CP v2

Tag: Kibernetinis saugumas

  • „Microsoft“ po įsilaužimo uždarė 25 metų paskyrą: dingo žaidimai ir „OneDrive“ šeimos nuotraukos

    „Microsoft“ po įsilaužimo uždarė 25 metų paskyrą: dingo žaidimai ir „OneDrive“ šeimos nuotraukos

    Internete kilo pasipiktinimas po to, kai Nyderlandų transliuotojas Joshua Khane pranešė netekęs prieigos prie savo daugiau nei 25 metus naudotos „Microsoft“ paskyros. Pasak jo, į paskyrą buvo įsilaužta, pakeisti prisijungimo duomenys ir saugumo nustatymai, o vėliau paskyra galutinai užblokuota.

    Vartotojas teigė, kad kartu prarado didelę skaitmeninę biblioteką, sukauptą per daugelį metų, ir „OneDrive“ saugotus asmeninius failus. Didžiausias smūgis, anot jo, buvo ne vien finansinė žala, o sentimentali vertė, nes tarp duomenų buvo ankstyvos sūnaus vaikystės nuotraukos.

    „Man patvirtino, kad į paskyrą buvo įsilaužta, bet pasakė, jog nieko nebegalima padaryti, o failai nebeatkuriami“, – sakė Joshua Khane.

    Pasak kūrėjo, „Microsoft“ palaikymas aiškino, kad tokiais atvejais paskyra uždaroma siekiant užkirsti kelią tolesniam piktnaudžiavimui. Jis taip pat tvirtina sulaukęs rekomendacijos kurti naują paskyrą ir iš naujo įsigyti skaitmeninį turinį, nors iki tol paskyra buvo jo kasdienė ekosistemos dalis.

    Ši istorija atgaivino diskusiją apie skaitmeninę nuosavybę ir vartotojo kontrolę: daug paslaugų veikia licencijavimo principu, todėl pirkėjas dažnai įgyja teisę naudotis turiniu, bet ne turinio nuosavybę tradicine prasme. Jei paskyra užblokuojama arba jos neįmanoma susigrąžinti, realiai prarandama ir prieiga prie pirkinių, prenumeratų bei debesyje laikomų duomenų.

    Ekspertai nuolat pabrėžia, kad paskyros saugumas tampa esminiu asmens skaitmeninio turto apsaugos elementu, nes įsilaužėliai dažniausiai taikosi į el. paštą ir paskyras, kurios sujungia pirkinius, mokėjimus bei atsargines kopijas. Tokiais atvejais itin svarbūs dviejų veiksnių autentifikavimas, atkūrimo kodai, atskiras atsarginis el. paštas ir reguliarios svarbiausių failų kopijos nepriklausomoje laikmenoje.

    Joshua Khane viešai paskelbė apie susirašinėjimą su palaikymo komanda ir teigė sieksiantis, kad situacija būtų peržiūrėta. Kol kas „Microsoft“ viešo atsakymo dėl šio konkretaus atvejo nepateikė, tačiau istorija rodo, kaip greitai galima netekti ne tik pramogų bibliotekos, bet ir asmeninio archyvo, jei visa skaitmeninė kasdienybė priklauso nuo vienos paskyros.

  • ES siūlo griežtesnį nepilnamečių saugumą internete: amžiaus riba nuo 13 ir naujos pareigos platformoms

    ES siūlo griežtesnį nepilnamečių saugumą internete: amžiaus riba nuo 13 ir naujos pareigos platformoms

    Europos Sąjungoje bręsta naujas požiūris į vaikų apsaugą internete: ekspertų parengtoje kryptyje socialiniams tinklams ir kitoms skaitmeninėms paslaugoms numatomi griežtesni reikalavimai. Pagrindinė žinutė paprasta: atsakomybė už nepilnamečių saugumą turi labiau tekti pačioms platformoms, o ne vien tėvams ar mokykloms.

    Dokumente kaip bendras atspirties taškas įvardijama 13 metų amžiaus riba socialinėms platformoms, tačiau kartu pabrėžiama, kad vien „kietas“ draudimas nėra universali išeitis. Siūlomas laipsniškas nepilnamečių įvedimas į skaitmeninį pasaulį, priklausomai nuo amžiaus ir priežiūros.

    Ką keistų 13 metų riba?

    13 metų slenkstis pristatomas ne kaip vienintelis sprendimas, o kaip minimali bendroji bazė visoje ES, kuri galėtų būti taikoma kartu su papildomomis apsaugomis. Kartu paliekama galimybė valstybėms narėms pasirinkti aukštesnę ribą, jei tai atitinka jų nacionalinį kontekstą ir politinius sprendimus.

    Ekspertai akcentuoja, kad vaikams iki 13 metų turėtų būti taikoma labiau ribota prieiga, o svarbiausia sąlyga būtų priežiūra ir aiškūs laiko apribojimai. Tokiu būdu siekiama ne tik „uždrausti“, bet ir mažinti rizikas, kurios kyla dėl dizaino sprendimų, skatinančių ilgą naudojimąsi.

