Tag: Kaunas

  • Kaunietis Edgaras Riabko atvirai: pasaulio čempiono auksas, avarija ir sporto ateitis Kaune

    Kaunietis Edgaras Riabko šiemet iškovojo F2 motorlaivių pasaulio čempiono titulą Portugalijoje ir dar kartą priminė, kad Kaunas turi gilią vandens sporto tradiciją. Nemunas ir Kauno marios ilgus metus buvo erdvė, kur augo sportininkai, o varžybos pritraukdavo ne tik bendruomenę, bet ir sporto specialistus.

    F2 klasė laikoma viena aukščiausių grandžių motorlaivių sporte, kur rezultatą lemia ne tik sportininko meistriškumas, bet ir technikos paruošimas, komandos darbas bei saugos sprendimai. Dideli greičiai, bangavimas ir kontaktinė kova trasoje reiškia, kad kiekviena klaida kainuoja brangiai, o sezono stabilumas tampa čempioniško titulo pagrindu.

    Kelias nuo treniruočių iki titulo

    E. Riabko pasakoja, kad į motorlaivių sportą atėjo dar tuo metu, kai Lietuvoje veikė daugiau klubų, o jaunimui buvo paprasčiau pradėti. Vėliau, keičiantis infrastruktūrai ir finansavimui, ši sporto šaka tapo labiau priklausoma nuo asmeninės iniciatyvos ir rėmėjų paieškų.

    Sportininkas pabrėžia, kad augimas vyko laipsniškai, pereinant skirtingas klases ir kaupiant patirtį. Pasak jo, ilgainiui atsirado ir kita atsakomybės pusė: jeigu niekas neimsis iniciatyvos, jaunajai kartai gali nebelikti aiškaus kelio į profesionalų sportą.

    Sporto bazė ir darbas su jaunimu

    Per pandemiją Kaune pradėta kurti motorlaivių sporto bazė tapo vienu svarbiausių žingsnių, siekiant atverti šią sporto šaką vaikams. E. Riabko teigimu, startui neužtenka vien noro: reikia vietos, saugios aplinkos, trenerių ir įrangos, kad vaikas galėtų pirmiausia išbandyti sportą, o tik tada spręsti dėl rimtesnių investicijų.

    Jo teigimu, pradedantiesiems suteikiama būtina įranga ir pagrindai, o svarbiausias tikslas yra saugumas ir teisingi įgūdžiai nuo pirmųjų treniruočių. Tokia praktika, paplitusi ir kitose šalyse, mažina finansinį barjerą šeimoms ir padeda talentus pastebėti anksčiau.

    Pavojai trasoje ir psichologinis krūvis

    Motorlaivių sporte avarijos nėra teorija, o reali rizika, kurią sportininkai vertina kiekvienose varžybose. E. Riabko prisimena 2014 metais Latvijoje patirtą incidentą, kai po susidūrimo su kitu laivu apsivertė ir kurį laiką negalėjo išsivaduoti iš diržų.

    „Tokiomis akimirkomis nebegalvoji apie rezultatą, galvoje atsiranda visai kiti dalykai: šeima ir pareiga grįžti“, – sakė E. Riabko.

    Pasak sportininko, po tokių įvykių baimė niekur nedingsta, tačiau laikui bėgant grįžta pasitikėjimas, o patirtis išmoko dar griežčiau vertinti rizikas. Tarptautinėse varžybose vis daugiau dėmesio skiriama saugos standartams, tačiau galutinę atsakomybę vis tiek dalijasi sportininkas ir komanda.

    Kodėl auksas atnešė ne vien džiaugsmą

    Nors pasaulio čempiono titulas daugeliui atrodo kaip emocijų viršūnė, E. Riabko pripažįsta, kad pirmas jausmas buvo netikėtas pasimetimas. Ilgai siektas tikslas, tapęs kasdienybės ašimi, pasiekus finišą verčia iš naujo pergalvoti, kas bus toliau.

