CP v2

Tag: Kelių eismo taisyklės

  • Nuo rugsėjo 3 dienos griežtinamos taisyklės naujiems vairuotojams: 12 baudų taškų riba

    Kas keičiasi nuo rugsėjo 3 dienos?

    Nuo rugsėjo 3 dienos įsigalioja naujos taisyklės pradedantiesiems B kategorijos vairuotojams. Pagrindinis pokytis – visiems pirmą kartą gavusiems vairuotojo pažymėjimą taikomas dvejų metų bandomasis laikotarpis.

    Jaunesniems nei 18 metų vairuotojams bandomasis laikotarpis bus ilgesnis. Jis truks trejus metus, bet ne ilgiau kaip iki 20-ojo gimtadienio.

    Nulinė tolerancija alkoholiui

    Bandomuoju laikotarpiu pradedantiesiems vairuotojams taikoma nulinė alkoholio tolerancija, tai yra leidžiama alkoholio koncentracija turi būti lygi nuliui. Tokia nuostata siejama su didesne rizika, kurią eisme kelia vairavimo patirties neturintys asmenys.

    Kitų vairuotojų atveju ir toliau galioja bendra leidžiama alkoholio riba, tačiau pradedantiesiems ji netaikoma. Praktikoje tai reiškia, kad bet koks nustatytas alkoholio kiekis bandomuoju laikotarpiu gali užtraukti atsakomybę.

    Baudų taškai: svarbi riba – 12

    Kartu su bandomuoju laikotarpiu griežtinama ir baudų taškų sistema naujiems vairuotojams. Pasiekus 12 baudų taškų ribą, vairuotojui atsiranda pareiga per nustatytą terminą baigti papildomą praktinį mokymą apie eismo rizikas.

    Mokymą numatyta atlikti vairavimo įgūdžių tobulinimo centre, o jo trukmė – viena valanda. Nuo 12 taškų ribos pasiekimo skiriamas vienerių metų terminas šiam mokymui įvykdyti.

    Dar griežtesnė pasekmė laukia viršijus 20 baudų taškų per pirmuosius metus nuo vairuotojo pažymėjimo gavimo. Tokiu atveju administracinė institucija gali priimti sprendimą dėl teisės vairuoti panaikinimo.

    Papildomos sąlygos nepilnamečiams

    Nepilnamečiams vairuotojams numatytos ir papildomos ribojančios taisyklės. Jų vairuotojo pažymėjimas galios tik šalies teritorijoje, todėl vairuoti užsienyje jie negalės.

    Taip pat pirmuosius šešis mėnesius arba iki 18-ojo gimtadienio nepilnametis turės važiuoti su patyrusiu lydinčiu vairuotoju. Lydintis asmuo turi būti ne jaunesnis nei 25 metų ir turėti bent penkerių metų vairavimo stažą.

    Numatyta, kad lydintis vairuotojas negali būti apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, o taip pat negali būti asmuo, kuriam per pastaruosius penkerius metus buvo taikytas teisės vairuoti atėmimas. Be to, nepilnamečiams ribojamos galimybės dirbti darbus, susijusius su asmenų ar krovinių vežimu.

    Šie pokyčiai yra susiję su teisės akto pakeitimais, priimtais 2025 metais, ir orientuoti į eismo saugumo didinimą pradedančiųjų vairuotojų grupėje. Vairuotojams rekomenduojama įsigilinti į naujas taisykles dar prieš rugsėjo 3 dieną, kad būtų išvengta netikėtų pasekmių kelyje.

  • Telefonas laikiklyje ir bauda? Ši smulkmena gali baigtis net dokumento paėmimu

    Telefonas laikiklyje ir bauda? Ši smulkmena gali baigtis net dokumento paėmimu

    Kur slypi rizika

    Išmanusis telefonas automobilyje dažnai tampa navigacija, ryšio priemone ar įrankiu skubiai informacijai patikrinti. Vis dėlto net ir naudojant laikiklį galima sulaukti pareigūnų dėmesio, jei įrenginys sumontuotas taip, kad trukdo matomumui.

    Praktikoje didžiausia problema kyla tuomet, kai telefonas pritvirtinamas prie priekinio stiklo vairuotojo regėjimo zonoje. Tokiais atvejais net nedidelis ekranas gali uždengti pėsčiąjį, dviratininką ar kelio ženklą, ypač mieste ir sankryžose.