    Atsakomybę siūloma perkelti platformoms

    Viena ryškiausių krypčių yra siūlymas perkelti įrodinėjimo naštą technologijų bendrovėms: prieš suteikdamos prieigą nepilnamečiams, jos turėtų pagrįsti, kad yra įdiegusios veikiančias saugumo priemones. Tai reikštų ne simbolinius nustatymus, o realiai veikiančius mechanizmus, mažinančius žalingą turinį ir probleminį naudojimą.

    Ši logika remiasi vartotojų saugos principu, taikomu fizinių produktų rinkoje: jei gaminys gali kelti riziką, už ją pirmiausia atsako kūrėjas. Skaitmeninėje erdvėje tai galėtų virsti aiškesnėmis pareigomis dėl amžiaus užtikrinimo, turinio rekomendacijų skaidrumo ir rizikos mažinimo priemonių.

    „Kas kuria produktą, tas turi užtikrinti jo saugumą. Iš vaikų nesitikime, kad jie patys susikurs saugos diržus, todėl tokia pati logika turi galioti ir didžiosioms technologijų platformoms“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Dėmesys ne tik socialiniams tinklams

    Ekspertų išvados apima ne vien klasikinius socialinius tinklus. Įvardijama platesnė „social media+“ kategorija, apimanti ir kitas skaitmenines paslaugas bei funkcijas, kurios gali daryti panašų poveikį vaikų elgsenai ir emocinei būsenai.

    Ypač išskiriami sprendimai, skirti maksimaliai ilginti laiką ekrane: begalinis slinkimas, algoritminės rekomendacijos ir kitos dėmesį „užrakinančios“ funkcijos. Siūloma reguliuoti ne tik prieigą prie pačių platformų, bet ir prieigą prie tam tikrų funkcijų, kurios labiausiai skatina priklausomą naudojimą.

    „Mes siūlome riboti ne konkrečių platformų pavadinimus, o tam tikrų funkcijų naudojimą, nes būtent jos dažniausiai ir sukuria didžiausią riziką nepilnamečiams“, – teigė vienas iš ekspertų.

    Dokumente taip pat pabrėžiama, kad pokyčiai neįvyks per naktį: net ir įvedus amžiaus ribas, reikės laiko, kol susiformuos naujos praktikos šeimose, mokyklose ir pačiose platformose. Dėl to greitos priemonės siejamos su ilgalaikiu tikslu, kad internetas būtų saugesnis visiems, o ne tik iš dalies apribotas jauniausiems.

    ES diskusija vyksta tuo metu, kai dalis valstybių narių jau svarsto ar įgyvendina griežtesnius nacionalinius sprendimus, numatydamos 15 ar 16 metų ribas. Siūloma bendroji 13 metų bazė galėtų tapti kompromisu, bet kartu palikti erdvės šalims taikyti griežtesnę politiką.

  • Europos Komisija švelnina baterijų taisykles išmaniesiems akiniams: daugiau galimybių „Meta“ Europoje

    Europos Komisija švelnina baterijų taisykles išmaniesiems akiniams: daugiau galimybių „Meta“ Europoje

    Europos Komisija pateikė siūlymą, kuriuo tam tikriems sujungtiems įrenginiams, tarp jų išmaniesiems akiniams ir išmaniesiems laikrodžiams, būtų taikoma išimtis iš ES baterijų reglamento reikalavimo turėti lengvai išimamas ir pakeičiamas baterijas. Šis žingsnis gali paspartinti tokių produktų patekimą į Europos rinką.

    Pakeitimas ypač aktualus išmaniesiems akiniams, kurių integruotų baterijų dėl konstrukcijos dažnai neįmanoma greitai ir paprastai išimti vartotojui. Pastaraisiais mėnesiais būtent šis reikalavimas tapo viena rimčiausių praktinių kliūčių naujausiems modeliams greičiau plėstis ES.

    Kam būtų taikoma išimtis?

    Komisija nurodo, kad siūlomas patikslinimas apimtų sujungtus produktus, kurių atidarymas gali kelti saugos riziką, o baterijos pasiekiamumą riboja techninės aplinkybės. Tarp paminėtų kategorijų yra išmanieji akiniai, išmanieji laikrodžiai, aktyvumo sekikliai ir kai kurie elektriniai žaislai.

    Komisijos pozicija grindžiama argumentu, kad sprendimas nėra orientuotas į vieną konkretų gaminį ar vieną bendrovę. Akcentuojama, kad tikslas yra suderinti vartotojų saugą, realias inžinerines ribas ir bendrą reglamento logiką, kai baterijos išėmimas praktiškai nėra įgyvendinamas be papildomų rizikų.

    Politinis fonas ir rinka

    Sprendimas priimamas jautriame kontekste, nes išmanieji akiniai jau kurį laiką yra Europos reguliuotojų ir politikų dėmesio centre dėl privatumo bei galimo slapto filmavimo rizikų. Tačiau kartu ES baterijų reikalavimai tapo ir prekybine problema, galinčia paveikti visos kategorijos produktų prieinamumą Europoje.

