CP v2

Tag: Kauno rajonas

  • Kauno rajono moksleiviams – startas su Buzeliu ir NBA svečiais: vasara prasidės krepšiniu

    Kauno rajono savivaldybėje aptartos vaikų vasaros užimtumo ir sportinių veiklų galimybės: meras Valerijus Makūnas su komanda susitiko su prodiuseriu, vaikų krepšinio turnyro „Buzelis Cup“ rengėju Rolandu Skaisgyriu. Susitikime sutarta stiprinti bendradarbiavimą, kad vasara moksleiviams būtų aktyvi, turininga ir skatintų bendruomeniškumą.

    Kauno rajono moksleivių vasara startuos sportiškai: apie 300 mokinių birželio 5 dieną vyks į Vilniuje organizuojamą vaikų krepšinio šventę „Buzelis Cup“. Šis renginys taps simboline vasaros krepšinio stovyklų pradžia ir Kauno rajono iniciatyvos Vasara su oranžiniu kamuoliu startu.

    Iniciatyva Vasara su oranžiniu kamuoliu skirta 12–16 metų jaunuoliams ir orientuota į praktinį įsitraukimą: treniruotes, aktyvias veiklas ir susitikimus su krepšinio žmonėmis. Savivaldybės teigimu, tikslas – ne tik užimti vaikus per atostogas, bet ir suteikti jiems aiškią, įkvepiančią kryptį: nuo reguliaraus judėjimo iki sporto kultūros pažinimo.

    Renginyje numatytos diskusijos ir susitikimai su žinomais krepšininkais bei sporto atstovais, o programoje – pramogos, žaidimai, prizai ir interaktyvios veiklos. Tarp dalyvių minimi NBA kylanti žvaigždė Matas Buzelis, Jonas Mačiulis, Augustas Marčiulionis, Robertas Javtokas, Linas Kleiza, Jonas Valančiūnas, broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai bei kiti sporto bendruomenės nariai.

    Kauno rajonas akcentuoja, kad tokie renginiai svarbūs ne vien kaip šventė, bet ir kaip motyvacinė patirtis jauniems sportininkams: gyvas pokalbis su profesionalais dažnai tampa postūmiu siekti disciplinos, nuoseklumo ir ilgalaikių tikslų. Savivaldybė taip pat pabrėžia tęstinį dėmesį jaunimo užimtumui ir sporto infrastruktūros plėtrai.

  • Neries vanduo staigiai pakilo Kauno rajone: Radikiuose apsemti namai, įjungta sirena

    Naktį Kauno rajone, Neries upėje pajudėjus ledams, fiksuotas staigus vandens lygio kilimas. Dėl galimos grėsmės Radikių kaime buvo įjungta gyventojų perspėjimo sirena, o Rasų ir Giraitės gatvėse apsemti keli gyvenamieji namai.

    Į vietą nedelsiant išvyko Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos ir savivaldybės specialistai. Pareigūnai apžiūrėjo pakrantes, vertino situaciją ir užtikrino, kad gyventojai būtų informuoti apie galimus pokyčius.

    Apžiūrėjus upės vagą nustatyta, kad ledo sangrūdų, kurios galėtų ilgiau blokuoti srovę, nebuvo. Netrukus vandens lygis pradėjo mažėti, o situacija, savivaldybės teigimu, stabilizavosi.

    „Momentinis vandens kilimas fiksuotas 2 valandą nakties, kuomet vandens lygis siekė apie 4 metrus. 7.30 valandą vanduo jau buvo nukritęs ir siekė 1,45 metrus. Manome, kad savivaldybės įrengtas laikinas 200 tonų smėlio maišų pylimas kažkiek galėjo sustabdyti vandenį“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Ramūnas Kemzūra.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad pavasarį tokie staigūs svyravimai gali įvykti ir be ilgalaikių kritulių, kai upėje pajuda ledas ar srovė trumpam užsikemša ties siauresnėmis vietomis. Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės ir tarnybų pranešimus, o pastebėjus staigų vandens kilimą nedelsti ir informuoti Bendrąjį pagalbos centrą.

    Po vandens atoslūgio gyventojams patariama į užlietą pastatą grįžti tik įsitikinus, kad jis saugus ir nėra konstrukcinių pažeidimų. Taip pat nereikėtų skubėti jungti elektros prietaisų, kol nepatikrinta instaliacija, patalpas būtina išvėdinti ir išvalyti, vengiant kontakto su galimai užterštu vandeniu.

