Tag: Kibernetinis saugumas

  • Prancūzija tiria galimą Izraelio įmonės kišimąsi į savivaldos rinkimus: taikytasi į kairiuosius

    Prancūzija tiria galimą Izraelio įmonės kišimąsi į savivaldos rinkimus: taikytasi į kairiuosius

    Prancūzijos institucijos pradėjo tyrimą dėl galimo užsienio kišimosi į savivaldos rinkimus, kai valstybinė agentūra, kovojanti su skaitmenine dezinformacija, pranešė aptikusi požymių, kad rinkimų kampanijų metu buvo vykdyta koordinuota informacinė operacija.

    Vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez paskelbė, kad bus imtasi teisinių veiksmų, o tyrimo eiga derinama su atsakingomis tarnybomis. Kol kas viešai neatskleidžiama, kas galėjo užsakyti ar finansuoti šią veiklą.

    Ką nustatė Viginum?

    Agentūros Viginum atstovė Anne-Sophie Dhiver parlamente teigė, kad buvo aptikta „privati Izraelyje įsikūrusi bendrovė“, kuri, kaip įtariama, siūlo internetines destabilizavimo paslaugas ir galėjo nukreipti veiksmus prieš dalį kairiųjų kandidatų.

    Anot jos, taikiniais esą tapo politikai iš partijos France Unbowed, kuri savo darbotvarkėje ryškiai akcentuoja palestiniečių klausimą. Viginum taip pat nurodė, kad agentūrai nepavyko patikimai nustatyti operacijos užsakovo, o bandymai paveikti nuomonę reikšmingo atgarsio, vertinant pagal pasiekiamumą ir įsitraukimą, nepasiekė.

    Konkrečios pavardės ir reikalavimai

    Žiniasklaidoje minėta, kad tarp galimų taikinių galėjo būti ir France Unbowed atstovas François Piquemal, dalyvavęs Tulūzos mero rinkimų antrajame ture. Pats politikas viešai svarstė galimybę siekti, kad antrojo turo rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais, jei būtų įrodyta neteisėta išorinė įtaka.

    „Tai itin rimti faktai mūsų šalies suverenitetui“, – sakė François Piquemal.

    Parlamente jis taip pat kėlė klausimą, ar Prancūzijos valdžia turėtų reikalauti paaiškinimų iš Izraelio atstovo. Izraelio ambasada Paryžiuje, remiantis viešai skelbta informacija, į žurnalistų užklausas tuomet neatsakė.

    DI, netikros paskyros ir platesnis kontekstas

    Vidaus reikalų ministras patvirtino, kad tyrime vertinama „akivaizdžiai piktavališka“ kampanija, kurioje esą buvo skleidžiama melaginga informacija, pasitelkiant neautentiškas socialinių tinklų paskyras. Pasak jo, dalis turinio buvo sustiprinta naudojant dirbtinis intelektas, o tai atitinka pastarųjų metų tendencijas, kai automatizuotos priemonės leidžia greitai kurti ir platinti klaidinančias žinutes.

    Ši istorija išryškina augantį Europos valstybių jautrumą rinkimų saugumui: dėmesys krypsta ne tik į tradicinę propagandą, bet ir į naujos kartos informacines operacijas, kuriose derinami netikri profiliai, koordinuotas sklaidos tinklas ir DI įrankiais generuojamas turinys.

    Prancūzijos institucijos žada vėliau paskelbti išsamesnę ataskaitą apie nustatytus veikimo modelius ir požymius, leidžiančius sieti operaciją su konkrečia struktūra. Kol kas svarbiausia tyrimo kryptis išlieka užsakovo identifikavimas ir teisinis įvertinimas, ar buvo pažeisti rinkimų bei nacionalinio saugumo reikalavimai.

