Tag: Kiaušiniai

  • Kiaušiniai ar varškė: dietologai paaiškina, kas palankiau širdžiai ir į ką žiūrėti etiketėje

    Virtas kiaušinis ir varškė dažnai laikomi patogiais, baltymų gausiais užkandžiais, tačiau renkantis juos verta pagalvoti ir apie širdies sveikatą. Abu produktai gali tikti subalansuotai mitybai, bet jų maistiniai „niuansai“ skiriasi.

    Portalas „EatingWell“ apžvelgia dietologų įžvalgas, kuo šie du pasirinkimai panašūs, kuo skiriasi ir kada vienas gali būti patogesnis už kitą. Esminė mintis paprasta: svarbu ne tik pats produktas, bet ir tai, su kuo jį valgote.

    Kiaušiniai ilgą laiką buvo vertinami atsargiai dėl cholesterolio, tačiau specialistai pabrėžia, kad su maistu gaunamas cholesterolis ir cholesterolio kiekis kraujyje – ne tas pats. Didesnę įtaką vadinamajam LDL („blogajam“) cholesteroliui dažnai daro sotieji riebalai.

    Tuo metu varškė (cottage cheese) neretai „paslysta“ ne dėl baltymų, o dėl druskos ir riebalų kiekio. Todėl renkantis šį produktą ypač svarbu skaityti etiketes ir lyginti skirtingas rūšis.

    Ką širdžiai reiškia virti kiaušiniai

    Viename kiaušinyje yra apie 6 gramai baltymų. Dietologai atkreipia dėmesį, kad kiaušiniai yra palyginti mažai sočiųjų riebalų turintis produktas – maždaug 1,5 gramo dideliame kiaušinyje.

    Specialistai pataria daugiau dėmesio skirti ne pačiam kiaušiniui, o tam, kas atsiduria lėkštėje šalia jo. Pavyzdžiui, šoninė ar riebios dešrelės gali gerokai padidinti sočiųjų riebalų kiekį, o tai širdžiai palankus pasirinkimas būna rečiau.

    Saikingas kiaušinių vartojimas daugeliui sveikų žmonių gali būti suderinamas su širdžiai palankia mityba – dietologų minimame pavyzdyje kalbama apie maždaug vieną kiaušinį per dieną. Vis dėlto jei žmogus jau serga širdies liga arba turi padidėjusį cholesterolį, rekomenduojama individualiai pasitarti su gydytoju – kai kuriais atvejais gali būti patariama dažniau rinktis kiaušinių baltymus.

    Varškė: daug baltymų, bet saugokitės druskos

    Varškė taip pat laikoma maistingų medžiagų turinčiu, baltymų gausiu produktu, tačiau čia svarbiausi du rodikliai – natris (druska) ir riebalų kiekis. Būtent jie gali lemti, ar užkandis bus palankesnis širdžiai.

    Dietologai atkreipia dėmesį, kad 1/2 puodelio varškės porcija gali turėti iki 459 miligramų natrio – tai sudaro apie 20 proc. rekomenduojamos paros normos. Todėl patariama ieškoti varškės, pažymėtos kaip turinčios mažiau natrio, o kai kurios rūšys gali būti be pridėtinės druskos – su vos 15 miligramų natrio 1/2 puodelio.

    Kitas svarbus aspektas – riebalai. Pilno riebumo varškės 1/2 puodelio porcija gali turėti beveik 3 gramus sočiųjų riebalų. Jei tikslas – mažinti sočiųjų riebalų kiekį racione, praktiškesnis pasirinkimas gali būti liesa, mažo riebumo ar sumažinto riebumo varškė.

    Kuris pasirinkimas geresnis: kiaušinis ar varškė?

    Dietologų verdiktas – abu produktai gali būti įtraukiami į širdžiai palankų mitybos planą. Skirtumas dažniausiai atsiranda detalėse: varškė vienoje porcijoje gali suteikti daugiau baltymų, tačiau dažniau „atsineša“ daugiau natrio.

    Pavyzdžiui, 1/2 puodelio 1 proc. riebumo varškės turi apie 14 gramų baltymų – daugiau nei dvigubai, palyginti su vienu virtu kiaušiniu. Tačiau renkantis varškę rekomenduojama pirmiausia pasižiūrėti, kiek joje druskos ir kokia riebalų sudėtis.

    Ne mažiau svarbu ir tai, su kuo valgote šiuos produktus. Dietologai pataria kiaušinius ar varškę derinti su skaidulų gausiu maistu – vaisiais, daržovėmis ar pilno grūdo produktais, nes tokie deriniai siejami su palankesniais rodikliais širdies sveikatai, įskaitant cholesterolio kontrolę.

    Praktiniai patarimai renkantis širdžiai palankesnį užkandį

    Jei renkatės varškę, vienas paprasčiausių žingsnių – lyginti etiketes ir teikti pirmenybę mažiau natrio turinčioms versijoms. Taip pat gali padėti mažo riebumo arba neriebi varškė, jei siekiate mažinti bendrą riebalų kiekį racione.