    Ugniagesiai gelbėtojai ir savivaldybės atstovai nurodo, kad situacija vietoje ir toliau stebima. Prireikus gyventojams bus suteikiama pagalba, o apie pasikeitimus žadama informuoti papildomai.

  • Kultūros paveldo departamentas atvyksta į Vilkiją: gyventojams – konsultacija dėl pastatų tvarkybos

    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius 2026 metais gegužės 27 dieną Vilkijoje rengia tikslinę konsultaciją vietos gyventojams. Susitikimas numatytas 13.00 valandą Vilkijos miesto seniūnijoje (Kauno g. 37), kviečiami visi suinteresuoti asmenys.

    Konsultacijos tikslas – suteikti metodinę pagalbą tiems, kurie prižiūri ar planuoja tvarkyti pastatus kultūros paveldo vietovėje. Specialistai paaiškins paveldosaugos reikalavimus, padės įsivertinti planuojamus darbus ir atsakys į gyventojams kylančius praktinius klausimus.

    Tokie susitikimai paprastai padeda išvengti klaidų dar iki pradedant remontą ar kitus pakeitimus. Gyventojams tai aktualu ne tik dėl istorinio vaizdo išsaugojimo, bet ir dėl to, kad savavališki sprendimai saugomoje teritorijoje gali virsti pareiga atkurti ankstesnę būklę ar kitomis teisinėmis pasekmėmis.

    Kas saugoma Vilkijos istorinėje dalyje?

    Vilkijos miesto istorinė dalis yra registruota Kultūros vertybių registre kaip regioninio reikšmingumo nekilnojamoji kultūros vertybė (unikalus kodas 17123). Tai reiškia, kad saugomas ne vien atskiras pastatas, o visuma – istorinė urbanistinė struktūra, erdvių planas, charakteringos architektūros detalės ir kiti vietovei būdingi bruožai.

    Kultūros paveldo departamentas nurodo, kad vertingosios savybės ir vietovės reikšmingumo lygmuo buvo nustatyti Departamento trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu 2022 metais gruodžio 5 dieną. Taip pat buvo apibrėžtos teritorijos ribos, kuriose taikomi paveldosaugos reikalavimai.

    Su kuo verta ateiti į konsultaciją?

    Į konsultaciją rekomenduojama atsinešti turimą informaciją apie planuojamus darbus: nuotraukas, pastato adresą, trumpą aprašą, ką ketinama keisti ar remontuoti. Kuo konkrečiau įvardijami klausimai, tuo tiksliau specialistai gali patarti dėl leidimų, derinimų, medžiagų ar sprendinių, kurie labiausiai tiktų paveldo teritorijai.

    Konsultacijoje laukiami ne tik būstų savininkai, bet ir bendrijų atstovai, projektuotojai, rangovai ar kiti asmenys, kuriems aktuali pastatų priežiūra Vilkijos miesto istorinėje dalyje. Kultūros paveldo departamentas pabrėžia, kad gyvas konsultavimas yra ir prevencinė priemonė, padedanti užkirsti kelią pažeidimams.

  • Kauno rajono Didžiosios Taurės finale VDU Ugnės Karvelis gimnazija vėl triumfavo: įspūdingas rezultatas

    Gegužės 21 dieną Kauno rajono sporto centro arenoje Garliavoje finišavo 2025–2026 mokslo metų Kauno rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinių sporto žaidynių Didžiosios Taurės vaikinų krepšinio 5 prieš 5 varžybos. Finalo dieną paaiškėjo ir prizininkai, o čempionų taurė dar kartą atiteko VDU Ugnės Karvelis gimnazijos komandai.

    Šį sezoną dėl titulo varžėsi keturių Kauno rajono gimnazijų rinktinės: VDU Ugnės Karvelis gimnazija, Domeikavos gimnazija, Raudondvario gimnazija ir Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. Kovo ir balandžio mėnesiais komandos ratų sistema sužaidė šešerias rungtynes, o gegužę vyko pusfinaliai ir finalai.

    Finalas: 117 prieš 89

    Rungtynėse dėl trečios vietos pergalę rezultatu 94 prieš 79 iškovojo Raudondvario gimnazija, kurią veda Gintaras Daugėla. Ji įveikė Domeikavos gimnazijos rinktinę, treniruojamą Kęstučio Aleksandravičiaus.

    Finale dėl pirmos vietos VDU Ugnės Karvelis gimnazijos komanda, vadovaujama Arūno Jako, įrodė pranašumą prieš Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos rinktinę. Dvikova baigėsi rezultatu 117 prieš 89, o tai tapo ryškiausiu finalo akcentu ir užtvirtino čempionų statusą.

