CP v2

Tag: Kauno rajonas

  • Evakavimo scenarijus realybėje: Vilkaviškio rajone išbandė valstybinio lygio pratybas

    Evakavimo scenarijus realybėje: Vilkaviškio rajone išbandė valstybinio lygio pratybas

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje surengtos valstybinio lygio civilinės saugos funkcinės pratybos, kurių metu praktiškai patikrintas gyventojų evakavimo procesas. Pratybų scenarijus leido įvertinti, kaip savivaldybė ir partneriai veiktų realios grėsmės atveju.

    Pratybų metu buvo aktyvuotas Vilkaviškio rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras. Jam vadovavo savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas, o centro nariai koordinavo sprendimus nuo informacijos sklaidos iki transporto organizavimo.

    Vilkaviškyje gyventojų surinkimo punktas veikė J. Basanavičiaus aikštėje 11 esančiose buvusio pašto patalpose. Čia buvo išbandytos gyventojų priėmimo, registravimo ir parengimo evakuacijai procedūros, imituojant realias laiko ir informacijos spaudimo sąlygas.

    Užsiregistravę pratybų dalyviai autobusais išvyko iš anksto suplanuotu maršrutu. Evakuacija buvo nukreipta į Kauno rajone esančią Adomo Mitkaus pagrindinę mokyklą, kur patikrintas atvykusiųjų priėmimas ir apgyvendinimo organizavimo pradžia.

    Pasak pratybų organizatorių, tokios treniruotės svarbios ne tik dėl logistikos, bet ir dėl aiškių sprendimų grandinių, ryšio ir atsakomybių pasiskirstymo. Praktikoje dažniausiai daugiausia klausimų kyla dėl informavimo, žmonių srautų valdymo ir pagalbos pažeidžiamiausiems gyventojams.

    Į bendrus veiksmus įsitraukė policijos pareigūnai, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ir „Maisto banko“ atstovai. Pratybose tikrintas skirtingų institucijų tarpusavio koordinavimas, operatyvus duomenų apsikeitimas ir gebėjimas dirbti vienoje komandoje, kai sprendimus reikia priimti greitai.

    Pratybų dalyviai po numatytų veiksmų saugiai grįžo į Vilkaviškį, o procesą vertino ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai. Tokios pratybos leidžia identifikuoti silpnąsias vietas ir atnaujinti planus, kad realios krizės metu sprendimai būtų priimami greičiau, o pagalba gyventojams pasiektų laiku.

  • Premjeras Kauno rajone pažėrė pažadų: A1–A6 jungtis ir LEZ plėtra keis regiono veidą

    Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius lankėsi Kauno rajone, kur su savivaldos ir verslo atstovais aptarė susisiekimo, investicijų ir žemės ūkio plėtros klausimus. Vizito metu apžiūrėta planuojama A1–A6 kelių jungtis, diskutuota apie Kauno laisvosios ekonominės zonos plėtrą ir regiono konkurencingumą.

    Susitikimuose akcentuota, kad sparčiai augantis Kauno rajonas tampa svarbia traukos vieta tiek gyventojams, tiek investuotojams. Tam įtakos turi patogi geografinė padėtis, šalia esantis oro uostas, magistraliniai keliai ir stiprėjanti pramonės bei logistikos bazė.

    „Kauno rajonas yra puikus pavyzdys, kaip aktyvi savivalda, investicijos, verslas ir žemės ūkis kartu kuria augančią ir stiprėjančią Lietuvą“, – sakė premjeras.

    Vienu pagrindinių vizito akcentų tapo A1–A6 kelių jungties projektas, kuris, kaip pabrėžiama, turėtų pagerinti Kauno LEZ ir oro uosto pasiekiamumą. Taip pat tikimasi efektyviau perskirstyti sunkiojo transporto srautus ir sumažinti tranzitinį eismą per Ramučių bei Karmėlavos gyvenamąsias teritorijas.