    Renkantis kiaušinius, svarbiausias patarimas – saikas ir protingi priedai. Vietoje riebių mėsos gaminių verta pagalvoti apie daržoves ar pilno grūdo duoną, o jei aktualu – pasitarti su gydytoju dėl individualiai tinkamo kiaušinių kiekio.

    Galiausiai dietologai siūlo mąstyti ne vien apie ribojimus, bet ir apie tai, ką galite pridėti į lėkštę. Skaidulos, nesočiosios riebalų rūgštys (pavyzdžiui, iš alyvuogių aliejaus, avokadų, riešutų) ir daugiau augalinio maisto dažnai tampa tais „mažais“ pokyčiais, kurie ilgainiui duoda didžiausią naudą.

  • Plakta kiaušinienė kaip „Cracker Barrel“: keptuvėje pakanka aliejaus ir šlakelio vandens

    Purios, bet ne riebios plaktos kiaušinienės efektą, panašų į JAV restoranų tinklo „Cracker Barrel“, galima pasiekti ir namuose – sviesto tam nereikia. Vietoj jo siūloma naudoti tik šiek tiek rapsų aliejaus ir kiaušinius kepti ne keptuvėje su aukštais kraštais, o ant plokščio paviršiaus.

    Kaip rašo „Food Republic“, save restorano darbuotoju prisistatęs vartotojas „Reddit“ teigė, kad kiaušiniai šiame tinkle dažniausiai kepami ant grilio plokštės, naudojant rapsų aliejų, o ne sviestą. Tokiu būdu išgaunama kitokia tekstūra ir tvirtesnės, lengvai „kramtomos“ kiaušinių kruopelės.

    Įprastai riebalai plaktuose kiaušiniuose lėtina baltymų krešėjimą, todėl masė ilgiau išlieka kreminė ir sodri. Kai riebalų mažiau, baltymai greičiau susijungia, todėl kiaušinienė tampa standesnė, mažiau „šlapia“, tačiau išlieka puri, jei tik neperkepsite.

    Dar vienas svarbus niuansas – kepimo paviršius. Plokščia grilio plokštė ar keptuvė su didesniu dugnu suteikia daugiau tiesioginio kontakto su šiluma, todėl kiaušiniai greitai iškepa, bet juos lengviau nuolat judinti ir apsaugoti nuo prisvilimo.

    Temperatūra ir judinimas – svarbiausia

    „Cracker Barrel“ esą laikosi ir konkrečios temperatūros – apie 225 laipsnius pagal Farenheitą, tai yra artima vidutinei kaitrai. Toks karštis padeda kiaušiniams išlikti puriems, bet neperdžiovina jų taip greitai, kaip labai karštas paviršius.

    Kepant su mažiau riebalų, klaidos „kaina“ didesnė – kiaušiniai gali greičiau sukietėti. Todėl rekomenduojama masę nuolat stumdyti ir lankstyti mentele, kad ji keptų tolygiai, o ne sukibtų į vieną sluoksnį.

    Praverčia ir dviejų menčių metodas – taip patogiau ne tik maišyti, bet ir „sulankstyti“ kiaušinius į minkštas, purias bangeles. Tokia tekstūra tinka ir pusryčių sumuštiniams ar tortilijoms.

    Šlakelis vandens vietoje riebalų

    Kad kiaušiniai būtų purūs, bet ne pernelyg riebūs ar skysti, siūlomas paprastas priedas – vanduo. Nedidelis kiekis drėgmės, skirtingai nei sviestas, neapsunkina masės, tačiau kepant padeda ją švelniai „pagaruoti“ ir išpūsti.

    Tekste pabrėžiama proporcija: maždaug vienas valgomasis šaukštas vandens trims kiaušiniams. Svarbu nepadauginti – per didelis kiekis gali kiaušinienę paversti vandeninga ir prėskesne.

    Vanduo taip pat gali apsaugoti nuo perdžiūvimo, ypač kepant ant didesnio ir greitai kaitinančio paviršiaus. Tai naudinga ir tiems, kurie tik pradeda gaminti ant grilio plokštės ar didesnės keptuvės.

    Kodėl svarbūs švieži kiaušiniai

    „Cracker Barrel“ kiaušinienės kokybė siejama ir su ingredientais – minimas patarimas rinktis kuo šviežesnius, ūkiškus produktus. Jie gali turėti sodresnį skonį, kuris kompensuoja mažesnį riebalų kiekį.

    Be to, šviežesnių kiaušinių baltymas paprastai būna tvirtesnis, todėl kepta masė lengviau išlaiko purią formą. Tokiu atveju galutinis rezultatas labiau priklauso nuo technikos, o ne nuo gausaus sviesto.

  • Kaip iškepti karpatką su „kalnais“: svarbiausios plikytos tešlos taisyklės

    Karpatkos žavesys – jos „kalnai“: nelygūs iškilimai, kurie, apibarstyti cukraus pudra, primena snieguotas viršūnes. Šį efektą sukuria ne kepimo milteliai, o plikytos tešlos fizika.