    JAV atstovai anksčiau viešai kritikavo taisykles kaip pernelyg plačias ir ribojančias inovacijas, teigdami, kad jos gali užkirsti kelią produktams, kuriamiems bendradarbiaujant JAV ir Europos partneriams. Komisija, savo ruožtu, pabrėžia, kad sprendimas rėmėsi konsultacijomis su vartotojų organizacijomis, pramonės atstovais ir valstybėmis narėmis.

    Ką tai reiškia „Meta“ ir konkurentams?

    Išimtis vertinama kaip palanki naujiena „Meta“, kuri yra viena aktyviausiai į išmaniųjų akinių kategoriją investuojančių bendrovių. Pastaraisiais metais rinka sparčiai auga, o gamintojai šiuos įrenginius vis dažniau pristato kaip ateities platformą, kurioje derinamos kameros, garso funkcijos ir DI galimybės.

    Nauda gali būti platesnė nei vienam prekės ženklui: išmaniųjų akinių projektus viešai vysto ir kitos technologijų bendrovės, o aiškesnės taisyklės dėl baterijų konstrukcijos gali sumažinti riziką planuojant Europos pristatymus. Tai ypač svarbu kategorijai, kurioje kompaktiškumas ir svoris dažnai lemia, ar produktas taps masiniu.

    Vis dėlto baterijų klausimo sušvelninimas neišsprendžia kitų iššūkių. Europos vartotojų teisių gynėjai perspėja, kad išimtys neturėtų tapti precedentu silpninti apsaugas, o išmanieji akiniai turi būti vertinami ir per privatumo, saugumo bei vartotojo pasirinkimo prizmę.

    Procedūriškai Europos Parlamentas ir ES valstybės narės turės ribotą laiką pareikšti prieštaravimus deleguotajam aktui. Jei prieštaravimų nebus, sprendimas bus paskelbtas ir įsigalios po nustatyto termino, atverdamas kelią greitesniems produktų pakeitimams rinkoje.

  • ES planuoja 13 metų ribą socialiniams tinklams: prieiga vaikams – tik su tėvų priežiūra

    ES planuoja 13 metų ribą socialiniams tinklams: prieiga vaikams – tik su tėvų priežiūra

    Europos Sąjunga rengiasi griežtinti vaikų prieigą prie socialinių tinklų: Europos Komisija siūlo nustatyti aiškesnę minimalaus amžiaus ribą ir numatyti daugiau tėvų kontrolės mechanizmų. Apie kryptį viešai kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama, kad tikslas yra mažinti platformų daromą žalą nepilnamečiams.

    Pasak jos, esmė nėra absoliutus vaikų draudimas naudotis socialiniais tinklais, o tai, kada ir kokiomis sąlygomis socialiniai tinklai gali pasiekti vaikus. Europos Komisijos užsakymu parengto ekspertų pranešimo rekomendacijos numato, kad jaunesni nei 13 metų vaikai socialiniuose tinkluose turėtų būti tik ribotą laiką ir su tėvų priežiūra.

    „Mums reikia amžiui tinkamų ribojimų platformose. Klausimas ne apie tai, ar vaikai gali pasiekti socialinius tinklus, o apie tai, ar ir kada socialiniai tinklai gali pasiekti mūsų vaikus“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ši iniciatyva kyla iš ilgiau trunkančio ES siekio mažinti su socialiniais tinklais siejamas rizikas vaikų psichikos ir fizinei sveikatai. Pastaraisiais metais vis daugiau Europos valstybių taip pat ieško būdų, kaip efektyviau patikrinti vartotojų amžių, riboti priklausomybę skatinančius dizaino sprendimus ir sustiprinti tėvų įrankius.

    Praktikoje dauguma socialinių tinklų jau dabar deklaruoja 13 metų amžiaus ribą, nes jaunesni asmenys negali savarankiškai duoti galiojančio sutikimo dėl asmens duomenų tvarkymo pagal ES privatumo taisykles. Tačiau realus amžiaus patikrinimas dažnai apsiriboja savideklaracija, todėl ES ieško patikimesnių sprendimų, kartu siekdama išvengti perteklinio duomenų rinkimo.

    Europos Komisija akcentuoja, kad pokyčiai netaps tobuli per naktį, tačiau tikisi laipsniško elgsenos pasikeitimo, panašiai kaip įsigalėjus kelių saugos priemonėms. Taip pat svarstoma, ar panašūs amžiaus principai turėtų būti taikomi ir kitoms interneto paslaugoms, o darbą planuojama pradėti nuo aiškesnio žalingų platformų poveikio įvertinimo nepilnamečiams.

    Ekspertų grupė rekomenduoja platesnį požiūrį į vaikų ekranų laiką: mažiems vaikams siūloma kuo ilgiau vengti ekranų, o vėliau technologijas ir socialinius tinklus įvesti palaipsniui, atsižvelgiant į amžių. ES siekis yra sukurti taisykles, kurios apsaugotų vaikus, bet kartu būtų įgyvendinamos ir neperkrautų nei tėvų, nei mokyklų, nei pačių platformų.

