik tiesiogiai didina emisijas, bet ir pagreitina įšalo atitirpimą. Mokslininkai pabrėžia, kad tikslios pasekmės priklausys ir nuo kritulių pokyčių bei augmenijos dinamikos, tačiau ilgalaikė tendencija šiaurėje išlieka nepalanki.

  • Europa liepsnoja: 2026-ieji jau muša rekordus, o labiausiai kenčia Ispanija ir Prancūzija

    Europa liepsnoja: 2026-ieji jau muša rekordus, o labiausiai kenčia Ispanija ir Prancūzija

    Gaisrų sezonas įsibėgėja

    Šią vasarą Europa susiduria su intensyviomis miškų ir krūmynų gaisrų bangomis, kurias dar labiau kaitina užsitęsusios karščio bangos ir sausra. Iki liepos pabaigos Prancūzijoje ir Ispanijoje dėl gaisrų buvo evakuota daugiau nei 320 000 žmonių, o rizika išlieka ir artėjant rugpjūčio viduriui.

    Ekspertai pabrėžia, kad gaisrų padariniai neapsiriboja sudegusiais plotais. Žala apima sunaikintus būstus, pasėlius ir infrastruktūrą, turizmo sutrikimus, dūmų poveikį sveikatai bei augantį spaudimą viešiesiems finansams ir draudimo rinkai.

    „Šių metų gaisrai patvirtina, kad ekonominė jų kaina gerokai viršija sudegusios žemės atkūrimą“, – sakė Readingo universiteto Henley verslo mokyklos profesorius Simone Varotto.

    „Galutinėje sąskaitoje bus sunaikinti namai, verslai ir derlius, sutrikę turizmas bei pramonė, su dūmais susiję sveikatos padariniai, didesnė našta biudžetui ir galimai didesnės draudimo įmokos“, – pridūrė jis.

    Kiek žemės jau sudegė?

    Nors tiksliai įvertinti bendrą ekonominę žalą sudėtinga, sudegusio ploto rodiklis leidžia palyginti sezono mastą skirtingose šalyse. Pagal Globalią gaisrų informacijos sistemą, iki 31-osios metų savaitės Europos Sąjungoje 2026 metais sudegė 489 826 hektarai.

    Tai ketvirtas didžiausias rodiklis šiame metų taške per pastaruosius 15 metų. Didesni skaičiai buvo fiksuoti 2012 metais, 2017 metais ir 2022 metais, o 2012–2025 metų vidurkis siekia 434 711 hektarų.

    Ispanija ir Prancūzija – smūgio epicentre

    Didžiausią sudegusio ploto dalį Europos Sąjungoje sudaro Ispanija: iki rugpjūčio pradžios čia fiksuota 185 948 hektarai, arba apie 38 proc. viso ES rodiklio. Tai daugiau nei dukart viršija ankstesnių 14 metų vidurkį, skaičiuojant iki 31-osios savaitės.

    Prancūzija – antroje vietoje su 99 092 hektarais, tai sudaro apie 20 proc. ES bendro sudegusio ploto. Šaliai tai prasčiausias sezonas nuo 2012 metų šiame palyginime, o rodiklis daugiau nei tris kartus viršija 14 metų vidurkį.

    Italijoje iki to paties laikotarpio sudegė 79 084 hektarai, Portugalijoje – 47 776 hektarai, Graikijoje – 23 839 hektarai. Italijai ir Portugalijai 2026 metų sezonas pagal mastą patenka tarp prasčiausių per pastaruosius 15 metų, o Graikijai kai kurie ankstesni sezonai šiame metų taške buvo dar sunkesni.

    Rizika plečiasi į šiaurę

    Šiemet ryškesnį šuolį, lyginant su ankstesnių metų vidurkiais, registruoja ir šalys, kurios tradiciškai nelaikytos didžiausios gaisrų rizikos zonomis. Pavyzdžiui, Austrijoje iki rugpjūčio pradžios fiksuota 1 687 hektarai, Danijoje – 1 177 hektarai, Nyderlanduose – 1 677 hektarai, o Vokietijoje – 6 045 hektarai.