    Plikyta tešla (pâte à choux) nuo įprastos skiriasi tuo, kad miltai suberiami į karštą skystį su riebalais, o kiaušiniai įmaišomi tik masei šiek tiek atvėsus. Būtent taip kepant susidariusi garų jėga išpučia tešlą iš vidaus.

    Drėgmė tešloje virsta garais aukštoje temperatūroje, todėl kepinys staigiai kyla ir formuoja tuos būdingus nelygumus. Jei tešla bus per tiršta arba per skysta, „kalnai“ gali nesusiformuoti arba paplokštė išsiplos per plonai.

    Svarbu ir kepimo disciplina: per anksti pravertos orkaitės durelės gali sugadinti rezultatą. Staigus temperatūros kritimas dažnai lemia, kad dar nesustandėjusi tešlos struktūra subliūkšta.

    Plikyta tešla: esminiai žingsniai

    Pirmiausia vandenį (kai kada – vandens ir pieno mišinį) reikia užvirti su sviestu ir žiupsneliu druskos. Riebalai turi visiškai ištirpti, o skystis pradėti virti.

    Tada miltai suberiami vienu kartu ir iškart energingai maišomi, kol masė tampa vientisa. Šiame etape tešlą dar kelias minutes kaitinkite ant mažos ugnies nuolat maišydami – gerai „nuplikyta“ tešla pradeda atsiskirti nuo puodo sienelių ir dugno.

    Kiaušinius į plikytą masę galima dėti tik jai pravėsus. Tešla turi būti šilta, bet ne tokia karšta, kad kiaušiniai sukrešėtų ir susidarytų gumuliukų.

    Kiaušinius saugiausia išplakti atskirai ir pilti dalimis, po kiekvienos porcijos gerai išmaišant. Čia svarbiausia galutinė konsistencija: masė turi būti glotni, blizgi, elastinga ir gana tiršta.

    Kokia konsistencija turi būti „teisinga“?

    Gera plikyta tešla neturi būti nei kieta, nei skysta. Per standi masė sunkiai kils, o pernelyg skysta – ištekės skardoje ir nesuformuos įspūdingų iškilimų.

    Paprastas testas: pakėlus tešlą šaukštu ar mentele, ji turėtų kristi lėtai, sudarydama storą „liežuvį“ arba V formą. Jei bėga kaip blynų tešla, tikėtina, kad įdėta per daug kiaušinių.

    Norint ryškesnių „kalnų“, tešlos skardoje nereikėtų idealiai išlyginti – galima palikti natūralių bangelių ir nelygumų. Vis dėlto sluoksnio storis turi būti kiek įmanoma tolygus, kad viskas iškeptų vienodu tempu.

    Kepimas: ko nedaryti, kad karpatka nesukristų

    Plikyta tešla pradžioje reikalauja gerai įkaitintos orkaitės – tuomet vanduo greitai virsta garais ir tešla intensyviai auga. Per vėsi orkaitė gali lemti plokščią, sunkią ir prastai iškepusią paplotę.

    Karpatka dažniausiai kepama apie 190–200 laipsnių temperatūroje, tačiau konkreti reikšmė priklauso nuo orkaitės ir recepto. Svarbiausia – skardą dėti tik į gerai įkaitintą orkaitę.

    Pačiomis pirmomis minutėmis formuojasi kepinio „kalnai“, todėl orkaitės negalima atidaryti per anksti. Staigus temperatūros kritimas gali „numušti“ dar nestabilų kepinį.

    Jei karpatka gražiai iškyla, bet ištraukta greitai sukrenta, dažniausiai ji nebuvo pakankamai išdžiūvusi. Paplotė turėtų būti aiškiai apskrudusi, sausa ir traški – verčiau kepti kiek ilgiau, nei išimti per anksti vien dėl to, kad paviršius pradėjo ruduoti.

  • „Taco Bell“ „Fire Sauce“: aštresnis būdas pagyvinti kiaušinius ir pusryčių sumuštinius

    „Taco Bell“ padažų pakeliai dažnai tampa neatsiejama užsakymo dalimi, tačiau jie gali praversti ir namuose – ypač ruošiant kiaušinius ar pusryčių sumuštinius. Straipsnyje išskiriamas vienas pasirinkimas, kuris, gerbėjų teigimu, geriausiai „pažadina“ švelnų pusryčių skonį.

    Kaip rašo „Tasting Table“, kiaušiniams ir pusryčių sumuštiniams ypač tinka „Taco Bell“ „Fire Sauce“. Šis padažas vertinamas ne tik dėl aitrumo, bet ir dėl skonio balanso, kuris gerai dera su paprastais pusryčių ingredientais.

    „Fire Sauce“ apibūdinamas kaip turintis pakankamai aštrumo, tačiau neperkraunantis patiekalo. Be kaitros, pabrėžiami ir kiti skoniai: acto rūgštelė, sodresnės sūrios natos bei lengvas salstelėjimas.