  • Paryžiaus „Prelude“ pritraukė 17,2 mln. eurų: plečia vartotojų patikros ir apsaugos platformą

    Paryžiaus „Prelude“ pritraukė 17,2 mln. eurų: plečia vartotojų patikros ir apsaugos platformą

    Paryžiuje įsikūrusi „Prelude“ pritraukė 17,2 mln. eurų A serijos investiciją, kurią skirs vartotojų įvedimo ir pasitikėjimo infrastruktūros platformos plėtrai. Bendrovė kuria sprendimus, padedančius įmonėms patikrinti vartotojus ir apsaugoti jų paskyras per visą naudojimosi paslaugomis laikotarpį.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas 20VC, prisidėjo „Singular“, „Seedcamp“, „Deel“ ir „FDJ Ventures“, taip pat grupė verslo angelų. Įmonė teigia, kad naujas kapitalas leis greičiau plėsti produktų aprėptį, stiprinti telekomunikacijų partnerystes ir didinti komandą inžinerijos bei plėtros srityse.

    „Daug įmonių, naudojančių telefono verifikaciją, vis dar susiduria su sukčiavimu, neaiškia kainodara ir silpnu aptarnavimu. „Prelude“ sprendžia šias problemas vienu metu: klientai mažina verifikacijos kaštus, gerina konversiją ir gauna realią pagalbą, kai kažkas sugenda“, – sakė 20VC generalinis partneris Paul Bonnet.

    „Prelude“ įkurta 2023 metais, ją įsteigė Matias Berny ir Quentin Le Bras. Bendrovė akcentuoja, kad tradicinis įvedimo modelis dažnai tampa nematomu kaštų šaltiniu: sukčiai išpučia SMS išlaidas, dalis tikrų vartotojų pasitraukia vienkartinio kodo lange, o dalis atakų praeina pirminius filtrus ir paaiškėja tik po žalos.

    Įmonė siekia problemą spręsti sujungdama iki šiol dažnai atskirai diegtas priemones į vieną pasitikėjimo sluoksnį: telefono numerio patikrą, sukčiavimo prevenciją, tapatybės signalus ir įrenginio programinį modulį. „Prelude“ teigimu, toks sujungimas leidžia priimti ne vienkartinius, o nuolat atnaujinamus sprendimus dėl vartotojo patikimumo.

    „Senasis planas nebeveikia: CAPTCHA nebesustabdo botų, o vienas sukčiavimo signalas nepasako, kas iš tikrųjų yra kitoje pusėje. Atskirti tikrą vartotoją nuo netikro tapo verslo analizės, o ne varnelės uždėjimo užduotimi“, – sakė „Prelude“ bendraįkūrėjas ir vadovas Matias Berny.

    Pasak bendrovės, šią kryptį dar labiau sustiprina automatizuotos atakos ir DI įrankiai, kurie padeda piktavaliams kurti įtikinamesnes paskyras bei imituoti žmonių elgesį. Dėl to, anot „Prelude“, vis svarbiau remtis ne vienu požymiu, o kelių sluoksnių duomenimis: telekomunikacijų informacija, įrenginio ir tinklo signalais bei elgsenos modeliais.

    Kartu su investicija „Prelude“ pristato du naujus produktus: „Auth API“ ir „Intel API“. „Auth API“ skirta nuolatiniams patikimumo tikrinimams per visą vartotojo ciklą, o „Intel API“ į paslaugų registracijos srautus įneša realaus laiko operatorių įžvalgas, pavyzdžiui, SIM būseną ar numerio reputaciją.

    „Klausimas anksčiau buvo paprastas: ar telefono numeris galioja. Dabar jis kitas: ar tai teisėtas vartotojas per kiekvieną kontaktą. Botai paviršiuje beveik neatskiriami nuo žmonių, sintetinės tapatybės praeina bazinius tikrinimus, o DI agentai gali atlikti realius veiksmus realių vartotojų vardu“, – sakė „Prelude“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Quentin Le Bras.

