Tag: Kaunas

  • S. Daukanto pėsčiųjų tiltas Kaune uždaromas kapitaliniam remontui: aiškūs terminai ir aplinkkeliai

    S. Daukanto pėsčiųjų tiltas Kaune uždaromas kapitaliniam remontui: aiškūs terminai ir aplinkkeliai

    Kaune pradedamas Simono Daukanto pėsčiųjų tilto per Nemuno senvagę kapitalinis remontas. Tiltas jungia miesto centrą su Nemuno sala, todėl darbų metu pėstiesiems ir dviratininkams bus taikomi laikini eismo ribojimai ir numatyti alternatyvūs maršrutai.

    Kauno savivaldybė skelbia, kad šįkart bus tvarkomos ne tik paviršinės dangos, bet ir pagrindinės konstrukcijos. Planuojama atnaujinti laiptus, apšvietimo sprendinius ir kitas nusidėvėjusias tilto dalis, kad būtų užtikrintas saugumas ir patogus judėjimas po remonto.

    Pasak savivaldybės atstovų, iki šiol buvo vykdomi priežiūros ir paprastojo remonto darbai, tačiau konstrukcijų būklė pasiekė ribą, kai reikalingas kapitalinis atnaujinimas. Prieš pradedant pagrindinius darbus, teritorijoje numatomi aptvėrimai ir darbų zonos atskyrimas, o vėliau praėjimas tiltu bus uždarytas.

    Numatyta, kad esama betoninių plytelių danga bus keičiama į granitą, siekiant vizualiai ir funkcionaliai suderinti tilto dangą su S. Daukanto gatvės aplinka. Toks sprendimas dažniausiai pasirenkamas dėl ilgaamžiškumo ir atsparumo intensyviam pėsčiųjų srautui bei oro sąlygoms.

    Kol tiltas bus neprieinamas, patekti į Nemuno salą bus rekomenduojama kitais tiltais iš Karaliaus Mindaugo prospekto pusės, taip pat jungtimis ties A. Mickevičiaus, Maironio ir I. Kanto gatvėmis. Savivaldybė primena, kad kelionės laikas piko metu gali pailgėti, todėl verta iš anksto suplanuoti maršrutą.

    Darbai planuojami iki kitų metų rudens. Rangos konkursą laimėjo bendrovė „Autokausta“, o projektą parengė AB „Kauno tiltai“; skelbiama rangos darbų vertė siekia 1,43 mln. eurų su PVM.

    „Tilto tvarkymas buvo vykdomas nuolat. Tačiau pasiekėme ribą, kai paprastojo remonto neužtenka“, – sako Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

  • Kauno pilies aikštelė vėl atlaisvinta: nuo birželio 1 dienos autobusai stoja senoje vietoje

    Po remonto darbų Kauno pilyje esanti stotelė Kauno pilies aikštelė vėl atlaisvinta ir gali būti naudojama keleivių įlaipinimui bei išlaipinimui.

    Savivaldybė informuoja, kad nuo 2026 metų birželio 1 dienos priemiesčio autobusai Kauno mieste keleivius veš iš senosios stotelės Kauno pilies aikštelė.

    Pokytis aktualus maršrutais 101, 101 (B), 103, 103 (A), 103 (B), 140 ir 194 važiuojantiems keleiviams, kurie iki šiol galėjo būti nukreipiami į laikiną sustojimo vietą dėl vykusių darbų.

    Atnaujintus eismo tvarkaraščius stotelėje pateiks vežėjas UAB „Kautra“. Keleiviams rekomenduojama prieš kelionę pasitikrinti laikus stotelėje ir planuoti kelionę su nedidele laiko atsarga, ypač pirmosiomis pokyčių dienomis.

  • Kauno vandenų tarifai nuo liepos 1 dienos mažėja: kiek kauniečiai mokės už kubą vandens

    Valstybinė energetikos reguliavimo taryba gegužės 27 dieną patvirtino naujus bendrovės „Kauno vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifus. Atnaujotos kainos įsigalios nuo 2026 metų liepos 1 dienos ir bus taikomos visiems bendrovės klientams Kaune bei rajone.

