CP v2

Tag: Kelių eismo taisyklės

  • Telefonas ant priekinio stiklo gali brangiai kainuoti: policija baudžia už šią klaidą

    Telefonas ant priekinio stiklo gali brangiai kainuoti: policija baudžia už šią klaidą

    Telefono laikiklis automobilyje daugeliui vairuotojų atrodo saugus sprendimas, tačiau klaida dažnai slypi ne telefone, o jo tvirtinimo vietoje. Jei įrenginys ar jo laikiklis riboja matomumą per priekinį stiklą, pareigūnai tai gali vertinti kaip Kelių eismo taisyklių ir transporto priemonės techninės būklės reikalavimų pažeidimą.

    Didžiausia rizika kyla, kai laikiklis klijuojamas ant priekinio stiklo vairuotojo regėjimo zonoje, ypač arčiau akių lygio. Panašiai vertinami ir kiti matomumą trukdantys daiktai: vaizdo registratoriai, papildomi navigacijos ekranai, ant veidrodėlio kabinami papuošalai ar dideli daiktai, padėti ant prietaisų skydelio.

    Nors teisės aktuose paprastai nėra vieno konkretaus punkto, tiksliai nurodančio, kur privaloma montuoti telefono laikiklį, tai nereiškia visiškos laisvės. Policija gali remtis bendrais reikalavimais, kad transporto priemonė turi būti eksploatuojama taip, jog būtų užtikrintas pakankamas matomumas ir nekiltų pavojus eismo saugumui.

    Baudos dydis priklauso nuo situacijos ir pareigūnų vertinimo, tačiau praktikoje ji gali būti reikšminga, ypač jei akivaizdžiai trukdoma matyti kelią. Kai kuriais atvejais pareigūnai gali apsiriboti įspėjimu, bet jei įranga realiai blogina matomumą arba kelia pavojų, gali būti taikomos griežtesnės priemonės.

    Sustabojus prie šviesoforo – vis tiek vairuojate

    Vairuotojai dažnai klysta manydami, kad sustojus spūstyje ar prie raudono šviesoforo galima trumpam paimti telefoną į rankas. Teisiniu požiūriu vairuotojas ir toliau dalyvauja eisme, todėl naudojimasis telefonu rankoje gali būti traktuojamas kaip pažeidimas.

    Už naudojimąsi telefonu laikant jį rankoje vairuojant gresia 500 eurų bauda ir 12 baudos taškų. Tai galioja ir tuomet, kai automobilis trumpam sustojęs, bet vairuotojas tebėra eismo dalyvis.

    Kur montuoti, kad nekiltų problemų

    Saugiausia telefoną laikyti taip, kad jis neuždengtų matomumo per priekinį stiklą ir nereikalautų nukreipti akių nuo kelio. Dėl to populiarėja laikikliai, tvirtinami prie ventiliacijos grotelių arba prietaisų skydelio zonose, kurios netrukdo regėjimo laukui.

    Naujesniuose automobiliuose verta naudotis gamykliniais sprendimais, tokiais kaip „Android Auto“ ar „Apple CarPlay“, kai navigacija ir skambučiai valdomi per automobilio ekraną. Tai sumažina poreikį liesti telefoną ir padeda išvengti situacijų, kai dėl netinkamai parinktos laikiklio vietos kyla rizika gauti baudą ar sukelti avariją.

  • Blykstelėjo fotoradaras? Daugelis klysta: štai kada baudos galite ir negauti

    Blykstelėjo fotoradaras? Daugelis klysta: štai kada baudos galite ir negauti

    Kodėl nuotrauka dar nereiškia baudos

    Fotoradaro blykstė daugeliui vairuotojų atrodo kaip aiškus signalas, kad bauda jau pakeliui. Tačiau vien pats užfiksuotas kadras dar nėra automatinė nuobauda, nes kiekvienas įrašas papildomai tikrinamas, o dalis nuotraukų atmetamos.

    Priežastys paprastos: įranga periodiškai testuojama ir aptarnaujama, todėl gali „fotografuoti“ per patikras. Be to, kartais sistema užfiksuoja ribinį greitį, kai realus pažeidimas dar patenka į taikomą matavimo paklaidą.