    Ką reikalauja taisyklės

    Esminis principas keliuose paprastas: transporto priemonė turi užtikrinti pakankamą vairuotojo matymo lauką ir netrukdyti saugiai valdyti automobilio. Dėl to vertinama ne vien pati laikiklio vieta, bet ir jo dydis, tvirtinimo aukštis bei tai, ar jis realiai riboja vairuotojo matomumą.

    Tokios pačios taisyklės taikomos ir kitiems daiktams salone: vaizdo registratoriui, papildomam navigacijos ekranui ar net prietaisų skydelyje paliktiems objektams. Jei jie blogina matomumą, pareigūnai gali taikyti atsakomybę pagal bendrąsias nuostatas.

    Baudos ir kada gali kilti rimtesnių pasekmių

    Baudos dydis priklauso nuo situacijos ir pareigūnų vertinimo: vienu atveju gali pakakti įspėjimo, kitu gali būti skirta piniginė bauda. Jei trukdymas matomumui akivaizdus ir kelia saugumo riziką, pasekmės gali būti griežtesnės.

    Kraštutiniais atvejais, jei laikiklis ar kitas įrenginys laikomas netinkamu ir keliančiu pavojų eismo saugumui, gali būti taikomos papildomos priemonės, susijusios su automobilio naudojimo teisėtumu. Tokios situacijos paprastai sprendžiamos individualiai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes.

    Saugiausia laikiklį montuoti taip, kad jis nepatektų į tiesioginę vairuotojo regėjimo zoną ir neuždengtų kelio. Dažnai rekomenduojama rinktis tvirtinimą žemiau, arčiau prietaisų skydelio, arba naudoti alternatyvas, pavyzdžiui, tvirtinimą prie ventiliacijos grotelių, jei tai neblogina valdymo ir matomumo.

    Taip pat verta prisiminti, kad naudotis telefonu laikant jį rankoje vairuojant yra atskiras pažeidimas, už kurį numatoma piniginė bauda ir skiriami baudos taškai. Todėl vien laikiklio turėjimas ne visada išsprendžia problemą, jei jis sumontuotas netinkamai.

  • Policija paaiškino: kada sankryžoje nebegalioja dešinės rankos taisyklė ir kas kaltas?

    Policija paaiškino: kada sankryžoje nebegalioja dešinės rankos taisyklė ir kas kaltas?

    Sankryža laikoma lygiaverte tada, kai pirmumo tvarkos nenustato nei kelio ženklai, nei šviesoforas. Tokiose vietose galioja dešinės rankos taisyklė: vairuotojas privalo praleisti transporto priemonę, artėjančią iš dešinės, ir elgtis itin atsargiai.

    Tačiau praktikoje daugiausia ginčų kyla tada, kai viena transporto priemonė sankryžoje ar prieš ją pradeda važiuoti atbulomis. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad automobilis, esantis dešinėje, vis tiek turi pirmumą, net jei juda atbulas.

    Policijos aiškinimu, čia svarbiausia ne transporto priemonės padėtis, o atliekamas manevras. Vairuotojas, važiuojantis atbulomis, privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams ir įsitikinti, kad manevras nesukels pavojaus ar netrukdys eismui.

    „Vairuotojas, važiuojantis atbulomis, negali remtis dešinės rankos taisykle ir privalo praleisti kitus eismo dalyvius“, – sakė policijos atstovė.

    Policija taip pat pabrėžia bendrąją pareigą kelyje elgtis atsargiai ir vengti veiksmų, galinčių sukelti pavojų. Tai reiškia, kad net ir turint formalią pirmumo teisę, būtina reaguoti į situaciją: jei matote atbulomis judantį automobilį, privalote imtis veiksmų, kad išvengtumėte susidūrimo.

    Atsakomybė po eismo įvykio vertinama pagal konkrečias aplinkybes, tačiau dažniausiai didžiausia pareiga tenka atbulomis važiuojančiam vairuotojui. Vis dėlto kitas eismo dalyvis nėra visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės, jei galėjo pastebėti pavojų ir jo išvengti, bet to nepadarė.

  • Turi nuosavą parkingo vietą, bet joje stovi kaimynas? Kodėl nutempti dažnai negalite

    Turi nuosavą parkingo vietą, bet joje stovi kaimynas? Kodėl nutempti dažnai negalite

    Nuosava ar išskirtinai naudotis priskirta parkavimo vieta daugeliui atrodo kaip garantija, kad svetimas automobilis joje ilgai neužsibus. Tačiau praktikoje net ir tada, kai vieta priklauso jums nuosavybės teise ar yra įrašyta registre, tai dar nereiškia, kad galite iškart kviesti tralą ir nurodyti nutempti pažeidėjo automobilį.

    Esminė problema ta, kad dauguma daugiabučių kiemų, požeminių garažų ir uždarų aikštelių nėra laikomos viešais keliais. Todėl jose ne visada taikomos visos Kelių eismo taisyklių ir su jomis susijusių priverstinio nuvežimo procedūrų nuostatos, o policija ar savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai dažnai neturi teisinio pagrindo imtis veiksmų.

    Kada pareigūnai gali nutempti

    Transporto priemonės priverstinis nuvežimas paprastai siejamas su atvejais, kai automobilis trukdo eismui, kelia pavojų, stovi draudžiamoje vietoje ar pažeidžia specialias eismo organizavimo taisykles. Kai teritorija nėra pažymėta kaip eismo zona ar gyvenamoji zona, ginčas dėl svetimo automobilio privačioje vietoje dažniau laikomas civiliniu, o ne administraciniu pažeidimu.

    Dėl to vien faktas, kad automobilis užėmė jūsų vietą, dažnai nesukuria pagrindo skirti baudą ar organizuoti nutempimą. Tokiose situacijose teisėsauga paprastai vertina, ar pažeidimas patenka į kelių eismo reguliavimo sritį ir ar teritorijoje nustatyta tvarka leidžia taikyti priverstines priemones.

    Kodėl savavališkas tralo kvietimas rizikingas

    Bandymas savarankiškai išsikviesti privačią techninę pagalbą ir išgabenti svetimą automobilį gali atsisukti prieš jus. Jei transportavimo metu automobilis būtų apgadintas, transporto priemonės savininkas gali reikalauti atlyginti žalą iš asmens, kuris inicijavo nuvežimą.

    Be to, ginčas gali persikelti į teisinę plotmę dėl neteisėto svetimo turto paėmimo ar valdymo suvaržymo, ypač jei nebuvo aiškaus teisinio pagrindo. Todėl tokį sprendimą verta laikyti kraštutiniu ir prieš tai įsivertinti administratoriaus, pareigūnų ar teisininko pateikiamas rekomendacijas.

    Ką daryti, jei vietą užima nuolat

    Jei jūsų vieta užimta, pirmiausia verta fiksuoti situaciją: nufotografuoti automobilį, valstybinį numerį, vietos ženklinimą ir, jei yra, draudžiamuosius ženklus. Pravartu užsirašyti datą ir laiką, nes pasikartojantys atvejai vėliau gali tapti svarbiais įrodymais.

    Kitas žingsnis dažniausiai būna kreipimasis į namo administratorių ar bendriją. Administratorius paprastai negali skirti baudos ar nurodyti nutempti automobilio vien dėl to, kad jis stovi jūsų vietoje, tačiau gali padėti identifikuoti savininką, perduoti perspėjimą ar inicijuoti sprendimus dėl aiškesnio teritorijos ženklinimo.

    Jei situacija kartojasi ir pokalbiai nepadeda, realiausia kryptis dažnai lieka civilinė teisė. Tokiais atvejais gali būti siekiama apginti pažeistą valdymą ar nuosavybės teises teisme, prašant įpareigoti nutraukti pažeidimus ir jų nebekartoti.

    Praktiškai daug konfliktų kyla dėl neaiškaus vietų priskyrimo, nusidėvėjusio ženklinimo ar nesusikalbėjimo, todėl bendrijos dažnai renkasi papildomas priemones: aiškesnes lenteles, tvarkos taisykles, leidimų sistemą ar vaizdo stebėjimą. Vis dėlto kiekvienu atveju svarbiausia įsitikinti, kokia yra konkrečios teritorijos teisinė ir faktinė situacija.

  • Mažas juodas mygtukas ant saugos diržo? Daug vairuotojų nežino, kam jis skirtas

    Mažas juodas mygtukas ant saugos diržo? Daug vairuotojų nežino, kam jis skirtas

    Mažas juodas mygtukas ant saugos diržo daugeliui atrodo kaip menkniekis, tačiau jo paskirtis tiesiogiai susijusi su kasdieniu patogumu ir saugumu. Tai vadinamasis diržo ribotuvas, dar vadinamas fiksatoriumi, kuris padeda diržo sagtį laikyti ten, kur ją lengviausia pasiekti.

    Senesniuose automobiliuose buvo paplitę vadinamieji statiniai diržai, kurių ilgį reikėdavo reguliuoti ranka. Teoriškai jie galėjo apsaugoti, tačiau praktikoje vairuotojai ir keleiviai diržus dažnai prisiverždavo per silpnai, nes tai atrodė nepatogu, ypač važiuojant trumpus atstumus.

    Vėliau įsitvirtino inerciniai diržai su ritės mechanizmu, kuris automatiškai pritraukia diržą prie kūno ir staiga trūktelėjus užsiblokuoja. Šiuolaikiniuose automobiliuose papildomai naudojami ir pirotechniniai diržų įtempikliai, avarijos metu per akimirką dar labiau pritraukiantys diržą, kad sumažėtų smūgio pasekmės.

    Būtent čia praverčia juodas mygtukas ant diržo juostos. Kai diržas atsegamas, sagtis dėl savo svorio galėtų nuslysti žemyn, todėl kitą kartą tektų jos ieškoti prie sėdynės ar net ant grindų. Mygtukas veikia kaip ribotuvas ir neleidžia sagtčiai nukristi per žemai, todėl ją galima greitai sugriebti ir užsisegti.

    Praktinis efektas paprastas: mažiau bereikalingo vargo ir mažesnė tikimybė, kad žmogus išvis nuspręs nebesisegti, nes nepatogu. Specialistai pabrėžia, kad net trumpa kelionė mieste nėra saugi be diržo, o modernios saugos sistemos, tokios kaip oro pagalvės, projektuojamos veikti kartu su tinkamai užsegtu ir prigludusiu diržu.

    Administracinė atsakomybė už neprisisegimą Lietuvoje taikoma tiek vairuotojui, tiek keleiviui, o papildomai vertinama ir vairuotojo pareiga pasirūpinti, kad keleiviai būtų prisisegę. Dėl to juodas mygtukas, nors ir mažas, prisideda prie to, kad saugos diržas būtų naudojamas taip, kaip ir numatyta.

  • Bandai apvažiuoti dviratininką per dvigubą ištisinę? Bauda ir taškai jau rankoje

    Bandai apvažiuoti dviratininką per dvigubą ištisinę? Bauda ir taškai jau rankoje

    Vairuotojams dviratininko lenkimas kelyje su dviguba ištisine linija dažnai tampa spąstais: iš vienos pusės privaloma laikytis saugaus šoninio atstumo, iš kitos – draudžiama kirsti ar užvažiuoti ištisinę liniją. Praktikoje tai reiškia, kad skubotas manevras gali baigtis ne tik pavojinga situacija, bet ir bauda.

    Pagrindinė taisyklė paprasta: dviguba ištisinė linija skiria priešpriešinius srautus, todėl ją kirsti ar užvažiuoti lenkiant negalima, net jeigu priešais nematyti automobilių. Išimčių, kurios leistų pervažiuoti liniją vien dėl to, kad priekyje važiuoja dviratininkas, teisės aktuose nenumatyta.

    Lietuvoje dviratininką lenkiant privaloma palikti ne mažesnį kaip 1 metro šoninį atstumą, o važiuojant didesniu greičiu saugiausia laikytis dar didesnio tarpo. Tačiau jeigu tam reikia kirsti dvigubą ištisinę, teisingas sprendimas dažniausiai yra nelįsti į manevrą ir palaukti atkarpos, kurioje tai galima padaryti teisėtai ir saugiai.

    Teoriškai dviratininką galima aplenkti ir esant dvigubai ištisinei, jeigu eismo juosta tokia plati, kad pavyksta išlaikyti bent 1 metro atstumą nepaliečiant linijos. Vis dėlto realiame eisme tai reta situacija, nes daugelyje kelių juostos plotis neleidžia to padaryti be rizikos kirsti žymėjimą.

    Svarbu atskirti ir kelio ženklų reikšmes: ženklas „lenkti draudžiama“ paprastai taikomas motorinėms transporto priemonėms, o dviratis nėra motorinė transporto priemonė. Vis dėlto net ir tada, kai pats ženklas dviratininko nelietų, kelio ženklinimas išlieka privalomas, todėl dviguba ištisinė vis tiek negali būti kertama.

