CP v2

Tag: Kaunas

  • Birželio 8–14 dienomis pratybos „Tvirtas skydas 2“: apie 1 000 karių judės per 7 savivaldybes

    Birželio 8–14 dienomis pratybos „Tvirtas skydas 2“: apie 1 000 karių judės per 7 savivaldybes

    Kur ir kada vyks pratybos

    2026 metų birželio 8–14 dienomis Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė rengs vertinamąsias lauko taktikos pratybas „Tvirtas skydas 2“. Veiksmai vyks Kaune ir Kauno, Prienų, Šakių, Kazlų Rūdos, Marijampolės bei Vilkaviškio rajonų teritorijose.

    Planuojama, kad pratybose dalyvaus apie 1 000 karių, taip pat NATO sąjungininkai ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Tokios pratybos skirtos įvertinti dalinių pasirengimą ir suderinti veiksmus su partneriais realioms sąlygoms artimoje aplinkoje.

    Ką gyventojai gali pastebėti

    Nurodytose savivaldybėse kariai judės ginkluoti tiek pėsčiomis, tiek transporto priemonėmis, ir tai vyks visą parą. Pratybų metu bus naudojami imitaciniai šaudmenys ir dūmai, todėl kai kuriose vietose gali būti girdimi garsai, matomos dūmų uždangos.

    Kariuomenė pabrėžia, kad pratybų metu bus laikomasi Kelių eismo taisyklių, priešgaisrinių ir aplinkosaugos reikalavimų. Gyventojų kasdienė veikla, kaip nurodoma, neturėtų būti trikdoma, o karinė technika judės tik keliais.

    Kokie ribojimai taikomi kariuomenei

    Skelbiama, kad sunkioji vikšrinė technika pratybose nebus naudojama. Taip pat neplanuojami grunto kasimo ar kiti inžineriniai darbai, todėl neturėtų būti pažeidžiami laukai, miško paklotė ar kita infrastruktūra.

    Jeigu pratybų laikotarpiu vietos bendruomenės ar organizacijos yra suplanavusios renginius ir veiklas, kariuomenė prašo apie tai informuoti atsakingą kontaktinį asmenį. Tokia praktika taikoma siekiant suderinti judėjimo maršrutus ir sumažinti galimus nepatogumus.

  • Kaune vykusioje Lietuvos fizikos olimpiadoje visaginietis Matvej Simonov vėl tarp prizininkų

    Kaune vykusioje Lietuvos fizikos olimpiadoje visaginietis Matvej Simonov vėl tarp prizininkų

    Prizinė vieta šalies etape

    Kovo 26–28 dienomis Kaune surengtoje 73-ojoje Lietuvos fizikos olimpiadoje varžėsi gabiausi mokiniai iš įvairių šalies miestų. Tarp jų ryškiai pasirodė Visagino „Žiburio“ pagrindinės mokyklos mokinys Matvej Simonov, iškovojęs trečiąją vietą.

    Organizatoriai pažymi, kad šalies etape dalyviai paprastai sprendžia tiek teorines užduotis, tiek atlieka eksperimentinę dalį, kur vertinamas ne tik atsakymas, bet ir taikomas mąstymas. Tokie rezultatai laikomi svarbiu žingsniu siekiant aukšto lygio pasiekimų tiksliųjų mokslų srityje.

    Antri metai tarp geriausių

    Šis apdovanojimas Matvejui Simonov nėra atsitiktinis: jau antrus metus iš eilės jis patenka tarp šalies etapo prizininkų. Mokyklos bendruomenė pabrėžia, kad tai nuoseklaus darbo, atkaklumo ir ilgalaikio pasirengimo rezultatas.

    Tokie pasiekimai dažnai atveria papildomas galimybes dalyvauti mokslinėse stovyklose, konsultacijose, olimpiadų atrankose bei sustiprina stojimo į fizikos, inžinerijos ar informatikos kryptis perspektyvas. Be to, jie prisideda prie regionų mokyklų matomumo nacionaliniu mastu.