    Paklaida ir tolerancija: kur dažniausiai slypi nesusipratimas

    Praktikoje baudos dažniau pasiekia tuos, kurie greitį viršijo ne keliais, o didesniu skaičiumi kilometrų per valandą. Taip yra todėl, kad vertinant pažeidimą paprastai įskaičiuojama matavimo paklaida ir tik tuomet sprendžiama, ar pažeidimas pakankamas sankcijai.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad fotoradarai „pradeda veikti“ tik viršijus leistiną greitį maždaug 11 kilometrų per valandą, kaip neretai kalbama tarp vairuotojų. Skirtingose sistemose ir skirtingomis sąlygomis slenkstis gali skirtis, o galutinį sprendimą lemia vertinimas po užfiksavimo.

    Kada kadras atmetamas, o kada siunčiamas pranešimas

    Užfiksuotą medžiagą specialistai vertina pagal kelis kriterijus: ar aiškiai matomas automobilis ir valstybinis numeris, ar matavimas atliktas korektiškai, ar nebuvo techninių trikdžių. Jei numeris neįskaitomas, vaizdą sugadino oro sąlygos ar užfiksuota klaida, įrašas gali būti atmestas.

    Kai fiksacija patvirtinama, transporto priemonės savininkui siunčiamas pranešimas su esminiais duomenimis: data, laikas, vieta, užfiksuotas greitis ir tuo metu galiojęs ribojimas. Tokiame pranešime paprastai pateikiama ir nuotrauka, leidžianti identifikuoti automobilį.

    Gauta korespondencija dažniausiai leidžia pasirinkti vieną iš kelių veiksmų: sutikti su bauda, nesutikti, arba nurodyti, kas vairavo automobilį pažeidimo metu. Net jei pranešimas neateina iškart, tai dar nereiškia, kad situacija „išnyko“: terminai ir tolesnė eiga priklauso nuo konkrečios bylos ir procedūrų.

    Greitį fiksuoja ne tik stacionarūs fotoradarai, bet ir vidutinio greičio matavimo ruožai bei sistemos, stebinčios važiavimą per raudoną signalą. Vidutinio greičio matavimo atveju automobilis registruojamas įvažiuojant ir išvažiuojant iš kontroliuojamo kelio ruožo, o sankciją lemia apskaičiuotas vidutinis greitis.

  • Naujos taisyklės jau smogia: vairuotojai masiškai praranda teises, skaičiai stebina

    Naujos taisyklės jau smogia: vairuotojai masiškai praranda teises, skaičiai stebina

    Nebegalima greitai „nusinulinti“

    Ilgus metus vairuotojai, sukaupę daug baudos taškų, galėjo registruotis į kursus ir po jų sumažinti taškų skaičių šešiais. Nuo 2026 metų birželio 3 dienos įsigaliojus pakeitimams, už dalį pavojingiausių pažeidimų tokia galimybė uždaryta, o pasekmės jau matomos statistikoje.

    Svarbiausia naujovė ta, kad už tam tikrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus baudos taškai nebegali būti panaikinti anksčiau per mokymus. Jie iš eismo dalyvio apskaitos dingsta tik praėjus vieniems metams nuo baudos už konkrečią veiką apmokėjimo.

    Limitai griežti, pasekmės brangios

    Vairuotojams, turintiems teisę vairuoti ilgiau nei vienus metus, galioja 24 baudos taškų riba. Ją viršijus, žmogus nukreipiamas į kvalifikacijos patikrinimą, o neišlaikius teorijos ir praktikos egzamino prarandama teisė vairuoti.

    Naujokams, kurie vairuoja trumpiau nei vienus metus, riba mažesnė ir siekia 20 taškų. Viršijimas reiškia ne tik teisių praradimą, bet ir būtinybę iš naujo baigti vairavimo kursus bei perlaikyti egzaminus.

    Ši procedūra daugeliui tampa ne tik nervų išbandymu, bet ir realiomis išlaidomis. Be to, kelių dešimtmečių senumo patirtis ne visada padeda, nes šiuolaikiniai egzaminai vertinami kaip reiklesni, o grįžimas prie mokymų ir testų gali užtrukti.

    Skaičiai rodo lūžį

    Pagal policijos apibendrintus duomenis, 2026 metų birželį nustatyta 3 427 atvejai, kai vairuotojai viršijo leistiną baudos taškų limitą. Per pirmąsias aštuonias 2026 metų liepos dienas tokių atvejų fiksuota dar 1 267.