    Dar viena svarbi detalė – konsistencija. Straipsnyje teigiama, kad glotni, kremiška tekstūra padeda tolygiai padengti kiaušinius ar sumuštinį, suteikiant jiems daugiau ryškumo, kurio dažnai trūksta švelniems pusryčiams.

    „Fire“ ar „Diablo“: kas aštresnėms pusryčių nuotaikoms

    Socialiniuose tinkluose „Taco Bell“ gerbėjai dalijasi būdais, kaip panaudoti susikaupusius padažų pakelius, o kiaušiniai nuolat minimi kaip vienas populiariausių pasirinkimų. Viename „Reddit“ komentare tai apibendrinama paprastai: prie visko, kas susiję su kiaušiniais, šis padažas esą „būtinas“.

    Vis dėlto ne visi sutaria dėl geriausio varianto. Dalis gerbėjų pirmenybę teikia „Diablo Sauce“ – aštresniam pasirinkimui, kuris labiau išryškina deginantį pojūtį.

    Straipsnyje pažymima, kad „Diablo“ gali prilygti „Fire“ pagal skonio kompleksiškumą, tačiau skirtumas – kiek kaitra dominuos patiekale. Kitaip tariant, pasirinkimas priklauso nuo to, ar norite subalansuoto aštrumo, ar ryškesnio „smūgio“.

    Padažas buteliuke parduotuvėje – ne visada tas pats

    Jei į „Taco Bell“ užsukti nepavyksta, padažai kai kur parduodami ir buteliukuose. Tačiau straipsnyje pabrėžiama, kad gerbėjų nuomonės apie parduotuvėse parduodamas versijas išsiskiria.

    Dalies pirkėjų vertinimu, skonis gali būti panašus, bet nemažai žmonių tvirtina, kad jis nėra identiškas tam, kurį gaunate restorane. Prie to prisideda ir faktas, kad sudėtis ant pakelių ir buteliukų, kaip teigiama, skiriasi.

    Todėl jei norisi kuo artimesnio „restoraninio“ varianto, straipsnyje siūloma paprasta išvada: gali tekti padažo pakelių „atsargomis“ pasirūpinti pačiame „Taco Bell“.

  • Kiaušiniai, juodgrūdžių aliejus ir jogurtas: naminė kaukė, kurią siūloma išbandyti slenkant plaukams

    Gausus plaukų slinkimas, ypač kai po plovimo užsikemša vonios nutekėjimas, dažnam tampa signalu, kad metas ieškoti priežasčių ir keisti įpročius. Nors pirmas žingsnis tokiais atvejais – išsiaiškinti, kas vyksta organizme, dalis žmonių kartu peržiūri ir plaukų priežiūrą.

    Vienas iš namuose dažnai minimų sprendimų – kaukė galvos odai ir plaukams iš kelių paprastų ingredientų: kiaušinių, natūralaus jogurto ir juodgrūdžių (juodųjų kmynų) aliejaus. Tokį mišinį siūloma naudoti kaip papildomą, maitinančią priemonę, kai plaukai atrodo nusilpę ir linkę lūžinėti.

    Tokios kaukės idėja paprasta: galvos odą ir plaukus siekiama pamaitinti baltymais bei riebalais, o kartu – švelniai nuvalyti susikaupusias apnašas. Straipsnyje pabrėžiama, kad plaukų slinkimo priežastys gali būti labai įvairios – nuo netinkamos priežiūros iki rimtesnių sveikatos problemų, todėl vien kosmetikos priemonė ne visada išsprendžia problemą.

    Vis dėlto keičiant kasdienę rutiną neretai pradedama nuo bazinių dalykų: švelnesnės priežiūros, galvos odos puoselėjimo ir papildomo maitinimo. Būtent čia ir siūloma įtraukti naminę kaukę, kurią rekomenduojama naudoti kelis kartus per savaitę.

    Kaip pasigaminti kaukę namuose

    Siūlomas receptas: į dubenėlį įmušti 2 kiaušinius, įdėti 2 šaukštus juodgrūdžių aliejaus ir 2 šaukštus natūralaus jogurto. Viską gerai išmaišyti.

    Mišinį siūloma užtepti ant galvos ir palaikyti apie 1 valandą, o vėliau plaukus išplauti šampūnu. Straipsnyje nurodoma, kad kaukę rekomenduojama naudoti 2 kartus per savaitę.

    Kodėl šie ingredientai siejami su plaukų būkle

    Kiaušiniuose esantys baltymai tekste minimi kaip svarbūs pažeistų plaukų atstatymui, o lecitinas siejamas su maitinamuoju ir drėkinamuoju poveikiu. Taip pat teigiama, kad tokia sudėtis gali padėti stiprinti plaukus nuo šaknų.

    Juodgrūdžių aliejus aprašomas kaip turintis įvairių vitaminų, mineralų, aminorūgščių ir riebalų rūgščių, kurios, anot publikacijos, svarbios plaukų augimui ir stiprumui per visą ilgį.

