CP v2

Tag: Kazachstanas

  • Kazachstano miestas, kur kalnai prasideda už kampo: Almata stebina menu ir architektūra

    Kazachstano miestas, kur kalnai prasideda už kampo: Almata stebina menu ir architektūra

    Almata – didžiausias Kazachstano miestas ir buvusi šalies sostinė – įsikūrusi pietuose, prie Tian Šanio kalnų grandinės šlaitų. Miestą dažnai apibūdina retas derinys: tanki urbanistika, gyva kultūrinė scena ir gamta, pasiekiama per keliasdešimt minučių.

    Turizmo srautai čia auga: Almatos miesto valdžios duomenimis, 2025 metais miestas priėmė beveik 2 500 000 lankytojų. Tai buvo 6,3 proc. daugiau nei metais anksčiau, o užsienio turistų skaičius viršijo 754 000.

    Kalnai ranka pasiekiami

    Vienas ryškiausių Almatos bruožų – greitas pabėgimas į kalnus. Maždaug per pusvalandį iš centro pasiekiamas Medeo slėnis, garsėjantis viena aukščiausiai pasaulyje įrengtų ledo arenų ir panoraminiais vaizdais į miestą.

    Vietinių ir turistų išbandymas – vadinamieji sveikatos laiptai: įkalnė su 842 pakopomis. Maršrutas laikomas ne tik sportiniu iššūkiu, bet ir populiaria vieta apžvalgos taškams, ypač savaitgaliais.

    Kitas Almatos simbolis – Kok Tobe kalva, kylanti apie 200 metrų virš miesto. Iki jos iš centro galima pakilti lynų keltuvu, o viršuje lankytojus pasitinka apžvalgos aikštelės, pasivaikščiojimo takai ir šeimoms pritaikytos pramogos.

    „Man labai patinka kalnai. Vokietijoje jų irgi turime, bet jie nė iš tolo neprilygsta čia esantiems“, – sakė Julia Wottschal, iš Kazachstano išvykusi 1991 metais, tačiau nuolat sugrįžtanti į gimtąją šalį.

    Naujas traukos centras menui

    Pastaraisiais metais miestas aktyviai stiprina šiuolaikinės kultūros infrastruktūrą. 2025 metų rugsėjį duris atvėręs Almatos menų muziejus ALMA greitai tapo vienu labiausiai lankomų kultūrinių objektų mieste.

    Muziejus orientuotas į modernų ir šiuolaikinį meną, o kolekcijoje – daugiau nei 700 kūrinių iš Kazachstano ir platesnio Vidurio Azijos regiono. Programoje pristatomi ir tarptautiniu mastu žinomi autoriai, o lankytojų dėmesį ypač traukia patyriminės, fotografuoti pritaikytos instaliacijos.

    „Nustebau sužinojusi, kokia populiari tarp vyrų yra Richard Serra instaliacija. Jiems nuoširdžiai įdomu, kaip tokia masyvi konstrukcija buvo sumontuota muziejaus viduje“, – sakė parodų projektų vadovė Dayana Vafina.

    Miestą pasakoja architektūra

    Almatos miesto centras išsiskiria architektūrinių sluoksnių įvairove: nuo XIX amžiaus pabaigos vilų ir namų iki sovietinio monumentalizmo, konstruktyvizmo bei šiuolaikinių stiklo dangoraižių. Dėl kompaktiško centro skirtingi laikotarpiai čia „skaitomi“ beveik vieno pasivaikščiojimo metu.

    Po pandemijos miestą naujai atrado ir vietos fotografai bei tyrinėtojai, fiksuojantys mažiau pastebimas fasadų detales, kiemus ir viešąsias erdves. Kartu ryškėja ir dar viena kryptis – gatvės menas, kuris daugelyje Europos ir Azijos miestų tampa atskira turizmo priežastimi.

    „Jie tikrai daro Almatą išskirtinę ir suteikia miestui atmosferą. Manau, tai gali tapti atskira turistine traukos vieta, nes susidomėjimas gatvės menu pasaulyje akivaizdžiai egzistuoja“, – sakė Alen Shayakhmetov.

    Šiandien muralų Almatos kvartaluose daugėja, o dalis jų sieja šiuolaikinę estetiką su nacionaliniais simboliais. Miesto istoriją primena ir obuolio motyvas: pavadinimas siejamas su kazachišku žodžiu, reiškiančiu obuolį, o ši tema dažnai atsikartoja meniniuose kūriniuose ir suvenyruose.

    Augant turistų skaičiui, Almata stiprina pozicijas kaip svarbiausias Kazachstano kelionių centras. Miestas vilioja tuo, kad per vieną dieną galima suderinti kalnų panoramas, muziejus ir modernų miesto ritmą, o švelnesnis klimatas leidžia aktyvų sezoną išlaikyti didžiąją metų dalį.