    Palyginimui, 2026 metų sausio–gegužės laikotarpiu mėnesio vidurkis siekė 3 012 vairuotojų, o 2025 metais mėnesio vidurkis buvo apie 2 800. Ekstrapoliuojant liepos pradžios tempą, vien 2026 metų liepą viršijusiųjų limitą skaičius gali priartėti prie maždaug 4 900.

    Tokia dinamika leidžia daryti išvadą, kad po pakeitimų teises dėl taškų limito gali prarasti gerokai daugiau žmonių nei anksčiau. Jei tendencija išliktų visus metus, metinis skaičius galėtų augti nuo daugiau kaip 33 000 2025 metais iki daugiau kaip 50 000.

    Greičio viršijimas – pagrindinė rizika

    Vienas reikšmingiausių pakeitimų palietė greičio viršijimą daugiau nei 30 kilometrų per valandą. Tai svarbu todėl, kad greitis išlieka dažniausia priežastis, dėl kurios keliuose skiriamos baudos, ir būtent jis labiausiai susijęs su avarijų rizika.

    Pokyčiai atsispindi ir mokymų centruose: po 2026 metų birželio 3 dienos kursų, kuriais anksčiau mažinti taškai, dalyvių skaičius, vertinant atskirų centrų tendencijas, smuko daugiau nei 60 proc. lyginant su 2026 metų pradžios vidurkiu, ir daugiau nei 50 proc. lyginant su 2025 metų vidurkiu.

    Naujoji tvarka remiasi principu, kad pavojingiausi pažeidimai turi turėti ilgiau trunkančias pasekmes, o ne būti „sutvarkomi“ per kelias valandas trunkančius mokymus. Praktinis rezultatas aiškus: vairuotojams, linkusiems rizikuoti, teisių netekimo tikimybė pastebimai išaugo, o saugumo efektas priklausys nuo to, ar keisis elgesys kelyje.

  • Nematei blykstės, bet bauda vis tiek gali ateiti: kaip veikia naujieji fotoradarai

    Nematei blykstės, bet bauda vis tiek gali ateiti: kaip veikia naujieji fotoradarai

    Įsitikinimas, kad fotoradaras privalo ryškiai blykstelėti, šiandien vis dažniau nebeatitinka realybės. Modernios greičio kontrolės sistemos gali užfiksuoti pažeidimą ir be matomos blykstės, todėl vairuotojas apie galimą nuotrauką neretai sužino tik gavęs oficialią korespondenciją.

    Matomos šviesos gali tiesiog nereikėti: dieną dažnai pakanka natūralios šviesos, o sutemus naudojami kiti apšvietimo sprendimai. Dalis įrangos pasitelkia silpnesnę raudoną šviesą arba infraraudonuosius spindulius, kurių žmogaus akis beveik nefiksuoja, tačiau kamera užfiksuoja aiškų vaizdą.

    Kaip fiksuojamas pažeidimas?

    Šiuolaikiniai prietaisai remiasi didelio jautrumo kameromis ir automatinėmis numerių atpažinimo sistemomis. Tokia įranga gali užfiksuoti automobilį, valstybinį numerį, važiavimo kryptį, eismo juostą, taip pat vietą ir laiką, o prireikus ir papildomas identifikavimo detales.

    Skirtingai nei senesni modeliai, nauji fotoradarai dažnai stebi kelias eismo juostas vienu metu ir gali matuoti kelių transporto priemonių greitį paraleliai. Tai mažina riziką, kad pažeidimas bus priskirtas ne tam automobiliui, net jei greta važiavo kita transporto priemonė.

    Kodėl blykstė neparodo, ar bus bauda?

    Net jei blykstė buvo matoma, tai dar nereiškia, kad nufotografuotas būtent jūsų automobilis. Priklausomai nuo konkretaus įrenginio konfigūracijos, jis gali fiksuoti transportą gretimoje juostoje arba net priešpriešiniame sraute, jei taip sureguliuotas matavimo taškas.

    Be to, pati nuotrauka dar nėra automatinė bauda. Užfiksuota medžiaga turi būti tinkama pažeidimui patvirtinti ir transporto priemonei identifikuoti, o tik tada pradedama administracinė procedūra dėl įvykio.

