CP v2

Tag: Kaunas

  • Kauno sprendimai pėsčiųjų perėjose duoda rezultatą: nereguliuojamose – nė vienos žūties

    Kaune pastaraisiais metais nuosekliai diegiamos eismo saugumo priemonės, skirtos mažinti nelaimių riziką pėsčiųjų perėjose. Savivaldybė akcentuoja kryptinį perėjų apšvietimą, ryškesnį ženklinimą, atitvarus bei papildomus įspėjamuosius sprendimus, kurie turi skatinti vairuotojus laiku sumažinti greitį.

    Miesto pateikiami duomenys rodo išskirtinį rezultatą: nuo 2019 metų birželio iki 2025 metų gruodžio Kaune, tarp penkių didžiausių Lietuvos miestų, neužfiksuota nė vieno žuvusiojo nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose. Tuo pat metu fiksuojama ir bendra tendencija, kad sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius trejus metus iš eilės mažėja.

    „Rombai“ ir kitos priemonės

    Viena labiausiai pastebimų priemonių Kauno gatvėse – prieš pėsčiųjų perėjas ant važiuojamosios dalies žymimi rombo formos ženklai, vairuotojams primenantys apie artėjančią perėją. Šis ženklinimas Kaune pradėtas taikyti 2018 metais, o savivaldybė nurodo, kad per pirmuosius dvejus metus jis prisidėjo prie skaudžių nelaimių skaičiaus mažėjimo.

    Rombai įrengiami likus maždaug 30 ir 15 metrų iki perėjos. Idėja paprasta: jei automobilis pravažiuoja rombus nemažindamas greičio, pėsčiajam lengviau suprasti, kad transporto priemonė gali nespėti sustoti, todėl sprendimą žengti į perėją verta atidėti.

    „Statistika rodo, kad Kauno investicijos į infrastruktūros gerinimą ir saugumo priemones pasiteisina“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Be šio ženklinimo, mieste naudojami padidinto atspindžio kelio ženklai, perėjose diegiamas kryptinis apšvietimas, o sankryžose pritaikomi sprendimai, gerinantys matomumą ir pėsčiųjų judėjimo aiškumą. Kai kur įrengtos įstrižinės perėjos, leidžiančios pėstiesiems pereiti sankryžą viena faze, kai transporto srautams dega raudonas signalas.

    Kur daugiausia rizikos?

    Nors infrastruktūra gali reikšmingai sumažinti nelaimių tikimybę, avaringumo statistikoje dažnai kartojasi tas pats veiksnys: pernelyg didelis greitis ir neatsargus vairavimas. Savivaldybė pabrėžia, kad net ir efektyviausios priemonės veikia tik tada, kai eismo dalyviai laikosi taisyklių ir reaguoja į ženklinimą.

    Kaunas taip pat taiko vadinamųjų juodųjų dėmių mažinimo principą, kai prioritetas teikiamas sankryžoms ir gatvių atkarpoms, kuriose per kelerius metus pasikartoja įskaitiniai eismo įvykiai. Tokiose vietose sprendimai paprastai būna kompleksiniai: nuo šviesoforų įrengimo iki eismo srautų perplanavimo.

    Eismo valdymas ir stebėsena

    Mieste eismas vis dažniau valdomas remiantis realiais srautų duomenimis: vaizdo stebėjimo kameros ir eismo valdymo centras padeda koreguoti šviesoforų ciklus bei greičiau reaguoti į spūstis ar incidentus. Praktikoje tai leidžia mažinti staigių manevrų ir konfliktinių situacijų tikimybę, ypač intensyvaus judėjimo zonose.

    Kauno savivaldybė teigia esanti pasirengusi dalintis patirtimi su kitais miestais, svarstančiais panašius sprendimus. Pasak miesto atstovų, tikslas išlieka aiškus: kad saugesnės pėsčiųjų perėjos būtų ne pavienės išimtys, o nuoseklus standartas visame mieste.