  • ES sankcijos Rusijos FSB siejamai Turla grupei: taikinyje ES šalys ir Ukraina nuo 2010 metų

    ES sankcijos Rusijos FSB siejamai Turla grupei: taikinyje ES šalys ir Ukraina nuo 2010 metų

    Europos Sąjunga liepos 13 dieną išplėtė kibernetinių sankcijų sąrašą ir į jį įtraukė asmenis bei subjektus, siejamus su Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) kuruojamomis ilgalaikėmis kibernetinio šnipinėjimo operacijomis. ES teigimu, šios kampanijos buvo nukreiptos į ES valstybes nares ir Ukrainą, o dalis veiklos fiksuojama nuo 2010 metų.

    Pagrindinis sankcijų taikinys – su valstybės remiama grupe Turla siejami veikėjai. ES institucijų vertinimu, ši grupė buvo naudojama žvalgybai ir kenkėjiškoms operacijoms prieš valstybines institucijas, strategines pramonės šakas bei kritinę infrastruktūrą, o dalis atakų galėjo sukelti sutrikimų ir finansinių nuostolių.

    Ką reiškia kibernetinės sankcijos?

    Pagal ES kibernetinių sankcijų režimą į sąrašą įtrauktiems asmenims taikomas turto įšaldymas, o jiems patiems – draudimas atvykti į ES. Be to, ES subjektams draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti lėšas ar ekonominius išteklius įtrauktiems asmenims ir organizacijoms.

    Šis režimas ES lygmeniu taikomas nuo 2020 metų ir palaipsniui plečiamas, reaguojant į atakas, kurias Bendrija priskiria Rusijos valstybinėms struktūroms ar su jomis susijusiems tinklams. Pastaraisiais metais ES sankcijas vis dažniau sieja su platesnėmis vadinamosiomis hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant sabotažą ir dezinformaciją.

    Prancūzija: bus kviečiamas Rusijos ambasadorius

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noël Barrot pranešė, kad dėl įvardytų kibernetinių kampanijų Prancūzija ketina iškviesti Rusijos ambasadorių. Paryžius viešai sieja Turla veiklą su incidentais, apėmusiais valstybinių institucijų sistemas ir strateginiams sektoriams svarbias organizacijas.

    „Šios operacijos nukreiptos į kariškius, įmones ir operatorius – siekiama perimti komunikaciją arba trikdyti veiklą, pavyzdžiui, infrastruktūrą“, – sakė Jeanas-Noël Barrot.

    Taikiniai – nuo valstybinių sistemų iki infrastruktūros

    ES pareiškimuose pabrėžiama, kad atakos buvo vykdomos ne vien tiesiogiai: operacijose galėjo būti pasitelkiami kibernetiniai nusikaltėliai, privačios bendrovės ir vadinamieji hacktivistai. Toks modelis, ekspertų vertinimu, leidžia maskuoti tikruosius užsakovus, išskaidyti vykdytojus ir apsunkinti techninį bei teisinį priskyrimą.

    Be asmenų, sankcijos taip pat palietė Rusijos technologijų bendroves, kurios, ES vertinimu, teikė paramą žvalgybos struktūroms. Tai reiškia, kad joms bus užkirstas kelias vykdyti verslą su ES partneriais, o tai gali turėti tiesioginį poveikį tiekimo grandinėms ir technologijų paslaugų pirkimui Europoje.

    Lygiagrečiai apie naują sankcijų paketą paskelbė ir Jungtinė Karalystė, taikydama ribojimus asmenims ir subjektams, siejamiems su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Toks derinimas tarp sąjungininkų didina sankcijų efektyvumą, nes ribojimai apima platesnę finansinių ir kelionių kanalų geografiją.

  • Trumpo DI eksporto programa startavo blankiai: paraiškų mažiau nei tikėtasi, verslas laukia aiškumo

    JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos iniciatyva, skirta skatinti amerikietiško dirbtinio intelekto eksportą, startavo gerokai kukliau, nei tikėjosi jos rengėjai. JAV Prekybos departamentas pirmajame vadinamosios American AI Exports Program etape sulaukė 78 paraiškų, nors viduje buvo laukiama šimtų.

    Programa pristatoma kaip bandymas padaryti JAV technologijų „krūvą“ pasauliniu standartu: nuo pažangių lustų ir debesijos infrastruktūros iki DI modelių, kibernetinio saugumo bei pramonės taikymų. Tačiau dalis rinkos dalyvių abejoja, ar valdžios siūlomos finansavimo, atstovavimo ir licencijavimo priemonės realiai padidins pardavimus užsienyje.

    Kas stabdo verslo aktyvumą

    Vienas esminių iššūkių yra pats programos dizainas. Įmonių buvo prašoma ne pateikti pavienį produktą, o sukomplektuoti pilną eksporto paketą, kuriam dažnai reikia kelių partnerių: lustų gamintojų, debesijos tiekėjų, modelių kūrėjų ir sektoriaus sprendimų diegėjų.

    Tokios „pilnos komplektacijos“ užduotys natūraliai palankesnės didiesiems rinkos žaidėjams, kurie jau turi tarptautinių klientų, teisinę ir finansinę infrastruktūrą bei patirtį dirbant skirtingose jurisdikcijose. Mažesnėms įmonėms tai reiškia papildomą koordinavimo kainą ir didesnę sandorio riziką.