    Pažymėta, kad Kauno rajono savivaldybė jau yra atlikusi reikšmingą parengiamąjį darbą: parengta galimybių studija, patvirtintas specialusis planas, įgyvendintos žemės paėmimo procedūros. Tokie žingsniai paprastai laikomi kritiniais, nes leidžia projektui greičiau pereiti į techninio projektavimo ir finansavimo sprendimų etapą.

    A1–A6 jungtis: poveikis gyventojams ir verslui

    Transporto infrastruktūros projektai Kauno regione turi tiesioginę įtaką ne tik kelionės laikui, bet ir verslo kaštams, ypač logistikos bei gamybos sektoriuose. Geresnis privažiavimas prie LEZ ir oro uosto didina teritorijos patrauklumą investuotojams, o tai gali reikšti naujas darbo vietas ir didesnes savivaldybių biudžetų pajamas.

    Kartu tai svarbu ir kasdieniam gyvenimui, nes intensyvaus sunkiojo transporto srautų nukreipimas nuo gyvenviečių paprastai siejamas su mažesniu triukšmu, oro tarša ir didesniu eismo saugumu. Tokiuose projektuose ypatingas dėmesys skiriamas sprendiniams, kurie mažina spūstis ir rizikingas sankryžas.

    Kauno LEZ: investicijų trauka

    Vizito metu aptarta ir Kauno LEZ plėtra. Nurodyta, kad zonoje, kuri šiuo metu užima 534 hektarų teritoriją, 2025 metų pradžioje pritrauktų investicijų vertė viršijo 1,56 mlrd. eurų.

    Tarp svarbiausių LEZ plėtros prielaidų įvardijamas infrastruktūros pajėgumas ir aiškios investavimo sąlygos. Praktikoje tai reiškia ne tik sklypų pasiūlą ar inžinerinių tinklų parengtį, bet ir patikimą susisiekimą, kuris tampa vienu iš esminių kriterijų tarptautinėms gamybos bei logistikos įmonėms.

    Kooperatyvas „Pienas LT“ ir pridėtinė vertė

    Premjeras taip pat lankėsi žemės ūkio kooperatyve „Pienas LT“, kur susipažino su veikla ir kooperacijos vaidmeniu kuriant pridėtinę vertę. Pabrėžta, kad regiono ekonominis atsparumas priklauso nuo kelių sektorių stiprybės vienu metu, todėl pramonės, logistikos ir žemės ūkio sinergija tampa svarbiu veiksniu.

    „Kauno rajono pažanga rodo, kad regionų stiprėjimas yra neatsiejamas visos Lietuvos augimo dalis“, – pabrėžė Ministras Pirmininkas.

    Vizito apibendrinime akcentuota, kad tikslas yra kurti plėtros galimybes ne vien didžiuosiuose miestuose, o ir sparčiai augančiuose regionuose. Tokia kryptis siejama su investicijų pritraukimu, darbo vietų kūrimu ir geresne gyvenimo kokybe gyventojams.

  • Ką pamatys gyventojai? Per 5 dienas 12 savivaldybių vyks Lietuvos kariuomenės pratybos

    Ką pamatys gyventojai? Per 5 dienas 12 savivaldybių vyks Lietuvos kariuomenės pratybos

    Rugsėjo 14 dieną prasidės Lietuvos kariuomenės karinės pratybos, kurios tęsis iki rugsėjo 18 dienos. Jos vyks šviesiu ir tamsiu paros metu, todėl kai kuriose vietovėse gyventojai gali pastebėti intensyvesnį karių judėjimą.

    Pratybos bus vykdomos Vilniaus ir Kauno rajonuose, taip pat Prienų, Alytaus, Birštono, Marijampolės, Lazdijų, Varėnos, Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų ir Šalčininkų savivaldybėse. Nurodoma, kad pratybos planuojamos nuo 09.00 valandos iki 16.45 valandos, tačiau veikla numatyta ir tamsiu paros metu.