  • Kaune – nemokamos dainų ir šokių dirbtuvės visai vasarai: suplanuoti užsiėmimai ir koncertas

    Kaune – nemokamos dainų ir šokių dirbtuvės visai vasarai: suplanuoti užsiėmimai ir koncertas

    Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka šią vasarą tęsia projektą „Etnosodas“ ir kviečia kauniečius bei miesto svečius į atviras dainų ir šokių dirbtuves. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvauti gali visi norintys, nepriklausomai nuo patirties, o veiklos orientuotos į kartų bendrystę.

    Užsiėmimai vyks Kalniečių parko skaitykloje, kur visą vasarą bus galima ne tik dainuoti ir šokti, bet ir susipažinti su lietuvių folkloro tradicijomis. Biblioteka skelbia, kad renginiai nemokami, o programa sudaryta taip, kad būtų patraukli ir šeimoms su vaikais, ir jaunimui, ir senjorams.

    Dainavimai Kalniečių parke

    Dainų dirbtuvės startuoja birželio 9 dieną Kalniečių parko skaitykloje. Antradieniais 18 valandą pasidainavimus ves ansamblis „Kadujo“ ir jo vadovė etnomuzikologė Laura Lukenskienė.

    Dalyviai bus kviečiami dainuoti tiek senąsias, tiek vėlesnių laikų dainas, taip pat mokytis giedoti sutartines. Sutartinės yra įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą ir laikomos viena ryškiausių lietuvių daugiabalsio dainavimo tradicijų.

    Šokiai ir Joninės bendruomenėje

    Šokių užsiėmimai šiemet prasidės birželio 23 dieną 19 valandą Joninių šventėje Čečėnijos Nepriklausomybės aikštėje. Tradicinius pasišokimus ves folkloro muzikos duetas Medetka, žadantis supažindinti su pagrindiniais valso, fokstroto ir polkos žingsneliais.

    Vėliau šokių vakarai sugrįš į Kalniečių parko skaityklą, kur suplanuoti susitikimai liepos 23 dieną ir rugpjūčio 20 dieną 19 valandą. Organizatoriai teigia, kad repertuaras bus platus, o atmosfera labiau primins bendruomenišką vakaronę nei formalią pamoką.

    Valstybės dienos koncertas

    Vienu ryškiausių projekto akcentų įvardijamas Sauliaus Petreikio koncertas, skirtas Valstybės dienai. Pasirodymas Kalniečių parko skaitykloje numatytas liepos 3 dieną 19 valandą.

    Bibliotekos teigimu, atlikėjo programa klausytojams siūlo kelionę per skirtingus muzikinius pasaulius, o scenoje kartu pasirodys ir jo brolis Donatas Petreikis. Organizatoriai tikisi, kad koncertas taps proga į folkloro skambesį pažvelgti šiuolaikiškai ir įtraukti įvairaus amžiaus auditoriją.

    Rudenį projekto veiklos persikels į bibliotekos Girstupio padalinį, kur planuojamos folkloro dirbtuvės vaikams. Taip pat, bendradarbiaujant su Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija, dalyviai bus kviečiami išbandyti tradicinius lietuvių amatus ir geriau suprasti jų vietą šiuolaikinėje kasdienybėje.

    „Svarbiausia čia – smalsumas ir noras patirti senąją lietuvių tradiciją“, – teigia organizatoriai. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, o partneriais įvardijamos asociacija „Kadujo“ ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija.

  • Karščio bangai įsibėgėjant Kaune grįžo vandens dulksnos: kur mieste jos veikia kasdien?

    Karščio bangai įsibėgėjant Kaune grįžo vandens dulksnos: kur mieste jos veikia kasdien?

    Prasidėjus kalendorinei vasarai ir dažnėjant karštesnėms dienoms, Kauno viešosiose erdvėse vėl veikia keturios vandens dulksnų stotelės. Jos skirtos padėti greičiau atsigaivinti miesto centre ir poilsio zonose, kai oro temperatūra pakyla, o saulės spinduliuotė tampa intensyvesnė.

