CP v2

Tag: Karščio bangos

  • 3 dirvos dangos augalai, kurie atlaiko karščius: sodas žaliuos net per sausras

    3 dirvos dangos augalai, kurie atlaiko karščius: sodas žaliuos net per sausras

    Ilgėjančios karščio bangos ir dažnėjančios sausros keičia tai, kaip planuojame gėlynus ir veją. Vis daugiau sodininkų renkasi dirvos dangos augalus, kurie greitai uždengia žemę, sumažina drėgmės garavimą ir leidžia rečiau laistyti.

    Tokie augalai ypač praverčia saulėtose vietose, ant šlaitų, alpinariumuose ar skurdžiose, smėlingose dirvose. Tinkamai parinkta danga veikia kaip natūralus mulčias: vėsina dirvą, slopina piktžoles ir padeda išlaikyti tolygesnę drėgmę šaknų zonoje.

    Kaip dirvos danga taupo vandenį

    Kai dirvos paviršius paliekamas atviras, saulė ir vėjas greitai išgarina drėgmę, o po liūčių vanduo lengviau nubėga paviršiumi. Tanki augalų danga sumažina dirvos perkaitimą ir padeda ilgiau išsaugoti drėgmę net tada, kai kritulių nebūna kelias savaites.

    Svarbu atsiminti, kad net atspariausi augalai pirmą sezoną po pasodinimo reikalauja reguliaraus laistymo, kol įsišaknija. Vėliau jų poreikiai smarkiai sumažėja, o priežiūra dažniausiai apsiriboja lengvu formavimu ir retu papildomu laistymu per ilgiausias sausras.

    Šliaužiantis kadagys: žalias kilimas visus metus

    Šliaužiantis kadagys yra vienas patikimiausių pasirinkimų saulėtoms ir sausoms vietoms. Jis suformuoja tankų visžalį kilimą, gerai auga skurdžiose, smėlingose dirvose, o išsivystęs šaknynas padeda pasiekti gilesnius drėgmės sluoksnius.

    Geriausiai kadagys jaučiasi atviroje saulėje ir laidžioje dirvoje, kur neužsistovi vanduo. Įsitvirtinus augalui, laistymas paprastai reikalingas tik per išskirtinai ilgas sausras, todėl jis tinka sunkiau prižiūrimoms vietoms.

    Ylalapis flioksas ir šliaužiantis čiobrelis

    Ylalapis flioksas vertinamas dėl labai gausaus pavasarinio žydėjimo ir gebėjimo išlikti dekoratyvus net tada, kai drėgmės trūksta. Jam labiausiai tinka saulėtos vietos ir pralaidi dirva, o užmirkimas yra didesnė problema nei trumpalaikė sausra.

    Šliaužiantis čiobrelis sujungia dvi naudas: sudaro žemą, tankią dangą ir vasarą pražysta smulkiais žiedais, kurie vilioja apdulkintojus. Jis ypač gerai tinka lengvoms dirvoms, tarp trinkelių ar alpinariumams, o įsišaknijęs reikalauja labai nedaug vandens.

    Norint, kad dirvos danga realiai padėtų per karščius, verta pasirūpinti dirvos laidumu ir neperlaistyti, kad šaknys nesupūtų. Pasirinkus šliaužiantį kadagį, ylalapį flioksą ar šliaužiantį čiobrelį, gėlynas gali išlikti žalias ir tvarkingas net tada, kai vasara būna ypač sausa.

  • Mokslininkai apie Europos karščius: be klimato kaitos tokia kaitra būtų beveik neįmanoma

    Vakarų Europą apėmusi rekordinė karščio banga, pasak mokslininkų, be klimato kaitos būtų buvusi beveik neįmanoma. World Weather Attribution (WWA) tyrėjų vertinimu, dabartinės itin šiltos naktys regione tapo maždaug 100 kartų labiau tikėtinos nei prieš du dešimtmečius.

    WWA analizėje pabrėžiama, kad per kelis dešimtmečius šylantis klimatas pakeitė karščio bangų „foną“, todėl ekstremalios temperatūros pasiekiamos lengviau ir kartojasi dažniau. Skaičiuojama, kad panaši kaitra, kokia fiksuojama dabar, 1976 metų birželį būtų buvusi apie 3,5 laipsnio Celsijaus žemesnė.

    Šilumos poveikis jaučiamas ne tik dieną: ekstremaliai šiltos naktys ypač didina sveikatos riziką, nes organizmas nebeatsigauna po dienos karščio. Kai kuriose Prancūzijos vietovėse daugiau nei savaitę naktimis laikėsi aukštesnė nei 20 laipsnių Celsijaus temperatūra, o atskiromis naktimis minimali temperatūra priartėjo prie 30 laipsnių Celsijaus.

    Analizėje taip pat įvertintas šiluminis stresas, kai žmogaus kūnas nebesugeba pakankamai atvėsti prakaituodamas. Iš daugiau nei 800 Europos miestų apie 45 proc. jau patyrė arba, prognozuojama, patirs didžiausius šiluminio streso lygius birželio pabaigoje.

