Tag: Kauno rajonas

  • Konkursas Perspėk draugą Kauno rajone: mokiniai kūrybiškai mokėsi atpažinti rizikas

    Kauno rajono savivaldybėje surengtas konkursas Perspėk draugą – prevencinė iniciatyva, skirta Tarptautinei dingusių vaikų dienai paminėti. Renginyje moksleiviai demonstravo kūrybiškumą, žinias ir komandinio darbo įgūdžius.

    Iniciatyvą organizuoja Dingusių žmonių šeimų paramos centras, siekdamas atkreipti jaunimo dėmesį į asmeninį saugumą kasdienėse situacijose. Daug dėmesio skiriama budrumui, atsakingam elgesiui ir gebėjimui laiku atpažinti galimus pavojus tiek internete, tiek realiame gyvenime.

    Konkurse dalyvavo Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos ir Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijos mokinių komandos. Jaunuoliai pristatė plakatus, vaizdo įrašus ir kūrybinius pasirodymus, kuriuose vaizdavo atpažįstamas situacijas ir aptarė, kaip jose reaguoti saugiai.

    Renginio metu akcentuota, kad svarbiausia prevencijos dalis yra ne vien taisyklių žinojimas, bet ir praktiniai sprendimai: ką daryti pasimetus, kaip elgtis, jei nepažįstamas asmuo prašo asmeninės informacijos, ir kada būtina kreiptis pagalbos. Taip pat pabrėžta, kad jaunuoliai turi drąsiai kalbėtis su patikimais suaugusiaisiais, kai kyla įtarimų ar nerimo.

    Komisijos sprendimu pirmąją vietą laimėjo VDU Ugnės Karvelis gimnazijos komanda Niekada ne vieni, kuriai įteiktas pirmosios vietos diplomas. Dovanas gavo ir kiti dalyviai – jas įsteigė Kauno rajono savivaldybė, policija bei Dingusių žmonių šeimų paramos centras.

    Organizatoriai primena, kad atviras pokalbis ir pasitikėjimas tarp vaikų, mokytojų ir tėvų yra vienas svarbiausių žingsnių kuriant saugią aplinką. Kilus grėsmei ar prireikus skubios pagalbos, gyventojai raginami skambinti numeriu 112, o pranešti apie dingusį vaiką galima ir Europos karštąja linija 116 000.

  • Kauno rajonas pratęsė partnerystę su Užkarpate: dėmesys saugumui, vaikų stovykloms ir pagalbai

    Kauno rajono savivaldybė su Ukrainos Užkarpatės sritimi atnaujino ir pratęsė prieš dešimtmetį pasirašytą bendradarbiavimo sutartį. Per šį laiką formalus susitarimas išaugo į nuoseklią partnerystę, kuri Rusijos karo Ukrainoje kontekste įgavo dar didesnę praktinę ir simbolinę reikšmę.

    Kauno rajono delegaciją priėmęs Užkarpatės srities tarybos pirmininkas Romanas Sarajus pabrėžė, kad Ukrainai svarbiausia yra nuoseklus palaikymas. „Mums nereikia gailesčio, užtat labai reikia palaikymo, kad žiaurios lemties akivaizdoje nesijaustume vieniši, todėl tai, ką darote, mums labai svarbu“, – sakė R. Sarajus.

    Kas keičiasi atnaujintoje sutartyje

    Pratęstas dokumentas papildytas ketinimais aktyviau kartu dalyvauti Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse programose. Tokie projektai dažnai apima savivaldos kompetencijų stiprinimą, viešųjų paslaugų gerinimą, bendruomenių atsparumo didinimą ir pagalbą krizėse, todėl savivaldybių partnerystės Ukrainoje tampa ne tik moralinės paramos, bet ir konkrečių sprendimų kanalu.

    Šalys sutarė ir toliau rengti stovyklas Ukrainos karių vaikams, taip pat stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje. Kauno rajono ir Užkarpatės bendradarbiavimas apima ir turizmo, kultūrinių bei ekonominių ryšių plėtrą, kurią savivaldybės mato kaip būdą palaikyti kasdienį regionų gyvybingumą net ir karo sąlygomis.