    Vandens dulksnos Kaune praeivius vėsina kasdien nuo 11 iki 21 valandos. Tokie sprendimai ypač aktualūs per karščio bangas, kai dėl perkaitimo didėja rizika vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie daug laiko praleidžia lauke.

    Mieste taip pat veikia 15 lauko gertuvių, kuriose galima atsigaivinti geriamuoju vandeniu arba įsipilti jo į daugkartinę tarą. Bendrovė „Kauno vandenys“ nurodo, kad gertuvės įrengtos patogiose, žmonių gausiai lankomose vietose – parkuose, skveruose ir aktyvaus laisvalaikio erdvėse.

    Atsigaivinti galima Studentų skvere, prie Zoologijos sodo, Kauno marių prieplaukoje (Masiulio gatvėje), Draugystės, Girstučio, Kalniečių ir Santakos parkuose. Geriamojo vandens stotelės taip pat įrengtos šalia Lampėdžių paplūdimio, prie Trijų Mergelių tilto, prie Kauno pilies, prie Dainų slėnio, A. Smetonos alėjoje, Griunvaldo, S. Daukanto ir Sporto gatvėse.

    Šį sezoną gertuvių tinklą planuojama papildyti dar dviem geriamojo vandens fontanėliais Lampėdžių paplūdimio teritorijoje. Savivaldybė ir vandens tiekėjai tokiais sprendimais siekia skatinti naudotis viešai prieinamu vandeniu, mažinti vienkartinio plastiko vartojimą ir sudaryti patogias sąlygas gyventojams karščio metu.

    Specialistai primena, kad per karštį svarbu reguliariai gerti vandenį, vengti ilgo buvimo tiesioginėje saulėje vidurdienį ir daryti pertraukas pavėsyje. Tokiose situacijose vandens dulksnos ir lauko gertuvės tampa paprasta, bet veiksminga pagalba mieste judantiems pėstiesiems, dviratininkams ir šeimoms su vaikais.

  • Kaunas yra Kaunas: naujas maršrutas pristato beveik 50 vietų, kur miestas atsiskleidžia vietinių akimis

    Kaunas yra Kaunas: naujas maršrutas pristato beveik 50 vietų, kur miestas atsiskleidžia vietinių akimis

    Kaunas 618-ojo gimtadienio proga pristatė naują turistinį maršrutą Kaunas yra Kaunas, kviečiantį miestą pažinti ne per įprastus atvirukinius taškus, o per kasdienes vietinių patirtis. Idėja paprasta: mažiau stereotipų ir daugiau tikro ritmo, kuris atsiskleidžia skirtinguose rajonuose, skoniuose ir įpročiuose.

    Maršrutą iliustravo menininkė Eglė Zubkovienė, o jo sudarytojai siūlo žemėlapį naudoti kaip orientyrą, o ne griežtą planą. Jame pažymėta beveik 50 objektų ir patirčių, todėl kiekvienas gali susidėlioti savo dieną pagal nuotaiką: nuo ryto kavos iki vakaro pasivaikščiojimo ar renginio.

    Kas įtraukta į maršrutą?

    Didelė maršruto dalis skirta Kauno sporto kultūrai, kuri daugeliui yra neatsiejama nuo miesto tapatybės. Čia minimos vietos, susijusios su krepšiniu ir didžiaisiais renginiais, taip pat erdvės, kurios savaitgaliais pritraukia šeimas ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjus.

    Ne mažiau dėmesio skiriama skoniams: nuo ilgamečių, vietinių pamėgtų klasikų iki šiuolaikinių restoranų ir kavinių. Maršrutas leidžia palyginti skirtingus Kauno veidus viename pasivaikščiojime, kai tarp kelių stotelių telpa ir nostalgija, ir naujos gastronominės kryptys.