    Ilgalaikė tendencija atitinka tarptautinių institucijų skelbiamus duomenis: Pasaulio meteorologijos organizacija nurodo, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, daugiausia iš anglies, naftos ir dujų deginimo, pakėlė pasaulio vidutinę temperatūrą maždaug 1,4 laipsnio Celsijaus virš ikipramoninio XIX amžiaus lygio.

    „Šiuo metu darome per mažai, kad sulėtintume globalų atšilimą. Todėl, jam tęsiantis, reikia tikėtis, kad rekordai bus mušami vis dažniau“, – sakė Londono Imperijos koledžo ekstremalių reiškinių tyrėja Claire Barnes, viena iš WWA analizės bendraautorių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausi karščio bangų padariniai sveikatai dažnai išryškėja ne iš karto. WWA primena mokslinius vertinimus, jog 2022 metų vasarą per karščio bangų seriją Europoje galėjo mirti daugiau kaip 60 000 žmonių dėl su karščiu susijusių priežasčių.

    WWA taip pat pažymi, kad šį kartą stiprios kaitros Europoje nepaaiškina El Ninjo reiškinys, paprastai didinantis pasaulines temperatūras. Tai sustiprina išvadą, kad pagrindinis veiksnys, didinantis tokių ekstremumų tikimybę, yra ilgalaikis klimato šiltėjimas.

  • Kelionės 2026 metais keičiasi iš esmės: ekstremalūs orai, konfliktai ir atsakingas turizmas

    Kelionės 2026 metais keičiasi iš esmės: ekstremalūs orai, konfliktai ir atsakingas turizmas

    2026 metais kelionių rinka įžengė į naują etapą: turistų srautai vėl auga, tačiau keliautojų sprendimus vis labiau lemia rizikos vertinimas. Ekstremalūs orai, geopolitinė įtampa ir vietos bendruomenių spaudimas verčia kryptis ir verslą persvarstyti, kaip priimami svečiai.

    OECD apžvalgoje teigiama, kad tarptautinių turistų atvykimai OECD šalyse 2025 metais augo apie 3,4 proc. ir pasiekė rekordinį 847 mln. lygį. Kartu pabrėžiama, kad dalis šalių į 2026 metus žiūri optimistiškai, tačiau bendras vaizdas išlieka netolygus.

    Kur turizmas augo sparčiausiai?

    Ataskaita išskiria kelias valstybes, kuriose 2025 metais fiksuotas dviženklis atvykstamojo turizmo augimas ir pasiekti rekordai. Tarp lyderių minimos Suomija, Japonija, Pietų Korėja ir Norvegija, o augimą skatino geresnis susisiekimas bei paklausos sugrįžimas po pandemijos.

    Vis dėlto ne visur tendencijos vienodos: kai kuriose didelėse rinkose atvykimų skaičiai mažėjo ir dar negrįžo į ikipandeminį lygį. OECD mini, kad tam įtakos turi kainų šuoliai, skrydžių pasiūlos persitvarkymas ir atsargesnis vartotojų elgesys.

    Konfliktai keičia įpročius

    Geopolitinės krizės tampa svarbiu veiksniu planuojant atostogas, nes jos veikia tiek saugumo vertinimą, tiek kelionės kainą. OECD pažymi, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose trikdo kelionių srautus, kelia logistikos kaštus ir mažina dalies keliautojų pasitikėjimą.

    Tokiose situacijose dažnėja trumpesnės išvykos, renkamasi labiau pažįstamos kryptys ir atidžiau lyginamos atšaukimo sąlygos. Turizmo paslaugų teikėjams tai reiškia poreikį planuoti sezonus lanksčiau ir greičiau reaguoti į paklausos pokyčius.

    „Tai reiškia pritaikyti pandemijos ir konfliktų pamokas, stiprinti pasirengimą krizėms ir valdyti lankytojų srautus taip, kad turizmas kurtų ilgalaikę naudą“, – sakė OECD generalinis sekretorius Mathias Cormann.

    Ekstremalūs orai tampa norma

    Karščio bangos, miškų gaisrai, audros ir ciklonai vis dažniau lemia, kada ir kur keliaujama. Dėl to kryptys vis labiau integruoja rizikos vertinimą į turizmo planavimą: nuo perspėjimo sistemų iki aiškių evakuacijos ir pagalbos protokolų.

    Praktikoje tai reiškia daugiau realaus laiko pranešimų turistams, daugiakalbes skubios informacijos priemones ir investicijas į atsparesnę infrastruktūrą. Miestai taip pat ieško sprendimų karščiui suvaldyti, pavyzdžiui, plėtoja vėsinamas viešas erdves ir pritaiko kultūros objektus lankytojams per kaitrą.