    Pratybų metu bus naudojami skirtingo tipo bepiločiai orlaiviai, valtys bei ginklai. Pabrėžiama, kad imituojamieji šaudmenys ir pirotechnika nebus naudojami, todėl neturėtų būti girdimų imitacinių šūvių ar sprogimų.

    Kariai vietovėse judės pėsčiomis, taip pat ratinėmis karinėmis ir civilinėmis transporto priemonėmis. Dėl to gyventojai gali dažniau matyti kolonas, patrulius ar trumpalaikius sustojimus prie kelių ir miško keliukuose.

    Kariuomenė primena, kad tokios pratybos yra įprasta pasirengimo dalis, skirta treniruoti veiksmus realiomis sąlygomis ir tobulinti tarpusavio koordinavimą skirtingose vietovėse. Už informacijos pateikimą atsakingas Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų Vytauto Didžiojo Jėgerių batalionas.

  • Statybų bumas įsibėgėja: SSVA skelbia rekordą – per mėnesį patvirtinti 1 352 leidimai

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), prižiūrinti informacinę sistemą „Infostatyba“, atnaujino viešai skelbiamas statybą leidžiančių dokumentų statistikos švieslentes 2026 metų liepos mėnesio duomenimis. Agentūros teigimu, liepa tapo rekordinė pagal per mėnesį patvirtintų statybos leidimų skaičių.

    SSVA duomenimis, 2026 metų liepos mėnesį Lietuvoje patvirtinti 1 352 statybą leidžiantys dokumentai. Palyginti su birželiu, šis skaičius išaugo 9,38 proc., o lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – 13,70 proc.

    Pasak SSVA ekspertų, toks mastas dar nebuvo fiksuotas nuo tada, kai agentūros švieslentėse pradėta nuosekliai skelbti ir analizuoti statybos leidimų statistika. Tai leidžia daryti prielaidą, kad statybų aktyvumas 2026 metais išlieka aukštas ne tik didmiesčiuose, bet ir dalyje augančių priemiesčių bei regionų.

    Leidimų daugėjo beveik visus metus

    SSVA pateikiama dinamika rodo gana nuoseklų augimą nuo metų pradžios. Sausį patvirtinti 896 leidimai, vasarį – 848, kovą – 1 111, balandį – 1 224, gegužę – 1 180, birželį – 1 236, o liepą skaičius perkopė 1 300 ribą.

    Tokia kreivė paprastai siejama su sezoniškumu, kai statybų projektai aktyviau juda šiltuoju metų laiku, tačiau šių metų rodikliai išsiskiria ir apimtimi. Praktikoje statybą leidžiančių dokumentų augimas dažnai signalizuoja vystytojų ir individualių statytojų pasirengimą artimiausiais mėnesiais pereiti į aktyvią statybų fazę.

    Vėlavimų dalis išlieka maža

    Nors patvirtinamų dokumentų apimtys didėjo, SSVA nurodo, kad bendras vėlavimo procentas tvirtinant statybą leidžiančius dokumentus išliko žemas. 2026 metų liepos mėnesį jis sudarė 3,48 proc. nuo visų Lietuvoje patvirtintų leidimų.

    Toks rodiklis, agentūros vertinimu, rodo, kad savivaldybių administracijos ir su procesu susijusios grandys iš esmės susitvarko su didesniais krūviais. Vis dėlto reali situacija gali skirtis pagal savivaldybes ir projektų sudėtingumą, nes didesni objektai dažniau reikalauja papildomų derinimų.

    Kur patvirtinta daugiausia leidimų

    Daugiausia statybą leidžiančių dokumentų 2026 metų liepos mėnesį patvirtino Vilniaus rajono, Kauno rajono, Vilniaus miesto ir Kauno miesto savivaldybės, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Jų dalys bendrame patvirtintų leidimų kiekyje siekė atitinkamai 16,05 proc., 12,80 proc., 11,17 proc., 6,07 proc. ir 5,55 proc.