    Jis pabrėžia, kad sporte svarbus ne vien vienas laimėtas savaitgalis, o nuoseklus darbas per sezoną, technikos patikimumas ir gebėjimas atsitiesti po nesėkmių. Šiandien jo fokusas krypsta ne tik į titulų gynybą, bet ir į sporto šakos tęstinumą Lietuvoje.

    Kalbėdamas apie Kauną, sportininkas sako kasdien matantis miesto pokyčius ir norintis, kad augimas nesustotų. Jo teigimu, Kaunas turi vandens sportui tinkamą geografiją ir potencialą, o didžiausias iššūkis yra išlaikyti ilgalaikę sporto infrastruktūrą bei jaunimo įsitraukimą.

    „Kaunui linkėčiau toliau taip nuosekliai augti ir gražėti bei būti geriausiu miestu Lietuvoje“, – sakė E. Riabko.

  • Santakos tiltas Kaune jau ant finišo ribos: ant perdangos – beveik 2 000 tonų asfalto

    Kaune statomas Santakos tiltas tarp Užnemunės ir Brastos gatvių pasiekė vieną paskutinių etapų: po atramų ir perdangos sutvirtinimo darbų rangovai pradeda asfaltavimo darbus. Miesto savivaldybė skelbia, kad ant tilto perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto, o eismui numatytos keturios juostos.

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia, kad mieste pastaraisiais metais įgyvendinama daug transporto infrastruktūros projektų, o Santakos tiltas turėtų tapti vienu labiausiai kasdienį judėjimą keisiančių objektų. Pasak jo, iki darbų pabaigos liko užbaigti asfaltavimą ir formalias procedūras.

    „Statybų pabaiga – jau čia pat. Liko išasfaltuoti perdangą ir užbaigti formalumus“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Dar rugpjūčio pabaigoje plieninė tilto perdanga, sverianti apie 6 500 tonų, pasiekė abu Nemuno krantus. Skaičiuojama, kad jos suvirinimas ir perdangos užtraukimas ant atramų užtruko dvejus metus, o procese dalyvavo apie 100 darbuotojų.

    Kartu su važiuojamąja dalimi numatyta įrengti ir pėsčiųjų bei dviratininkų infrastruktūrą. Tai svarbu ne tik kasdieniam susisiekimui, bet ir saugesniam judėjimui per upę, kai vienoje vietoje sujungiami skirtingi transporto srautai.

    Vienoje tilto pusėje Užnemunės gatvę ir tiltą jungs viadukas su tuneliu, kur šiuo metu vyksta baigiamieji darbai: betonuojamos sienos, montuojamos saugumo priemonės ir įrengiami architektūriniai elementai. Kitoje pusėje, Brastos gatvėje, jau įrengta žiedinė sankryža, kuri turėtų padėti paskirstyti srautus.

    Santakos tiltas yra 417 metrų ilgio ir turėtų sujungti Vilijampolę bei Marvelę, taip pat pagerinti susisiekimą tarp miesto centro ir Aleksoto. Savivaldybė nurodo, kad pagrindinius darbus planuojama užbaigti ir eismą atverti iki metų pabaigos.

  • Kaunas susekė triuką: neužbaigtame pastate veikęs autoservisas sulaukė VMI veiksmų

    Kauno miesto savivaldybė, tikrindama Islandijos plente veikusią komercinę veiklą, nustatė galimus pažeidimus neužbaigtame statyti pastate, kuriame veikė autoservisas. Miestas sako, kad dokumentuose aptikti neatitikimai galėjo turėti įtakos nekilnojamojo turto mokesčiui, todėl informacija perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai.

    2024 metais kovą fiksuota, kad Islandijos pl. 213E esančio pastato plotas skirtinguose dokumentuose skyrėsi beveik dvigubai. Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta apie 551 kv. m, o kadastro byloje – 1 016,96 kv. m.