    Miesto kultūra ir netikėti atradimai

    Žemėlapyje atsirado ir vietos, kurios dažnai aplenkiamos skubant, tačiau geriausiai parodo gyvą miesto kultūrą: gatvės menas, kiemų istorijos, mažesnės erdvės bei rajonų charakteris. Tokie taškai maršrutui suteikia intrigos, nes dalį jų lengva praeiti nepastebėjus, jei nežinai, kur dairytis.

    Žaliosios erdvės sudaro atskirą, labai svarbią maršruto dalį: upių pakrantės, parkai ir apžvalgos vietos, kuriose miestas atsiveria kitu kampu. Tai ypač aktualu vasaros sezonu, kai Kaunas tampa patogus tyrinėti pėsčiomis ar dviračiu, o trumpi atstumai tarp sustojimų leidžia derinti miesto šurmulį su poilsiu gamtoje.

    Kur rasti žemėlapį?

    Spausdintą maršruto versiją galima pasiimti Kaunas IN turizmo informacijos centruose Laisvės alėjoje ir Rotušės aikštėje. Taip pat parengta skaitmeninė versija, kad maršrutą būtų patogu naudoti telefone planuojant trumpą išvyką ar visos dienos pasivaikščiojimą.

    Maršrutas Kaunas yra Kaunas orientuotas į tuos, kurie nori iš miesto išsinešti ne tik nuotrauką, bet ir supratimą, kuo Kaunas gyvena šiandien. Tai kvietimas bent trumpam tapti vietiniu: pamatyti, kur renkasi žmonės, ką jie ragauja ir kokias erdves renkasi laisvalaikiui.

  • Kaune atidarytas Ašigalio viadukas virš A1: ką tai keičia Eigulių ir Kalniečių susisiekimui

    Kaune atidarytas Ašigalio viadukas virš A1: ką tai keičia Eigulių ir Kalniečių susisiekimui

    Kaune oficialiai atidarytas naujas viadukas ties Ašigalio gatve, kertantis A1 magistralę. Projektas sujungia miesto gatvių tinklą su magistraliniu keliu ir, tikimasi, sumažins kasdienes spūstis bei sutrumpins kelionės laiką į Eigulių ir Kalniečių mikrorajonus.

    Naujajame transporto mazge įrengtos lėtėjimo ir greitėjimo juostos, kurios turėtų pagerinti eismo saugą ir srautų pralaidumą, ypač piko valandomis. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai pritaikyti intensyviam tranzitiniam eismui, o jungtis su A1 suteikia patogesnį įvažiavimą ir išvažiavimą iš miesto.

    Kas įrengta ir kodėl tai svarbu

    Be viaduko ir skirtingų lygių sankryžos, projekte numatyti pėsčiųjų ir dviračių takai bei apšvietimas. Tai aktualu ne tik vairuotojams: saugesnės perėjos ir atskirti srautai mažina konfliktines situacijas, kurios dažnos prie magistralinių kelių mazgų.

    Statybų metu vienu didžiausių iššūkių įvardytas aukštos įtampos elektros perdavimo linijų infrastruktūros pritaikymas. Pasak projekto dalyvių, atlikus reikalingus darbus buvo galima užbaigti užvažiavimus ir pilnai suformuoti susisiekimo schemą.

    Atidaryme skambėjo planai dėl kitų jungčių

    Atidarymo renginyje dalyvavę miesto ir valstybės atstovai akcentavo, kad tiltai ir viadukai yra kritinė viso tinklo dalis, nes nuo jų priklauso ir spūsčių mastas, ir maršrutų pasirinkimas. Kauno savivaldybė šį objektą sieja su platesne miesto jungčių programa, kuri turėtų mažinti apkrovas pagrindinėse arterijose.

    „Šis viadukas yra Kauno požiūris į žmones – jų saugumą, taupomą laiką“, – sakė bendrovės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas.