    Atsakingas turizmas iš nišos tampa taisykle

    OECD pabrėžia, kad augantis turizmas turi duoti apčiuopiamą naudą vietos bendruomenėms, o ne vien didiesiems tinklams. Todėl vis dažniau kalbama apie vietos verslų skatinimą, sertifikavimo schemas ir bendruomeninį turizmą, kai dalis vertės lieka regione.

    Kartu plinta priemonės, skirtos suvaldyti perteklinius srautus: turistiniai mokesčiai, ribojimai, bilietai konkrečiam laikui ir aktyvesnė antrojo pasirinkimo miestų bei ne sezono kelionių reklama. Keliautojams tai reiškia daugiau planavimo, bet ir aiškesnes taisykles bei saugesnę patirtį.

    Ekspertai prognozuoja, kad 2026 metų kelionių kryptys konkuruos ne tik kainomis, bet ir gebėjimu užtikrinti stabilumą: greitą informavimą, lankstų aptarnavimą ir atsakingą poveikio aplinkai bei vietos gyvenimui valdymą.

  • Karščio bangos Europoje sparčiai tirpdo Šveicarijos ledynus: mokslininkai įspėja dėl vandens rizikų

    Europą užklupusios karščio bangos šią vasarą vis labiau veikia Alpių ledynus, o ypač Šveicarijoje sniego danga kai kur ištirpo gerokai anksčiau nei įprasta. Mokslininkai pažymi, kad tai reiškia ilgesnį laiką, kai saulė tiesiogiai šildo ledą, todėl tirpsmas įsibėgėja dar greičiau.

    Šveicarijos ledynai yra svarbi Europos vandens sistemos dalis: jie papildo upes, prisideda prie geriamojo vandens tiekimo, žemės ūkio poreikių ir hidroenergijos gamybos. Kai žiemą sukauptas sniegas nutirpsta per anksti, ledynas netenka natūralios apsaugos, o prarastas ledas per vieną sezoną nebeatsistato.

    „Dabar esame situacijoje, kuri paprastai susiklosto tik rugpjūtį. Tai iš tiesų kelia nerimą“, – sakė Ciuricho ETH glaciologas Matthias Huss.

    Ekspertų vertinimu, šį sezoną ledynai į šiltesnį laikotarpį įžengė su mažesniu sniego kiekiu nei daugiametis vidurkis, o vėliau sekusios karščio bangos procesą dar paspartino. Dėl to kai kurie rodikliai, pasak stebėseną vykdančių specialistų, pasiekė vėlyvai vasarai būdingą lygį maždaug mėnesiu anksčiau.

    Tokie pokyčiai svarbūs ne tik kalnų regionams. Ilgainiui tai gali reikšti mažiau stabilias gėlo vandens atsargas: pavasarį ir vasaros pradžioje vandens gali laikinai padaugėti dėl spartaus tirpsmo, tačiau vėliau, mažėjant ledo tūriui, didėja sausros ir žemų upių debitų rizika.

    Mokslininkai pabrėžia, kad spartėjantis ledynų tirpsmas siejamas su klimato šiltėjimu, o ekstremalios karščio bangos Europoje tampa dažnesnės ir intensyvesnės. Praktikoje tai reiškia, kad ledynų stebėseną tenka vykdyti vis dažniau: nuo palydovinių vaizdų iki vietoje atliekamų matavimų, kurie leidžia tiksliai fiksuoti, kaip greitai mažėja ledo sluoksnis.

    „Tai nėra istorija apie tai, kas nutiks po šimto metų. Kai kuriuos padarinius galime pajusti per artimiausius 10–20 metų“, – pabrėžė Matthias Huss.

  • Karščio banga Europoje keičia elektros rinką: kondicionieriai kelia paklausą ir kainas

    Karščio banga Europoje keičia elektros rinką: kondicionieriai kelia paklausą ir kainas

    2026 metų birželio karščio banga Europoje išryškino naują tendenciją: augantis vėsinimo poreikis vis labiau formuoja elektros paklausą ir kainų dinamiką. Kai temperatūra kyla, namuose, biuruose ir versluose dažniau įjungiami kondicionieriai, o tai per kelias dienas gali smarkiai padidinti sistemos apkrovą.

    Nors kondicionieriai Europoje vis dar retesni nei JAV ar Japonijoje, jų paplitimas nuosekliai auga. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, apie 20 proc. Europos namų ūkių turi oro kondicionavimo įrangą, o šis skaičius didėja, nes karščio bangos tampa dažnesnės ir intensyvesnės.

    „Europai šylant, vis daugiau žmonių persvarsto vėsinimą. Per pastaruosius 10 metų kondicionierių turėjimas padidėjo maždaug perpus, o metiniai pardavimai dabar apie 30 proc. didesni nei prieš 5 metus“, – sakė Tarptautinės energetikos agentūros energijos vartojimo efektyvumo politikos analitikas Fabian Voswinkel.

    Birželio pabaigoje dalis Europos šalių fiksavo rekordines temperatūras. Vokietijoje rytinis Coschen miestelis birželio 28 dieną pasiekė 41,7 laipsnio karštį, Prancūzijoje birželio 24 dieną užfiksuota karščiausia birželio diena, o vakarų Prancūzijos Palluau temperatūra pakilo iki 43,8 laipsnio.