    Savivaldybės vertinimu, situaciją apsunkino tai, kad pastato rekonstrukcijai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau duomenų apie nustatyta tvarka užbaigtą statybą tuo metu nebuvo. Nepaisant to, pastate fiksuota reali ūkinė veikla, o tai, savivaldybės teigimu, kelia klausimų ir dėl statinio naudojimo teisėtumo, ir dėl mokesčių apskaičiavimo.

    Patikrinimus atlikusi Eigulių seniūnija nurodė pastato savininkui pašalinti nustatytus trūkumus, o reikalavimų neįvykdžius 2024 metais balandį surašytas administracinio nusižengimo protokolas. 2024 metais gegužę pakartotinė apžiūra, savivaldybės teigimu, patvirtino, kad pastate remontuojami automobiliai ir toliau, todėl surašytas dar vienas protokolas.

    Ginčas su Statybų inspekcija tęsiasi

    Kauno miesto savivaldybė 2024 metais kovą ir balandį kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydama įvertinti statybos teisėtumą bei nustatytas aplinkybes. Tačiau inspekcija nagrinėjimą nutraukė, argumentuodama, kad statybos darbai atlikti daugiau nei prieš dešimt metų, o viešasis interesas, jos vertinimu, nebuvo pažeistas.

    Savivaldybė su tuo nesutiko ir 2024 metais gegužę sprendimą apskundė teismui. 2025 metais lapkritį Regionų administracinis teismas pirmojoje instancijoje panaikino inspekcijos sprendimą ir įpareigojo klausimą nagrinėti iš naujo, tačiau procesas dar nebaigtas, nes sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

    VMI: inicijuojami kontrolės veiksmai

    Miestas pabrėžia, kad ploto neatitikimai ir faktinis pastato naudojimas galėjo lemti mažesnę mokestinę prievolę, todėl savivaldybė ne kartą kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją. Savivaldybės teigimu, nekilnojamojo turto mokestis už ankstesnius laikotarpius buvo perskaičiuotas, o mokestinė prievolė patikslinta.

    Vėliau buvo patikslinti ir paties pastato duomenys registre. Savivaldybė nurodo, kad 2025 metais vasarį per patikrinimą užfiksuota, jog nuo 2024 metais spalio Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 995,04 kv. m bendrasis pastato plotas, taip pat atsirado deklaracija apie statybos užbaigimą.

    Įvertinusi savivaldybės pateiktą informaciją ir kitus duomenis, Valstybinė mokesčių inspekcija informavo priėmusi sprendimą autoserviso atžvilgiu inicijuoti kontrolės veiksmus.

    „Nebaigtų statyti statinių naudojimas ūkinei veiklai ir bandymai tokiu būdu išvengti priklausančių mokesčių nebus toleruojami. Jei atsakingos institucijos atsisakys tinkamai įvertinti galimus pažeidimus, tokius sprendimus ginčysime teisinėmis priemonėmis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Savivaldybė akcentuoja, kad tokios situacijos svarbios ne tik dėl konkretaus objekto, bet ir dėl platesnės praktikos, kai komercinė veikla vykdoma objektuose, kurių statybos procedūros nėra iki galo sutvarkytos. Tokiais atvejais, institucijų teigimu, rizikos kyla ir dėl statybos priežiūros, ir dėl teisingo mokesčių administravimo.

  • Vilniuje neliko vietų: choras „Momentum“ stebuklo programą Kaune atliks paskutinį kartą

    Po išparduoto vakaro Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje choras „Momentum“ pranešė dar kartą pristatysiantis programą „Kur prasideda stebuklas“ Kaune. Organizatorių teigimu, tai bus paskutinis šios programos atlikimas, todėl klausytojams tai ir paskutinė proga ją išgirsti gyvai.

    Vilniaus koncerte salė buvo pilna, o publika atlikėjus palydėjo ovacijomis atsistojus. Vienu ryškiausių vakaro momentų tapo kompozitoriaus ir dirigento Mantvydo Drūlios kūrinio „Oi toli toli“ premjera, kuri Kaune skambės pirmą kartą.

