CP v2

Tag: Kauno rajonas

  • VDU verslo inkubatorius atveria vietas jaunoms įmonėms: siūlo lengvatinę nuomą ir prieigą prie laboratorijų

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) verslo inkubatorius Kauno rajone, Akademijoje, kviečia įsikurti ne ilgiau nei trejus metus veikiančias įmones. Prioritetas teikiamas komandoms, kurios jau vykdo arba artimiausiu metu planuoja pradėti inovacinę veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP).

    Inkubatorius įsikūręs greta universiteto infrastruktūros, todėl dalyviams atsiveria praktinės galimybės bendradarbiauti su akademine bendruomene ir greičiau pereiti nuo idėjos prie prototipo. Toks modelis ypač aktualus ankstyvos stadijos verslams, kuriems reikia patalpų, kompetencijų ir patikimų partnerių bandymams bei produkto validavimui.

    Kas gali pretenduoti?

    Į lengvatines sąlygas orientuotas kvietimas skirtas įmonėms, veikiančioms iki trejų metų. Atrankoje vertinama, ar planuojama veikla turi inovacinį pagrindą ir ar įmonė realiai gali pasinaudoti universiteto aplinka kuriant produktus, procesus ar technologinius sprendimus.

    VDU nurodo, kad artima laboratorijų ir tyrėjų kaimynystė yra vienas svarbiausių inkubatoriaus privalumų, ypač kai reikalingi matavimai, bandymai ar konsultacijos dėl metodikų. Praktikoje tai gali sutrumpinti kūrimo ciklą ir sumažinti kaštus, kurie startuoliams dažnai tampa esminiu barjeru.

    Į ką orientuojasi inkubatorius?

    Inkubatorius akcentuoja kryptis, kurioms svarbi laboratorinė bazė ir taikomieji tyrimai: agrobiotechnologiją, bioenergetiką, miškininkystę, maisto technologijas, saugą ir sveikatinimą, aplinkosaugą bei socialines agroinovacijas. Tokia specializacija atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai regioniniuose inovacijų centruose vis dažniau telkiamos konkrečios kompetencijos, o ne siekiama aprėpti viską.

    Įmonėms tai gali reikšti greitesnį priėjimą prie tikslinės ekspertizės ir labiau tematiškai susietą bendruomenę, kurioje lengviau rasti bendražygių bandomiesiems projektams ar partnerystėms. Kartu tai padeda formuoti stipresnį inovacijų klasterį, ypač ten, kur svarbi sąveika tarp mokslo ir verslo.

    Ką gauna inkubuojamos įmonės?

    VDU verslo inkubatorius siūlo biuro patalpas, bendras diskusijų erdves ir automobilių stovėjimo aikštelę, o svarbiausia dalis daugeliui jaunų įmonių yra konsultacinė pagalba. Ji apima klausimus nuo verslo kūrimo ir produkto vystymo iki finansavimo pritraukimo, intelektinės nuosavybės apsaugos ir projektų valdymo.

    Taip pat akcentuojama tinklaveika: galimybė įsitraukti į universiteto renginius, mokymus, konferencijas ir temines parodas. Startuoliams tai dažnai tampa kanalu greičiau pasiekti mentorius, potencialius klientus ar investuotojus, o taip pat pasitikrinti idėjos aktualumą rinkoje.

    Registracija ir turto apžiūra organizuojama kontaktuojant su inkubatoriaus koordinatore. Organizatoriai nurodo, kad dokumentai priimami tik pristatant vietoje, o siuntimas paštu nenumatytas, todėl įmonėms svarbu iš anksto suplanuoti vizitą ir registracijos laiką.

  • Lapių lopšelis-darželis mini 40-metį: atnaujintos erdvės ir 121 vaiko bendruomenės šventė

    Ketvirtadienį Lapių lopšelyje-darželyje surengta 40-mečio šventė, subūrusi įstaigos bendruomenę, darbuotojus, tėvus ir svečius. Jubiliejus tapo proga prisiminti darželio kelią ir įvertinti, kaip per keturis dešimtmečius keitėsi ugdymo aplinka bei poreikiai.

    Renginio metu scenoje pasirodė darželio ugdytiniai: mažiausieji džiugino šokiais, vyresnieji dovanojo dainas ir kitus pasirodymus. Šventinė programa pabrėžė, kad ugdymo įstaigos tapatybę kuria ne tik pastatai ar priemonės, bet ir kasdienės patirtys, kurios vaikams tampa pirmuoju ryškiu bendruomeniškumo jausmu.

    Pasveikinti jubiliejaus proga atvyko Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris, administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė, Lapių seniūnė Gita Kaminskienė, kitų ugdymo įstaigų vadovai ir kolegos. Svečių dėmesys akcentavo įstaigos svarbą vietos gyvenime ir jos vaidmenį kelių kartų kasdienybėje.