    „Tiltai ir viadukai yra vienas svarbiausių mūsų prioritetų, nes būtent jie formuoja viso transporto tinklo efektyvumą – nuo mažesnių spūsčių iki patogesnių jungčių tarp miesto dalių ir regionų“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Kaip viadukas įsikomponuoja į Kauno infrastruktūros kryptį

    Ašigalio viaduko idėja Kaune svarstyta ne vienerius metus, o dalis prieigų ir jungčių sprendinių buvo įgyvendinta dar ankstesniuose etapuose. Dabartinis atidarymas užbaigia transporto mazgą, kuris turėtų veikti kaip papildomas „vartų“ taškas į miesto šiaurinę dalį.

    Kaunas lygiagrečiai vysto ir kitus tiltų projektus, tarp jų planuojamas naujas susisiekimo koridorius per upę su papildomomis jungtimis ir atskirais sprendiniais pėstiesiems bei dviratininkams. Miestas tikisi, kad tokia strategija leis dalį kelionių perskirstyti iš labiausiai apkrautų sankryžų į naujai sukurtas alternatyvas.

  • Žemės ūkio rūmams – 100 metų: Kaune pažymėtas jubiliejus ir įteiktos padėkos žemdirbiams

    Žemės ūkio rūmams – 100 metų: Kaune pažymėtas jubiliejus ir įteiktos padėkos žemdirbiams

    2026 metais gegužės 28 dieną Kaune paminėtas Žemės ūkio rūmų šimto metų veiklos jubiliejus. Renginyje akcentuota organizacijos reikšmė žemdirbių savivaldai ir atstovavimui, telkiant asociacijas, bendruomenes bei socialinius partnerius.

    Į minėjimą atvyko ir savivaldos atstovai, tarp jų Biržų rajono savivaldybės vicemeras Steponas Staškevičius bei Žemės ūkio skyriaus vedėja Sandra Balčiūnienė. Pasak organizatorių, jubiliejus tapo proga įvertinti ir regionų indėlį į žemės ūkio interesų atstovavimą.

    Minėjimas prasidėjo malda

    Šventės pradžia pažymėta Šv. Mišiomis Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Mišių metu melstasi už Lietuvos žemdirbius, jų šeimas, kaimo bendruomenes ir visus, kurių kasdienybė susijusi su žeme.

    Po pamaldų dalyviai iškilminga eisena patraukė į Kauno apskrities viešosios bibliotekos parką. Ten aplankytas Žemės ūkio rūmų ąžuoliukas, tapęs simboliniu tęstinumo ir ilgaamžiškumo ženklu.

    40 organizacijų palinkėjimai kitam šimtmečiui

    Jubiliejaus programoje pasveikinti visų 40 Žemės ūkio rūmams priklausančių organizacijų vadovai ir atstovai. Jie simboliškai ant rankų darbo sodo kabino savo organizacijų palinkėjimus ateinančiam šimtmečiui.

    Toks formatas pasirinktas siekiant pabrėžti, kad žemdirbių savivalda remiasi ne viena institucija, o plačiu sektoriaus tinklu. Rūmų veikloje tradiciškai svarbios derybos su valstybės institucijomis, žemdirbių pozicijos derinimas ir praktinių problemų kėlimas viešojoje darbotvarkėje.

    Padėkos už darbą ir atstovavimą

    Šventės metu Seimo Pirmininkas Juozas Olekas įteikė padėką Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovui, Žemės ūkio rūmų tarybos nariui Adolfui Jasinevičiui. Padėka skirta už ilgametį indėlį į sodininkystės ir uogininkystės sektorių plėtrą bei ūkininkų interesų atstovavimą.

    Žemės ūkio ministras Audrius Palionis įteikė premjerės Ingos Ruginienės padėką Biržų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkui, Žemės ūkio rūmų tarybos nariui Kęstučiui Armonui. Įvertintas jo darbas telkiant žemdirbių bendruomenę, stiprinant sektoriaus ir kaimo plėtrą.

