Tag: Kaunas

  • Kaunas ryžtasi netikėtam eksperimentui: Karaliaus Mindaugo prospektą atiduos riedėtojams

    Rugsėjo 16–22 dienomis Kaune vyks Darnaus judumo savaitė, kviečianti gyventojus bent trumpam atsisakyti automobilio ir rinktis dviratį, viešąjį transportą ar ėjimą pėsčiomis. Pagrindinis savaitės akcentas numatytas rugsėjo 19 dieną, kai miesto centre planuojamos masinės riedynės.

    Ši iniciatyva yra Europos mastu rengiamos Europos judumo savaitės dalis, kasmet skatinanti miestus mažinti taršą ir triukšmą bei gerinti eismo saugą. Tokie renginiai dažnai tampa proga gyventojams praktiškai išbandyti alternatyvas automobiliui ir įvertinti, kas mieste veikia, o kur dar trūksta patogumo.

    Kaune savaitės metu suplanuotos ir pažintinės veiklos: rugsėjo 16–18 dienomis vyks ekskursijos pėsčiomis, o rugsėjo 19 ir 20 dienomis numatyti pasivažinėjimai dviračiais po skirtingus miesto rajonus. Taip pat rugsėjo 19 dieną organizuojamas orientacinis žaidimas Viešojo transporto detektyvai Kaune, kuriame komandos užduotis vykdys keliaudamos autobusais ir troleibusais.

    Didžiausias pokytis lauks rugsėjo 19 dienos vakarą, kai į bendrą koloną kviečiami dviratininkai, riedutininkai, paspirtukininkai ir kiti mikrojudumo priemonių naudotojai. Organizatoriai skelbia, kad vienam vakarui Karaliaus Mindaugo prospektas bus skirtas darniai judantiems dalyviams, o maršrutas drieksis per miesto centrą iki Senamiesčio prieplaukos.

    „Kaunas – žalias miestas, kuriame vis daugiau žmonių dviratį ar kitas mikrojudumo priemones renkasi ne tik laisvalaikiui, bet ir kasdienėms kelionėms. Nuosekliai investuojame į tam reikalingą infrastruktūrą ir siekiame, kad darniai judėti būtų patogu bei saugu. Riedynėmis norime dar kartą parodyti, kad toks pasirinkimas Kaunui svarbus ir vienam vakarui vieną judriausių miesto gatvių atiduodame riedantiems“, – sakė Kauno vicemeras Andrius Palionis.

    Finiše, Senamiesčio prieplaukoje, planuojama vakaro programa ir geriausio kostiumo rinkimai. Organizatoriai taip pat primena apie saugumą: dalyviams įprasta rekomenduoti šalmus, šviesą atspindinčius elementus ir atsakingą greitį, ypač judant didesnėje kolonoje.

    Darnaus judumo savaitė Kaune baigsis rugsėjo 22 dieną, per Dieną be automobilio. Savivaldybė skelbia, kad tą dieną miesto autobusais ir troleibusais bus galima važiuoti nemokamai.

  • Kaune gimsta skulptūros UNESCO modernizmui: kviečia pamatyti, kaip granito luitai virsta menu

    Kaune įsibėgėjo Tarptautinis skulptūros simpoziumas, kuriame apie 20 Lietuvos ir užsienio menininkų po atviru dangumi kuria naujas granito skulptūras, įkvėptas Kauno modernizmo. Kūrybinė aikštelė įsikūrusi „Garliavos granito“ teritorijoje Vytauto g. 2B, o organizatoriai kviečia gyvai stebėti, kaip iš masyvių akmens blokų gimsta kūriniai miestui.

    Nuo rugsėjo 2 dienos lankytojai darbo dienomis laukiami nuo 16 iki 18 valandos. Čia galima iš arti pamatyti visą procesą: nuo pirmųjų pjūvių ir grubaus formavimo iki momentų, kai aiškiai išryškėja būsimos skulptūros siluetas ir detalės.

    Simpoziumo organizatoriai pabrėžia, kad tai reta proga susipažinti su skulptoriaus amatu, kuris dažniausiai lieka už dirbtuvių ar galerijų durų. Aikštelėje lankytojai gali pamatyti naudojamus akmens apdirbimo įrankius, skirtingas technikas, pabendrauti su autoriais ir sužinoti, kaip jie savo kūriniuose interpretuoja Kauno architektūrą.