    „Per 40 metų įstaiga tapo svarbia ne vienos kartos gyvenimo dalimi: dėkoju darbuotojams už atsidavimą vaikams, tėvams – už pasitikėjimą, o bendruomenei linkiu klestėti dar ne vieną dešimtmetį“, – sakė Mantas Rikteris.

    Šiandien Lapių lopšelis-darželis apjungia 121 vaiką ir 33 darbuotojų kolektyvą. Per keturis dešimtmečius įstaiga augo kartu su vietos bendruomene, tačiau nuosekliai išlaikė svarbiausią kryptį – vaikų gerovę ir saugios ugdymo aplinkos kūrimą.

    Darželyje renovuotos ir naujai įrengtos patalpos, sukurtos šiuolaikiškesnės erdvės ugdymui, poilsiui ir žaidimams. Atnaujinta infrastruktūra pritaikyta vaikų poreikiams, o modernios ugdymo priemonės ir jaukesnė aplinka padeda užtikrinti saugesnę kasdienybę bei skatina aktyvesnį vaikų įsitraukimą.

    Įstaigoje taip pat akcentuojama emocinė vaikų gerovė, saugi aplinka, šiuolaikiškas ugdymas, sveikos gyvensenos bei ekologinio sąmoningumo ugdymas. Šios kryptys atliepia pastarųjų metų ugdymo tendencijas, kai vis daugiau dėmesio skiriama ne tik akademiniams gebėjimams, bet ir vaikų emociniams bei socialiniams įgūdžiams.

    Darželio istorijoje yra ir išskirtinių pavyzdžių: Lapių lopšelyje-darželyje pirmuosius žingsnius žengė ir šiandien Lietuvą garsinantys irkluotojai broliai Domantas ir Dovydas Stankūnai. Bendruomenė pabrėžia, kad dideli pasiekimai dažnai prasideda nuo palaikančios, saugios ir vaikui palankios aplinkos.

  • Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: Zarasai įvardijo svarbiausius plėtros poreikius

    Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: Zarasai įvardijo svarbiausius plėtros poreikius

    Gegužės 19 dieną Kauno rajone, Raudondvario pilyje, surengtas XXII visuotinis Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavimas. Jame Zarasų rajono savivaldybei atstovavo merė Nijolė Guobienė, merės patarėja Simona Burokaitė ir Architektūros bei teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, savivaldybės vyriausiasis architektas Evaldas Ulianskas.

    Suvažiavime pristatyta asociacijos 2025 metų veiklos ataskaita, patvirtinti finansiniai dokumentai ir aptarta 2026 metų finansinė sąmata. Taip pat diskutuota apie svarbiausius kurortų ir kurortinių teritorijų klausimus, kurie vis dažniau siejami ne vien su turizmu, bet ir su regionų gyvybingumu bei paslaugų kokybe.

    Augantys lūkesčiai ir ribotas finansavimas

    Diskusijose akcentuota, kad kurortai ir kurortinės teritorijos susiduria su sparčiai augančiais gyventojų, lankytojų ir investuotojų lūkesčiais. Iš šių vietovių tikimasi tvarkingos infrastruktūros, patrauklios viešosios aplinkos ir kokybiškų sveikatinimo, turizmo bei rekreacijos paslaugų.

    Kartu pabrėžta, kad realias plėtros galimybes neretai riboja nepakankamas finansavimas ir nenuoseklūs sprendimai nacionaliniu lygmeniu. Suvažiavimo dalyviai kalbėjo apie poreikį stiprinti bendradarbiavimą su valstybės institucijomis ir Seimo nariais, kad kurortinių teritorijų poreikiai būtų aiškiau matomi formuojant prioritetus.

    Kurortai kaip nacionalinis klausimas

    Suvažiavimo metu išskirta, kad kurortai ir kurortinės teritorijos prisideda prie šalies įvaizdžio, vietos ekonomikos ir turizmo srautų augimo, todėl jų plėtra tampa nacionalinio masto tema. Pasak dalyvių, ilgalaikiams rezultatams būtinas strateginis valstybės požiūris, o ne vien savivaldybių pastangos.

    Praktikoje tai reiškia ne tik viešųjų erdvių tvarkymą, bet ir susisiekimo, vandentvarkos, energetinio efektyvumo, aplinkosaugos sprendimus bei sezoninių srautų valdymą. Tokie klausimai tiesiogiai lemia, ar kurortinė teritorija gali priimti daugiau lankytojų neblogindama vietos gyventojų gyvenimo kokybės.

    2026 metų planas: įvaizdis, partnerystės, bendros iniciatyvos

    Lietuvos kurortų asociacijos 2026 metų veiklos plane numatytos kryptys apima narių interesų atstovavimą ir dalyvavimą viešojoje politikoje, kurortų ir kurortinių teritorijų įvaizdžio stiprinimą bei rinkodaros priemonių plėtrą. Taip pat planuojamas aktyvesnis bendradarbiavimas sveikatinimo turizmo, balneologijos ir gamtinių gydomųjų išteklių srityse.