    Ko tikėtis gavus laišką?

    Pirmasis pranešimas ne visada būna jau išrašyta bauda. Transporto priemonės savininkui paprastai pateikiama informacija apie užfiksuotą įvykį ir dokumentai, skirti nurodyti, kas vairavo, arba pateikti kitą reikalingą paaiškinimą pagal taikomą procedūrą.

    Tolimesni veiksmai priklauso nuo pateikto atsakymo: institucija gali skirti baudą, kreiptis į nurodytą vairuotoją arba, jei kyla ginčas ar nėra duomenų, perduoti klausimą nagrinėti teismui. Praktikoje tai reiškia viena: blykstės nebuvimas nėra patikimas ženklas, kad pažeidimas nebuvo užfiksuotas.

  • Blykstelėjo fotoradaras? Štai kada nuotrauka keliauja į šiukšliadėžę ir baudos nebus

    Blykstelėjo fotoradaras? Štai kada nuotrauka keliauja į šiukšliadėžę ir baudos nebus

    Daugeliui vairuotojų fotoradaro blykstė atrodo kaip galutinis nuosprendis, tačiau vien šviesos blyksnis dar nereiškia, kad bauda neišvengiama. Šiuolaikinės sistemos gali fiksuoti pažeidimą ir su blykste, ir be jos, o galutinį sprendimą dažnai lemia visai kiti dalykai.

    Fotoradarai blykstę naudoja tam, kad numeriai ir automobilio vaizdas būtų aiškūs prastesnėmis apšvietimo sąlygomis, tačiau dalis įrangos gali fotografuoti ir be papildomo apšvietimo. Todėl taisyklė paprasta: blykstė negarantuoja baudos, bet ir jos nebuvimas negarantuoja, kad pažeidimas nebuvo užfiksuotas.

    Ne blykstė sprendžia, o patikra

    Net jei sistema padaro nuotrauką, ji dar turi praeiti patikrą: vertinama, ar įmanoma aiškiai identifikuoti transporto priemonę ir jos valstybinį numerį. Jei vaizdas neryškus, numeris neįskaitomas, užstoja purvas, lietus ar akinantis atspindys, tokia medžiaga gali būti pripažinta netinkama.

    Praktikoje nuotraukos atmetamos ir tada, kai kadre neįmanoma vienareikšmiškai susieti greičio su konkrečiu automobiliu. Tai ypač aktualu vietose, kur vienu metu užfiksuojamos kelios transporto priemonės, o įranga ar kameros kampas neleidžia tiksliai nustatyti, kuri iš jų viršijo leistiną greitį.

    Kokiu greičiu fiksuoja pažeidimą?

    Tarp vairuotojų vis dar gajus mitas, kad fotoradarai pradeda veikti tik viršijus greitį 20 kilometrų per valandą ar daugiau. Iš dalies toks įspūdis galėjo susiformuoti anksčiau, kai dėl didelių srautų praktikoje buvo taikomos didesnės „tolerancijos“, kad sistemos būtų pajėgios apdoroti pažeidimus.

    Šiandien tokia taisyklė nėra pagrįsta: įranga paprastai dirba su nustatyta matavimo paklaida, o pažeidimas fiksuojamas tada, kai viršijimas peržengia leistiną ribą pagal taikomą tvarką. Svarbu ir tai, kad automobilio spidometras dažniausiai rodo kiek didesnį greitį nei realus, tad skydelyje matomi skaičiai ne visuomet sutampa su tuo, ką užfiksuoja matavimo prietaisas.

    Kada laiško dar galima nesulaukti

    Net jei nuotrauka tinkama, pranešimas savininką pasiekia ne iš karto. Korespondencija gali ateiti po kelių, keliolikos ar dar daugiau dienų, priklausomai nuo administravimo ir patikrų eigos, todėl kelių dienų tyla po pravažiavimo pro fotoradarą dar nereiškia, kad pažeidimas „dingo“.

    Jeigu medžiaga patvirtinama, transporto priemonės savininkui išsiunčiama informacija apie fiksuotą pažeidimą ir tolesnius veiksmus. Paprastai pateikiamos galimybės prisiimti atsakomybę, nurodyti, kas vairavo automobilį, arba atsakyti pagal taikomą tvarką, jei vairuotojo nurodyti nenorima.

