Tag: Keramika

  • Baltasis vabalas įkvėpė keramiką, kuri atspindi 99,6 proc. saulės ir gali mažinti pastatų vėsinimo sąnaudas

    Baltasis vabalas įkvėpė keramiką, kuri atspindi 99,6 proc. saulės ir gali mažinti pastatų vėsinimo sąnaudas

    Pastatų vėsinimas sudaro reikšmingą pasaulinio elektros suvartojimo dalį, o karščio bangoms dažnėjant didėja ir poreikis efektyviai mažinti patalpų temperatūrą. Honkongo politechnikos universiteto (PolyU) tyrėjai pristatė pasyviai vėsinančią keramiką, kuri, jų teigimu, atspindi 99,6 proc. į ją krintančios saulės šviesos.

    Sprendimas gimė įkvėpus vieno ryškiausių gamtos „baltumo“ pavyzdžių – Cyphochilus genties vabalo, laikomo vienu balčiausių vabzdžių pasaulyje. Mokslininkų tikslas buvo gamtoje aptinkamą šviesos sklaidą perkelti į pramonėje pagaminamą, lauko sąlygoms tinkamą medžiagą.

    Kaip vabalas tapo technologija

    Cyphochilus vabalo žvyneliai yra balti ne dėl dažų ar pigmentų, o dėl labai tankios, hierarchiškai porėtos vidinės struktūros. Ji išsklaido šviesą skirtingais masteliais, todėl paviršius atrodo ypač ryškus ir tolygiai baltas.

    PolyU komanda, vadovaujama profesoriaus Wang Zuankai, šią architektūrą išanalizavo ir atkūrė keramikoje. Sukurta medžiaga turi panašią hierarchiškai porėtą sandarą, kuri leidžia efektyviai sklaidyti šviesą per visą saulės spektro diapazoną.

    Didelis atspindėjimas praktiškai reiškia, kad paviršius sugeria labai mažai saulės energijos, taigi ir mažiau įkaista. Tokios dangos ar fasadinės medžiagos teorijoje gali mažinti pastatų perkaitimą ir atitinkamai poreikį naudoti kondicionavimą.

    Ką duoda 99,6 proc. atspindėjimas

    Saulės atspindėjimo rodiklis parodo, kiek spinduliuotės paviršius grąžina atgal, o ne paverčia šiluma. Esant 99,6 proc. atspindėjimui, šiluminė apkrova nuo tiesioginių saulės spindulių tampa minimali, palyginti su daugeliu įprastų statybinių paviršių.

    Tyrėjai pabrėžia, kad medžiaga veikia pasyviai, be elektros: ji mažina įkaitimą atspindėdama saulę, o šilumą gali išspinduliuoti infraraudonųjų bangų ruože. Tokie radiacinio vėsinimo principai pastaraisiais metais vis dažniau minimi kaip priemonė mažinti miestų šilumos salos efektą ir elektros pikus karščiausiomis valandomis.

    Vis dėlto reali energijos sąnaudų nauda priklauso nuo daugelio veiksnių: pastato vietos, stogo ir fasadų geometrijos, šiluminės izoliacijos, langų ploto, vėdinimo bei to, ar kondicionavimas yra pagrindinis komforto užtikrinimo būdas. Kitaip tariant, pati medžiaga yra svarbi grandis, bet ne vienintelis sprendimas.

    Kitas iššūkis – Leidenfrost efektas

    Be atspindėjimo, komanda akcentuoja ir dar vieną savybę, susijusią su vadinamuoju Leidenfrost efektu. Tai reiškinys, kai ant labai įkaitusio paviršiaus skystis sudaro garų „pagalvę“, kuri apsunkina šilumos perdavimą ir mažina aušinimo efektyvumą.

    Tyrėjų teigimu, jų keramikos porėta struktūra ir itin hidrofilinės savybės leidžia vandeniui greitai pasiskirstyti ir įsigerti į poras, slopinant garų sluoksnio susidarymą. Skelbiama, kad taip galima išlaikyti efektyvesnį aušinimą net esant labai aukštoms temperatūroms, viršijančioms 800 laipsnių Celsijaus.