    Jogurtas išskiriamas dėl pieno rūgšties ir baltymų: pieno rūgščiai priskiriamas švelnus šveičiamasis poveikis, galintis padėti nuvalyti negyvas odos ląsteles ir riebalų perteklių. O jogurto baltymai siejami su plauko struktūros stiprinimu, mažesniu lūžinėjimu ir trapių galiukų problemomis.

  • Kiaušinius laikote šaldytuvo durelėse? Temperatūros svyravimai greičiau atima šviežumą

    Kiaušiniai daugelyje namų naudojami beveik kasdien – pusryčiams, kepiniams ar įvairiems patiekalams. Kad jie kuo ilgiau išliktų švieži, svarbu ne tik galiojimo data, bet ir tai, kur bei kaip juos laikote šaldytuve.

    Daugelio šaldytuvų durelėse yra specialus laikiklis kiaušiniams, todėl dalis žmonių juos automatiškai ten ir sudeda vos parsinešę iš parduotuvės. Vis dėlto, kaip rašoma „Terazgotuje.pl“, būtent ši vieta gali prisidėti prie to, kad kiaušiniai greičiau prarastų šviežumą.

    Pagrindinė problema – nuolatiniai temperatūros svyravimai. Kaskart atidarius ir uždarius šaldytuvo dureles, temperatūra trumpam pasikeičia, o ant lukšto gali susidaryti drėgmės kondensatas.

    Drėgmė ant lukšto sudaro palankesnes sąlygas bakterijoms prasiskverbti į vidų, o tai gali didinti apsinuodijimo maistu ir skrandžio negalavimų riziką. Todėl kiaušiniams labiausiai tinka kuo stabilesnė, vėsi temperatūra.

    Kur kiaušiniams vieta šaldytuve

    Rekomenduojama kiaušinius laikyti ne durelėse, o šaldytuvo giliau – pirmoje arba antroje lentynoje, kur temperatūra paprastai būna pastovesnė. Tai ypač aktualu, jei šaldytuvas dažnai varstomas.

    Taip pat patariama kiaušinius palikti kartoninėje dėžutėje – ji padeda apsaugoti nuo kvapų ir sudaro tinkamesnes sąlygas oro cirkuliacijai. Be to, verta neimti į lauką visos pakuotės, jei reikia tik kelių vienetų: net trumpas atšilimas prisideda prie temperatūros kaitos.

    Įdomu tai, kad svarbi ir kiaušinių padėtis: siūloma juos laikyti platesniu galu į viršų. Teigiama, kad toks laikymas gali papildomai sulėtinti gedimo procesą.

    Ko geriau nedaryti prieš dedant į šaltį

    Dar viena dažna klaida – kiaušinius nuplauti prieš dedant į šaldytuvą. Plaunant pašalinamas natūralus apsauginis lukšto sluoksnis, todėl bakterijoms gali būti lengviau patekti į vidų.

    Laikantis kelių paprastų taisyklių – stabilios temperatūros, tinkamos vietos šaldytuve ir vengiant bereikalingo „šildymo“ – kiaušiniai ilgiau išlieka švieži, o jų vartojimas tampa saugesnis.

  • 5 vitamino D gausiausi produktai: nuo riebios žuvies iki kiaušinių trynio

    Vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį, palaiko imuninę funkciją ir dalyvauja smegenų signalų procesuose. Tačiau daugelis žmonių jo gauna per mažai – ypač gyvenant šiauriau, kur dalį metų saulės UVB spinduliuotės gali nepakakti natūraliai sintezei odoje.

    Kaip rašoma „EatingWell“, dalis vitamino D gaunama su maistu, dalis – su papildais, o dar viena dalis – iš saulės. Gyvenant aukštesnėse platumose rizika susidurti su vitamino D stygiumi didėja vien dėl mažesnio saulės intensyvumo.

    Suaugusiesiems nuo 19 iki 70 metų rekomenduojama paros norma yra 15 mikrogramų (600 tarptautinių vienetų). 71 metų ir vyresniems žmonėms rekomenduojama 20 mikrogramų (800 tarptautinių vienetų) per dieną.

    Norint padidinti suvartojimą, nebūtina kardinaliai keisti mitybos – dažnai užtenka tikslingai įtraukti kelis produktus. Štai penki vitamino D turtingi pasirinkimai, išskirti pagal pateikiamuose pavyzdžiuose nurodomą kiekį porcijoje.

    1. Riebi žuvis

    Riebi žuvis įvardijama kaip vienas geriausių natūralių vitamino D šaltinių. Į šią grupę patenka lašiša, upėtakis, skumbrė, silkė ir tunas – vitamino D gausu jų riebesnėje mėsoje.

    Pavyzdžiui, 3 uncijose (apie 85 gramai) vaivorykštinio upėtakio yra apie 16,2 mikrogramo vitamino D, o tokio pat dydžio lašišos porcija suteikia apie 14,2 mikrogramo.