    Kaip išaugo elektros paklausa?

    Visos Europos mastu dar nėra tikslių skaičių, kiek elektros per šią karščio bangą buvo sunaudota būtent vėsinimui. Vis dėlto didžiųjų rinkų paklausos kreivės rodo aiškų šuolį sutapus aukščiausioms temperatūroms ir aktyviausiam vėsinimui.

    Remiantis Eurelectric duomenimis, Vokietijoje paros elektros suvartojimas nuo 1 267 GWh birželio 11 dieną padidėjo iki 1 396 GWh birželio 25 dieną. Prancūzijoje augimas buvo dar ryškesnis: nuo 1 048 GWh iki 1 255 GWh per tą patį laikotarpį.

    Prancūzijos perdavimo sistemos operatorius RTE nurodo, kad per intensyvius karščius kiekvienas papildomas laipsnis paprastai padidina suvartojimą 0,7–1 GW, priklausomai nuo paros meto. Tai leidžia daryti išvadą, kad vėsinimo poreikis buvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių dviženklį vidutinį paros paklausos šuolį.

    Kodėl šoktelėjo didmeninės kainos?

    Didėjant paklausai, įtampa persikėlė ir į didmeninę elektros rinką, kur kainos reaguoja beveik akimirksniu. Karščio piko dienomis Vokietijos ir Liuksemburgo bendra rinka fiksavo didmenines kainas, viršijusias 200 eurų už MWh, Prancūzijoje jos artėjo prie 160 eurų už MWh, o Ispanijoje pikai siekė kiek daugiau nei 110 eurų už MWh.

    Kainas augino ne vien kondicionierių sukelta paklausa, bet ir tuo pat metu pablogėjusios gamybos sąlygos. Šiaurės vakarų Europoje karščio piko metu sumenko vėjo elektrinių gamyba, todėl rinkoje daugiau svorio įgijo brangesnė dujinė ir anglies generacija, dažnai nustatanti ribinę kainą.

    Papildomą spaudimą sukėlė ir Prancūzijos branduolinės energetikos apribojimai: nacionalinė energetikos bendrovė „EDF“ buvo priversta sumažinti branduolinę gamybą 4,1 GW, nes upių vanduo per daug įkaito ir tapo sudėtingiau užtikrinti reaktorių aušinimą. Tokios situacijos mažina eksporto galimybes ir didina kainų riziką kaimyninėse rinkose.

    Vėsinimas tampa nauju elektros varikliu

    Ilgesnėje perspektyvoje vėsinimo paklausa tampa vis svarbesne elektros vartojimo augimo dalimi, nors ją lenkia kiti veiksniai, tokie kaip elektromobiliai, duomenų centrai ir šilumos siurbliai. Tarptautinė energetikos agentūra pabrėžia, kad augimą lems ne tik temperatūros, bet ir pastatų energinis efektyvumas, įrangos našumas bei tinklų lankstumas.

    Eurostat duomenys rodo, kad namų ūkių energijos vartojimas vėsinimui ES nuo 2015 metų apytiksliai padvigubėjo, o didžiosiose ekonomikose augimas ypač ryškus. Vis dėlto vėsinimas 2024 metais sudarė tik apie 0,8 proc. ES galutinio energijos suvartojimo, todėl rinka dar turi didelį augimo potencialą.

    Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausi sprendimai yra efektyvesnė įranga, išmanesnis vartojimo valdymas ir geresnė pastatų izoliacija, nes dalis rinkos vis dar remiasi mažiau efektyviais nešiojamais įrenginiais. Kartu vis didesnį vaidmenį gali atlikti saulės energetika, nes vėsinimo pikas dažniausiai sutampa su dienos metu didžiausia saulės elektrinių generacija.

    Didėjant karščių dažniui, vėsinimas vis dažniau vertinamas ne kaip komforto klausimas, o kaip visuomenės sveikatos ir saugumo priemonė. Tai reiškia, kad elektros sistemos turės prisitaikyti prie naujų vasaros pikų, o kainų šuoliai taps dar vienu argumentu investuoti į efektyvumą ir tinklų lankstumą.

  • Kodėl cukinija tampa karti: viena klaida sode gali baigtis apsinuodijimu

    Kodėl cukinija tampa karti: viena klaida sode gali baigtis apsinuodijimu

    Kartus cukinijos skonis dažniausiai nėra „natūrali“ daržovės savybė. Jį lemia cucurbitacinai – natūralūs moliūginių šeimos junginiai, kuriuos augalai gamina kaip apsaugą nuo kenkėjų. Žmogui jie jaučiami kaip intensyvus kartumas, kuris aiškiai skiriasi nuo įprasto cukinijos skonio.