    Pagal VERT sprendimą, galutinė paslaugų kaina gyventojams ir įmonėms mažėja keliais centais už kubinį metrą, tai sudaro apie 1 proc. Pokytis nėra didelis, tačiau jis reikš mažesnes mėnesines sąskaitas ir individualiems vartotojams, ir verslui.

    Nauji tarifai gyventojams ir verslui

    Daugiabučių gyventojams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifas mažėja nuo 2,49 euro iki 2,47 euro už kubinį metrą su PVM. Individualių namų gyventojams kaina mažėja nuo 2,46 euro iki 2,43 euro už kubinį metrą su PVM.

    Įmonėms nustatytas tarifas mažėja nuo 2,57 euro iki 2,54 euro už kubinį metrą su PVM. Tokie tarifai paprastai apima ne vien vandens paruošimą ir tiekimą, bet ir surinktų nuotekų transportavimą bei valymą, todėl pokyčiai atsispindi visoje paslaugų grandinėje.

    Kodėl kainos mažėja?

    „Kauno vandenys“ teigia, kad tarifus pavyko ne tik išlaikyti stabilius, bet ir nežymiai sumažinti, nors dalis veiklos sąnaudų pastaruoju metu išlieka spaudžiamos darbo, medžiagų ir energijos kainų. Pasak bendrovės, reikšmingą poveikį turėjo veiklos efektyvinimo sprendimai ir sąnaudų optimizavimas.

    Prie kainų stabilumo prisideda ir energetinio efektyvumo priemonės, įskaitant investicijas į atsinaujinančią energetiką bei didesnį savos elektros energijos pasigaminimą. Bendrovė nurodo, kad taip mažinama priklausomybė nuo elektros rinkos svyravimų, kurie vandentvarkos sektoriuje gali turėti tiesioginį poveikį tarifams.

    „Siekdami didesnės energetinės nepriklausomybės ir saugumo, nuosekliai investuojame į atsinaujinančią energetiką. Šiuo metu daugiau kaip dešimtadalį suvartojamos elektros energijos pasigaminame patys, todėl mažiname priklausomybę nuo rinkos svyravimų“, – sakė bendrovės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Ramūnas-Petras Šulskus.

    „Tai leidžia išlaikyti vienas mažiausių vandens paslaugų kainų tarp didžiųjų Lietuvos miestų“, – pridūrė jis.

    Ką verta žinoti vartotojams

    Nauji tarifai bus taikomi automatiškai nuo liepos 1 dienos, todėl gyventojams papildomų veiksmų dėl kainos pasikeitimo imtis nereikės. Sąskaitose pokytis labiausiai priklausys nuo faktinio suvartojimo, o didesnį efektą paprastai pajunta daugiau vandens naudojantys ūkiai ar įmonės.

    VERT sprendimai dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų paprastai grindžiami reguliuojamomis sąnaudomis ir investicijų grąžos principais, todėl tarifų dinamika priklauso ir nuo infrastruktūros atnaujinimo apimčių. Vartotojams tai reiškia, kad net ir nedideli kainų sumažėjimai dažniausiai signalizuoja efektyvumo augimą arba palankesnę sąnaudų struktūrą konkrečiu laikotarpiu.

  • Kauno muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys apie 40 metų scenoje: kodėl kultūros reikia ieškoti pačiam

    Kauno muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys apie 40 metų scenoje: kodėl kultūros reikia ieškoti pačiam

    Keturi dešimtmečiai teatre ir viena mintis

    Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys savo profesinį kelią su šiuo teatru sieja jau beveik 40 metų. Jo istorija prasidėjo nuo pirmųjų pasirodymų scenoje, o vėliau peraugo į vadovavimą įstaigai, kuri Kaune turi istorinį ir simbolinį svorį.

    Anot B. Želvio, miestas nuo seno gyveno kultūra, tačiau kultūrinis įprotis nėra savaiminis. Jo žinutė paprasta: žiūrovas neturėtų laukti, kol kultūra pati ateis į kasdienybę, ją reikia rinktis sąmoningai.

    „Į kultūrą reikia eiti pačiam, o ne laukti, kol ji ateis“, – sakė Benjaminas Želvys.