    Padėka mokytojams ir šeimai

    Mokykla taip pat dėkoja mokytojams ir tėvams už palaikymą, kuris olimpiadų kelyje dažnai tampa lemiamu veiksniu. Pasak bendruomenės, kryptingas ugdymas ir nuolatinis grįžtamasis ryšys padeda mokiniams išlaikyti motyvaciją bei tobulinti problemų sprendimo įgūdžius.

    Informaciją apie pasiekimą pateikė fizikos mokytoja metodininkė Loreta Akopova. Visagino mokyklos bendruomenė Matvejui linki sėkmės ateities iššūkiuose ir tolesnių laimėjimų.

  • Japonijos dienos Kaune WA sugrįžta: taiko būgnai, mikoši eisena ir renginiai visame mieste

    Japonijos dienos Kaune WA sugrįžta: taiko būgnai, mikoši eisena ir renginiai visame mieste

    Gegužės 13–16 dienomis Kaune vėl vyks festivalis Japonijos dienos Kaune WA, kviesiantis į kultūros, meno ir pažinimo renginius miesto erdvėse. Organizatoriai žada, kad programa bus orientuota ne tik į sceninius pasirodymus, bet ir į gyvas patirtis, kurios leis iš arčiau susipažinti su Japonijos tradicijomis.

    Festivalio startas numatytas gegužės 13 dieną kino teatre „Romuva“, kur Kauno šokio teatras „Aura“ pristatys spektaklį „Sodas 4.12°“. Renginys įrėmina festivalio toną: japonų estetika čia atsiskleidžia per šiuolaikinio šokio kalbą ir vizualią dramaturgiją.

    Gegužės 14 dieną veiksmas persikels į miesto centrą, kur Vienybės aikštėje planuojami moksleivių atliekami japoniški šokiai ir trumpa viešoji pasirodymų programa. Tą patį vakarą „Mokslo saloje“ numatyta tradicinės muzikos dalis, kurioje skambės japoniški instrumentai ir bus pristatomi Kauno mokyklų parengti kūrybiniai darbai.

    Sugiharos namų muziejus festivalio metu kvies į japonų fotografo parodą, o Vytauto Didžiojo universitete numatyti edukaciniai susitikimai ir tarptautinio bendradarbiavimo renginiai. Ši festivalio kryptis pabrėžia, kad Japonijos dienos Kaune WA nėra vien pramoga, bet ir platforma ryšiams tarp bendruomenių, mokyklų bei kultūros institucijų.

    Gegužės 15 dieną renginiai vyks Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode, kur dėmesys bus skiriamas Japonijos santykiui su gamta ir estetika kasdienybėje. Programoje numatytos paskaitos, kūrybinės veiklos ir pasirodymai, o vienas laukiamiausių akcentų – nivaki medžių formavimo meistrystės pristatymas.

    Kulminacija laukiama gegužės 16 dieną Laisvės alėjoje: organizatoriai praneša apie taiko būgnų pasirodymą ir tradicinę mikoši eiseną. Tai vienas ryškiausių festivalio momentų, nes tokie ritualiniai elementai paprastai reikalauja ne tik muzikantų, bet ir specifinių tradicijų išmanymo bei bendruomeninio dalyvavimo.

    Kauno miesto savivaldybė pabrėžia, kad festivalis siejasi su miesto tarptautinėmis partnerystėmis ir ilgalaikiu kultūriniu bendradarbiavimu. Programoje numatomas dėmesys ryšiams su Japonijos miestais ir atvykstančių svečių indėliui į bendrus projektus.

    Dalis renginių bus nemokami, tačiau organizatoriai įspėja, kad kai kur reikės išankstinės registracijos arba bilietų. Planuojantiems dalyvauti patariama iš anksto pasitikrinti laikus ir vietas oficialiuose festivalio kanaluose, nes atskiri pasirodymai gali turėti ribotą vietų skaičių.