    „Profesionalų menininkų kūryba miestui yra didelė pridėtinė vertė. Norime, kad jų idėjos neliktų tik eskizais ar eksponatais galerijose ar dirbtuvėse. Menas skirtas visiems“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Šių metų simpoziumo tema – Kauno modernizmas, dažnai apibūdinamas kaip optimizmo architektūra. Menininkai atvyko iš įvairių šalių, tarp jų Japonijos, Kinijos, Čilės, Turkijos, Italijos, Vokietijos, Bulgarijos, Kanados, Graikijos ir Sakartvelo, todėl kūriniuose atsiskleidžia skirtingos meninės mokyklos, patirtys ir požiūriai.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad kūrybos aikštelėje dirbama galingais akmens apdirbimo įrankiais, todėl gali būti triukšminga, o ore pasitaiko akmens dulkių. Dėl to rekomenduojama rinktis patogius drabužius ir avalynę, kurių negaila susitepti.

    Skulptūras planuojama užbaigti iki rugsėjo 13 dienos, o vėliau jos turėtų atsirasti Kauno viešosiose erdvėse. Projektą organizuoja Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius kartu su Kauno miesto savivaldybe, o bendra projekto vertė siekia apie 477 000 eurų.

  • Aleksote – šuolis vaikų ugdyme: po rekonstrukcijos „Medeina“ atvėrė dvi atnaujintas erdves

    Aleksote nauji mokslo metai prasidėjo su ryškiais pokyčiais – po rekonstrukcijos duris atvėrė du mokyklos-darželio „Medeina“ padaliniai M. Yčo ir Dvarų gatvėse. Viename padalinyje įsikūrė pradinė mokykla, kitame – gerokai išplėstas lopšelis-darželis, galintis priimti kelis kartus daugiau vaikų.

    Atnaujintos erdvės atvertos simboliškai – kartu su mokslo metų pradžia. Pirmąją dieną bendruomenę pasitiko šventinė programa, o vaikai su tėvais turėjo progą susipažinti su pasikeitusia aplinka ir naujomis ugdymo galimybėmis.

    Nauja aplinka pradinukams

    M. Yčo gatvės padalinyje mokslo metus pradėjo 12 pradinių klasių. Įrengtos šiuolaikiškos mokymosi erdvės, numatyti specialistų kabinetai, sporto ir poilsio zonos, taip pat sprendimai, skirti didesniam saugumui ir patogumui kasdienėje veikloje.

    Pastatas pritaikytas žmonėms su negalia, atnaujintos bendrosios erdvės, valgykla ir infrastruktūra. Ugdymo aplinka papildyta praktiškais sprendimais, padedančiais užtikrinti komfortą skirtingo amžiaus mokiniams.

    „Norime, kad vaikai kokybiškas sąlygas mokytis ir augti turėtų kuo arčiau namų. Todėl nuosekliai atnaujiname esamas įstaigas ir kuriame naujas ten, kur jų labiausiai reikia“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Darželis išsiplėtė kelis kartus

    Dvarų gatvės padalinyje pokytis dar akivaizdesnis: anksčiau 365 kv. metrų ploto darželyje veikė trys grupės ir jį lankė apie 60 vaikų. Po rekonstrukcijos pastato plotas išaugo iki beveik 1 850 kv. metrų, o grupių skaičius padidėjo iki vienuolikos.

    Naujajame darželyje numatytos keturios lopšelio, šešios ikimokyklinio ir viena priešmokyklinio ugdymo grupė. Tai turėtų padėti mažinti vietų trūkumą augančiame rajone ir suteikti šeimoms daugiau galimybių rinktis ugdymo įstaigą arčiau namų.

    Viduje įrengtos erdvės veikloms, žaidimams ir poilsiui, sensorinis kambarys bei universali salė sportui ir renginiams. Atnaujintas ir kiemas: įrengtos žaidimų aikštelės, pavėsinės, atskiros zonos grupėms bei kupolas įvairioms veikloms.