    Kelias į sceną: šeima, muzika ir pirmas jaudulys

    B. Želvys pasakoja, kad meilė muzikai šeimoje buvo natūrali kasdienybės dalis: tėvai mėgo operą, vedė vaikus į spektaklius, o broliai taip pat augo su muzika. Tokia aplinka, pasak jo, anksti suformavo kryptį ir supratimą, kad scena yra ne atsitiktinumas, o ilgalaikis darbas.

    Pirmasis pasirodymas Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje įsiminė ne dėl triumfo, o dėl įtampos. Jis prisimena akimirką, kai baimė buvo tokia stipri, kad į sceną teko tiesiog „įstumti“, tačiau išėjus vaidmuo ir muzika priverčia susikoncentruoti.

    Kaip keičiasi jaunieji atlikėjai ir publika?

    Teatro vadovas atkreipia dėmesį, kad šiandien jaunoji karta gyvena platesniame informaciniame lauke, kuriame greitas matomumas ir trumpi keliai į populiarumą tapo įprasti. Vis dėlto jis pabrėžia, kad greitis nebūtinai reiškia brandą, o stabilus augimas dažniau ateina per nuoseklų darbą, o ne per vieną sėkmingą šuolį.

    Kartu, pasak B. Želvio, keičiasi ir žiūrovas: į teatrą ateina skirtingos kartos, o tai kuria natūralų kultūrinį tęstinumą. Jo manymu, ypač svarbu, kad vaikai kuo anksčiau patirtų gyvą meną, nes būtent taip formuojasi ilgalaikis ryšys su teatru, koncertais ir muzika.

    Kauno kultūrinis ritmas ir teatro vaidmuo

    Kalbėdamas apie Kauną, B. Želvys primena miesto istoriją ir tai, kad muzikinė scena čia visada buvo reikšminga. Kauno valstybinis muzikinis teatras, pasak jo, yra viena iš vietų, kurioje formavosi profesionalių scenos menų tradicija, o šiandien tai išlieka svarbia kultūrinio žemėlapio dalimi.

    Jis taip pat išskiria vasaros festivalį Operetė Kauno pilyje, tapusį viena atpažįstamiausių miesto kultūros tradicijų. Idėja gimė paprastai, tačiau per laiką išaugo į renginį, kuris pritraukia ne tik nuolatinius teatro lankytojus, bet ir naują auditoriją.

    Nauji planai ir atsakomybės jausmas

    B. Želvys pabrėžia, kad teatras laikosi ant žmonių, kurie dažnai dirba savaitgaliais, per šventes, derina kelias veiklas ir vis tiek ieško prasmės scenoje. Jo manymu, pareigos kultūros įstaigoje nėra privilegija, o atsakomybė, todėl svarbiausia išlikti sąžiningam profesijai ir komandai.

    Artimiausiu metu žiūrovams žadamas ir naujas repertuaro papildymas: rudenį numatomas miuziklas „Šrekas“, pristatomas kaip visai šeimai skirtas, tačiau techniškai sudėtingas pastatymas. Teatro vadovo teigimu, tokie projektai yra proga ne tik pritraukti naujus žiūrovus, bet ir paskatinti šeimas po spektaklio kalbėtis, dalintis įspūdžiais ir grįžti į teatrą dar kartą.

  • Kauno Dainų slėnyje – Dainų šventė Čia suteka upės: kiek dalyvių ir kas dainuos scenoje?

    Kauno Dainų slėnyje – Dainų šventė Čia suteka upės: kiek dalyvių ir kas dainuos scenoje?

    Dainų šventė sugrįžta į Kauną

    Paskutinį pavasario savaitgalį Kauno Dainų slėnyje vyks moksleivių ir jaunimo dainų bei šokių šventė Čia suteka upės. Organizatoriai skelbia, kad renginys po pertraukos vėl suburs tūkstančius dalyvių ir žiūrovų.

    Ši šventė siejama su ilgamete Lietuvos dainų švenčių tradicija, kurią puoselėja chorai, šokių kolektyvai ir folkloro atlikėjai. Kaunas pabrėžia savo istorinį vaidmenį dainų švenčių judėjime ir kviečia į bendrystę orientuotą renginį.