    Apdovanojimai ir reikšmė mokykloms

    Prizininkai buvo apdovanoti Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus medaliais bei komandiniais diplomais. Čempionų komanda tradiciškai į viršų kėlė Didžiosios Taurės nugalėtojų trofėjų.

    Tokio formato mokyklų varžybos Kauno rajone tampa svarbia jaunimo sporto grandimi, nes suteikia reguliarią rungtynių praktiką ir aiškią sezono struktūrą. Treneriams bei mokykloms tai taip pat yra proga įvertinti jaunų žaidėjų progresą ir pasirengimą aukštesnio lygio turnyrams.

  • VDU verslo inkubatorius atveria vietas jaunoms įmonėms: siūlo lengvatinę nuomą ir prieigą prie laboratorijų

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) verslo inkubatorius Kauno rajone, Akademijoje, kviečia įsikurti ne ilgiau nei trejus metus veikiančias įmones. Prioritetas teikiamas komandoms, kurios jau vykdo arba artimiausiu metu planuoja pradėti inovacinę veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP).

    Inkubatorius įsikūręs greta universiteto infrastruktūros, todėl dalyviams atsiveria praktinės galimybės bendradarbiauti su akademine bendruomene ir greičiau pereiti nuo idėjos prie prototipo. Toks modelis ypač aktualus ankstyvos stadijos verslams, kuriems reikia patalpų, kompetencijų ir patikimų partnerių bandymams bei produkto validavimui.

    Kas gali pretenduoti?

    Į lengvatines sąlygas orientuotas kvietimas skirtas įmonėms, veikiančioms iki trejų metų. Atrankoje vertinama, ar planuojama veikla turi inovacinį pagrindą ir ar įmonė realiai gali pasinaudoti universiteto aplinka kuriant produktus, procesus ar technologinius sprendimus.

    VDU nurodo, kad artima laboratorijų ir tyrėjų kaimynystė yra vienas svarbiausių inkubatoriaus privalumų, ypač kai reikalingi matavimai, bandymai ar konsultacijos dėl metodikų. Praktikoje tai gali sutrumpinti kūrimo ciklą ir sumažinti kaštus, kurie startuoliams dažnai tampa esminiu barjeru.

    Į ką orientuojasi inkubatorius?

    Inkubatorius akcentuoja kryptis, kurioms svarbi laboratorinė bazė ir taikomieji tyrimai: agrobiotechnologiją, bioenergetiką, miškininkystę, maisto technologijas, saugą ir sveikatinimą, aplinkosaugą bei socialines agroinovacijas. Tokia specializacija atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai regioniniuose inovacijų centruose vis dažniau telkiamos konkrečios kompetencijos, o ne siekiama aprėpti viską.

    Įmonėms tai gali reikšti greitesnį priėjimą prie tikslinės ekspertizės ir labiau tematiškai susietą bendruomenę, kurioje lengviau rasti bendražygių bandomiesiems projektams ar partnerystėms. Kartu tai padeda formuoti stipresnį inovacijų klasterį, ypač ten, kur svarbi sąveika tarp mokslo ir verslo.

    Ką gauna inkubuojamos įmonės?

    VDU verslo inkubatorius siūlo biuro patalpas, bendras diskusijų erdves ir automobilių stovėjimo aikštelę, o svarbiausia dalis daugeliui jaunų įmonių yra konsultacinė pagalba. Ji apima klausimus nuo verslo kūrimo ir produkto vystymo iki finansavimo pritraukimo, intelektinės nuosavybės apsaugos ir projektų valdymo.

    Taip pat akcentuojama tinklaveika: galimybė įsitraukti į universiteto renginius, mokymus, konferencijas ir temines parodas. Startuoliams tai dažnai tampa kanalu greičiau pasiekti mentorius, potencialius klientus ar investuotojus, o taip pat pasitikrinti idėjos aktualumą rinkoje.

    Registracija ir turto apžiūra organizuojama kontaktuojant su inkubatoriaus koordinatore. Organizatoriai nurodo, kad dokumentai priimami tik pristatant vietoje, o siuntimas paštu nenumatytas, todėl įmonėms svarbu iš anksto suplanuoti vizitą ir registracijos laiką.

  • Lapių lopšelis-darželis mini 40-metį: atnaujintos erdvės ir 121 vaiko bendruomenės šventė

    Ketvirtadienį Lapių lopšelyje-darželyje surengta 40-mečio šventė, subūrusi įstaigos bendruomenę, darbuotojus, tėvus ir svečius. Jubiliejus tapo proga prisiminti darželio kelią ir įvertinti, kaip per keturis dešimtmečius keitėsi ugdymo aplinka bei poreikiai.