    Žuvį galima rinktis įvairiais pavidalais – tiek šviežią, tiek konservuotą, derinant su daržovėmis ar kruopomis. Jei žuvį renkate vaikams arba esate nėščia ar žindote, verta atsižvelgti į rekomendacijas dėl gyvsidabrio – skirtingos tuno ar skumbrės rūšys gali labai skirtis.

    2. Pienas

    Pienas – dar vienas patogus būdas padidinti vitamino D kiekį racione, ypač jei jis papildytas (fortifikuotas). Fortifikuoto karvės pieno puodelyje nurodoma apie 2,9 mikrogramo vitamino D.

    Vitamino D gali turėti ir fortifikuoti augaliniai gėrimai, pavyzdžiui, sojų, migdolų ar avižų, tačiau kiekiai gali skirtis priklausomai nuo prekės ženklo – verta pasižiūrėti etiketę.

    Pieną paprasta įtraukti į kasdienę rutiną: su koše, pusryčių dribsniais, kokteiliais ar tiesiog prie valgio. Be vitamino D, karvės pienas taip pat suteikia baltymų, kalcio, kalio ir vitamino A.

    3. Pusryčių dribsniai

    Dalis pusryčių dribsnių taip pat būna praturtinti vitaminu D, todėl tai – patogus pasirinkimas tiems, kurie rytais ieško greito varianto. Kiekis priklauso nuo konkretaus produkto.

    Pateikiama, kad kai kurių fortifikuotų dribsnių porcija gali turėti apie 2 mikrogramus vitamino D. Derinant juos su fortifikuotu pienu, bendras kiekis gali dar padidėti.

    Renkantis dribsnius verta atkreipti dėmesį ir į skaidulų bei pridėtinio cukraus kiekį – tai padeda palyginti skirtingus variantus.

    4. Sardinės

    Sardinės minimos kaip maistinga jūros gėrybė, kurioje be vitamino D yra ir baltymų, vitamino B12, seleno, magnio, kalio bei omega-3 riebalų rūgščių.

    Vienoje porcijoje (dvi sardinės) nurodoma apie 1,2 mikrogramo vitamino D. Norint daugiau, porciją galima didinti, jei tai atitinka jūsų mitybos poreikius.

    Sardines galima naudoti kaip greitą baltymų priedą – dėti į makaronus, ant skrebučio ar net ant picos, nes jų nereikia papildomai gaminti.

    5. Kiaušiniai

    Kiaušiniai – įprastas pusryčių produktas, kuris taip pat prisideda prie vitamino D suvartojimo. Vienas didelis kiaušinis turi apie 1,1 mikrogramo vitamino D.

    Svarbi detalė: vitaminas D yra kiaušinio trynyje, todėl atsisakant trynio jo kiekis racione sumažėja. Dėl to, jei tik nėra medicininių priežasčių riboti, verta valgyti visą kiaušinį.

    Kiaušiniai taip pat vertinami dėl universalumo ir kainos: juos galima plakti, kepti orkaitėje ar naudoti kituose patiekaluose. Jei net ir įtraukus šiuos produktus vitamino D vis tiek trūksta, prieš pradedant vartoti papildus rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Ką valgyti po alkoholio: kiaušiniai, sultinys ir bananai gali padėti greičiau atsigauti

    Pagirios dažnai prasideda pulsuojančia galva, pykinimu ir stipriu nuovargiu, tačiau savijautą gali palengvinti tinkamai parinktas maistas. Po alkoholio organizmui labiausiai reikia skysčių, elektrolitų ir lengvai virškinamos energijos, kad būtų paprasčiau atkurti jėgas.

    Straipsnyje pabrėžiama, kad geriausiai tinka produktai, kurie padeda kompensuoti prarastus mikroelementus ir palaiko kepenų darbą. Svarbūs kalis, magnis bei aminorūgštys, o taip pat angliavandeniai, stabilizuojantys cukraus kiekį kraujyje.

    Po alkoholio organizmas netenka skysčių, nes alkoholis veikia šlapimą varančiai, o kartu mažėja ir svarbių mineralų atsargos. Be to, kepenys intensyviai skaido etanolį, o proceso metu susidaro acetaldehidas – toksiškas tarpinis junginys, siejamas su dalimi nemalonių simptomų.

    Dėl to vien „užkąsti bet ką“ dažnai nepadeda – kai kurie pasirinkimai tik apsunkina virškinimą ir gali sustiprinti pykinimą. Geresnė strategija – rinktis švelnų, organizmą atstatantį maistą ir gėrimus.

    Kodėl po alkoholio taip bloga?

    Organizmui alkoholis yra didelis krūvis: kepenys turi jį suskaidyti, o tam reikia resursų. Kartu gali mažėti glikogeno atsargos, todėl ryte neretai juntamas silpnumas, „drebulys“ ar energijos trūkumas.

    Vienas iš nemalonių savijautos veiksnių yra acetaldehidas, kuris, jei organizmas nespėja jo neutralizuoti, gali prisidėti prie pykinimo, galvos skausmo ir bendro „sudužimo“ jausmo. Prie viso to prisideda dehidratacija ir elektrolitų disbalansas.

