CP v2

Tag: Kelių infrastruktūra

  • Vilniaus rajono taryba perbraižė KPPP lėšų dalybas: kiek gaus seniūnijos ir kas atsidūrė prioritetuose

    Vilniaus rajono taryba perbraižė KPPP lėšų dalybas: kiek gaus seniūnijos ir kas atsidūrė prioritetuose

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba balandžio 30 dieną svarstė kelių infrastruktūros klausimus: Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų paskirstymą, tvarkos aprašo pakeitimus ir 2026–2028 metų darbų prioritetus. Tarybos sprendimai apima tiek lėšų dalybų principus, tiek aiškesnį strateginių objektų eiliškumą.

    KPPP lėšos savivaldybėms yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių planuoti vietinės reikšmės kelių ir gatvių remontą, rekonstrukciją, naują tiesimą ir eismo saugos sprendimus. Praktikoje tokios programos ypač reikšmingos rajonams, kuriuose kelių tinklas platus, o gyvenviečių išsidėstymas netolygus.

    KPPP lėšų dalybos: kas keičiasi

    Taryba pritarė KPPP lėšų, skirtų vietinės reikšmės kelių ir gatvių tinklo plėtrai bei priežiūrai, tvarkos aprašo pakeitimams. Savivaldybė nurodo, kad aprašas paskutinį kartą buvo atnaujintas 2025 metais sausio 17 dieną.

    Esminė naujovė yra papildytas paskirstymo kriterijus: 20 proc. programos lėšų numatyta paskirstyti visoms seniūnijoms po lygiai. Toks sprendimas paprastai vertinamas kaip bandymas sumažinti atotrūkį tarp didesnių ir mažesnių seniūnijų, kai vien gyventojų skaičius ar kelių ilgis ne visuomet atspindi minimalų būtinybės lygį.

    Kita 20 proc. dalis, kaip ir anksčiau, skiriama strategiškai svarbiems savivaldybės objektams ir jau pradėtiems projektams užbaigti. Likę 60 proc. tenka seniūnijoms pagal nustatytą formulę, kuri apjungia gyventojų skaičių ir vietinės reikšmės kelių bei gatvių ilgį.

    Kiek lėšų numatyta 2026 metams

    Pagal patvirtintą paskirstymą 2026 metais vietinės reikšmės kelių ir gatvių plėtrai, priežiūrai ir saugaus eismo priemonėms numatyta 7 485 eurai. Šios lėšos paskirstytos 23 Vilniaus rajono seniūnijoms.

    Sprendimuose taip pat įtvirtinta, kad dalis lėšų apskaičiuojama atsižvelgiant į seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių, o kita dalis siejama su seniūnijai priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių ilgiu. Savivaldybės praktikoje toks modelis leidžia subalansuoti poreikius tarp tankiau apgyvendintų teritorijų ir tų vietovių, kur didžiausias iššūkis yra ilgas kelių tinklas.

    2026–2028 metų prioritetai keliams ir gatvėms

    Taryba patvirtino 2026–2028 metų vietinės reikšmės kelių ir gatvių strateginių objektų prioritetinės eilės sąrašą, kuriame numatytas darbų eiliškumas 2026 metams. Savivaldybė pabrėžia, kad šis sąrašas kasmet peržiūrimas, tikslinamas ir iš naujo tvirtinamas taryboje.

    Taip pat patvirtinta 2026–2028 metų remontuotinų, rekonstruojamų ir naujai tiesiamų objektų prioritetinė eilė visose 23 seniūnijose. Savivaldybės teigimu, sąrašas sudarytas pagal seniūnaičių išplėstinių sueigų protokolus, tarybos narių pasiūlymus, galiojantį tvarkos aprašą ir ankstesnį 2025–2027 metų kelių darbų planą.

    Tokiu planavimo principu siekiama sudaryti aiškų darbų eiliškumą, lengviau prognozuoti lėšų poreikį ir suteikti gyventojams daugiau aiškumo, kokie infrastruktūros projektai planuojami konkrečiose teritorijose. Tai ypač aktualu tuomet, kai kelių darbų sezonas trumpas, o projektų apimtys konkuruoja dėl to paties finansavimo lango.

