Tag: Kelių infrastruktūra

  • „Kelių priežiūra“ apie 2025 metų rezultatus: kur labiausiai augo efektyvumas ir kodėl tai svarbu

    „Kelių priežiūra“ apie 2025 metų rezultatus: kur labiausiai augo efektyvumas ir kodėl tai svarbu

    AB „Kelių priežiūra“ paskelbė 2025 metų veiklos rezultatus, pabrėždama kryptingą veiklos efektyvumo stiprinimą ir procesų tobulinimą. Bendrovė teigia, kad prioritetas buvo užtikrinti paslaugų tęstinumą bei patikimą kelių infrastruktūros priežiūrą skirtingais metų laikais.

    Pranešime akcentuojama, kad efektyvumo didinimas siejamas ne tik su vidinių procesų peržiūra, bet ir su organizacijos gebėjimu greičiau reaguoti į situacijas keliuose. Tokie pokyčiai paprastai apima darbų planavimą, technikos panaudojimą, resursų paskirstymą ir operatyvų sprendimų priėmimą regionuose.

    „Nuosekliai stiprinome veiklos efektyvumą ir siekėme užtikrinti veiklos tęstinumą, kad paslaugos būtų teikiamos stabiliai“, – teigiama AB „Kelių priežiūra“ pranešime.

    Kelių priežiūros sektoriuje efektyvumas dažnai vertinamas per pasirengimą ekstremalioms oro sąlygoms, darbų atlikimo terminus ir gebėjimą išlaikyti paslaugų kokybę augant kaštams. Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau remiasi duomenų analitika, skaitmeniniais darbų valdymo įrankiais ir aiškesniais paslaugų kokybės rodikliais, kad darbai būtų planuojami tiksliau.

    Bendrovė nurodo, kad stabilūs rezultatai atspindi organizacijos brandą ir gebėjimą kurti vertę valstybei per patikimą kelių priežiūrą. Įmonė taip pat akcentuoja, kad efektyvumo didinimas svarbus ne tik finansinei disciplinai, bet ir eismo saugai bei kelių naudotojų patirčiai.

  • AB „Kelių priežiūra“ ataskaita: 2025 metais augo efektyvumas, daugiau dėmesio skirta prevencijai

    AB „Kelių priežiūra“ ataskaita: 2025 metais augo efektyvumas, daugiau dėmesio skirta prevencijai

    AB „Kelių priežiūra“ paskelbė 2025 metų veiklos rezultatus, kuriuose akcentuoja didėjusį veiklos efektyvumą ir stabilų organizacijos darbą. Bendrovė pabrėžia, kad net kintant finansavimo apimtims buvo užtikrintas paslaugų tęstinumas ir nuosekliai kuriama vertė valstybei.

    Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė teigė, jog praėję metai dar kartą parodė kasdienio kelininkų darbo svarbą, ypač sudėtingomis žiemos sąlygomis. Pasak jos, ryškėja kryptis į labiau duomenimis grįstą kelių priežiūrą ir šiuolaikinius sprendimus, leidžiančius greičiau reaguoti ten, kur poreikis didžiausias.

    „Praėję metai dar kartą parodė, koks svarbus yra kasdienis kelininkų darbas – ypač sudėtingomis žiemos sąlygomis jie užtikrino, kad žmonės visoje Lietuvoje galėtų saugiai pasiekti darbą, mokyklą ar gydymo įstaigas“, – sakė Dovilė Sujetaitė.

    Efektyvumas ir sąnaudų kontrolė

    Bendrovė nurodo, kad 2025 metais išlaikė pelningumą, o veiklos efektyvinimas padėjo mažinti sąnaudų dalį pajamose. Metų pradžioje sumažėjęs finansavimas, pasak įmonės, paskatino peržiūrėti procesus, tiksliau planuoti darbus ir efektyviau paskirstyti išteklius.

    AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus pabrėžė, kad stabilų rezultatą lėmė nuoseklus efektyvinimas ir ūkiškas požiūris. Jo teigimu, racionalus išteklių naudojimas ir aiškūs prioritetai sudaro sąlygas patikimai vykdyti kasdienę priežiūrą ir sistemiškai gerinti kelių tinklo būklę.