  • Tiurkų valstybių lyderiai spartina DI ir skaitmeninę integraciją: kokius projektus sutarė įgyvendinti

    Tiurkų valstybių lyderiai spartina DI ir skaitmeninę integraciją: kokius projektus sutarė įgyvendinti

    DI darbotvarkė Turkistane

    Kazachstane, istoriniame Turkistano mieste, susitikę Tiurkų valstybių organizacijos lyderiai susitarė stiprinti bendradarbiavimą skaitmenizacijos ir DI srityse. Viršūnių susitikimo ašis buvo praktiniai projektai, kurie, pasak dalyvių, turi didinti regiono konkurencingumą ir ryšį su pasaulinėmis tiekimo grandinėmis.

    Susitikime dalyvavo Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, Uzbekistano vadovas Šavkatas Mirzijojevas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas, Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas ir organizacijos generalinis sekretorius Kubanyčbekas Omuralijevas.

    „Mums tiurkų pasaulio vienybės stiprinimas yra ypač svarbus prioritetas“, – sakė Kasymas-Žomartas Tokajevas.

    Lyderiai pabrėžė, kad organizacija pirmiausia mato save kaip ekonominio, technologinio, kultūrinio ir humanitarinio bendradarbiavimo platformą. Tokajevas atmetė interpretacijas, esą didėjanti koordinacija būtų nukreipta į karinius ar geopolitinius tikslus.

    Ką šalys planuoja daryti kartu

    Vienas ryškiausių akcentų buvo susitarimas plėsti skaitmeninę integraciją, apimančią tiek viešąsias paslaugas, tiek verslo aplinką. Generalinis sekretorius teigė, kad valstybės sutarė bendradarbiauti mažiausiai 58 kryptyse, susijusiose su DI ir skaitmenine plėtra.

    Tarp įvardytų iniciatyvų minėtas bendrų DI centrų kūrimas, kibernetinio saugumo stiprinimas, taip pat naujos švietimo kryptys, skirtos rengti specialistus skaitmeninei ekonomikai. Kazachstano vadovas ragino paspartinti skaitmeninę transformaciją, kad regionas „neliktų pažangos nuošalyje“.

    „Kiekvienas sektorius dabar susietas su DI ir skaitmenine plėtra, todėl niekas šioje srityje negali veikti vienas“, – sakė Kubanyčbekas Omuralijevas.

    Praktiniu sprendimu įvardytas „E-Permit“ projektas, kurio tikslas supaprastinti krovinių vežimo procedūras tarp valstybių. Tokie sprendimai svarbūs ne tik logistikos greičiui, bet ir verslo kaštams, nes mažina administracinę naštą kertant sienas.

    Skaitmeninis koridorius ir Vidurinis koridorius

    Lyderiai daug dėmesio skyrė ir ryšio tarp infrastruktūros bei skaitmeninės politikos stiprinimui. Uzbekistano prezidentas paskelbė programą „Five Million AI Leaders“, orientuotą į ateities darbo rinkai reikalingus įgūdžius, ir pasiūlė kurti vieningesnę DI bendradarbiavimo erdvę regione.

    Taip pat iškelta „Digital Turkic Corridor“ idėja, kuri apimtų regioninę duomenų mainų ekosistemą. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai valstybės greta kelių, uostų ar geležinkelių vis dažniau investuoja į duomenų infrastruktūrą, debesijos pajėgumus ir kibernetinį atsparumą.

    Azerbaidžano prezidentas kalbėjo ir apie ryšio projektus tarp Europos bei Azijos, įskaitant „Digital Silk Road“ iniciatyvos įgyvendinimą. Pasak jo, artimiausiais mėnesiais turėtų pradėti veikti transkaspinis šviesolaidžio kabelis tarp Azerbaidžano ir Kazachstano, kuris sustiprintų regiono duomenų perdavimo pajėgumus.

    Transporto temoje išskirtas Vidurinis koridorius, dar vadinamas Transkaspiniu tarptautiniu transporto maršrutu. Tai geležinkelių ir jūrinių maršrutų tinklas, jungiantis Kiniją ir Pietryčių Aziją per Kazachstaną, Azerbaidžaną bei Sakartvelą, o vėliau per Turkiją pasiekiantis Europą.

    „Tiurkų pasaulis turi tapti vienu iš įtakingų XXI amžiaus geopolitinių galios centrų“, – sakė Ilhamas Alijevas.

    Organizacija įkurta 2009 metais, jos būstinė yra Stambule, o narės yra Turkija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kirgizija ir Uzbekistanas. Uzbekistano vadovo teigimu, bendras valstybių ekonominis potencialas 2025 metais siekė apie 2,2 trilijono eurų, todėl skaitmeninių projektų sėkmė gali turėti apčiuopiamą poveikį tiek regiono prekybai, tiek investicijų pritraukimui.