    Jungtinėje Karalystėje sudegė 22 206 hektarai, ir tai šiame metų taške yra prasčiausias rezultatas per 15 metų. Tuo metu Turkijoje šiemet sudegęs plotas mažesnis nei įprasta pagal pastarųjų metų vidurkius.

    „Šios vasaros karščio bangos ir gaisrai pietų Anglijoje rodo, kad gaisrų rizika nebėra vien Viduržemio regiono problema“, – sakė Simone Varotto.

    Specialistai pažymi, kad šiltesnės ir sausesnės vasaros, ilgėjantis gaisrų sezonas bei vėjai didina tikimybę, jog ekstremalūs gaisrai taps dažnesni. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvojo perspėjimo sistemoms, civilinės saugos pajėgumams ir prevencijai, ypač miestų prieigose ir miškingose priemiesčių zonose.

  • Karščio bangos keičia būsto rinką Prancūzijoje: be kondicionieriaus butas tampa nepatrauklus

    Karščio bangos keičia būsto rinką Prancūzijoje: be kondicionieriaus butas tampa nepatrauklus

    Karščio bangoms tampant vis dažnesnėms, Prancūzijos būsto pirkėjai vis labiau vertina ne vaizdą ar prestižą, o tai, kaip būstas išlaiko vėsą. Nekilnojamojo turto platformų tyrimai rodo, kad daugiau nei 8 iš 10 gyventojų namuose patiria diskomfortą dėl karščio.

    Ši tendencija keičia ir paieškų prioritetus: dalis žmonių pripažįsta svarstantys kraustytis vien dėl nepakeliamų temperatūrų bute. Tai ypač aktualu tankiai apstatytuose miestuose, kur naktimis sunkiau atvėsti, o vadinamasis miesto šilumos salos efektas dar labiau kelia temperatūrą.

    Ilgą laiką privalumu laikyta būsto orientacija į pietus kai kuriose vietose praranda patrauklumą. Paryžiuje vis dažniau skaičiuojama ne saulės, o šešėlio vertė, nes dideli langai ir tiesioginiai saulės spinduliai reiškia didesnes patalpų kaitros rizikas.

    „Į pietus orientuoti būstai nebėra tokie paklausūs kaip anksčiau, nes žmonės supranta, kad saulė tokį būstą smarkiai įkaitina“, – sakė nekilnojamojo turto agentas Josephas Denke.

    Apžiūrose pirkėjai vis dažniau tikrina, ar butą galima lengvai pervėdinti, ar yra skersinis išplanavimas, ar įmanoma atverti langus naktį ir sukurti skersvėjį. Vertinamos ir žaliuzės, langinės, taip pat kiemo ar terasos šešėlis bei medžiai šalia namo.

    Kondicionierius, anksčiau skelbimuose minėtas retai, tampa rimtu pardavimo argumentu. Platformų atstovai pastebi, kad savininkai vis dažniau aiškiai akcentuoja, jog būste įrengintas vėsinimas ar bent jau yra techninės galimybės jį sumontuoti.

    „Anksčiau savininkai nebūtinai pabrėždavo, kad turi langines ar kondicionierių. Šiandien tai dalykai, kurie labai aiškiai iškeliami į pirmą planą“, – sakė nekilnojamojo turto platformos PAP vadovė Laetitia Caron.

    Praktikoje tai jau veikia ir pardavimų greitį: kai kurie būstai, net ir patrauklūs pagal plotą ar vietą, susiduria su pirkėjų abejonėmis, jei patalpose blogai cirkuliuoja oras. Tokiais atvejais pirkėjai dažniau derasi dėl kainos, nes numato papildomas investicijas į vėsinimą ir saulės kontrolę.