    Numatoma organizuoti pažintinius vizitus, konferencijas, tyrimus ir kitas bendras iniciatyvas, kurios padėtų derinti praktikas tarp skirtingų savivaldybių. Tokios partnerystės ypač svarbios mažesnėms kurortinėms teritorijoms, siekiančioms pritraukti investicijų ir išlaikyti paslaugų kokybės kartelę.

    Lietuvos kurortų asociacija veikia nuo 2007 metais ir vienija Birštoną, Druskininkus, Neringą ir Palangą, taip pat Anykščių, Ignalinos, Trakų, Zarasų ir Kauno rajono kurortines teritorijas. Asociacijos tikslas yra spręsti bendras problemas, atstovauti narių interesams valstybės institucijose bei tarptautinėse organizacijose ir skatinti sveikatinimo paslaugų bei natūralių gamtinių išteklių vystymą.

    Informacija parengta pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos pateiktus duomenis.

  • Šlienavos mokykloje vyko Krepšinio diena: mokinius įkvėpė Chomičius ir Praškevičius

    Kauno rajono Šlienavos pagrindinėje mokykloje antradienį surengtas edukacinis projektas Krepšinio diena, subūręs mokinius, mokytojus ir svečius. Iniciatyvos tikslas – stiprinti mokinių fizinį aktyvumą ir sveikos gyvensenos įpročius, sporto principus įtraukiant į kasdienį ugdymą ir mokyklos kultūrą.

    Renginyje apsilankė Kauno rajono savivaldybės vicemerai Antanas Nesteckis ir Laurynas Dilys, asociacijos Lietuvos krepšinis prezidentas Mindaugas Balčiūnas. Su mokiniais taip pat susitiko krepšinio legendos Valdemaras Chomičius ir Virginijus Praškevičius.

    „Sportas ugdo ne tik fizinę ištvermę, bet ir draugystę, pasitikėjimą savimi bei norą siekti daugiau. Linkime, kad meilė judėjimui ir krepšiniui lydėtų jus visą gyvenimą, padėtų augti aktyviais, drąsiai savo tikslų siekiančiais žmonėmis“, – sakė Kauno rajono vicemerai Laurynas Dilys ir Antanas Nesteckis.

    Anot organizatorių, tokios iniciatyvos mokyklose padeda sportą matyti ne tik kaip varžybas ar fizinio ugdymo pamoką, bet ir kaip komandinio darbo, atsakomybės bei kasdienės disciplinos mokyklą. Šlienavoje tai atsispindėjo ir programoje – krepšinio tema integruota į skirtingas pamokas, kad mokiniai žinias sietų su realiais pavyzdžiais.

    „Kauno rajonas šiandien yra pavyzdys visai Lietuvai, kaip galima auginti ir puoselėti krepšinio kultūrą. Šis projektas – padėka bendruomenei už meilę sportui, o jaunimui – galimybė iš arti susipažinti su žmonėmis, kurie savo darbu ir pasiekimais įrašė Lietuvos vardą į istoriją“, – sakė asociacijos Lietuvos krepšinis prezidentas Mindaugas Balčiūnas.

    Renginio metu vyko integruotos pamokos, kuriose mokiniai gilino žinias apie krepšinio istoriją Lietuvoje ir sportininko kūno galimybes. Fizinio ugdymo užsiėmimus vedė Valdemaras Chomičius ir Virginijus Praškevičius, biologijos pamoką – profesorius Nerijus Masiulis, o istorijos temą pristatė Krepšinio namų gidas Dominykas Pocius.

    Projektas susietas ir su platesnėmis Kauno rajono krepšinio iniciatyvomis. Šių metų pradžioje asociacija Lietuvos krepšinis savivaldybei suteikė 2026 metų Lietuvos krepšinio sostinės vardą, o šią žinią lydintis simbolinis krepšinio kamuolys tampa renginių tradicijos dalimi.

    Šlienavos šventės atidarymo metu ant simbolinio kamuolio pasirašė Samylų seniūnė Jolita Andrulytė. Tikimasi, kad Krepšinio diena taps tęstine iniciatyva ir įkvėps daugiau mokyklų ieškoti būdų, kaip aktyvų judėjimą paversti natūralia mokyklos gyvenimo dalimi.

  • Kauno rajono renginių gidas gegužės 19–24 dienomis: nuo edukacijų iki koncertų ir sporto

    GEGUŽĖS 19 D.

    Vilkijos kultūros centras:

    10 val., 12 val., 14 val. Animacijos dirbtuvės A. ir J. Juškų užrašytai dainai „Būk sveikas, linksmas” su Kauno kino centru „Romuva“. Kūrybinės animacijos dirbtuvės – dalis projekto “Dainos kelionė per Vilkiją“ veiklų.

    Taurakiemio laisvalaikio salė:

    10 val. Žaidimų rytmetis vaikams (0-4 metų). „Krepštu krepštu katinėlį”, skirtas Vaiko dienai paminėti.

    Raudondvaryje parkelyje prie kultūros centro;

    18 val. Povilo Ventos Kuprio knygos „P3“ pristatymas. Dalyvauja autorius ir muzikinės dalies atlikėjai.