    Gyventojams, norintiems sekti sprendimų priėmimą, savivaldybė primena, kad tarybos posėdžius galima stebėti tiesiogiai ir peržiūrėti įrašus. Skelbiama, kad transliacijos verčiamos į gestų kalbą, o taip pat viešinami komitetų posėdžių įrašai.

  • Lenkijos A2 Didžiojoje Lenkijoje neliks vartų: GDDKiA pradeda rinkliavų punktų griovimą

    Lenkijos kelių direkcija GDDKiA skelbia pradedanti procesą, po kurio A2 automagistralės Didžiosios Lenkijos ruože neliks fizinių rinkliavų vartų. Planuojamas konkursas apima rinkliavų punktų Ždžaruose, Kole ir Dombėje infrastruktūros išmontavimą bei kelio dangos atstatymą iki automagistralei keliamų parametrų.

    Kartu numatyta koreguoti eismo organizavimą, kad buvusių vartų vietose transporto srautai judėtų sklandžiai ir saugiai. Tokie darbai paprastai apima ženklinimo ir kelio ženklų atnaujinimą, greičio režimo suvienodinimą bei priemones, mažinančias staigių persirikiavimų riziką.

    Terminai ir darbų apimtis

    GDDKiA skelbia, kad pasiūlymų atplėšimas numatytas gegužės 25 dieną. Pasirinkus rangovą, direkcija prižiūrės projekto etapus nuo dokumentacijos parengimo iki faktinių statybos darbų užbaigimo.

    Pagal pateiktą planą, pirmiausia numatomas maždaug penkių mėnesių dokumentacijos rengimas ir leidimų gavimas. Po to turėtų sekti maždaug septynių mėnesių trukmės statybos darbai, kurių metu bus ardomi vartai ir tvarkomos buvusios rinkliavų vietos.

    Rinkliavos ir kainų kontekstas

    Ši žinia pasirodo tuo metu, kai koncesiniame A2 ruože tarp Novo Tomyšlio ir Konino nuo kovo buvo padidinti įkainiai. Operatorius Autostrada Wielkopolska SA yra nurodęs, kad naujos kainos taikomos maždaug 150 kilometrų ilgio koncesiniam kelio ruožui.

    Lengvųjų automobilių vairuotojams kelionė visu ruožu Novo Tomyšlis–Koninas, kaip skelbta, kainuoja apie 28 eurus. Tuo metu A2 ruože Šveckas–Novo Tomyšlis įkainiai, pasak viešai skelbtos informacijos, išlieka nepakitę, nes juos reguliuoja Lenkijos infrastruktūros ministerijos sprendimai.

    Ką vairuotojams reikš vartų panaikinimas

    Fizinių vartų naikinimas dažniausiai siejamas su siekiu mažinti spūstis ir avaringumą vietose, kur transportas priverstas lėtėti bei persirikiuoti. Ypač tai aktualu sunkiasvoriam transportui, kai intensyviame sraute atsiranda vadinamieji lėti lenkimai ir ilgai trunkantis važiavimas greta.

    Vis dėlto vartų išmontavimas nebūtinai reiškia, kad mokėjimų neliks apskritai, nes rinkliavos gali būti renkamos kitais būdais. Galutiniai sprendimai dėl eismo organizavimo ir rinkliavų administravimo šiame A2 ruože priklausys nuo įgyvendinamo projekto ir galiojančio reguliavimo.

  • Kėdainių Tilto gatvės tiltas baigiamas: meras V. Tamulis pateikė tikslius pločio skaičius

    Kėdainių Tilto gatvės tiltas baigiamas: meras V. Tamulis pateikė tikslius pločio skaičius

    Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl rekonstruojamo Kėdainių Tilto gatvės tilto pločio, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis pateikė faktinius duomenis apie miesto ir rajono tiltus. Pasak jo, skaičiai rodo, kad nerimauti dėl netrukus atidaromo tilto gyventojams nėra pagrindo.

    Meras atkreipė dėmesį, kad svarstant apie tilto pralaidumą svarbus ne tik bendras įspūdis, bet ir konkretūs matmenys, lemiantys eismo saugą bei patogumą. Dėl to savivaldybė viešai pateikė tikslius važiuojamosios dalies pločius, kad būtų mažiau interpretacijų ir daugiau aiškumo.