  • Erdoğanas Astanoje: Turkija ir Kazachstanas kelia tikslą prekybą auginti iki 13 mlrd. eurų

    Erdoğanas Astanoje: Turkija ir Kazachstanas kelia tikslą prekybą auginti iki 13 mlrd. eurų

    Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas valstybinio vizito metu Astanoje su Kazachstano vadovu Kasymu-Žomartu Tokajevu pasirašė Deklaraciją dėl amžinos draugystės ir išplėstinės strateginės partnerystės. Dokumentas žymi platesnį bendradarbiavimą gynybos, energetikos, transporto ir skaitmeninių paslaugų srityse.

    Šalys taip pat iškėlė ambicingą dvišalės prekybos tikslą – pasiekti 13 mlrd. eurų apyvartą. Tai būtų beveik tris kartus daugiau nei dabartinis lygis, kurį Astanai ir Ankarai pavyko auginti pastaraisiais metais.

    13 mlrd. eurų tikslas

    Kazachstano ir Turkijos lyderiai pabrėžė, kad prekybos augimą turėtų užtikrinti konkretūs įsipareigojimai ir projektai, o ne vien politinės deklaracijos. Pasak Kazachstano pusės, dvišalė prekyba per metus augo beveik 9 proc. ir viršijo 4,5 mlrd. eurų.

    Skelbiama, kad Kazachstane veikia apie 4 000 Turkijos kapitalo įmonių, o Turkija yra tarp penkių svarbiausių šalies prekybos partnerių. Ankara savo ruožtu pabrėžė, kad spartesniam augimui būtinas suderintas veiksmų planas ir aktyvesnis verslo dalyvavimas.

    Investicijos, logistika ir energetika

    Turkijos investicijos Kazachstane vertinamos daugiau nei 5 mlrd. eurų, o Kazachstano investicijos Turkijoje – daugiau nei 2 mlrd. eurų. Kazachstano Vyriausybės atstovai nurodė, kad įgyvendinta 100 investicinių projektų už beveik 3,5 mlrd. eurų, dar apie 50 projektų už panašią sumą yra vykdomi.

    Transporto srityje akcentuotas Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas, jungiantis Kiniją ir Europą per Kazachstaną, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Kazachstanas siekia didinti krovinių srautus ir kviečia Turkijos investuotojus aktyviau įsitraukti per Aktau ir Kuryko uostus.

    Energetikoje Kazachstanas pranešė esantis atviras Turkijos naftos ir dujų bendrovėms, taip pat kvietė Turkijos įmones dalyvauti kasybos ir perdirbimo projektuose, įskaitant su ličio gamyba susijusias iniciatyvas. Šios kryptys dera su platesnėmis regiono pastangomis diversifikuoti tiekimo grandines ir žaliavų perdirbimą.

    Skaitmeninė darbotvarkė ir turkų valstybių formatas

    Skaitmeninėje srityje aptartas bendradarbiavimas tarp finansinių ir elektroninės prekybos ekosistemų, o tai Astanai svarbu siekiant pritraukti daugiau kapitalo ir modernizuoti paslaugas. Tokie projektai paprastai orientuoti į mokėjimų infrastruktūrą, logistiką ir tarpvalstybinę prekybą internetu.

    Vizitas įvyko artėjant neformaliam Turkų valstybių organizacijos lyderių susitikimui Turkistane, kurio tema – dirbtinis intelektas ir skaitmeninė plėtra. Platesniame kontekste Centrinės Azijos šalys stiprina ryšius su įvairiais partneriais, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo tradicinių maršrutų ir prisitaikyti prie pasikeitusios regioninės saugumo ir prekybos aplinkos.

    „Turkija yra auksinis tiltas, jungiantis Europą ir Aziją, o Ankaros įtaka tarptautinėje arenoje nuosekliai auga“, – sakė Kasym-Žomartas Tokajevas.

    „Kad pasiektume 13 mlrd. eurų tikslą, svarbu nuosekliai įgyvendinti sutartą veiksmų planą“, – sakė Recepas Tayyipas Erdoğanas.

  • Astanoje finišavo „Qazaqstan Barysy“ dziudo „Grand Slam“: šeimininkai iškovojo 4 medalius

    Astanoje finišavo „Qazaqstan Barysy“ dziudo „Grand Slam“: šeimininkai iškovojo 4 medalius

    Astanoje gegužės 10 dieną baigėsi 2026 metų „Qazaqstan Barysy“ dziudo „Grand Slam“ etapas, kurio paskutinę dieną dėmesys krypo į sunkiasvorius ir aukščiausių svorio kategorijų finalus. Trijų dienų turnyrą lydėjo aktyvi sirgalių atmosfera, o šeimininkai kazachai finišavo ypač ryškiai.

    Tarptautinės dziudo federacijos (IJF) „World Tour“ kalendoriuje „Grand Slam“ varžybos laikomos vienomis svarbiausių sezono stotelių, nes jose sportininkai renka didelį reitingo taškų kraitį. Tai turi tiesioginę įtaką sėkloms ir palankesniems burtams artėjant svarbiausiems čempionatams bei olimpiniam ciklui.