    Taigi, tiek blykstė, tiek jos nebuvimas yra tik detalė, o ne atsakymas, ar bauda bus skirta. Lemiamas etapas yra nuotraukos kokybės ir aplinkybių patikra: jei trūksta aiškių įrodymų, kad pažeidimą padarė būtent jūsų automobilis, nuotrauka gali taip ir likti archyve be jokių pasekmių.

  • Manote, kad fotoradaras nefotografuoja iš galo? Šis mitas gali brangiai kainuoti

    Manote, kad fotoradaras nefotografuoja iš galo? Šis mitas gali brangiai kainuoti

    Įsitikinimas, kad stacionarus fotoradaras „gaudo“ tik iš priekio, iki šiol paplitęs tarp vairuotojų. Tačiau naujesni greičio matuokliai vis dažniau fiksuoja pažeidimus abiem kryptimis, todėl pasikliauti senu mitu gali būti rizikinga.

    Šiuolaikiniai fotoradarai gerokai skiriasi nuo prieš dešimtmetį montuotų įrenginių. Dalis jų vienu metu stebi kelias eismo juostas, seka keliasdešimt transporto priemonių ir automatiškai priskiria pažeidimą konkrečiam automobiliui net intensyviame sraute.

    Ankstesnės kartos stacionarūs įrenginiai dažniausiai buvo orientuoti į fotografavimą iš priekio, kad būtų matomas ne tik valstybinis numeris, bet ir vairuotojo veidas. Toks sprendimas paprastino administracinę procedūrą, nes lengviau nustatyti, kas sėdėjo prie vairo.

    Dabar keliuose naudojami ir pažangesni modeliai, pavyzdžiui, Mesta Fusion RN, MultaRadar CD ar TraffiStar SR390, turintys dvigubas fiksavimo galimybes. Tai reiškia, kad pažeidimas gali būti užfiksuotas ir tada, kai automobilis nuo įrenginio tolsta, o matomas tik galinis numeris.

    Dar viena detalė, kuri dažnai klaidina, yra fotografavimo atstumas. Praktikoje stacionarių fotoradarų veikimo zona dažniausiai siekia iki maždaug 60 metrų, tačiau realios nuotraukos neretai daromos iš mažesnio nuotolio, priklausomai nuo įrenginio tipo, eismo juostos ir fiksavimo kampo.

    Vairuotojai neretai laukia ir ryškaus blykstelėjimo, manydami, kad tik taip padaroma nuotrauka. Vis dėlto dienos metu dalis sistemų gali fotografuoti be matomo blyksnio, o vis plačiau taikomas ir infraraudonųjų spindulių apšvietimas, kurio žmogaus akis nepastebi.

    Diskusijų kelia ir vadinamoji tolerancija, nuo kada pradedama fiksuoti greičio viršijimą. Praktikoje daug kur įrenginiai sukonfigūruojami taip, kad pažeidimas registruojamas viršijus leistiną greitį maždaug nuo 11 kilometrų per valandą, tačiau tai nėra universali taisyklė ir gali skirtis pagal vietą bei nustatymus.

    Nufotografavus pažeidimą, bauda vairuotojo nepasiekia tą pačią dieną. Pagal taikomą administracinę tvarką pranešimas gali būti siunčiamas per 180 dienų nuo pažeidimo nustatymo, nors praktikoje laiškai dažniausiai atkeliauja per kelias savaites, kartu pateikiant pasirinkimus dėl atsakomybės prisiėmimo ar vairavusio asmens nurodymo.

  • Pastatėte automobilį prie savo namų? Net ir čia galite gauti baudą – štai kada rizikuojate

    Pastatėte automobilį prie savo namų? Net ir čia galite gauti baudą – štai kada rizikuojate

    Automobilį prie savo namų daugelis palieka ten, kur patogiausia išvažiuoti ar įsukti į kiemą. Tačiau vien to, kad vieta yra šalia jūsų būsto, ne visada pakanka: netinkamai pastatytas automobilis gali tapti pagrindu kviesti viešąją tvarką prižiūrinčias tarnybas ir gauti baudą.