    Šiluminis komfortas tampa atskiru kriterijumi ir platesniame kontekste. Energetinio efektyvumo priemonės, pastato izoliacija, išorinės žaliuzės ar pasyvaus vėsinimo sprendimai tampa vis svarbesni, nes karščio bangos Europoje vis dažniau laikomos nebe išimtimi, o pasikartojančia vasaros realybe.

  • Karščio vasara smogia ES: nuostoliai iki 180 mlrd. eurų, labiausiai nukenčia Prancūzija

    Karščio vasara smogia ES: nuostoliai iki 180 mlrd. eurų, labiausiai nukenčia Prancūzija

    Karštis gali „suvalgyti“ augimą

    Užsitęsęs ekstremalus karštis Europoje šią vasarą gali kainuoti Europos Sąjungos ekonomikai apie 180 mlrd. eurų. Tokį vertinimą pateikė „Triodos Bank“ tyrėjai, skaičiuodami tiesioginę ir netiesioginę karščio bei gaisrų žalą.

    Ši suma prilyginama maždaug 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto, tad poveikis būtų panašus į visus metus planuotą ekonomikos prieaugį. Kitaip tariant, karštis gali gerokai pristabdyti augimą ir priartinti bloką prie stagnacijos.

    Kur prarandami milijardai?

    Analizėje išskiriami keli kanalai, per kuriuos karštis smogia ekonomikai: žemės ūkio derliaus kritimas, energijos gamybos ir tiekimo sutrikimai, transporto infrastruktūros ribojimai ir darbo našumo mažėjimas. Pastarasis poveikis laikomas didžiausiu, tačiau jį sunkiausia tiksliai įvertinti.

    Karštis mažina augalų derlingumą, pieno ūkių produktyvumą, o tai vėliau atsispindi maisto kainose ir didesnėse verslo sąnaudose. Energetikoje problemų kelia ribojama kai kurių elektrinių veikla, mažėjantis hidroenergetikos potencialas dėl vandens trūkumo ir augančios didmeninės elektros kainos.

    Transporto sektoriuje karštis didina rizikas geležinkeliams ir keliams, o kai kur riboja ir vidaus vandenų laivybą. Tuo pat metu auga išlaidos remontui, vėsinimo sprendimams bei veiklos tęstinumui, o tai ypač jaučia logistikos ir pramonės grandinės.

    Darbo našumas krenta, kai viršija 30 laipsnių

    Tyrime pabrėžiama, kad darbuotojų našumas pradeda ryškiai mažėti, kai oro temperatūra peržengia maždaug 25–30 laipsnių ribą. Didžiausi nuostoliai fiksuojami lauko ir fiziškai sunkiuose darbuose, tačiau nukenčia ir biurų sektorius, nes karštis blogina miego kokybę bei dėmesio koncentraciją.

    Įvertinimuose remiamasi ir kitų analitikų skaičiavimais: ilgiau trunkant temperatūrai virš 30 laipsnių, vienam papildomam laipsniui siejamas kelių procentų produkcijos per valandą kritimas. Tai tiesiogiai reiškia mažesnę pagaminamą pridėtinę vertę ir didesnį spaudimą įmonių kaštams.

    Kodėl labiausiai nukenčia Prancūzija?

    Didžiausias smūgis tarp didžiųjų ES ekonomikų prognozuojamas Prancūzijai. Vertinimas grindžiamas ne vien temperatūra, o ir ekonomikos struktūra, sektorių jautrumu karščiui, kelionių į darbą trukme, oro kondicionavimo paplitimu bei visuomenės prisitaikymo lygiu.

    Skaičiuojama, kad Prancūzijai šiemet gali „dingti“ apie 1,4 procentinio punkto augimo, o tai reikštų realią riziką pereiti į ekonomikos susitraukimą. Kitos šalys, pavyzdžiui, Ispanija ar Italija, turi itin karščiui jautrių darbo vietų, tačiau ilgesnė prisitaikymo patirtis mažina vienos konkrečios vasaros smūgį.