    Prie skepticizmo prisidėjo ir pastarųjų mėnesių signalai apie nepastovų reguliavimą. Rinkoje buvo atidžiai stebėta istorija, kai vienai DI bendrovei laikinai buvo nurodyta riboti užsienio prieigą prie naujausių modelių, o sprendimas vėliau atšauktas.

    Technologijų sektoriaus atstovai perspėja, kad tokie epizodai užsienio pirkėjams tampa rizikos indikatoriumi: net jei JAV sprendimai galiausiai sušvelninami, klientai gali pradėti svarstyti alternatyvas. Tai ypač jautru šalims ir organizacijoms, kurios planuoja kritinę infrastruktūrą ir ilgalaikes investicijas.

    Ką sako Prekybos departamentas ir įmonės

    Prekybos departamentas viešai teigia, kad gautų paraiškų apimtis viršijo lūkesčius ir kad ateityje gali būti svarstomas papildomas paraiškų teikimo laikotarpis. Taip pat nurodoma, jog paraiškos apėmė skirtingus sektorius, įskaitant žemės ūkį, švietimą, autonominę logistiką, viešąjį saugumą ir kritinių žaliavų tiekimo grandines.

    Tuo pat metu dalis didžiųjų technologijų bendrovių neskuba viešai įsipareigoti programai. Pavyzdžiui, „Amazon Web Services“ patvirtino pateikusi paraišką, o „Nvidia“ nurodė, kad tikisi dalyvauti, tačiau neatskleidė detalių.

    „Dar anksti. Tačiau tai nėra ten, kur jie tikėjosi būti šiuo metu“, – sakė buvęs Trumpo administracijos Prekybos departamento pareigūnas.

    Rinkos dalyviai akcentuoja, kad aiški ir stabili įgyvendinimo schema bus lemiama. Kol kas, jų vertinimu, ne iki galo suprantama, kaip bus atrenkami paketai, kokie konkretūs sandoriai bus siūlomi antrame etape ir kokią praktinę naudą dalyviams suteiks JAV institucijų įsitraukimas.

    Konkurencija su Kinija ir eksporto dilema

    Programa kuriama platesniame geopolitiniame kontekste, kuriame JAV siekia išlaikyti technologinę lyderystę, o Kinijos bendrovės vis aktyviau siūlo pigesnius ir dažnai atviresnio kodo DI sprendimus. Tokie produktai kai kuriose rinkose patrauklūs dėl kainos, greito diegimo ir mažesnių tiekimo apribojimų.

    Dėl to Vašingtonas balansuoja tarp dviejų tikslų: skatinti JAV DI sklaidą pasaulyje ir kartu riboti jautrių technologijų patekimą į nedraugiškas rankas. Verslui tai reiškia papildomą neapibrėžtumą, nes eksporto kontrolė, licencijos ir saugumo reikalavimai gali keistis greičiau nei komercinių projektų ciklas.

    Artimiausias programos išbandymas bus praktinis: ar po kuklaus starto pavyks pereiti nuo paraiškų prie realių sandorių ir užsienio pirkėjų. Jei signalai apie stabilumą ir nuspėjamumą nebus sustiprinti, JAV rizikuoja, kad dalis rinkų pradės sistemingiau diversifikuoti tiekėjus, o tai ilguoju laikotarpiu silpnintų JAV DI įtaką.

  • Lenkų studija pristatė „BOUND“: žaidimas leis knistis po svetimą telefoną ir keisti tyrimą

    Lenkų studija pristatė „BOUND“: žaidimas leis knistis po svetimą telefoną ir keisti tyrimą

    Lenkų kūrėjų studija pristatė žaidimą „BOUND“ – psichologinį trilerį apie sekimą ir skaitmeninę inwigilaciją, kuriame žaidėjas atsiduria ne aukos, o tikrintojo pusėje. Istorija prasideda nuo brutalaus nusikaltimo: pagrindinis veikėjas, pasinaudojęs įtakingomis pažintimis, išvengia egzekucijos ir patenka į slaptą izoliacijos centrą.

    Ten jam įteikiami neįprasti įrankiai: kito įtariamojo nešiojamas kompiuteris ir išmanusis telefonas. Tarnyboms nepavykus rasti ieškomų įrodymų, užduotis perduodama žaidėjui – iš skaitmeninių pėdsakų sudėlioti įvykių paveikslą ir suprasti, kas iš tiesų nutiko.

    Žaidimo mechanika remiasi kruopščiu duomenų naršymu: privačiais pokalbiais, nuotraukomis, įrašais, pervedimų istorija, socialinių tinklų paskyromis ir šifruotais failais. Kūrėjai akcentuoja, kad vienas radinys dažniausiai nieko neįrodo, o reikšmingos sąsajos išryškėja tik lyginant informaciją tarp skirtingų įrenginių.

    „BOUND“ žada realistiškai imituoti tiek telefono, tiek kompiuterio veikimą, kad žaidėjas jaustųsi tarsi laikytų svetimą įrenginį rankose. Vietoje abstrakčių meniu siūloma naršyti po sistemas, programėles ir aplankus, o sprendimus grįsti tuo, ką pavyko aptikti skaitmeninėje rutinoje.