    Programoje skirtingų autorių muzika jungiama bendra tema apie žmogaus ryšį su praeitimi, artimaisiais ir laiko tėkme. Koncerte numatyti Vaclovo Augustino, Evaldo Aleknos, Mantvydo Drūlios, Imanto Jono Šimkaus ir Donato Zakaro kūriniai, paremti lietuvių poezija ir laiškais.

    Literatūriniai šaltiniai aprėpia Maironio ir Vytauto Mačernio tekstus, taip pat M. K. Čiurlionio laiškus Sofijai ir Oskaro Vaildo eiles.

    „Kūriniai joje pratęsia vienas kito mintį, keičia emocinę kryptį ir paruošia klausytoją tam, kas skambės toliau“, – sakė choro meno vadovas ir vyr. dirigentas dr. Imantas Jonas Šimkus.

    Šiuolaikiniai opusai programoje derinami su chorinės tradicijos atgarsiais, o vienu iš akcentų įvardijamas Romualdo Gražinio harmonizuotos liaudies dainos „Vai ūžia, gaudžia“ atlikimas, skirtas šio dirigento ir pedagogo atminimui.

    Kauno arkivyskupijos Didžiojoje salėje skambesį lydės šiai erdvei pritaikyta šviesų dramaturgija, kuri, kaip skelbiama, keisis kartu su muzikos įtampa ir pauzėmis. Chorui vadovauja dr. Imantas Jonas Šimkus ir Mantvydas Drūlia, koncerto vedėjas – Jurgis Kubilius.

    Paskutinis programos „Kur prasideda stebuklas“ koncertas vyks lapkričio 14 dieną 19 valandą Kauno arkivyskupijos Didžiojoje salėje Kaune. Bilietus platina „Bilietai.lt“.

  • Kaune kyla moderniausia futbolo ir regbio arena: technika jau kasa tinklus, aiškėja terminai

    Kauno Aleksote, Europos prospekto 105A sklype, įgauna pagreitį naujo futbolo ir regbio arenos projekto statybos. Po apleistų statinių griovimo statybvietėje vykdomi žemės darbai ir pradedami kloti požeminiai nuotekų bei kiti inžineriniai tinklai.

    Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad projektas yra dalis platesnių Aleksoto pokyčių: teritorijoje vystomi sporto, laisvalaikio ir inovacijų objektai. Pasak Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, naujos erdvės bus skirtos ne tik profesionaliam sportui, bet ir gyventojų aktyviam laisvalaikiui.

    „Aleksotas išgyvena tikrą proveržį. Neabejoju, kad modernios erdvės pasitarnaus ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir prasmingai praleisti laisvalaikį norintiems gyventojams“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Planuojama, kad apie 17 000 kv. metrų ploto komplekse bus trys aukštai ir rūsys, o pastato aukštis sieks apie 28 metrus. Numatyta įrengti 105 metrų ilgio ir 68 metrų pločio dirbtinės dangos aikštę, pritaikytą oficialių varžybų reikalavimams.

    Projektas apima ir žiūrovams skirtą infrastruktūrą: numatytos maždaug 1 000 vietų tribūnos, sportininkų ir teisėjų patalpos, medicinos bei administracinės erdvės. Taip pat suplanuotos lauko terasos, iš kurių atsivers vaizdas į Aleksoto aerodromo panoramą.

    Prie sporto komplekso planuojama įrengti 158 vietų automobilių stovėjimo aikštelę ir atskiras vietas autobusams. Tokie sprendimai įprasti naujos kartos sporto objektuose, kai siekiama iš anksto suvaldyti renginių srautus ir sumažinti apkrovas aplinkinėse gatvėse.

    Nurodoma, kad techninį projektą ir projektinius pasiūlymus parengė bendrovė „Maspro“, o rangos darbus vykdo konkursą laimėjusi bendrovė „Infes“. Statybas tikimasi užbaigti per dvejus metus nuo darbų pradžios, artimiausi etapai siejami su pamatų įrengimu ir antžeminių konstrukcijų darbais.