    „Nuoseklus veiklos efektyvinimas ir ūkiškas požiūris leidžia užtikrinti stabilų rezultatą ir kurti ilgalaikę vertę“, – sakė dr. Audrius Vaitkus.

    Daugiau prevencijos, mažiau pasekmių taisymo

    2025 metais daugiau dėmesio skirta prevencijai: didintos nuolatinės kelių priežiūros apimtys, kad pažaidos būtų identifikuojamos ir šalinamos dar prieš tampant didesnėmis problemomis. Intensyviau vykdyti kelkraščių tvarkymo, pralaidų valymo, žvyrkelių priežiūros ir kiti darbai, kurie, bendrovės vertinimu, prisideda prie stabilesnės kelių būklės ir ilgesnio dangų eksploatavimo.

    Lygiagrečiai diegti ir realiomis sąlygomis išbandomi sprendimai, kai sprendimų pagrindu tampa matavimai ir stebėsena, o ne prielaidos. Praktikoje tai apima tiek dangų technologijų bandymus, tiek eismo saugumo priemonių parinkimą pagal konkrečių atkarpų rizikas.

    Saugumas ir bandomieji sprendimai

    Atskiras prioritetas skirtas darbuotojų ir eismo dalyvių saugumui: didžiausio leistino greičio ir intensyvaus eismo keliuose plačiau naudoti smūgio slopintuvai. Bendrovė teigia nuosekliai stiprinusi prevencines praktikas ir rizikų valdymą, kad incidentų tikimybė mažėtų, o darbai keliuose būtų organizuojami saugiau.

    Inovacijų ir tvarumo kryptyje tęsti bandomieji projektai, kuriais siekiama sprendimus grįsti duomenimis ir realiu poveikiu. Tarp minimų krypčių – fluorescencinių dažų taikymas dviračių takuose, mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto sprendiniai ir žvyrkelių dulkėjimo mažinimo priemonių vertinimas.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad 2025 metais patvirtintas „Kelių priežiūros“ 2025–2028 metų strateginis veiklos planas, išskiriantis kokybę ir saugumą, efektyvų išteklių naudojimą, pažangių sprendimų diegimą ir tvarią veiklą. Įmonė primena, jog pagrindinė jos veikla yra valstybinės reikšmės kelių priežiūra pagal sutartį, kurią administruoja AB „Via Lietuva“, o darbai vykdomi vadovaujantis Kelių priežiūros vadovu.

  • Kelias Molėtai–Anykščiai: projekto viešas pristatymas persikelia į gyvą susitikimą Anykščiuose

    Kelias Molėtai–Anykščiai: projekto viešas pristatymas persikelia į gyvą susitikimą Anykščiuose

    Valstybinės reikšmės kelio Molėtai–Anykščiai projekto viešinimas vyks 2026 metų gegužės 26 dieną 16.00 valandą Anykščių rajono savivaldybės trečio aukšto salėje, adresu J. Biliūno g. 23, Anykščiuose.

    Iš pradžių pristatymas buvo planuotas nuotoliniu būdu, tačiau nuspręsta jį rengti gyvai. Savivaldybė teigia inicijavusi dialogą su bendrove „Via Lietuva“, kad strategiškai svarbus projektas būtų aptartas tiesiogiai su bendruomene.

    Anykščių meras Kęstutis Tubis po susitikimų su gyventojais ir gautų pastabų kreipėsi į „Via Lietuva“ atstovus. Savivaldybės teigimu, į išsakytus argumentus jau sureaguota konstruktyviai.

    Gyvo susitikimo metu gyventojai, verslo atstovai ir bendruomenių nariai galės užduoti klausimus projekto rengėjams ir užsakovams. Tikimasi, kad toks formatas leis aiškiau aptarti sprendinius, terminus bei planuojamus pokyčius ir jų poveikį kasdieniam susisiekimui.