    Delegacija ir humanitarinė pagalba

    Vizito metu į Užkarpatę atgabenta humanitarinė pagalba: du mokykliniai autobusiukai ir du automobiliai, skirti seniūnijų poreikiams. Tokia parama karo metu dažnai tampa kritiškai svarbi, nes užtikrina vaikų pavėžėjimą, socialinių paslaugų pasiekiamumą ir savivaldybių mobilumą sprendžiant kasdienius logistikos iššūkius.

    Kartu su meru Valerijumi Makūnu į Ukrainą vyko administracijos direktorius Mantas Rikteris, mero patarėja Loreta Navakauskienė ir Viešosios tvarkos skyriaus patarėjas, parengties pareigūnas, Dainius Raubūnas. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir Užkarpatės srities karinės administracijos vadovas Miroslavas Biletskis bei kiti regiono pareigūnai.

    Partnerystės prasmė karo fone

    Kauno rajono meras V. Makūnas akcentavo, kad Rusijos karas Ukrainoje yra išbandymas visam demokratiniam pasauliui, o savivaldybių ryšiai tampa realiu solidarumo įrodymu. „Suprantame, kad gindami savo šalį, jūs ginate mus ir visą Europą. Žavimės jūsų nepalaužiama dvasia, todėl visa širdimi esame ir būsime su jumis“, – sakė V. Makūnas.

    Meras taip pat atkreipė dėmesį į Kauno rajone gyvenančių ukrainiečių integraciją, pabrėždamas, kad jie kuria savo buitį ir tampa svarbia bendruomenės dalimi. Toks vietos lygmens įsitraukimas dažnai yra esminis veiksnys, lemiantis sklandesnį žmonių įsiliejimą į darbo rinką, švietimo sistemą ir vietos bendruomenes.

    Vizito metu pristatyta knyga apie Kauno rajono ir Užkarpatės bendradarbiavimo dešimtmetį, o sutarties atnaujinimo proga V. Makūnas apdovanotas medaliu Už indėlį į Užkarpatės vystymąsi. Savivaldybė pabrėžia, kad partnerystė bus tęsiama, orientuojantis į ilgalaikę pagalbą, žmonių ryšius ir bendrus projektus.

  • Pratybos „Geležinis Vilkas 2026“: kur ir kada vyks, ką gyventojams svarbu žinoti iš anksto

    2026 metų gegužės 4–15 dienomis Lietuvoje vyks tarptautinės karinės pratybos „Geležinis Vilkas 2026“. Pagrindinė pratybų vieta numatyta Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone, taip pat pratybų veiksmai vyks atskirose Kauno, Kaišiadorių, Jonavos rajonų ir Elektrėnų savivaldybės vietose.

    Pratybų metu bus matomas intensyvesnis karių ir karinės technikos judėjimas, keliuose gali pasitaikyti karinio transporto kolonų. Taip pat planuojami karių ir technikos susitelkimo rajonai, o pratybose bus naudojami imitaciniai šaudmenys.

    Numatoma, kad pratybų laikotarpiu skraidys karinių oro pajėgų sraigtasparniai, todėl kai kuriose teritorijose gali būti girdimas didesnis triukšmas. Tokie skrydžiai yra įprasta pratybų dalis, skirta treniruoti žvalgybos, perdislokavimo ir paramos užduotis.

    Organizatorių teigimu, civilių kasdienė veikla neturėtų būti trikdoma, tačiau gyventojams rekomenduojama iš anksto įvertinti galimus laikinuosius nepatogumus. Pastebėjus karinės technikos judėjimą, patariama laikytis kelių eismo taisyklių, nebandyti įsiterpti į kolonas ir laikytis saugaus atstumo.

    „Civilių kasdienė veikla nebus trikdoma“, – nurodo pratybų organizatoriai.

  • Tarptautinė šokio diena balandžio 29 dieną: kodėl ji minima ir kuo šiemet gyvena Kauno rajonas

    Balandžio 29 dieną visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena. Ji siejama su prancūzų choreografo Jean-Georges Noverre gimimo diena, o pati iniciatyva pasauliniu mastu įtvirtinta siekiant priminti šokio reikšmę kultūrai ir visuomenei.