    Svarbi dalis – moraliniai pasirinkimai ir aktyvus įsikišimas: vien tik skaityti ar žiūrėti neužteks. Žaidėjas galės manipuliuoti susirašinėjimu, pasirinkti, kam patikėti informaciją, ir nukreipti tyrimą norima linkme, o tai turėtų pakeisti veikėjų elgesį ir istorijos kryptį.

    „Mūsų ankstesnio žaidimo reakcija viršijo lūkesčius ir su dideliu susidomėjimu laukiame, kaip žaidėjai priims „BOUND“, – sakė kūrėjai oficialiame pranešime.

    Kūrėjai nurodo įkvėpimą – žaidimą „Replica“, kuriame taip pat naršomas svetimas telefonas vykdant tarnybų užduotį. „BOUND“ atveju žadama platesnė istorija, labiau išsišakojančios siužeto linijos ir keli finalai, o dalis paslapčių, pasak autorių, turėtų atsiskleisti tik pakartotinai žaidžiant.

    Temos pasirinkimas neišvengiamai primena realų ginčą apie sekimo technologijas ir ribas, nes šiuolaikiniai išmanieji įrenginiai kaupia itin detalią asmens kasdienybės kroniką. Net ir be specialių įsilaužimo įrankių, vien žinučių, nuotraukų metaduomenų, prisijungimų istorijos ar mokėjimų įrašų analizė gali atkurti ryšius, judėjimo įpročius ir sprendimų motyvus.

    Viešojoje erdvėje dažnai minima ir „Pegasus“ istorija: tai „NSO Group“ sukurta programinė įranga, leidžianti pasiekti telefono turinį, klausytis skambučių ir nuotoliniu būdu įjungti kamerą ar mikrofoną. Lenkijoje ši tema daugelį metų išlieka jautri, o „BOUND“ siūlo panašaus pobūdžio situaciją perkelti į interaktyvią fikciją, kur sprendimų pasekmes patiria pats žaidėjas.

    Žaidimo premjera planuojama 2026 metais, o „BOUND“ jau galima įtraukti į norų sąrašą „Steam“ platformoje. Tiksli išleidimo diena ir visų platformų sąrašas kol kas neatskleidžiami.

    Už projektą atsakingi ir kūrėjai, dirbę su „IT Specialist Simulator“, kurį leido „FreeMind“ iš „PlayWay“ grupės. Pastarasis žaidimas į ankstyvąją prieigą pateko 2025 metų lapkritį ir sulaukė palankaus žaidėjų vertinimo, todėl „BOUND“ pristatymas iš karto patraukė dėmesį.

  • ES verslas prašė mažiau biurokratijos, bet dabar piktinasi: kodėl supaprastinimas stringa Briuselyje

    ES verslas prašė mažiau biurokratijos, bet dabar piktinasi: kodėl supaprastinimas stringa Briuselyje

    Europos Sąjunga, reaguodama į pramonės spaudimą ir lėtėjantį ekonomikos augimą, pastaraisiais mėnesiais ėmėsi vadinamosios taisyklių supaprastinimo darbotvarkės. Jos tikslas – mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, ypač ataskaitų teikimo ir dubliuojamų reikalavimų srityse.

    Tačiau dalis įmonių ir verslo asociacijų, kurios anksčiau ragino Briuselį „pjauti biurokratiją“, dabar teigia nematančios realios naudos. Jų teigimu, supaprastinimo procesas tampa lėtas, brangus ir painus, o praktinis efektas gali pasirodyti tik po metų ar dar vėliau.

    Supaprastinimas, kuris nejaučiamas

    Europos Komisija yra pateikusi paketą pasiūlymų, kuriais siekiama peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir atsisakyti dalies įpareigojimų. Daugiausia dėmesio skiriama sritims, kuriose verslas ilgai skundėsi pertekliniu dubliavimu: tvarumo ir emisijų atskaitomybė, tiekimo grandinių informacija, cheminių medžiagų reguliavimas, duomenų apsauga.

    Vis dėlto įmonės pabrėžia, kad net ir priėmus pakeitimus Briuselyje, jie dar turi pereiti ilgą kelią per derybas ir įgyvendinimą valstybėse narėse. Mažoms ir vidutinėms įmonėms tai reiškia, kad administracinė našta realiame gyvenime iš esmės nesikeičia, nors politinė žinutė skelbia priešingai.

    Kur procesas užstringa?

    Verslo atstovai dažnai kartoja tą pačią problemą: ES sistema puikiai sukurta naujoms taisyklėms priimti, tačiau daug sunkiau „atgaline eiga“ panaikinti tai, kas jau įtvirtinta. Supaprastinimo projektai, kaip teigiama, įstringa tarp skirtingų Komisijos padalinių, Europos Parlamento pataisų ir valstybių narių interesų.

    Prie to prisideda ir politinė įtampa tarp dviejų tikslų: konkurencingumo didinimo ir visuomenės interesų apsaugos. Mokslininkai bei pilietinės organizacijos perspėja, kad skubotas reguliavimo „atlaisvinimas“ gali silpninti sveikatos, aplinkos ir privatumo apsaugą, todėl dalis įstatymų pakeitimų derybose praranda pirminį mastą.