    Savivaldybė kviečia suinteresuotus asmenis aktyviai dalyvauti pristatyme ir diskusijoje. Pabrėžiama, kad viešinimo tikslas – surinkti pastabas ir užtikrinti, kad kelio Molėtai–Anykščiai sprendiniai būtų saugūs, šiuolaikiški ir patogūs tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams.

    Informacija parengta pagal Anykščių rajono savivaldybės pranešimą.

  • Kėdainiuose atidarytas atnaujintas Tilto gatvės tiltas per Nevėžį: kada žada baigti visus darbus

    Kėdainiuose atidarytas atnaujintas Tilto gatvės tiltas per Nevėžį: kada žada baigti visus darbus

    2026 metų gegužės 17 dieną Kėdainiuose eismui atidarytas po rekonstravimo atnaujintas tiltas per Nevėžį Tilto gatvėje. Tai viena svarbiausių miesto jungčių, nes upė Kėdainius dalija į dvi dalis, o tiltas kasdien naudojamas tiek vietiniams, tiek atvykstantiems.

    Nors transporto eismas jau leidžiamas, rangovai dar gali atlikti baigiamuosius darbus, dėl kurių galimi trumpalaikiai ribojimai. Gyventojai raginami sekti laikiną ženklinimą ir planuoti keliones atsižvelgiant į situaciją vietoje.

    Tiltas buvo uždarytas po incidento

    Šis tiltas yra valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 ruože, o eismas juo buvo apribotas po 2023 metais įvykusios statinio kraštinės sijos griūties. Vėliau, 2024 metų rugsėjį, tiltas buvo visiškai uždarytas, nes prireikė esminių rekonstravimo darbų.

    Sprendimas neapsiriboti tik remontu priimtas įvertinus statinio būklę, nustatytas pažaidas ir šiuolaikinius reikalavimus laikomajai galiai bei pastovumui. Tokiose situacijose prioritetu laikomas ne tik konstrukcijų tvarumas, bet ir eismo sauga bei patogus judėjimas visiems dalyviams.

    Kas pasikeitė po rekonstravimo

    Įgyvendinant projektą rekonstruotos krantinės ir tarpinės atramos, įrengta nauja plieno ir betono perdanga, pereinamosios plokštės bei lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistema. Taip pat įrengta hidroizoliacija, paklota nauja asfalto danga, sumontuoti metaliniai atitvarai ir turėklai, įrengtas apšvietimas.

    Po rekonstravimo tilto ilgis siekia 87,75 metro. Važiuojamojoje dalyje įrengtos dvi 3,25 metro pločio eismo juostos, o bendras asfalto dangos plotis su apsauginėmis juostomis siekia 8 metrus.

    Šalitilčiai išplatinti ir pritaikyti pėsčiųjų bei dviratininkų eismui, kad judėjimas abiem kryptimis būtų saugesnis. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tampa įprasta praktika, kai rekonstruojant svarbias jungtis siekiama atskirti srautus ir mažinti konfliktines situacijas.

    Kaina ir darbų vykdytojas

    Tiltas per Nevėžį buvo pastatytas 1962 metais, todėl jo būklę ilgainiui veikė tiek konstrukcijų amžius, tiek išaugęs eismo intensyvumas. Pastaraisiais metais fiksuoti dangos pažeidimai, vandens kaupimasis, deformacijos ir kiti defektai, kurie didino rizikas eksploatacijai.

    Rekonstravimo darbus atliko UAB „Kauno keliai“, o projekto vertė viršija 3,7 mln. eurų su PVM. Atsižvelgiant į strateginę vietą mieste, tikimasi, kad atnaujintas tiltas sumažins apylankų poreikį ir pagerins susisiekimą per Nevėžį.

  • Ajovoje šviesoforai gavo geltonus rėmelius: duomenys rodo, kad vairuotojai reagavo greičiau

    Ajovoje šviesoforai gavo geltonus rėmelius: duomenys rodo, kad vairuotojai reagavo greičiau

    Ajovos valstijoje prie kai kurių šviesoforų atsirado ploni geltoni rėmeliai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip kosmetinis pakeitimas. Tačiau pirminiai stebėjimai rodo, kad toks kontrastas gali padėti vairuotojams signalus pastebėti anksčiau.

    Pagrindinis tikslas buvo didinti matomumą sudėtingomis sąlygomis, kai šviesoforus „paskandina“ fonas: ryški reklama, medžių lajos, pastatų linijos ar intensyvus eismas sankryžose. Kuo anksčiau vairuotojas atpažįsta signalą, tuo daugiau laiko lieka sklandžiai sulėtinti ir priimti sprendimą.

    Kam reikalingas geltonas rėmelis

    Kelio inžinerijoje kontrastas laikomas vienu paprasčiausių būdų pagerinti objektų atpažinimą, ypač sutemus, lyjant ar esant rūkui. Geltonas kontūras sustiprina šviesoforo „siluetą“, todėl jis gali išsiskirti net tada, kai pati šviesa dar neatrodo ryški.

    Tokie sprendimai dažniausiai orientuoti į vadinamąjį atpažinimo nuotolį: kuo toliau vairuotojas supranta, kad priešais yra signalizuojama sankryža, tuo mažiau tikėtini staigūs stabdymai ar paskutinės sekundės manevrai.

    Ką rodo pirmieji stebėjimai

    Vietos institucijų vertinimu, po pakeitimų dalyje sankryžų vairuotojai ėmė reaguoti greičiau ir artėdami prie šviesoforo dažniau iš anksto sumažina greitį. Tai svarbu ne tik automobilių srautui, bet ir pėstiesiems, nes sumažėja netikėtų situacijų rizika perėjose.

    Tekste minimi duomenys sieja rėmelių įrengimą su mažesniu staigių stabdymų ir abejotinų sprendimų skaičiumi. Tokie pokyčiai paprastai mažina ir galinių susidūrimų tikimybę, kuri sankryžose yra viena dažniausių avarijų rūšių.

    Vis dėlto kelių saugos ekspertai įprastai pabrėžia, kad patikimoms išvadoms reikia ilgesnio laikotarpio ir platesnės statistikos, įvertinant sezoniškumą, eismo intensyvumo svyravimus bei kitus infrastruktūros pokyčius. Tik tada galima tiksliai pasakyti, kiek konkrečiai prie geresnių rodiklių prisidėjo būtent geltoni rėmeliai.

    Ar sprendimas gali išplisti plačiau

    JAV eismo reguliavimo sprendimus dažniausiai lemia vieningi standartai, o šviesoforų dizainą ir ženklinimą orientuoja nacionalinės gairės. Jei Ajovos praktika bus patvirtinta platesniais tyrimais, toks paprastas vizualinis pakeitimas gali tapti pavyzdžiu kitoms valstijoms, ieškančioms pigesnių ir greitai įgyvendinamų saugos priemonių.

    Šio sprendimo patrauklumas slypi ir tame, kad jis nekeičia taisyklių ir nereikalauja papildomos kontrolės: vairuotojų elgsena gali kisti natūraliai vien dėl aiškesnio signalo. Tai vienas iš retų atvejų, kai infrastruktūros detalė potencialiai duoda efektą be baudų ar naujų apribojimų.

    Praktinis klausimas, kuris bus svarbiausias tolesniam vertinimui, yra kaštų ir naudos santykis. Jei nedidelės investicijos į matomumą patikimai sumažina incidentų skaičių, tai gali būti viena efektyviausių priemonių pavojingose sankryžose, ypač ten, kur avaringumą lemia vėlyvas signalo pastebėjimas.

  • Kaune baigiamas viadukas per A1: sunkvežimiais patikrino apkrovas, atidarymas numatytas birželį

    Kaune baigiamas viadukas per A1: sunkvežimiais patikrino apkrovas, atidarymas numatytas birželį

    Kaune, ties Ašigalio gatve, artėja prie pabaigos naujo viaduko per A1 magistralę statyba su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis. Šią savaitę statinyje atlikti privalomi apkrovų bandymai, o atidarymą miestas planuoja birželio pradžioje.

    Tokie bandymai yra standartinė procedūra prieš pradedant eksploataciją: jų metu tikrinama, ar reali konstrukcijos elgsena atitinka projektinius skaičiavimus ir galiojančias normas. Kauno savivaldybės teigimu, darbų vietoje liko tik smulkūs užbaigimo ir estetiniai darbai.