    Dažniausios kaimynų konfliktų priežastys kyla tada, kai erdvė prieš namą nepriklauso vienam savininkui. Tai gali būti vidinis privažiavimas, bendro naudojimo teritorija ar kelias, kuriam taikoma servituto teisė, todėl taisyklės gali skirtis nuo įprasto įsivaizdavimo, kad čia galima statyti bet kaip.

    Kur baudos tikimybė didžiausia?

    Ypatingo dėmesio reikalauja gyvenamoji zona, kuri žymima specialiu kelio ženklu. Tokiose teritorijose transporto priemones leidžiama statyti tik pažymėtose vietose, o palikus automobilį bet kur, galima sulaukti baudos, nes čia galioja Kelių eismo taisyklių reikalavimai.

    Kita rizikinga situacija – kai automobilis trukdo kitiems: užstato įvažiavimą į gretimą sklypą ar kiemą, apsunkina išvažiavimą, susiaurina pravažiavimą specialiosioms tarnyboms. Net jei automobilis paliktas jums atrodžiusioje įprastoje vietoje, faktas, kad jis realiai riboja patekimą ar judėjimą, gali tapti pagrindu administracinei atsakomybei.

    Ar kaimynas gali statyti prieš jūsų namą?

    Jei vieta yra viešajame kelyje ar viešojoje erdvėje, pats faktas, kad automobilis stovi prieš jūsų namą, savaime nereiškia pažeidimo. Tačiau automobilis negali blokuoti įvažiavimo į jūsų teritoriją, taip pat turi būti laikomasi saugaus atstumo reikalavimų nuo sankryžų ir pėsčiųjų perėjų.

    Prieš ginčijantis su kaimynais ar paliekant automobilį įprastoje vietoje, verta išsiaiškinti teritorijos statusą: ar tai privati valda, bendras kiemas, vidinis kelias, servitutinis privažiavimas ar viešasis kelias. Praktikoje būtent neaiškus statusas ir skirtingi lūkesčiai dažniausiai sukelia konfliktus, kurie baigiasi pareigūnų iškvietimu.

    Ką daryti, kad išvengtumėte problemų?

    Jeigu kyla įtarimų, kad statymas gali būti vertinamas kaip trukdymas, saugiausia rinktis aiškiai sužymėtas stovėjimo vietas arba statyti savo sklype taip, kad nebūtų ribojamas kito asmens įvažiavimas. Taip pat pravartu įvertinti matomumą ir pravažumą, ypač siauruose kvartalų privažiavimuose, kur ginčai dėl parkavimo kyla dažniausiai.

    Jei konfliktas jau įsiplieskė, situaciją dažnai padeda išspręsti paprastas susitarimas su kaimynais ir aiškūs argumentai dėl teritorijos priklausomybės. Vis dėlto tais atvejais, kai paliktas automobilis pažeidžia eismo ar viešosios tvarkos reikalavimus, sprendimą gali priimti pareigūnai, o bauda tampa realia rizika net ir prie nuosavų namų.

  • Lenkijoje startuoja autonominių automobilių testų priežiūra: ką tai keičia vairuotojams ir rinkai

    Lenkijoje įsigaliojus Kelių eismo teisės pakeitimams, nuo 2026 metų birželio 24 dienos pradedama centralizuota zautomatizuotų ir autonominių automobilių bandymų priežiūra viešuosiuose keliuose. Už ją atsakingu nacionaliniu koordinatoriumi paskirtas Transporto instituto vadovas, veikiantis prižiūrint už transportą atsakingam ministrui.

    Naujasis modelis reiškia, kad bandymai nebevykdomi vien pagal atskirų projektų taisykles: nustatoma vieninga leidimų tvarka, priežiūros mechanizmai ir bendras požiūris į rizikos vertinimą. Tai laikoma pirmuoju išsamesniu bandymų valdymo karkasu šalyje, skirtu suderinti tyrimus ir užtikrinti jų skaidrumą.

    Kaip bus kontroliuojami testai?

    Koordinatorius išduos leidimus bandymams, tvarkys viešą registrą ir tikrins, ar vykdomi tyrimai atitinka išduotų leidimų sąlygas. Taip pat numatomas bendradarbiavimas su užsienio priežiūros institucijomis, kai projektai apima daugiau nei vieną valstybę.

