CP v2

Tag: Kelių eismo taisyklės

  • Blykstelėjo fotoradaras? Štai kada nuotrauka keliauja į šiukšliadėžę ir baudos nebus

    Blykstelėjo fotoradaras? Štai kada nuotrauka keliauja į šiukšliadėžę ir baudos nebus

    Daugeliui vairuotojų fotoradaro blykstė atrodo kaip galutinis nuosprendis, tačiau vien šviesos blyksnis dar nereiškia, kad bauda neišvengiama. Šiuolaikinės sistemos gali fiksuoti pažeidimą ir su blykste, ir be jos, o galutinį sprendimą dažnai lemia visai kiti dalykai.

    Fotoradarai blykstę naudoja tam, kad numeriai ir automobilio vaizdas būtų aiškūs prastesnėmis apšvietimo sąlygomis, tačiau dalis įrangos gali fotografuoti ir be papildomo apšvietimo. Todėl taisyklė paprasta: blykstė negarantuoja baudos, bet ir jos nebuvimas negarantuoja, kad pažeidimas nebuvo užfiksuotas.

    Ne blykstė sprendžia, o patikra

    Net jei sistema padaro nuotrauką, ji dar turi praeiti patikrą: vertinama, ar įmanoma aiškiai identifikuoti transporto priemonę ir jos valstybinį numerį. Jei vaizdas neryškus, numeris neįskaitomas, užstoja purvas, lietus ar akinantis atspindys, tokia medžiaga gali būti pripažinta netinkama.

    Praktikoje nuotraukos atmetamos ir tada, kai kadre neįmanoma vienareikšmiškai susieti greičio su konkrečiu automobiliu. Tai ypač aktualu vietose, kur vienu metu užfiksuojamos kelios transporto priemonės, o įranga ar kameros kampas neleidžia tiksliai nustatyti, kuri iš jų viršijo leistiną greitį.

    Kokiu greičiu fiksuoja pažeidimą?

    Tarp vairuotojų vis dar gajus mitas, kad fotoradarai pradeda veikti tik viršijus greitį 20 kilometrų per valandą ar daugiau. Iš dalies toks įspūdis galėjo susiformuoti anksčiau, kai dėl didelių srautų praktikoje buvo taikomos didesnės „tolerancijos“, kad sistemos būtų pajėgios apdoroti pažeidimus.

    Šiandien tokia taisyklė nėra pagrįsta: įranga paprastai dirba su nustatyta matavimo paklaida, o pažeidimas fiksuojamas tada, kai viršijimas peržengia leistiną ribą pagal taikomą tvarką. Svarbu ir tai, kad automobilio spidometras dažniausiai rodo kiek didesnį greitį nei realus, tad skydelyje matomi skaičiai ne visuomet sutampa su tuo, ką užfiksuoja matavimo prietaisas.

    Kada laiško dar galima nesulaukti

    Net jei nuotrauka tinkama, pranešimas savininką pasiekia ne iš karto. Korespondencija gali ateiti po kelių, keliolikos ar dar daugiau dienų, priklausomai nuo administravimo ir patikrų eigos, todėl kelių dienų tyla po pravažiavimo pro fotoradarą dar nereiškia, kad pažeidimas „dingo“.

    Jeigu medžiaga patvirtinama, transporto priemonės savininkui išsiunčiama informacija apie fiksuotą pažeidimą ir tolesnius veiksmus. Paprastai pateikiamos galimybės prisiimti atsakomybę, nurodyti, kas vairavo automobilį, arba atsakyti pagal taikomą tvarką, jei vairuotojo nurodyti nenorima.

    Taigi, tiek blykstė, tiek jos nebuvimas yra tik detalė, o ne atsakymas, ar bauda bus skirta. Lemiamas etapas yra nuotraukos kokybės ir aplinkybių patikra: jei trūksta aiškių įrodymų, kad pažeidimą padarė būtent jūsų automobilis, nuotrauka gali taip ir likti archyve be jokių pasekmių.