    Energinio efektyvumo prasme objektui numatyta A++ klasė, kuri šiuo metu yra aukščiausias reikalavimų lygis naujiems pastatams Lietuvoje. Tai reiškia griežtesnius sprendinius dėl šilumos nuostolių, inžinerinių sistemų efektyvumo ir bendrų eksploatacijos kaštų, kas sporto infrastruktūrai tampa vis svarbiau augant energijos kainų jautrumui.

  • Visagino pedagogės grįžo iš Kauno: RIUKKPA konferencijoje nubrėžti nauji ikimokyklinio fizinio ugdymo prioritetai

    Visagino pedagogės grįžo iš Kauno: RIUKKPA konferencijoje nubrėžti nauji ikimokyklinio fizinio ugdymo prioritetai

    2026 metais spalio 23 dieną Kaune, Lietuvos krepšinio namuose, surengta Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos (RIUKKPA) ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Joje Visaginui atstovavo lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ direktorė Elena Čekienė ir pavaduotoja ugdymui Žana Vaitkuvienė-Zimina.

    Konferencijoje apžvelgti pastarųjų penkerių metų asociacijos veiklos rezultatai, pristatyta finansinė ataskaita ir aptarti narių lūkesčiai. Taip pat vyko diskusijos, kokių kompetencijų šiandien labiausiai reikia ikimokyklinio ugdymo įstaigų fizinio ugdymo specialistams.

    Akcentas – kokybiškas judėjimas darželyje

    Švietimo bendruomenėje vis plačiau pabrėžiama, kad ankstyvas vaikų judėjimo įgūdžių ugdymas svarbus ne tik fizinei sveikatai, bet ir emocinei savijautai bei mokymosi pasirengimui. Dėl to asociacijos telkiami pedagogai dalijasi metodikomis, kaip kasdienį judėjimą integruoti į ugdymo veiklas, o ne palikti jį tik atskiroms valandėlėms.

    Konferencijos metu dalyviai buvo kviečiami įsitraukti į interaktyvią apklausą ir įvertinti asociacijos iniciatyvas. Surinktos įžvalgos turėtų padėti tiksliau planuoti profesinio tobulėjimo temas ir praktines veiklas regionuose.

    Išrinkta vadovybė naujai kadencijai

    Vienas svarbiausių konferencijos sprendimų buvo RIUKKPA prezidento ir valdybos rinkimai. Asociacijos prezidente naujai kadencijai perrinkta Audronė Vizbarienė, siejama su asociacijos kūrimu ir ilgalaike jos veikla.

    Konferenciją sveikinimo žodžiais pradėjo pati RIUKKPA prezidentė, taip pat dalyvius pasveikino Seimo narė profesorė Vilija Targamadzė. Vaizdo sveikinimą perdavė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.

    Kodėl tai aktualu Visaginui

    Visaginui svarbu, kad miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų atstovės aktyviai dalyvauja profesinėse organizacijose ir grįžta su atnaujintomis idėjomis. Tokie susitikimai paprastai tampa praktinių sprendimų šaltiniu, kaip darželiuose nuosekliai stiprinti vaikų fizinį aktyvumą ir gerinti ugdymo kokybę.

    RIUKKPA veikla, apimanti gerosios patirties sklaidą ir pedagogų interesų atstovavimą, išlieka svarbi ir didesniame švietimo politikos kontekste, kai vis daugiau dėmesio skiriama vaikų sveikatai, judėjimo įpročiams ir ankstyvajai prevencijai.

  • Kaunas pradėjo „Kauno sporto apdovanojimų 2026“ medžioklę: laikas siūlyti geriausius

    Kaunas jubiliejinį, dešimtąjį kartą kviečia miestiečius teikti kandidatus „Kauno sporto apdovanojimams 2026“. Pasiūlymų laukiama iki lapkričio 6 dienos, o geriausieji bus pagerbti iškilmingoje ceremonijoje.