    Priežiūros praktikoje svarbi dalis bus rizikos analizė ir atitikties vertinimas: testuojantys subjektai turės pagrįsti, kad bandymai nekels grėsmės eismo saugumui. Be to, eismo įvykiai su bandomaisiais automobiliais turės būti operatyviai registruojami ir pranešami atsakingoms institucijoms kartu pateikiant vaizdo ir garso įrašus.

    Leidimų išdavimo tvarka apima ir techninius reikalavimus, tokius kaip registravimo įranga, bei administracinį mokestį. Leidimas galės galioti iki trejų metų, o bandymai pagal vieną leidimą galės apimti iki penkių vaivadijų.

    Kodėl tai svarbu saugumui ir verslui?

    Autonominiai automobiliai dažniausiai pristatomi kaip priemonė mažinti avarijų skaičių, nes didelę dalį eismo įvykių lemia žmogiškosios klaidos. Institutas pabrėžia, kad pažangios pagalbos ir automatizavimo sistemos teoriškai gali sumažinti incidentų skaičių, tačiau tam būtinos aiškios taisyklės ir kontrolė realiomis eismo sąlygomis.

    Verslui ir mokslui ši sistema kuria labiau prognozuojamą aplinką, kurioje lengviau planuoti bandymus, derinti atsakomybes ir įrodyti atitiktį reikalavimams. Kartu tai signalas investuotojams, kad valstybė pasirengusi prižiūrėti technologijų bandymus ne ad hoc principu, o pagal standartizuotas procedūras.

    Autonominių automobilių plėtra siejama ir su logistikos bei viešojo transporto efektyvumu, ypač ten, kur trūksta profesionalių vairuotojų. Lenkijoje šis trūkumas viešai įvardijamas kaip reikšmingas ir siekia apie 200 000 žmonių, todėl automatizavimo sprendimai vertinami ir kaip ilgalaikė darbo rinkos įtampų mažinimo kryptis.

    Kas toliau: duomenys ir dirbtinis intelektas

    Kartu su priežiūros modeliu šalyje vystomi ir duomenų projektai, skirti testavimo scenarijams bei jutiklių informacijai kaupti vietinėmis sąlygomis. Tokie rinkiniai svarbūs tam, kad transporto priemonės būtų mokomos atpažinti situacijas, būdingas konkrečiai eismo infrastruktūrai, orams ir vairavimo kultūrai.

    Šie duomenys tampa pagrindu dirbtinio intelekto modeliams ir pažangioms vairavimo funkcijoms tikslinti, tačiau kartu kelia ir papildomų reikalavimų dėl atsekamumo bei atsakomybės. Todėl priežiūros institucijų vaidmuo gali tapti lemiamas, sprendžiant, kaip greitai autonominiai automobiliai iš bandymų etapų pereis į platesnį naudojimą.

  • Veži dviračius? Viena klaida su numeriais gali kainuoti iki 1 150 eurų baudą

    Veži dviračius? Viena klaida su numeriais gali kainuoti iki 1 150 eurų baudą

    Artėjant atostogų sezonui vis daugiau vairuotojų kelionėms renkasi dviračius ir juos vežasi ant galinės platformos. Tačiau keliuose vis dar kartojama viena klaida, dėl kurios galima sulaukti baudos ir nemalonumų patikros metu.

    Dažniausia problema kyla tada, kai dviračių laikiklis uždengia galinį valstybinį numerį ar žibintus. Pagal kelių eismo taisyklių logiką numeris turi būti aiškiai matomas, o jo perkelti iš gamyklinės vietos ant laikiklio savavališkai negalima.

    Jei platforma dengia numerį, daugelyje šalių taikoma praktika numato sprendimą: reikalinga papildoma, legalizuota numerio lentelė, skirta būtent bagažinei ar dviračių platformai. Ji paprastai turi sutapti su automobilio numeriu ir būti tvirtinama ant laikiklio tam skirtoje vietoje.

    Kitaip tariant, originalios lentelės atsukinėjimas ir prisukimas ant dviračių platformos laikomas pažeidimu, nes valstybiniai numeriai turi likti pritvirtinti numatytose automobilio konstrukcinėse vietose. Sustabdžius pareigūnams tai gali būti vertinama kaip važiavimas transporto priemone, neatitinkančia reikalavimų.