    Bendrovė skelbia per pastaruosius metus augusi kartotinai ir dirbanti su įvairiais skaitmeniniais prekių ženklais, tarp jų „BeReal“, „Suno“, „Sunday“ ir „Voodoo“. Anksčiau, 2024 metų lapkritį, „Prelude“ buvo pritraukusi 7,6 mln. eurų pradinę investiciją, o dabar finansavimą planuoja nukreipti į platesnę pasitikėjimo platformą ir didesnę telekomunikacinių duomenų aprėptį Europoje bei kituose regionuose.

  • „ESET“ į DI varomą kibernetinį saugumą investuos 40 mln. eurų: kur juda ši rinka Europoje

    DI keičia kibernetinio saugumo taisykles

    Augant išpirkos reikalaujančių programų, tiekimo grandinės atakų ir socialinės inžinerijos mastui, kibernetinio saugumo rinkoje vis dažniau akcentuojama viena kryptis – gynyboje būtinas DI. Tas pats įrankių šuolis, kuris padeda gynėjams greičiau aptikti įsilaužimus, taip pat leidžia nusikaltėliams efektyviau automatizuoti apgaules ir išnaudoti spragas.

    Šiame kontekste „ESET“ paskelbė apie 40 mln. eurų investiciją į tyrimus ir plėtrą, orientuotą į nuosavus DI modelius ir naujos kartos saugumo operacijų centrą. Bendrovė tai pristato kaip atsaką į sudėtingėjantį grėsmių peizažą ir spartėjančias atakų kampanijas.

    40 mln. eurų planas: modeliai, architektūra ir SOC

    „ESET“ investicijų programa numatyta trejų metų laikotarpiui ir apima kelias kryptis: nuosavų, saugai pritaikytų DI modelių kūrimą, daugiasluoksnės apsaugos architektūrą ir vadinamąjį DI SOC – saugumo operacijų centrą, kuriame daugiau sprendimų paremta automatizuota analitika.

    Bendrovė taip pat sieja planą su mokslinių ir inžinerinių pajėgumų augimu – skelbiama, kad tyrimų ir plėtros komandos apimtis turėtų siekti apie 1 000 inžinierių ir tyrėjų. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį ne tik galutiniams produktams, bet ir duomenų infrastruktūrai, leidžiančiai modelius mokyti su kibernetinių grėsmių kontekstu.

    „Įžengiame į visiškai naują DI erą kibernetiniame saugume. Atsakymas slypi protingame šios technologijos pritaikyme gynyboje“, – sakė „ESET“ vadovas Richardas Marko.

    Kas slypi už nuosavų modelių idėjos?

    Vienas svarbiausių akcentų – nuosavi DI modeliai, kurių paskirtis konkreti: aptikimas, klasifikavimas, incidentų analizė ir grėsmių žvalgyba. Tokia kryptis skiriasi nuo bendros paskirties modelių naudojimo vien tuo, kad modelis projektuojamas su saugos apribojimais, aiškesnėmis kontrolėmis ir siauresne, patikrinama užduočių sritimi.

    „ESET“ teigia, kad modeliai turėtų remtis per daugelį metų sukauptais duomenimis apie grėsmes ir aptikimo signalus. Tai aktualu visai rinkai: kuo daugiau kokybiškų telemetrijos duomenų ir geresnė jų higiena, tuo didesnė tikimybė greitai atpažinti naujus kenkėjiškus metodus, ypač kai jie maskuojami ir kinta kasdien.

    Kartu vis daugiau dėmesio skiriama tarpinei saugos „sankabai“ tarp naudotojų, verslo aplikacijų, agentų ir pačių modelių. Rinkoje tai siejama su pastangomis mažinti duomenų nutekėjimo riziką, valdyti prieigas ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai DI sistema išprovokuojama pateikti jautrią informaciją arba vykdyti neteisėtus veiksmus.