    Ši iniciatyva Kaune vyksta nuo 2016 metais puoselėjamos tradicijos, kuria siekiama kasmet įvertinti ryškiausius sporto pasiekimus. Savivaldybė pabrėžia, kad apdovanojimai suburia sportininkus, trenerius, klubus ir sirgalius, o kartu skatina miesto sporto bendruomenės matomumą.

    Kandidatus galima siūlyti devyniose nominacijose: Metų sporto renginys, Metų jaunasis sportininkas iki 18 metų, Metų jaunoji sportininkė iki 18 metų, Metų sportininkas su negalia, Metų sportininkas, Metų sportininkė, Metų vyrų komanda, Metų moterų komanda ir Metų treneris.

    Teikiant kandidatūrą prašoma nurodyti sportininko ar trenerio vardą, pavardę arba komandos pavadinimą, pridėti kokybišką nuotrauką ir trumpą pristatymą. Jame turi atsispindėti svarbiausi 2026 metų pasiekimai, rezultatai ir darbai, kurie pagrįstų kandidatūrą.

    Laureatai bus renkami bendru balsavimu, sumuojant gyventojų balsus ir specialiai sudarytos komisijos vertinimą. Internetinis balsavimas vyks savivaldybės svetainėje, o nugalėtojai bus paskelbti šventiniame renginyje Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos manieže.

    Apdovanojimų metu geriausiems sporto atstovams tradiciškai įteikiamos statulėlės, o daliai laureatų numatytos ir piniginės premijos. Kaunas skelbia, kad septyniems atletams planuojamos 3 000 eurų premijos, o dar viena, atskira nominacija už viso gyvenimo nuopelnus sportui bus skirta komisijos sprendimu.

  • Kaune surengtas išskirtinis išbandymas: studentai ir paramedikai imitavo tikras nelaimes

    Kaune, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, spalio 23 dieną surengti du nacionalinio masto renginiai, kuriuose tikrinti pirmosios pagalbos ir skubiosios medicinos įgūdžiai. Vienu metu vyko penktosios Lietuvos aukštųjų ir profesinių mokyklų pirmosios pagalbos varžybos bei Nacionalinis paramediko profesinio meistriškumo konkursas.

    Į varžybas susirinko dalyviai iš įvairių Lietuvos miestų, o užduotys buvo sudėliotos taip, kad kuo labiau primintų realias situacijas. Vertintas ne tik techninis atlikimas, bet ir gebėjimas veikti komandoje, greitai priimti sprendimus bei išlikti susikaupus emocinės įtampos sąlygomis.

    Pirmosios pagalbos varžybų scenarijai

    Lietuvos aukštųjų ir profesinių mokyklų varžybose šiemet dalyvavo 29 komandos iš 17 mokymo įstaigų. Dalyviams parengtos penkios praktinės situacijos, kuriose teko spręsti nuo traumų iki gyvybei pavojingų būklių atpažinimo.

    Studentai ir mokiniai gaivino sąmonės netekusią nėščiąją, teikė pagalbą užspringusiam kūdikiui, stabdė masyvų kraujavimą ir vertino paciento būklę. Vienoje užduotyje iš pirmo žvilgsnio įprastas kritimas nuo laiptų slėpė rimtesnę problemą, kurią reikėjo atpažinti laiku.

    Paramedikų meistriškumo konkursas

    Nacionaliniame paramediko profesinio meistriškumo konkurse varžėsi 8 komandos iš Lietuvos įstaigų, rengiančių paramedikus. Dalyviai sprendė sudėtingas klinikines situacijas, susijusias su sunkiomis traumomis, vaikų ir suaugusiųjų gaivinimu, būklėmis po gimdymo ir ūminiais kvėpavimo sutrikimais.

    Organizatorių teigimu, tokio formato užduotys svarbios dėl to, kad skubioji pagalba realybėje reikalauja ir tikslių veiksmų, ir aiškios komunikacijos. Praktikoje dažnai lemia ir laikas, ir gebėjimas atskirti kritinę būklę nuo mažiau pavojingos, todėl mokymai bei varžybiniai scenarijai padeda treniruoti automatizmą.