    Renginio metu scenoje pasirodė darželio ugdytiniai: mažiausieji džiugino šokiais, vyresnieji dovanojo dainas ir kitus pasirodymus. Šventinė programa pabrėžė, kad ugdymo įstaigos tapatybę kuria ne tik pastatai ar priemonės, bet ir kasdienės patirtys, kurios vaikams tampa pirmuoju ryškiu bendruomeniškumo jausmu.

    Pasveikinti jubiliejaus proga atvyko Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris, administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė, Lapių seniūnė Gita Kaminskienė, kitų ugdymo įstaigų vadovai ir kolegos. Svečių dėmesys akcentavo įstaigos svarbą vietos gyvenime ir jos vaidmenį kelių kartų kasdienybėje.

    „Per 40 metų įstaiga tapo svarbia ne vienos kartos gyvenimo dalimi: dėkoju darbuotojams už atsidavimą vaikams, tėvams – už pasitikėjimą, o bendruomenei linkiu klestėti dar ne vieną dešimtmetį“, – sakė Mantas Rikteris.

    Šiandien Lapių lopšelis-darželis apjungia 121 vaiką ir 33 darbuotojų kolektyvą. Per keturis dešimtmečius įstaiga augo kartu su vietos bendruomene, tačiau nuosekliai išlaikė svarbiausią kryptį – vaikų gerovę ir saugios ugdymo aplinkos kūrimą.

    Darželyje renovuotos ir naujai įrengtos patalpos, sukurtos šiuolaikiškesnės erdvės ugdymui, poilsiui ir žaidimams. Atnaujinta infrastruktūra pritaikyta vaikų poreikiams, o modernios ugdymo priemonės ir jaukesnė aplinka padeda užtikrinti saugesnę kasdienybę bei skatina aktyvesnį vaikų įsitraukimą.

    Įstaigoje taip pat akcentuojama emocinė vaikų gerovė, saugi aplinka, šiuolaikiškas ugdymas, sveikos gyvensenos bei ekologinio sąmoningumo ugdymas. Šios kryptys atliepia pastarųjų metų ugdymo tendencijas, kai vis daugiau dėmesio skiriama ne tik akademiniams gebėjimams, bet ir vaikų emociniams bei socialiniams įgūdžiams.

    Darželio istorijoje yra ir išskirtinių pavyzdžių: Lapių lopšelyje-darželyje pirmuosius žingsnius žengė ir šiandien Lietuvą garsinantys irkluotojai broliai Domantas ir Dovydas Stankūnai. Bendruomenė pabrėžia, kad dideli pasiekimai dažnai prasideda nuo palaikančios, saugios ir vaikui palankios aplinkos.

  • Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: Zarasai įvardijo svarbiausius plėtros poreikius

    Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: Zarasai įvardijo svarbiausius plėtros poreikius

    Gegužės 19 dieną Kauno rajone, Raudondvario pilyje, surengtas XXII visuotinis Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavimas. Jame Zarasų rajono savivaldybei atstovavo merė Nijolė Guobienė, merės patarėja Simona Burokaitė ir Architektūros bei teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, savivaldybės vyriausiasis architektas Evaldas Ulianskas.

    Suvažiavime pristatyta asociacijos 2025 metų veiklos ataskaita, patvirtinti finansiniai dokumentai ir aptarta 2026 metų finansinė sąmata. Taip pat diskutuota apie svarbiausius kurortų ir kurortinių teritorijų klausimus, kurie vis dažniau siejami ne vien su turizmu, bet ir su regionų gyvybingumu bei paslaugų kokybe.

    Augantys lūkesčiai ir ribotas finansavimas

    Diskusijose akcentuota, kad kurortai ir kurortinės teritorijos susiduria su sparčiai augančiais gyventojų, lankytojų ir investuotojų lūkesčiais. Iš šių vietovių tikimasi tvarkingos infrastruktūros, patrauklios viešosios aplinkos ir kokybiškų sveikatinimo, turizmo bei rekreacijos paslaugų.

    Kartu pabrėžta, kad realias plėtros galimybes neretai riboja nepakankamas finansavimas ir nenuoseklūs sprendimai nacionaliniu lygmeniu. Suvažiavimo dalyviai kalbėjo apie poreikį stiprinti bendradarbiavimą su valstybės institucijomis ir Seimo nariais, kad kurortinių teritorijų poreikiai būtų aiškiau matomi formuojant prioritetus.