    Naujos kartos SOC: automatizavimas, bet žmogus lieka centre

    Trečias ramstis – SOC transformacija. Tradiciškai saugumo operacijų centrai remiasi analitikų komandomis, kurios filtruoja įspėjimus, tikrina incidentus ir koordinuoja atsaką, tačiau įspėjimų kiekiai dažnai tampa nevaldomi net didelėse organizacijose.

    DI SOC kryptis reiškia spartesnį triukšmo mažinimą, įvykių koreliaciją ir pirminį incidentų „surišimą“ į aiškias versijas, kad analitikai daugiau laiko skirtų sprendimams, o ne pasikartojančioms užduotims. „ESET“ akcentuoja, kad net ir didėjant automatizavimui, žmogaus priežiūra išlieka būtina, ypač priimant sprendimus dėl izoliavimo, prieigų ribojimo ar atkūrimo veiksmų.

    Šis aspektas svarbus ir vidutinėms bei mažesnėms įmonėms, kurioms sunku išlaikyti dideles saugumo komandas. Rinkos tendencija rodo, kad daugėja „SOC kaip paslaugos“ ir valdomų saugumo paslaugų scenarijų, kuriuose DI padeda sumažinti kaštus, o paslaugų teikėjai perima dalį atsakomybės už stebėseną.

    Grėsmės jau keičiasi: nuo sukčiavimo iki įtakos operacijų

    Kibernetinio saugumo ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad DI didina socialinės inžinerijos atakų kokybę. Įtikinamesni sukčiavimo laiškai, realistiškesnės balso ir vaizdo klastotės bei greitesnis personalizavimas mažina „akivaizdžių požymių“ skaičių, kuriais anksčiau buvo galima atpažinti apgaulę.

    Be finansinių sukčiavimų, DI įrankiai naudojami ir informacinėms kampanijoms: netikroms paskyroms kurti, koordinuotam turiniui platinti ir auditorijoms segmentuoti. Todėl saugumo klausimas tampa ne vien IT tema – jis apima reputacijos riziką, vidaus procesus, darbuotojų mokymus ir komunikacijos kontrolę.

    „ESET“ investiciją įvardija ir kaip indėlį į Europos technologinį savarankiškumą, kai pažangiausi modeliai ir didžiausios kompiuterinės galios koncentracija dažnai siejama su keliais pasauliniais technologijų gigantais. Kibernetinio saugumo sektoriuje tai virsta praktiniu klausimu: kas valdo infrastruktūrą, duomenis ir taisykles, pagal kurias veikia gynybinės sistemos.

  • Katovicuose atidarytas DI kompetencijų centras: „Łukasiewicz“ žada greitesnį kelią nuo tyrimų iki diegimo

    Katovicuose pradėjo veikti naujas dirbtinio intelekto kompetencijų centras, kurį įkūrė „Łukasiewicz AI“, priklausantis Łukasiewicz tyrimų tinklui. Centras žada tapti vieno langelio principu veikiančiu kontaktu verslui, viešajam sektoriui ir sveikatos apsaugai, ieškantiems praktinių DI sprendimų ir kibernetinio saugumo kompetencijų.

    Pagrindinė centro idėja – sutelkti išskaidytas Łukasiewicz tinklo žinias ir komandas į aiškiai pasiekiamą „įėjimo tašką“, kad organizacijos greičiau rastų tinkamus ekspertus. Tai turėtų sutrumpinti kelią nuo mokslinių tyrimų iki realių produktų ir paslaugų diegimo, ypač pramonėje ir viešosiose paslaugose.

    Kam to reikia rinkai?

    DI diegimas dažnai stringa ne dėl idėjų trūkumo, o dėl praktinių kliūčių: duomenų kokybės, infrastruktūros, saugumo reikalavimų, teisinės atitikties ir specialistų stokos. Kompetencijų centras siekia užpildyti šią spragą, sujungdamas technologines žinias su gebėjimu parengti sprendimus taip, kad jie veiktų realiomis sąlygomis.

    Centro atstovai akcentuoja, kad svarbiausia – diegimo sparta ir apčiuopiama nauda: automatizuoti procesai, tikslesnė analizė, geresnis sprendimų priėmimas ir didesnis sistemų atsparumas kibernetinėms grėsmėms. Tokie projektai rinkoje dažnai įgyvendinami licencijavimo ar prenumeratos modeliais, kad sprendimus būtų lengviau plėsti ir prižiūrėti.

    Nuo autonomikos iki kibernetinio saugumo

    Skelbiama, kad centras koordinuos informaciją apie skirtingų Łukasiewicz tinklo institutų kompetencijas, kad užsakovai greičiau patektų pas tinkamas komandas. Tarp sričių minimos vaizdo analizės sistemos, sprendimų paramos įrankiai, autonominės technologijos ir kibernetinis saugumas.

    Iniciatoriai pabrėžia ir regioninį aspektą: toks centras stiprina Katovicų ir viso regiono, kaip naujų technologijų židinio, ambicijas. Praktikoje tai gali reikšti daugiau bendrų projektų su pramone, spartesnį prototipų kūrimą ir didesnį aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį.

    DI projektai administracijai ir medicinai

    „Łukasiewicz AI“ teigia jau vykdantis projektus, orientuotus į viešąjį sektorių, sveikatos apsaugą ir pramonę. Vienas jų – „EdgePL“, kuriuo siekiama kurti vietinių duomenų centrų tinklą, galintį palaikyti skaitmenines paslaugas ir administracijos sistemas arčiau galutinio naudotojo.

    Sveikatos apsaugos srityje minimas ir virtualaus gydytojo asistento sprendimas, diegiamas Siemianovicų Šlionskių Nudegimų gydymo centre. Tokios sistemos paprastai automatizuoja pokalbių su pacientais dokumentavimą ir padeda sumažinti gydytojų administracinį krūvį, išlaikant duomenų apsaugos ir saugumo reikalavimus.

    „Šiemet pradėjome bendradarbiauti su daugeliu rinkos partnerių – nuo komercinių projektų iki bendrų plėtros iniciatyvų, kurių tikslas kurti ir diegti modernius produktus licencijavimo bei prenumeratos modeliais“, – sakė prof. Janas Kozakas, „Łukasiewicz AI“ direktorius.

    „Centras sukurtas kaip pagrindinis Łukasiewicz kompetencijų mazgas, turintis paremti DI projektais tiek mediciną, tiek sunkiąją pramonę. Susitelkiame į praktinius sprendimus ir realius rinkos poreikius“, – sakė dr. Hubertas Cichockis, Łukasiewicz tyrimų tinklo prezidentas.

  • PlayStation saugumo spraga kelia paniką: įsilaužėliai gudrybėmis masiškai perima PSN paskyras

    PlayStation saugumo spraga kelia paniką: įsilaužėliai gudrybėmis masiškai perima PSN paskyras

    Žaidėjų bendruomenėje vėl įsiplieskė nerimas dėl PlayStation Network paskyrų saugumo. Viešumoje aptariamas atvejis, kai kibernetiniai nusikaltėliai perėmė žinomo žaidimų žurnalisto ir tinklalaidės kūrėjo Colino Moriarty paskyrą, o situacija atskleidė silpną vietą, kuria galima piktnaudžiauti.

    Pasak paties Moriarty, viskas prasidėjo nuo perspėjimo, kad jo paskyra netrukus bus nulaužta. Netrukus taip ir įvyko, nors jis teigė nepaspaudęs įtartinų nuorodų ir niekur nevedęs prisijungimo duomenų, todėl įtarimai krypsta ne į klasikinį sukčiavimą, o į procesų spragas.

    Atakos metu jo el. pašto dėžutė buvo užversta daugybe atsitiktinių laiškų, o netrukus jis gavo pranešimą, kad su PlayStation Network susietas el. pašto adresas pakeistas. Kartu, anot jo, buvo išjungtas dviejų veiksnių autentifikavimas, o tai dažnai tampa kritiniu momentu, leidžiančiu užpuolikams galutinai įsitvirtinti paskyroje.