    Jeigu kelyje yra įrengtas kelkraštis, dviratininkai privalo juo važiuoti, kai tai įmanoma. Tokiais atvejais dviratininko buvimas važiuojamojoje dalyje neturėtų trikdyti automobilių eismo, tačiau vairuotojams vis tiek būtina išlikti budriems, nes kelkraštyje važiuojantis dviratininkas gali kliudyti kliūtis, pėsčiuosius ar staigiau persirikiuoti.

    Pastaraisiais metais daugelyje Europos šalių diskusijos sukasi apie tai, kaip suderinti dviratininkų saugumą ir automobilių eismo sklandumą siauruose keliuose. Tačiau bendras principas nesikeičia: ženklinimas dviguba ištisine dažniausiai žymi padidintos rizikos vietas, kur išvažiavimas į priešpriešinę juostą gali baigtis frontiniu susidūrimu.

  • Išbandė raudoną liniją kelyje: už vieną manevrą bauda šokteli net 8 kartus

    Išbandė raudoną liniją kelyje: už vieną manevrą bauda šokteli net 8 kartus

    Vairuotojams Ispanijoje įvestas ryškus kelio ženklinimo sprendimas – vadinamoji raudona linija – tampa nauju būdu kovoti su pavojingu lenkimu. Ji atsirado A-355 kelyje, jungiančiame Cartama ir Marbellą, kur eismo intensyvumas per kelerius metus išaugo nuo planuotų 7 000 iki maždaug 20 000 automobilių per parą.

    Didžiausia problema šiame ruože – didelė sunkiasvorių transporto priemonių dalis. Lengvųjų automobilių vairuotojai, siekdami sutaupyti laiko, dažnai bando lenkti ten, kur matomumas ir kelio profilis tam netinkami, o tai didina frontalinio susidūrimo riziką.

    Įprasta ištisinė linija, nors ir aiškiai nurodanti draudimą kirsti važiuojamosios dalies ašį, vietos institucijų vertinimu nebuvo pakankamai veiksminga. Todėl maždaug 4 kilometrų atkarpoje ties Coin gyvenviete papildomai pažymėta stora raudona linija, skirta iš karto patraukti akį ir sustiprinti įspėjimo efektą.

    Raudona spalva keliuose dažnai siejama su pavojumi ir draudimu, todėl veikia ir psichologiškai – vairuotojui iš anksto signalizuoja, kad konkreti vieta yra avaringa. Tokios priemonės tikslas paprastas: sumažinti spontaniškų ir agresyvių lenkimo manevrų skaičių, kai rizika didžiausia.

    Ši priemonė nėra vienintelė. Vietos valdžia taip pat planuoja švieslentes, kurios realiu laiku rodys artėjančių automobilių greitį ir primins galiojantį ribojimą, o avaringiausiose vietose svarstoma diegti ir greičio kontrolės įrenginius.

    Skirtumas atsiskleidžia ir baudose. Ispanijoje raudonos linijos nepaisymas prilyginamas pavojingam važiavimui per ištisinę liniją ir gali kainuoti apie 400 eurų baudą bei 4 baudos taškus – tai maždaug aštuonis kartus daugiau nei įprasta bauda už dvigubos ištisinės linijos nepaisymą Lenkijoje.

    Lietuvoje verta prisiminti svarbų niuansą: ištisinė linija pati savaime „neuždraudžia lenkti“, tačiau draudžia ją kirsti, todėl lenkimas leidžiamas tik tada, kai manevrą įmanoma atlikti nepervažiuojant linijos. Lenkimą tiesiogiai draudžia kelio ženklas B-25, kuris dažnai taikomas kartu su griežtesniu ženklinimu pavojinguose ruožuose.

  • Kierowcy dažnai klysta: kada galite pajudėti, jei pėsčiasis dar ant perėjos?

    Kierowcy dažnai klysta: kada galite pajudėti, jei pėsčiasis dar ant perėjos?

    Vairuotojams neretai kyla praktinis klausimas: ar galima pradėti važiuoti, jei pėsčiasis jau praėjo prieš automobilį, tačiau dar nėra visiškai nulipęs nuo perėjos. Įstatymai šios situacijos neaprašo vienu sakiniu, tačiau aiškiai nustato pareigą: pėsčiajam turi būti realiai užtikrintas saugumas ir neturi būti trukdoma jam pereiti.