    Kaip vyko bandymai?

    Viaduko laikomoji geba ir deformacijos vertintos pasitelkus sunkiasvorį transportą. Bandymams naudoti šeši keturašiai sunkvežimiai, kurių kiekvienas svėrė po 34 tonas, bendra apkrova viršijo 200 tonų.

    Specialistai atliko statinius ir dinaminius bandymus: sunkvežimiai buvo statomi skirtingose važiuojamosios dalies padėtyse, kad būtų apkrauti skirtingi tarpatramiai. Dinamikos metu vienas sunkvežimis važiavo per konstrukciją skirtingais greičiais, taip pat buvo imituotos stabdymo situacijos.

    „Atlikome statinius ir dinaminius bandymus, matavome konstrukcijos poslinkius ir vertinome, kaip rezultatai sutampa su skaičiavimais“, – sakė „INHUS Engineering“ Ekspertizių skyriaus vadovas Eugenijus Gudonis.

    „Po bandymų koreguojamas skaičiuojamasis modelis, kad būtų suderintas su natūrinių bandymų duomenimis ir įvertintas tinkamumas eksploatacijai“, – teigė E. Gudonis.

    Ką rodo pirmieji rezultatai?

    Preliminariai skelbiama, kad bandymų metu gauti duomenys pakankamai gerai atitiko teorinius skaičiavimus ir projektavimo normų reikalavimus. Galutinės išvados bus pateiktos atlikus detalesnę duomenų analizę ir, prireikus, sukalibravus skaičiavimo modelį.

    Toks kalibravimas inžinerinėje praktikoje svarbus dėl to, kad realias konstrukcijos deformacijas gali veikti medžiagų savybės, temperatūriniai svyravimai, sujungimų standumas ir kiti veiksniai. Įvertinus natūrinių bandymų rezultatus, tikslinama, kaip konstrukcija elgsis esant norminėms transporto apkrovoms kasdienėje eksploatacijoje.

    Kaip keisis eismas?

    Naujasis skirtingų lygių transporto mazgas turėtų palengvinti susisiekimą su Eiguliais ir aplinkiniais mikrorajonais. Taip pat tikimasi, kad dalis srauto bus perkelta nuo Savanorių prospekto, o vairuotojams atsiras patogesnės įvažiavimo ir išvažiavimo kryptys magistralėje.

    Projektas numato infrastruktūrą ne tik automobiliams: įrengti takai pėstiesiems ir dviratininkams. Kauno savivaldybė nurodo, kad eismą naujuoju viaduku planuojama atverti birželio pradžioje, jei užbaigimo darbai ir galutinės bandymų išvados bus patvirtintos laiku.

    Mieste lygiagrečiai įgyvendinami ir kiti tiltų projektai, susiję su pėsčiųjų, dviratininkų bei automobilių jungtimis per Nemuną ir Nerį. Savivaldybė pabrėžia, kad šie projektai yra platesnio susisiekimo tinklo pertvarkos dalis, siekiant tolygiau paskirstyti srautus ir gerinti susisiekimą tarp skirtingų miesto dalių.

  • Antrasis įvažiavimas į Nidą keičia šeimininką: G. D. Kuverto gatvę perėmė Neringos savivaldybė

    Antrasis įvažiavimas į Nidą keičia šeimininką: G. D. Kuverto gatvę perėmė Neringos savivaldybė

    Neringos savivaldybė oficialiai perėmė G. D. Kuverto gatvę Nidoje – iki šiol valstybės valdytą regioninio kelio ruožą, daugeliui žinomą kaip antrąjį įvažiavimą į gyvenvietę. Nuosavybės teisė įregistruota po Vyriausybės sprendimo ir pasirašius perdavimo–priėmimo aktą su akcine bendrove „Via Lietuva“.