    Vyrų svorio kategorijoje iki 90 kilogramų finale serbas Boris Rutovičius įveikė brazilą Guilherme Schimidtą. Lemiamu tapo vienintelis įvertinimas „yuko“, pelnytas likus maždaug 20 sekundžių iki kovos pabaigos, o Rutovičiui tai buvo auksas vos antrajame „Grand Slam“ starte.

    Moterų svorio kategorijoje iki 78 kilogramų finale susitiko dvi Vokietijos atstovės Anna Monta Olek ir Alina Boehm. Auksą iškovojo A. M. Olek, o nugalėtoją lėmė teisėjų skirti įspėjimai ir taktinis pranašumas kovos pabaigoje.

    „Man čia labai patinka, nes žmonės ateina nuo pat pradžios, o ne tik į finalus, ir atmosfera tikrai puiki. Smagu matyti ir vaikus, kurie domisi dziudo“, – sakė Anna Monta Olek.

    Vyrų svorio kategorijoje iki 100 kilogramų tribūnų džiaugsmui auksą iškovojo Kazachstano atstovas Maratas Baikamurovas, finale nugalėjęs Moldovos sportininką Vadimą Ghimbovschi. Anksti pelnytas „yuko“ ir sėkminga gynyba iki pat pabaigos leido šeimininkams iškelti rankas prieš namų publiką.

    „Labai noriu padėkoti savo žmonėms Kazachstane už palaikymą. Džiaugiuosi, kad galėsiu girdėti mūsų himną“, – sakė Maratas Baikamurovas.

    Moterų svorio kategorijoje virš 78 kilogramų Elis Startseva finale įveikė kazachę Kamilą Berlikash, o pergalę nulėmė laiku atliktas rankos laužimas, įvertintas „ippon“. Startsevai tai buvo pirmasis „Grand Slam“ auksas, sustiprinęs jos pozicijas pasaulio reitinge.

    Vyrų svorio kategorijoje virš 100 kilogramų pasaulio čempionas Inal Tasoevas pateisino favorito statusą ir finale nugalėjo Ushangi Kokauri. Pergalei užteko vieno „yuko“, o Tasoevui tai buvo jau 11-asis „Grand Slam“ aukso medalis karjeroje.

    Turnyras sėkmingai susiklostė Kazachstanui: šeimininkai iškovojo 4 medalius ir komandų įskaitoje užėmė trečiąją vietą. IJF skelbia, kad pasaulio turas artimiausiu metu persikels į Ulan Batorą, kur po maždaug mėnesio vyks kitas etapas, tęsiantis intensyvią sezono atkarpą.

  • Astanos „Grand Slam“ antra diena: Kazachstanas iškovojo auksą, tribūnos lūžo nuo emocijų

    Astanos „Grand Slam“ antra diena: Kazachstanas iškovojo auksą, tribūnos lūžo nuo emocijų

    Finalai, nulėmę medalius

    Astanoje tęsiasi 2026 metų dziudo „Grand Slam“ turnyras, o antra varžybų diena šeimininkams tapo itin sėkminga. Kazachstano sportininkas Zhalgas Kairolla svorio kategorijoje iki 81 kg iškovojo aukso medalį ir sukėlė areną ant kojų.

    Renginys sutraukė gausų būrį žiūrovų, o atmosfera, pasak turnyro dalyvių, išliko viena įspūdingiausių šiame cikle. Tarptautinės dziudo federacijos „Grand Slam“ varžybos laikomos vienomis svarbiausių sezono startų, kur kaupiami reitingo taškai ir formuojamas kelias į didžiuosius čempionatus.

    Iki 63 kg finale susitiko Dali Liluashvili ir Enkhriilen Lkhagvatogoo. Kova buvo permaininga: Liluashvili pirmavo minimalia persvara, tačiau galiausiai gavo trečią įspėjimą, o pergalė atiteko Mongolijos atstovei.

    Iki 73 kg kategorijoje Danil Lavrentev finale įveikė 2016 metų olimpinį čempioną Fabio Basile. Lemiamas epizodas įvyko pratęsime, kai po lygių rezultatų Lavrentev atliko pergalingą veiksmą.

    Pirmasis Eme „Grand Slam“ auksas

    Iki 70 kg finale prancūzė Clémence Eme nugalėjo vokietę Miriam Butkereit. Vieno įvertinimo pakako, kad Eme iškovotų pirmąjį karjeroje „Grand Slam“ aukso medalį.

    „Jaučiu, kad čia daug žmonių mėgsta dziudo, tai tarsi kultūros dalis. Pernai kovojau čia ir jaučiau tą patį, publika nuostabi, man patinka, kad ji palaiko kovotojus ir patį dziudo“, – sakė Clémence Eme.

    Sportininkų teigimu, tokios varžybos vertinamos ne tik dėl titulo, bet ir dėl patirties kovojant prieš aukščiausio lygio varžovus. „Grand Slam“ etapai paprastai tampa vieta, kur išryškėja nauji lyderiai ir keičiasi jėgų balansas svorio kategorijose.