  • Manote, kad fotoradaras nefotografuoja iš galo? Šis mitas gali brangiai kainuoti

    Manote, kad fotoradaras nefotografuoja iš galo? Šis mitas gali brangiai kainuoti

    Įsitikinimas, kad stacionarus fotoradaras „gaudo“ tik iš priekio, iki šiol paplitęs tarp vairuotojų. Tačiau naujesni greičio matuokliai vis dažniau fiksuoja pažeidimus abiem kryptimis, todėl pasikliauti senu mitu gali būti rizikinga.

    Šiuolaikiniai fotoradarai gerokai skiriasi nuo prieš dešimtmetį montuotų įrenginių. Dalis jų vienu metu stebi kelias eismo juostas, seka keliasdešimt transporto priemonių ir automatiškai priskiria pažeidimą konkrečiam automobiliui net intensyviame sraute.

    Ankstesnės kartos stacionarūs įrenginiai dažniausiai buvo orientuoti į fotografavimą iš priekio, kad būtų matomas ne tik valstybinis numeris, bet ir vairuotojo veidas. Toks sprendimas paprastino administracinę procedūrą, nes lengviau nustatyti, kas sėdėjo prie vairo.

    Dabar keliuose naudojami ir pažangesni modeliai, pavyzdžiui, Mesta Fusion RN, MultaRadar CD ar TraffiStar SR390, turintys dvigubas fiksavimo galimybes. Tai reiškia, kad pažeidimas gali būti užfiksuotas ir tada, kai automobilis nuo įrenginio tolsta, o matomas tik galinis numeris.

    Dar viena detalė, kuri dažnai klaidina, yra fotografavimo atstumas. Praktikoje stacionarių fotoradarų veikimo zona dažniausiai siekia iki maždaug 60 metrų, tačiau realios nuotraukos neretai daromos iš mažesnio nuotolio, priklausomai nuo įrenginio tipo, eismo juostos ir fiksavimo kampo.

    Vairuotojai neretai laukia ir ryškaus blykstelėjimo, manydami, kad tik taip padaroma nuotrauka. Vis dėlto dienos metu dalis sistemų gali fotografuoti be matomo blyksnio, o vis plačiau taikomas ir infraraudonųjų spindulių apšvietimas, kurio žmogaus akis nepastebi.

    Diskusijų kelia ir vadinamoji tolerancija, nuo kada pradedama fiksuoti greičio viršijimą. Praktikoje daug kur įrenginiai sukonfigūruojami taip, kad pažeidimas registruojamas viršijus leistiną greitį maždaug nuo 11 kilometrų per valandą, tačiau tai nėra universali taisyklė ir gali skirtis pagal vietą bei nustatymus.

    Nufotografavus pažeidimą, bauda vairuotojo nepasiekia tą pačią dieną. Pagal taikomą administracinę tvarką pranešimas gali būti siunčiamas per 180 dienų nuo pažeidimo nustatymo, nors praktikoje laiškai dažniausiai atkeliauja per kelias savaites, kartu pateikiant pasirinkimus dėl atsakomybės prisiėmimo ar vairavusio asmens nurodymo.

  • Pastatėte automobilį prie savo namų? Net ir čia galite gauti baudą – štai kada rizikuojate

    Pastatėte automobilį prie savo namų? Net ir čia galite gauti baudą – štai kada rizikuojate

    Automobilį prie savo namų daugelis palieka ten, kur patogiausia išvažiuoti ar įsukti į kiemą. Tačiau vien to, kad vieta yra šalia jūsų būsto, ne visada pakanka: netinkamai pastatytas automobilis gali tapti pagrindu kviesti viešąją tvarką prižiūrinčias tarnybas ir gauti baudą.

    Dažniausios kaimynų konfliktų priežastys kyla tada, kai erdvė prieš namą nepriklauso vienam savininkui. Tai gali būti vidinis privažiavimas, bendro naudojimo teritorija ar kelias, kuriam taikoma servituto teisė, todėl taisyklės gali skirtis nuo įprasto įsivaizdavimo, kad čia galima statyti bet kaip.

    Kur baudos tikimybė didžiausia?