    GEGUŽĖS 20 D.

    Rokų laisvalaikio salė:

    10.30 val. Keramikos edukacinis užsiėmimas su edukatorė Ramunė Savickytė. Projektas „Tvarūs Rokai: atsakingo vartojimo dirbtuvės“.

    Lapių sporto aikštynas:

    13 val. Sporto varžybos senjorams ,,Judėjimo džiaugsmas‘‘.

    Neveronių laisvalaikio salė:

    19 val. Pasidainavimai su folkloro ansambliu „Viešia“ „Dainos mamai“. Skirta neformaliam suaugusiųjų švietimui.

    Užliedžių laisvalaikio salė:

    19 val. Kauno rajonas – Lietuvos krepšinio sostinė, protų mūšis „4 kėliniai“ .     

    GEGUŽĖS 21 D.

    Saulėtekio biblioteka:

    15.30 val. Susitikimas su rašytoju Sauliumi Baltrūnu ir jo knygos pristatymas „Bimbalmūšys“.

    Vilkijos atvira jaunimo erdvė, Tulpių g. 12A:

    16 val. Susitikimas su patirčių tinklo nare Kamila Antanevičiūte.

    Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, konferencijų salė:

    17.30 val. Vytauto Zinkevičiaus fotografijos parodos „Tian Šanis. Lietuviškos viršūnės“ pristatymas.

    Samylų kultūros centras:

    18 val. Stalo žaidimų klubas ,,N-18”.

    Ringaudų bendruomenės centro kiemas:

    18 val. Šeimų šventė Ringauduose „Kur prasideda vasara“.

    Zapyškio laisvalaikio salė:

    18 val. Mokymai „Archeologinių rūbų siuvimo ypatumai: iš praeities – šiandienai“, ciklas „Tautodailės ketvirtadieniai“.

    Raudondvario pilis, baltoji menė;

    19 val. Koncertas „La Vie En Rose“. Atlikėjai: dainininkė ir dainų kūrėja Aušrinė Apanavičiūtė, pianistas Alvydas Pociūnas.

    GEGUŽĖS 22 D.

    Zapyškio pagrindinė mokykla:

    9.50 val. Šarūnės Baltrušaitienės „Slaptas Spirgutės noras“ knygos pristatymas.

    Ežerėlio pagrindinė mokykla:

    12.10 val. Šarūnės Baltrušaitienės „Slaptas Spirgutės noras“ knygos pristatymas.

    Raudondvaris, Neries g. 13:

    15 val. RIDE FEST powered by BŪRYS.

    Samylų kultūros centras:

    18 val. Iš renginių ciklo skirto Vaiko dienai. Nykštuko lėlių teatro spektaklis vaikams ,,Čiukas, mažas didelis paršiukas”.  Renginys mokamas.

    Mastaičių parkas (J. Lukšos g. 103, Mastaičiai):

    18.30 val. Alšėnų seniūnijos bendruomenių šventė baltai „Labas, vasara!“.

    Prie Kulautuvos laisvalaikio salės:

    19 val. Susitikimas su žurnalistu, rašytoju Audriumi Skačkausku „Neleisk angelui nukristi nuo peties.

    Raudondvario stadionas:

    19.00 val.  LFF Pirmos lygos pirmenybių rungtynės: Kauno rajono „FC Hegelmann B“ – Klaipėdos „Neptūnas“.

    Prie Neveronių tvenkinių:

    19 val. Kaimynų ir šeimų piknikas „Kaip kine“. Renginio metu žiūrovai turės galimybę stebėti atvirų pokalbių su žinomais žmonėmis filmavimus improvizuotoje vaizdo studijoje, mėgautis gyvos akustinės muzikos pasirodymais, įvairiomis edukacijomis ir pramogomis visai šeimai bei vakarą užbaigti kinu po atviru dangumi.

    Gegužės 23 D.

    Taurakiemio laisvalaikio salė:

    11 val. Keramikos dirbtuvės „Baltojo molio magija”. Edukatorė Lina Mažrimienė. Edukacija mokama.

    Samylų kultūros centras:

    12 val. Edukacijų ciklas ,,Kūrybos namai”. Vizualaus meno pritaikymas interjere. Edukatorė Ona Žilinskienė.

    Ilgakiemio laisvalaikio salė:

    12 val. Respublikinis vokalinių ansamblių lietuvių liaudies dainos festivalis-konkursas „Supinsiu dainužę 2026“.

    Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia:

    12-20 val. 3D audiovizualinio erdvinio pasakojimo apie Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios istoriją rodymas.

    Kauno rajono muziejaus, A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus;

    18 val. Muziejų naktis. Dalyvauja menininkė Ingrida Nora Flovers (Naujoji Zelandija).

    Vilkijos kultūros centras:

    18 val. Klasikinės muzikos koncertas „Sparnuotos meilės istorijos”. Atlieka: Andžela Mickutė, Jurgita Lapienytė.

    GEGUŽĖS 24 D.

    Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia:

    13 val. Aitvarų edukacinės dirbtuvės. Edukacija mokama.

    Lapių laisvalaikio salės prieigos:

    11.30 val. Atiduotuvės-mainytuvės pikniko forma, kviečiant suteikti daiktams antrą šansą.        

    Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia:

    16-20 val. 3D audiovizualinio erdvinio pasakojimo apie Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios istoriją rodymas.

  • Kursuok.lt Kauno rajone keičia mokymosi įpročius: dominuoja nuotolis, auga DI ir kalbų paklausa

    Kauno rajone suaugusiųjų mokymasis vis dažniau siejamas ne su saviugda, o su konkrečiais karjeros tikslais. Tai ryškėja vertinant Kursuok.lt pasirinkimus, kur didžiausią dalį sudaro nuotoliniai mokymai ir praktinės, darbo rinkoje pritaikomos temos.

    Kauno rajono švietimo centras koordinuoja neformaliojo suaugusiųjų švietimo stebėseną ir skatina gyventojus naudotis Kursuok.lt galimybėmis. Platforma veikia vieno langelio principu, o besimokantieji gali pretenduoti į valstybės finansavimą, kai mokymų krepšelis siekia iki 500 eurų.

    2024 metų vaizdas: šuolis į nuotolį

    2024 metais Kursuok.lt mokymuose dalyvavo 677 Kauno rajono gyventojai, iš jų 559 moterys ir 118 vyrų. Pagal bendrą aktyvumą savivaldybė buvo ketvirtoje vietoje po Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių.

    Vidutinis besimokančiųjų amžius siekė 39 metus, jauniausiam dalyviui buvo 21 metai, vyriausiam – 65 metai. Ryškiausia grupė buvo 30–39 metų gyventojai, o nuotolinius sinchroninius mokymus rinkosi 84,19 proc. dalyvių.

    Populiariausi išliko anglų kalbos kursai, juose dalyvavo 192 asmenys. Augant poreikiui dirbti tarptautinėse komandose ir naudotis profesine informacija anglų kalba, kalbų mokėjimas vis dažniau tampa konkurencingumo sąlyga, o ne papildomu privalumu.

    Skaitmeninėse temose daug dėmesio sulaukė elektroninė prekyba ir internetinių parduotuvių kūrimas, kur mokėsi 83 gyventojai. Socialinių tinklų administravimo ir turinio kūrimo mokymus rinkosi 38 asmenys, o tai rodo didėjantį poreikį suprasti, kaip pasiekti klientus ir auditorijas skaitmeniniais kanalais.

    Dirbtinio intelekto mokymai 2024 metais pritraukė 22 dalyvius, tačiau praktikoje DI dažnai ateina per platesnes programas, kai jis pristatomas kaip įrankis rinkodarai, dizainui ar kasdieniams darbo procesams. Finansų ir buhalterinės apskaitos kursus rinkosi 25 gyventojai, o profesinio perdegimo ir emocinės sveikatos temas – 31 asmuo.

    2025 metais mažiau dalyvių, bet aukštesnė pozicija

    2025 metais Kursuok.lt mokymuose dalyvavo 439 Kauno rajono gyventojai, tačiau pagal bendrą aktyvumą savivaldybė pakilo į trečią vietą Lietuvoje. Mažėjantis bendras besimokančiųjų skaičius fiksuotas ir platesniame kontekste, kai dalis gyventojų mokymus planuoja rečiau, bet tikslingiau.

    Moterys ir toliau sudarė daugumą: 362 dalyvės iš 439 besimokančiųjų. Vidutinis amžius padidėjo nuo 39 iki 42 metų, o nuotolinis sinchroninis mokymasis išliko dominuojantis – jį rinkosi 85,65 proc. dalyvių.

    Anglų kalbos kursai išliko populiariausi, juos pasirinko 148 gyventojai, aktyviausia buvo 40–49 metų grupė. Palyginti su 2024 metais, anglų kalbos poreikis paaugo 5,4 proc., o tai rodo stabilų ilgalaikį tokios kompetencijos poreikį.

    DI tema 2025 metais pritraukė 27 dalyvius, o vidutinis jų amžius siekė 43 metus. Tai signalas, kad DI žinios Kauno rajone vis dažniau suvokiamos kaip praktinė profesinė būtinybė, ypač administravimo, komunikacijos ir vadybos srityse.

    Stabilus išliko finansų ir buhalterinės apskaitos kursų pasirinkimas, kuriuose dalyvavo 26 asmenys. Pastebimai išaugo susidomėjimas socialinių tinklų administravimu ir turinio kūrimu – iki 55 dalyvių, kas atspindi rinkos poreikį nuosekliai kurti ir valdyti komunikaciją.

    Technologiniuose kursuose, įskaitant programavimą ir web dizainą, dalyvavo 21 asmuo, o jų populiarumas, palyginti su 2024 metais, sumažėjo. Tuo pat metu sumenko ir emocinės sveikatos bei perdegimo mokymai, kuriuos rinkosi 9 asmenys, tačiau daugiau dėmesio atsirado socialinio darbo, slaugos ir mokytojo padėjėjo kompetencijoms.