    Kairollos triumfas ir namų sienos

    Didžiausio palaikymo sulaukė iki 81 kg finalas, kuriame Zhalgas Kairolla susitiko su Moldovos atstovu Petru Pelivanu. Kazachstano sportininkas išnaudojo namų arenos pranašumą ir užtikrintai iškovojo aukso medalį.

    „Taip, sulaukiau daug palaikymo iš savo bendruomenės. Tai man suteikė daug jėgų. Turiu daug brolių, seserų ir draugų, kurie atvyko iš įvairių pasaulio vietų. Girdėjau visus šūksnius, nuoširdžiai jums ačiū“, – sakė Zhalgas Kairolla.

    Antra diena šeimininkams baigėsi su vienu aukso ir vienu bronzos medaliu, o turnyro kulminacija laukia paskutinę varžybų dieną, kai ant tatamio pasirodo sunkiasvoriai. Tokiuose etapuose būtent sunkiasvorių finalai dažnai tampa didžiausiu publikos traukos centru ir palieka ryškiausius turnyro prisiminimus.

  • Astanos „Qazaqstan Barysy“ didžiojo kirčio startas: šeimininkai pradėjo su 2 medaliais

    Astanos „Qazaqstan Barysy“ didžiojo kirčio startas: šeimininkai pradėjo su 2 medaliais

    Grand Slam startas Astanoje

    Astanoje prasidėjo „Qazaqstan Barysy“ „Grand Slam“ turnyras, į Kazachstano sostinę sugrąžinęs pasaulinio lygio dziudo. Pirmąją dieną tribūnos buvo pilnos, o organizatoriai akcentavo, kad renginys sutraukė ir vietos sirgalius, ir tarptautinę bendruomenę.

    Varžybas stebėjo Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokajevas ir Tarptautinės dziudo federacijos vadovas Mariusas Vizeris. Tokia aukšto lygio svečių sudėtis paprastai pabrėžia turnyro svarbą šalies sportui ir prestižui.

    Finalai ir nugalėtojai

    Svorio kategorijos iki 60 kilogramų finale Kazachstano atstovas Talgatas Orynbasaras susitiko su mongolu Sukhbatu Byambasurenu. Šeimininkų sportininkas ir šį kartą liko antras, o Byambasurenas iškovojo pirmąjį „Grand Slam“ auksą karjeroje.

    „Man nebuvo problema kovoti su šeimininkų atstovu, norėjau tiesiog parodyti savo dziudo ir džiaugiuosi, kad pavyko“, – sakė Sukhbatas Byambasurenas.

    Kategorijoje iki 48 kilogramų triumfavo olandė Amber Gersjes, finale nugalėjusi Mongolijos sportininkę Narantsetseg Ganbaatar. Pergalę lėmė minimalus pranašumas, o iškovotas auksas tapo pirmuoju „Grand Slam“ aukso medaliu jos sąskaitoje.

    „Dirbau su kantrybe, o po praėjusios savaitės gavau pasitikėjimo ir jaučiau, kad ši savaitė bus mano. Reikėjo pasiimti pergalę ir aš tai padariau“, – sakė Amber Gersjes.

    Kategorijoje iki 52 kilogramų prancūzė Blandine Pont laimėjo prieš mongolę Khorloodoi Bishrelt, o iki 66 kilogramų svoryje uzbekas Abdurakhimas Nutfullojevas finale įveikė Saigidą Kerimovą. Kategorijoje iki 57 kilogramų vyko prancūziškas finalas, kuriame Faiza Mokdar pranoko Chloe Devictor.

    Ką parodė pirmoji diena

    Nors auksai išsiskirstė skirtingoms šalims, šeimininkams startas buvo sėkmingas: Kazachstano komanda pirmąją dieną baigė su dviem medaliais. Vietos sirgalių palaikymas buvo vienas ryškiausių akcentų ir kūrė papildomą įtampą finaluose.

    „Grand Slam“ serijos turnyrai paprastai yra vieni svarbiausių sezono startų ir reitingo taškų šaltinių, todėl sportininkai čia dažnai testuoja formą prieš didžiausius metų čempionatus. Astanoje turnyras tęsiasi, o artimiausią dieną dėmesys kryps į vidutinių svorių kovas.

  • Kazachų duetas su dombra užkariavo pasaulį: kaip dvi stygos prilygsta Mozartui

    Kazachų duetas su dombra užkariavo pasaulį: kaip dvi stygos prilygsta Mozartui

    Senovinis instrumentas naujai kartai

    Kazachstano muzikantai Temirlanas Olžabajus ir Jernatas Nauryzas dombra vadina ne tik instrumentu, bet ir gyvu tapatybės ženklu, perduodamu iš kartos į kartą. Jų tikslas aiškus: parodyti, kad tradicinė dviem stygomis skambanti dombra gali skambėti šiuolaikiškai ir būti suprantama visame pasaulyje.