    Tarptautinę šokio dieną globoja Tarptautinis teatro institutas, veikiantis prie UNESCO, o kasmet ši proga minima renginiais, pasirodymais ir edukacijomis. Šokio bendruomenė šią datą naudoja ir kaip kvietimą plačiajai visuomenei atrasti skirtingas šokio formas nuo klasikinio baleto iki šiuolaikinio šokio ar gatvės stilių.

    Kauno rajone šiemet taip pat vyksta įvairūs renginiai, skirti šokio dvasiai puoselėti ir bendruomenėms suburti. Tokios iniciatyvos dažnai apima atvirus pasirodymus, vietos kolektyvų pasidalijimą savo kūryba ir veiklas, kurios įtraukia ne tik profesionalus, bet ir pradedančiuosius.

    Šokis vis dažniau vertinamas ne vien kaip scena, bet ir kaip bendruomeniškumo bei emocinės gerovės stiprinimo priemonė. Pastaraisiais metais populiarėja atviros treniruotės viešose erdvėse, judesio užsiėmimai įvairaus amžiaus žmonėms ir projektai, jungiami su sveikatingumu.

    Ši diena primena, kad judesys gali tapti universalia kalba, padedančia išreikšti tai, kam kartais pritrūksta žodžių. Renginiai ir iniciatyvos Kauno rajone tampa proga ne tik pasveikinti šokio bendruomenę, bet ir paskatinti gyventojus patiems įsitraukti.

  • Kauno rajone įteikti pirmieji „Medicinos smaragdai“: kuo išsiskyrė įvertintos įstaigos

    Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje surengtas Medicinos darbuotojų dienai skirtas vakaras subūrė Kauno rajono sveikatos priežiūros bendruomenę. Renginyje skambėjo padėkos gydytojams, slaugytojams ir kitiems specialistams už kasdienį darbą, kuriam būtini profesionalumas, atsakomybė ir atsidavimas pacientui.

    Šventėje dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Seimo narys Šarūnas Šukevičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Simas Davainis, taip pat Kauno rajono savivaldybės vadovai ir tarybos nariai. Jų teigimu, stabiliai veikiančios pirminės sveikatos grandies ir stiprios komandos yra viena svarbiausių prielaidų gyventojų pasitikėjimui sveikatos sistema augti.

    „Daugeliui žmonių jūs esate ne vien gydytojai ar slaugytojai – esate saugumo, pasitikėjimo ir vilties garantas. Dėkoju, kad pasirinkote šį kelią ir kasdien esate šalia žmogaus“, – sakė Raminta Popovienė.

    Iškilmingoje ceremonijoje Kauno rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno padėkomis apdovanota 18 medicinos darbuotojų iš skirtingų įstaigų. Įvertinimai skirti už ilgametę patirtį, rūpestį pacientu, lyderystę ir iniciatyvas, kurios prisideda prie paslaugų kokybės gerinimo.

    Vakaro akcentu tapo trys specialūs apdovanojimai „Medicinos smaragdai“, sukurti stiklo menininkės Valdos Verikaitės. Jie skirti ne pavieniams asmenims, o komandoms ir padaliniams, kurie Kauno rajone išsiskyrė konkrečiais rezultatais prevencijos ir paslaugų plėtros srityse.

    Už aktyvų vaikų ir suaugusiųjų skiepijimą įvertintas UAB „Medicinos namai“ Šlienavos padalinys. Už aktyvų profilaktinių programų įgyvendinimą apdovanotas VšĮ Babtų šeimos medicinos centras, o už sveikatos paslaugų plėtrą Kauno rajone – UAB „Žaliakalnio poliklinikos“ Vijūkų padalinys.

    Kauno rajono savivaldybė pabrėžia, kad prevencijos priemonės ir ankstyvas ligų nustatymas tampa vis svarbesne vietos sveikatos politikos dalimi. Būtent todėl atskirai akcentuojamos komandos, kurios nuosekliai didina skiepijimo apimtis, stiprina dalyvavimą profilaktinėse programose ir plečia paslaugų spektrą ar jų prieinamumą.

