Tag: Kaufland

  • Rogaliai Šv. Martyno dienai: kur Lenkijoje 2026 metais jie pigiausi ir kokios akcijų sąlygos

    Artėjant lapkričio 11-ajai Lenkijoje įsibėgėja viena saldžiausių sezono tradicijų – šv. Martyno (lenk. rogal świętomarciński) ragavimas. Prieš šventę didieji prekybos tinklai skelbia akcijas, todėl kainos gali smarkiai skirtis priklausomai nuo to, kiek vienetų perkate.

    Kaip rašoma lenkų portale „Fakt“, palyginus kelių didžiųjų tinklų reklaminius leidinius matyti, kad didžiausią kainos kritimą dažniausiai duoda ne „vieno vieneto“ kaina, o daugiapirkinės akcijos – perkant 3 ar net 5 vienetus.

    Įprastose amatininkų konditerijose, ypač Poznanėje ir Didžiosios Lenkijos regione, sertifikuoti šv. Martyno rageliai dažnai parduodami sveriami. Nurodoma, kad jų kaina paprastai siekia 60–90 zlotų už kilogramą, o kai kur gali kilti iki 90–110 zlotų už kilogramą.

    Tokie skaičiai reiškia, kad vienas didesnis ragelis, kuris konditerijose neretai sveria 250–300 g, gali kainuoti maždaug 15–28 zlotus už vienetą. Prekybos tinklų lentynose siūlomi variantai dažnai būna mažesni – pavyzdžiui, 200 g arba 140 g.

    Kur 200 g šv. Martyno rageliai pigiausi

    Palyginime akcentuojama, kad geriausia vieneto kaina pasiekiama „Biedronka“ ir „Lidl“: 200 g sertifikuotas šv. Martyno ragelis čia kainuoja 2,99 zl už vienetą, tačiau tik perkant tris vienetus.

    „Biedronka“ atveju ši kaina siejama su akcija, galiojusia lapkričio 9 ir 10 dienomis, o be akcijos vienetas, kaip nurodoma, kainuoja 7,49 zl. Taip pat pabrėžiama, kad ragelis atkeliauja iš Didžiosios Lenkijos kepyklos, o įdaras – iš baltojo aguonų įdaro su priedais.

    „Kaufland“ taip pat siūlo 2,99 zl už 200 g vienetą, bet sąlygos griežtesnės: šiai kainai reikia penkių vienetų pirkimo su lojalumo kortele. Minima ir alternatyva – perkant tris vienetus, kaina siekia 3,49 zl už ragelį.

    Alternatyvos: mažesnės pakuotės ir mažesnis pirkimo kiekis

    „Dino“ tinkle, perkant tris 200 g ragelius, vienetas kainuoja 3,99 zl. Taip pat nurodoma mažesnė alternatyva: 140 g rageliai su baltosiomis aguonomis kainuoja 3,49 zl už vienetą, jei perkami du.

    „Aldi“ akcijai taikomas mažiausias įėjimo slenkstis – pakanka pirkti du 200 g vienetus, tačiau vieneto kaina didžiausia iš aptariamų: 4,99 zl. Perskaičiavus į 100 g, tai sudaro 2,50 zl.

    Apibendrinant, didžiausią sutaupymą lemia ne tik pasirinktas tinklas, bet ir tai, kiek žmonių vaišinsite: mažesniems pirkiniams patogesni gali būti „Dino“ ar „Aldi“ pasiūlymai, o šeimai ar didesniam susibūrimui – „Biedronka“, „Lidl“ ar „Kaufland“ akcijos su didesniu vienetų kiekiu.

  • Plamka ant banano ir kietesnė duona: kaip maisto švaistymas tuština piniginę

    Naujausi Lenkijos maisto bankų federacijos tyrimo duomenys rodo, kad 63 proc. šalies gyventojų prisipažįsta išmetantys maisto produktus. Tai ryškus šuolis, palyginti su 2024 metais, kai tokį įprotį nurodė 45 proc. apklaustųjų. Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia problema dažnai slypi ne maisto kokybėje, o kasdieniuose įpročiuose.

    Dažniausiai į šiukšliadėžę keliauja duonos gaminiai: juos kaip dažniausiai išmetamus įvardijo 53 proc. respondentų. Toliau rikiuojasi vaisiai (47 proc.) ir daržovės (45 proc.), o taip pat mėsos gaminiai (39 proc.) bei jogurtai (25 proc.). Šie produktai greitai praranda patrauklią išvaizdą, tačiau dažnai dar būna tinkami vartoti.