  • Lampėdžio ežero pakrantė Kaune atnaujinta: naujas pliažas, dušai ir eismo ribojimai vasarai

    Lampėdžio ežero pakrantė Kaune atnaujinta: naujas pliažas, dušai ir eismo ribojimai vasarai

    Kaunas artėjant maudymosi sezonui užbaigia svarbius darbus Lampėdžio ežero pakrantėje: pietinėje dalyje, netoli Gervių gatvės, sutvarkyta paplūdimio teritorija ir įrengta rekreacinė infrastruktūra. Miesto oficialus maudymosi sezonas prasidės birželio 1 dieną.

    Atnaujintoje erdvėje numatyta daugiau patogumų kasdieniam poilsiui: persirengimo kabinos, takai ir laiptai, pandusai, gelbėtojų punktai. Įrengti ir informaciniai sprendimai, pritaikyti žmonėms su regos negalia, kad pakrantė būtų lengviau pasiekiama visiems lankytojams.

    Kas naujo paplūdimyje?

    Artimiausiu metu paplūdimyje planuojama įrengti automatizuotus tualetus, lauko dušus ir vandens gertuves. Taip pat numatytos vietos maisto ir gėrimų prekybai, kad poilsiautojams nereikėtų vykti į kitą miesto dalį dėl elementarių paslaugų.

    Akcentuojamos ir aktyvaus laisvalaikio zonos: įrengta vaikų žaidimų aikštelė, suplanuota treniruoklių erdvė. Savivaldybė tikisi, kad tokia infrastruktūra sumažins chaotišką judėjimą pakrantėje ir paskatins žmones ilgiau užsibūti šioje vietoje.

    Kaip keisis eismas prie Gervių gatvės?

    Sutvarkius prieigas ir įrengus naują stovėjimo aikštelę, automobilių eismą tolyn Gervių gatve ketinama riboti. Savivaldybė nurodo, kad sprendimas susijęs su saugumu, nes ankstesniais sezonais šioje atkarpoje būdavo daug chaotiško judėjimo ir konfliktinių situacijų tarp vairuotojų bei pėsčiųjų.

    „Visa tai bus išspręsta pakeliamu atitvaru. Poilsiautojai galės naudotis greta esančia erdvia automobilių stovėjimo aikštele“, – teigia Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Vandens telkinys ruošiamas sezonui

    Miestas skelbia, kad per pastaruosius metus dėmesys skirtas ir pačiam vandens telkiniui: valytas bei lygintas ežero dugnas, įrengta irklavimo trasa. Iki metų pabaigos planuojama pastatyti tarptautinėms varžyboms reikalingą teisėjų bokštelį.

    „Jokia paslaptis, kad Lampėdžio ežeras yra viena labiausiai gyventojų pamėgtų vietų vasaros maudynėms. Šią vasarą šiuolaikiniams poreikiams bus pritaikytos ir kitoje pusėje esančios pakrantės – lėtiems pasivaikščiojimams, sporto treniruotėms ir maudynėms“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Savivaldybė primena, kad pasiruošimas sezonui vyksta ir kitose oficialiose miesto maudynių vietose: atnaujinamas smėlis, valomos pakrantės, tvarkomos persirengimo kabinos, statomi suolai. Gegužę atliekami pirmieji vandens kokybės ir smėlio tyrimai, o Kauno sporto mokykla Bangpūtys formuoja gelbėtojų komandas.

    Tvarkingos pakrantės šią vasarą turėtų pasitikti ne tik abipus Lampėdžio ežero, bet ir Kauno mariose prie Pažaislio vienuolyno, taip pat ruošiamas paplūdimys Panemunėje ties A. Smetonos alėja.

  • Kaunas minės Romo Kalantos mirties metines: nemokamas koncertas ir atminimo ceremonijos miesto centre

    Kaunas minės Romo Kalantos mirties metines: nemokamas koncertas ir atminimo ceremonijos miesto centre

    Kaunas gegužės 14 dieną renginiais pagerbs Romo Kalantos atminimą, minint 54-ąsias jo mirties metines. Miesto centre planuojamos nemokamos muzikinės programos ir tradicinės atminimo ceremonijos, skirtos vienam ryškiausių sovietmečio pilietinio pasipriešinimo simbolių.