    „Pradėdami naują mūsų įstaigos istorijos etapą, norime, kad kiekvienas čia atėjęs vaikas jaustųsi laukiamas, saugus, pastebėtas ir svarbus“, – sakė „Medeina“ mokyklos-darželio direktorė Larisa Bukinienė.

    Ką tai reiškia bendruomenei

    Švietimo infrastruktūros plėtra Kaune vis dažniau siejama ne tik su pastatų atnaujinimu, bet ir su ugdymo kokybe: patogesnėmis erdvėmis, specialistų paslaugų prieinamumu bei įtraukties sprendimais. Tokie projektai ypač svarbūs rajonams, kuriuose daugėja jaunų šeimų ir didėja vaikų skaičius.

    Kauno savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į darželius ir pradines mokyklas padeda trumpinti kasdienes keliones, mažina grupių perpildymo riziką ir sudaro geresnes sąlygas ugdymo įstaigoms planuoti darbą. Atnaujinta „Medeina“ Aleksote tampa dar vienu pavyzdžiu, kaip infrastruktūros pokyčiai tiesiogiai keičia šeimų kasdienybę.

  • Kauno šokių legenda Jūratė E. Norvaišienė atskleidė, ką parketas pasako apie žmogų

    Kaunas sunkiai įsivaizduojamas be žmonių, kurie dešimtmečiais kūrė miesto kultūrinį stuburą ir augino ištisas kartas. Viena ryškiausių asmenybių šiame lauke – Lietuvos sportinių šokių pradininkė, Kauno miesto garbės pilietė Jūratė Elena Norvaišienė, daugiau nei penkis dešimtmečius gyvenusi šokiu, klubu „Sūkuris“ ir Kaunu.

    Kartu su Česlovu Norvaiša ji pradėjo tradiciją, kuri šiandien tapo vienu atpažįstamiausių Kauno kultūrinių ženklų – konkursą „Gintarinė pora“. Renginys per šešis dešimtmečius išaugo iš idėjos į tęstinę miesto šventę, primenančią, kad sportiniai šokiai Lietuvoje turi gilią istoriją ir stiprias mokyklas.

    Vičiūnai – jos ramybės taškas

    Pasak Jūratės Elenos Norvaišienės, Kaunas jai nėra tik miestas žemėlapyje – tai asmeninė atmintis, kur kiekviena gatvė siejasi su gyvenimo etapais. Vis dėlto labiausiai ji vertina Vičiūnus, kuriuos vadina savo kampeliu, padedančiu pabėgti nuo triukšmo ir grįžti į vidinę pusiausvyrą.

    Kalbėdama apie šiandienį Kauną, ji pabrėžia lyderystės ir komandos svarbą: miestas, jos žodžiais, juda į priekį tada, kai vadovai supranta žmonių poreikius ir geba sutelkti stiprius profesionalus. Ji išskiria ir kultūrinį miesto potencialą, kurio, anot jos, Kaune tiek daug, kad juo galima dalytis plačiau.

    Šokis, medicina ir žmogaus kūnas

    Jūratė Elena Norvaišienė savo kelią kūrė jungdama kelias sritis – nuo medicinos ir mokslo iki pedagogikos, teisėjavimo bei visuomeninės veiklos. Ji sako, kad smalsumas jai visada buvo variklis: jei kas neaišku, atsiranda intriga, verčianti ieškoti atsakymų literatūroje, tyrimuose ir praktikoje.

    Medicininis išsilavinimas, pasak jos, tapo tvirtu pagrindu treniruojant šokėjus, nes leidžia suprasti anatomiją, fiziologiją ir saugaus judesio principus. Ji akcentuoja, kad aukštas rezultatas neatsiejamas nuo natūralaus kūno naudojimo ir gebėjimo treniruotis nekenkiant sveikatai.

    Prie to prisidėjo ir muzikinis išsilavinimas, padėjęs tiksliau jausti ritmą, struktūrą ir šokio logiką. Ji prisimena laikotarpį, kai jos ugdytiniai nuolat patekdavo į nacionalinius finalus ir laimėdavo prizines vietas, o tai tapo visos mokyklos kokybės ženklu.