    Minėjime kartota mintis, kad valstybės tvirtumas prasideda nuo žmogaus, šeimos ir bendruomenės, o žemdirbių darbas išlieka vienu svarbiausių regionų gyvybingumo veiksnių. Organizatoriai pabrėžė, jog šimtmetis yra ne tik istorinis pasiekimas, bet ir įpareigojimas atnaujinti dialogą dėl konkurencingumo, kartų kaitos ūkiuose ir kaimo ateities.

  • S. Daukanto pėsčiųjų tiltas Kaune uždaromas kapitaliniam remontui: aiškūs terminai ir aplinkkeliai

    S. Daukanto pėsčiųjų tiltas Kaune uždaromas kapitaliniam remontui: aiškūs terminai ir aplinkkeliai

    Kaune pradedamas Simono Daukanto pėsčiųjų tilto per Nemuno senvagę kapitalinis remontas. Tiltas jungia miesto centrą su Nemuno sala, todėl darbų metu pėstiesiems ir dviratininkams bus taikomi laikini eismo ribojimai ir numatyti alternatyvūs maršrutai.

    Kauno savivaldybė skelbia, kad šįkart bus tvarkomos ne tik paviršinės dangos, bet ir pagrindinės konstrukcijos. Planuojama atnaujinti laiptus, apšvietimo sprendinius ir kitas nusidėvėjusias tilto dalis, kad būtų užtikrintas saugumas ir patogus judėjimas po remonto.

    Pasak savivaldybės atstovų, iki šiol buvo vykdomi priežiūros ir paprastojo remonto darbai, tačiau konstrukcijų būklė pasiekė ribą, kai reikalingas kapitalinis atnaujinimas. Prieš pradedant pagrindinius darbus, teritorijoje numatomi aptvėrimai ir darbų zonos atskyrimas, o vėliau praėjimas tiltu bus uždarytas.

    Numatyta, kad esama betoninių plytelių danga bus keičiama į granitą, siekiant vizualiai ir funkcionaliai suderinti tilto dangą su S. Daukanto gatvės aplinka. Toks sprendimas dažniausiai pasirenkamas dėl ilgaamžiškumo ir atsparumo intensyviam pėsčiųjų srautui bei oro sąlygoms.

    Kol tiltas bus neprieinamas, patekti į Nemuno salą bus rekomenduojama kitais tiltais iš Karaliaus Mindaugo prospekto pusės, taip pat jungtimis ties A. Mickevičiaus, Maironio ir I. Kanto gatvėmis. Savivaldybė primena, kad kelionės laikas piko metu gali pailgėti, todėl verta iš anksto suplanuoti maršrutą.

    Darbai planuojami iki kitų metų rudens. Rangos konkursą laimėjo bendrovė „Autokausta“, o projektą parengė AB „Kauno tiltai“; skelbiama rangos darbų vertė siekia 1,43 mln. eurų su PVM.

    „Tilto tvarkymas buvo vykdomas nuolat. Tačiau pasiekėme ribą, kai paprastojo remonto neužtenka“, – sako Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

  • Kauno pilies aikštelė vėl atlaisvinta: nuo birželio 1 dienos autobusai stoja senoje vietoje

    Po remonto darbų Kauno pilyje esanti stotelė Kauno pilies aikštelė vėl atlaisvinta ir gali būti naudojama keleivių įlaipinimui bei išlaipinimui.

    Savivaldybė informuoja, kad nuo 2026 metų birželio 1 dienos priemiesčio autobusai Kauno mieste keleivius veš iš senosios stotelės Kauno pilies aikštelė.

    Pokytis aktualus maršrutais 101, 101 (B), 103, 103 (A), 103 (B), 140 ir 194 važiuojantiems keleiviams, kurie iki šiol galėjo būti nukreipiami į laikiną sustojimo vietą dėl vykusių darbų.

    Atnaujintus eismo tvarkaraščius stotelėje pateiks vežėjas UAB „Kautra“. Keleiviams rekomenduojama prieš kelionę pasitikrinti laikus stotelėje ir planuoti kelionę su nedidele laiko atsarga, ypač pirmosiomis pokyčių dienomis.