    „Kaunas – pirmieji ir tikrieji Dainų šventės namai. Dainų šventė visada buvo apie žmones, tradicijas ir tą ypatingą jausmą, kuris suvienija“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kiek dalyvių ir kokia programa

    Renginio programoje numatytas didelis kolektyvų skaičius: skelbiama, kad pasirodys apie 3 000 dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Tarp jų – choristai, šokėjai, muzikantai ir folkloro puoselėtojai.

    Kauno savivaldybės pateikiamais duomenimis, šventėje dalyvaus 21 šokių kolektyvas ir 65 chorai. Programoje turėtų skambėti daugiau kaip 30 kūrinių, įskaitant plačiai atpažįstamas lietuviškas dainas, tokias kaip Lietuva brangi ir Kur giria žaliuoja.

    Scenoje – ir žinomi atlikėjai

    Šventę papildys solistų pasirodymai: kartu su kolektyvais scenoje pasirodys Linas Adomaitis, Saulė Adomaitytė, Kristijonas Lučinskas, Faustas Autukas ir Girmantė Vaitkutė. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie pasirodymai praplečia tradicinį formatą ir pritraukia platesnę auditoriją.

    Dainų ir šokių švenčių formatas pastaraisiais metais vis dažniau jungia klasikinę chorinę tradiciją ir šiuolaikiškesnius sceninius sprendimus. Tai leidžia išlaikyti tradicijos atpažįstamumą, bet kartu suteikia programai daugiau dinamikos ir įvairovės.

    Organizatoriai nurodo, kad renginys yra nemokamas. Žiūrovai raginami atvykti viešuoju transportu, nes renginio metu planuojama dažnesnė reisų tvarka ir papildomi maršrutai po šventės.

  • Festivalis „ConTempo“ skelbia programą: Kaune – šokis, cirkas ir akrobatika 10 metrų aukštyje

    Festivalis „ConTempo“ skelbia programą: Kaune – šokis, cirkas ir akrobatika 10 metrų aukštyje

    Rugpjūčio 1–9 dienomis Kaune aštuntą kartą vyksiantis festivalis „ConTempo“ paskelbė šių metų programą. Organizatoriai žada pasirodymus, kuriuose susitinka šiuolaikinis šokis, cirkas ir teatras, o dalis renginių vyks netikėtose miesto vietose ir po atviru dangumi.

    Šių metų programoje numatyta 12 pasirodymų ir atskira jaunųjų menininkų linija. Į Kauną atvyks kūrėjai iš Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos, Airijos, JAV, taip pat pasirodys Lietuvos menininkai, todėl festivalio repertuaras išlaiko tarptautinį mastą.

    Spektakliai virš žiūrovų galvų

    Festivalį atidarys vizualiai ryškus spektaklis „RoZéO“, kuriame prancūzų trupės „Gratte Ciel“ akrobatų pasirodymas vyks maždaug 10 metrų aukštyje. Skambant gyvai muzikai, žiūrovai kviečiami patirti reginį, kuriame svarbus ne tik triukas, bet ir lėtas, meditatyvus judesio dramaturgijos tempas.

    Uždarymo renginiai numatyti ne vien Kaune: pasirodymai planuojami Visagine, Užutrakio dvare ir Kauno Santakos parke. Čia žadamas fiziškai sudėtingas belgų oro akrobatikos kūrinys „Epiphytes“, kuriame dėmesys telkiamas į pusiausvyrą, riziką ir erdvės pojūtį.

    Miestas kaip scena ir maršrutas

    „ConTempo“ ir toliau remiasi idėja, kad miestas gali tapti pilnaverte scena, todėl dalis pasirodymų vyks gatvėse, aikštėse ar kitose netradicinėse lokacijose. Toks formatas pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas Europos festivaliuose, nes leidžia pritraukti publiką, kuri ne visada ateina į teatro sales.

    Vienas ryškesnių programos pavyzdžių – prancūzų spektaklis „One Shot“, kuriame žiūrovai kviečiami leistis į beveik kilometro ilgio kelionę miesto erdvėmis. Tokie „keliaujantys“ pasirodymai keičia įprastą žiūrėjimo patirtį, nes publika tampa ne tik stebėtoja, bet ir maršruto dalimi.