    Romas Kalanta 1972 metais Kauno miesto sodelyje, prie tuometinio Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą susidegino. Sunkiai apdegęs devyniolikmetis buvo nugabentas į ligoninę ir mirė gegužės 15 dieną, o jo poelgis tapo lūžio tašku, išprovokavusiu masines jaunimo demonstracijas Kaune.

    Po Kalantos mirties sovietų valdžia bandė suvaldyti situaciją paankstindama laidotuves ir ribodama susibūrimus, tačiau tai tik dar labiau paskatino žmonių protestus. 1972 metų gegužės 18–19 dienomis Kaune į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, o šie įvykiai istorikų laikomi vienais didžiausių viešų antisovietinių neramumų tuometinėje Sovietų Sąjungoje.

    Nemokamas koncertas miesto sodelyje

    Šių metų minėjimo programoje numatytas nemokamas koncertas Kauno miesto sodelio prieigose. Renginyje skambės Andrew Lloyd Webberio kūrinys „Requiem“, taip pat fragmentas iš Kipro Mašanausko roko operos „1972“, siejamos su anuometiniais Kauno įvykiais ir visuomenės nuotaikomis.

    Koncerto programą atliks valstybinis choras „Vilnius“ su meno vadovu ir dirigentu Artūru Dambrausku, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Gitana Pečkytė, Ingrida Kažemėkaitė ir Povilas Padleckis, taip pat miesto simfoninis orkestras. Muzikinis vadovas ir dirigentas – Jonas Janulevičius, režisierius – Kęstutis S. Jakštas.

    Jeigu oro sąlygos bus itin nepalankios, koncertas bus perkeltas į Kauno valstybinį muzikinį teatrą. Organizatoriai pabrėžia, kad toks sprendimas leidžia užtikrinti programos tęstinumą ir saugumą, nepriklausomai nuo prognozuojamų permainingų pavasario orų.

    Gėlės ir pagarba atminimo vietose

    Minėjimo dieną numatyti ir atminimo ženklai svarbiausiose su Romo Kalantos istorija susijusiose vietose. Miesto vadovai ir savivaldybės administracijos atstovai tradiciškai padės gėles susideginimo vietoje miesto sodelyje ir Romainių kapinėse prie Romo Kalantos kapo.

    Atminimo puokštės taip pat bus padėtos prie paminklinio akmens Panerių gatvėje, prie namo, kuriame gyveno Romas Kalanta. Šios vietos Kaune jau daug metų išlieka gyvos atminties maršrutu, jungiančiu istoriją, pilietinę drąsą ir miesto tapatybę.

    Kodėl ši data vis dar svarbi

    Romo Kalantos vardas Lietuvoje tapo ne tik vieno žmogaus tragedijos, bet ir platesnio visuomenės lūžio simboliu. Jo auka išryškino, kad net griežtai kontroliuojamoje sistemoje vieša protesto forma gali sukelti plataus masto reakciją ir įkvėpti bendruomenę priešintis prievartai.

    Šiandien minėjimai Kaune dažnai siejami ne vien su istorine atmintimi, bet ir su pilietiškumo ugdymu, ypač jaunajai kartai. Renginiai miesto centre primena, kad laisvė nėra abstrakti sąvoka, o konkrečių žmonių apsisprendimų ir visuomenės solidarumo rezultatas.

  • „Žalgirio robotų mūšis 2026“ Kaune: 300 robotų ir kelialapiai į „Robochallenge“ finalą

    „Žalgirio robotų mūšis 2026“ Kaune: 300 robotų ir kelialapiai į „Robochallenge“ finalą

    Kaune, mokslo ir inovacijų sklaidos centre „Mokslo sala“, savaitgalį įvyko tarptautinės varžybos „Žalgirio robotų mūšis 2026“. Į renginį atvyko dalyviai ir komandos iš Lietuvos bei dar kelių Europos ir Afrikos šalių, o arenoje varžėsi daugiau kaip 300 robotų.

    Organizatoriai skaičiuoja, kad jėgas išbandė dešimtys komandų ir gausus būrys individualių dalyvių. Varžybų programa apėmė 12 rungčių, kuriose tikrinti ne tik konstravimo sprendimai, bet ir programavimo, strategijos, reakcijos bei robotų valdymo įgūdžiai.