    „Kauno rajono savivaldybei sveikata buvo, yra ir bus prioritetas. Didžiuojamės mūsų sveikatos įstaigomis, jų profesionalumu ir tuo, kad daugelyje sričių jos diktuoja madas šalyje“, – sakė vicemeras Laurynas Dilys.

    Savivaldybės duomenimis, Kauno rajone prie sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusių pacientų skaičius šių metų kovą pasiekė daugiau kaip 72 tūkst. Šis rodiklis dažnai siejamas ir su paslaugų prieinamumu, ir su gyventojų pasitikėjimu vietos įstaigomis bei jų teikiamos pagalbos kokybe.

    Jau trečius metus veikiantis Kauno rajono sveikatos centras, vienijantis 19 įstaigų, skirtas glaudesniam bendradarbiavimui tarp skirtingų grandžių. Tikimasi, kad toks modelis padeda greičiau nukreipti pacientus reikiamoms paslaugoms, geriau koordinuoti profilaktiką ir mažinti administracinę naštą, kuri dažnai tenka gydymo įstaigoms.

    Savivaldybė taip pat nurodo tęsianti investicijas į infrastruktūrą: modernizuojamos gydymo įstaigos, diegiama nauja medicinos įranga, plečiamos pacientų namuose teikiamos paslaugos. Šiais metais numatoma pradėti mobilios ambulatorijos veiklą, kuri gali prisidėti prie paslaugų pasiekiamumo nutoltesnėse teritorijose.

    Šalia gydymo paslaugų plėtros akcentuojamos ir prevencinės iniciatyvos, orientuotos į ilgalaikę visuomenės sveikatą. Kauno rajone įgyvendinamas „Planet Youth“ projektas, taip pat plėtojamos tėvystės įgūdžių stiprinimo ir emocinės sveikatos programos, kurios siekia mažinti rizikos veiksnius dar iki jiems tampant medicinine problema.

    Iškilmingą vakarą vainikavo operetė „Linksmoji našlė“, tapusi simboline padėka medicinos bendruomenei. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie renginiai yra proga ne tik apdovanoti, bet ir priminti, jog sveikatos sistemos stiprybė prasideda nuo žmonių, kurie kasdien dirba su pacientais.

  • Kauno rajonas atidaro turizmo sezoną: antspaudų medžioklė, laivai ir naujas personažas vaikams

    Šylant orams Kauno rajono dviračių ir pėsčiųjų takai vėl pildosi keliautojais, o turizmo sezonui čia ruoštasi iš anksto. Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras (KRTVIC) šiemet žada ne tik sugrįžtančias pamėgtas veiklas, bet ir naujų patirčių, kurios turėtų paskatinti sugrįžti dar kartą.

    Kauno rajone augantis vietinio turizmo poreikis siejamas su trumpų išvykų populiarėjimu: žmonės dažniau renkasi vienos dienos maršrutus, derina gamtą, kultūrą ir aktyvų laisvalaikį. KRTVIC teigimu, būtent tokiai auditorijai pritaikomos naujos iniciatyvos ir atnaujinami maršrutai.

    Sezono startas – su keltu ir laivu

    KRTVIC turizmo sezono pradžia tradiciškai laiko gegužės mėnesį, kai pradeda veikti dviračių keltas „Nevėžis“ ir pramoginis laivas „Zapyškis“. Tai ženklas, kad į Kauno rajono kurortinę teritoriją plaukiant ar minant dviračiu galima planuoti pilnavertes dienos keliones.

    Pasak centro, būtent vandens maršrutai ir galimybė patirti Nemuno pakrantes iš kitos perspektyvos kasmet sutraukia vis daugiau lankytojų. Ši kryptis atliepia ir bendrą tendenciją, kai keliautojai vis dažniau ieško lėtesnių, vaizdingų ir mažiau įprastų patirčių.

    „Kauno rajone turime daug gražios gamtos, pažintinių takų ir sutvarkytų erdvių – tai atveria galimybes kokybiškam šeimų ir pavienių keliautojų poilsiui“, – sakė KRTVIC direktorė Emilė Kaminskaitė–Sutkuvienė.