    SSVA atkreipia dėmesį, kad tarp daugiausia leidimų išdavusių savivaldybių šįkart atsidūrė ir Trakų bei Jonavos rajonų savivaldybės, taip pat Marijampolės miesto savivaldybės administracija. Tai gali atspindėti tiek priemiesčių plėtros kryptis, tiek atskirų projektų bangas konkrečiose teritorijose.

    Pagal objektų tipus išsiskyrė vienbučių namų segmentas. 2026 metų liepos mėnesį su vienbučiais susijusių statybą leidžiančių dokumentų patvirtinta 700, o panašus rekordas šiemet fiksuotas balandį, kai jų buvo 714.

    SSVA primena, kad statybą leidžiančių dokumentų statistika skelbiama viešai ir nemokamai, o duomenys pateikiami interaktyviose švieslentėse. Šią informaciją gali naudoti tiek savivaldybių darbuotojai, tiek nekilnojamojo turto vystytojai, tiek gyventojai, planuojantys statybas ir norintys įvertinti rinkos aktyvumą.

  • Atvirų durų diena Mastaičiuose: kaip Lietuvos policijos mokykla ruošia būsimus pareigūnus

    Mastaičiuose surengtoje Lietuvos policijos mokyklos Atvirų durų dienoje lankytojai galėjo iš arti pamatyti, kaip rengiami būsimi policijos pareigūnai, kokios jų mokymosi sąlygos ir kokios karjeros kryptys atsiveria baigus mokyklą. Renginyje dalyvavo ne tik besidomintys profesija moksleiviai ir jų artimieji, bet ir policijos bendruomenės partneriai.

    Susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos policijos mokyklos vadovai, Policijos departamento bei Kauno rajono savivaldybės atstovai. Kauno rajono mero Valerijaus Makūno vardu sveikinimo žodį tarė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jolanta Jankauskienė, pabrėžusi, kad pareigūno darbas yra atsakingas pasirinkimas ir svarbi visuomeninė misija.

    „Policijos pareigūno profesija yra ne tik darbas, bet ir tarnystė visuomenei, kuri reikalauja tvirtų vertybių, pasirengimo ir nuolatinio tobulėjimo“, – sakė Jolanta Jankauskienė.

    Viena ryškiausių programos dalių tapo policijos kinologų pasirodymas, leidęs pamatyti šunų ir pareigūnų komandinį darbą realioms situacijoms artimomis sąlygomis. Lankytojai taip pat stebėjo kursantų rikiuotę bei profesinės taktikos demonstracijas, kurios atskleidė, kiek disciplinos, ištvermės ir praktinių įgūdžių reikalauja tarnyba.

    Renginio metu pristatytas skirtingų policijos padalinių darbas ir kasdienės užduotys, kurias pareigūnai sprendžia patruliuodami, reaguodami į iškvietimus ar tirdami nusikaltimus. Norintieji galėjo praktiškai išbandyti veiklas, susijusias su kriminalistika ir pareigūnų taktiniu pasirengimu, kad geriau suprastų, ką reiškia darbas realioje situacijoje.

    Kauno rajono savivaldybės ir Lietuvos policijos mokyklos bendradarbiavimas tęsiasi nuo 2014 metais, kai mokykla įsikūrė Mastaičiuose. Šiuo metu pagal Policininko modulinę profesinio mokymo programą mokosi 140 kursantų, o laida studijas turėtų baigti liepos 17 dieną.

    Mokykla pabrėžia, kad mokymo turinys nuolat atnaujinamas, reaguojant į šiuolaikinius viešojo saugumo iššūkius. Pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama situacijoms, kuriose pareigūnams reikia ne tik teisinių žinių, bet ir gebėjimo tinkamai komunikuoti, suvaldyti konfliktą bei priimti sprendimus didelės įtampos sąlygomis.