    Pagal savivaldybės įvardytus duomenis, į Pramonės rajoną važiuojant nuo Pelėdnagių pusės važiuojamosios dalies plotis siekia 7,1 metro. Tai yra vienas iš orientyrų, su kuriais gyventojai dažniausiai lygina rekonstruojamus objektus Kėdainiuose.

    Rajone pastaraisiais metais atidarytas Labūnavos tiltas yra 7,5 metro pločio, o prie Paobelio esantis tiltas siekia 7,6 metro. Tokie skaičiai rodo, kad regiono keliuose vyrauja panašūs sprendimai, pritaikyti įprastiems transporto srautams ir krovininiam eismui.

    Kėdainiuose Tilto gatvėje baigiamo rekonstruoti tilto važiuojamosios dalies plotis, anot mero, taip pat bus 7,5 metro. Savivaldybė pabrėžia, kad šis rodiklis atitinka rajone jau naudojamus standartus ir nėra išskirtinis ar netikėtas lyginant su kitais tiltais.

    „Pateikti skaičiai aiškiai parodo, kad Tilto gatvės tiltas savo pločiu yra palyginamas su kitais rajono tiltais, todėl pagrindo nerimui nematome“, – sakė Valentinas Tamulis.

    Specialistai primena, kad tilto funkcionalumą lemia ne vien metrais išmatuotas plotis: svarbūs ir eismo organizavimo sprendimai, saugos elementai, dangos būklė, matomumas bei pėsčiųjų infrastruktūra. Dėl to galutinis vertinimas paprastai atliekamas įvertinus visą transporto mazgo sprendinių visumą, o ne vieną parametrą.

  • Ukmergės rajono gatvių būklė po patikros: ką komitetas pamatė penkiose seniūnijose

    Ukmergės rajono savivaldybės tarybos Kaimo ir aplinkosaugos komitetas spalio 12 dieną surengė tikslinę išvyką į penkias seniūnijas, kad vietoje įvertintų remontuojamas gatves ir kitų kelių būklę. Toks formatas leidžia sprendimus grįsti ne vien dokumentais, bet ir realia situacija, kurią kasdien mato gyventojai.

    Patikroje dalyvavo komiteto pirmininkas Vidmantas Krikštaponis, jo pavaduotojas Algirdas Kopūstas ir komiteto nariai Jolanta Keburienė, Dalius Varnas bei Kęstutis Zinkevičius. Prie komandos prisijungė savivaldybės meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, Urbanistikos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Tadas Balžekas bei administracijos atstovai.

    Kas buvo tikrinama vietoje?

    Išvykos tikslas buvo dvigubas: apžiūrėti jau vykdomus gatvių remonto darbus ir įvertinti kitų gatvių būklę, kuri dažnai tampa gyventojų skundų priežastimi. Praktikoje tokiose apžiūrose dažniausiai vertinama dangos nusidėvėjimo būklė, saugumas sankryžose, lietaus vandens nuvedimas ir ar laikomasi darbų terminų.

    Delegaciją seniūnijose pasitiko seniūnai Saulius Rutavičius, Jolanta Lukšienė, Violeta Kvirienė, Rūta Žižienė ir Gintaras Radzevičius. Jie pristatė jau atliktus darbus, įvardijo problemines vietas ir pasidalijo artimiausiais planais, kuriems reikalingas politinis ir administracinis suderinimas.

    Ko tikisi seniūnijos ir gyventojai?

    Seniūnų pateiktos įžvalgos paprastai apima ne tik asfaltavimo ar žvyrkelių greideriavimo poreikius, bet ir smulkesnius, tačiau kasdieniam saugumui svarbius sprendimus: kelkraščių sutvarkymą, matomumo gerinimą, pralaidų valymą. Tokie klausimai dažnai sprendžiami greičiau, kai jie užfiksuojami apžiūros metu ir aiškiai priskiriami atsakingiems padaliniams.