    Kurortai kaip nacionalinis klausimas

    Suvažiavimo metu išskirta, kad kurortai ir kurortinės teritorijos prisideda prie šalies įvaizdžio, vietos ekonomikos ir turizmo srautų augimo, todėl jų plėtra tampa nacionalinio masto tema. Pasak dalyvių, ilgalaikiams rezultatams būtinas strateginis valstybės požiūris, o ne vien savivaldybių pastangos.

    Praktikoje tai reiškia ne tik viešųjų erdvių tvarkymą, bet ir susisiekimo, vandentvarkos, energetinio efektyvumo, aplinkosaugos sprendimus bei sezoninių srautų valdymą. Tokie klausimai tiesiogiai lemia, ar kurortinė teritorija gali priimti daugiau lankytojų neblogindama vietos gyventojų gyvenimo kokybės.

    2026 metų planas: įvaizdis, partnerystės, bendros iniciatyvos

    Lietuvos kurortų asociacijos 2026 metų veiklos plane numatytos kryptys apima narių interesų atstovavimą ir dalyvavimą viešojoje politikoje, kurortų ir kurortinių teritorijų įvaizdžio stiprinimą bei rinkodaros priemonių plėtrą. Taip pat planuojamas aktyvesnis bendradarbiavimas sveikatinimo turizmo, balneologijos ir gamtinių gydomųjų išteklių srityse.

    Numatoma organizuoti pažintinius vizitus, konferencijas, tyrimus ir kitas bendras iniciatyvas, kurios padėtų derinti praktikas tarp skirtingų savivaldybių. Tokios partnerystės ypač svarbios mažesnėms kurortinėms teritorijoms, siekiančioms pritraukti investicijų ir išlaikyti paslaugų kokybės kartelę.

    Lietuvos kurortų asociacija veikia nuo 2007 metais ir vienija Birštoną, Druskininkus, Neringą ir Palangą, taip pat Anykščių, Ignalinos, Trakų, Zarasų ir Kauno rajono kurortines teritorijas. Asociacijos tikslas yra spręsti bendras problemas, atstovauti narių interesams valstybės institucijose bei tarptautinėse organizacijose ir skatinti sveikatinimo paslaugų bei natūralių gamtinių išteklių vystymą.

    Informacija parengta pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos pateiktus duomenis.

  • Šlienavos mokykloje vyko Krepšinio diena: mokinius įkvėpė Chomičius ir Praškevičius

    Kauno rajono Šlienavos pagrindinėje mokykloje antradienį surengtas edukacinis projektas Krepšinio diena, subūręs mokinius, mokytojus ir svečius. Iniciatyvos tikslas – stiprinti mokinių fizinį aktyvumą ir sveikos gyvensenos įpročius, sporto principus įtraukiant į kasdienį ugdymą ir mokyklos kultūrą.

    Renginyje apsilankė Kauno rajono savivaldybės vicemerai Antanas Nesteckis ir Laurynas Dilys, asociacijos Lietuvos krepšinis prezidentas Mindaugas Balčiūnas. Su mokiniais taip pat susitiko krepšinio legendos Valdemaras Chomičius ir Virginijus Praškevičius.

    „Sportas ugdo ne tik fizinę ištvermę, bet ir draugystę, pasitikėjimą savimi bei norą siekti daugiau. Linkime, kad meilė judėjimui ir krepšiniui lydėtų jus visą gyvenimą, padėtų augti aktyviais, drąsiai savo tikslų siekiančiais žmonėmis“, – sakė Kauno rajono vicemerai Laurynas Dilys ir Antanas Nesteckis.

    Anot organizatorių, tokios iniciatyvos mokyklose padeda sportą matyti ne tik kaip varžybas ar fizinio ugdymo pamoką, bet ir kaip komandinio darbo, atsakomybės bei kasdienės disciplinos mokyklą. Šlienavoje tai atsispindėjo ir programoje – krepšinio tema integruota į skirtingas pamokas, kad mokiniai žinias sietų su realiais pavyzdžiais.

    „Kauno rajonas šiandien yra pavyzdys visai Lietuvai, kaip galima auginti ir puoselėti krepšinio kultūrą. Šis projektas – padėka bendruomenei už meilę sportui, o jaunimui – galimybė iš arti susipažinti su žmonėmis, kurie savo darbu ir pasiekimais įrašė Lietuvos vardą į istoriją“, – sakė asociacijos Lietuvos krepšinis prezidentas Mindaugas Balčiūnas.