    Pagrindinė išmetimo priežastis išlieka praleistas galiojimo terminas: tai nurodė 58 proc. apklaustųjų. Ne ką rečiau minimi neapgalvoti pirkimai (30 proc.) ir netinkamas laikymas namuose (31 proc.), kai maistas sugenda greičiau nei turėtų. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių skuba atsisakyti produktų vien dėl išvaizdos, pavyzdžiui, dėl dėmelės ant banano ar šiek tiek apvytusių salotų.

    Ką daro prekybos tinklai?

    Į problemą reaguoja ir prekybos tinklai. „Kaufland“ pradėjo dar vieną edukacinės kampanijos Marnowanie? Nie mam w planie! etapą, ragindamas pirkėjus nevertinti maisto vien pagal estetiką. Akcentuojama, kad smulkūs išvaizdos trūkumai ne visuomet reiškia prastesnę kokybę ar mažesnę maistinę vertę.

    Lygiagrečiai vykdomos ir praktinės priemonės, padedančios mažinti išmetamo maisto kiekį. Tinklas skelbia bendradarbiaujantis su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurioms perduodamas neparduotas, bet dar kokybiškas maistas. Toks modelis dažniausiai remiasi aiškiais saugos reikalavimais ir trumpėjančio galiojimo valdymu, kad produktai laiku pasiektų tuos, kuriems jų reikia.

    Įpročiai, kurie taupo pinigus

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią efektą duoda paprasti sprendimai namuose: pirkinių planavimas, likučių panaudojimas ir tinkamas laikymas. Vertėtų atskirti galiojimo terminų reikšmes, nes ant daugelio produktų esantis užrašas geriausias iki dažniau nusako kokybės, o ne saugumo ribą. Tuo metu suvartoti iki paprastai reiškia, kad pasibaigus terminui produktą vartoti nesaugu.

    Maisto švaistymas tiesiogiai atsiliepia ir finansams, nes išmetami produktai reiškia prarastus pirkinių pinigus. Dėl to vis dažniau akcentuojama, kad kova su švaistymu yra ne tik tvarumo, bet ir kasdienės ekonomikos klausimas: mažiau išmetame, mažiau permokame, o namuose lieka daugiau vietos racionaliems pasirinkimams.

  • Kaufland lentynoje aptiko medų su riešutais: 71 proc. medaus, kaina nustebino

    Prekybos centruose vis dažniau atsiranda medaus gaminių, kuriuose įprastas saldiklis sujungiamas su riešutais. Pirkėjų dėmesį patraukia stiklainis, kuriame riešutų nėra tik simboliškai: etiketėje nurodoma, kad sudėtyje yra 71 proc. nektarinio medaus ir 29 proc. riešutų.

    Toks derinys praktiškas virtuvėje, nes vienu metu gaunamas ir saldiklis, ir užkandis ar dekoras desertams. Riešutai tinka dėti ant sūrio pyrago, obuolių pyrago ar moliūginio kepinio, taip pat maišyti į jogurtą bei košes, kai norisi ir skonio, ir tekstūros.

    Kas svarbu vertinant sudėtį?

    Didelė riešutų dalis reiškia, kad produktas bus kaloringesnis nei įprastas medus, todėl porcijas verta dozuoti. Riešutai suteikia nesočiųjų riebalų, skaidulų ir mikroelementų, o medus prideda greitai pasisavinamų angliavandenių, todėl tai labiau energijos užtaisas nei lengvas priedas.

    Skonio požiūriu riešutai medui dažniausiai suteikia švelnios kartumo natos ir sodresnį aromatą. Likęs medus gali būti naudojamas gėrimams ar užpilams, tačiau svarbu prisiminti, kad labai karštame vandenyje medų įprasta dėti tik tada, kai gėrimas šiek tiek atvėsta.

    Kaina ir alternatyvos parduotuvėse

    Minimas produktas parduodamas 240 gramų pakuotėje ir kainuoja 19,99 Lenkijos zlotų, tai yra apie 4,6 euro. Toks pats kainos lygis nurodomas ir kitoje prekybos vietoje, kur šis gaminys sutinkamas to paties svorio stiklainyje.

    Pirkėjai tokį variantą neretai renkasi kaip patogų sprendimą, nes atskirai perkant kokybišką medų ir riešutus bendra suma dažnai būna didesnė. Tačiau norint tiksliai palyginti, verta pasitikrinti, kokios kilmės medus, kokie riešutai naudojami ir ar sudėtyje nėra papildomų saldiklių ar kvapiklių.

    Ne tik saldumynams: su sūriais ir užkandžiais

    Riešutai meduje tinka ne vien desertams, bet ir sūrių lėkštėms, ypač su ožkos sūriu, minkštais baltaisiais sūriais ar mėlynojo pelėsio sūriais. Saldumo ir riebumo kontrastas padeda išryškinti sūrio skonį, todėl tokie deriniai vis dažniau pasirenkami vaišių stalui.