    Šiuolaikinės prekyboje esančios cukinijų veislės paprastai atrinktos taip, kad cucurbitacinų būtų tik pėdsakai. Todėl kartumas dažniau pasitaiko mėgėjiškuose daržuose, ypač kai sėjama iš pačių susirinktų sėklų. Būtent čia atsiranda didžiausia rizika, kad iš pažiūros graži daržovė bus netinkama vartoti.

    Kas sukelia kartumą?

    Viena dažniausių priežasčių – nevaldomas kryžminimasis. Cukinija priklauso tai pačiai augalų grupei kaip kai kurie dekoratyviniai moliūgai, kurie gali turėti daug cucurbitacinų. Jei tokie augalai auginami netoliese ir žydi tuo pačiu metu, vabzdžiai gali pernešti žiedadulkes, o vėliau iš surinktų sėklų išaugusios cukinijos gali imti kaupti kartumą lemiančias medžiagas.

    Svarbu suprasti, kad kryžminimosi pasekmės dažnai išryškėja ne tą patį sezoną. Šių metų derlius gali būti normalus, tačiau problema atsiranda kitais metais, kai pasėjamos sėklos iš tokių vaisių. Dėl to vien iš išvaizdos atpažinti rizikos beveik neįmanoma.

    Karštis ir sausra gali sustiprinti

    Net jei augalas turi polinkį gaminti cucurbitacinus, jų kiekį gali padidinti aplinkos stresas. Ilgalaikė sausra, karščio bangos ir staigūs temperatūros svyravimai skatina augalą aktyviau gintis, o tai gali pasireikšti kartesniu skoniu. Pastaraisiais metais dažnėjant karščiams, daržininkai su tuo susiduria vis dažniau.

    Praktikoje tai reiškia, kad rizika didžiausia tada, kai sutampa du veiksniai: netinkamos ar iš savų sėklų gautos genetinės savybės ir ekstremalesnės oro sąlygos. Tokiais atvejais net viena karti cukinija gali sugadinti patiekalą ir sukelti sveikatos problemų.

    Ar karti cukinija pavojinga?

    Ryškiai karti cukinija nėra tinkama maistui. Cucurbitacinai yra termiškai atsparūs, todėl kepimas, virimas ar grilinimas kartumo nepanaikina ir rizikos nesumažina. Jei kartumas juntamas, saugiausia sprendimą priimti iš karto.

    Pirmieji negalavimai gali pasireikšti per kelias minutes ar per kelias valandas po valgymo. Dažniausi simptomai – pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, spazmai ir viduriavimas, o sunkesniais atvejais gresia skysčių netekimas ir bendras silpnumas. Pajutus stiprius simptomus, rekomenduojama kreiptis į medikus.

    Vienas paprasčiausių atsargumo žingsnių – prieš gaminant paragauti mažą gabalėlį žalios cukinijos minkštimo. Jei kartumas aiškiai juntamas, kąsnį reikia išspjauti, o visą vaisių išmesti. Ragauti didelio kiekio nereikia, nes kartumas paprastai būna labai ryškus.

    Kaip apsisaugoti darže?

    Patikimiausia prevencija – rinktis sertifikuotas, patikimo gamintojo sėklas ir vengti sėklų rinkimo iš atsitiktinių, nežinomos kilmės vaisių. Jei vis dėlto sėklas renkatės patys, verta pasirūpinti, kad netoliese neaugtų dekoratyviniai moliūgai ar kitos stipriau karstančios moliūginės veislės. Taip pat padeda tolygesnis laistymas per karščius, nes augalui patiriant mažiau streso sumažėja ir kartumo rizika.

    Jei karti cukinija jau pateko į virtuvę, jos „išgelbėti“ nepavyks. Nei mirkymas, nei sūdymas, nei prieskoniai nepašalina cucurbitacinų. Tokiu atveju saugiausia – nevartoti ir neeksperimentuoti.

  • Japonų vėsinantys kaklaraiščiai ir kinų „facekini“: kaip pasaulis gelbėjasi nuo kaitros

    Japonų vėsinantys kaklaraiščiai ir kinų „facekini“: kaip pasaulis gelbėjasi nuo kaitros

    Karščių banga keičia įpročius

    Dažnėjant karščio bangoms visame pasaulyje, vis daugiau žmonių ieško ne kondicionierių, o kasdienių, greitai pritaikomų būdų atvėsti. Dalis jų Europoje atrodo neįprastai, tačiau daug kur Azijoje, Afrikoje ar Amerikoje tokios priemonės naudojamos dešimtmečius.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią riziką kelia ne vien aukšta temperatūra, bet ir didelė drėgmė, prastai vėdinamos patalpos bei perkaitimas miestuose. Dėl to ypač svarbu ne tik gerti vandenį, bet ir mažinti šilumos apkrovą kūnui.

    Japonijos triukai: vėsinti kaklą ir pulsą

    Japonijoje vasarą paplito vėsinantys kaklaraiščiai ir kaklo audiniai su gelio įdėklais ar mažais šaltų paketų moduliais. Jie veikia paprastai: vėsinant kaklą, riešus ar pažastis, atvėsinamas kraujas paviršinėse kraujagyslėse, todėl sumažėja bendras karščio pojūtis.