    Renginio metu vyko integruotos pamokos, kuriose mokiniai gilino žinias apie krepšinio istoriją Lietuvoje ir sportininko kūno galimybes. Fizinio ugdymo užsiėmimus vedė Valdemaras Chomičius ir Virginijus Praškevičius, biologijos pamoką – profesorius Nerijus Masiulis, o istorijos temą pristatė Krepšinio namų gidas Dominykas Pocius.

    Projektas susietas ir su platesnėmis Kauno rajono krepšinio iniciatyvomis. Šių metų pradžioje asociacija Lietuvos krepšinis savivaldybei suteikė 2026 metų Lietuvos krepšinio sostinės vardą, o šią žinią lydintis simbolinis krepšinio kamuolys tampa renginių tradicijos dalimi.

    Šlienavos šventės atidarymo metu ant simbolinio kamuolio pasirašė Samylų seniūnė Jolita Andrulytė. Tikimasi, kad Krepšinio diena taps tęstine iniciatyva ir įkvėps daugiau mokyklų ieškoti būdų, kaip aktyvų judėjimą paversti natūralia mokyklos gyvenimo dalimi.

  • Kauno rajono renginių gidas gegužės 19–24 dienomis: nuo edukacijų iki koncertų ir sporto

    GEGUŽĖS 19 D.

    Vilkijos kultūros centras:

    10 val., 12 val., 14 val. Animacijos dirbtuvės A. ir J. Juškų užrašytai dainai „Būk sveikas, linksmas” su Kauno kino centru „Romuva“. Kūrybinės animacijos dirbtuvės – dalis projekto “Dainos kelionė per Vilkiją“ veiklų.

    Taurakiemio laisvalaikio salė:

    10 val. Žaidimų rytmetis vaikams (0-4 metų). „Krepštu krepštu katinėlį”, skirtas Vaiko dienai paminėti.

    Raudondvaryje parkelyje prie kultūros centro;

    18 val. Povilo Ventos Kuprio knygos „P3“ pristatymas. Dalyvauja autorius ir muzikinės dalies atlikėjai.

    GEGUŽĖS 20 D.

    Rokų laisvalaikio salė:

    10.30 val. Keramikos edukacinis užsiėmimas su edukatorė Ramunė Savickytė. Projektas „Tvarūs Rokai: atsakingo vartojimo dirbtuvės“.

    Lapių sporto aikštynas:

    13 val. Sporto varžybos senjorams ,,Judėjimo džiaugsmas‘‘.

    Neveronių laisvalaikio salė:

    19 val. Pasidainavimai su folkloro ansambliu „Viešia“ „Dainos mamai“. Skirta neformaliam suaugusiųjų švietimui.

    Užliedžių laisvalaikio salė:

    19 val. Kauno rajonas – Lietuvos krepšinio sostinė, protų mūšis „4 kėliniai“ .     

    GEGUŽĖS 21 D.

    Saulėtekio biblioteka:

    15.30 val. Susitikimas su rašytoju Sauliumi Baltrūnu ir jo knygos pristatymas „Bimbalmūšys“.

    Vilkijos atvira jaunimo erdvė, Tulpių g. 12A:

    16 val. Susitikimas su patirčių tinklo nare Kamila Antanevičiūte.

    Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, konferencijų salė:

    17.30 val. Vytauto Zinkevičiaus fotografijos parodos „Tian Šanis. Lietuviškos viršūnės“ pristatymas.

    Samylų kultūros centras:

    18 val. Stalo žaidimų klubas ,,N-18”.

    Ringaudų bendruomenės centro kiemas:

    18 val. Šeimų šventė Ringauduose „Kur prasideda vasara“.

    Zapyškio laisvalaikio salė:

    18 val. Mokymai „Archeologinių rūbų siuvimo ypatumai: iš praeities – šiandienai“, ciklas „Tautodailės ketvirtadieniai“.

    Raudondvario pilis, baltoji menė;

    19 val. Koncertas „La Vie En Rose“. Atlikėjai: dainininkė ir dainų kūrėja Aušrinė Apanavičiūtė, pianistas Alvydas Pociūnas.

    GEGUŽĖS 22 D.

    Zapyškio pagrindinė mokykla:

    9.50 val. Šarūnės Baltrušaitienės „Slaptas Spirgutės noras“ knygos pristatymas.

    Ežerėlio pagrindinė mokykla:

    12.10 val. Šarūnės Baltrušaitienės „Slaptas Spirgutės noras“ knygos pristatymas.