    Kelialapiai į finalą Rumunijoje

    Didžiausia renginio intriga daugeliui dalyvių tapo galimybė patekti į pasaulinių robotikos varžybų „Robochallenge“ finalą Rumunijoje. Kelialapiai atiteko geriausiai pasirodžiusiems kelių rungčių prizininkams, tarp jų buvo linijos sekimo, mini sumo ir kitų kategorijų nugalėtojai.

    Tokio tipo atrankos vis dažniau tampa tramplinu jauniesiems kūrėjams: tarptautinėse varžybose vertinamas ne vien rezultatas, bet ir inžinerinis patikimumas, programinės įrangos sprendimų stabilumas, energijos valdymas bei konstrukcijos saugumas.

    Ryškūs pasirodymai ir aiški žinutė

    Vienas ryškiausių renginio pasiekimų – Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazijos mokytojo Ričardo Gečo ir jo auklėtinių laimėjimai keliose rungtyse. Tokie rezultatai rodo, kad stiprios robotikos kompetencijos Lietuvoje formuojasi ne tik universitetuose, bet ir gimnazijose bei neformalaus ugdymo būreliuose.

    „Raginu nebijoti ir pradėti savo robotikos kelionę kiekvienam. Ieškokite aplink esančių būrelių, ateikite į STEAM centrus ar tiesiog paklauskite savo informatikos mokytojo ir susitikime kitų metų varžybose“, – sakė R. Gečas.

    Renginyje dėmesio sulaukė ir pirmą kartą Lietuvoje pristatyta tik moterims skirta rungtis „Ugnies sesės“. Organizatorių teigimu, tai sąmoningas žingsnis skatinant platesnį merginų įsitraukimą į inžineriją ir technologijų kūrimą, kur iki šiol pastebima ryški disproporcija.

    „Idėja pakviesti merginas aktyviau dalyvauti robotikos varžybose kilo iš noro parodyti, kad technologijų pasaulyje nėra vietos stereotipams“, – teigė „Mokslo salos“ Kauno metodinio STEAM centro Robotikos-IT laboratorijos metodininkas Tomas Sobutas.

    Robotika kaip praktinis kelias į inžineriją

    Šiuolaikinės robotikos varžybos vis dažniau vertinamos kaip praktinis STEM ugdymo modelis: dalyviai vienu metu mokosi mechanikos, elektronikos, programavimo, komandinio darbo ir projektų valdymo. Patirtis varžybose taip pat padeda suprasti, kaip teorinės žinios veikia realiomis sąlygomis, kai svarbus greitis, tikslumas ir patikimumas.

    Renginio metu žiūrovai galėjo išbandyti ir partnerių veiklas bei demonstracijas, skirtas technologijų pažinimui. Organizatoriai nurodo, kad prizinis fondas siekė daugiau kaip 3 000 eurų, o renginio tęstinumas planuojamas ir kitais metais.

  • Kaune baigiamas viadukas per A1: sunkvežimiais patikrino apkrovas, atidarymas numatytas birželį

    Kaune baigiamas viadukas per A1: sunkvežimiais patikrino apkrovas, atidarymas numatytas birželį

    Kaune, ties Ašigalio gatve, artėja prie pabaigos naujo viaduko per A1 magistralę statyba su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis. Šią savaitę statinyje atlikti privalomi apkrovų bandymai, o atidarymą miestas planuoja birželio pradžioje.

    Tokie bandymai yra standartinė procedūra prieš pradedant eksploataciją: jų metu tikrinama, ar reali konstrukcijos elgsena atitinka projektinius skaičiavimus ir galiojančias normas. Kauno savivaldybės teigimu, darbų vietoje liko tik smulkūs užbaigimo ir estetiniai darbai.

    Kaip vyko bandymai?

    Viaduko laikomoji geba ir deformacijos vertintos pasitelkus sunkiasvorį transportą. Bandymams naudoti šeši keturašiai sunkvežimiai, kurių kiekvienas svėrė po 34 tonas, bendra apkrova viršijo 200 tonų.