    Parketas kaip žmogaus veidrodis

    Daugiau kaip penkis dešimtmečius dirbdama su jaunais žmonėmis, ji pabrėžia, kad svarbiausia buvo ugdyti ne tik techniką. Anot jos, šokėjas turi būti kultūringas, pagarbus ir brandus, nes tik tuomet įmanoma sukurti tikrą ryšį poroje ir scenoje.

    „Parketas yra tarsi žmogaus veidrodis – užlipus ant jo nukrenta visos kaukės“, – sakė Jūratė Elena Norvaišienė.

    Ji aiškina, kad šokyje neįmanoma paslėpti to, kaip žmogus elgiasi kasdienybėje: nemokėjimas girdėti partnerio ir nepagarba persikelia į judesį. Todėl jos pedagogikoje šalia disciplinos visada buvo ir žmogiškumo principas.

    Kalbėdama apie vidinį pasaulį, ji pabrėžia žodžių svarbą ir atsakomybę už tai, ką sakome apie save ir kitus. Jos įsitikinimu, neigiama savikritika ir žeminantys žodžiai griauna ne tik santykius, bet ir pasitikėjimą, be kurio neįmanoma augti nei sporte, nei gyvenime.

    Prisiminusi „Gintarinės poros“ ištakas, ji pasakoja, kad sovietmečiu tokie renginiai turėjo ir platesnę prasmę: jie padėdavo pasauliui išgirsti apie Lietuvą ir stiprino tapatybę. Šiandien konkursą ji mato kaip tradiciją, kuri gyvuos tiek, kiek bus gyvi mokiniai ir perduodamas bendruomenės ryšys.

    Žvelgdama atgal, Jūratė Elena Norvaišienė sako nesigailinti priimtų sprendimų – ją lydėjo laimės jausmas ir prasminga veikla. O jaunam žmogui ji pirmiausia linkėtų turėti artimą žmogų, su kuriuo galima kalbėtis, pasitikėti ir jaustis išgirstam.

    Kaunui ji linki išlaikyti savitumą: būti lietuviškam, žaliam ir saugoti moderniąją architektūrą, kuri tapo vienu ryškiausių miesto bruožų. Jos akimis, būtent tęstinumas ir pagarba tam, kas sukurta, leidžia miestui augti neprarandant savo veido.

  • Kaunas kelia kartelę: 45 metrų apžvalgos ratas Nemuno saloje jau pagamintas anksčiau laiko

    Nemuno sala Kaune šį rudenį turėtų sulaukti naujo traukos objekto – 45 metrų aukščio apžvalgos rato. Iš uždarų, šildomų ir kondicionuojamų gondolų žadama panorama į Senamiestį, Naujamiesčio dalį, Žemąją Fredą bei Aleksoto ir Žaliakalnio šlaitus.

    Projektą vykdantys organizatoriai pabrėžia, kad įrenginys yra mobilus, surenkamas ir nepririštas prie vienos vietos visam laikui. Dėl to ateityje apžvalgos ratas galėtų būti perkeltas į kitą miesto erdvę, jei pasikeistų lankytojų srautai ar poreikiai.

    Vieta parinkta pagal srautus

    Gamintojas informavo, kad apžvalgos ratas pagamintas greičiau nei planuota, todėl vietos klausimą teko spręsti sparčiau. Pasirinkta Nemuno sala – viena lankomiausių Kauno erdvių, kur žmonių srautus generuoja „Žalgirio“ arena, baseinas, „Mokslo sala“ ir atnaujinta parko infrastruktūra.

    Kauno turizmo ir verslo informacijos centro „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius akcentuoja, kad tokio tipo pramogos geriausiai veikia ten, kur nereikia specialiai vykti vien dėl vieno pasivažinėjimo. Ankstesni pavyzdžiai mieste parodė, kad atokesnėse vietose net ir patrauklus objektas ne visada surenka pakankamą lankytojų skaičių.

    UNESCO kontekstas ir Europos praktika

    Apžvalgos ratai Europoje seniai tapo turistinių miestų atributu – jie veikia didmiesčiuose ir istoriniuose centruose, neretai šalia kultūros paveldo objektų. Kauno savivaldybė pabrėžia, kad Nemuno saloje parinkta vieta nėra UNESCO pasaulio paveldo teritorijoje, tačiau iš aukščio leis patogiai apžvelgti miesto panoramą.