    Kasdienybėje dažnai matomi ir ant kaklo nešiojami šalčio žiedai bei lengvi drėkinami rankšluosčiai, periodiškai sudrėkinami vandeniu. Tokie sprendimai remiasi garavimo principu: vandeniui garuojant, šiluma „paimama“ iš odos ir aplinkos.

    Dar vienas tradicinis variantas yra tenugui, plonas medvilninis rankšluostėlis, kurį žmonės slepia po apykakle ar po kepure. Jis sugeria prakaitą ir, sudrėkintas, padeda vėsinti odą be papildomų prietaisų.

    Kinija ir saulė: nuo „facekini“ iki UPF kaukių

    Kinijoje kaip apsauga nuo ultravioletinių spindulių išpopuliarėjo vadinamasis „facekini“ – elastingas gobtuvas, paliekantis atviras tik akis, nosį ir burną. Iš pradžių jis buvo labiausiai siejamas su pajūriu ir maudynėmis, kai norima išvengti intensyvios saulės.

    Pastaraisiais metais paplito ir kasdienės lengvos UV apsaugos kaukės iš kvėpuojančių funkcinių medžiagų, neretai pažymėtos UPF 50+ reitingu. Jos atliepia ne tik klimatą, bet ir kultūrinius odos priežiūros bei išvaizdos standartus, todėl dėvimos miestuose, kelionėse ar važiuojant dviračiu.

    Prie saulės apsaugos dažnai derinamos ir plačiabrylės skrybėlės bei lengvi audiniai, kuriuos galima drėkinti. Toks derinys vienu metu mažina tiesioginių spindulių poveikį ir padeda kūnui vėsintis garuojant vandeniui.

    Architektūra ir senosios technologijos: vėsa be elektros

    Daugelis karštų regionų remiasi trimis universaliais principais: šešėliu, oro judėjimu ir šilumine mase. Storos molio ar akmens sienos lėtai įkaista ir lėtai atiduoda šilumą, todėl patalpose temperatūra svyruoja mažiau.

    Pietvakarių JAV tradiciniai molio ir akmens statiniai su mažesniais langais bei išsikišusiais stogais padeda sumažinti saulės kaitrą. Meksikoje ir kitose karštose vietovėse vidiniai kiemai dažnai tampa natūraliais vėsesniais taškais, o dienos ritmą papildo poilsis per didžiausią kaitrą.

    Egipte ir kituose regionuose žinomi vėjo gaudytojai, nukreipiantys vėsesnį orą į pastatus, taip pat praktika kabinti drėgną audinį lange. Pro drėgną audinį tekantis oras atvėsta, nes garavimui reikalinga energija paimama iš aplinkos šilumos.

    Karščių valdymas vis dažniau tampa ne vien komforto, bet ir sveikatos klausimu, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams bei sergantiems lėtinėmis ligomis. Pasaulio patirtys rodo, kad paprastos, fiziologija ir fizika paremtos priemonės gali būti veiksmingos, jei taikomos laiku ir nuosekliai.

  • Europa kaista vis greičiau, bet kondicionieriai dar retenybė: štai kas labiausiai stabdo

    Europa kaista vis greičiau, bet kondicionieriai dar retenybė: štai kas labiausiai stabdo

    Karščio bangos ilgėja

    Vakarų ir Vidurio Europoje karščio bangos vis dažniau atneša rekordines temperatūras, o karšti laikotarpiai prasideda anksčiau ir trunka ilgiau. Vis dėlto buitinė oro kondicionavimo įranga daugelyje šalių vis dar nėra tokia įprasta kaip, pavyzdžiui, JAV.

    Ekspertai šią situaciją aiškina istorine patirtimi: ilgą laiką daugumai Europos regionų tiesiog nereikėjo intensyvaus pastatų vėsinimo. Gyventojai buvo įpratę gelbėtis ventiliatoriais, vėsiais dušais ir naktiniu patalpų vėdinimu.

    Kodėl Europa atsiliko?

    Skirtumas nuo JAV išlieka ryškus: ten oro kondicionierius turi beveik devyni iš dešimties namų ūkių, o Europoje vėsinimo įranga dažniau sutinkama viešbučiuose ir restoranuose nei butuose. Dalis gyventojų iki šiol vertina kondicionavimą kaip nebūtiną komforto prekę, o ne sveikatos apsaugos priemonę.

    Svarbūs ir kaštai: įrangos įsigijimas, montavimas ir eksploatacija brangsta, o elektros kainos daugelyje Europos valstybių yra aukštos. Kai karščiai trukdavo trumpiau, investicija daugeliui atrodė neatsiperkanti.

    Didelę įtaką daro ir pastatų tipas. Pietų Europoje nemažai senesnių namų statyti prisitaikant prie karščio: storesnės sienos, mažesni langai, geresnis natūralus šešėliavimas ir skersvėjis padeda lėčiau įkaisti patalpoms.