    Raudondvaris, Neries g. 13:

    15 val. RIDE FEST powered by BŪRYS.

    Samylų kultūros centras:

    18 val. Iš renginių ciklo skirto Vaiko dienai. Nykštuko lėlių teatro spektaklis vaikams ,,Čiukas, mažas didelis paršiukas”.  Renginys mokamas.

    Mastaičių parkas (J. Lukšos g. 103, Mastaičiai):

    18.30 val. Alšėnų seniūnijos bendruomenių šventė baltai „Labas, vasara!“.

    Prie Kulautuvos laisvalaikio salės:

    19 val. Susitikimas su žurnalistu, rašytoju Audriumi Skačkausku „Neleisk angelui nukristi nuo peties.

    Raudondvario stadionas:

    19.00 val.  LFF Pirmos lygos pirmenybių rungtynės: Kauno rajono „FC Hegelmann B“ – Klaipėdos „Neptūnas“.

    Prie Neveronių tvenkinių:

    19 val. Kaimynų ir šeimų piknikas „Kaip kine“. Renginio metu žiūrovai turės galimybę stebėti atvirų pokalbių su žinomais žmonėmis filmavimus improvizuotoje vaizdo studijoje, mėgautis gyvos akustinės muzikos pasirodymais, įvairiomis edukacijomis ir pramogomis visai šeimai bei vakarą užbaigti kinu po atviru dangumi.

    Gegužės 23 D.

    Taurakiemio laisvalaikio salė:

    11 val. Keramikos dirbtuvės „Baltojo molio magija”. Edukatorė Lina Mažrimienė. Edukacija mokama.

    Samylų kultūros centras:

    12 val. Edukacijų ciklas ,,Kūrybos namai”. Vizualaus meno pritaikymas interjere. Edukatorė Ona Žilinskienė.

    Ilgakiemio laisvalaikio salė:

    12 val. Respublikinis vokalinių ansamblių lietuvių liaudies dainos festivalis-konkursas „Supinsiu dainužę 2026“.

    Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia:

    12-20 val. 3D audiovizualinio erdvinio pasakojimo apie Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios istoriją rodymas.

    Kauno rajono muziejaus, A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus;

    18 val. Muziejų naktis. Dalyvauja menininkė Ingrida Nora Flovers (Naujoji Zelandija).

    Vilkijos kultūros centras:

    18 val. Klasikinės muzikos koncertas „Sparnuotos meilės istorijos”. Atlieka: Andžela Mickutė, Jurgita Lapienytė.

    GEGUŽĖS 24 D.

    Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia:

    13 val. Aitvarų edukacinės dirbtuvės. Edukacija mokama.

    Lapių laisvalaikio salės prieigos:

    11.30 val. Atiduotuvės-mainytuvės pikniko forma, kviečiant suteikti daiktams antrą šansą.        

    Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia:

    16-20 val. 3D audiovizualinio erdvinio pasakojimo apie Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios istoriją rodymas.

  • Kursuok.lt Kauno rajone keičia mokymosi įpročius: dominuoja nuotolis, auga DI ir kalbų paklausa

    Kauno rajone suaugusiųjų mokymasis vis dažniau siejamas ne su saviugda, o su konkrečiais karjeros tikslais. Tai ryškėja vertinant Kursuok.lt pasirinkimus, kur didžiausią dalį sudaro nuotoliniai mokymai ir praktinės, darbo rinkoje pritaikomos temos.

    Kauno rajono švietimo centras koordinuoja neformaliojo suaugusiųjų švietimo stebėseną ir skatina gyventojus naudotis Kursuok.lt galimybėmis. Platforma veikia vieno langelio principu, o besimokantieji gali pretenduoti į valstybės finansavimą, kai mokymų krepšelis siekia iki 500 eurų.

    2024 metų vaizdas: šuolis į nuotolį

    2024 metais Kursuok.lt mokymuose dalyvavo 677 Kauno rajono gyventojai, iš jų 559 moterys ir 118 vyrų. Pagal bendrą aktyvumą savivaldybė buvo ketvirtoje vietoje po Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių.

    Vidutinis besimokančiųjų amžius siekė 39 metus, jauniausiam dalyviui buvo 21 metai, vyriausiam – 65 metai. Ryškiausia grupė buvo 30–39 metų gyventojai, o nuotolinius sinchroninius mokymus rinkosi 84,19 proc. dalyvių.