    Specialistai atliko statinius ir dinaminius bandymus: sunkvežimiai buvo statomi skirtingose važiuojamosios dalies padėtyse, kad būtų apkrauti skirtingi tarpatramiai. Dinamikos metu vienas sunkvežimis važiavo per konstrukciją skirtingais greičiais, taip pat buvo imituotos stabdymo situacijos.

    „Atlikome statinius ir dinaminius bandymus, matavome konstrukcijos poslinkius ir vertinome, kaip rezultatai sutampa su skaičiavimais“, – sakė „INHUS Engineering“ Ekspertizių skyriaus vadovas Eugenijus Gudonis.

    „Po bandymų koreguojamas skaičiuojamasis modelis, kad būtų suderintas su natūrinių bandymų duomenimis ir įvertintas tinkamumas eksploatacijai“, – teigė E. Gudonis.

    Ką rodo pirmieji rezultatai?

    Preliminariai skelbiama, kad bandymų metu gauti duomenys pakankamai gerai atitiko teorinius skaičiavimus ir projektavimo normų reikalavimus. Galutinės išvados bus pateiktos atlikus detalesnę duomenų analizę ir, prireikus, sukalibravus skaičiavimo modelį.

    Toks kalibravimas inžinerinėje praktikoje svarbus dėl to, kad realias konstrukcijos deformacijas gali veikti medžiagų savybės, temperatūriniai svyravimai, sujungimų standumas ir kiti veiksniai. Įvertinus natūrinių bandymų rezultatus, tikslinama, kaip konstrukcija elgsis esant norminėms transporto apkrovoms kasdienėje eksploatacijoje.

    Kaip keisis eismas?

    Naujasis skirtingų lygių transporto mazgas turėtų palengvinti susisiekimą su Eiguliais ir aplinkiniais mikrorajonais. Taip pat tikimasi, kad dalis srauto bus perkelta nuo Savanorių prospekto, o vairuotojams atsiras patogesnės įvažiavimo ir išvažiavimo kryptys magistralėje.

    Projektas numato infrastruktūrą ne tik automobiliams: įrengti takai pėstiesiems ir dviratininkams. Kauno savivaldybė nurodo, kad eismą naujuoju viaduku planuojama atverti birželio pradžioje, jei užbaigimo darbai ir galutinės bandymų išvados bus patvirtintos laiku.

    Mieste lygiagrečiai įgyvendinami ir kiti tiltų projektai, susiję su pėsčiųjų, dviratininkų bei automobilių jungtimis per Nemuną ir Nerį. Savivaldybė pabrėžia, kad šie projektai yra platesnio susisiekimo tinklo pertvarkos dalis, siekiant tolygiau paskirstyti srautus ir gerinti susisiekimą tarp skirtingų miesto dalių.

  • Kaune minima Vyšyvankos diena: siuvinėti marškiniai tampa ukrainietiškos tapatybės kodu

    Kaune minima Vyšyvankos diena: siuvinėti marškiniai tampa ukrainietiškos tapatybės kodu

    Trečiąjį gegužės ketvirtadienį pasaulyje minima Vyšyvankos diena, skirta ukrainietiškai kultūrai, tradicijoms ir tapatybei. Kaune šia proga rengiami susitikimai ir edukacijos, o mažiausiems kauniečiams perduodamas simbolinis palaikymas iš Ukrainos.

    Vyšyvanka yra tradiciniai ukrainietiški siuvinėti marškiniai, kurių raštai laikomi ne vien puošmena, bet ir kultūriniu kodu. Skirtingi ornamentai per kartas perduoda regioninę tapatybę, šeimos istorijas, o kai kuriose tradicijose raštams priskiriama ir apsauginė, sėkmę bei stiprybę simbolizuojanti reikšmė.

    Pastarąjį dešimtmetį, ypač po 2014 metų įvykių ir Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą, vyšyvanka daugeliui tapo aiškiu pilietinės laikysenos ženklu. Ji matoma ne tik švenčių metu, bet ir kasdienybėje, taip pat tarptautiniuose renginiuose, kur siuvinėti marškiniai tampa solidarumo ir matomumo simboliu.