    Perimtas ruožas yra apie 1,134 kilometro ilgio ir laikomas viena svarbiausių Nidos susisiekimo arterijų. Šia gatve naudojasi Neringos gimnazijos bendruomenė, ji jungia gyvenamąsias teritorijas su centrine Nidos dalimi ir sudaro alternatyvų maršrutą tiek gyventojams, tiek atvykstantiems poilsiautojams.

    Ko tikėtis po perdavimo?

    Savivaldybė pabrėžia, kad kelio perėmimas yra lūžis, leidžiantis iš esmės spręsti ilgai keltas problemas, susijusias su dangos būkle. Iki šiol, kai gatvė nepriklausė savivaldybei, darbai dažniau apsiribodavo laikinais, fragmentiškais remontais, o galimybės planuoti didesnės apimties atnaujinimą buvo ribotos.

    Nuo šiol savivaldybė galės savarankiškai planuoti investicijas, rengti projektus ir derinti sprendinius, kad gatvė atitiktų kurortui keliamus kokybės bei eismo saugos reikalavimus. Kartu tai leidžia geriau integruoti infrastruktūros sprendinius į bendrą Nidos urbanistinį ir aplinkosaugos kontekstą.

    Formalieji žingsniai prieš remontą

    Pasak Neringos savivaldybės, darbai neprasidės iš karto: pirmiausia numatomas detalesnis būklės vertinimas, techninių sprendimų parinkimas ir projektavimo etapas. Taip pat dar teks sutvarkyti su žeme susijusius formalumus, įskaitant žemės nuomos ir valdymo klausimus, kurie yra būtina sąlyga pradedant infrastruktūros atnaujinimo darbus.

    „Per pastarąjį dešimtmetį tvarkybos darbai palietė kone visas Neringos gyvenviečių gatves, tačiau ši iki šiol taip ir nesulaukė reikalingų pokyčių. Dabar atsiranda reali galimybė tai pakeisti – planuoti nuoseklų gatvės atnaujinimą“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Savivaldybė akcentuoja, kad svarbiausias pokytis jau įvyko – atsakomybė ir sprendimų priėmimas pereina į vietos valdžios rankas. Tai turėtų sudaryti prielaidas nuoseklesniam planavimui ir ilgalaikiams sprendimams, kad šis įvažiavimas į Nidą būtų patogus, saugus ir atitiktų kurorto aplinkos standartus.

  • Vilniaus rajono taryba perbraižė KPPP lėšų dalybas: kiek gaus seniūnijos ir kas atsidūrė prioritetuose

    Vilniaus rajono taryba perbraižė KPPP lėšų dalybas: kiek gaus seniūnijos ir kas atsidūrė prioritetuose

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba balandžio 30 dieną svarstė kelių infrastruktūros klausimus: Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų paskirstymą, tvarkos aprašo pakeitimus ir 2026–2028 metų darbų prioritetus. Tarybos sprendimai apima tiek lėšų dalybų principus, tiek aiškesnį strateginių objektų eiliškumą.

    KPPP lėšos savivaldybėms yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių planuoti vietinės reikšmės kelių ir gatvių remontą, rekonstrukciją, naują tiesimą ir eismo saugos sprendimus. Praktikoje tokios programos ypač reikšmingos rajonams, kuriuose kelių tinklas platus, o gyvenviečių išsidėstymas netolygus.

    KPPP lėšų dalybos: kas keičiasi

    Taryba pritarė KPPP lėšų, skirtų vietinės reikšmės kelių ir gatvių tinklo plėtrai bei priežiūrai, tvarkos aprašo pakeitimams. Savivaldybė nurodo, kad aprašas paskutinį kartą buvo atnaujintas 2025 metais sausio 17 dieną.

    Esminė naujovė yra papildytas paskirstymo kriterijus: 20 proc. programos lėšų numatyta paskirstyti visoms seniūnijoms po lygiai. Toks sprendimas paprastai vertinamas kaip bandymas sumažinti atotrūkį tarp didesnių ir mažesnių seniūnijų, kai vien gyventojų skaičius ar kelių ilgis ne visuomet atspindi minimalų būtinybės lygį.