    Žala, kurios BVP neparodo

    Ekonominiai skaičiavimai neapima visos kainos, kurią visuomenė sumoka per sveikatos ir gyvybių praradimus. Šią vasarą karščio bangos Europoje siejamos su tūkstančiais papildomų mirčių, o sveikatos sistemoms tenka didesnė apkrova dėl šilumos smūgių, dehidratacijos ir paūmėjančių lėtinių ligų.

    Didelę riziką didina ir miškų gaisrai: ES mastu kasmet fiksuojami dideli išdegę plotai, o sausros ir karščio kombinacija šią grėsmę augina. Be tiesioginių nuostolių turtui, padaroma žala ekosistemoms, prarandamos jų teikiamos paslaugos, didėja oro tarša ir kvėpavimo sutrikimų rizika.

    Tyrėjai pabrėžia, kad prisitaikymo priemonės, tokios kaip pastatų vėsinimas, darbo organizavimo pokyčiai, miestų žalinimas ar ankstyvo perspėjimo sistemos, gali sumažinti dalį nuostolių, tačiau visiškai jų neeliminuos. Kartu akcentuojama, kad be nuoseklaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo ekstremalūs vasaros epizodai ilgainiui taps vis brangesni.

  • Japonai pristatė „Trusco“ žmogaus šaldytuvą: 10 minučių ir kūnas atvėsta iki 5 laipsnių

    Japonijoje pristatytas neįprastas sprendimas, skirtas kovoti su vis dažnesnėmis karščio bangomis: asmeninė vėsinimo kabina, neretai vadinama žmogaus šaldytuvu. Įrenginį „Personal Cooling Box“ sukūrė Japonijos bendrovė „Trusco“, o jo idėja paprasta – per trumpą laiką greitai atvėsinti žmogų.

    Pastaraisiais metais ekstremalūs karščiai tampa nebe išimtimi, o tendencija, todėl auga ir poreikis alternatyvoms tradiciniams kondicionieriams. Tokios priemonės ypač aktualios ten, kur žmonės dirba sandėliuose, gamyboje ar lauke, o patalpų vėsinimas visam pastatui yra brangus arba neįmanomas.

    Kaip veikia vėsinimo kabina

    „Personal Cooling Box“ yra daugiau nei 2 metrų aukščio kabina su nedidele sėdyne viduje. Žmogui įėjus ir atsisėdus, vėsus oras pradedamas pūsti iš viršaus ir iš nugaros, kad atvėsinimas būtų tolygesnis nei naudojant įprastą ventiliatorių.

    Gamintojo teigimu, kabinos viduje palaikoma maždaug 5 laipsnių temperatūra, artima buitinio šaldytuvo skyriui. Skelbiama, kad apčiuopiamam efektui dažnai pakanka apie 10 minučių.

    Saugumo ribojimai ir naudojimas

    Siekiant sumažinti per didelio atšaldymo riziką, įrenginys turi automatinį laiko ribojimą. Po maždaug 20 minučių veikimo jis išsijungia, kad naudotojas nebūtų per ilgai veikiamas intensyvaus šalčio.

    Įrenginys suprojektuotas taip, kad nereikėtų sudėtingo montavimo: jis turi ratukus, todėl gali būti perstumiamas į kitą vietą. Tai leidžia jį naudoti tiek viduje, pavyzdžiui, gamybinėse erdvėse, tiek tam tikrose lauko vietose, jei yra tinkamos sąlygos ir elektros tiekimas.

    Kaina ir prieinamumas

    Standartinė „Personal Cooling Box“ versija Japonijoje kainuoja apie 8 500 eurų, perskaičiavus iš nurodytos kainos jenomis. Gamintojas taip pat skelbia, kad eksploatacijos kaštai yra palyginti nedideli, nes energijos sąnaudos vertinamos kaip nedidelė dalis bendro naudojimo kainų.