    „Rengdami paramedikus jaučiame atsakomybę ne tik už būsimų specialistų profesinį pasirengimą, bet ir už pirmosios pagalbos žinių sklaidą visuomenėje. Siekiame, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip elgtis kritinėse situacijose, ir nebijotų padėti“, – sakė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė dr. Nora Pileičikienė.

    Kas laimėjo ir kodėl tai svarbu

    Pirmosios pagalbos varžybose pirmąją vietą laimėjo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro 11-oji komanda, antra liko Šv. Ignaco Lojolos kolegijos komanda, trečia – Ukrainos Horbachevsky Ternopil National Medical University komanda. Paramedikų konkurse dvi aukščiausias vietas pelnė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro komandos, trečia vieta atiteko Panevėžio mokymo centro mokiniams.

    Renginių metu vyko ir visuomenės švietimo veiklos, pristatyta Greitosios medicinos pagalbos tarnybos masinių nelaimių logistikos automobilio įranga, veikė edukacijų erdvės. Organizatorių nuomone, tokie renginiai stiprina būsimųjų specialistų pasirengimą ir kartu primena, kad pirmosios pagalbos įgūdžiai aktualūs kiekvienam, nes kritinė situacija gali ištikti bet kur ir bet kada.

    Abu renginius organizavo Lietuvos paramedikų asociacija, VšĮ Pirmosios medicinos pagalbos mokymo centras „IRTA“ ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras. Organizatoriai pabrėžė, kad reguliarūs praktiniai patikrinimai ir mokymai prisideda prie saugesnės visuomenės, nes didina pasirengimą veikti iki atvykstant medikams.

  • Kauno laiptai keičiasi neatpažįstamai: 5 mln. eurų investicijos ir nauji sprendimai mieste

    Kaune nuosekliai atnaujinami ne tik keliai, šaligatviai ar dviračių takai, bet ir pėsčiųjų laiptai, jungiantys skirtingas miesto vietas. Keičiamos susidėvėjusios pakopos, tvarkomi turėklai, gerinamas apšvietimas ir sutvarkoma aplinka, kad kasdienės jungtys būtų saugesnės.

    Kauno savivaldybės duomenimis, per pastaruosius penkerius metus laiptų infrastruktūrai mieste skirta apie 5 mln. eurų. Prioritetas teikiamas prasčiausios būklės objektams, tačiau akcentuojama, kad darbai vyksta ne vien centre, o įvairiose miesto dalyse.

    „Patogiai judėti mieste turi visi. Todėl atnaujindami laiptus siekiame, kad jie būtų ne tik tvarkingi, bet ir patogūs, saugūs bei pritaikyti šiandienos poreikiams“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

    Atnaujinimai vyksta visame mieste

    Nuo 2024 metų atnaujinimo darbai atlikti įvairiose Kauno vietose, tarp jų – Marvelės, M. K. Čiurlionio, Kaišiadorių, Studentų, Linkuvos, Demokratų, Kybartų, Mackevičiaus, Klinikų, Strazdo gatvėse. Taip pat sutvarkytos jungtys Pakrantės take prie Kauno marių bei keliose pėsčiųjų trasose, svarbiose kasdieniams maršrutams.

    Mieste atnaujintos ir trys laiptų jungtys abiejose Varnių tilto pusėse, sutvarkyti Amerikos lietuvių laiptai. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios vietos dažnai tampa ne tik praėjimu, bet ir patogiomis pėsčiųjų arterijomis, kurias kasdien naudoja gyventojai.

    Vienas sudėtingesnių projektų – Vytauto parko laiptai ties Laisvės alėjos ir Trakų gatvės sankirta. Dėl stačios įkalnės čia prireikė papildomų šlaitų stabilizavimo sprendinių, o dalis darbų atliekama rankiniu būdu.

