Kazachstano Mangystau regione archeologai vis dažniau randa įrodymų, kad čia veikė ne tik klajoklių stovyklos, bet ir išplėtotas senovinis miestas. Karakabako vietovėje aptikti radiniai rodo, kad gyvenvietė galėjo būti svarbus prekybos taškas, jungęs skirtingas Eurazijos erdves.
Naujausias radinys – keraminis ąsotis, kurį tyrėjai sieja su vietinių amatininkų darbu. Archeologų teigimu, tokie buitiniai indai yra ypač vertingi, nes leidžia spręsti apie kasdienį gyvenimą, mitybą, sandėliavimo įpročius ir gamybos technologijas maždaug prieš 1 400 metų.
„Net ir paprastas keraminis indas gali tapti raktu į tai, kaip gyveno, kuo prekiavo ir kokias technologijas naudojo šio regiono bendruomenės“, – sakė tyrėjai, apibendrindami pirmines įžvalgas.
Dar didesnį archeologų susidomėjimą kelia ankstesnių sezonų atradimai, fiksuojami nuo 2017 metų. Skelbiama, kad teritorijoje rasta apie 150 monetų, Bizantijos prekybiniai antspaudai, papuošalai, įvairi keramika, taip pat struktūros, kurios siejamos su senoviniu uostu.
Tokie radiniai leidžia daryti prielaidą, kad Karakabakas buvo ne atsitiktinė gyvenvietė, o urbanizuotas centras, dalyvavęs regioninėje ir tolimojoje prekyboje. Monetų kilmės įvairovė ir prekybiniai ženklai rodo kontaktus su Viduržemio jūros regionu, Irano pasauliu bei tolimesnėmis kryptimis į Rytus.
Kas keičiasi Mangystau istorijoje
Ilgą laiką Mangystau apylinkės dažnai buvo siejamos pirmiausia su klajoklišku gyvenimo būdu ir gyvulininkyste. Tačiau miesto infrastruktūros pėdsakai, dirbtuvių ir prekybos veiklos ženklai leidžia kalbėti apie mišresnį regiono vaizdą, kuriame greta klajoklių galėjo egzistuoti ir nuolatiniai amatininkų bei pirklių centrai.
Ypatingą reikšmę turi prielaida apie prekybą Kaspijos jūra. Jei uosto interpretacija pasitvirtins, tai reikštų, kad maršrutai čia galėjo remtis ne vien sausumos keliais, bet ir vandens transportu, leidusiu greičiau pervežti krovinius bei palaikyti ryšius tarp skirtingų pakrančių.
Intriguojanti hipotezė dėl Aspabotos
Tarp tyrėjų aptarinėjama ir hipotezė, kad Karakabakas gali būti siejamas su Aspabota – senoviniu miestu, minimu antikinėje geografijoje ir siejamu su Klaudijaus Ptolemėjaus laikų žemėlapiais. Tokiu atveju būtų priartėta prie vienos didžiausių Kaspijos regiono istorinių mįslių sprendimo, tačiau tam reikalingi papildomi datavimo ir palyginamieji tyrimai.
Artimiausiais etapais archeologai tikisi gauti daugiau atsakymų pasitelkdami medžiagų sudėties analizę, keramikos gamybos technologijų tyrimus ir kontekstinį radinių vertinimą. Kuo tiksliau bus nustatyta radinių kilmė ir chronologija, tuo aiškiau bus galima įvertinti Karakabako vietą senųjų prekybos tinklų žemėlapyje.
Leave a Reply