  • Kauno vandenų tarifai nuo liepos 1 dienos mažėja: kiek kauniečiai mokės už kubą vandens

    Valstybinė energetikos reguliavimo taryba gegužės 27 dieną patvirtino naujus bendrovės „Kauno vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifus. Atnaujotos kainos įsigalios nuo 2026 metų liepos 1 dienos ir bus taikomos visiems bendrovės klientams Kaune bei rajone.

    Pagal VERT sprendimą, galutinė paslaugų kaina gyventojams ir įmonėms mažėja keliais centais už kubinį metrą, tai sudaro apie 1 proc. Pokytis nėra didelis, tačiau jis reikš mažesnes mėnesines sąskaitas ir individualiems vartotojams, ir verslui.

    Nauji tarifai gyventojams ir verslui

    Daugiabučių gyventojams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifas mažėja nuo 2,49 euro iki 2,47 euro už kubinį metrą su PVM. Individualių namų gyventojams kaina mažėja nuo 2,46 euro iki 2,43 euro už kubinį metrą su PVM.

    Įmonėms nustatytas tarifas mažėja nuo 2,57 euro iki 2,54 euro už kubinį metrą su PVM. Tokie tarifai paprastai apima ne vien vandens paruošimą ir tiekimą, bet ir surinktų nuotekų transportavimą bei valymą, todėl pokyčiai atsispindi visoje paslaugų grandinėje.

    Kodėl kainos mažėja?

    „Kauno vandenys“ teigia, kad tarifus pavyko ne tik išlaikyti stabilius, bet ir nežymiai sumažinti, nors dalis veiklos sąnaudų pastaruoju metu išlieka spaudžiamos darbo, medžiagų ir energijos kainų. Pasak bendrovės, reikšmingą poveikį turėjo veiklos efektyvinimo sprendimai ir sąnaudų optimizavimas.

    Prie kainų stabilumo prisideda ir energetinio efektyvumo priemonės, įskaitant investicijas į atsinaujinančią energetiką bei didesnį savos elektros energijos pasigaminimą. Bendrovė nurodo, kad taip mažinama priklausomybė nuo elektros rinkos svyravimų, kurie vandentvarkos sektoriuje gali turėti tiesioginį poveikį tarifams.

    „Siekdami didesnės energetinės nepriklausomybės ir saugumo, nuosekliai investuojame į atsinaujinančią energetiką. Šiuo metu daugiau kaip dešimtadalį suvartojamos elektros energijos pasigaminame patys, todėl mažiname priklausomybę nuo rinkos svyravimų“, – sakė bendrovės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Ramūnas-Petras Šulskus.

    „Tai leidžia išlaikyti vienas mažiausių vandens paslaugų kainų tarp didžiųjų Lietuvos miestų“, – pridūrė jis.

    Ką verta žinoti vartotojams

    Nauji tarifai bus taikomi automatiškai nuo liepos 1 dienos, todėl gyventojams papildomų veiksmų dėl kainos pasikeitimo imtis nereikės. Sąskaitose pokytis labiausiai priklausys nuo faktinio suvartojimo, o didesnį efektą paprastai pajunta daugiau vandens naudojantys ūkiai ar įmonės.

    VERT sprendimai dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų paprastai grindžiami reguliuojamomis sąnaudomis ir investicijų grąžos principais, todėl tarifų dinamika priklauso ir nuo infrastruktūros atnaujinimo apimčių. Vartotojams tai reiškia, kad net ir nedideli kainų sumažėjimai dažniausiai signalizuoja efektyvumo augimą arba palankesnę sąnaudų struktūrą konkrečiu laikotarpiu.

  • Kauno muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys apie 40 metų scenoje: kodėl kultūros reikia ieškoti pačiam

    Kauno muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys apie 40 metų scenoje: kodėl kultūros reikia ieškoti pačiam

    Keturi dešimtmečiai teatre ir viena mintis

    Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys savo profesinį kelią su šiuo teatru sieja jau beveik 40 metų. Jo istorija prasidėjo nuo pirmųjų pasirodymų scenoje, o vėliau peraugo į vadovavimą įstaigai, kuri Kaune turi istorinį ir simbolinį svorį.