    Ne tik naujos pakopos

    Atnaujinant laiptus, darbai paprastai apima daugiau nei konstrukcijų remontą. Kartu įrengiami ar atnaujinami turėklai, suoliukai, poilsio vietos, gerinamas apšvietimas, o kur įmanoma – montuojami dviračių pandusai.

    Kur leidžia vietos sąlygos, ieškoma sprendimų, mažinančių laiptų statumą ir gerinančių patogumą pėstiesiems. Tokia praktika atitinka platesnę Europos miestų kryptį, kai pėsčiųjų infrastruktūra vertinama kaip kasdienio mobilumo pagrindas, o sauga ir patogumas prilyginami transporto projektams.

    Daug dėmesio skiriama ir ilgaamžiškumui: vietoje sprendinių, kai pakopos tvirtinamos prie masyvių gelžbetoninių konstrukcijų, vis dažniau pasirenkami ant žemės pagrindo paremti laiptai. Savivaldybė nurodo, kad tai padeda mažinti riziką, jog laikui bėgant pakopos ims judėti ar atitrūks.

    Turėklams dažnai pasirenkamos cinkuoto metalo surenkamos konstrukcijos, kurios laikomos atsparesnėmis aplinkos poveikiui. Prireikus tokias sistemas paprasčiau remontuoti, o tai svarbu nuolat prižiūrint intensyviai naudojamas pėsčiųjų jungtis.

    Laiptai kaip miesto erdvė

    Kauno reljefas lėmė, kad laiptai čia atlieka ypatingą vaidmenį: jie sutrumpina kelią tarp skirtingame aukštyje esančių gatvių ir padeda pasiekti parkus bei viešąsias erdves. Dėl to atnaujinant vis dažniau galvojama ir apie aplinką, kurioje žmogus gali stabtelėti.

    Sutvarkyta aplinka, apšvietimas ir vietos prisėsti padeda laiptus paversti ne vien tranzitine jungtimi, bet ir kasdienės miesto patirties dalimi. Savivaldybė akcentuoja, kad tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ir šeimoms, kurios mieste juda pėsčiomis.

    Aktyvesnis laiptų atnaujinimas Kaune vyksta jau apie dešimtmetį, o tarp ryškesnių anksčiau įgyvendintų projektų minimi 2019 metais sutvarkyti Kauko laiptai ir vėliau atnaujinti Aušros laiptai šalia Žaliakalnio funikulieriaus. Miestas skelbia, kad darbai bus tęsiami, siekiant gerinti pėsčiųjų susisiekimą ir infrastruktūros būklę.

  • Spalio 22 dieną gyventojams Kaune dings vanduo: ką būtina žinoti iki 16.00 val.

    Spalio 22 dieną gyventojams Kaune dings vanduo: ką būtina žinoti iki 16.00 val.

    Spalio 22 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos dėl vandentiekio tinklų renovacijos darbų laikinai bus nutrauktas geriamojo ir karšto vandens tiekimas adresu Taikos pr. 88.

    Planuojami darbai susiję su vandentiekio infrastruktūros atnaujinimu, kuris paprastai atliekamas siekiant sumažinti avarijų riziką, užtikrinti stabilesnį slėgį tinkle ir patikimesnį vandens tiekimą ateityje.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasirūpinti vandens atsargomis maisto ruošai ir higienai, o darbams pasibaigus pirmą kartą atsukus čiaupą leisti vandeniui trumpai nubėgti, kol jis taps skaidrus.

    Jei po tiekimo atnaujinimo pastebimas neįprastas vandens drumstumas ar slėgio svyravimai, tai dažniausiai būna laikina po tinklų darbų atsirandanti reakcija, tačiau užsitęsus sutrikimams verta kreiptis į paslaugos teikėją.

    Gyventojų prašoma supratingumo dėl laikinų nepatogumų, nes tokie renovacijos darbai yra būtini siekiant užtikrinti patikimą geriamojo vandens tiekimą ir sklandesnį sistemos veikimą.