    Populiariausi išliko anglų kalbos kursai, juose dalyvavo 192 asmenys. Augant poreikiui dirbti tarptautinėse komandose ir naudotis profesine informacija anglų kalba, kalbų mokėjimas vis dažniau tampa konkurencingumo sąlyga, o ne papildomu privalumu.

    Skaitmeninėse temose daug dėmesio sulaukė elektroninė prekyba ir internetinių parduotuvių kūrimas, kur mokėsi 83 gyventojai. Socialinių tinklų administravimo ir turinio kūrimo mokymus rinkosi 38 asmenys, o tai rodo didėjantį poreikį suprasti, kaip pasiekti klientus ir auditorijas skaitmeniniais kanalais.

    Dirbtinio intelekto mokymai 2024 metais pritraukė 22 dalyvius, tačiau praktikoje DI dažnai ateina per platesnes programas, kai jis pristatomas kaip įrankis rinkodarai, dizainui ar kasdieniams darbo procesams. Finansų ir buhalterinės apskaitos kursus rinkosi 25 gyventojai, o profesinio perdegimo ir emocinės sveikatos temas – 31 asmuo.

    2025 metais mažiau dalyvių, bet aukštesnė pozicija

    2025 metais Kursuok.lt mokymuose dalyvavo 439 Kauno rajono gyventojai, tačiau pagal bendrą aktyvumą savivaldybė pakilo į trečią vietą Lietuvoje. Mažėjantis bendras besimokančiųjų skaičius fiksuotas ir platesniame kontekste, kai dalis gyventojų mokymus planuoja rečiau, bet tikslingiau.

    Moterys ir toliau sudarė daugumą: 362 dalyvės iš 439 besimokančiųjų. Vidutinis amžius padidėjo nuo 39 iki 42 metų, o nuotolinis sinchroninis mokymasis išliko dominuojantis – jį rinkosi 85,65 proc. dalyvių.

    Anglų kalbos kursai išliko populiariausi, juos pasirinko 148 gyventojai, aktyviausia buvo 40–49 metų grupė. Palyginti su 2024 metais, anglų kalbos poreikis paaugo 5,4 proc., o tai rodo stabilų ilgalaikį tokios kompetencijos poreikį.

    DI tema 2025 metais pritraukė 27 dalyvius, o vidutinis jų amžius siekė 43 metus. Tai signalas, kad DI žinios Kauno rajone vis dažniau suvokiamos kaip praktinė profesinė būtinybė, ypač administravimo, komunikacijos ir vadybos srityse.

    Stabilus išliko finansų ir buhalterinės apskaitos kursų pasirinkimas, kuriuose dalyvavo 26 asmenys. Pastebimai išaugo susidomėjimas socialinių tinklų administravimu ir turinio kūrimu – iki 55 dalyvių, kas atspindi rinkos poreikį nuosekliai kurti ir valdyti komunikaciją.

    Technologiniuose kursuose, įskaitant programavimą ir web dizainą, dalyvavo 21 asmuo, o jų populiarumas, palyginti su 2024 metais, sumažėjo. Tuo pat metu sumenko ir emocinės sveikatos bei perdegimo mokymai, kuriuos rinkosi 9 asmenys, tačiau daugiau dėmesio atsirado socialinio darbo, slaugos ir mokytojo padėjėjo kompetencijoms.

    Ką rodo dvejų metų tendencijos?

    2024–2025 metų duomenys leidžia matyti aiškų poslinkį į praktiškai pritaikomas kompetencijas. Kalbos, skaitmeninis raštingumas, socialinių tinklų valdymas ir DI tampa sritimis, kurios padeda greičiau prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos reikalavimų.

    Nuotolinis sinchroninis mokymasis Kauno rajone įsitvirtino kaip patogiausias formatas, mažinantis atstumų ir laiko planavimo barjerus. Toks modelis ypač svarbus dirbantiems žmonėms, kurie siekia persikvalifikuoti arba sustiprinti įgūdžius nekeičiant kasdienės rutinos.

    „Mokymasis Kauno rajone vis labiau orientuotas į konkrečius profesinius įgūdžius ir greitą pritaikymą darbe“, – sakė Kauno rajono savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatorė Ernesta Dambrauskaitė.

    Ši dinamika rodo, kad mokymasis visą gyvenimą regione tampa ne epizodine iniciatyva, o nuoseklia strategija, padedančia išlikti konkurencingiems ir reaguoti į naujus reikalavimus. Tarp jų vis dažniau minimi skaitmeniniai įrankiai, procesų automatizavimas ir DI sprendimai kasdienėse užduotyse.