    Nuo eksperimentų iki kūrinių šeimoms

    Programoje numatyti ir eksperimentiniai darbai, kuriuose scenos menas jungiamas su instaliacijomis, objektų teatru ar žiūrovų įtraukimu. Tarp jų – Darragh McLoughlin minimalistinis spektaklis „Stickman“, o taip pat JAV ir Belgijoje kuriantis Davis Freeman su kūriniu „Nothing Happens Without You“, kalbančiu apie netektį ir ryšį.

    Festivalis akcentuoja ir jauną auditoriją: šiemet stiprinama vaikų edukacijai skirta kryptis „ConTempo for Kids“. Pasak organizatorių, iniciatyva siekia suteikti daugiau galimybių vaikams ir paaugliams iš arčiau susipažinti su profesionaliu scenos menu, dalyvauti dirbtuvėse ir susitikimuose su kūrėjais.

    Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė, o dalis programos vyks ir partnerių miestuose. Organizatoriai pabrėžia, kad „ConTempo“ išlaiko miesto festivalio charakterį, bet kartu plečia geografiją, kad skirtingos bendruomenės galėtų pasiekti tarptautinę scenos menų programą.

  • Kauno Rotušės aikštė po rekonstrukcijos: daugiau žalumos, vandens srovės ir erdvė renginiams

    Kauno Rotušės aikštė po rekonstrukcijos: daugiau žalumos, vandens srovės ir erdvė renginiams

    Kauno senamiestyje užbaigta Rotušės aikštės rekonstrukcija, o atnaujinta erdvė sutapo su lauko kavinių sezono pradžia. Miestas skelbia, kad aikštėje įrengta nauja danga, suformuotos žalumos salelės, atnaujintas apšvietimas, o grindinyje integruotos vandens srovės jau tapo nauju traukos tašku.

    Kauno savivaldybės teigimu, Rotušės aikštės pokyčiai yra platesnio senamiesčio atnaujinimo tęsinys po Rotušės pastato ir Vilniaus gatvės sutvarkymo. Aikštė projektuota taip, kad būtų patogesnė kasdieniam judėjimui, lengviau pritaikoma renginiams ir geriau atlieptų senamiesčio lankytojų srautus šiltuoju metų laiku.

    Kas pasikeitė aikštėje

    Rekonstrukcijos metu, prižiūrint archeologams, atnaujintos požeminės komunikacijos ir ištirtas apie 4 000 kvadratinių metrų plotas. Savivaldybė pabrėžia, kad tai buvo vieni didžiausių tokio pobūdžio archeologinių darbų šioje miesto dalyje, todėl tvarkymo tempas priklausė ir nuo radinių fiksavimo.

    Važiuojamoji dalis aplink aikštę išliko grįsta akmenimis, o likusioje erdvėje įrengta granito danga. Aikštės paviršius suformuotas vienodo aukščio, atsisakyta bortelių ir ryškių iškilumų, todėl erdvė tapo patogesnė pėstiesiems, tėvams su vežimėliais ir žmonėms su judėjimo negalia.

    Vietoje anksčiau buvusio sunkiau pasiekiamo fontano sprendimo atsirado iš grindinio trykštančios vandens srovės šalia Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios. Toks sprendimas pastaraisiais metais dažnai pasirenkamas Europos miestų aikštėse, nes leidžia erdvę greitai transformuoti nuo žaidybinės zonos dieną iki renginių aikštės vakare.

    Erdvė poilsiui ir šventėms

    Pagal architektūrinę viziją aikštėje įrengtos skirtingų dydžių žalumos salelės, o aplink jas sumontuoti žiedo formos suoleliai. Taip kuriamos kelios mažesnės poilsio zonos, kurios padeda išskaidyti žmonių srautus ir suteikia pavėsio bei jaukumo įspūdį net ir atviroje, reprezentacinėje erdvėje.

    Centrinė aikštės dalis palikta atvira renginiams, koncertams, šventėms, taip pat paviljonams ar turgeliams. Miestas nurodo, kad atnaujintoje erdvėje jau vyko didesni susibūrimai, tarp jų ir Kauno 618-ojo gimtadienio renginių programa.

    Parkavimo tvarka grąžinta į ankstesnę

    Užbaigus rekonstrukciją, savivaldybė praneša grąžinusi ankstesnę parkavimo tvarką ir panaikinusi laikinai įrengtą oranžinę automobilių stovėjimo zoną. Rotušės aikštė ir jos prieigos priskirtos senamiesčio rinkliavos zonai, kur parkavimo valanda kainuoja 2 eurus.