    Lietuvoje pėsčiųjų pirmumas perėjose apibrėžtas Kelių eismo taisyklėse ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme: vairuotojas, artėdamas prie perėjos, privalo būti itin atidus, mažinti greitį ir praleisti pėsčiąjį, esantį perėjoje arba žengiantį į ją. Praktikoje tai reiškia, kad vien formaliai sustoti neužtenka, jei vėlesnis manevras verčia pėsčiąjį keisti elgesį.

    Esminis kriterijus, kurį akcentuoja ir eismo saugos specialistai, yra pėsčiojo reakcija. Jei pradėję judėti priverčiate žmogų perėjęje išsigąsti, sustoti, šoktelėti atgal ar akivaizdžiai paspartinti žingsnį, toks vairuotojo veiksmas gali būti vertinamas kaip nepraleidimas ir pavojingos situacijos sukėlimas.

    Todėl pajudėti galima tik tada, kai aišku, jog automobiliu nebesukelsite pavojaus ir nebeįtakosite pėsčiojo sprendimų. Saugiausia taisyklė kasdienėje situacijoje paprasta: jei pėsčiasis dar ant „zebro“, pajudėkite tik labai iš lėto, įsitikinę, kad atstumas yra pakankamas, o žmogus juda ramiai ir nuspėjamai.

    Primintina, kad pareigų turi ir pėstieji. Jie privalo elgtis atsargiai, netrukdyti eismui tyčia stabdant ar nepagrįstai lėtinant žingsnį, taip pat perėjose vengti dėmesį blaškančių veiksmų, pavyzdžiui, naudojimosi telefonu. Eismo sauga perėjoje visada priklauso nuo abiejų pusių elgesio, tačiau didžiausia atsakomybė tenka transporto priemonės vairuotojui.

  • Nustatė kruizą 120 km/val. ir įkliuvo: greitkelyje paslėpta spąstų vieta vairuotojams

    Nustatė kruizą 120 km/val. ir įkliuvo: greitkelyje paslėpta spąstų vieta vairuotojams

    Vairuotojai dažnai pasikliauja nuojauta ar sena patirtimi, tačiau greičio ribojimai kinta, o klaida gali kainuoti baudą. Viena dažniausių situacijų – įjungtas kruizo kontrolės režimas 120 km/val. greičiu ten, kur tiek važiuoti neleidžiama.

    Lenkijoje gyvenvietėse greitis ribojamas iki 50 km/val. visą parą. Anksčiau galiojusi išimtis, kai naktį buvo leidžiama važiuoti 60 km/val., panaikinta, todėl laiko intervalas nebeturi reikšmės.

    Už gyvenviečių ribų vienos važiuojamosios dalies dvipusiuose keliuose lengviesiems automobiliams ir motociklams taikomas 90 km/val. limitas. Jei kelias turi dvi važiuojamąsias dalis ir bent po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, riba didėja iki 100 km/val.

    Daugiausia painiavos kyla dėl greitkelių. Ne kiekviena greitkelio atkarpa reiškia, kad galima važiuoti 120 km/val., nes leistinas greitis priklauso nuo kelio tipo ir jo konfigūracijos.

    120 km/val. leidžiama tik dviejų važiuojamųjų dalių greitkeliuose. Jei greitkelis yra vienos važiuojamosios dalies, didžiausias leistinas greitis siekia 100 km/val., todėl nustatytas kruizas 120 km/val. tokioje atkarpoje automatiškai reiškia pažeidimą.

    Didžiausias lengvųjų automobilių greitis Lenkijos automagistralėse yra 140 km/val., jei kelio ženklai nenurodo mažesnio ribojimo. Vis dėlto tai nėra pareiga važiuoti maksimaliu greičiu: vairuotojas privalo pasirinkti saugų greitį pagal oro sąlygas, eismo intensyvumą, matomumą ir kelio dangą.

    Svarbu ir tai, kad šie limitai taikomi lengviesiems automobiliams iki 3,5 tonos ir motociklams. Važiuojant su priekaba, taip pat sunkvežimiams, greičio ribojimai gerokai mažesni, o autobusams taikomos atskiros sąlygos.

    Baudos už greičio viršijimą skaičiuojamos pagal viršyto greičio dydį ir kartu skiriami baudos taškai. Net ir nedidelis viršijimas gali baigtis sankcijomis, todėl prieš įjungiant kruizo kontrolę verta įsitikinti, ar kelias tikrai leidžia 120 km/val. greitį.