    Kaune dovanos neišnešiotiems naujagimiams

    Šiemet Kauną pasiekė 15 mažų vyšyvankų, siuvinėtų Kyjivo regione, ir 15 tradicinių ukrainietiškų lėlyčių motankų. Šios dovanos perduodamos Kauno klinikoms, kur Neonatologijos klinika rūpinasi neišnešiotais naujagimiais iš didelės Lietuvos dalies.

    Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad simbolika čia neatsitiktinė: dovanos skirtos patiems mažiausiems, kurių pirmosios savaitės dažnai tampa kova už gyvybę. Ši tradicija siejama su tęstinumo, vilties ir stiprybės idėja, o mažytė vyšyvanka tampa šiltu palaikymo ženklu šeimai.

    „Dar iki karo Kyjive turėjome ypatingą tradiciją Vyšyvankos dieną dovanoti siuvinėtas marškinėles naujagimiams. Atvykusi į Kauną supratau, kad šios tradicijos negalima prarasti, todėl pradėjau ją tęsti ir čia“, – sakė iniciatyvos Kaune autorė Viktorija Krasnikova-Herasymenko.

    „Šios mažytės vyšyvankos mūsų skyriuje turi ypatingą prasmę. Jos primena apie ukrainiečių tautos stiprybę, o kartu ir apie mūsų mažuosius pacientus, kurie nuo pirmųjų gyvenimo dienų kovoja už išgyvenimą“, – sakė Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė.

    Edukacija ir susitikimas Kauno menininkų namuose

    Vyšyvankos dienos minėjimas Kaune tęsis ir vakare: Kauno menininkų namai kvies į renginį, kuriame bus pasakojama apie vyšyvankos istoriją, regioninius skirtumus, siuvinėjimo technikas ir ornamentų reikšmes. Edukaciją ves ukrainiečių menininkė Vira Liashenko.

    Organizatoriai nurodo, kad renginys atviras, tačiau vietų skaičius ribotas, todėl reikalinga išankstinė registracija. Tokios iniciatyvos Kaune tampa ne tik kultūros pažinimo forma, bet ir praktiniu būdu palaikyti čia gyvenančią ukrainiečių bendruomenę bei stiprinti ryšius tarp žmonių.

  • Ignalinos rajono moksleivės laimėjo I vietas tarptautiniame STEAM konkurse Pasakų pasaulyje

    Ignalinos rajono moksleivės laimėjo I vietas tarptautiniame STEAM konkurse Pasakų pasaulyje

    Ignalinos rajono moksleivės pelnė laureačių vardus I tarptautiniame STEAM projekte ir virtualioje meno parodoje-konkurse Pasakų pasaulyje. Konkursas vyko nuo 2025 metų gruodžio 5 dienos iki 2026 metų balandžio 30 dienos ir buvo skirtas 3–15 metų vaikams bei jaunimui.

    Projektą organizavo Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos Dailės metodinė grupė, o dalyviai buvo kviečiami kūryboje atsiremti į pasakas ir folklorą. Pagrindinis tikslas buvo skatinti vaikų kūrybiškumą, lavinti meninius įgūdžius ir integruoti literatūrą bei vaizduojamąjį meną į vieną nuoseklų kūrybinį darbą.

    Iš Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro konkurse dalyvavo Dailės ir Keramikos studijų mokiniai. Pirmąsias vietas laimėjo Danielė Vaičiūtė ir Emilija Korobčanaitė, kurioms vadovavo mokytoja Nijolė Trinkūnienė, taip pat Evelina Šeluchina ir Marija Zabolevičiūtė, kurių mokytoja buvo Jolita Bužinskienė.

    Puikių naujienų sulaukė ir Vidiškių gimnazija: į konkursą buvo pateikti penktokių Jorintos Meškelaitės ir Urtės Lukšytės bei šeštokės Dominykos Miklaševičiūtės tapybos darbai. Moksleives ruošė mokytoja Audronė Krikščionaitienė, o visos trys autorės taip pat laimėjo pirmąsias vietas.