    Ypatingo dėmesio reikalauja gyvenamoji zona, kuri žymima specialiu kelio ženklu. Tokiose teritorijose transporto priemones leidžiama statyti tik pažymėtose vietose, o palikus automobilį bet kur, galima sulaukti baudos, nes čia galioja Kelių eismo taisyklių reikalavimai.

    Kita rizikinga situacija – kai automobilis trukdo kitiems: užstato įvažiavimą į gretimą sklypą ar kiemą, apsunkina išvažiavimą, susiaurina pravažiavimą specialiosioms tarnyboms. Net jei automobilis paliktas jums atrodžiusioje įprastoje vietoje, faktas, kad jis realiai riboja patekimą ar judėjimą, gali tapti pagrindu administracinei atsakomybei.

    Ar kaimynas gali statyti prieš jūsų namą?

    Jei vieta yra viešajame kelyje ar viešojoje erdvėje, pats faktas, kad automobilis stovi prieš jūsų namą, savaime nereiškia pažeidimo. Tačiau automobilis negali blokuoti įvažiavimo į jūsų teritoriją, taip pat turi būti laikomasi saugaus atstumo reikalavimų nuo sankryžų ir pėsčiųjų perėjų.

    Prieš ginčijantis su kaimynais ar paliekant automobilį įprastoje vietoje, verta išsiaiškinti teritorijos statusą: ar tai privati valda, bendras kiemas, vidinis kelias, servitutinis privažiavimas ar viešasis kelias. Praktikoje būtent neaiškus statusas ir skirtingi lūkesčiai dažniausiai sukelia konfliktus, kurie baigiasi pareigūnų iškvietimu.

    Ką daryti, kad išvengtumėte problemų?

    Jeigu kyla įtarimų, kad statymas gali būti vertinamas kaip trukdymas, saugiausia rinktis aiškiai sužymėtas stovėjimo vietas arba statyti savo sklype taip, kad nebūtų ribojamas kito asmens įvažiavimas. Taip pat pravartu įvertinti matomumą ir pravažumą, ypač siauruose kvartalų privažiavimuose, kur ginčai dėl parkavimo kyla dažniausiai.

    Jei konfliktas jau įsiplieskė, situaciją dažnai padeda išspręsti paprastas susitarimas su kaimynais ir aiškūs argumentai dėl teritorijos priklausomybės. Vis dėlto tais atvejais, kai paliktas automobilis pažeidžia eismo ar viešosios tvarkos reikalavimus, sprendimą gali priimti pareigūnai, o bauda tampa realia rizika net ir prie nuosavų namų.

  • Lenkijoje startuoja autonominių automobilių testų priežiūra: ką tai keičia vairuotojams ir rinkai

    Lenkijoje įsigaliojus Kelių eismo teisės pakeitimams, nuo 2026 metų birželio 24 dienos pradedama centralizuota zautomatizuotų ir autonominių automobilių bandymų priežiūra viešuosiuose keliuose. Už ją atsakingu nacionaliniu koordinatoriumi paskirtas Transporto instituto vadovas, veikiantis prižiūrint už transportą atsakingam ministrui.

    Naujasis modelis reiškia, kad bandymai nebevykdomi vien pagal atskirų projektų taisykles: nustatoma vieninga leidimų tvarka, priežiūros mechanizmai ir bendras požiūris į rizikos vertinimą. Tai laikoma pirmuoju išsamesniu bandymų valdymo karkasu šalyje, skirtu suderinti tyrimus ir užtikrinti jų skaidrumą.

    Kaip bus kontroliuojami testai?

    Koordinatorius išduos leidimus bandymams, tvarkys viešą registrą ir tikrins, ar vykdomi tyrimai atitinka išduotų leidimų sąlygas. Taip pat numatomas bendradarbiavimas su užsienio priežiūros institucijomis, kai projektai apima daugiau nei vieną valstybę.

    Priežiūros praktikoje svarbi dalis bus rizikos analizė ir atitikties vertinimas: testuojantys subjektai turės pagrįsti, kad bandymai nekels grėsmės eismo saugumui. Be to, eismo įvykiai su bandomaisiais automobiliais turės būti operatyviai registruojami ir pranešami atsakingoms institucijoms kartu pateikiant vaizdo ir garso įrašus.