    Šį produktą galima naudoti ir prie pikantiškesnių užkandžių, kai norisi saldaus akcento. Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad medus išlieka cukrų šaltinis, todėl net ir natūralūs produktai geriausiai tinka kaip saikingas priedas, o ne kasdienis desertas didelėmis porcijomis.

  • Prekybos tinklai Lenkijoje ieško tūkstančių darbuotojų: kai kur siūlo iki 2 200 eurų algą

    Lenkijos mažmeninės prekybos sektorius susiduria su ryškiu darbuotojų trūkumu: profesinių sąjungų vertinimu, rinkai gali stigti apie 200 000–300 000 žmonių. Didžiausias poreikis jaučiamas klientų aptarnavime ir logistikoje, todėl kasininkų, pardavėjų bei sandėlininkų atrankos vyksta beveik nuolat.

    Situaciją aštrina naujų parduotuvių atidarymai, investicijos į logistikos centrus ir didėjantys pirkėjų srautai, ypač didmiesčiuose bei sparčiai augančiuose priemiesčiuose. Tuo pat metu dalis darbuotojų viešai kelia klausimą, ar atlyginimų augimas spėja paskui darbo krūvio ir reikalavimų didėjimą.

    Kodėl trūksta žmonių?

    Prekyboje daug pozicijų reikalauja darbo pamainomis, savaitgaliais, o dalis užduočių yra fiziškai sudėtingos. Dėl to darbuotojų kaita tradiciškai išlieka didesnė nei kituose sektoriuose, o darbdaviams tenka nuolat pildyti tas pačias grandis.

    Profesinės sąjungos pabrėžia, kad svarbus veiksnys yra ir atlygio konkurencingumas, palyginti su kitomis šakomis. Jų teigimu, jei ne atvykstantys darbuotojai iš užsienio, daliai parduotuvių ir sandėlių būtų sudėtinga išlaikyti įprastą darbo tempą.

    „Jeigu ne darbuotojai iš užsienio, daugelyje vietų tiesiog nebūtų kam dirbti prekyboje“, – sakė „Solidarność“ prekybos sektoriaus atstovas Alfredas Bujara.

    Kiek siūlo didieji tinklai?

    Siūlomi atlyginimai skelbimuose skiriasi pagal miestą, etato dydį, patirtį ir darbo grafiką. Pavyzdžiui, dalyje pozicijų nurodomi nepilno etato rėžiai, todėl sumos gali atrodyti mažesnės, tačiau pilnu etatu jos dažnai būna reikšmingai didesnės.

    Pagal viešai skelbiamas atlygio rėžius „Kaufland“ kai kurioms sandėlio pareigoms nurodo maždaug 1 300–2 100 eurų per mėnesį, o techniko automatikos pozicijose – apie 1 800–2 200 eurų per mėnesį. „Biedronka“ skelbimuose dažnai pateikia aiškius rėžius, o parduotuvės vadovų startiniai atlyginimai kai kuriose vietose artėja prie maždaug 1 700 eurų per mėnesį.

    „Aldi“ dalyje skelbimų už parduotuvės vadovo darbą mini apie 1 800 eurų per mėnesį, o sandėlio komplektavimo pozicijose prie bazinio atlygio gali būti numatomi priedai. „Lidl“ nurodo, kad sandėliuose, ypač dirbant naktimis, atlygis gali būti didesnis ir kai kuriais atvejais priartėti prie maždaug 1 700–1 800 eurų per mėnesį.

    Protestai ir atlygio lūkesčiai

    Didelį darbuotojų poreikį lydi ir įtampa dėl darbo sąlygų. Kai kuriose įmonėse profesinės sąjungos tęsia kolektyvinius ginčus, o dalis darbuotojų teigia, kad realus krūvis, atsakomybė ir reikalaujamas lankstumas turėtų atsispindėti atlyginimuose labiau.

    „Tai yra nepritarimas tam, kad įmonės uždirbtų darbuotojų sąskaita. Visi norime, kad tinklas uždirbtų, bet jis turėtų geriau pasirūpinti darbuotojais“, – sakė „Solidarność“ atstovė Anna Gonera.

    Vis dėlto rinka nėra vienalytė: kol vieni tinklai agresyviai samdo, kiti mažina apimtis ar keičia veiklos modelį. Pavyzdžiui, „Eurocash“ yra skelbusi apie restruktūrizaciją, kurioje numatomi ir reikšmingi darbuotojų skaičiaus mažinimai, siekiant supaprastinti struktūrą po ankstesnių įsigijimų ir prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos.