Tag: Kelių infrastruktūra

  • Lenkijoje pasirašyta sutartis: A4 atkarpa ties Krokuva bus plečiama iki trijų eismo juostų

    Lenkijoje pasirašyta daugiau nei 17,3 mln. zlotų vertės sutartis dėl autostrados A4 plėtros projekto – 24 kilometrų ruožas tarp Dulovos ir Balycų Mažosios Lenkijos vaivadijoje ateityje turėtų turėti trečią eismo juostą.

    Sutartį pasirašė Lenkijos Kelių ir automagistralių generalinė direkcija (GDDKiA), o projektavimo darbus atliks bendrovė „Autostrada II“, praneša portalas WNP.pl.

    Projektuotojui pavesta parengti visą techninę dokumentaciją, gauti būtinus derinimus ir leidimus, įskaitant statybos leidimą. Taip pat numatyta įvertinti galimą Rudno mazgo plėtrą ir keturių keliautojų aptarnavimo vietų modernizavimo poreikį.

    Nors sutartis pasirašyta dabar, statybos darbų startas numatomas tik 2030 metais, todėl vairuotojams dar teks palaukti, kol realiai pasikeis eismo sąlygos šiame intensyvaus srauto ruože.

    Po 2027 metų žada nemokamą A4 atkarpą

    Lenkijos infrastruktūros viceministras Stanislawas Bukowiecas priminė, kad autostrados A4 atkarpa tarp Katovicų ir Krokuvos šiuo metu yra mokama, nes ją valdo privatus koncesininkas.

    Pasak ministerijos planų, pasibaigus koncesijos sutarčiai 2027 metų kovo 15 dieną, šis kelias turėtų pereiti GDDKiA žinion, o važiavimas juo taps nemokamas.

    Sprendimą plėsti A4 trečiąja juosta valdžios atstovai sieja su dideliais eismo srautais. Nurodoma, kad Katovicų–Krokuvos kryptimi vidutinis paros intensyvumas jau dabar viršija 50 tūkst. automobilių.

    Projektas apims ir mazgus bei poilsio aikšteles

    Plėtra šiame regione, kaip skelbta, turėtų būti suskirstyta į tris ruožus – taip tikimasi paspartinti procesus ir lengviau organizuoti darbus.

    Pasirašyta sutartis apima ruožą Dulova – Balice I mazgas. Planuojama trečiajai juostai išnaudoti esamą žemės rezervą žaliojoje juostoje tarp priešingų krypčių važiuojamųjų dalių.

    Be paties kelio išplatinimo, projektuotojas turės parengti Rudno mazgo plėtros prielaidas ir išanalizuoti, ar būtina modernizuoti keturias MOP (keliautojų aptarnavimo vietas): Aleksandrovicų, Moravicų, Rudno ir Grojec.

  • Santakos tiltas Kaune jau ant finišo ribos: ant perdangos – beveik 2 000 tonų asfalto

    Kaune statomas Santakos tiltas tarp Užnemunės ir Brastos gatvių pasiekė vieną paskutinių etapų: po atramų ir perdangos sutvirtinimo darbų rangovai pradeda asfaltavimo darbus. Miesto savivaldybė skelbia, kad ant tilto perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto, o eismui numatytos keturios juostos.

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia, kad mieste pastaraisiais metais įgyvendinama daug transporto infrastruktūros projektų, o Santakos tiltas turėtų tapti vienu labiausiai kasdienį judėjimą keisiančių objektų. Pasak jo, iki darbų pabaigos liko užbaigti asfaltavimą ir formalias procedūras.

    „Statybų pabaiga – jau čia pat. Liko išasfaltuoti perdangą ir užbaigti formalumus“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Dar rugpjūčio pabaigoje plieninė tilto perdanga, sverianti apie 6 500 tonų, pasiekė abu Nemuno krantus. Skaičiuojama, kad jos suvirinimas ir perdangos užtraukimas ant atramų užtruko dvejus metus, o procese dalyvavo apie 100 darbuotojų.

    Kartu su važiuojamąja dalimi numatyta įrengti ir pėsčiųjų bei dviratininkų infrastruktūrą. Tai svarbu ne tik kasdieniam susisiekimui, bet ir saugesniam judėjimui per upę, kai vienoje vietoje sujungiami skirtingi transporto srautai.

    Vienoje tilto pusėje Užnemunės gatvę ir tiltą jungs viadukas su tuneliu, kur šiuo metu vyksta baigiamieji darbai: betonuojamos sienos, montuojamos saugumo priemonės ir įrengiami architektūriniai elementai. Kitoje pusėje, Brastos gatvėje, jau įrengta žiedinė sankryža, kuri turėtų padėti paskirstyti srautus.

    Santakos tiltas yra 417 metrų ilgio ir turėtų sujungti Vilijampolę bei Marvelę, taip pat pagerinti susisiekimą tarp miesto centro ir Aleksoto. Savivaldybė nurodo, kad pagrindinius darbus planuojama užbaigti ir eismą atverti iki metų pabaigos.

  • Autostrada A2 tarp Varšuvos ir Lodzės plečiama iki 2028 metų: pasirašytos sutartys už 300 mln. eurų

    Lenkijoje užbaigtas sutarčių paketas dėl autostrados A2 rekonstrukcijos ir plėtros ruože tarp Varšuvos ir Lodzės. Valstybinė kelių valdytoja GDDKiA pasirašė ketvirtąją, paskutinę vykdymo sutartį, kuri užbaigia viso projekto rangovų pasirinkimą.

    Paskutinis ruožas apima apie 28 kilometrus tarp mazgų Lodzė Šiaurė ir Lovyčius. Darbus šiame etape vykdys bendrovė „Budimex“, o sutarties vertė siekia apie 105 mln. eurų.

    GDDKiA nurodo, kad sutartį pasirašyti leido teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas ankstesnis skundų nagrinėjimo institucijos verdiktas dėl konkurso laimėtojo. Tai uždarė ginčų etapą ir atvėrė kelią faktiniams darbams.

    Projektas kainuos apie 300 mln. eurų

    Visi keturi A2 plėtros etapai tarp Varšuvos ir Lodzės bendrai kainuos apie 300 mln. eurų. Didžiausią darbų dalį kituose trijuose ruožuose atliks rangovas „Strabag“, su kuriuo sutartys jau buvo pasirašytos anksčiau.

    Skirtingų atkarpų terminai nevienodi: dalį planuojama užbaigti 2027 metų pabaigoje, kitą etapą 2028 metų sausį, o ruožą tarp Lodzės Šiaurės ir Lovyčiaus ketinama pabaigti 2028 metų balandį.

    Eismas vyks ir statybų metu

    Vienas didžiausių iššūkių – darbai bus atliekami nenutraukiant eismo. Kelių valdytoja skelbia, kad statybų laikotarpiu abiem kryptimis turėtų likti po du eismo juostų koridorius, tačiau vairuotojams teks priprasti prie laikino organizavimo ir greičio ribojimų.

    Po plėtros A2 ruožas nuo Pruskuvo iki Lodzės Šiaurės turėtų turėti po tris juostas kiekviena kryptimi, o arčiau Varšuvos – iki Konotopos mazgo – numatytos keturios juostos. Ties Lodzės Šiaurės mazgu, kur kertasi A1 ir A2, naujų juostų neplanuojama, tačiau numatytas dangos ir apšvietimo atnaujinimas.

    GDDKiA projektą vadina vienu sudėtingiausių pastaraisiais metais, nes A2 yra vienas intensyviausių Lenkijos kelių koridorių. Skaičiuojama, kad kai kuriose vietose per parą juo gali važiuoti nuo maždaug 50 000 iki beveik 100 000 transporto priemonių, todėl plėtra pristatoma kaip būtina ilgalaikiam pralaidumui didinti.

    Didesnis dėmesys energetikai

    Projekte numatyti sprendimai, susiję su energijos vartojimo efektyvumu: dalyje ruožų planuojamas apšvietimo atnaujinimas, o infrastruktūros įrenginiai, tokie kaip meteorologinės stotelės ir kitos sistemos, turėtų būti maitinami iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

    Taip pat skelbiama, kad rekonstruojamuose ruožuose planuojama diegti vidutinio greičio matavimo kontrolę. Tai turėtų padėti palaikyti saugesnį eismą statybų metu ir sumažinti staigių greičio svyravimų riziką.

  • Ministro sprendimas dėl kaimo kelių: nuo lapkričio 1 dienos keičiasi taisyklės, žada sutaupyti

    Nuo lapkričio 1 dienos įsigalios susisiekimo ministro Juro Taminsko patvirtintos atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės. Jose pirmą kartą atskirai numatyti sprendiniai mažo eismo intensyvumo keliams, kad savivaldybės galėtų dangas parinkti pagal realias sąlygas, o ne pagal dideliems srautams taikomus standartus.

    Ministerijos teigimu, iki šiol tokio tipo keliams dažnai pritrūkdavo aiškių standartizuotų projektavimo variantų. Dėl to dalyje projektų tekdavo rinktis sudėtingesnį individualų projektavimą arba sprendinius, pritaikytus didesnėms apkrovoms, nei iš tiesų patiria vietinės reikšmės keliai.

    „Mažo eismo intensyvumo keliams reikia tinkamų, o ne perteklinių sprendimų. Atnaujindami taisykles, savivaldybėms suteikiame daugiau galimybių racionaliau tvarkyti mažo eismo intensyvumo kelius ir efektyviau naudoti jiems skirtas lėšas“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Naujojoje redakcijoje apibrėžtos konkrečios dangų konstrukcijos ir jų taikymo sąlygos, įskaitant sprendinius su minkštuoju asfaltu bei dvisluoksniu paviršiaus apdaru. Taip pat išplėstas standartizuotų asfalto, betono ir žvyro dangų bei pagrindų konstrukcijų pasirinkimas, kad projektuotojai galėtų tiksliau pritaikyti sprendimus skirtingoms situacijoms.

    Praktinis pokytis savivaldybėms ir projektuotojams yra tas, kad tais atvejais, kai tiks standartizuoti sprendiniai, nebereikės kiekvieną kartą dangų konstrukcijų projektuoti individualiai. Ministerija akcentuoja, jog tai turėtų mažinti projektavimo apimtis, sutrumpinti pasirengimą darbams ir sumažinti kelių įrengimo ar atnaujinimo kaštus.

    Atnaujintos taisyklės numato, kad sprendiniai taikomi mažo eismo intensyvumo keliams, kai projektinis važiavimo greitis neviršija 70 kilometrų per valandą. Taip pat nustatytos eismo ribos: vidutinis metinis paros eismo intensyvumas turi būti ne didesnis kaip 250 transporto priemonių per parą, o sunkiojo transporto intensyvumas negali viršyti 25 transporto priemonių per parą.

    Kaip pabrėžiama, parenkant dangos tipą ir toliau turės būti vertinamos eismo apkrovos, grunto savybės ir konkrečios vietos sąlygos, nes nuo jų priklauso kelio ilgaamžiškumas ir priežiūros poreikis. Jei standartizuoti sprendiniai netiks, išliks galimybė taikyti individualų projektavimą, tačiau laikantis kelių kokybės ir saugumo reikalavimų.

    Susisiekimo sektoriaus ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad vietinės reikšmės keliams ypač svarbus balansas tarp kainos ir eksploatacinių savybių. Dėl klimato ciklų, įmirkio bei šalčio poveikio net ir mažo intensyvumo keliuose prastai parinkta konstrukcija gali greitai pradėti irti, todėl aiškesni standartai turėtų padėti priimti nuoseklesnius sprendimus visoje šalyje.

  • „Via Lietuva“ atskleidė planus: 60 mln. eurų Zarasų aplinkkeliui ir svarbaus kelio rekonstrukcija

    „Via Lietuva“ atskleidė planus: 60 mln. eurų Zarasų aplinkkeliui ir svarbaus kelio rekonstrukcija

    Zarasų aplinkkelis: startavo partnerio paieška

    Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ 2026 metų trečiojo ketvirčio apžvalgoje pranešė apie du Zarasų rajonui svarbius kelių infrastruktūros projektus: planuojamą Zarasų aplinkkelį ir vykdomą kelio Dusetos–Degučiai–Dūkštas rekonstrukciją.

    Pasak bendrovės, Zarasų aplinkkeliui jau paskelbta privataus partnerio atranka. Projektu siekiama nukreipti tranzitinį transportą nuo miesto centro, mažinti spūstis, triukšmą ir oro taršą, kartu gerinant eismo saugą.

    Numatoma nutiesti 9,34 kilometro ilgio dviejų eismo juostų magistralinį kelią. Tokie aplinkkeliai paprastai sumažina sunkiasvorio transporto srautus gyvenvietėse ir sutrumpina kelionės laiką tiems, kurie miestą kerta tranzitu.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad projekto investicijų vertė siekia apie 60 mln. eurų. Aplinkkelį planuojama įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, kai dalį rizikų ir įsipareigojimų perima privatus rangovas.

    Pagal planuojamą modelį privatus partneris būtų atsakingas už projektavimą, statybą, priežiūrą ir periodinį atnaujinimą. Numatyta 25 metų sutartis, iš kurių pirmuosius trejus metus vyktų projektavimas ir statyba, o vėliau būtų užtikrinama ilgalaikė priežiūra.

    Kelias Dusetos–Degučiai–Dūkštas: darbai jau vyksta

    Kartu „Via Lietuva“ informuoja apie vykdomą krašto kelio Nr. 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas atnaujinimą. Zarasų rajone rekonstruojami du šio kelio ruožai: nuo 6,04 iki 11,65 kilometro ir nuo 11,65 iki 16,30 kilometro.

    Bendrai tai sudaro daugiau kaip 10 kilometrų, o projektui, bendrovės teigimu, skirta daugiau kaip 9 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo investicijų. Šios lėšos dažniausiai nukreipiamos į susisiekimo infrastruktūrą, kuri gerina regionų pasiekiamumą ir eismo saugą.

    Darbų metu planuojama išplatinti ir atnaujinti kelio dangą, sutvarkyti sankryžas bei nuovažas. Taip pat numatyta modernizuoti lietaus vandens nuvedimo sprendinius, kad danga būtų atsparesnė sezoniniams pažeidimams.

    „Via Lietuva“ pažymi, kad projekte suplanuotos ir eismo saugą gerinančios priemonės. Praktikoje tai dažniausiai reiškia aiškesnį ženklinimą, saugesnes sankryžų geometrijas ir sprendimus, mažinančius pavojingų manevrų riziką.

    „Šie projektai svarbūs tiek regiono gyventojams, tiek tranzitiniam eismui, nes mažina apkrovas mieste ir kelia kelio kokybės bei saugos standartą“, – sakė „Via Lietuva“ atstovai.

  • Szczecino apylinkėse jau rikiuojama technika: taip atrodys ilgiausias Lenkijos kelių tunelis po Odera

    Vakarų Szczecino aplinkkelio projektas Lenkijoje pereina į kitą etapą: darbai ryškėja ne tik Kołbaskowo, Skarbimierzyc, Dobra, Tanowo ar Police apylinkėse, bet ir kitoje Oderos pusėje. Čia pradedami parengiamieji veiksmai, kurie atvers kelią vienam įspūdingiausių projekto elementų – ilgiausiam šalies automobilių tuneliui.

    Lenkijos kelių direkcija praneša, kad ruože nuo būsimo tunelio vietos iki Goleniów Północ mazgo jau galima matyti aiškėjančius būsimos trasos kontūrus. Tai reiškia, kad dalis paruošiamųjų darbų persikelia į rytinį upės krantą, kur vėliau vyks pagrindiniai statybos procesai.

    Kas bus statoma po Odera?

    Didžiausias projekto akcentas – maždaug 5 kilometrų ilgio kelio tunelis po Odera, planuojamas S6 greitkelio atkarpoje Police–Goleniów. Pagal skelbiamus planus tunelis turėtų tapti ilgiausiu kelių tuneliu Lenkijoje ir vienu sudėtingiausių viso aplinkkelio statinių.

    Tunelį numatyta gręžti naudojant TBM tipo tunelių kasimo mašiną, kuri leidžia efektyviai dirbti dideliuose gyliuose ir sudėtingose geologinėse sąlygose. Tokia technologija plačiai taikoma Europoje, ypač ten, kur būtina sumažinti poveikį aplinkai ir užtikrinti statybų saugą tankiai apgyvendintose teritorijose ar prie vandens telkinių.

    Grafikas nusitęs iki 2033 metų

    Pagal viešai skelbiamą grafiką, 2027 metais planuojama pradėti darbus, susijusius su startine tunelio kamera. Pats tunelio gręžimas numatomas 2028 metais, o visų darbų pabaiga įvardijama 2033 metais.

    Toks ilgas terminas nėra netikėtas: tunelių statyba po upe paprastai apima daug papildomų etapų – nuo detalių grunto ir hidrologijos tyrimų iki sudėtingų saugos sistemų įrengimo. Kelių tuneliuose įprastai projektuojama ventiliacija, dūmų šalinimas, avariniai išėjimai, gaisro aptikimas, ryšio ir eismo valdymo sistemos.

    Ką duos Vakarų Szczecino aplinkkelis?

    Vakarų Szczecino aplinkkelis, dar vadinamas Zośka, yra vienas didžiausių šiuo metu vykdomų kelių projektų Lenkijoje. Planuojama, kad S6 trasoje esantis aplinkkelis sieks beveik 50 kilometrų ir sujungs Kołbaskowo apylinkes su Goleniów, apeidamas Szczeciną iš vakarų.

    Skelbiama, kad sutarties dėl Police–Goleniów ruožo kartu su tuneliu vertė siekia apie 1,2 milijardo eurų, o visos investicijos mastas viršija 1,8 milijardo eurų. Tai vienas didžiausių kelių statybos kontraktų Lenkijos kelių infrastruktūros istorijoje.

    Projektu siekiama sumažinti spūstis Szczecine ir Polic, iš gyvenviečių iškelti tranzitinį srautą ir pagerinti susisiekimą su A6 automagistrale bei S3 greitkeliu. Tikimasi, kad nauja trasa ne tik sutrumpins kelionės laiką, bet ir prisidės prie eismo saugos bei mažesnės taršos tankiau apgyvendintose vietovėse.

    Artimiausiais mėnesiais regione turėtų daugėti matomų statybų ženklų, o svarbiausios tunelio fazės, nors ir nutolusios, jau įgauna realų pagreitį. Vakarų Szczecino aplinkkelis palaipsniui pereina iš planų į konkrečius darbus, kurie iš esmės pakeis judėjimo schemą visoje Szczecino aglomeracijoje.

  • Zarasų rajone išsprendė seną bėdą: pagaliau asfaltuotas kelias iki Degučių kryžiaus

    Zarasų rajone išsprendė seną bėdą: pagaliau asfaltuotas kelias iki Degučių kryžiaus

    Zarasų rajono savivaldybė pranešė užbaigusi darbus Degučių kaime, Saulėtekio gatvėje, kur buvo išasfaltuota kelio atkarpa iki sentikių atminimo kryžiaus. Pasak savivaldybės, sprendimas priimtas reaguojant į bendruomenės prašymą ir siekiant patogesnio bei saugesnio privažiavimo.

    Ši vieta sentikių bendruomenei svarbi kaip atminimo ir susitelkimo erdvė, todėl kelio būklė turėjo praktinę reikšmę tiek kasdieniams apsilankymams, tiek atminimo renginiams. Savivaldybė akcentuoja, kad sutvarkyta danga palengvins judėjimą vyresnio amžiaus žmonėms ir šeimoms, o prireikus užtikrins patogesnį specialiųjų tarnybų privažiavimą.

    Darbai apėmė ne tik atkarpą iki kryžiaus, bet ir ruožą ties automobilių stovėjimo vietomis. Tikimasi, kad tai sumažins riziką klimpstant ar slidinėjant prastesnėmis oro sąlygomis ir leis tvarkingiau statyti transporto priemones bendruomenės susibūrimų metu.

    Degučių sentikių bendruomenė už atliktus darbus padėkojo Zarasų rajono savivaldybės merei Nijolei Guobienei. Bendruomenės atstovai priminė, kad anksčiau asfaltuojant kelią Degučių kaime nedidelė atkarpa iki atminimo kryžiaus buvo likusi nesutvarkyta.

    „Nuoširdžiausi Degučių sentikių padėkos žodžiai už atjautą ir empatiją. Džiaugiamės, kad dabar melstis prie Atminimo kryžiaus eisime asfaltuotu keliu. Dievo palaimos Jūsų darbams“, – rašoma bendruomenės žinutėje.