    Leidimų išdavimo tvarka apima ir techninius reikalavimus, tokius kaip registravimo įranga, bei administracinį mokestį. Leidimas galės galioti iki trejų metų, o bandymai pagal vieną leidimą galės apimti iki penkių vaivadijų.

    Kodėl tai svarbu saugumui ir verslui?

    Autonominiai automobiliai dažniausiai pristatomi kaip priemonė mažinti avarijų skaičių, nes didelę dalį eismo įvykių lemia žmogiškosios klaidos. Institutas pabrėžia, kad pažangios pagalbos ir automatizavimo sistemos teoriškai gali sumažinti incidentų skaičių, tačiau tam būtinos aiškios taisyklės ir kontrolė realiomis eismo sąlygomis.

    Verslui ir mokslui ši sistema kuria labiau prognozuojamą aplinką, kurioje lengviau planuoti bandymus, derinti atsakomybes ir įrodyti atitiktį reikalavimams. Kartu tai signalas investuotojams, kad valstybė pasirengusi prižiūrėti technologijų bandymus ne ad hoc principu, o pagal standartizuotas procedūras.

    Autonominių automobilių plėtra siejama ir su logistikos bei viešojo transporto efektyvumu, ypač ten, kur trūksta profesionalių vairuotojų. Lenkijoje šis trūkumas viešai įvardijamas kaip reikšmingas ir siekia apie 200 000 žmonių, todėl automatizavimo sprendimai vertinami ir kaip ilgalaikė darbo rinkos įtampų mažinimo kryptis.

    Kas toliau: duomenys ir dirbtinis intelektas

    Kartu su priežiūros modeliu šalyje vystomi ir duomenų projektai, skirti testavimo scenarijams bei jutiklių informacijai kaupti vietinėmis sąlygomis. Tokie rinkiniai svarbūs tam, kad transporto priemonės būtų mokomos atpažinti situacijas, būdingas konkrečiai eismo infrastruktūrai, orams ir vairavimo kultūrai.

    Šie duomenys tampa pagrindu dirbtinio intelekto modeliams ir pažangioms vairavimo funkcijoms tikslinti, tačiau kartu kelia ir papildomų reikalavimų dėl atsekamumo bei atsakomybės. Todėl priežiūros institucijų vaidmuo gali tapti lemiamas, sprendžiant, kaip greitai autonominiai automobiliai iš bandymų etapų pereis į platesnį naudojimą.

  • Veži dviračius? Viena klaida su numeriais gali kainuoti iki 1 150 eurų baudą

    Veži dviračius? Viena klaida su numeriais gali kainuoti iki 1 150 eurų baudą

    Artėjant atostogų sezonui vis daugiau vairuotojų kelionėms renkasi dviračius ir juos vežasi ant galinės platformos. Tačiau keliuose vis dar kartojama viena klaida, dėl kurios galima sulaukti baudos ir nemalonumų patikros metu.

    Dažniausia problema kyla tada, kai dviračių laikiklis uždengia galinį valstybinį numerį ar žibintus. Pagal kelių eismo taisyklių logiką numeris turi būti aiškiai matomas, o jo perkelti iš gamyklinės vietos ant laikiklio savavališkai negalima.

    Jei platforma dengia numerį, daugelyje šalių taikoma praktika numato sprendimą: reikalinga papildoma, legalizuota numerio lentelė, skirta būtent bagažinei ar dviračių platformai. Ji paprastai turi sutapti su automobilio numeriu ir būti tvirtinama ant laikiklio tam skirtoje vietoje.

    Kitaip tariant, originalios lentelės atsukinėjimas ir prisukimas ant dviračių platformos laikomas pažeidimu, nes valstybiniai numeriai turi likti pritvirtinti numatytose automobilio konstrukcinėse vietose. Sustabdžius pareigūnams tai gali būti vertinama kaip važiavimas transporto priemone, neatitinkančia reikalavimų.