    Duetas „Temirlan & Yernat“ per beveik dešimtmetį surengė pasirodymus daugiau nei 30 šalių, dalyvavo tarptautiniuose konkursuose ir kūrė auditoriją už įprastų etninės muzikos ribų. Muzikantai pabrėžia, kad tradicija jiems nėra muziejinis eksponatas, o gyva kalba, kuri turi teisę keistis.

    Staigmena klausytojams: dvi stygos ir klasika

    Tarptautinė publika, pasak atlikėjų, dažnai nustemba, kiek daug gali dvi stygos. Jie dombros skambesį perkelia į šiuolaikinį kontekstą ir atlieka techniškai sudėtingus kūrinius, kuriuos klausytojai įpratę girdėti smuiku ar fortepijonu.

    „Mums dombra yra mūsų kultūra, tradicinis menas, paveldėtas iš protėvių. Savo gyvenimą paskyrėme tam, kad ją pakeltume į aukščiausią lygį ir pristatytume pasauliui“, – sakė Jernatas Nauryzas.

    Duetas teigia, kad būtent netikėtas repertuaras tampa tiltu į naujas auditorijas: klasikiniai kūriniai, modernios aranžuotės ir originali kūryba leidžia išlaikyti dėmesį net tiems, kurie anksčiau kazachų muzikos nebuvo girdėję.

    Deco-modern ir virusinis hitas „Alem“

    Savo kryptį muzikantai vadina deco-modern: dombros ir klasikinės kazachų küy tradicijos, paremtos instrumentiniu pasakojimu, junginys su šiuolaikinėmis aranžuotėmis ir autorinėmis idėjomis. Jie sako, kad apie 90 proc. repertuaro sudaro pačių sukurti kūriniai.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių yra kompozicija „Alem“, kurios pavadinimas kazachiškai reiškia pasaulį. Kūrinys išplito socialiniuose tinkluose ir buvo panaudotas daugiau nei 700 000 trumpų vaizdo įrašų, taip dombros skambesį pristatydamas žmonėms, kurie į koncertų sales galbūt nė neužsuktų.

    „Nuo pat pradžių mūsų tikslas buvo pristatyti dombra pasauliui. Viskas, ką darome, galiausiai grįžta prie šios idėjos“, – sakė Temirlanas Olžabajus.

    Bendradarbiavimas su Dimash ir ambicija stadionams

    Dueto kelias persikirto ir su tarptautinį pripažinimą pelniusiu kazachų dainininku Dimash Qudaibergenu. Temirlanas pasakoja, kad idėja kurti duetą brendo dar studijų metais, o vėliau Dimash pakvietė muzikantus prisijungti prie pasaulinių gastrolių, vykusių trijuose žemynuose ir 13 šalių.

    Prie dabartinio turo „Alem“ prisideda ir Dimash jaunesnysis brolis Abilmansuras Qudaibergenas, grojantis keliais instrumentais. Jis scenoje atlieka autorines kompozicijas gitara, o vėliau pereina prie fortepijono ir pateikia instrumentines Dimash dainų versijas, kai publika dažnai dainuoja kartu, sekdama žodžius ekrane.

    Artėjant dešimtmečiui, duetas kalba apie kitą ambicingą žingsnį: dombros skambesį perkelti į stadionus. Muzikantai svajoja apie koncertą, kuriame tūkstančiai žmonių ne tik klausytųsi, bet ir kartu pakeltų dombras bendram atlikimui, taip įtvirtindami instrumentą kaip gyvą, nuolat besikeičiantį šiuolaikinės kultūros balsą.

  • Kazachstane aptikta milžiniška naftos ir dujų struktūra: prognozuojama iki 4,7 mlrd. tonų

    Kas aptikta Vakarų Kazachstane

    Kazachstano valstybinė bendrovė „KazMunayGas“ pranešė apie Vakarų Kazachstane, Atyrau srityje, nustatytą geologinę struktūrą, kuri, pirminiais vertinimais, gali slėpti iki 4,7 mlrd. tonų angliavandenilių. Informacija paskelbta remiantis nacionalinės agentūros „Kazinform“ skelbtais duomenimis.

    Įmonė nurodo, kad objektas apibūdinamas kaip karbonatinis masyvas, o jo potencialas lyginamas su Kašagano telkiniu, vienu svarbiausių ir didžiausių šalies energetikos projektų. Paieškos darbų metu užfiksuotas aukštu slėgiu išsiveržęs dujų srautas, laikomas papildomu ženklu, jog zonoje gali būti reikšmingų išteklių.

    Kodėl tai dar nereiškia greito gavybos starto

    Energetikos sektoriaus atstovai pabrėžia, kad projektas yra ankstyvoje žvalgybos stadijoje, todėl skaičiai kol kas yra preliminarūs. Tiksliau įvertinti, kiek išteklių iš tiesų galima išgauti komerciškai, leis tik papildomi gręžiniai, geologiniai tyrimai ir ilgesnio laikotarpio bandymai.