    Savivaldybė pažymi, kad vietinės reikšmės kelių ir privažiavimų tvarkymas dažnai planuojamas atsižvelgiant į gyventojų kasdienius poreikius ir bendruomenių pateikiamus siūlymus. Toks modelis, kai sprendimai derinami su vietos žmonėmis, leidžia tiksliau nukreipti lėšas į realiai naudojamus maršrutus ir svarbias traukos vietas.

    Anot savivaldybės, dialogas su bendruomenėmis išlieka vienu pagrindinių principų planuojant tolesnius infrastruktūros darbus rajone. Pabrėžiama, kad geresnis susisiekimas prisideda ne tik prie patogumo, bet ir prie kultūrinės bei istorinės atminties puoselėjimo, kai žmonėms paprasčiau pasiekti jiems reikšmingas vietas.

  • Šalyje, kur nėra šviesoforų: policininkai eismą valdo rankomis, o bandymas žlugo per parą

    Šalyje, kur nėra šviesoforų: policininkai eismą valdo rankomis, o bandymas žlugo per parą

    Bhutanas: keliai, diktuojantys tempą

    Bhutanas – Rytų Himalajuose įsikūrusi karalystė, ilgą laiką buvusi gana izoliuota nuo modernios transporto infrastruktūros. Šalyje vyrauja kalnuotas reljefas, todėl keliai dažnai vingiuoti, su staigiais posūkiais, o realus važiavimo tempas daug kur išlieka santykinai lėtas.

    Istoriškai automobilinis susisiekimas šioje valstybėje pradėjo sparčiau vystytis tik XX amžiaus antroje pusėje. Vietos eismo taisyklės prisitaikiusios prie geografijos: ribojimai miestuose paprastai griežtesni, o užmiesčio keliuose greitį riboja ne tik ženklai, bet ir pati kelio struktūra.

    Be šviesoforų: eismą prižiūri policija

    Bhutanas dažnai minimas kaip viena iš nedaugelio valstybių, kuriose nėra įprastos šviesoforų sistemos. Didžiausiuose miestuose, ypač sostinėje Thimphu, pagrindinėse sankryžose eismą reguliuoja specialiai apmokyti policijos pareigūnai.

    Šis sprendimas nėra vien tik tradicijos detalė. Praktikoje rankinis reguliavimas leidžia lanksčiau reaguoti į situacijas, kai eismo srautai keičiasi netolygiai, o kelio infrastruktūra dėl reljefo turi ribotas plėtros galimybes.

    Kodėl šviesoforai „neišgyveno“?

    Bhutano valdžia 1995 metais mėgino įdiegti pirmąją šviesoforų sistemą, tačiau eksperimentas greitai nutrūko. Pasak viešai aprašytos istorijos, gyventojų reakcija buvo tokia neigiama, kad šviesoforai veikė vos vieną parą, o vėliau grįžta prie policininkų reguliavimo.

    Dažniausiai minėtos priežastys – pasitikėjimas žmogumi, o ne automatine sistema, ir argumentas, kad šviesoforai nereikalingai pakeitė pareigūną. Ši istorija iki šiol pateikiama kaip pavyzdys, kaip technologiniai sprendimai gali susidurti su vietos kultūra ir visuomenės lūkesčiais.

    Bhutano atvejis išsiskiria ir platesniame kontekste: daugelyje pasaulio šalių eismo valdymas šiandien vis labiau automatizuojamas, diegiami išmanūs šviesoforai, kameros ir analizės sistemos, neretai pasitelkiant DI. Tačiau Bhutanas rodo, kad ne visur technologija tampa savaime suprantamu pasirinkimu, ypač kai didelę reikšmę turi bendruomenės požiūris ir pasitikėjimas institucijų darbu vietoje.