    Anot B. Želvio, miestas nuo seno gyveno kultūra, tačiau kultūrinis įprotis nėra savaiminis. Jo žinutė paprasta: žiūrovas neturėtų laukti, kol kultūra pati ateis į kasdienybę, ją reikia rinktis sąmoningai.

    „Į kultūrą reikia eiti pačiam, o ne laukti, kol ji ateis“, – sakė Benjaminas Želvys.

    Kelias į sceną: šeima, muzika ir pirmas jaudulys

    B. Želvys pasakoja, kad meilė muzikai šeimoje buvo natūrali kasdienybės dalis: tėvai mėgo operą, vedė vaikus į spektaklius, o broliai taip pat augo su muzika. Tokia aplinka, pasak jo, anksti suformavo kryptį ir supratimą, kad scena yra ne atsitiktinumas, o ilgalaikis darbas.

    Pirmasis pasirodymas Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje įsiminė ne dėl triumfo, o dėl įtampos. Jis prisimena akimirką, kai baimė buvo tokia stipri, kad į sceną teko tiesiog „įstumti“, tačiau išėjus vaidmuo ir muzika priverčia susikoncentruoti.

    Kaip keičiasi jaunieji atlikėjai ir publika?

    Teatro vadovas atkreipia dėmesį, kad šiandien jaunoji karta gyvena platesniame informaciniame lauke, kuriame greitas matomumas ir trumpi keliai į populiarumą tapo įprasti. Vis dėlto jis pabrėžia, kad greitis nebūtinai reiškia brandą, o stabilus augimas dažniau ateina per nuoseklų darbą, o ne per vieną sėkmingą šuolį.

    Kartu, pasak B. Želvio, keičiasi ir žiūrovas: į teatrą ateina skirtingos kartos, o tai kuria natūralų kultūrinį tęstinumą. Jo manymu, ypač svarbu, kad vaikai kuo anksčiau patirtų gyvą meną, nes būtent taip formuojasi ilgalaikis ryšys su teatru, koncertais ir muzika.

    Kauno kultūrinis ritmas ir teatro vaidmuo

    Kalbėdamas apie Kauną, B. Želvys primena miesto istoriją ir tai, kad muzikinė scena čia visada buvo reikšminga. Kauno valstybinis muzikinis teatras, pasak jo, yra viena iš vietų, kurioje formavosi profesionalių scenos menų tradicija, o šiandien tai išlieka svarbia kultūrinio žemėlapio dalimi.

    Jis taip pat išskiria vasaros festivalį Operetė Kauno pilyje, tapusį viena atpažįstamiausių miesto kultūros tradicijų. Idėja gimė paprastai, tačiau per laiką išaugo į renginį, kuris pritraukia ne tik nuolatinius teatro lankytojus, bet ir naują auditoriją.

    Nauji planai ir atsakomybės jausmas

    B. Želvys pabrėžia, kad teatras laikosi ant žmonių, kurie dažnai dirba savaitgaliais, per šventes, derina kelias veiklas ir vis tiek ieško prasmės scenoje. Jo manymu, pareigos kultūros įstaigoje nėra privilegija, o atsakomybė, todėl svarbiausia išlikti sąžiningam profesijai ir komandai.

    Artimiausiu metu žiūrovams žadamas ir naujas repertuaro papildymas: rudenį numatomas miuziklas „Šrekas“, pristatomas kaip visai šeimai skirtas, tačiau techniškai sudėtingas pastatymas. Teatro vadovo teigimu, tokie projektai yra proga ne tik pritraukti naujus žiūrovus, bet ir paskatinti šeimas po spektaklio kalbėtis, dalintis įspūdžiais ir grįžti į teatrą dar kartą.