    „Nurodymai dėl tolesnio reguliacinės naštos mažinimo skęsta darbinio lygmens diskusijų inercijoje“, – sakė BusinessEurope atstovas Martynas Barysas.

    Verslui reikia ne tik mažiau taisyklių

    Kai kurios įmonės teigia, kad pats supaprastinimo naratyvas kartais maskuoja gilesnes konkurencingumo bėdas. Pramonės sektoriai akcentuoja, jog investicijas ir gamybą labiau lemia energijos kainos, mokesčių politika, anglies dioksido kaštai ir galimybė prognozuoti taisykles ilgesniam laikui.

    Šiame kontekste vis dažniau skamba raginimai po supaprastinimo bangos pereiti prie „nuspėjamumo bangos“: nustoti dažnai perrašinėti naujai priimtus reikalavimus, kad įmonės turėtų laiko prisitaikyti. Verslo požiūriu, nuolat keičiamos taisyklės didina riziką ir kaštus ne mažiau nei pati biurokratija.

    Tuo pat metu Europos Komisija tvirtina, kad pasiūlymai rengiami derinant skirtingus interesus, identifikuojant dubliavimą ir šalinant neefektyvias nuostatas. Tačiau realus politinis testas dar priešakyje: ar ES institucijos ir valstybės narės gebės susitarti taip, kad supaprastinimas netaptų dar vienu ilgu, sudėtingu reguliavimo procesu.

  • Nutekinti Kinijos ir Rusijos planai: taikinyje „Starlink“, minimi kibernetiniai smūgiai

    Nutekinti Kinijos ir Rusijos planai: taikinyje „Starlink“, minimi kibernetiniai smūgiai

    Žurnalistinis tyrimas atskleidė kelis dokumentus, parengtus Kinijos ir Rusijos karinio-techninio bendradarbiavimo renginiams bei deryboms 2023 metais. Juose aprašoma, kaip abi šalys svarstė priemones, galinčias sumažinti palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ efektyvumą.

    Nutekintuose pristatymuose minima kelių etapų strategija, apimanti diplomatinį spaudimą ir kovą dėl radijo dažnių bei orbitinių pozicijų. Dokumentuose taip pat įvardijamos technologinės priemonės, tokios kaip ryšio trikdymas, kibernetinės atakos ir, ilgesnėje perspektyvoje, galimybė fiziškai taikytis į palydovus.

    Tyrime pažymima, kad „Starlink“ konstelacijos mastas laikomas iššūkiu konkurentams ir didina susidūrimų riziką žemojoje Žemės orbitoje. Autorių teigimu, siūlomos suderintos priemonės būtų nukreiptos į tolesnės konstelacijos plėtros apsunkinimą ir jos operacinių galimybių ribojimą.

    Kas dokumentuose minima apie trikdymą

    Vienas iš aprašytų sumanymų siejamas su bendru Rusijos ir Kinijos elektroninės kovos sprendimų vystymu. Tokia sistema, kaip teigiama, galėtų leisti selektyviai slopinti ryšį konkrečiose teritorijose, pritaikant trikdymo intensyvumą pagal situaciją.

    Dokumentuose taip pat keliama idėja apie pigesnių priešpalydovinių priemonių kūrimą, kurios teoriškai leistų greičiau naikinti palydovus, nei būtų papildoma jų grupuotė orbitoje. Ekspertai Vakarų šalyse ne kartą pabrėžė, kad kosmoso infrastruktūros militarizacija didina eskalacijos ir klaidų riziką.

    Platesnis bendradarbiavimo mastas

    Nutekinta medžiaga, kaip teigiama tyrime, apima ne vien ryšio temą. Joje minimi planai vystyti integruotą oro ir priešraketinės gynybos sistemą, skirtą kovai su moderniomis grėsmėmis, įskaitant hipergarsines raketas.

    Taip pat aptariami autonominių dronų spiečių sprendimai, kuriuose galėtų būti naudojamas dirbtinis intelektas, ir kitos modernizavimo kryptys. Dokumentuose šis bendradarbiavimas siejamas su Rusijos karo Ukrainoje patirtimi ir Kinijos technologinėmis bei gamybinėmis galimybėmis.

    Vakarų politikai ir saugumo bendruomenė panašius signalus vertina kaip riziką Europos ir transatlantiniam saugumui. „Tai kelia didžiulį nerimą ir verčia rimtai vertinti Kinijos vaidmenį, nes tai kertasi su esminiais Europos saugumo interesais“, – sakė Johann Wadephul.

    Pasak tyrime cituojamų buvusių JAV žvalgybos pareigūnų, tokie dokumentai turėtų būti vertinami kaip įspėjimas dėl didėjančios technologinės ir karinės sinergijos. „Tai pavojaus signalas, į kurį būtina reaguoti, o ne ignoruoti“, – sakė Edas Boganas.