  • Svarbus įspėjimas vairuotojams: spalio 29–30 naktį uždarys geležinkelio pervažą kelyje Nr. 127

    Svarbus įspėjimas vairuotojams: spalio 29–30 naktį uždarys geležinkelio pervažą kelyje Nr. 127

    Gyventojai ir vairuotojai informuojami, kad 2026 metais spalio 29 dieną nuo 21.00 valandos iki spalio 30 dienos 5.00 valandos bus vykdomi geležinkelio pervažos remonto darbai kelyje Nr. 127. Darbų metu pervaža bus visiškai uždaryta, todėl planuojantiems kelionę rekomenduojama iš anksto numatyti apylanką.

    Remontas suplanuotas naktį, kad būtų kuo mažiau trikdomas įprastas eismas ir gyventojų judėjimas. Vis dėlto vairuotojams svarbu įvertinti, kad nakties metu prastesnis matomumas ir pasikeitusi eismo tvarka gali padidinti avarinių situacijų riziką.

    Uždarymo laikotarpiu prašoma atidžiai stebėti kelio ženklus, laikytis laikinų eismo organizavimo pakeitimų ir atsakingų tarnybų nurodymų. Pėstiesiems taip pat rekomenduojama nebandyti kirsti uždarytos pervažos ir rinktis tik leistinus bei pažymėtus maršrutus.

    Pervažų priežiūros ir remonto darbai paprastai apima bėgių, dangos bei su pervaža susijusių konstrukcijų sutvarkymą, kad būtų užtikrintas saugus geležinkelių ir kelių eismo dalyvių judėjimas. Po darbų eismas numatytu laiku turėtų būti atnaujintas įprasta tvarka.

    Gyventojų prašoma kantrybės dėl laikinų nepatogumų ir keliones suplanuoti iš anksto, ypač jei maršrutas dažnai veda per šią kelio Nr. 127 atkarpą. Esant poreikiui, verta pasitikslinti vietoje, ar nėra papildomų laikinų ribojimų prie remonto zonos.

  • Strzelce Opolskie apylankos projektas pajudėjo: nauja DK94 trasa turėtų nukreipti tranzitą iš centro

    Pradėtos apylankos planavimo procedūros

    Lenkijos nacionalinių kelių ir greitkelių direkcija GDDKiA (Opolės padalinys) paskelbė konkursą parengiamiesiems Strzelce Opolskie apylankos darbams. Projektas numatytas valstybinio kelio DK94 ruože ir yra vienas svarbiausių sprendimų, siekiant sumažinti tranzitinio srauto poveikį miestui.

    Skelbiama, kad konkursas tapo įmanomas po to, kai buvo pasirašytas susitarimas su Strzelce Opolskie savivaldybe dėl parengiamųjų darbų finansavimo. Taip pat sutarta, kad projektavimo biuro atranką organizuos būtent GDDKiA Opolės padalinys.

    Ką turės padaryti projektuotojai?

    Konkursą laimėjęs vykdytojas pirmiausia rengs techninę, ekonominę ir aplinkosauginę studiją, kurioje bus lyginami keli galimi trasos variantai. Tokia analizė paprastai apima ne tik techninius sprendinius, bet ir poveikį aplinkai, socialines pasekmes, eismo saugą bei ekonominį pagrįstumą.

    Vienas iš svarbiausių šio etapo rezultatų bus argumentuota rekomendacija, kurį trasos variantą pasirinkti. Remiantis ja, bus rengiami dokumentai, reikalingi gauti aplinkosauginį sprendimą, nuo kurio priklauso tolesni projektavimo ir statybos terminai.

    Kodėl apylanka miestui tapo prioritetu?

    Planuojamos apylankos ilgis turėtų siekti apie 9 kilometrus. Esminis tikslas aiškus: išvesti tranzitinį transportą iš miesto, kuriame eismas koncentruojasi DK94 atkarpoje ir daro tiesioginį poveikį centrui.

    GDDKiA atkreipė dėmesį, kad netoliese esantys A4 automagistralės mazgai Krapkowice, Kędzierzyn-Koźle ir Strzelce Opolskie lemia, jog uždarius A4 srautas nukreipiamas per Strzelce Opolskie. Tokiais atvejais miestas tampa alternatyviu koridoriumi, o eismas centre smarkiai sutrinka.

    „Analizuosime kelis realiai įgyvendinamus būsimos trasos variantus, o vieną iš jų rekomenduosime prašyme priimti aplinkosauginį sprendimą“, – teigiama GDDKiA pranešime.