    Kita 20 proc. dalis, kaip ir anksčiau, skiriama strategiškai svarbiems savivaldybės objektams ir jau pradėtiems projektams užbaigti. Likę 60 proc. tenka seniūnijoms pagal nustatytą formulę, kuri apjungia gyventojų skaičių ir vietinės reikšmės kelių bei gatvių ilgį.

    Kiek lėšų numatyta 2026 metams

    Pagal patvirtintą paskirstymą 2026 metais vietinės reikšmės kelių ir gatvių plėtrai, priežiūrai ir saugaus eismo priemonėms numatyta 7 485 eurai. Šios lėšos paskirstytos 23 Vilniaus rajono seniūnijoms.

    Sprendimuose taip pat įtvirtinta, kad dalis lėšų apskaičiuojama atsižvelgiant į seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių, o kita dalis siejama su seniūnijai priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių ilgiu. Savivaldybės praktikoje toks modelis leidžia subalansuoti poreikius tarp tankiau apgyvendintų teritorijų ir tų vietovių, kur didžiausias iššūkis yra ilgas kelių tinklas.

    2026–2028 metų prioritetai keliams ir gatvėms

    Taryba patvirtino 2026–2028 metų vietinės reikšmės kelių ir gatvių strateginių objektų prioritetinės eilės sąrašą, kuriame numatytas darbų eiliškumas 2026 metams. Savivaldybė pabrėžia, kad šis sąrašas kasmet peržiūrimas, tikslinamas ir iš naujo tvirtinamas taryboje.

    Taip pat patvirtinta 2026–2028 metų remontuotinų, rekonstruojamų ir naujai tiesiamų objektų prioritetinė eilė visose 23 seniūnijose. Savivaldybės teigimu, sąrašas sudarytas pagal seniūnaičių išplėstinių sueigų protokolus, tarybos narių pasiūlymus, galiojantį tvarkos aprašą ir ankstesnį 2025–2027 metų kelių darbų planą.

    Tokiu planavimo principu siekiama sudaryti aiškų darbų eiliškumą, lengviau prognozuoti lėšų poreikį ir suteikti gyventojams daugiau aiškumo, kokie infrastruktūros projektai planuojami konkrečiose teritorijose. Tai ypač aktualu tuomet, kai kelių darbų sezonas trumpas, o projektų apimtys konkuruoja dėl to paties finansavimo lango.

    Gyventojams, norintiems sekti sprendimų priėmimą, savivaldybė primena, kad tarybos posėdžius galima stebėti tiesiogiai ir peržiūrėti įrašus. Skelbiama, kad transliacijos verčiamos į gestų kalbą, o taip pat viešinami komitetų posėdžių įrašai.

  • Lenkijos A2 Didžiojoje Lenkijoje neliks vartų: GDDKiA pradeda rinkliavų punktų griovimą

    Lenkijos kelių direkcija GDDKiA skelbia pradedanti procesą, po kurio A2 automagistralės Didžiosios Lenkijos ruože neliks fizinių rinkliavų vartų. Planuojamas konkursas apima rinkliavų punktų Ždžaruose, Kole ir Dombėje infrastruktūros išmontavimą bei kelio dangos atstatymą iki automagistralei keliamų parametrų.

    Kartu numatyta koreguoti eismo organizavimą, kad buvusių vartų vietose transporto srautai judėtų sklandžiai ir saugiai. Tokie darbai paprastai apima ženklinimo ir kelio ženklų atnaujinimą, greičio režimo suvienodinimą bei priemones, mažinančias staigių persirikiavimų riziką.

    Terminai ir darbų apimtis

    GDDKiA skelbia, kad pasiūlymų atplėšimas numatytas gegužės 25 dieną. Pasirinkus rangovą, direkcija prižiūrės projekto etapus nuo dokumentacijos parengimo iki faktinių statybos darbų užbaigimo.

    Pagal pateiktą planą, pirmiausia numatomas maždaug penkių mėnesių dokumentacijos rengimas ir leidimų gavimas. Po to turėtų sekti maždaug septynių mėnesių trukmės statybos darbai, kurių metu bus ardomi vartai ir tvarkomos buvusios rinkliavų vietos.