    Išvykos dalyviai akcentavo konstruktyvaus dialogo svarbą tarp seniūnijų, savivaldybės tarybos ir administracijos, siekiant kuo efektyviau nukreipti lėšas į didžiausią naudą kuriančius darbus. Vietoje pamatyti objektai ir išgirsti argumentai dažnai tampa pagrindu tikslinti prioritetus, ypač planuojant kitų metų infrastruktūros darbus.

  • A4 Opolės vaivadijoje be vartelių: GDDKiA skelbia konkursą buvusioms rinkliavų stotims nugriauti

    Nuo 2023 metais liepos vairuotojai lengvųjų automobilių ir kitų transporto priemonių iki 3,5 tonos už valstybinį A4 autostrados ruožą tarp Vroclavo ir Katovicų nebesumoka rinkliavos. Dabar Lenkijos kelių ir greitkelių generalinė direkcija GDDKiA Opolės padalinys siekia galutinai atsisakyti senosios mokesčių surinkimo infrastruktūros.

    GDDKiA paskelbė pirkimą, kuriuo numatoma parengti projektą ir išardyti buvusias rinkliavų surinkimo stotis prie kelių mazgų Brzeg, Opole Zachód, Opole Południe, Krapkowice, Kędzierzyn-Koźle ir Strzelce Opolskie. Kartu planuojama pritaikyti autostradą reikiamiems parametrams atskirose atkarpose, kad eismas vyktų sklandžiau ir saugiau.

    Pasak direkcijos, pasirašius sutartį rangovui būtų skirta 12 mėnesių ir projektavimui, ir griovimo darbams, įskaitant kelio infrastruktūros pritaikymą. Pasiūlymus konkurse planuojama priimti iki gegužės 27 dieną.

    Įdomu tai, kad investicijos finansavimas numatomas per Lenkijos finansų ministeriją, o GDDKiA užduotis būtų organizuoti konkursą, atrinkti rangovą ir prižiūrėti projekto įgyvendinimą. Toks modelis dažnai pasirenkamas, kai pokyčiai susiję ne tik su kelių tinklu, bet ir su valstybės pajamų surinkimo sistemos pertvarkymu.

    A4 laukia ir didesnė plėtra

    Lygiagrečiai GDDKiA ruošiasi platesniems A4 modernizavimo planams 120 kilometrų ruože, besitęsiančiame nuo Opolės vaivadijos per Katovicus iki Krokuvos. Skelbiama, kad vykdomi atskiri pirkimai dokumentacijai parengti, nes šis koridorius laikomas vienu svarbiausių pietų Lenkijoje.

    Plėtra numatoma pridedant papildomą eismo juostą ten, kur tarp važiuojamųjų dalių palikta žalioji skiriamoji juosta. Tai reiškia, kad autostrada būtų plečiama į vidų, pasinaudojant anksčiau suplanuotu žemės rezervu, panašiai kaip planuojama A2 atkarpose tarp Lodzės ir Varšuvos.

    Koncesija Katovicai–Krokuva baigsis 2027 metais

    Šiuo metu A4 atkarpą Katovicai–Krokuva valdo privatus koncesininkas Stalexport Autostrada Małopolska, o koncesijos sutartis galioja iki 2027 metais kovo 15 dieną ir, kaip nurodoma, nebus pratęsta. Tai svarbi detalė, nes nuo koncesijos sąlygų priklauso tiek rinkliavų politika, tiek investicijų apimtis ir jų grafikai.

    Koncesininkas yra skelbęs, kad 2025 metais mokamu ruožu vidutiniškai per parą važiavo apie 50 200 transporto priemonių. Taip pat pranešta, kad praėjusiais metais į Lenkijos valstybės biudžetą pervesta rekordinė suma, viršijusi 51 700 000 eurų, o per 2016–2025 metus bendra valstybės nauda iš koncesijos priartėjo prie 229 000 000 eurų.

    Rinkliavų infrastruktūros demontavimas valstybiniuose A4 ruožuose ir lygiagrečiai planuojamas pralaidumo didinimas rodo kryptį, kurią renkasi Lenkija: mažinti „butelio kakliukus“ ir perprojektuoti senesnius sprendimus, kurie buvo pritaikyti stovinčioms mokėjimo aikštelėms, o ne šiuolaikiniam intensyviam tranzitui.