    Kas keičiasi pareigūnų rengime

    Šiais metais kursantams pradėti taikyti kompleksiniai mokymai smurto artimoje aplinkoje tematika, kai teorija derinama su bendravimo, psichologinio pasirengimo ir taktinių veiksmų pratybomis. Tokia kryptis atspindi bendrą tendenciją Europoje, kai pareigūnų parengime vis svarbesnės tampa deeskalacijos ir krizinių situacijų valdymo kompetencijos.

    Praktinės užduotys rengiamos taip, kad kursantai mokytųsi veikti pagal aiškias procedūras, tačiau kartu gebėtų vertinti situacijos rizikas ir žmonių saugumą. Mokyklos bendruomenė akcentuoja, kad pareigūno profesijoje svarbus ne vien fizinis pasirengimas, bet ir atsparumas stresui bei gebėjimas dirbti komandoje.

    Tarptautiškumas ir karjeros galimybės

    Lietuvos policijos mokykla taip pat akcentuoja tarptautiškumą: kursantai gali dalyvauti „Erasmus+“ mobilumo programose ir semtis patirties kitose Europos šalyse. Tokios stažuotės padeda susipažinti su kitų valstybių policijos darbo metodais ir pritaikyti gerąją praktiką Lietuvoje.

    Renginyje kalbėta ir apie karjeros kelią policijoje, kai po bazinio parengimo atsiveria galimybės specializuotis skirtingose srityse, priklausomai nuo poreikių ir asmeninių gebėjimų. Savivaldybės ir mokyklos partnerystė tęsiama per bendras iniciatyvas, kurios stiprina bendruomeniškumą ir prisideda prie saugesnės aplinkos kūrimo.

  • Kauno rajono seniūnijų sporto žaidynės: komandas burti kviečia iki birželio 17 dienos

    Kauno rajonas kviečia seniūnijas suburti komandas ir dalyvauti seniūnijų sporto žaidynėse, kurios vyks birželio 27 dieną. Tai yra 2026 metais Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių pirmasis etapas Kauno rajone.

    Dalyvavimas planuojamas komandomis, todėl seniūnijoms raginama iš anksto susitarti dėl atstovų ir pasirengimo. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys skirtas ne tik rezultatams, bet ir bendruomenių įsitraukimui bei aktyviam laisvalaikiui.

    Svarbiausia sąlyga norint dalyvauti yra išankstinė registracija. Komandos seniūnijose turi būti užregistruotos iki birželio 17 dienos, kad organizatoriai galėtų suderinti dalyvių skaičių ir varžybų eigą.

    Kauno rajono etapas yra dalis nacionalinės sistemos, kai pirmiausia vyksta atrankos savivaldybėse, o vėliau stipriausios komandos tęsia kovą tolesniuose etapuose. Tokia struktūra leidžia į varžybas įtraukti daugiau vietos bendruomenių ir išlaikyti aiškų kelią iki finalinių startų.

    Norintys dalyvauti gyventojai kviečiami kreiptis į savo seniūniją dėl komandos sudėties, registracijos ir tikslesnės varžybų dienos informacijos. Papildomos detalės, įskaitant rungtis ir tvarkaraštį, paprastai pateikiamos seniūnijų ir savivaldybės komunikacijos kanaluose.

  • Garliavoje praūžė trečiasis „Ąžuolų žydėjimo festivalis“: 4 dienos koncertų ir bendrystės

    Gegužės 28–31 dienomis Garliavoje jau trečią kartą surengtas „Ąžuolų žydėjimo festivalis“, subūręs miesto gyventojus ir svečius į keturias dienas trukusią kultūros ir bendruomeniškumo šventę. Renginiai vyko skirtingose miesto erdvėse, o festivalio ašimi tapo ąžuolo simbolika, kviečianti puoselėti ryšį su gamta ir vieni su kitais.

    Šventės programa buvo sudėliota taip, kad veiklų rastų įvairaus amžiaus žmonės: vyko koncertai, edukacijos, kūrybinės dirbtuvės, sportinės iniciatyvos, mugės ir pasirodymai šeimoms. Organizatorių teigimu, toks formatas padeda sukurti ne vien pramogą, bet ir progą susitikti bendruomenei, įsitraukti vietos kūrėjams bei iniciatyvoms.

    Vienas ryškiausių akcentų Šimtmečio parke tapo šeimų bėgimas „Ąžuolinė mylia“, pritraukęs aktyviai laiką leisti norinčius dalyvius. Tą pačią dieną vyko edukacijų ir prekybinė mugė, vaikų ir jaunimo koncertas „Gilės ir Giliukai“, o vakaro programą papildė iliuzionisto pasirodymas.

    Scenoje pasirodė ir šiuolaikinės muzikos atlikėjai: koncertavo Tauras, taip pat grupės „Zygga“ ir „Biplan“. Greta jų į programą įsiliejo respublikinis liaudies šokių kolektyvų festivalis „Atidarykim vartelius“, pabrėžęs šventės siekį suderinti modernią koncertinę dalį su tradicine kultūra.

    Ypatingą reikšmę šiemet įgijo ir Garliavos Švč. Trejybės parapijos 200 metų jubiliejaus minėjimas, įtrauktas į festivalio dienotvarkę. Šv. Mišios, tituliniai atlaidai, agapė ir koncertinė programa tapo proga bendruomenei susiburti ne tik šventei, bet ir istorinei sukakčiai prasmingai pažymėti.

    Festivalio renginiai dar kartą parodė kryptį, kuri ryškėja daugelyje Lietuvos miestų: didėja bendruomeninių, kelių dienų trukmės švenčių populiarumas, kai pramogos derinamos su edukacija, vietos tradicijomis ir aktyviomis veiklomis. Toks modelis stiprina vietos tapatybę ir skatina sugrįžti į renginį kasmet.

  • Vilkijoje – ketvirtasis džiazo festivalis „VilkiJAZZ“: nemokami koncertai ir Louiso Armstrongo istorija

    Birželio 5 ir 6 dienomis Vilkijoje ketvirtą kartą rengiamas džiazo festivalis „VilkiJAZZ“. Šiemet jis įgyja papildomą svorį, nes miestas mini 600 metų jubiliejų, o festivalis tampa viena ryškiausių šventės programos dalių.

    Festivalio išskirtinumas siejamas su Vilkijos istorija ir netikėta gija, vedančia į Jungtines Amerikos Valstijas. Pasakojama, kad iš šio krašto kilusi litvakų Karnovskių šeima XX amžiaus pradžioje globojo jaunąjį Louisą Armstrongą ir prisidėjo prie jo pirmųjų žingsnių muzikoje.

    Šį ryšį Vilkijoje primena Louiso Armstrongo estrada, tapusi svarbia festivalio tapatybės dalimi ir traukos tašku džiazo gerbėjams. Organizatoriai pabrėžia, kad „VilkiJAZZ“ siekia ne tik pristatyti koncertus, bet ir papasakoti miesto istoriją per kultūros bei atminties sluoksnius.

    Kas gros „VilkiJAZZ“ scenoje?

    Dvi festivalio dienas numatyta plati koncertų programa, kurioje dalyvaus skirtingų kartų ir stilių Lietuvos džiazo bei populiariosios muzikos atlikėjai. Į Vilkiją atvyksta Justė Sakalytė su kvartetu, „KJ Collective“, Neda Malūnavičiūtė, Vytautas Labutis, Richardas Banys, Godo Yorke, Vytautas Straižys, Girmantės Vaitkutės ir Arkadijaus Polevikovo kvartetas, „Vilnius Funk Collective“.