    „Apžvalgos ratai Europoje nėra naujiena – juos įsirengia ir UNESCO miestai, ir tai savaime nėra laikoma grėsme miesto kraštovaizdžiui“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kainos, talpa ir planuojamas startas

    Apžvalgos ratas turės 32 uždaras gondolas, o vienu metu galės priimti iki 192 žmonių. Įrenginį pagamino Olandijos bendrovė „SkyView Creation B.V.“, o jo konstrukcija numatyta kaip lengvai išrenkama ir perkeliamа.

    Skelbiama, kad suaugusiojo bilietas kainuos 12 eurų, o vaikams nuo 4 iki 15 metų, studentams, senjorams ir neįgaliesiems – 8 eurus. Šeimos bilietas dviem suaugusiesiems ir dviem vaikams kainuos 35 eurus, o su trimis vaikais – 39 eurus, VIP kabina vienam ar dviem asmenims su gėrimu – 50 eurų.

    Montavimo darbai preliminariai numatyti rugsėjį. Miestas tikisi, kad naujas objektas prisidės prie ilgesnės turistų viešnagės ir didesnių išlaidų vietos paslaugoms, o veiklos pelnas ateityje galėtų būti reinvestuojamas į Kauno patrauklumo didinimą.

  • Prieš Rugsėjo 1-ąją Kaune atveria eismą: kuri gatvė Vaišvydavoje pagaliau atsikvėps?

    Kaunas prieš mokslo metų pradžią skuba užbaigti svarbiausius vasaros remontus, kad mieste sumažėtų spūstys ir trikdžiai grįžtant gyventojams po atostogų. Savivaldybė skelbia, kad viena pagrindinių naujienų Vaišvydavos vairuotojams ir viešajam transportui – atnaujinta Didžioji gatvė, kurioje artimiausiu metu atveriamas eismas.

    Kaip įprasta, intensyviausi gatvių darbai Kaune koncentruojami vasarą, kai eismo srautai mažesni, o rangovams lengviau organizuoti darbus. Rudenėjant situacija keičiasi: į gatves grįžta studentai, padaugėja automobilių, o prastėjant orams sudėtingiau laikytis darbų grafikų.

    „Pagrindinis tikslas buvo atverti Pietrytinį aplinkkelį ir Kauno HE tiltą iki rugsėjo. Džiugu, kad planas pavyko“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Savivaldybės teigimu, Didžiosios gatvės važiuojamoji dalis Vaišvydavoje jau baigiama tvarkyti, todėl eismas joje turi būti paleistas artimiausiu metu. Likę darbai, tokie kaip pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas bei smulkesni infrastruktūros sprendimai, planuojami užbaigti rudenį.

    Viešasis transportas šioje miesto dalyje taip pat turėtų grįžti prie įprastos tvarkos nuo rugpjūčio 31 dienos. Vairuotojams primenama, kad prieš Rugsėjo 1-ąją mieste tradiciškai išauga eismo intensyvumas, todėl kelionėms verta skirti daugiau laiko.

    Kauno savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dalis projektų rudenį vis dar tęsis, o dėl laikino eismo ribojimo kai kuriose vietose gali formuotis spūstys. Papildomų iššūkių, kaip kasmet, gali sukelti pirmakursių srautai ir tėvai, rytais vežantys vaikus į ugdymo įstaigas, todėl išauga ir smulkių eismo įvykių rizika.

    „Paprastai eismo situacija pagerėja per mėnesį – vairuotojai apsipranta prie maršrutų, randa greičiausią būdą nuvykti iš taško A į tašką B“, – sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Pasak savivaldybės, didesni darbai dar vyksta Užnemunės gatvėje, kur rangovai planuoja finišuoti iki rugsėjo pabaigos, o artimiausiu metu numatoma sutvarkyti ir M. K. Čiurlionio tiltą. Tuo pat metu darbai tęsiami ir kitose miesto atkarpose, todėl gyventojams rekomenduojama prieš išvykstant pasitikrinti maršrutą, stebėti laikinus kelio ženklus ir išlikti kantriems piko metu.