    Lenkijoje už tokį numerio „perkėlimą“ numatoma bauda nuo 1 500 iki 5 000 zlotų, tai yra maždaug nuo 350 iki 1 150 eurų. Planuojant kelionę per užsienio šalis verta iš anksto pasitikrinti vietos tvarką ir pasirūpinti tinkamu numerio sprendimu, kad dviračių išvyka nevirstų brangia pamoka.

  • Kauno sprendimai pėsčiųjų perėjose duoda rezultatą: nereguliuojamose – nė vienos žūties

    Kaune pastaraisiais metais nuosekliai diegiamos eismo saugumo priemonės, skirtos mažinti nelaimių riziką pėsčiųjų perėjose. Savivaldybė akcentuoja kryptinį perėjų apšvietimą, ryškesnį ženklinimą, atitvarus bei papildomus įspėjamuosius sprendimus, kurie turi skatinti vairuotojus laiku sumažinti greitį.

    Miesto pateikiami duomenys rodo išskirtinį rezultatą: nuo 2019 metų birželio iki 2025 metų gruodžio Kaune, tarp penkių didžiausių Lietuvos miestų, neužfiksuota nė vieno žuvusiojo nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose. Tuo pat metu fiksuojama ir bendra tendencija, kad sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius trejus metus iš eilės mažėja.

    „Rombai“ ir kitos priemonės

    Viena labiausiai pastebimų priemonių Kauno gatvėse – prieš pėsčiųjų perėjas ant važiuojamosios dalies žymimi rombo formos ženklai, vairuotojams primenantys apie artėjančią perėją. Šis ženklinimas Kaune pradėtas taikyti 2018 metais, o savivaldybė nurodo, kad per pirmuosius dvejus metus jis prisidėjo prie skaudžių nelaimių skaičiaus mažėjimo.

    Rombai įrengiami likus maždaug 30 ir 15 metrų iki perėjos. Idėja paprasta: jei automobilis pravažiuoja rombus nemažindamas greičio, pėsčiajam lengviau suprasti, kad transporto priemonė gali nespėti sustoti, todėl sprendimą žengti į perėją verta atidėti.

    „Statistika rodo, kad Kauno investicijos į infrastruktūros gerinimą ir saugumo priemones pasiteisina“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Be šio ženklinimo, mieste naudojami padidinto atspindžio kelio ženklai, perėjose diegiamas kryptinis apšvietimas, o sankryžose pritaikomi sprendimai, gerinantys matomumą ir pėsčiųjų judėjimo aiškumą. Kai kur įrengtos įstrižinės perėjos, leidžiančios pėstiesiems pereiti sankryžą viena faze, kai transporto srautams dega raudonas signalas.

    Kur daugiausia rizikos?

    Nors infrastruktūra gali reikšmingai sumažinti nelaimių tikimybę, avaringumo statistikoje dažnai kartojasi tas pats veiksnys: pernelyg didelis greitis ir neatsargus vairavimas. Savivaldybė pabrėžia, kad net ir efektyviausios priemonės veikia tik tada, kai eismo dalyviai laikosi taisyklių ir reaguoja į ženklinimą.

    Kaunas taip pat taiko vadinamųjų juodųjų dėmių mažinimo principą, kai prioritetas teikiamas sankryžoms ir gatvių atkarpoms, kuriose per kelerius metus pasikartoja įskaitiniai eismo įvykiai. Tokiose vietose sprendimai paprastai būna kompleksiniai: nuo šviesoforų įrengimo iki eismo srautų perplanavimo.

    Eismo valdymas ir stebėsena

    Mieste eismas vis dažniau valdomas remiantis realiais srautų duomenimis: vaizdo stebėjimo kameros ir eismo valdymo centras padeda koreguoti šviesoforų ciklus bei greičiau reaguoti į spūstis ar incidentus. Praktikoje tai leidžia mažinti staigių manevrų ir konfliktinių situacijų tikimybę, ypač intensyvaus judėjimo zonose.