    Tokio tipo telkinių vystymas paprastai reikalauja didelių investicijų ir sudėtingų technologinių sprendimų, o galutiniai kaštai dažnai priklauso nuo slėgio, telkinio gylio, priemaišų ir infrastruktūros prieinamumo. Dėl to kelias nuo atradimo iki stabilios gavybos dažnai užtrunka daugelį metų.

    Kašagano pamokos ir geopolitinis kontekstas

    Kašagano telkinys, su kuriuo lyginama naujoji struktūra, tapo pavyzdžiu, kaip sudėtingos geologinės sąlygos gali ištempti projektų grafikus ir išauginti biudžetus. Viešai aptarti iššūkiai anksčiau siejami su aukštu slėgiu telkinyje ir sieros junginių keliama rizika, dėl ko prireikė papildomų inžinerinių sprendimų.

    Kazachstanas šiuos projektus tradiciškai vysto bendradarbiaudamas su tarptautiniais partneriais, tačiau didelės apimties naftos ir dujų programos neretai lydimos ginčų dėl investicinių sąnaudų, terminų ir pelno pasidalijimo. Dalis konfliktų ankstesniais metais pasiekdavo tarptautinio arbitražo lygmenį.

    Ką reikštų patvirtinti ištekliai

    Jei vertinimai pasitvirtintų, atradimas galėtų sustiprinti Kazachstano, kaip vieno reikšmingiausių energijos išteklių tiekėjų regione, pozicijas ir suteikti papildomų argumentų investuotojams. Vis dėlto rinkos dalyviai paprastai akcentuoja, kad „ištekliai“ ir „rezervai“ nėra tas pats: komerciškai patvirtintos atsargos paprastai nustatomos tik po ilgesnio tyrimų ciklo.

    Tarptautinėje praktikoje nuo atradimo iki pilnos komercinės gavybos neretai praeina apie 10–15 metų, ypač kai telkinys reikalauja sudėtingos infrastruktūros ir brangių technologijų. Todėl artimiausiu laikotarpiu rinkos efektas labiau sietinas su lūkesčiais, o ne su greitu papildomų barelių ar kubinių metrų srautu.

  • Frankofonijos pavasaris Kazachstane plečiasi: prancūzų kalba tampa tiltu į studijas ir verslą

    Frankofonijos pavasaris Kazachstane plečiasi: prancūzų kalba tampa tiltu į studijas ir verslą

    Kazachstane surengtas 16-asis Frankofonijos pavasaris parodė, kad prancūzų kalba regione įgauna naują pagreitį. Dvi savaites trukęs festivalis aprėpė septynis miestus ir į vieną programą sujungė kiną, muziką, parodas bei viešas diskusijas.

    Renginį organizavo Belgijos, Kanados, Prancūzijos, Lietuvos, Maroko, Rumunijos, Armėnijos ir Šveicarijos ambasados. Organizatorių teigimu, festivalio geografija ir auditorija kasmet auga, o tai atspindi didėjantį vietos susidomėjimą frankofoniška kultūra ir švietimu.

    „Astanoje siekiame parodyti, kad prancūzų kalba nėra vien Prancūzijos reikalas, ji priklauso daugeliui šalių ir atveria duris kultūrai, studijoms, turizmui bei verslui“, – sakė Prancūzijos ambasadorius Kazachstane Sylvainas Guiaugue.

    Kinas, muzika ir mainai

    Festivalio startą pažymėjo trumpametražių filmų vakaras, o vėliau programoje dominavo prancūzų kino savaitė. Žiūrovams pristatyti François Ozon, Stefano Liberskio darbai bei animacinis filmas apie vaikystės patirtis, sulaukęs dėmesio šeimų auditorijoje.

    Be kino, lankytojai galėjo pamatyti parodą apie Paryžiaus Notre-Dame katedros atstatymą ir apsilankyti koncertuose. Programoje pasirodė prancūzų atlikėjas Voyou ir pianistė Christine Fonlupt, o renginiai buvo derinami su susitikimais, skirtais kultūriniams mainams.

    „Man svarbu dainuoti prancūziškai ir ieškoti geriausių žodžių, todėl atvykti čia ir atlikti kūrinius prancūzų kalba man daug reiškia“, – sakė atlikėjas Voyou.

    Prancūzų kalbos paklausa auga

    Kazachstane prancūzų kalbą šiuo metu mokosi apie 11 000 žmonių, o sklandžiai ja kalbančiųjų skaičius vertinamas maždaug 25 000. Šie rodikliai dažnai siejami su augančiomis akademinių mainų galimybėmis, stiprėjančiu kultūriniu bendradarbiavimu ir susidomėjimu tarptautine karjera.