    Pasak organizatorių, tokio formato virtualios parodos tampa vis dažnesnės, nes leidžia vienoje erdvėje pristatyti skirtingų miestų ir šalių mokinių darbus bei lengviau įtraukti įvairių gebėjimų dalyvius. STEAM projektai mokyklose pastaraisiais metais vis dažniau siejami su kūrybinėmis užduotimis, kurios padeda mokiniams ne tik taikyti žinias, bet ir ugdyti idėjų pateikimą, vizualinį mąstymą bei kultūrinį raštingumą.

    Ignalinos rajono bendruomenė džiaugiasi mokinių pasiekimais ir pabrėžia, kad tokie įvertinimai skatina jaunųjų kūrėjų motyvaciją bei pasitikėjimą savo gebėjimais. Laureačių darbai pristatyti virtualioje parodoje, kurioje galima susipažinti su visų dalyvių kūryba.

  • Tarpukario Kauno namų paslaptys: dr. Ingridos Jakubavičienės knygos pristatymas Palangoje

    Gegužės 15 dieną 16.30 valandą Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje vyks istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės knygos Namai. Miestas, žmonės ir kasdienybė tarpukario Lietuvoje sutiktuvės. Renginys nemokamas, o dalyviai kviečiami susitikti su autore ir iš arčiau pažinti jos tyrimą apie tarpukario miesto kasdienybę.

    Knygoje dėmesys sutelkiamas į laikinąją sostinę Kauną ir į tai, kas dažnai lieka už oficialių istorijos pasakojimų ribų: butus, jų planus ir vidaus gyvenimą. Autorė kviečia pažvelgti į namus nuo reprezentacinių salonų iki mažų tarnaičių kambarėlių, atskleisdama, kaip erdvės formavo žmonių santykius ir kasdienius įpročius.

    Kaip atrodė gyvenimas tarpukario butuose?

    Pasakojimas remiasi pačių kauniečių liudijimais, prisiminimais ir to meto spauda, kuri leidžia atkurti gyvą socialinį kontekstą. Juos papildo architektūros istorikų tyrimai, padedantys paaiškinti, kodėl vieni sprendimai namuose tapo prestižo ženklu, o kiti buvo paprastos būtinybės diktuojama kasdienybė.

    Autorė parodo, kad namai buvo daugiau nei adresas ar sienos: tai emocijų, daiktų ir patirčių sankaupa, atspindinti šeimos modelį, pajamų lygį ir net vertybines nuostatas. Iš pirmo žvilgsnio buitiški objektai, tokie kaip sietynai, baldai ar vaikų daiktai, knygoje tampa raktais į platesnį laikmečio paveikslą.

    Nuo miesto krizės iki modernios sostinės

    Renginyje dr. Ingrida Jakubavičienė žada aptarti ir platesnes temas, kurios formavo tarpukario Kauno veidą: butų krizę, naujas statybas ir sparčią urbanistinę kaitą. Kaunas per trumpą laiką keitėsi iš apleistos infrastruktūros ir medinių šaligatvių miesto į modernėjančią europietišką sostinę, o tai atsispindėjo ir būsto kultūroje.

    Bus kalbama ir apie pasirinkimus tarp modernistinio bei tautiškojo interjero, kurie neretai signalizavo socialinę padėtį ar siekį pritapti prie naujų miesto normų. Knyga taip pat paliečia namų šeimininkų ir tarnautojų santykius, atskleidžiant, kaip hierarchija veikė ne tik darbo rutiną, bet ir kasdienį gyvenimą bendrose erdvėse.

    Kur ir kada vyks pristatymas?

    Knygos sutiktuvės vyks Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje, adresu Vytauto gatvė 23A, Palanga. Pradžia gegužės 15 dieną 16.30 valandą, dalyvavimas nemokamas.

    Renginio metu bus galima įsigyti knygą. Norintieji kviečiami registruotis iš anksto el. paštu j.sliupo.muziejus@lnm.lt.