  • Nemokami traukiniai iš Kazlų Rūdos šventės: „LTG LINK“ skelbia du vėlyvus reisus

    Kazlų Rūdos miesto šventės dalyviams ir šiemet bus sudaryta galimybė po renginių patogiai grįžti namo traukiniu. Savivaldybės prašymu „LTG LINK“ suplanavo du specialius vėlyvus reisus į Kauną ir Marijampolę.

    Rugsėjo 5 dieną, šventei einant į pabaigą, traukinys į Kauną iš Kazlų Rūdos išvyks 23.30 valandą ir stos Jūrėje. Traukinys į Marijampolę pajudės 23.46 valandą.

    Kelionė šiais specialiais reisais šventės dalyviams nekainuos, nes bilietus apmoka Kazlų Rūdos savivaldybė. Savivaldybė pabrėžia, kad taip siekiama skatinti tvarų judėjimą, užtikrinti saugesnį grįžimą vėlai vakare ir mažinti automobilių srautą mieste.

    Nemokamus bilietus į specialius traukinius bus galima atsiimti Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centre Atgimimo gatvėje. Bilietai bus dalijami rugsėjo 5 dieną nuo 10 iki 19 valandos, o jų skaičius ribotas.

    Organizatoriai ragina neatidėlioti, nes praktika rodo, kad po masinių renginių vietų grįžimui viešuoju transportu dažniausiai prireikia daugeliui. Toks sprendimas leidžia išvengti spūsčių, mažina parkavimo problemą ir padeda suplanuoti kelionę be papildomų rūpesčių.

    Kazlų Rūdos savivaldybė taip pat tikisi iki šventės išspręsti svarbiausias po audros kilusias problemas ir kviečia gyventojus bei svečius švęsti kartu. Dėl galimų programos ar logistikos pokyčių dalyviams rekomenduojama sekti oficialią savivaldybės ir „LTG LINK“ informaciją.

  • Nemokamas festivalis Kaune grįžta su trenksmu: „FORT-UNIJA 2026“ sujungs karybą ir kūrybą

    Nemokamas festivalis Kaune grįžta su trenksmu: „FORT-UNIJA 2026“ sujungs karybą ir kūrybą

    Paskutinį vasaros savaitgalį, rugpjūčio 29–30 dieną, Kauno tvirtovės parke, IV-ajame forte, vyks istorijos festivalis „FORT-UNIJA 2026“. Organizatoriai žada programą, kurioje susitinka karinis paveldas, menas ir gyvos patirtys – nuo rekonstrukcijų iki šiuolaikinių instaliacijų.

    Renginys nemokamas, todėl tikimasi didelio lankytojų srauto ne tik iš Kauno, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. Pasak organizatorių, festivalis skirtas skirtingoms auditorijoms: šeimoms, istorijos entuziastams, kultūros renginių lankytojams ir tiems, kurie ieško prasmingo savaitgalio miesto žaliosiose erdvėse.

    Kauno fortai – atgimstantis paveldas

    Kauno tvirtovės fortai pastaraisiais metais vis dažniau įtraukiami į edukacines ir kultūrines programas, o festivalis tampa dar vienu būdu šį sudėtingą paveldą pristatyti gyvai. Tokie renginiai padeda geriau suprasti fortifikacijų reikšmę miesto istorijai ir skatina atsakingą, pagarbią pažintį su vieta.

    „FORT-UNIJA 2026“ programoje numatytos istorinės rekonstrukcijos, gyvoji muzika, edukacinės veiklos ir žemės meno instaliacijos. Organizatoriai pabrėžia, kad siekiama ne tik pramogos, bet ir turinio, kuris aiškiai paaiškina, kaip ir kodėl buvo kuriamos gynybinės struktūros bei kuo jos svarbios šiandien.

    Bendras projektas su Lenkija

    Festivalis yra Interreg VI-A Lietuva–Lenkija bendradarbiavimo per sieną programos finansuojamo projekto „Fort-Union“ dalis. Projekto tikslas – sukurti bendradarbiavimo tinklą ir bendrą prekės ženklą, telkiant fortifikacijas Lietuvos ir Lenkijos pasienio teritorijoje.