    Antspaudų kolekcionavimas – idėja iš Japonijos

    Viena ryškiausių šio sezono naujienų – kelionių antspaudų kolekcionavimo iniciatyva, tarptautiniu mastu žinoma kaip stamp rally. KRTVIC komanda sukūrė originalių antspaudų rinkinį, skirtą skirtingoms Kauno rajono vietoms, o keliautojai kviečiami juos „medžioti“ judant per maršrutus.

    Tokia forma patraukli tuo, kad skatina ne vien aplankyti vieną objektą, bet susidėlioti visą kelionės planą ir grįžti pratęsti kolekcijos. KRTVIC tikisi, kad tai taps tęstiniu projektu ir kiekvieną sezoną suteiks naujų tikslų tiek šeimoms, tiek aktyvesniems keliautojams.

    „Šiais metais turizmo skatinimo idėją – antspaudų kolekcionavimą keliaujant – pasiskolinome iš Japonijos. Kartu su komanda sukūrėme originalius antspaudus, reprezentuojančius įdomias Kauno rajono vietas“, – teigė E. Kaminskaitė–Sutkuvienė.

    Renginiai, edukacijos ir naujas personažas

    Šiemet KRTVIC planuoja daugiau teminių meno edukacijų įvairiuose turizmo objektuose: jose dalyviai ne tik susipažins su vietų istorija, bet ir bus kviečiami kūrybiškai į ją pažvelgti. Toks formatas derina pažinimą ir lėtą poilsį, kuris pastaraisiais metais tampa svarbia vietinio turizmo dalimi.

    Interaktyvus Smaragdų žaidimas mobiliojoje programėlėje taip pat bus papildytas naujais objektais, o žaidėjams toliau talkins nykštukas Kelionijus. KRTVIC taip pat užsimena, kad rudenį ketina pristatyti dar vieną naują personažą, kuris turėtų labiausiai patikti vaikams.

    Sezono naujienos plačiau bus pristatytos gegužės 16 dieną Zapyškyje, tradicinio aitvarų festivalio Tarp žemės ir dangaus metu. KRTVIC išskiria ir kitus didesnius traukos taškus: kultūros laivo „NEMUNO7“ koncertų sezono pradžią bei rudenį planuojamą steampunk festivalį III-iame forte.

    Greta naujovių tęsiami ir pasiteisinę edukaciniai pėsčiųjų žygiai, orientuoti ne į atstumą ar tempą, o į aplinkos pažinimą ir buvimą gamtoje. Kauno rajone taip pat planuojama plėsti sveikatinimo kryptį, o Kačerginėje numatomas pirmasis Lietuvoje sertifikuotas miško terapijos takas, kuris turėtų tapti papildomu traukos objektu lėto poilsio ieškantiems lankytojams.

  • Kauno rajone vyksiantis Knygos festivalis: nemokamos dirbtuvės, performansas ir improvizacija

    Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka ketvirtus metus iš eilės rengia Knygos festivalį, kuris per Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtas veiklas kviečia bendruomenę susitikti su literatūra gyvai. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys skirtas ne tik skaitymui, bet ir kūrybai, garsui, improvizacijai bei dialogui tarp autorių ir skaitytojų.

    2026 metais festivalis vyks gegužės 6 dieną, o visos programos veiklos bus nemokamos. Dalyviai kviečiami įsitraukti pagal amžių ir pomėgius: nuo kūrybinių dirbtuvių iki sceninių pasirodymų, kuriuose literatūra susijungs su muzika ir teatru.

    Programa skirtingoms amžiaus grupėms

    Ryto dalis orientuota į jaunuosius skaitytojus: vyks pasakojimų kūrimo dirbtuvės su rašytoja Gabija Gasiūnas ir kūrybiniai užsiėmimai su rašytoja Aušrine Tilinde. Šiose veiklose vaikai bus skatinami kurti savas istorijas ir drąsiau reikšti mintis, remiantis skaitymo patirtimi.