    Ši dalis svarbi ne tik pastatams: tokio tipo struktūriniai sprendimai gali būti aktualūs ir pramoniniams procesams, kur paviršių perkaitimas bei šilumos nuvedimas yra kritiškai svarbūs. Vis dėlto praktinės taikymo sritys priklausys nuo to, kaip medžiaga bus integruojama į konkrečias sistemas ir kokia bus jos kaina masinėje gamyboje.

    Tyrimas publikuotas žurnale Science, o darbe dalyvavo ir Honkongo miesto universiteto mokslininkai. PolyU tyrėjai teigia, kad medžiaga sukurta orientuojantis į realias lauko sąlygas: ji turėtų būti mechaniškai tvirta, atspari aplinkos poveikiui, o taip pat lengviau prižiūrima dėl savaiminio nusivalymo savybių.

    Jei tokios keramikos gamyba pasiteisins pramoniniu mastu, tai galėtų tapti dar vienu įrankiu miestams ir pastatų savininkams, ieškantiems būdų mažinti vėsinimo apkrovas ne didinant elektros vartojimą, o mažinant šilumos patekimą į pastato apvalkalą.

  • Viekšnių kultūros centro „Kartu molio taku“ – tarp AKKA 2026 prizininkų už pažangų verslą

    Viekšnių kultūros centro projektas „Kartu molio taku“ pateko tarp šių metų Ateities kaimo kūrėjų apdovanojimų (AKKA 2026) prizininkų nominacijoje Pažangus verslas. Įvertinimas skirtas už idėją, kuri vietos tradicijas pavertė šiuolaikiška, lankytojus įtraukiančia patirtimi.

    Organizatoriai pabrėžė komandos atkaklumą ir kūrybiškumą, akcentuodami, kad tokie projektai parodo, kaip regionuose galima derinti paveldo išsaugojimą ir naujoves. Viekšnių pavyzdys išryškina ir platesnę tendenciją, kai kultūros įstaigos ieško ne tik renginių formų, bet ir tvarių veiklos modelių, pritraukiančių skirtingas auditorijas.

    Iškilminga AKKA 2026 apdovanojimų ceremonija vyks gegužės 28 dieną Zarembų dvare Kėdainių rajone. Ten bus pagerbti įvairių sričių iniciatyvų autoriai, kurių projektai prisideda prie kaimo vietovių patrauklumo, ekonominio gyvybingumo ir bendruomenių stiprinimo.

    Kaip atgimė Viekšnių puodžių tradicija

    Viekšniai nuo seno siejami su puodininkystės tradicijomis, todėl projekto ašimi pasirinktas molis ir keramika. „Kartu molio taku“ šį amatą pristato ne kaip muziejinę ekspoziciją, o kaip patyriminę edukaciją, kurioje lankytojas tampa proceso dalyviu.

    Edukacijos metu naudojami šiuolaikiniai sprendimai, leidžiantys iš arčiau pažinti tradicinį amatą per veiksmą: nuo molio paruošimo iki dirbinio gimimo ir degimo. Virtualios realybės elementai, interaktyvios projekcijos ir kiti skaitmeniniai įrankiai padeda sukurti aiškų pasakojimą ir įtraukia net tuos, kurie su keramika susiduria pirmą kartą.

    Technologijos, kurios įtraukia lankytoją

    Projekto kūrėjai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas buvo ne technologijos dėl technologijų, o aiškiai suprantamas, patogus mokymosi kelias. Todėl skaitmeniniai sprendimai čia derinami su praktine veikla, kad lankytojai galėtų ne tik stebėti, bet ir patys išbandyti kūrybos procesą.

    Programoje numatyti įvairūs elementai, kurie lavina pojūčius ir skatina įsitraukimą: interaktyvūs žaidimai, molio terapijos patirtys ir bendruomeniškumą stiprinančios veiklos. Tokia kryptis atliepia augantį poreikį regionuose siūlyti turinį, kuris tinka šeimoms, moksleivių grupėms ir vyresniems lankytojams.

    Viekšnių kultūros centro teigimu, pripažinimas AKKA 2026 apdovanojimuose yra svarbus signalas, kad regioninės iniciatyvos gali būti konkurencingos nacionaliniu mastu. Projektas toliau plėtojamas, siekiant, kad Viekšnių puodžių tradicija būtų perduodama gyvai, suprantamai ir patraukliai šiandienos auditorijai.