Naujausi Lenkijos maisto bankų federacijos tyrimo duomenys rodo, kad 63 proc. šalies gyventojų prisipažįsta išmetantys maisto produktus. Tai ryškus šuolis, palyginti su 2024 metais, kai tokį įprotį nurodė 45 proc. apklaustųjų. Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia problema dažnai slypi ne maisto kokybėje, o kasdieniuose įpročiuose.
Dažniausiai į šiukšliadėžę keliauja duonos gaminiai: juos kaip dažniausiai išmetamus įvardijo 53 proc. respondentų. Toliau rikiuojasi vaisiai (47 proc.) ir daržovės (45 proc.), o taip pat mėsos gaminiai (39 proc.) bei jogurtai (25 proc.). Šie produktai greitai praranda patrauklią išvaizdą, tačiau dažnai dar būna tinkami vartoti.
Pagrindinė išmetimo priežastis išlieka praleistas galiojimo terminas: tai nurodė 58 proc. apklaustųjų. Ne ką rečiau minimi neapgalvoti pirkimai (30 proc.) ir netinkamas laikymas namuose (31 proc.), kai maistas sugenda greičiau nei turėtų. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių skuba atsisakyti produktų vien dėl išvaizdos, pavyzdžiui, dėl dėmelės ant banano ar šiek tiek apvytusių salotų.
Ką daro prekybos tinklai?
Į problemą reaguoja ir prekybos tinklai. „Kaufland“ pradėjo dar vieną edukacinės kampanijos Marnowanie? Nie mam w planie! etapą, ragindamas pirkėjus nevertinti maisto vien pagal estetiką. Akcentuojama, kad smulkūs išvaizdos trūkumai ne visuomet reiškia prastesnę kokybę ar mažesnę maistinę vertę.
Lygiagrečiai vykdomos ir praktinės priemonės, padedančios mažinti išmetamo maisto kiekį. Tinklas skelbia bendradarbiaujantis su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurioms perduodamas neparduotas, bet dar kokybiškas maistas. Toks modelis dažniausiai remiasi aiškiais saugos reikalavimais ir trumpėjančio galiojimo valdymu, kad produktai laiku pasiektų tuos, kuriems jų reikia.
Įpročiai, kurie taupo pinigus
Specialistai pabrėžia, kad didžiausią efektą duoda paprasti sprendimai namuose: pirkinių planavimas, likučių panaudojimas ir tinkamas laikymas. Vertėtų atskirti galiojimo terminų reikšmes, nes ant daugelio produktų esantis užrašas geriausias iki dažniau nusako kokybės, o ne saugumo ribą. Tuo metu suvartoti iki paprastai reiškia, kad pasibaigus terminui produktą vartoti nesaugu.
Maisto švaistymas tiesiogiai atsiliepia ir finansams, nes išmetami produktai reiškia prarastus pirkinių pinigus. Dėl to vis dažniau akcentuojama, kad kova su švaistymu yra ne tik tvarumo, bet ir kasdienės ekonomikos klausimas: mažiau išmetame, mažiau permokame, o namuose lieka daugiau vietos racionaliems pasirinkimams.
Leave a Reply