    Ką valgyti, kad būtų lengviau?

    Renkantis maistą verta galvoti ne apie „sotumą bet kokia kaina“, o apie lengvą virškinimą ir realią naudą. Dažnai geriau suvalgyti mažesnę porciją, bet tinkamų produktų.

    Kiaušiniai įvardijami kaip naudingas pasirinkimas dėl juose esančios cisteino aminorūgšties, siejamos su acetaldehido skaidymo procesais. Daugeliui tai paprastas, greitas pusryčių variantas, jei tik skrandis leidžia.

    Dar vienas klasikinis pasirinkimas – sriubos ir sultiniai. Šiltas sultinys gali būti lengviau toleruojamas sudirgusiam skrandžiui, o kartu suteikia ir skysčių, ir druskų, kurios padeda sulaikyti vandenį organizme.

    Silpnumą neretai didina elektrolitų trūkumas, todėl minimi kalio ir magnio šaltiniai: bananai, avokadai, pomidorai ar pomidorų sultys. Bananai dažnai būna lengvai virškinami, o pomidorų sultys gali padėti papildyti ne tik skysčius, bet ir kai kuriuos mineralus.

    Ką gerti ir ko vengti?

    Skysčiai po alkoholio yra tiek pat svarbūs, kiek maistas. Siūloma rinktis mineralizuotą vandenį, o didesnio išsekimo atvejais gali tikti ir izotoniniai gėrimai, tačiau verta vengti labai saldžių variantų.

    Žolelių užpilai ar arbata kai kuriems padeda švelniai atsitiesti, o žalioji arbata minima kaip alternatyva tiems, kuriems kava per stipriai dirgina skrandį. Vis dėlto svarbiausia – nepersistengti su kofeinu.

    Ne visi „pagirių“ pasirinkimai pasiteisina: riebus greitas maistas gali būti per sunkus, o aštrūs prieskoniai – dar labiau sudirginti skrandį. Taip pat perspėjama dėl didelių cukraus kiekių, nes staigus energijos šuolis gali greitai virsti dar didesniu nuovargiu.

    Galiausiai rekomenduojama neskubinti organizmo: geriau rinktis mažesnius, reguliarius užkandžius, ilsėtis ir stebėti, kas konkrečiai jums tinka. Jei simptomai labai stiprūs arba užsitęsia, tai gali būti signalas, kad organizmui reikia daugiau pagalbos nei vien lengvo maisto.

  • Kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną? Tyrimai griauna mitą apie cholesterolį

    Kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną? Tyrimai griauna mitą apie cholesterolį

    Kiaušiniai ilgus metus buvo laikomi maistu, kurį dėl cholesterolio reikėtų riboti. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad ryšys tarp kiaušinių vartojimo ir „blogojo“ cholesterolio ar širdies ligų rizikos nėra toks tiesmukas, kaip manyta anksčiau.

    Kiaušiniai vertinami dėl maistinės sudėties: juose yra visavertis baltymas su devyniomis nepakeičiamomis aminorūgštimis. Taip pat jie suteikia vitaminų A, D ir B12 bei seleno.

    Išskiriama ir cholino reikšmė – ši medžiaga svarbi nervų sistemos veiklai bei riebalų apykaitai. Be to, trynyje yra liuteino ir zeaksantino – karotenoidų, siejamų su akių sveikata.

    Vis dėlto didžiausios diskusijos kilo dėl cholesterolio: viename didesniame kiaušinyje jo yra apie 185 mg. Ilgą laiką manyta, kad su maistu gaunamas cholesterolis tiesiogiai didina cholesterolio kiekį kraujyje, bet šiandien pabrėžiama, kad svarbūs ir kiti mitybos bei gyvenimo būdo veiksniai.

    Ką rodo didelės apimties duomenys

    2020 metais žurnale „The BMJ“ publikuota analizė vertino ryšį tarp kiaušinių vartojimo ir širdies bei kraujagyslių ligų. Tyrėjai apžvelgė trijų didelių JAV tyrimų duomenis ir atliko metaanalizę, kurioje iš viso dalyvavo daugiau nei 1,7 mln. žmonių.

    Rezultatai parodė, kad iki vieno kiaušinio per dieną vartojimas bendroje tiriamųjų populiacijoje nebuvo susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Panašios tendencijos fiksuotos vertinant ir koronarinę širdies ligą bei insultą.

    Tyrėjai kartu pabrėžė svarbų niuansą: stebimieji tyrimai neįrodo, kad kiaušiniai patys savaime saugo nuo ligų. Rezultatus gali lemti ir bendras mitybos modelis, fizinis aktyvumas bei kiti gyvenimo būdo veiksniai.

    Ne tik cholesterolis: svarbus ir sočiųjų riebalų kiekis

    Papildomų įžvalgų pateikė 2025 metų liepą „The American Journal of Clinical Nutrition“ paskelbtas tyrimas, kuriame lygintas su maistu gaunamo cholesterolio ir sočiųjų riebalų poveikis MTL (LDL) cholesterolio koncentracijai.