    Kol kas įrenginys oficialiai parduodamas tik Japonijoje, tačiau didėjant karščių dažniui ir darbo saugos reikalavimams, panašūs sprendimai gali sparčiau plisti ir kitose rinkose. Tokios kabinos dažniausiai pristatomos kaip trumpalaikė, greita atgaiva, o ne pilnavertė pastatų kondicionavimo alternatyva.

  • Kaip globalinis atšilimas keičia dykumas: mokslininkai įspėja apie karštį, dulkes ir net lietų

    Globalinis atšilimas vis dažniau siejamas su karščio bangomis Europoje ir kitur, tačiau dykumose jo poveikis pasireiškia ne vien paprastu temperatūros kilimu. Klimato mokslininkai pabrėžia, kad dykumos gali ir toliau kaisti, bet kai kur keičiasi ir kritulių režimas, todėl scenarijai nėra vienodi.

    Svarbu suprasti, kad dykuma moksliškai apibrėžiama pirmiausia pagal kritulių kiekį, o ne pagal karštį. Teritorijos, kur per metus iškrenta mažiau nei 250 milimetrų kritulių, paprastai laikomos dykumomis, todėl prie jų priskiriama ir Antarktida, nors ten vyrauja itin žemos temperatūros.

    Daugelis karščiausių pasaulio dykumų, tokių kaip Sahara ar Arabijos dykuma, yra maždaug ties 30-uoju šiaurės ar pietų platumos laipsniu. Šiose platumose atmosferos cirkuliacija dažnai lemia leidžiantisį, šylantį ir sausėjantį orą, kuris palaiko sausas sąlygas ir riboja debesų bei kritulių susidarymą.

    Didėjant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, šis balansas kai kuriose vietose persitvarko. Dalis regionų patiria dar intensyvesnį karštį, sausrą ir dulkių audras, o dykumėjimo procesai gali plėstis į teritorijas, kur anksčiau buvo daugiau augalijos.

    „Daugelyje pasaulio vietų globalinis atšilimas dykumas daro karštesnes, sausesnes ir dulkėtesnes, tačiau pokyčiai visur nevyksta vienodai“, – sako klimato mokslininkai.

    Kai kuriose dykumose situacija gali būti netikėta: dėl pakitusios atmosferos cirkuliacijos ir drėgmės pernašos didėja kritulių tikimybė. Tokios tendencijos stebimos pietiniuose Sacharos pakraščiuose, taip pat kai kuriuose Pietų Azijos ir Kinijos regionuose, kur įprastai sausos zonos periodiškai gauna daugiau lietaus nei anksčiau.

    Iš pirmo žvilgsnio dykumos „žalėjimas“ gali atrodyti kaip gera žinia, tačiau ekologai įspėja, kad tai nebūtinai reiškia ekosistemų atsigavimą. Staigesni kritulių svyravimai, naujų augalų rūšių plitimas ar dirvožemio pokyčiai gali išbalansuoti vietines bendrijas ir apsunkinti rūšių, prisitaikiusių prie itin sausų sąlygų, išlikimą.

    Mokslininkų vertinimu, dykumos yra vienos pažeidžiamiausių gamtinių sistemų, nes jose net nedideli kritulių ar temperatūros pokyčiai gali greitai pakeisti vandens prieinamumą, dirvožemio būklę ir gyvūnų bei augalų išteklius. Todėl globalinis atšilimas dykumoms reiškia ne vien daugiau karščio, bet ir sudėtingesnį, vietovėmis labai besiskiriantį klimato persitvarkymą.

  • Pomidorų nokinimą greitina ne saulė: sodininkė paaiškino, kas iš tiesų veikia

    Pomidorų nokinimą greitina ne saulė: sodininkė paaiškino, kas iš tiesų veikia

    Saulė ne visada padeda

    Pomidorams saulė būtina augti, tačiau vaisių nokimą ir raudonėjimą ji skatina ne taip, kaip daugelis įsivaizduoja. Sodininkai dažnai specialiai apnuogina kekes, kad vaisiai gautų kuo daugiau šviesos, bet karščių metu tai gali duoti priešingą rezultatą.