    Projekte akcentuojama kelių vietovių partnerystė, siekiant įveiklinti Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio paveldą, stiprinti visuomenės edukaciją ir didinti lankomumą. Tokie projektai Europos Sąjungos regioninės politikos kontekste dažnai laikomi efektyvia priemone, kai kultūra ir turizmas naudojami vietos ekonomikai bei bendruomenių ryšiams stiprinti.

    Ką svarbu žinoti atvykstantiems

    Organizatoriai primena, kad renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama, o vaizdo medžiaga gali būti naudojama viešinimui. Planuojantiems atvykti rekomenduojama iš anksto pasidomėti atvykimo ir parkavimo galimybėmis, nes didesnių srautų metu Kauno tvirtovės parko prieigose gali formuotis spūstys.

    Festivalio programa orientuota į patyriminį dalyvavimą, todėl dalis veiklų gali vykti skirtingose erdvėse vienu metu. Tai leidžia lankytojams pasirinkti norimą ritmą: vieni gali skirti laiką edukacijoms, kiti – muzikai ar rekonstrukcijoms, o dar kiti – ramiai apžiūrėti instaliacijas ir pačią forto architektūrą.

  • Kaunas ant rekordų slenksčio: 6 500 tonų Santakos tilto perdanga pagaliau sujungė krantus

    Kaune statomas Santakos tiltas pasiekė vieną svarbiausių projekto etapų: maždaug 6 500 tonų sverianti plieninė perdanga galutinai sujungė abu Nemuno krantus. Šis darbas laikomas kertiniu, nes nuo jo priklauso sklandus tilto sujungimas su kitais mazgais ir tolesni apdailos bei saugos sprendiniai.

    Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad perdanga sujungs tunelį su viaduku ir kitapus įrengtą jungiamąjį kelią žiedinės sankryžos link Brastos gatvės pusėje. Rangovai pagrindinius darbus planuoja užbaigti ir eismą atverti iki metų pabaigos, jei neatsiras nenumatytų technologinių ar tiekimo trikdžių.

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis akcentuoja, kad pastaraisiais metais mieste matomas ryškus tiltų ir susisiekimo infrastruktūros projektų pagyvėjimas. Savivaldybės teigimu, tokie projektai skirti mažinti spūstis, trumpinti kelionių laiką ir gerinti ryšius tarp skirtingų miesto dalių, ypač piko valandomis.

    „Pastarieji metai Kaune išsiskiria tiltų statybomis. Tai – investicija į miesto ateitį ir kasdienį kauniečių gyvenimą“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Skelbiama, kad plieninės perdangos suvirinimas ir jos užstūmimas ant atramų truko apie dvejus metus. Prie darbų prisidėjo apie 100 darbuotojų, o techninę kokybę ir darbų tikslumą užtikrino inžinierių komanda, nes tokio masto konstrukcijoms būtina ypač griežta suvirinimo, geometrijos ir apkrovų kontrolė.

    Šiuo metu statybvietėje dar laukia tilto prieigų atraminių sienų betonavimas, saugumo priemonių įrengimas, inžinerinių sistemų montavimas bei architektūrinių elementų tvirtinimas. Tik užbaigus šiuos darbus galima pereiti prie galutinio eismo organizavimo ir testavimo etapų, įskaitant dangų, atitvarų ir ženklinimo sprendinius.

    Projektas numato, kad Santakos tiltas bus 417 metrų ilgio ir turės keturias eismo juostas, taip pat pėsčiųjų ir dviračių takus. Savivaldybė pabrėžia, kad tai svarbu ne tik automobilių srautams, bet ir saugesniam judėjimui tarp Nemuno pakrančių, ypač šiltuoju sezonu, kai pėsčiųjų ir dviratininkų srautas išauga.

    Pagal numatytą schemą, abipus Nemuno krantų tiltą sujungs dvi sankryžos: Brastos gatvės pusėje planuojama dviejų eismo juostų žiedinė sankryža, o Užnemunės gatvės pusėje nepertraukiamą eismą turėtų užtikrinti tunelis ir viadukas. Tikimasi, kad toks mazgų išdėstymas padės tolygiau paskirstyti transporto srautus ir sumažins konfliktinių taškų skaičių sankryžose.

