Tag: KGHM

  • KGHM „Głogów“ kamine užaugę keturi sakalų jaunikliai sužieduoti: netrukus jiems rinks vardus

    KGHM vario lydymo gamykloje Głogów sužieduoti keturi klajojančiojo sakalo jaunikliai, išsiritę ant pramoninio kamino įrengtoje perėjimo platformoje. Šis plėšrusis paukštis Lenkijoje tebėra retas, o nuolatinė populiacija vertinama maždaug apie 100 perinčių porų.

    Žiedavimą atliko asociacijos „Sokół“ atstovai, padedami KGHM savanorių ir gamyklos darbuotojų. Kiekvienas jauniklis pažymėtas dviem žiedais: geltonu, naudojamu miestų ir pramonės teritorijose perintiems sakalams, ir mėlynu, kuriuo paprastai žymimi laukinėje gamtoje gimę paukščiai.

    „Žiedavimas yra svarbus momentas ne tik ornitologams, bet ir visiems, kurie daugelį metų prisideda prie klajojančiųjų sakalų apsaugos Głogów gamykloje. Tai leidžia stebėti paukščių likimą ir realiai padeda atkurti populiaciją“, – sakė Dariusz Matijczak, KGHM Głogów gamyklos miškininkystės ūkio vyriausiasis specialistas.

    Šiemet perėjimo platformą užėmė pora, vardu Luna II ir Bosy, ir sėkmingai užaugino keturis jauniklius. Artimiausiu metu jaunikliams planuojama suteikti vardus, kuriuos parinks įmonės darbuotojai, taip tęsiant jau nusistovėjusią tradiciją.

    Gamyklos teritorijoje įrengta platforma veikia jau ne vienus metus, o per šį laikotarpį čia sužieduoti 54 jaunikliai. Tokie duomenys svarbūs vertinant, kaip keičiasi plėšriųjų paukščių paplitimas ir ar pramoninės erdvės gali tapti saugiomis perėjimo vietomis, kai jose sudaromos tinkamos sąlygos.

    Głogów atvejis rodo ir platesnę tendenciją: klajojantieji sakalai vis dažniau prisitaiko prie žmogaus sukurtų struktūrų, įskaitant aukštus pastatus ir pramoninius objektus. Aukštis, atviros erdvės ir mažesnis tiesioginis trikdymas dažnai padeda išvengti dalies natūralių grėsmių, o žiedavimas leidžia tiksliau suprasti jauniklių išgyvenamumą ir migracijos kryptis.

    Pasak gamyklos atstovų, sakalų pasirinkimą lemia ne tik pats kaminas, bet ir aplinkinės gamtinės teritorijos, įskaitant Odros slėnio buveines. Netoliese esančios užliejamos pievos ir miškai sudaro palankias sąlygas įvairioms rūšims, todėl pramonės ir gamtos kaimynystė šiuo atveju tampa reikšminga biologinės įvairovės išsaugojimui.

  • Šaltas dušas Varšuvos biržoje: WIG20 penktadienį smuko, o rekordo šįkart pasiekti nepavyko

    Penktadienio kritimas atšaldė nuotaikas

    Praėjusi savaitė Varšuvos vertybinių popierių biržoje pažymėta ryškia kaita: optimizmą dėl galimo naujo pakilimo rekordo užgesino silpna penktadienio prekybos sesija. WIG20 indeksas tądien fiksavo didžiausią vienos dienos kritimą nuo kovo pradžios ir sugrąžino didelę dalį anksčiau sukaupto prieaugio.

    Nors savaitės pradžioje rinkoje dar buvo juntamos viltys priartėti prie šios bangos aukštumų, rekordo pagerinti nepavyko. Tai investuotojams tapo priminimu, kad net ir kylant rinkoms didesnis nepastovumas gali greitai pakeisti kryptį.

    Kaip baigėsi savaitė indeksams

    Per visą savaitę WIG20 prieaugis liko simbolinis ir siekė apie 0,3 proc., tačiau vien penktadienį indeksas smuko apie 2,4 proc. Platusis WIG pakilo apie 0,8 proc., o vidutinės kapitalizacijos mWIG40 ūgtelėjo apie 0,5 proc.