    2024 metais šalis pasirašė susitarimą su Prancūzų švietimo užsienyje agentūra dėl dviejų prancūziškų mokyklų steigimo Astanoje ir Almatoje. Šis žingsnis vertinamas kaip atsakas į didėjančią paklausą, ypač tarp šeimų, kurios ieško daugiakalbio ugdymo ir platesnių studijų kelių.

    „Tai rodo norą atrasti frankofonišką kultūrą ir jos šiuolaikiškumą, nesvarbu, ar kalbame apie kiną, muziką, ar parodas“, – sakė Sylvainas Guiaugue.

    Platus frankofonijos tinklas

    Prancūzų kalba išlieka viena labiausiai paplitusių pasaulyje, ja kalba daugiau kaip 390 mln. žmonių visuose penkiuose žemynuose. Ji turi oficialios kalbos statusą 29 šalyse ir yra svarbi tarptautinių organizacijų darbo kalba, įskaitant Jungtines Tautas, NATO ir Europos Sąjungą.

    Frankofonijos mastą rodo ir tai, kad Tarptautinei Frankofonijos organizacijai priklauso apie 90 valstybių. Kazachstane augantis Frankofonijos pavasario formatas organizatoriams tampa ne tik kultūros renginiu, bet ir platforma, skatinančia daugiakalbį švietimą bei tarptautinį bendradarbiavimą.

  • Rusija iš Baikonuro išbandė naują raketą „Sojuz-5“: ką parodė pirmasis skrydis ir kas toliau

    Rusija iš Baikonuro išbandė naują raketą „Sojuz-5“: ką parodė pirmasis skrydis ir kas toliau

    Pirmasis „Sojuz-5“ bandymas

    Rusija naktį į penktadienį iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane atliko pirmąjį naujos vidutinės klasės raketos „Sojuz-5“ bandomąjį paleidimą. Apie tai pranešė valstybinė korporacija „Roskosmos“, o Kazachstano skaitmeninės plėtros ir aviacijos bei kosmoso sektoriaus institucijos patvirtino, kad startas įvyko pagal bandymų programą.

    Raketa kilo iš 45 aikštelės, o bandymas buvo vykdomas kaip skrydžio kūrimo ir sertifikavimo etapų dalis. Tokie skrydžiai paprastai skirti patikrinti visą grandinę nuo starto infrastruktūros iki pakopų darbo realiomis sąlygomis.

    „Pirmoji ir antroji pakopos veikė normaliai, o krovinio maketas buvo išvestas į suplanuotą suborbitinę trajektoriją“, – sakė „Roskosmos“.

    Pagal pateiktą informaciją, vietoj realaus palydovo buvo naudotas maketas, kuris po suborbitinio skrydžio nukrito į Ramųjį vandenyną. Tai įprasta pirmųjų bandymų praktika, leidžianti įvertinti skrydžio dinamiką ir saugą neįtraukiant brangios naudingosios apkrovos.

    Kas tai per raketa ir kodėl ji svarbi

    „Roskosmos“ teigia, kad „Sojuz-5“ kuriama kaip naujos kartos nešėja, kuri turėtų mažinti vieno paleidimo kainą ir didinti galimybes iškelti sunkesnius krovinius. Skelbiama, kad projektuojamas naudingosios apkrovos limitas gali siekti iki 17 tonų, priklausomai nuo trajektorijos ir misijos profilio.

    Dar vienas akcentas yra kuro sprendiniai: nurodoma, kad raketa turėtų naudoti aplinkai palankesnius kuro komponentus, palyginti su kai kuriomis senesnėmis sistemomis. Pastaraisiais metais tai tapo svarbiu kriterijumi kosmodromams, ypač kai paleidimai vykdomi arti gyvenamų teritorijų ar jautrių ekosistemų.

    Baikonuras ir Kazachstano interesai

    Baikonuras išlieka viena svarbiausių istorinių kosminių aikštelių pasaulyje: būtent iš čia 1961 metais startavo „Vostok 1“ su Jurijumi Gagarinu. Po Sovietų Sąjungos žlugimo kosmodromas liko Kazachstano teritorijoje, o Rusija jį eksploatuoja pagal nuomos sutartį.

    2004 metais Kazachstanas ir Rusija pradėjo bendrą „Baiterek“ projektą, kuriuo siekiama modernizuoti infrastruktūrą ir pereiti prie šiuolaikiškesnių, mažiau taršių paleidimo sprendimų. Kazachstano parlamentas 2021 metais pratęsė Rusijos Baikonuro nuomos terminą iki 2050 metų, taip įtvirtindamas ilgalaikį bendradarbiavimą.

    „Sojuz-5“ bandymas Kazachstanui svarbus ne tik kaip dar vienas paleidimas, bet ir kaip signalas apie didesnę šalies rolę kosmoso sektoriuje. Kartu su „Baiterek“ komplekso plėtra šalis siekia turėti daugiau praktinės kontrolės modernioje starto infrastruktūroje ir stiprinti savo pozicijas regione.