    Ką rodo dvejų metų tendencijos?

    2024–2025 metų duomenys leidžia matyti aiškų poslinkį į praktiškai pritaikomas kompetencijas. Kalbos, skaitmeninis raštingumas, socialinių tinklų valdymas ir DI tampa sritimis, kurios padeda greičiau prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos reikalavimų.

    Nuotolinis sinchroninis mokymasis Kauno rajone įsitvirtino kaip patogiausias formatas, mažinantis atstumų ir laiko planavimo barjerus. Toks modelis ypač svarbus dirbantiems žmonėms, kurie siekia persikvalifikuoti arba sustiprinti įgūdžius nekeičiant kasdienės rutinos.

    „Mokymasis Kauno rajone vis labiau orientuotas į konkrečius profesinius įgūdžius ir greitą pritaikymą darbe“, – sakė Kauno rajono savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatorė Ernesta Dambrauskaitė.

    Ši dinamika rodo, kad mokymasis visą gyvenimą regione tampa ne epizodine iniciatyva, o nuoseklia strategija, padedančia išlikti konkurencingiems ir reaguoti į naujus reikalavimus. Tarp jų vis dažniau minimi skaitmeniniai įrankiai, procesų automatizavimas ir DI sprendimai kasdienėse užduotyse.

  • Aitvarų festivalis Zapyškyje: Nemuno slėnyje virš senosios bažnyčios pakilo menas, muzika ir varžybos

    Šeštadienį Nemuno slėnyje prie senosios Zapyškio bažnyčios įvyko 21-asis tarptautinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“. Nors oras nelepino, renginys sutraukė šeimas, aitvarų sporto entuziastus ir meno gerbėjus iš įvairių vietovių.

    Susirinkusiuosius sveikino Kauno rajono vicemerė Snieguolė Navickienė. Ji pabrėžė, kad festivalio stiprybė yra bendrystė ir žmonių noras būti kartu net tuomet, kai dangų užtraukia lietaus debesys.

    Šių metų programoje ryškiai atsiskleidė vizualioji festivalio pusė. Zapyškio padangėje skraidė didelio formato aitvarai–vėliavos, kuriuos pristatė aitvarų meistrai Tadas Surkys ir Donatas Dumsko, o jų kompozicijose atgijo dailės motyvai.

    Renginio erdvėse vyko ir kūrybinės veiklos, į kurias įsitraukė tiek vaikai, tiek suaugusieji. Organizatoriai akcentavo, kad edukacijos tampa ne mažiau svarbia festivalio dalimi nei skraidinimas, nes padeda pažinti vėją, konstrukcijas ir paprastą fizikos principų pritaikymą.

    Edukacijų pievoje lankytojai galėjo dalyvauti įvairiose dirbtuvėse, išbandyti parasparnio simuliatorių, lauko žaidimus ir kūrybines veiklas. Taip pat netrūko pramogų, kurios sujungė technologinį smalsumą, rankdarbius ir aktyvų laisvalaikį.

    Vienu azartiškiausių festivalio akcentų tapo aitvarų varžybos, vykusios dviejose amžiaus grupėse: iki vienuolikos metų ir nuo dvylikos metų. Varžyboms vadovavo ilgametis teisėjas Jonas Kriščiūnas, o nuotaiką renginyje kūrė sporto žurnalistas ir komentatorius Rytis Kazlauskas.

    Festivalio scena taip pat sulaukė daug dėmesio: skambėjo grupės „Superkoloritas“ ir svečių iš Latvijos „Sudden Lights“ muzika. Atidarymo programoje aktorius ir dainuojamosios poezijos atlikėjas Mindaugas Ancevičius kartu su Kauno rajono meno mokyklos jaunių choru atliko festivalio himnu tapusią dainą „Aitvaras“, o vakarą užbaigė DJ Dee pasirodymas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad aitvarų festivaliai vis dažniau tampa ne vien pramoga, bet ir kultūriniu renginiu, jungiančiu dizainą, muziką bei bendruomenines iniciatyvas. Zapyškio renginys išlaiko šią kryptį ir kasmet siekia pritraukti vis platesnę auditoriją, kuriai svarbios patirtys po atviru dangumi.

  • Trečiojo amžiaus universitetas VDU: konferencijoje senjorai dalijosi idėjomis, kaip ilgiau išlikti aktyviems

    Gegužės 14 dieną Vytauto Didžiojo universitete surengta konferencija Trečiojo amžiaus universitetas: nuo idėjos iki šiandienos subūrė TAU bendruomenes, švietimo ekspertus ir aktyvius senjorus iš įvairių Lietuvos savivaldybių. Renginyje aptarta, kaip kinta vyresnio amžiaus žmonių mokymosi poreikiai ir kokių sprendimų reikia, kad mokymasis visą gyvenimą būtų prieinamas kuo platesniam ratui.