    Eksperimente dalyvavo 61 suaugęs žmogus, o daliai jų buvo taikoma mityba, kurioje kasdien buvo po du kiaušinius, tačiau sočiųjų riebalų kiekis buvo mažas.

    Tyrimo išvadose nurodyta, kad didesnis sočiųjų riebalų vartojimas siejosi su aukštesniu LDL kiekiu, o tokios pačios sąsajos su vien cholesteroliu maiste nenustatyta. Dieta su dviem kiaušiniais per dieną ir mažai sočiųjų riebalų net buvo susijusi su mažesnėmis LDL reikšmėmis nei kontrolinė mityba.

    Kiek kiaušinių rekomenduojama ir kam reikėtų atsargumo

    American Heart Association pozicija – sveiki žmonės kasdienėje mityboje gali numatyti po vieną visą kiaušinį. Sveikiems vyresnio amžiaus žmonėms kai kuriais atvejais nurodoma, kad galima ir iki dviejų, jei bendra mityba išlieka subalansuota.

    Panašiai vertinama ir Lenkijos nacionalinio mitybos švietimo centro informacija: saikingas vartojimas, iki vieno kiaušinio per dieną, paprastai nerodo reikšmingos sąsajos su koronarinės širdies ligos rizika.

    Daugiau atsargumo gali reikėti žmonėms, turintiems lipidų apykaitos sutrikimų ar sergantiems cukriniu diabetu. Svarbu ir tai, su kuo kiaušiniai valgomi: patiekalas su daržovėmis ir pilno grūdo produktais nėra tas pats, kas kiaušinienė su daug sviesto ir šoninės.

    Bendras naujesnių tyrimų akcentas – kiaušiniai nebūtinai yra „sveikos širdies priešas“, o didesnę reikšmę dažnai turi visas mitybos paveikslas ir sočiųjų riebalų kiekis.

  • Give Scrambled Eggs A Major Flavor Boost With An Iconic Canned Ingredient

    Jei pabodo įprasta plaktų kiaušinių rutina, skoniui sustiprinti gali pakakti vieno, daugeliui pažįstamo ingrediento – konservuotos mėsos „Spam“.

    Nors „Spam“ ilgą laiką turėjo „paslaptingos mėsos“ reputaciją, jis gaminamas daugiausia iš kiaulienos ir kumpio, taip pat su druska, bulvių krakmolu, cukrumi ir natrio nitritu.

    Mitybos prasme tai nėra produktas, kuris dažnai minimas šalia žodžio „sveika“, tačiau baltymų jis turi: standartinėje porcijoje – apie 7 gramus. Kartu su kiaušiniais toks pusryčių derinys tampa sotesnis.

    Didžiausias „Spam“ pranašumas – ryškus skonis, kurį lemia gana didelis riebalų ir druskos kiekis. Būtent tai leidžia plaktus kiaušinius pagardinti beveik be papildomų prieskonių.

    Kaip „Spam“ panaudoti su kiaušiniais

    Paprasta idėja – supjaustyti „Spam“ riekelėmis ir jas apkepinti, kol kraštai taps auksiniai ir traškūs. Tuomet kiaušinius galima plakti toje pačioje keptuvėje.

    Taip kiaušiniai sugeria kepant išsiskyrusius riebalus ir įgauna sodresnį, „mėsinį“ skonį. Kadangi „Spam“ jau yra sūrus, druskos papildomai dažnai prireikia mažiau.

    Norint paįvairinti, galima išbandyti skirtingus „Spam“ skonius. Tiks ir įprasti variantai, ir aromatizuotos versijos – čia viskas priklauso nuo asmeninių pageidavimų.

    Kur „Spam“ ir kiaušiniai – įprastas derinys

    JAV „Spam“ vertinamas nevienareikšmiškai, tačiau Havajuose jis yra itin mėgstamas. Dar stipriau šis produktas prigijo įvairiose Azijos šalyse.

    Meilė konservuotai pietų mėsai daug kur siejama su Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu ir vėlesniais metais, kai tokie produktai į regioną pateko per JAV kariuomenę.

    Honkongo tradicinėse arbatinėse-kavinėse (cha chaan teng) „Spam“ dažnai patiekiamas su plaktu kiaušiniu – neretai sudėtas į sumuštinį su lengvai paskrudinta pieniška duona. Šis derinys pasitaiko ir su ryžiais ar makaronais.

    Pietų Korėjoje „Spam“ taip pat tapo kasdienio maisto dalimi: jis naudojamas, pavyzdžiui, budae jjigae (vadinamajame „kariuomenės troškinyje“) su dešrelėmis, kimči ir greitai paruošiamais makaronais, taip pat kimchi bokkeumbap – keptuose ryžiuose su kimči.

    Įkvėpimo galima semtis ir iš korėjietiško ryžių dubenėlio tipo patiekalų, kur prie apkepinto „Spam“ derinami kepti ar plakti kiaušiniai bei padažas – paprasta, sotu ir ryškaus skonio.