    Kauno savivaldybė teigia esanti pasirengusi dalintis patirtimi su kitais miestais, svarstančiais panašius sprendimus. Pasak miesto atstovų, tikslas išlieka aiškus: kad saugesnės pėsčiųjų perėjos būtų ne pavienės išimtys, o nuoseklus standartas visame mieste.

  • Birželio 6 dieną Niūronyse renginio „Bėk bėk, žirgeli!“ metu bus ribojamas eismas trijose gatvėse

    Birželio 6 dieną Niūronyse renginio „Bėk bėk, žirgeli!“ metu bus ribojamas eismas trijose gatvėse

    Birželio 6 dieną Niūronyse, Anykščių rajone, renginio „Bėk bėk, žirgeli!“ metu bus laikinai ribojamas eismas. Apie pokyčius praneša Anykščių rajono savivaldybė.

    Ribojimai numatyti Muziejaus, Klerkamiesčio ir Niūronių vietovėje esančiose atkarpose, kuriose vyks renginio veiklos ir dalyvių judėjimas. Vairuotojams patariama iš anksto įsivertinti kelionės laiką ir rinktis alternatyvius maršrutus.

    Savivaldybė nurodo, kad visi draudimai, apvažiavimai ir laikini eismo organizavimo sprendimai bus pažymėti kelio ženklais vietoje. Dėl to rekomenduojama atidžiau stebėti ženklinimą ir laikytis pareigūnų ar organizatorių nurodymų, jei tokie bus teikiami.

    Tokio pobūdžio ribojimai per masinius renginius taikomi siekiant užtikrinti dalyvių saugumą ir sklandų renginio aptarnavimą, ypač siauresnėse vietinės reikšmės gatvėse. Kelių eismo taisyklių laikymasis ir atsargus vairavimas šiuo laikotarpiu yra itin svarbūs.

    Savivaldybė atsiprašo gyventojų ir atvykstančiųjų už laikinus nepatogumus. Planuojantiems vykti į Niūronis patariama atvykti anksčiau arba kelionę planuoti ne piko metu.

  • Oro pavojaus perspėjimas vairuojant: ką daryti mieste ir magistralėje, kad išliktumėte saugūs

    Oro pavojaus perspėjimas vairuojant: ką daryti mieste ir magistralėje, kad išliktumėte saugūs

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų vairuojant svarbiausia išlaikyti ramybę ir nekurti papildomo pavojaus eisme. Specialistai pabrėžia, kad staigūs manevrai, netikėtas stabdymas ar sustojimas važiuojamojoje dalyje gali sukelti avarijas, todėl sprendimus reikia priimti įvertinus aplinką.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijose akcentuojama, kad automobilis nėra priedanga. Transporto priemonė neapsaugo nuo skeveldrų ir smūgio bangos, be to, gali užsidegti, todėl tikslas turėtų būti kuo greičiau pasiekti saugesnę vietą.

    Jei perspėjimas užklupo mieste

    Mieste, laikantis Kelių eismo taisyklių ir netrukdant kitiems, rekomenduojama ramiai judėti link artimiausios priedangos. Jei priedangos pasiekti nepavyksta, verta ieškoti tvirto pastato ar vietos, kuri sumažintų skeveldrų riziką, pavyzdžiui, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, požeminės perėjos ar rūsio.

    Nerekomenduojama staiga stabdyti važiuojamojoje dalyje ar palikti automobilio taip, kad jis blokuotų eismą. Taip pat patariama nesustoti ant tiltų, viadukų, tuneliuose, po estakadomis, prie degalinių, energetikos infrastruktūros ar karinės paskirties objektų, taip pat didelių žmonių susibūrimo vietose.

    Pasiekus saugesnę vietą, patariama išjungti variklį, palikti transporto priemonę ir eiti į priedangą arba į pastato vidų. Jei yra galimybė, rinkitės vietas be didelių vitrinų ir langų, o įėjusiems į vidų svarbu laukti tolesnės oficialios informacijos.