    Tuo metu mažųjų bendrovių indeksas sWIG80 savaitę užbaigė neigiamai ir krito apie 0,4 proc. Skirtingi segmentų rezultatai rodo, kad investuotojai labiau rinkosi likvidesnes ir aiškesnį pelningumą demonstruojančias įmones.

    Nuo metų pradžios Varšuvos biržos grąža išliko palyginti aukšta: WIG20 buvo pakilęs apie 11,4 proc., WIG apie 12 proc., mWIG40 apie 11,5 proc., o sWIG80 apie 4,2 proc. Tokia dinamika leidžia teigti, kad korekcija kol kas labiau panaši į atvėsimą po stipresnio periodo, o ne į aiškų tendencijos lūžį.

    Europos kontekste Varšuvos indeksai atrodė atsparesni: dalis didžiųjų Vakarų Europos indeksų savaitę užbaigė su ryškesniu minusu. Investuotojai tai dažnai vertina kaip signalą, kad regiono rinkos gali išlikti patrauklios, tačiau išlieka jautrios globaliems sentimentams.

    Bankai laikėsi tvirčiau, dėmesys krypo į rezultatus

    Tarp sektorių geriau išsiskyrė bankai: WIG-Banki per savaitę buvo pakilęs beveik 3 proc., nors penktadienį spaudimas pasiekė ir šį segmentą. Didesnis investuotojų dėmesys bankams įprastai siejamas su jų pelningumu ir aiškiau prognozuojamais pinigų srautais.

    Didžiausio Lenkijos banko PKO BP akcijos savaitę užbaigė su maždaug 3 proc. prieaugiu po paskelbtų ketvirčio rezultatų. Bankas pranešė, kad grupės konsoliduotas grynasis pelnas pirmąjį 2026 metų ketvirtį siekė 2,52 mlrd. zlotų, tai yra apie 590 mln. eurų, ir buvo maždaug 2 proc. didesnis nei prieš metus.

    Tuo metu KGHM akcijos elgėsi banguotai ir per savaitę buvo nusileidusios apie 0,8 proc., nors atskiromis dienomis svyravimai buvo ryškūs. Bendrovė rinkai siuntė žinutę apie rezultatus, kuriuos vadovybė apibūdino kaip stipriausius per daugiau nei dešimtmetį, tačiau žaliavų sektoriuje nuotaikos išlieka itin priklausomos nuo pasaulinių kainų.

    Ryškesniu savaitės akcentu tapo „Dino Polska“, kurios akcijos per savaitę buvo pakilusios apie 6 proc. Po paskelbtų rezultatų investuotojai reagavo į tai, kad pirmojo 2026 metų ketvirčio grynasis pelnas siekė 316 mln. zlotų, tai yra apie 74 mln. eurų, ir buvo didesnis nei tikėjosi rinka.

    „Dino Polska“ taip pat pranešė, kad grupės pajamos pasiekė 8,44 mlrd. zlotų, arba apie 2,0 mlrd. eurų, ir per metus išaugo apie 14,8 proc. Mažmeninės prekybos įmonėms rinkoje dažniausiai palankiai vertinamas stabilus apyvartų augimas, tačiau dėmesys dažnai krypsta ir į maržas bei kaštų kontrolę, ypač kai vartojimo tendencijos tampa mažiau nuspėjamos.

    Be didžiausių vardų, investuotojai vertino ir kitų įmonių ketvirčio ataskaitas, kurios tapo svarbiu trumpalaikių judesių katalizatoriumi. Tokiais laikotarpiais rinka dažnai reaguoja ne tik į pačius skaičius, bet ir į vadovų prognozes bei signalus apie paklausą, kainodarą ir investicijų planus.

  • KGHM rezultatai nustebino: pirmo ketvirčio pelnas pašoko kelis kartus, augo ir vario gavyba

    Lenkijos kasybos ir metalų grupė KGHM pirmąjį 2026 metų ketvirtį baigė itin sėkmingai: grynasis pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo kelis kartus. Bendrovė skelbia, kad geresnius rezultatus lėmė palankesnės pagrindinių metalų kainos, didesnės premijos už produkciją ir efektyvesnė sąnaudų kontrolė.