    Vyresniems moksleiviams numatytos kūrybinės dirbtuvės su duetu Teptukas ir liežuvis, kuriose dalyvaus aktorė ir teatro pedagogė Sigita Pikturnaitė-Kamandulienė bei iliustruotoja ir komiksų kūrėja Greta Alice. Užsiėmimų esmė – parodyti, kaip improvizuojamas pasakojimas realiu laiku virsta vizualiu vaizdu, kai istorija gimsta kartu su gyvai piešiama iliustracija.

    Muzika, žaidimas ir gyvas dalyvavimas

    Popietę festivalio erdvėse vyks muzikinės dirbtuvės su skrabalų virtuozu Karoliu Šileika, geriau žinomu kaip Skrabalman. Taip pat planuojamos interaktyvios edukacijos, kūrybinės veiklos ir literatūriniai iššūkiai, skirti šeimoms bei skirtingo amžiaus lankytojams.

    Organizatoriai akcentuoja, kad programoje svarbi vieta tenka bendruomeniškumui, todėl dalis veiklų orientuotos į įsitraukimą, o ne vien stebėjimą. Toks formatas vis dažniau pasirenkamas kultūriniuose renginiuose, nes skatina ne tik vartoti turinį, bet ir patiems tapti jo kūrėjais.

    Garliavos dienoraščiai ir vakaro kulminacija

    Vienu iš renginio akcentų taps literatūrinis-kūrybinis performansas Garliavos dienoraščiai, kuriame dalyvaus aktorė Edita Niciūtė ir Karolis Šileika (Skrabalman) kartu su bendruomenės nariais. Čia literatūros tekstai bus jungiami su muzikos garsais ir scenine ekspresija, siekiant sukurti vienkartinę, gyvai patiriamą istoriją.

    Dalyvauti performanse kviečiami ir renginio lankytojai: galima skaityti savo kūrybą, mėgstamą Kauno rajono autorių tekstą arba pasirinktą kūrinį, susijusį su krašto istorija, paveldu ar tapatybe. Registracija vykdoma el. paštu info@krsvbiblioteka.lt.

    Festivalio vakarą užbaigs improvizacijos teatro trupės IMPRO241 pasirodymas, kuriame Eimantas Sakalauskas, Eglė Kordiukovaitė, Benas Rupeikis ir Silvija Šumskienė kurs istorijas čia pat, reaguodami į publiką. Organizatoriai tikisi, kad toks finalas sustiprins pagrindinę renginio idėją: knyga gali tapti ne vien tekstu, bet ir gyvu bendruomenės patyrimu.

  • Ką veikti Kauno rajone balandžio 27–gegužės 3 dienomis: spektakliai, koncertai ir sportas

    Kauno rajone balandžio 27–gegužės 3 dienomis suplanuota gausybė kultūros ir sporto renginių: nuo spektaklių vaikams ir šokių festivalių iki koncertų, edukacijų bei futbolo rungtynių. Savaitės programa apima skirtingas seniūnijas ir erdves, todėl išsirinkti veiklos gali ir šeimos, ir jaunimas, ir vyresni žiūrovai.

    Dalis renginių skirta Tarptautinei šokio dienai ir Tarptautinei džiazo dienai, o bibliotekoje vyks susitikimai bei seminaras apie autorių teises. Taip pat tęsiami projektai, orientuoti į moksleivius, įskaitant STEAM veiklas ir kūrybinius užsiėmimus.

    Renginiai vaikams ir šeimoms

    Savaitgalį Ilgakiemyje rodomas mokamas spektaklis vaikams Mimė ir išminties akmuo, o Ramučiuose pristatomas spektaklis Pepė Ilgakojinė. Šie renginiai orientuoti į šeimas, ieškančias aiškios, iš anksto suplanuotos pramogos vaikams.

    Motinos dienos nuotaika pradeda ryškėti jau savaitės pabaigoje: Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje suplanuotas šventinis koncertas Tau, Mama, o taip pat vyks floristinė edukacija Pavasario žiedai Mamai. Organizatoriai nurodo, kad dalis šių renginių yra mokami.