    Kituose regionuose daug gyvenamųjų namų pastatyta dar iki oro kondicionavimo paplitimo, todėl modernių sistemų įrengimas tampa sudėtingas. Daugiabučiuose tai dažnai reiškia papildomus derinimus, inžinerinius sprendimus ir didesnes sąnaudas.

    Nauja banga kelia naujų problemų

    Kliūtimi kartais tampa ir taisyklės, ypač istoriniuose centruose, kur ribojamas išorinių įrenginių montavimas dėl pastatų išvaizdos. Dėl to gyventojai renkasi mažiau efektyvius sprendimus arba vėsinimo apskritai atsisako.

    Tačiau augančios temperatūros keičia įpročius: prognozuojama, kad iki amžiaus vidurio oro kondicionierių skaičius Europos Sąjungoje gali viršyti 275 000 000. Tai reikštų daugiau nei dvigubą augimą, palyginti su 2019 metais.

    Spartesnė plėtra turi ir kainą: kondicionieriai naudoja daug elektros, o veikdami šilumą išmeta į lauką, todėl tankiai užstatytuose miestuose gali stiprinti šilumos salos efektą. Jei elektra gaminama iš iškastinio kuro, didėja ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

    Europa atsiduria dilemoje: reikia apsaugoti gyventojus nuo pavojingo karščio, bet kartu mažinti poveikį klimatui. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama efektyvesniems šilumos siurbliams su vėsinimo funkcija, pastatų renovacijai, šešėliavimui ir geresnei ventiliacijai.

  • Mokslininkai atskleidė: čiurliai kasmet grįžta į tą patį lizdą, o karštis kelia naują grėsmę

    Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad čiurliai pasižymi išskirtiniu prisirišimu prie konkrečios lizdavietės: dauguma paukščių kasmet sugrįžta į tą pačią vietą net po tūkstančių kilometrų migracijos. Tyrėjai pabrėžia, kad ši elgsena daro lizdaviečių apsaugą miestuose ir miesteliuose ypač svarbią.

    Tyrimas, kurį atliko Karališkoji paukščių apsaugos draugija, rėmėsi ilgalaikiais stebėjimais vienoje Pietvakarių Anglijos vietovėje. 15 metų trukusio darbo metu buvo stebimi šimtai lizdų, o suaugę paukščiai žymimi žiedais, kad būtų galima tiksliai sekti jų sugrįžimus.

    Duomenys parodė, kad apie 94 proc. stebėtų čiurlių kasmet grįždavo į tą patį lizdą, kuriame perėjo ankstesniais metais. Tuo metu poros stabilumas buvo mažesnis: maždaug 59 proc. paukščių kitą sezoną perėjo su tuo pačiu partneriu.

    Prie lizdų įrengtos kameros fiksavo ir konfliktus: dėl teisės užimti lizdavietę paukščiai neretai susiremia, ypač kai tinkamų angų pastatuose mažėja. Tokia konkurencija sustiprėja renovuojant senus namus, keičiant stogus ar šiltinant fasadus, kai užsandarinami plyšiai ir ertmės.

    „Pirmą kartą galėjome dokumentiškai patvirtinti, kokia stipri yra čiurlių ištikimybė būtent lizdavietei. Tai dar kartą parodo, kad tokias vietas būtina saugoti mūsų miestuose ir kaimuose“, – sakė Karališkosios paukščių apsaugos draugijos tyrėjas Malcolmas Burgessas.

    Jungtinėje Karalystėje čiurliai įtraukti į rūšių, kurioms reikalinga sustiprinta apsauga, sąrašus, o jų populiacija nuo 1995 metais, kaip skelbia gamtosaugininkai, smuko maždaug 70 proc. Viena svarbiausių priežasčių siejama su lizdaviečių praradimu, kai pastatai sandarinami ar pertvarkomi nepaliekant ertmių paukščiams.

    Reaguodama į problemą, Škotija nuo šių metų įpareigojo naujų namų statyboje numatyti specialius sprendimus čiurliams, pavyzdžiui, integruotus lizdavietės tipo blokelius. Tuo tarpu Anglijoje analogiškas reikalavimas kol kas nėra įtvirtintas nacionaliniu mastu, nors tokio sprendimo kaina, kaip nurodoma viešai, siekia apie 40 eurų už vienetą.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje nuskambėjo ir praktiniai pavyzdžiai, kaip sprendimai daromi po visuomenės spaudimo. Vienu atveju infrastruktūros valdytojas po gyventojų protestų atnaujino uždarytas angas viaduke, kad čiurliai galėtų sugrįžti į įprastas vietas.

    Tyrėjai ir savanorių grupės atkreipia dėmesį į dar vieną riziką, kuri stiprėja dėl klimato kaitos: karščio bangas perėjimo metu. Kai lizdavietės įkaista, jaunikliai gali perkaisti ir iškristi iš lizdo, o ant žemės atsidūrę čiurliai dažnai nebegali patys pakilti.