    Pasak įmonės, finansiniai rodikliai gerėjo visuose svarbiausiuose veiklos segmentuose. Tai ypač svarbu KGHM atveju, nes grupė yra viena didžiausių vario gamintojų pasaulyje ir reikšmingas sidabro tiekėjas, todėl jos ketvirčio rezultatai dažnai vertinami kaip platesnių žaliavų rinkos tendencijų indikatorius.

    Pelno šuolį stiprino kainos ir disciplina

    Per sausį–kovą konsoliduotas KGHM grynasis pelnas siekė apie 823 mln. eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jis sudarė maždaug 194 mln. eurų, todėl metinis šuolis buvo ypač ryškus.

    Reikšmingai augo ir EBITDA: bendrovė nurodo, kad rodiklis viršijo 1,27 mlrd. eurų ir buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei prieš metus. Įmonė akcentuoja, kad papildomos naudos davė pardavimų diversifikavimas, kainų fiksavimo sprendimai bei valiutų rizikos valdymas, padėję sušvelninti nepalankius kursų pokyčius.

    „Šio ketvirčio rezultatas patvirtina KGHM gerą būklę ir gebėjimą aktyviai valdyti verslo procesus rinkos neapibrėžtumo sąlygomis“, – sakė KGHM vadovas Remigiusz Paszkiewicz.

    Vario savikaina mažėjo dviženkliu tempu

    Vienas svarbiausių kasybos sektoriaus efektyvumo matų yra C1 savikaina, rodanti vienetinę grynųjų pinigų sąnaudų dalį vario gamyboje. KGHM skelbia, kad pirmąjį 2026 metų ketvirtį C1 siekė apie 3,43 euro už svarą vario ir buvo maždaug 35 proc. mažesnė nei prieš metus.

    Bendrovė nurodo, kad savikainą žemyn stūmė ne tik sąnaudų disciplina, bet ir palankesnis vadinamųjų šalutinių produktų, tokių kaip sidabras bei kiti taurieji metalai, įkainojimas. Praktikoje tai reiškia, kad dalis bendrų kasybos sąnaudų „atsimuša“ per papildomas pajamas, taip mažindama vario gamybos kaštų naštą.

    Gamyba augo, kai rinkoje dažni trikdžiai

    KGHM praneša, kad pirmąjį 2026 metų ketvirtį vario parduodamo metalo gamyba siekė 176 000 tonų ir buvo apie 4 proc. didesnė nei prieš metus. Sidabro metalinio pagaminta 329 tonos, taip pat fiksuota tauriųjų metalų ir molibdeno gamyba.

    Įmonė išskiria, kad gamybos augimas vyksta aplinkoje, kurioje nemaža dalis konkurentų susiduria su tiekimo grandinės, rūdos kokybės, leidimų ar infrastruktūros ribojimais. KGHM atveju stabilūs gamybos srautai kartu su mažėjančia savikaina didina atsparumą svyruojančioms žaliavų kainoms ir suteikia daugiau erdvės investicijoms.

    Rinkos dalyviai atidžiai stebės, ar tendencija išsilaikys ir antrąjį ketvirtį, ypač jei vario kainos ir toliau išliks aukštos. KGHM rezultatams toliau svarbios ir energijos kainos bei jų fiksavimo strategija, nes energetika išlieka viena reikšmingiausių metalo gamybos sąnaudų dedamųjų Europoje.

  • Varšuvos birža po įtampos fone: KGHM ir Orlen atsilaikė, WIG20 smuko 1,59 proc.

    Varšuvos biržoje savaitės pabaigą pažymėjo bendras akcijų pigimas, o investuotojų nuotaikas ir toliau veikė užsitęsusi JAV ir Irano karo įtampa. Rinkoje daugiausia dėmesio teko žaliavoms, nes naftos, dujų ir tauriųjų metalų kainų svyravimai iš karto atsispindi didžiausių sektoriaus bendrovių vertinimuose.

    Penktadienio prekyboje pagrindinis indeksas WIG20 krito 1,59 proc. iki 3 535,94 punkto, platesnis WIG smuko 1,57 proc. iki 130 226,11 punkto. Vidutinių bendrovių indeksas mWIG siekė 9 068,23 punkto, o bendra rinkos kryptis rodė didesnį atsargumą nei savaitės viduryje.