    Konferencijos dalyvius pasveikinusi Kauno rajono vicemerė Snieguolė Navickienė akcentavo bendruomeniškumo ir smalsumo svarbą brandžiame amžiuje. Pasak jos, TAU veikla padeda ne tik plėsti akiratį, bet ir kurti ryšius, kurie mažina vienišumo riziką ir stiprina emocinę savijautą.

    „Džiugu matyti aktyvią, kūrybišką ir bendruomenišką senjorų veiklą. Linkiu ir toliau išlikti smalsiems, atviriems ir nesustoti kurti bei bendrauti“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Ilgaamžiškumas ir gyvenimo kokybė

    Renginio pranešimuose daug dėmesio skirta ilgaamžiškumui ir gyvenimo kokybei: aptarta fizinio aktyvumo nauda, emocinės sveikatos stiprinimo būdai bei kasdieniai įpročiai, lemiantys geresnę savijautą. Specialistai pabrėžė, kad vyresniame amžiuje ypač svarbu derinti judėjimą, mitybos balansą, miegą ir prasmingą socialinį gyvenimą.

    Pastaraisiais metais Europoje vis ryškesnė kryptis akcentuoti sveiką senėjimą ir prevenciją, o ne vien ligų gydymą, todėl TAU tipo iniciatyvos vertinamos kaip praktinis būdas stiprinti žmonių įsitraukimą ir savarankiškumą. Konferencijoje taip pat kalbėta apie tai, kad mokymasis, kūrybinės veiklos ir nauji socialiniai vaidmenys padeda palaikyti pažintines funkcijas bei pasitikėjimą savimi.

    Diskusijos, kurios įkvepia veikti

    Senjorai aktyviai įsitraukė į temines diskusijas ir pristatė savo patirtis skirtinguose formatuose: Sveikatingumo receptai, Pilietiškumo laboratorija Aš galiu, Inovacijų dirbtuvės ir Laisvalaikio mozaika. Šiose erdvėse dalyviai dalijosi praktiniais pavyzdžiais, kaip organizuoja fizinio aktyvumo užsiėmimus, savanorystę, kultūrines iniciatyvas ir bendruomeninius projektus.

    Renginyje dalyvavę Kauno, Kauno rajono, Marijampolės, Panevėžio, Panevėžio rajono ir Raseinių TAU atstovai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda perimti veikiančius modelius ir drąsiau pradėti naujas veiklas savo miestuose. Konferencijos organizatoriai akcentavo, jog TAU stiprybė yra dalyvių motyvacija ir realus poveikis kasdieniam gyvenimui, kai mokymasis tampa ne pareiga, o bendruomenę vienijančia patirtimi.

    Konferencija VDU dar kartą priminė, kad mokytis ir kurti galima bet kuriame amžiuje, o aktyvus dalyvavimas bendruomenėje tiesiogiai siejasi su geresne gyvenimo kokybe. TAU bendruomenės tikisi, kad tokie renginiai ir toliau skatins savivaldybes investuoti į vyresnio amžiaus žmonių įtrauktį, o senjorus įkvėps išlikti smalsiems ir fiziškai bei socialiai aktyviems.

  • Olimpiniame forume Kaune – kaip Kauno rajono sporto investicijos duoda apčiuopiamų rezultatų

    Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos manieže, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinis forumas šiemet daug dėmesio skyrė klausimui, kaip valstybės ir savivaldybių sprendimai realiai keičia žmonių fizinį aktyvumą. Diskusijoje Sportas augina valstybę ar valstybė augina sportą? ryškiai išsiskyrė Kauno rajono pristatyti sporto politikos pavyzdžiai.

    Diskusijoje dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Ministrės Pirmininkės patarėjas Povilas Saulevičius, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis. Pašnekovai sutarė, kad sporto infrastruktūra ir fizinio aktyvumo programos vis dažniau tampa ne vien sporto, bet ir sveikatos, švietimo bei socialinės politikos dalimi.

    Sportas kaip gyvenimo kokybė

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad sporto salės, stadionai, baseinai ar dviračių takai nėra prabanga, o kasdienės gyvenimo kokybės elementas. Jo teigimu, infrastruktūrą svarbiausia planuoti taip, kad ji būtų kuo arčiau gyventojų: mokyklose, darželiuose, gyvenvietėse ir bendruomenių erdvėse.

    Pasak mero, toks principas padeda judėjimą paversti įpročiu, o ne epizodiniu pasirinkimu. Savivaldybės praktika rodo, kad patogiai pasiekiamos erdvės didina sportuojančių žmonių srautus ir kartu mažina atotrūkį tarp aktyviai sportuojančių bei tų, kuriems trūksta motyvacijos ar galimybių.

    Skaičiai, kurie parodo kryptį

    Kauno rajonas šiandien dažnai minimas kaip vienas gerųjų savivaldos pavyzdžių, kai sportas auginamas nuo ankstyvo amžiaus. Čia fizinis aktyvumas skatinamas darželiuose, veikia sportinės klasės, organizuojamos plaukimo pamokos, o sveikatingumo projektai planuojami kaip ilgalaikės programos, o ne vienkartinės iniciatyvos.