    Festivalį vainikuos „Mood Sellers“, o organizatoriai žada programą, kurioje greta improvizacijos bus ir funk, ir lengvesnių, platesnei auditorijai atpažįstamų skambesių. Tokia kryptis pastaraisiais metais būdinga daugeliui Europos miestų džiazo renginių, siekiančių išlaikyti aukštą muzikinę kartelę ir kartu pritraukti naujus klausytojus.

    Edukacijos ir vizualieji projektai

    „VilkiJAZZ“ apsiriboja ne vien koncertais: programoje numatytos kūrybinės edukacijos, performansai ir vizualiųjų menų projektas „Nuo Vilkijos iki Naujojo Orleano“. Juo siekiama nuosekliau papasakoti Karnovskių šeimos ir Louiso Armstrongo istoriją bei atskleisti, kaip vietos atmintis gali susijungti su pasaulinio masto kultūra.

    Rengėjai pabrėžia, kad visi festivalio renginiai bus nemokami. Kviečiama atvykti į Vilkiją ne tik dėl muzikos, bet ir dėl progos šventiškoje atmosferoje pažinti miesto istoriją bei išskirtinį kultūrinį kontekstą.

  • Zapyškyje surengta Krepšinio diena: kaip sportas tapo pamokų dalimi ir įkvėpė mokinius judėti daugiau

    Zapyškio pagrindinėje mokykloje surengtas edukacinis projektas Krepšinio diena sukvietė mokinius, mokytojus ir svečius į bendras veiklas, kurios sportą integravo į kasdienį ugdymą. Renginio tikslas – stiprinti mokinių fizinį aktyvumą, formuoti sveikos gyvensenos įpročius ir parodyti, kad judėjimas gali būti natūrali mokyklos dienos dalis.

    Veiklos vyko mokyklos sporto salėje, pritaikytoje ne tik pamokoms, bet ir vietos bendruomenės renginiams bei varžyboms. Organizatoriai pabrėžė, kad tokia infrastruktūra sudaro sąlygas vaikams reguliariai sportuoti, o mokyklai – kurti daugiau praktinių, įtraukiančių ugdymo patirčių.

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kilęs iš Zapyškio, prisiminė laikus, kai mokykla neturėjo sporto salės ir moksleiviai sportuodavo kitose, tam nepritaikytose erdvėse. Jis akcentavo, kad sporto talentai užauga ne vien didmiesčiuose, o kryptingas darbas miesteliuose ir kaimuose gali atverti kelią į profesionalų sportą.

    „Kauno rajonas yra pavyzdys, kaip nuosekliai galima auginti ir puoselėti krepšinio kultūrą. Šis projektas jaunimui suteikia progą iš arčiau susipažinti su žmonėmis, kurie savo pasiekimais garsina Lietuvą“, – sakė asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentas Mindaugas Balčiūnas.

    Po oficialios dalies mokiniai į veiklas įsitraukė per skirtingas pamokas: istorijoje aptarta krepšinio raida Lietuvoje, biologijoje kalbėta apie sportininko kūną ir jo galimybes, o fizinis ugdymas virto praktinėmis krepšinio treniruotėmis. Toks formatas leido sportą matyti ne kaip atskirą discipliną, o kaip temą, natūraliai susijusią su įvairiais mokomaisiais dalykais.

    Renginyje dėmesys skirtas ir mokslo argumentams, kodėl fizinis aktyvumas vaikams yra svarbus. Lietuvos sveikatos sporto universiteto profesorius Nerijus Masiulis pristatė tyrimų kryptis, rodančias, kad reguliarus judėjimas siejamas su geresne savijauta ir efektyvesne smegenų veikla, o kasdienė aktyvi rutina gali prisidėti prie mokymosi rezultatų.