    KGHM ir Orlen išsiskyrė augimu

    Tarp didžiausių WIG20 bendrovių išsiskyrė dvi: KGHM akcijos kilo 1,39 proc. iki 338,65 zloto, o Orlen brango 0,21 proc. iki 140,30 zloto. Perskaičiavus pagal apytikslį 4,3 zloto už eurą kursą, tai atitinka maždaug 78,8 euro už KGHM ir 32,6 euro už Orlen akciją.

    Likusi didžioji indekso dalis fiksavo nuosmukį, o spaudimas buvo juntamas tiek finansų, tiek vartojimo, tiek energetikos segmentuose. Tokia struktūra rodo, kad investuotojai rinkosi aiškesnį ryšį su žaliavų ciklu turinčias pozicijas, o kitose srityse mažino riziką.

    Aktyviausiai prekiauta bankais

    Didžiausia apyvarta išsiskyrė Alior Bank: apie 254,46 mln. zlotų, tai yra maždaug 59 mln. eurų. Toliau rikiavosi KGHM su maždaug 233,64 mln. zlotų, arba apie 54 mln. eurų, taip pat Dino Polska, LPP ir PKO BP.

    Bendra akcijų rinkos apyvarta siekė 2,123 mlrd. zlotų, tai yra apie 494 mln. eurų. Palyginimui, aktyvesnę prekybą birža matė savaitės pradžioje, kai apyvarta buvo virš 2,9 mlrd. zlotų, arba apie 674 mln. eurų, tačiau vėliau dėl geopolitinių signalų rinka grįžo į gynybinį režimą.

    Rinkos plotis ir naujoko spaudimas

    Prekybos dieną brango 112 bendrovių akcijos, pigo 198, o 91 nekito, todėl bendras rinkos plotis buvo neigiamas. Tai paprastai signalizuoja ne vien atskirų sektorių judėjimą, o platesnį rizikos mažinimą.

    Dėmesio sulaukė ir naujokė Rex Concepts, kurios akcijų kaina po debiuto krito: nuo 14 zlotų emisijos kainos iki 13,60 zloto pirmos dienos pabaigoje, o vėliau dar 2,94 proc. iki 13,20 zloto. Tai atitinka kritimą nuo maždaug 3,26 euro iki 3,07 euro, ir rodo, kad investuotojai pirminėje rinkoje taip pat tapo atsargesni.

    Artimiausiu metu Varšuvos biržos kryptį, tikėtina, lems ne tik įmonių rezultatai, bet ir žaliavų kainų dinamika bei signalai apie konflikto Artimuosiuose Rytuose deeskalaciją. Kol aiškumo mažai, rinkoje dažniau matomas selektyvus pasirinkimas ir didesnis jautrumas naujienų srautui.

  • KGHM ir „Lumina Metals“ derybos dėl vario: kodėl Naujosios Solės projektas gali būti naudingas abiem

    Lenkijos vario pramonėje ryškėja naujas žaidėjas: Kanados bendrovė „Lumina Metals“ svarsto galimybę šalyje vystyti Naujosios Solės apylinkėse planuojamą vario gavybos projektą. Toks scenarijus tiesiogiai paliestų KGHM, vieną svarbiausių Europos vario gamintojų, todėl bendrovės jau pradėjo formalizuoti galimą partnerystę.

    Gegužės 6 dieną KGHM ir „Lumina Metals“ pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo nusibrėžė derybų gaires dėl strateginio bendradarbiavimo krypčių. Pagrindinė ašis – galimos vario koncentrato tiekimo grandinės iš Naujosios Solės projekto į KGHM valdomas lydyklas.

    Artima lydykla – esminis pranašumas

    Vario rūdos išgavimas yra tik pirmasis etapas, o didžiausia vertė kuriama ją perdirbant – lydant ir rafinuojant. Dalis pasaulio kasyklų apsiriboja koncentrato gamyba ir jį eksportuoja į šalis, turinčias daug lydyklų pajėgumų, tačiau toks modelis stipriai priklauso nuo logistikos ir uostų prieinamumo.

    KGHM išskirtinumas – vertikaliai integruota struktūra ir nuosavos lydyklos. Tokia infrastruktūra mažina priklausomybę nuo eksporto maršrutų ir leidžia didesnę pridėtinę vertę palikti šalyje, ypač kai kasybos projektas yra arti perdirbimo pajėgumų.