    „Svarbiausias veiksnys šiemet bus tai, kiek jauniklių neteksime dėl itin aukštos temperatūros lizduose. Tai nauja rimta problema šiai rūšiai“, – sakė čiurlių apsaugos iniciatyvų koordinatorius Nickas Brownas.

    Gamtosaugininkai pabrėžia, kad situaciją gali pagerinti paprasti, bet nuoseklūs sprendimai: planuojant renovacijas palikti ar įrengti saugias lizdavietes, o karščių metu gyventojams būti atidiems, jei šalia namų randama nusilpusių jauniklių. Kuo daugiau miestai prisitaikys prie laukinių rūšių poreikių, tuo didesnė tikimybė, kad čiurliai išliks įprasta vasaros dangaus dalimi.

  • Japonai karštį įveikia be kondicionieriaus: keli paprasti triukai, kurie veikia ir Lietuvoje

    Japonai karštį įveikia be kondicionieriaus: keli paprasti triukai, kurie veikia ir Lietuvoje

    Karščio bangos ir vadinamosios tropinės naktys, kai temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 laipsnių, Europoje pasitaiko vis dažniau. Tokios sąlygos apsunkina miegą ir atsigavimą, o kondicionierius ne visiems prieinamas arba norisi jį naudoti kuo trumpiau. Japonijoje, kur vasaros daugelyje regionų yra tvankios ir drėgnos, per kartas susiformavo paprasti būdai, padedantys sumažinti kaitros pojūtį namuose ir mieste.

    Vienas žinomiausių įpročių yra uchimizu, kai ryte arba vakare vandeniu sudrėkinami kiemai, takai ar erdvės prie namų. Garuodamas vanduo sugeria šilumą ir trumpam atvėsina aplinką, o kartu prislopina dulkes. Praktikoje pabrėžiama, kad tam dažnai naudojamas surinktas lietaus vanduo arba vadinamasis pilkasis vanduo, kad būtų taupomi ištekliai.

    Vėsa iš garavimo ir šešėlio

    Japonų kasdienybėje svarbi ne tik vėsa, bet ir šešėlis, todėl karštomis dienomis dažnai naudojami vėduoklės tipo vėsintuvai, rankiniai ventiliatoriai ar kaklą vėsinančios juostos. Populiarūs ir skėčiai nuo saulės su UV apsauga, nes jie mažina tiesioginių spindulių poveikį ir perkaitimo riziką. Šešėlis gali pastebimai sumažinti jaučiamą temperatūrą, ypač kai miestuose vyrauja įkaitęs asfaltas ir betonas.

    Praktiškas principas paprastas: kuo mažiau tiesioginės saulės patenka į kūną ir į patalpas, tuo lengviau išvengti perkaitimo. Todėl dieną verta užtemdyti langus, ypač pietinėje pusėje, o vėdinti intensyviau tada, kai lauke vėsiau. Toks režimas padeda sumažinti šilumos kaupimąsi bute net ir be papildomos technikos.

    Kaip lengviau užmigti per karštį

    Didžiausias iššūkis daugeliui yra naktis, nes kokybiškam miegui svarbu, kad kūno temperatūra prieš užmiegant sumažėtų. Japonijoje paplitęs sprendimas yra vėsesnis dušas ar trumpa vėsi vonia prieš miegą, padedanti greičiau nusiraminti ir atvėsti. Taip pat naudojamos vėsinančios pagalvės, paklodės ar kilimėliai, kurie trumpam suteikia vėsos pojūtį kontaktuojant su oda.

    Tradiciniuose namuose dažnai miegama arčiau grindų, nes šiltesnis oras kyla į viršų, o žemiau paprastai būna vėsiau. Kai karštis ypač vargina, pasitelkiami ir drėgni audiniai, pavyzdžiui, lengvai sudrėkinta paklodė, kuri vėsina garuodama. Svarbu, kad patalpa būtų vėdinama taip, jog drėgmė neužsistovėtų ir nekeltų papildomo tvankumo.

    Smulkūs įpročiai, kurie keičia savijautą

    Kasdienėse situacijose dažnai padeda maži dalykai: sudrėkintas rankšluostėlis ant sprando, vandens purškiklis odai ar drabužiams, vėsinančios servetėlės. Tokie sprendimai veikia todėl, kad vėsina tas kūno vietas, kuriose paviršinės kraujagyslės yra arčiau odos, pavyzdžiui, kaklą ar riešus. Tai nereiškia, kad jie pakeičia medicinines rekomendacijas, tačiau gali palengvinti savijautą kasdienėje veikloje.

    Ne mažiau svarbi ir apranga bei mityba: lengvi, orui laidūs audiniai ir šviesesnės spalvos padeda mažinti perkaitimą. Karštomis dienomis pravartu rinktis daugiau vandens turinčius produktus, vengti sunkių patiekalų ir nepamiršti skysčių. Kuo mažiau papildomo krūvio organizmui, tuo lengviau ištverti tvanką.