    Vienas garsiausių Lietuvos krepšininkų Valdemaras Chomičius mokiniams kalbėjo apie sporto vaidmenį formuojant charakterį ir įpročius. Jis pabrėžė, kad svarbiausia sąlyga siekiant progreso yra nuoseklus darbas, o skirtingų sporto šakų išbandymas padeda atrasti labiausiai tinkantį kelią.

    „Būdamas septyniolikos prašiau mamos leisti lankyti treniruotes, pažadėdamas, kad po trejų metų tapsiu Europos čempionu. Duotą žodį ištęsėjau“, – sakė Valdemaras Chomičius.

    Renginio metu priminta, kad asociacija „Lietuvos krepšinis“ Kauno rajono savivaldybei suteikė 2026-ųjų Lietuvos krepšinio sostinės vardą. Ceremonijoje merui įteiktas simbolinis krepšinio kamuolys, kuris lydi projekto iniciatyvas, o Zapyškyje ant jo pasirašė ir seniūnė Daiva Eidukynienė.

  • Kauno rajono mero taurė: brandūs teniso mėgėjai iš visos Lietuvos parodė, kad amžius netrukdo

    Gegužės 30 ir 31 dienomis Kauno Žalgirio sporto komplekse surengtas antrasis Kauno rajono mero taurės teniso dvejetų turnyras, skirtas brandiems teniso mėgėjams. Varžybos vyko įgyvendinant profesorės Irenos Misevičienės inicijuotą projektą „Vis jauni“, kurį finansavo Kauno rajono savivaldybė pagal fizinio aktyvumo skatinimo programą.

    Turnyro formatas orientuotas į vyresnio amžiaus sportininkus: varžėsi vyrai nuo 60 metų ir moterys nuo 55 metų. Organizatoriai pabrėžia, kad taip siekiama sukurti sąžiningesnes varžymosi sąlygas, kai dalyviai rungtyniauja su panašaus amžiaus ir pajėgumo varžovais, o kartu stiprinama motyvacija nuolat judėti.

    Šiemet turnyras sutraukė 66 dalyvius iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų, tarp jų Klaipėdos, Palangos, Plungės, Šilutės, Ignalinos, Molėtų, Trakų, Alytaus, Kėdainių, Birštono, Prienų, Vilniaus, Kauno miesto ir Kauno rajono. Pirmąją dieną vyko moterų ir vyrų dvejetų susitikimai, o antrąją sportininkai persikėlė į mišrių dvejetų grupes.

    Varžybų rengėjai akcentuoja, kad tokie turnyrai yra daugiau nei sporto renginys: jie padeda palaikyti socialinius ryšius, stiprina bendruomeniškumą ir prisideda prie sveiko senėjimo. Reguliarus fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle, pusiausvyra, mažesne traumų rizika kasdieniame gyvenime ir geresne emocine savijauta.

    Ypatingo dėmesio sulaukė ilgametė turnyro dalyvė iš Trakų Aniceta Zamalaitienė, kuriai šiemet sukako 83 metai. Jos pasirodymas tapo gyvu priminimu, kad sportas gali išlikti kasdienybės dalimi ir gerokai perkopus įprastai varžyboms siejamą amžių.

    Rezultatai taip pat patvirtino augantį turnyro stabilumą: moterų dvejetų grupėje antrus metus iš eilės nugalėjo Birutė Adomavičienė ir Violeta Matulaitienė. Brandžių vyrų grupėje pirmąją vietą iškovojo Algimantas Tamelis ir Romas Dabulskis, o patyrusiųjų grupėje – Antanas Černikis ir Antanas Šatas.

    Mišrių dvejetų TOP grupės nugalėtojais tapo Violeta Matulaitienė ir Viktoras Burkauskas, o Kauno rajono mero taurę iškovojo profesorė Irena Misevičienė ir Arūnas Dikšas. Turnyro uždarymo ceremonijoje Kauno rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jolanta Jankauskienė pasveikino dalyvius ir pabrėžė, kad sportas padeda išlaikyti gerą savijautą bet kuriame amžiuje.