    Naujosios Solės projektui tai gali tapti kertiniu argumentu: potencialus pirkėjas yra visai šalia, o koncentrato nereikėtų gabenti į uostus ir plukdyti tūkstančius kilometrų. Praktikoje tai reikštų mažesnę savikainą, paprastesnę tiekimo grandinę ir mažiau rizikų, susijusių su transporto kainų svyravimais.

    Ką laimi „Lumina Metals“ ir KGHM?

    „Lumina Metals“ atveju bendradarbiavimas su KGHM gali reikšti greitesnį projekto komercinį „įžeminimą“: aiškų realizacijos kanalą, kuris ypač svarbus finansuotojams vertinant kasyklos perspektyvas. Kuo trumpesnis kelias nuo koncentrato iki lydyklos, tuo lengviau pagrįsti projekto ekonominį gyvybingumą.

    „KGHM mums yra natūralus partneris. Planuojame gaminti vario koncentratą, kuris galėtų pasiekti Gloguvo lydyklą būdamas visai šalia projekto. Tai didelis pranašumas, nes nereikia eksportuoti produkto dideliais atstumais“, – sakė „Lumina Metals“ vadovas Jordanas Pandoffas.

    Pasak bendrovės, transporto sprendimas dar būtų parenkamas pagal efektyvumą, tačiau artimas atstumas palieka daugiau pasirinkimų – nuo geležinkelio iki kitų pramoninių logistikos modelių. KGHM tai atvertų papildomą žaliavos srautą į savo perdirbimo grandinę ir galimybę uždirbti iš rafinavimo maržos, kuri pasaulinėje rinkoje yra viena svarbiausių perdirbėjų pajamų dedamųjų.

    Ne mažiau svarbus aspektas – žaliavos sudėtis. Varinė rūda ir koncentratai dažnai turi lydinčių vertingų metalų priemaišų, kurios gali būti atgaunamos perdirbimo metu ir padidinti viso proceso ekonominę grąžą. KGHM istorijoje reikšmingą dalį vertės sudaro ir šalutiniai produktai, todėl aukštesnė koncentrato kokybė gali būti svarbi derybų dedamoji.

    Kodėl vario paklausa didina spaudimą investicijoms?

    Vario paklausa pasaulyje pastaraisiais metais auga dėl energetikos transformacijos: elektros tinklų plėtros, atsinaujinančios energetikos projektų, elektromobilių ir energijos kaupimo infrastruktūros. Tai vienas iš metalų, be kurio sunkiai įsivaizduojama tolesnė elektrifikacija, todėl vario kasybos projektai Europoje sulaukia daugiau investuotojų dėmesio.

    Šiame kontekste vietinė gamyba ir perdirbimas įgauna papildomą geopolitinį svorį: trumpesnės tiekimo grandinės yra atsparesnės sukrėtimams, o pajėgumų turėjimas regione mažina priklausomybę nuo importuojamo koncentrato ir perdirbimo kituose žemynuose. KGHM, turėdama nuosavas lydyklas, yra patrauklus partneris projektams, kurie nori kuo greičiau pereiti nuo idėjos prie stabilaus pardavimo kanalo.

    KGHM taip pat svarbu diversifikuoti žaliavos bazę ir užtikrinti perdirbimo pajėgumų užimtumą ilguoju laikotarpiu. Net jei bendrovė plečia nuosavą gavybą, papildomi koncentrato kiekiai iš netolimo projekto gali padėti amortizuoti gavybos svyravimus ir sumažinti riziką, susijusią su sudėtingu išteklių atkūrimu senstančiuose telkiniuose.

  • Lenkija turi vario išteklius, bet investicijas stabdo mokesčiai: bendra našta siekia apie 70 proc.

    Vario projektus stabdo mokesčiai

    Lenkija pagal vario išteklius ir sidabro gavybos potencialą minima tarp stipriausių Europos šalių, tačiau naujų kasyklų plėtra stringa. Kanados bendrovės „Lumina Metals“ vadovas Jordanas Pandoffas Europos ekonomikos kongrese pabrėžė, kad investuotojams svarbiausi tampa ne žaliavų kiekiai, o finansinės ir reguliacinės sąlygos.