    Pastaraisiais metais palydovinis internetas tapo kritine infrastruktūra, ypač krizėse ir karo zonose, todėl jo pažeidžiamumas tampa strateginiu klausimu. Dėl to auga dėmesys ryšio atsparumui, atsarginėms sistemoms ir kosmoso saugumo taisyklėms, kurias tarptautinė bendruomenė vis dažniau svarsto kaip prioritetą.

  • „Exatel“ įtrauktas į civilinės saugos sistemą: kokias telekomunikacijų užduotis perima valstybėje

    Lenkijos Vidaus reikalų ir administravimo ministerija 2026 metais liepos 8 dieną priėmė sprendimą, kuriuo valstybės valdoma bendrovė „Exatel“ pripažinta gyventojų apsaugos subjektu. Šis statusas reiškia formalų įtraukimą į gyventojų apsaugos ir civilinės gynybos sistemą, skirtą užtikrinti valstybės atsparumą krizių ir ypatingųjų situacijų metu.

    Sprendimas priimtas remiantis 2024 metais gruodžio 5 dieną priimtu Gyventojų apsaugos ir civilinės gynybos įstatymu. Praktikoje tai sustiprina „Exatel“ vaidmenį kaip telekomunikacijų ir teleinformatikos infrastruktūros operatoriaus, galinčio užtikrinti ryšių tęstinumą tiek taikos metu, tiek kilus didelio masto sutrikimams.

    Kas keičiasi po sprendimo

    Tapusi gyventojų apsaugos subjektu, „Exatel“ įsipareigoja vykdyti užduotis, susijusias su viešojo sektoriaus veiklos tęstinumu. Tai apima telekomunikacijų ir IT paslaugų teikimą krizių metu bei darbą esant ypatingosioms teisinėms būklėms, kai ryšio patikimumas tampa kritiniu valstybės funkcionavimo veiksniu.

    Taip pat numatyta, kad įmonė vykdys užduotis, kurias paveda Valstybinės saugaus ryšio sistemos operatorius. Toks modelis paprastai reiškia centralizuotą požiūrį į saugią, atsparią ir prioritetinę ryšio infrastruktūrą, skirtą kritinėms institucijoms ir operatyvinėms tarnyboms.

    „Ministerija patvirtino, kad „Exatel“ turi pajėgumų reaguoti tiek taikos metu, tiek grėsmės laikotarpiu. Mums viešasis interesas yra prioritetas, todėl vystome produktus ir paslaugas, kurios stiprina valstybės saugumą“, – sakė Jacek Terpiłowski.

    Ryšys krizių valdymui ir pagalbos skambučiams

    Tarp svarbiausių įvardijamų funkcijų yra prioritetinis pagalbos ir pavojaus signalų srauto aptarnavimas. Krizinėse situacijose tokia prioritetizacija leidžia sumažinti riziką, kad kritiniai pranešimai bus užblokuoti dėl perkrovų, o ryšys tarp pagalbos centrų ir viešųjų telekomunikacijų tinklų išliks stabilus.

    Įmonės užduotys taip pat siejamos su ryšiu, reikalingu specialiosioms tarnyboms ir viešojo saugumo bei nelaimių valdymo ryšiui. Europoje vis daugiau dėmesio skiriama būtent tokių ryšio sistemų atsparumui, nes stichinės nelaimės, kibernetinės atakos ar elektros tiekimo sutrikimai dažnai pirmiausia paveikia komunikacijos infrastruktūrą.

    Be to, „Exatel“ numatyta vykdyti tyrimus ir analizes, susijusias su rizikų vertinimu, grėsmių analize ir gyventojų apsauga. Tokios veiklos svarba didėja dėl hibridinių grėsmių, kai technologiniai, informaciniai ir fiziniai incidentai gali vykti vienu metu.

    Infrastruktūra, palydovinis ryšys ir atsparumas

    „Exatel“ skelbia valdanti visos šalies telekomunikacijų tinklą, kuriame yra daugiau kaip 23 000 kilometrų šviesolaidžio ir per 4 800 telekomunikacijų mazgų. Tokie mastai svarbūs ne tik kasdienėms paslaugoms, bet ir galimybei maršrutuoti srautus alternatyviais keliais, kai dalis infrastruktūros yra pažeista.

    Įmonė taip pat nurodo turinti palydovinį teleportą ir duomenų centrą su ryšio bei elektros redundancija, kad paslaugos veiktų ir sutrikimų metu. Palydovinis ryšys vis dažniau vertinamas kaip atsarginis kanalas kritinei komunikacijai, ypač kai antžeminiai tinklai patiria fizinių ar kibernetinių trikdžių.

    Atskirai minima ir veikla, susijusi su antžemine infrastruktūra palydovų konstelacijoms, įskaitant IRIS projektą. Europoje tokios sistemos plėtra siejama su strateginiu tikslu turėti patikimas, nuo išorinių tiekėjų mažiau priklausomas saugaus ryšio galimybes.

    „Exatel“ pabrėžia ir ekspertines kompetencijas bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis, įskaitant dvejopos paskirties technologijas. Įmonė yra 100 proc. valstybės valdoma, todėl jos įsipareigojimai civilinės saugos sistemoje tampa ne tik verslo, bet ir nacionalinio atsparumo klausimu.