    Forume meras pateikė ir konkrečius rodiklius: savivaldybė sportui kasmet skiria apie 3 proc. biudžeto, rajone įrengti 32 futbolo stadionai, veikia 26 sporto salės, nuosekliai plečiamas dviračių takų tinklas. Kauno–Kačerginės–Zapyškio kryptimi per praėjusius metus fiksuota apie 110 000 dviratininkų kelionių.

    Kodėl tai svarbu valstybei?

    Diskusijoje akcentuota, kad investicijos į sportą dažnai grąžą duoda ne tik per medalius ar aukšto meistriškumo atletų rengimą. Nuosekliai kuriama infrastruktūra ir programos prisideda prie geresnės visuomenės sveikatos, mažesnės lėtinių ligų rizikos bei didesnio vaikų ir jaunimo užimtumo.

    Forumo dalyviai pabrėžė, kad savivaldybių patirtys, paremtos aiškiais prioritetais ir pamatuojamais rezultatais, gali tapti orientyru planuojant platesnę sporto ir fizinio aktyvumo politiką. Tokie pavyzdžiai leidžia aiškiau atsakyti į diskusijos klausimą: dažniausiai sportą augina nuoseklūs sprendimai, kuriuos palaiko ir valstybė, ir vietos bendruomenės.

  • Kauno rajonas įvertintas Seime: kuo savivaldybė išsiskyrė šeimai draugiškiausiųjų dešimtuke

    Gegužės 15 dieną, minint Tarptautinę šeimos dieną, Seime pirmą kartą surengtas šeimai draugiškiausių Lietuvos savivaldybių pagerbimas. Tarp dešimties apdovanotų savivaldybių pateko ir Kauno rajonas, kuriam skirta nominacija už bendruomeniškumo ir šeimos vertybių puoselėjimą.

    Renginyje akcentuota, kad įvertinimas skiriamas savivaldybėms, nuosekliai įgyvendinančioms šeimai palankią politiką ir kuriančioms aplinką, kurioje lengviau derinti darbą, vaikų auginimą ir kasdienius poreikius. Toks požiūris siejamas su praktiniais sprendimais: nuo paslaugų prieinamumo iki saugių viešųjų erdvių ir bendruomenės įsitraukimo.

    Kas lemia šeimai palankią savivaldybę

    Šeimai draugiškos savivaldybės dažniausiai vertinamos pagal tai, kaip sparčiai jos reaguoja į gyventojų poreikius ir ar paslaugos pasiekiamos skirtingoms amžiaus grupėms. Didžiausią svorį paprastai turi švietimo infrastruktūra, socialinės paslaugos, sveikatos priežiūros pasiekiamumas, viešasis transportas bei saugi, vaikams pritaikyta aplinka.

    Pastaraisiais metais savivaldybėms vis svarbesnės tampa ir demografinės tendencijos: jaunų šeimų migracija į priemiesčius, augantis darželių ir mokyklų poreikis, būsto plėtros tempai. Todėl įvertinimai dažnai signalizuoja ne tik apie simbolinį pripažinimą, bet ir apie gebėjimą planuoti ilgalaikes investicijas.

    Kauno rajono akcentai ir investicijų kryptys

    Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris atsiimdamas apdovanojimą pabrėžė, kad rajonas išlieka vienas sparčiausiai augančių ir jauniausių Lietuvoje. Dėl to, anot jo, nuosekliai investuojama į švietimą, viešąsias erdves, infrastruktūrą ir socialines paslaugas, kad regione būtų patogu gyventi, dirbti ir auginti vaikus.

    Kauno rajono augimas kelia ir praktinių iššūkių: didėjant gyventojų skaičiui, svarbus tampa paslaugų tinklo tankis ir kokybė, eismo bei susisiekimo sprendimai, naujų kvartalų integracija į esamą infrastruktūrą. Savivaldybės, kurios sugeba šiuos procesus valdyti, dažniau pritraukia jaunas šeimas ir išlaiko aukštesnį pasitenkinimą gyvenamąja aplinka.

    Apdovanojimą organizavusios institucijos

    Šeimai draugiškiausių savivaldybių apdovanojimus organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Organizatoriai pabrėžė, kad savivaldybių vaidmuo čia yra esminis, nes būtent vietos lygmeniu gyventojai greičiausiai pajunta pokyčius.

    Kauno rajono savivaldybė, dėkodama bendruomenei, akcentavo, kad įvertinimas yra bendrų pastangų rezultatas. Savivaldybės teigimu, kasdieniai gyventojų, įstaigų ir bendruomeninių organizacijų sprendimai prisideda prie to, kad rajonas išliktų gyvas, bendruomeniškas ir patrauklus šeimoms.

    „Bendruomeniškumas prasideda nuo rūpesčio žmogumi“, – sakė Mantas Rikteris.