  • Sukūrė gelbėjimo koridorių, bet liko be teisių: kokią lemtingą klaidą padarė vilkikai

    Sukūrė gelbėjimo koridorių, bet liko be teisių: kokią lemtingą klaidą padarė vilkikai

    Vokietijos automagistralėje A5 netoli Ofenburgo po avarijos susidarius spūsčiai vairuotojai, kaip reikalauja taisyklės, suformavo gelbėjimo koridorių. Tačiau policijai atvykus į įvykio vietą dėmesį patraukė trys sunkvežimių vairuotojai, kuriems pagalba kelyje baigėsi patikrinimu ir griežtomis sankcijomis.

    Paaiškėjo, kad vilkikai stovėjo kairėje eismo juostoje, nors tokio tipo transporto priemonėms daugelyje Vokietijos kelių užmiestyje galioja ribojimai. Dideli ir platūs automobiliai kairėje pusėje susiaurino praėjimą, todėl gelbėjimo koridorius tapo per siauras specialiosioms tarnyboms.

    Kas Vokietijoje laikoma pažeidimu

    Vokietijoje keliuose su keliomis juostomis viena kryptimi už gyvenviečių ribų sunkvežimiai, kurių leistina masė viršija 3,5 tonos, ir motorinės transporto priemonės su priekabomis paprastai negali važiuoti kairiąja juosta. Jei kelias turi bent tris juostas, tokios transporto priemonės gali naudotis dešiniąja ir vidurine juostomis, o kairė paliekama lengvesniam transportui.

    Išimtis taikoma tuomet, kai kairiąją juostą būtina trumpam užimti dėl manevro, pavyzdžiui, rengiantis išvažiavimui ar keičiant kryptį pagal kelio ženklus. Vis dėlto spūstyje, kai formuojamas gelbėjimo koridorius, tokie manevrai vertinami itin griežtai, nes kiekviena sekundė gali kainuoti gyvybę.

    Už fiksuotą pažeidimą kiekvienas iš trijų vairuotojų gavo 240 eurų baudą ir po 2 baudos taškus. Skaudžiausia sankcija tapo laikinas vairuotojo pažymėjimo sulaikymas, nes pareigūnai situaciją įvertino kaip realiai trukdžiusią tarnybų judėjimui.

    Gelbėjimo koridorius: kaip jis turi atrodyti

    Gelbėjimo koridorius yra laisva erdvė tarp automobilių eismo juostose, skirta greitosios pagalbos, policijos ir ugniagesių transportui pasiekti avarijos vietą per spūstį. Vien tik avarinė juosta ne visada padeda, nes ji gali būti užblokuota sugedusių automobilių, nuolaužų ar kitų kliūčių.

    Praktinis principas paprastas: pastebėjus spūstį nereikia laukti sirenų, o nedelsiant pasitraukti į šonus ir palikti aiškų pravažiavimą per vidurį. Automobiliai kairiausioje juostoje traukiasi į kairę, o visi likusieji, įskaitant vidurines ir dešiniąsias juostas, traukiasi į dešinę, kad susidarytų platus praėjimas.

    Kuo tai aktualu ir už Lietuvos ribų

    Panašūs ribojimai sunkiasvorėms transporto priemonėms taikomi ir kitose šalyse, o taisyklių sugriežtinimas dažnai siejamas su saugumu ir spūsčių mažinimu. Pavyzdžiui, Lenkijoje nuo 2023 metais liepos mėnesio įsigaliojo draudimas sunkvežimiams, kurių leistina masė viršija 3,5 tonos, lenkti greitkeliuose ir automagistralėse, jei yra tik dvi juostos kiekviena kryptimi.

    Lenkijoje už tokį pažeidimą numatyta 1 000 zlotų bauda, kuri pagal dabartinį kursą sudaro apie 230 eurų, ir 8 baudos taškai. Pakartotinai per dvejus metus nusižengus bauda didėja iki 2 000 zlotų, tai yra apie 460 eurų.

    Specialistai pabrėžia, kad gelbėjimo koridorius yra skirtas tik tarnyboms, o bandymai juo važiuoti siekiant išvažiuoti iš spūsties vertinami kaip itin pavojingi. Jei toks elgesys sukelia grėsmę eismo saugumui, kai kuriais atvejais gali būti taikomas ne tik didesnis piniginis įkainis, bet ir laikinas teisių atėmimas ar bylos perdavimas teismui.