    Šokis, muzika ir bendruomenės iniciatyvos

    Tarptautinei šokio dienai skirti renginiai vyks keliose vietose: Lapių laisvalaikio salės prieigose planuojama bendra šokio akcija, Ežerėlyje renginys nuo klumpakojo iki hiphopo, o Voškoniuose linijinių šokių vakaras. Tokios iniciatyvos paprastai sutraukia ir aktyvius šokėjus, ir žiūrovus, norinčius įsitraukti be didelio pasiruošimo.

    Garliavoje balandžio 30 dieną numatytas ankstyvas Džiazo rytas, o Zapyškyje savaitę užbaigs koncertas Be taisyklių su Martynu Kuliava ir Tadu Dešuku. Muzikinė programa išskaidyta taip, kad būtų pasirinkimų tiek dieną, tiek vakarais.

    Bibliotekos, edukacijos, parodos ir sportas

    Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyks tiek moksleiviams skirtas konkursas Kelionė per knygos puslapius, tiek seminaras apie autorių teises. Taip pat numatyti literatūriniai susitikimai ir programa, skirta Marcelijaus Martinaičio 90-osioms gimimo metinėms.

    Sporto gerbėjams gegužės 2 dieną Kauno r. sporto centro stadione Garliavoje vyks LFF Pirmos lygos rungtynės FK Garliava – Panevėžio Ekranas. Be to, savaitę papildo parodos Kauno rajono muziejuje Raudondvaryje, A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejuje, Obelynės sodyboje ir Babtų kraštotyros muziejuje, o norintiems pažinti kraštą siūlomos ekskursijos Raudondvario dvare su išankstine registracija.

  • Akcija „Darom“ Samylų seniūnijoje subūrė bendruomenę: kodėl švaros iniciatyvos tampa vietos tradicija

    Nacionalinė tvarkymosi akcija „Darom“ šiemet įtraukė ir Kauno rajono Samylų seniūnijos gyventojus. Prie švarinimo iniciatyvos jungėsi vietos bendruomenės, šeimos ir organizacijų atstovai, akcentuodami aplinkosauginę atsakomybę kasdienybėje.

    Akcijos iniciatorė, Savivaldybės tarybos narė Violeta Boreikienė pabrėžė, kad aplinkosaugos įpročiai formuojami nuo mažens. Pasak jos, vyresnioji karta turi pareigą mokyti vaikus gyventi švariau, mylėti savo kraštą ir saugoti gamtą nuo taršos.

    „Mokyti vaikus gyventi kuo švariau, mylėti savo kraštą, saugoti gamtą nuo taršos – mūsų visų vyresniosios kartos pareiga“, – sakė Violeta Boreikienė.

    Į iniciatyvą įsitraukė Lietuvos samariečių bendrijos bendruomenė, prisidėdama tiek žmonių gausa, tiek organizaciniu palaikymu. Kartu dalyvavo bendrijos pirmininkas Mindaugas Vėlyvis ir vaikų dienos centro „Užuovėje“ vadovė Jolanta Curko.

    Prie talkos prisijungė vaikų dienos centrų vaikai, jų tėvai ir darbuotojai, o taip pat seniūnijos atstovai. Akcijoje dalyvavo ir Samylų seniūnė Jolita Andrulytė, pabrėždama bendruomeniškumo svarbą tvarkant viešąsias erdves.

    Kodėl tokios talkos nepraranda aktualumo?

    „Darom“ tipo iniciatyvos dažnai tampa daugiau nei vienkartiniu šiukšlių rinkimu, nes jos stiprina vietos ryšius ir kuria bendrą atsakomybę už aplinką. Kai į talką ateina šeimos ir vaikai, švara tampa ne tik rezultatu, bet ir ugdymo priemone.

    Aplinkosaugininkai ne kartą yra pabrėžę, kad vienos dienos akcijos problemos neišsprendžia, tačiau jos padeda keisti elgesį ir atkreipia dėmesį į dažniausiai teršiamas vietas. Savivaldybėms ir bendruomenėms tai taip pat tampa proga įvertinti, kur trūksta infrastruktūros, pavyzdžiui, šiukšliadėžių ar patogesnių atliekų surinkimo sprendimų.