    Ką daryti užmiestyje ir magistralėse

    Užmiestyje, magistralėse ir greitkeliuose rekomenduojama neviršyti leistino greičio, nepanikuoti ir nestabdyti staiga. Jei nematote ir negirdite akivaizdžių pavojaus požymių, saugiau tęsti kelionę iki artimiausios vietos, kur galima geriau apsisaugoti, pavyzdžiui, gyvenvietės, pastato ar požeminės perėjos.

    Jei girdimi sprogimai, matomas žemai skrendantis objektas ar kiti aiškūs pavojaus ženklai, patariama saugiai sustoti už važiuojamosios dalies ribų, išjungti variklį ir, jei įmanoma, palikti automobilį. Pabrėžiama, kad slėptis automobilyje, prie jo ar po juo nerekomenduojama, nes tai nesuteikia patikimos apsaugos.

    Jei šalia nėra priedangos ar pastato, rekomenduojama pasitraukti nuo transporto priemonės ir ieškoti reljefo nelygumų, pavyzdžiui, griovio, pylimo ar įdubos. Tokiu atveju patariama atsigulti, prisidengti galvą ir kaklą rankomis ar turimomis priemonėmis ir laukti, kol pavojus praeis.

    Kur sekti informaciją ir ko nepamiršti

    Jeigu nėra galimybės pasitraukti iš transporto priemonės, rekomenduojama laikytis žemiau langų linijos ir prisidengti galvą bei kaklą. Taip pat svarbu įsijungti Lietuvos radiją ar kitus oficialius informavimo kanalus ir vykdyti valstybės bei savivaldybių institucijų ir tarnybų nurodymus.

    Ekspertai primena, kad oro pavojaus situacijose kelių saugumas išlieka kritiškai svarbus: vienas neapgalvotas veiksmas gali sukelti grandininę avariją. Dėl to sprendimai turėtų būti paremti ne skuba, o aiškia logika: trauktis į priedangą, vengti rizikingų vietų ir vadovautis oficialia informacija.

    „Automobilis nėra priedanga, todėl nerekomenduojama slėptis automobilyje, prie jo ar po juo“, – pabrėžia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

  • Elektrinių paspirtukų kontrolė sugrįžta: kokias taisykles privalu žinoti prieš išriedant į gatvę

    Policija artimiausiomis savaitėmis žada daugiau dėmesio skirti elektrinių paspirtukų, kitų mikrojudumo priemonių, dviračių ir motorinių dviračių vairuotojams. Sustiprintos kontrolės metu pareigūnai tikrins, ar laikomasi Kelių eismo taisyklių ir ar eisme dalyvaujama atsakingai.

    Numatyta, kad sustiprinta kontrolė vyks 2026 metais gegužės 29–31 dienomis, birželio 1–7 dienomis ir birželio 11–13 dienomis. Birželio 1–7 dienomis organizuojama priemonė „2 Wheelers“ vykdoma Europos kelių policijos tinklo ROADPOL iniciatyva.

    Dažniausi pažeidimai ir rizikos

    Pareigūnų duomenimis, per pirmuosius šių metų mėnesius nustatyta 1 411 elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojų pažeidimų. Tarp jų užfiksuoti 196 atvejai, kai šias priemones vairavo neblaivūs asmenys.

    Didžiausią nerimą kelia šalmo nenaudojimas: fiksuota 1 089 atvejai, kai jo nebuvo dėvima. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šalmas elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams yra privalomas, o jo nesegėjimas smarkiai didina sunkių galvos traumų riziką net ir trumpose kelionėse.

    Ką būtina prisiminti prieš kelionę?

    Elektrinis paspirtukas ar kita mikrojudumo priemonė skirta vienam žmogui, todėl keleivių vežti negalima. Toks važiavimas apsunkina manevravimą ir stabdymą, o avarijos atveju sužeidimų tikimybė išauga abiem.

    Per pėsčiųjų perėją važiuoti draudžiama ne tik paspirtuku, bet ir dviračiu ar motoriniu dviračiu. Prie perėjos reikia nulipti ir transporto priemonę persivesti, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų saugumas ir aiškus eismo dalyvių elgesys.