    Pasak jo, nors pasaulinė vario paklausa auga dėl energetikos transformacijos ir elektrifikacijos, sprendimus dėl naujų projektų dažnai sustabdo vietiniai kaštai. Lenkijos atveju didžiausias klausimas yra fiskalinė našta, kuri, investuotojų vertinimu, sumažina projektų patrauklumą tarptautinėje konkurencijoje.

    „Bendra mokestinė našta, įskaitant pelno mokestį, siekia apie 70 proc., todėl gerokai sunkiau priimti investicinius sprendimus“, – sakė Jordanas Pandoffas.

    Šis vertinimas siejamas su Lenkijoje nuo 2012 metais taikomu vario ir sidabro mokesčiu, kuris didina veiklos kaštus ir mažina prognozuojamą investicijų grąžą. Kasybos sektoriuje, kur projektai planuojami dešimtmečiams, mokesčių stabilumas ir aiškumas tampa vienu svarbiausių kriterijų finansuotojams.

    J. Pandoffas taip pat akcentavo, kad kasyba yra cikliška: 2015–2019 metais žaliavų kainoms esant žemoms, investicijos buvo karpomos visame pasaulyje. Po COVID-19 pandemijos, tiekimo grandinių sutrikimų ir suaktyvėjusios konkurencijos dėl kritinių žaliavų kainos bei investuotojų dėmesys vėl išaugo.

    Kapitalo yra, bet projektų trūksta

    Kanados investuotojas teigė, kad dabartinio ciklo pradžioje kapitalo rinkose lėšų netrūksta, o problema dažniau yra kita: stambių, aukštos kokybės vario projektų pasiūla. Jo vertinimu, per artimiausią dešimtmetį paklausa turėtų išlikti pakankamai stipri, kad pritrauktų reikšmingą finansavimą, tačiau realių projektų paruošimas užtrunka.

    „Lumina Metals“ vykdo įėjimo į biržą procesą ir kalbasi su investuotojais Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje. Lenkija, pasak bendrovės, dažnai vertinama kaip stabili jurisdikcija su gera infrastruktūra, tačiau galutinį sprendimą nulemia mokesčių ir leidimų aplinka.

    „Lenkija laikoma stabilia jurisdikcija su gera infrastruktūra, ir tai yra didelis privalumas“, – sakė Jordanas Pandoffas.

    Leidimai ir terminai lemia rezultatą

    Vario kasyklos yra ilgalaikiai projektai, todėl net ir palankiomis rinkos sąlygomis greitų rezultatų tikėtis sunku. „Lumina Metals“ teigimu, darbus Lenkijoje ji pradėjo 2012 metais, o dabar, po daugiau nei dešimtmečio, projektas yra projektavimo ir leidimų gavimo etape.

    Planuojama investicija netoli Naujosios Solės minima kaip viena didžiausių naujų vario kasybos iniciatyvų šalyje, o statybų pradžia galėtų būti reali per artimiausius ketverius–penkerius metus. Tokie terminai atspindi bendrą sektoriaus tendenciją: didžiausia kliūtis tampa ne vien technologijos, o procesų trukmė, visuomenės priėmimas ir administracinis sudėtingumas.

    „Daugelyje šalių, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Vokietijoje, projektus įgyvendinti gerokai sunkiau dėl mažesnio visuomenės palaikymo. Lenkija turi pranašumą dėl kasybos tradicijos ir sektoriaus supratimo“, – sakė Jordanas Pandoffas.

    Svarbi planuojamos grandinės dalis, pasak investuotojų, galėtų būti KGHM: numatoma, kad vario koncentratas būtų tiekiamas lydyklai Gloguve, o tai sumažintų logistikos sąnaudas. Papildomą patrauklumą suteikia ir tai, kad dalis telkinių, be vario, pasižymi didesniu sidabro kiekiu bei kitais vertingais metalais, kurie gali pagerinti projekto ekonominius rodiklius.

    J. Pandoffo teigimu, Lenkija turi išteklius, kompetencijas ir pramoninę bazę, tačiau proveržį nulemtų aiškesnės taisyklės ir konkurencingesnė mokestinė aplinka. Kritinių žaliavų svarbai augant, valstybių politika vis dažniau tampa tiesioginiu investicijų katalizatoriumi arba stabdžiu.