    Taip pat nurodoma, kad senamiesčio zonoje, apimančioje teritoriją tarp Santakos parko ir Birštono gatvės, rinkliava renkama visomis dienomis visą parą. Savivaldybė akcentuoja, kad pirmoji stovėjimo valanda yra įskaičiuota į sumažintos taršos zonos mokestį, todėl daliai vairuotojų papildomos išlaidos gali neatsirasti.

    „Dabar čia kur kas jaukiau ir patogiau. Norime, kad Senamiestis trauktų žmones, todėl galiu patikinti, kad darbų dar tikrai bus“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

  • Ukmergėje įvyko 2×2 paplūdimio tinklinio turnyras: į smėlio aikšteles stojo 22 komandos

    2026 metais gegužės 23 dieną Ukmergės sporto centro stadione surengtas 2×2 paplūdimio tinklinio turnyras, skirtas miesto šventei „Vasara bus rytoj“. Į varžybas atvyko ne tik ukmergiškiai – dalyvių sulaukta ir iš Vilniaus, Kauno bei Vilkaviškio.

    Iš viso turnyre rungėsi 22 komandos: 18 vyrų ekipų ir 4 moterų komandos. Organizatoriai pabrėžė, kad varžybos pasižymėjo atkakliais setais, o aikštelėse netrūko sportinio ryžto ir geros nuotaikos.

    Paplūdimio tinklinio 2×2 formatas išlieka vienas populiariausių vasaros turnyruose, nes reikalauja ne tik fizinio pasirengimo, bet ir gerai suderinto komandos darbo. Dviejų žaidėjų tandeme ypač svarbi tampa universali gynyba, tikslus padavimas ir gebėjimas greitai prisitaikyti prie varžovų taktikos.

    Moterų grupėje pirmąją vietą iškovojo komanda Su apšilimu iš Vilniaus, antrąją – D.K. iš Ukmergės, trečiąją – Kipsta iš Ukmergės. Vyrų varžybose nugalėjo Be apšilimo iš Vilniaus, antri liko Grikiai iš Ukmergės, trečiąją vietą pelnė Ignas + Stasys iš Kauno.

    Turnyro prizininkai apdovanoti asmeninėmis taurėmis, o dalyviai kviečiami ir toliau aktyviai įsitraukti į miesto sporto renginius. Organizatoriai tikisi, kad tokie turnyrai ir toliau pritrauks dalyvių iš skirtingų Lietuvos miestų ir stiprins paplūdimio tinklinio bendruomenę regione.

  • Kaune atidaroma akvarelių paroda Motinystės filosofija: 13 menininkų žvilgsnis į ryšį ir prasmę

    Gegužės 27 dieną 17 valandą Audiovizualiųjų menų centre Kaune atidaroma akvarelių paroda Motinystės filosofija. Joje pristatomi trylikos Lietuvos akvarelės meistrų darbai, kviečiantys pažvelgti į motinystę kaip į asmeninę ir kartu visuotinę patirtį.

    Parodos ašis – motinos ir vaiko santykis, tačiau eksponuojamuose kūriniuose jis plečiamas į etinį ir socialinį kontekstą. Motinystė čia suprantama ne vien kaip biologinis faktas, o kaip tapatybę keičiantis procesas, kuriame susitinka rūpestis, atsakomybė ir gyvenimo tęstinumo klausimai.

    Kuratorės teigimu, ekspozicija kalba apie būseną, kurioje motinystė tampa mąstymo lauku: nuo kasdienybės detalių iki egzistencinių klausimų apie laiką, prasmę ir ryšį su pasauliu. Akvarelė šiai temai pasirinkta neatsitiktinai – jos sluoksniavimas ir trapus permatomumas leidžia perteikti emocinę įtampą, švelnumą bei kintančias būsenas.

    Vakarų kultūroje giliai įsišaknijęs Madonos įvaizdis taip pat tampa svarbiu atspirties tašku, išryškinančiu motinystės simbolinį matmenį. Parodoje šis motyvas nėra iliustratyvus ar vien religinis – jis veikia kaip kultūrinė nuoroda į kūrimą, globą ir atsakomybę, o kartu leidžia menininkams polemizuoti su idealizuotomis normomis.