    Lenkijoje už tokį numerio „perkėlimą“ numatoma bauda nuo 1 500 iki 5 000 zlotų, tai yra maždaug nuo 350 iki 1 150 eurų. Planuojant kelionę per užsienio šalis verta iš anksto pasitikrinti vietos tvarką ir pasirūpinti tinkamu numerio sprendimu, kad dviračių išvyka nevirstų brangia pamoka.

  • Kauno sprendimai pėsčiųjų perėjose duoda rezultatą: nereguliuojamose – nė vienos žūties

    Kaune pastaraisiais metais nuosekliai diegiamos eismo saugumo priemonės, skirtos mažinti nelaimių riziką pėsčiųjų perėjose. Savivaldybė akcentuoja kryptinį perėjų apšvietimą, ryškesnį ženklinimą, atitvarus bei papildomus įspėjamuosius sprendimus, kurie turi skatinti vairuotojus laiku sumažinti greitį.

    Miesto pateikiami duomenys rodo išskirtinį rezultatą: nuo 2019 metų birželio iki 2025 metų gruodžio Kaune, tarp penkių didžiausių Lietuvos miestų, neužfiksuota nė vieno žuvusiojo nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose. Tuo pat metu fiksuojama ir bendra tendencija, kad sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius trejus metus iš eilės mažėja.

    „Rombai“ ir kitos priemonės

    Viena labiausiai pastebimų priemonių Kauno gatvėse – prieš pėsčiųjų perėjas ant važiuojamosios dalies žymimi rombo formos ženklai, vairuotojams primenantys apie artėjančią perėją. Šis ženklinimas Kaune pradėtas taikyti 2018 metais, o savivaldybė nurodo, kad per pirmuosius dvejus metus jis prisidėjo prie skaudžių nelaimių skaičiaus mažėjimo.

    Rombai įrengiami likus maždaug 30 ir 15 metrų iki perėjos. Idėja paprasta: jei automobilis pravažiuoja rombus nemažindamas greičio, pėsčiajam lengviau suprasti, kad transporto priemonė gali nespėti sustoti, todėl sprendimą žengti į perėją verta atidėti.

    „Statistika rodo, kad Kauno investicijos į infrastruktūros gerinimą ir saugumo priemones pasiteisina“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Be šio ženklinimo, mieste naudojami padidinto atspindžio kelio ženklai, perėjose diegiamas kryptinis apšvietimas, o sankryžose pritaikomi sprendimai, gerinantys matomumą ir pėsčiųjų judėjimo aiškumą. Kai kur įrengtos įstrižinės perėjos, leidžiančios pėstiesiems pereiti sankryžą viena faze, kai transporto srautams dega raudonas signalas.

    Kur daugiausia rizikos?

    Nors infrastruktūra gali reikšmingai sumažinti nelaimių tikimybę, avaringumo statistikoje dažnai kartojasi tas pats veiksnys: pernelyg didelis greitis ir neatsargus vairavimas. Savivaldybė pabrėžia, kad net ir efektyviausios priemonės veikia tik tada, kai eismo dalyviai laikosi taisyklių ir reaguoja į ženklinimą.

    Kaunas taip pat taiko vadinamųjų juodųjų dėmių mažinimo principą, kai prioritetas teikiamas sankryžoms ir gatvių atkarpoms, kuriose per kelerius metus pasikartoja įskaitiniai eismo įvykiai. Tokiose vietose sprendimai paprastai būna kompleksiniai: nuo šviesoforų įrengimo iki eismo srautų perplanavimo.

    Eismo valdymas ir stebėsena

    Mieste eismas vis dažniau valdomas remiantis realiais srautų duomenimis: vaizdo stebėjimo kameros ir eismo valdymo centras padeda koreguoti šviesoforų ciklus bei greičiau reaguoti į spūstis ar incidentus. Praktikoje tai leidžia mažinti staigių manevrų ir konfliktinių situacijų tikimybę, ypač intensyvaus judėjimo zonose.

    Kauno savivaldybė teigia esanti pasirengusi dalintis patirtimi su kitais miestais, svarstančiais panašius sprendimus. Pasak miesto atstovų, tikslas išlieka aiškus: kad saugesnės pėsčiųjų perėjos būtų ne pavienės išimtys, o nuoseklus standartas visame mieste.