    Rinkliavos ir kainų kontekstas

    Ši žinia pasirodo tuo metu, kai koncesiniame A2 ruože tarp Novo Tomyšlio ir Konino nuo kovo buvo padidinti įkainiai. Operatorius Autostrada Wielkopolska SA yra nurodęs, kad naujos kainos taikomos maždaug 150 kilometrų ilgio koncesiniam kelio ruožui.

    Lengvųjų automobilių vairuotojams kelionė visu ruožu Novo Tomyšlis–Koninas, kaip skelbta, kainuoja apie 28 eurus. Tuo metu A2 ruože Šveckas–Novo Tomyšlis įkainiai, pasak viešai skelbtos informacijos, išlieka nepakitę, nes juos reguliuoja Lenkijos infrastruktūros ministerijos sprendimai.

    Ką vairuotojams reikš vartų panaikinimas

    Fizinių vartų naikinimas dažniausiai siejamas su siekiu mažinti spūstis ir avaringumą vietose, kur transportas priverstas lėtėti bei persirikiuoti. Ypač tai aktualu sunkiasvoriam transportui, kai intensyviame sraute atsiranda vadinamieji lėti lenkimai ir ilgai trunkantis važiavimas greta.

    Vis dėlto vartų išmontavimas nebūtinai reiškia, kad mokėjimų neliks apskritai, nes rinkliavos gali būti renkamos kitais būdais. Galutiniai sprendimai dėl eismo organizavimo ir rinkliavų administravimo šiame A2 ruože priklausys nuo įgyvendinamo projekto ir galiojančio reguliavimo.

  • Kėdainių Tilto gatvės tiltas baigiamas: meras V. Tamulis pateikė tikslius pločio skaičius

    Kėdainių Tilto gatvės tiltas baigiamas: meras V. Tamulis pateikė tikslius pločio skaičius

    Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl rekonstruojamo Kėdainių Tilto gatvės tilto pločio, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis pateikė faktinius duomenis apie miesto ir rajono tiltus. Pasak jo, skaičiai rodo, kad nerimauti dėl netrukus atidaromo tilto gyventojams nėra pagrindo.

    Meras atkreipė dėmesį, kad svarstant apie tilto pralaidumą svarbus ne tik bendras įspūdis, bet ir konkretūs matmenys, lemiantys eismo saugą bei patogumą. Dėl to savivaldybė viešai pateikė tikslius važiuojamosios dalies pločius, kad būtų mažiau interpretacijų ir daugiau aiškumo.

    Pagal savivaldybės įvardytus duomenis, į Pramonės rajoną važiuojant nuo Pelėdnagių pusės važiuojamosios dalies plotis siekia 7,1 metro. Tai yra vienas iš orientyrų, su kuriais gyventojai dažniausiai lygina rekonstruojamus objektus Kėdainiuose.

    Rajone pastaraisiais metais atidarytas Labūnavos tiltas yra 7,5 metro pločio, o prie Paobelio esantis tiltas siekia 7,6 metro. Tokie skaičiai rodo, kad regiono keliuose vyrauja panašūs sprendimai, pritaikyti įprastiems transporto srautams ir krovininiam eismui.

    Kėdainiuose Tilto gatvėje baigiamo rekonstruoti tilto važiuojamosios dalies plotis, anot mero, taip pat bus 7,5 metro. Savivaldybė pabrėžia, kad šis rodiklis atitinka rajone jau naudojamus standartus ir nėra išskirtinis ar netikėtas lyginant su kitais tiltais.

    „Pateikti skaičiai aiškiai parodo, kad Tilto gatvės tiltas savo pločiu yra palyginamas su kitais rajono tiltais, todėl pagrindo nerimui nematome“, – sakė Valentinas Tamulis.

    Specialistai primena, kad tilto funkcionalumą lemia ne vien metrais išmatuotas plotis: svarbūs ir eismo organizavimo sprendimai, saugos elementai, dangos būklė, matomumas bei pėsčiųjų infrastruktūra. Dėl to galutinis vertinimas paprastai atliekamas įvertinus visą transporto mazgo sprendinių visumą, o ne vieną parametrą.