    Atidarius Santakos tiltą, dar numatyta užbaigti ir dvi jungtis pėstiesiems bei dviratininkams. Viena jų projektuojama tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos, kita turėtų sujungti Senamiesčio pusę su Brastos gatvės prieigomis, kad judėjimas pakrantėmis būtų patogesnis ir vientisesnis.

  • Druskininkai ir Kaunas rodo pavyzdį: kaip laisvalaikio idėjos virsta regionų verslais

    Aktyvaus laisvalaikio paslaugos Lietuvos regionuose vis dažniau tampa ne tik hobiu, bet ir tvariu verslu. Vis daugiau žmonių ieško patirčių, kurios derina judėjimą, bendruomeniškumą ir saugų užimtumą vaikams bei suaugusiems.

    Pradedant veiklą dažnai pritrūksta ne idėjų, o verslo žinių, rinkodaros supratimo ir aiškaus veiklos modelio. Dėl to svarbų vaidmenį įgauna mentorystė ir praktinės konsultacijos, padedančios greičiau priimti sprendimus ir išvengti brangių klaidų.

    Druskininkuose ekstremalaus sporto entuziastas Mantas Leminskas plėtoja VšĮ „Judantys Druskininkai“ projektą JUDRU. Idėja paprasta, bet ambicinga: kurti Pietų Lietuvos lentų sporto centrą, kuriame vyksta riedlenčių, riedučių, snieglenčių ir balansinių lentų užsiėmimai skirtingo amžiaus grupėms.

    Pasak iniciatoriaus, regione iki šiol trūko nuoseklių mokymų, orientuotų į saugų judėjimą ir technikos pagrindus. Druskininkams tam palankios sąlygos: rekreacinės erdvės, ilgi dviračių takai ir aktyvi bendruomenė, kuri palaiko naujas iniciatyvas.

    „Ne tik Druskininkuose, bet ir visame Pietų Lietuvos regione trūko vietos, kur žmonės galėtų sistemingai mokytis lentų sporto pagrindų“, – sakė Mantas Leminskas.

    Nors JUDRU veikia kaip ne pelno siekianti organizacija, jai vis tiek būtina ugdyti verslumo įgūdžius. Klientų pritraukimas, paslaugos struktūra, komunikacija ir finansinis tvarumas tampa kasdieniais klausimais, be kurių iniciatyva sunkiai augtų.

    Kaune naują auditoriją traukia ir drifto kartingų pasivažinėjimus vystantis verslas „Momentum Vibe“, kurį kuria Agnė Mažeikienė. Verslininkė sako, kad pradžioje teko greitai mokytis visko nuo pagrindų: nuo veiklos planavimo iki rinkodaros ir socialinių tinklų logikos.

    „Tai buvo pirmasis mano verslas, todėl iššūkių netrūko, o konsultacijos padėjo susidėlioti aiškesnį veiklos pagrindą“, – sakė Agnė Mažeikienė.

    Augant susidomėjimui, ryškėja ir plėtros kryptys, orientuotos į vaikus ir jaunimą. Tarp planų minimi neformaliojo ugdymo būreliai bei specializuotos stovyklos, kurios derintų pramogą su kryptingu įgūdžių ugdymu ir saugaus vairavimo elementais.

    Tokius verslus regionuose stiprina Inovacijų agentūros regioninio verslo plėtros programa „Verslo skrydis“, suteikianti mentorystę, ekspertines konsultacijas ir praktinius mokymus. Inovacijų agentūra nurodo, kad šiais metais programa pasinaudojo daugiau nei 140 smulkaus ir vidutinio verslo atstovų skirtingose savivaldybėse.

    „Pirmieji žingsniai verslo kelyje dažniausiai būna sunkiausi, todėl ekspertų pagalba tampa svarbiu postūmiu“, – sakė Inovacijų agentūros atstovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.

    Programa „Verslo skrydis“ įgyvendinama trečią kartą ir šiemet apima kelias Lietuvos savivaldybes, o projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Praktikoje tai reiškia daugiau galimybių regionuose gimstančioms paslaugoms greičiau pasiekti klientą, sustiprinti veiklos modelį ir planuoti augimą.