    Važiuojant šaligatviu, pėsčiųjų ir dviračių taku ar prasilenkiant su pėsčiaisiais, greitis turi būti artimas pėsčiojo ėjimo greičiui ir negali viršyti 7 km/val. Pėsčiasis tokiose vietose turi pirmenybę, todėl svarbiausia ne greitis, o atidumas ir pagarba.

    Taip pat galioja amžiaus reikalavimai: mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti nuo 16 metų, o nuo 14 metų tai galima daryti tik išklausius mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą. Šie ribojimai skirti tam, kad į eismą patektų pasirengę ir taisykles suprantantys vairuotojai.

    Tamsiuoju paros metu ar esant prastam matomumui būtina pasirūpinti žibintais ir matomumu. Pareigūnai primena, kad ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais gali tapti esminiu veiksniu, leidžiančiu kitiems eismo dalyviams laiku pastebėti važiuojantį žmogų.

    Kada paspirtukas jau nebe paspirtukas?

    Policija atkreipia dėmesį į galingesnes priemones, kurios savo išvaizda primena paspirtukus ar motorinius dviračius, tačiau pagal parametrus nebeatitinka šių kategorijų. Jei didžiausioji naudingoji galia viršija 1 kW arba projektinis greitis didesnis nei 25 km/val., tokiai priemonei gali būti taikomi motorinėms transporto priemonėms keliami reikalavimai.

    Tokiais atvejais, norint teisėtai dalyvauti viešajame eisme, gali reikėti atlikti atitikties įvertinimą, registraciją, privalomąją techninę apžiūrą ir turėti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Be to, vairuotojui taikomi griežtesni reikalavimai, numatyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Kelių eismo taisyklėse.

    Pareigūnai pabrėžia, kad mikrojudumo priemonės suteikia patogumo ir laisvės, tačiau eisme tai vis tiek yra transporto priemonė, kuriai galioja aiškios taisyklės. Saugumas prasideda nuo paprastų sprendimų: šalmo, blaivumo, tinkamo greičio ir atsakingo elgesio šalia pėsčiųjų.

  • Papildomi vairuotojų mokymai Varėnoje: kam jie skirti, kada vyks ir kaip užsiregistruoti

    Varėnoje planuojami papildomi vairuotojų mokymai, skirti norintiems sustiprinti praktinius įgūdžius ir saugaus eismo žinias. Tokie mokymai dažniausiai aktualūs pradedantiesiems, ilgiau nevairavusiems ar siekiantiems daugiau užtikrintumo sudėtingesnėse situacijose.

    Skirtingai nei privalomas vairuotojų rengimas, papildomi mokymai paprastai orientuojasi į realias kasdienes situacijas: saugų greičio pasirinkimą, manevravimą, atstumų laikymąsi ir rizikų numatymą. Dalis programų taip pat apima vairavimą prastesnėmis oro sąlygomis ar intensyvesniame sraute, kai klaidos kaina didžiausia.

    Organizatoriai kviečia registruotis iš anksto, nes vietų skaičius įprastai būna ribotas, o grupės formuojamos pagal dalyvių poreikius. Tikslios mokymų datos, trukmė, vieta ir registracijos tvarka skelbiama organizatorių kanaluose, todėl prieš registruojantis verta pasitikslinti sąlygas ir reikalavimus.

    Kelių eismo saugumo ekspertai pabrėžia, kad papildomas pasirengimas ypač naudingas tiems, kurie mieste vairuoja retai, bet dažniau važiuoja užmiestyje, arba atvirkščiai. Praktikos atnaujinimas gali padėti išvengti dažniausių klaidų sankryžose, persirikiuojant ir vertinant kitų eismo dalyvių veiksmus.

    Norintiems dalyvauti rekomenduojama iš anksto įsivertinti, kokių įgūdžių labiausiai trūksta: parkavimo, važiavimo žiedinėse sankryžose, važiavimo tamsiu paros metu ar streso valdymo. Tokiu atveju mokymai tampa ne formaliu užsiėmimu, o kryptinga investicija į saugumą ir ramų vairavimą kasdien.