    Parodoje dalyvauja Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Akvarelininkų sekcijos nariai: Benjaminas Jenčius, Rita Kišonienė, Vytautas Lagunavičius, Valerija Medelinskienė, Eglė Petraitytė-Talalienė, Marija Rastenienė, Roma Serapinaitė, Daiva Šlajienė, Elma Šturmaitė, Saulė Urbanavičiūtė, Gintautas Vaičys, Vidmantas Valentas ir Violeta Židonytė.

    Paroda veiks iki liepos 11 dienos. Organizatoriai kviečia lankytojus neskubėti – darbai sukurti taip, kad atsivertų per detales ir nuotaiką, o kiekvieno autoriaus interpretacija skatintų savą, asmenišką pokalbį su tema.

  • Festivalis „Švęskime upę!“ Kaune: 10 km maršrutas Nemunu ir daugiau nei 40 nemokamų veiklų

    Festivalis „Švęskime upę!“ Kaune: 10 km maršrutas Nemunu ir daugiau nei 40 nemokamų veiklų

    Gegužės 23 dieną Kaune vyksiantis festivalis „Švęskime upę!“ kvies miestą patirti per Nemuną ir jo krantus, sujungiant žygį, dviračius ir vandens maršrutus. Kauno gimtadienio savaitgalį renginio tema Upių mitai žada kūrybines patirtis nuo Panemunės iki Santakos.

    Šventė planuojama nuo 10 iki 16 valandos, o pagrindinis maršrutas drieksis apie 10 kilometrų. Jį bus galima įveikti irklentėmis, baidarėmis ar valtimis, taip pat pėsčiomis ar dviračiu, pakeliui sustojant Šančiuose ir užsukant į Nemuno salą.

    Septynios stotelės nuo Panemunės iki Santakos

    Organizatorių teigimu, pakrantėse veiks septynios kultūrinės stotelės, kuriose numatyta daugiau nei 40 nemokamų veiklų. Programa orientuota į skirtingas auditorijas: nuo šeimų su vaikais iki aktyvaus laisvalaikio mėgėjų ir kultūros renginių lankytojų.

    Panemunės paplūdimyje numatytas šventės startas su apšilimu ir kūrybinėmis dirbtuvėmis. Čia pat planuojami ir muzikiniai pasirodymai, o vėliau dalyviai judės upės kryptimi, pasirinkdami sausumos arba vandens kelią.

    Mituose įkvėpta programa ir patirtys prie vandens

    Šių metų tema Upių mitai siekia atkreipti dėmesį į upę kaip gyvą miesto ekosistemos ir kultūrinės atminties dalį. Renginyje žadama jungti mitologijos motyvus su šiuolaikinėmis meninėmis formomis, o dalis pasirodymų bus matomi tik plaukiant upe.

    Žemųjų Šančių paplūdimyje lankytojų lauks skonių ir tradicijų interpretacijos, taip pat garso performansai, kuriuose upės tėkmė taps kūrybos įkvėpimu. Karaliaus Mindaugo prospekto krantinėje planuojamos bendruomeniškos iniciatyvos, įtraukiant norinčius kurti ir pasirodyti atviro mikrofono formatu.

    Nemuno sala ir festivalio finišas Santakoje

    Nemuno saloje numatomi muzikiniai pasirodymai ir vizualaus meno sprendimai, leidžiantys upę pamatyti kaip nuolat kintantį reiškinį. Čia taip pat planuojamos parodos ir instaliacijos, paremtos gamtinėmis medžiagomis ir rankų darbu.

    Festivalio pabaiga numatyta Santakos parke, kur programa bus tęsiama šokio pasirodymu ir kūrybine veikla lauke. Organizatoriai pabrėžia, kad renginio idėja yra skatinti miestiečius atrasti upę ne tik kaip kraštovaizdį, bet ir kaip bendruomenes jungiančią erdvę.

    Renginį organizuoja Kauno menininkų namai ir iniciatyva „Švęskime upę!“, prie programos įgyvendinimo prisideda menininkai, edukatoriai bei bendruomenių atstovai. Šventę finansuoja Kauno miesto savivaldybė.