    Pomidorų spalvos pokyčius daugiausia lemia ne šviesa, o temperatūra ir etilenas – natūralios dujos, kurias išskiria nokstantys vaisiai. Dėl to intensyvus apšvietimas pats savaime nebūtinai reiškia greitesnį nokimą.

    Kodėl karštyje pomidorai lėčiau rausta?

    Pomidorams raudoną spalvą suteikia likopenas, o jo gamyba priklauso nuo šilumos režimo. Kai vaisiaus temperatūra pakyla virš maždaug 30 laipsnių, likopeno sintezė ryškiai sulėtėja arba gali laikinai sustoti, todėl pomidorai ilgiau išlieka gelsvi ar oranžiniai.

    Jei nuo lapų nuimama per daug žalios masės, vaisiai netenka natūralios „užuovėjos“ ir gali įkaisti labiau nei aplinkos oras. Tokiu atveju stipri saulė kartu su karščiu nokimą ne pagreitina, o pristabdo, be to, didėja saulės nudegimų rizika.

    „Galite nustebti, bet tiesioginiai saulės spinduliai patys savaime pomidorų nokimo nepagreitina. Svarbiausia yra tinkama temperatūra ir etilenas“, – sakė sodininkė.

    Kaip realiai paspartinti nokimą?

    Praktikoje veiksmingiausia strategija – skinti pomidorus tada, kai jie pradeda vos rausvėti. Tai ženklas, kad vaisius pasiekė vadinamąją fiziologinę brandą ir gali toliau normaliai nokti jau nuskintas.

    Norint pagreitinti procesą namuose, svarbu pasinaudoti etileno efektu: šalia pomidorų padėtas obuolys ar bananas išskiria daugiau etileno ir gali paspartinti gretimų vaisių nokimą. Tuo pat metu svarbiausia išlaikyti stabilią kambario temperatūrą, o ne bandyti „prikepti“ pomidorus saulėje.

    Sezono pabaigoje kartais taikomas ir švelnus augalo „stresas“, pavyzdžiui, saikingai sumažinamas laistymas ar ribojamas naujų ūglių augimas. Tačiau per didelis sausros sukėlimas gali susilpninti augalą ir pabloginti derliaus kokybę.

    Kodėl nuskinti pomidorai sunoksta?

    Pomidorui pradėjus rausti, jo kotelyje formuojasi atsiskyrimo zona, o maistinių medžiagų srautas iš augalo į vaisių mažėja. Nuo šio etapo nokimas vis labiau priklauso nuo paties vaisiaus fermentinių procesų ir etileno, todėl pomidoras gali sėkmingai sunokti ir ne ant kero.

    Dar viena priežastis skinti beveik sunokusius vaisius – skonio išsaugojimas. Ilgai laikant pomidorus ant kero per liūtis ar gausiai laistant, į vaisių patenka daugiau vandens, o skonis gali tapti blankesnis, minkštimas – vandeningesnis.

    Kur laikyti nuskintus pomidorus?

    Nuskintiems pomidorams šviesa nėra būtina: jie gali nokti dėžėje ar stalčiuje, jei tik temperatūra yra apie 20 laipsnių. Daug svarbiau vengti per didelių svyravimų ir laikyti vaisius sausoje, vėdinamoje vietoje.

    Šaldytuvas dažnai pakenkia skoniui, nes žema temperatūra slopina aromatą ir skonį formuojančių junginių vystymąsi. Dėl to pomidorai gali atrodyti prinokę, bet būti mažiau kvapnūs ir prastesnio skonio.

    Karštomis dienomis saugesnis kelias – ne apnuoginti vaisius ir ne kaitinti juos saulėje, o leisti jiems ramiai sunokti kambaryje. Taip sumažėja perkaitimo rizika ir dažnai išsaugomas sodresnis skonis.