    Silpnoji vieta – ne tik technologijos

    Ši istorija vėl priminė, kad paskyrų perėmimas neretai prasideda ne nuo programavimo spragų, o nuo socialinės inžinerijos. Užpuolikai siekia apgauti vartotoją ar aptarnavimo specialistą, o tada pasinaudoja paskyros atkūrimo ar kontaktinių duomenų keitimo procedūromis.

    Moriarty kritiškai įvertino klientų aptarnavimo reakciją ir teigė, kad problema nebuvo suprasta iš karto. Jis paskyrą atgavo, tačiau pabrėžė, kad tai pavyko greičiau dėl asmeninių kontaktų, o dauguma vartotojų tokios galimybės neturi.

    Ekspertai primena, kad tokiose situacijose dažnai pasitelkiamas vadinamasis pranešimų užtvindymas, kai auka trumpam praranda kontrolę dėl gausybės laiškų ir įspėjimų. Tuo pat metu užpuolikas bando pakeisti paskyros nustatymus, o vartotojas kritinius pranešimus tiesiog pražiūri.

    Ką daryti, kad neprarastumėte PSN paskyros

    Svarbiausia praktika – turėti įjungtą dviejų veiksnių autentifikavimą ir naudoti autentifikavimo programėlę, jei tokia galimybė siūloma. Taip pat verta naudoti unikalų, ilgą slaptažodį, kurį patogiausia generuoti ir saugoti slaptažodžių tvarkyklėje.

    Ne mažiau svarbu susitvarkyti el. pašto saugumą, nes dažnai būtent jis tampa raktu į visas paskyras. Rekomenduojama el. pašte įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, peržiūrėti prisijungimų istoriją ir pašalinti nepažįstamus įrenginius.

    Jei gaunate pranešimą, kad pakeistas el. paštas, slaptažodis ar išjungtas papildomas patvirtinimas, delsti negalima. Tokiais atvejais svarbu iš karto bandyti atkurti prieigą oficialiais kanalais, užfiksuoti pranešimų laiką ir, jei įmanoma, išsaugoti ekrano nuotraukas, kurios gali padėti tapatybės patvirtinimo procese.

    Kol PlayStation bendruomenė laukia aiškesnių atsakymų ir galimų procedūrų pakeitimų, ši istorija tapo dar vienu priminimu, kad paskyros saugumas priklauso ir nuo vartotojo įpročių, ir nuo aptarnavimo procesų. Žaidėjai ragina „Sony“ stiprinti PSN apsaugą, kad panašūs perėmimai nebūtų tokie paprasti.

  • Kupiškio savivaldybės administracijoje – du nauji specialistai: stiprina IT ir parengties sritį

    Kupiškio savivaldybės administracijoje – du nauji specialistai: stiprina IT ir parengties sritį

    Gegužės 19 dieną per Kupiškio rajono savivaldybės vadovų ir administracijos skyrių vedėjų rytinį pasitarimą kolektyvui pristatyti du nauji darbuotojai. Jie prisijungė prie Savivaldybės administracijos komandos, kuri kasdien sprendžia gyventojams svarbius organizacinius ir viešųjų paslaugų klausimus.

    Vidaus administravimo skyriuje vyriausiojo specialisto, atsakingo už informacines technologijas, pareigas pradėjo eiti Dalius Janulionis. Savivaldybėje IT specialistų vaidmuo pastaraisiais metais išaugo dėl kibernetinio saugumo reikalavimų, paslaugų skaitmeninimo ir augančios priklausomybės nuo informacinių sistemų.

    Prie komandos taip pat prisijungė Darius Petraitis, dirbsiantis patarėju ir atliksiantis Savivaldybės parengties pareigūno funkcijas. Ši sritis apima pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, civilinės saugos planavimą, institucijų tarpusavio koordinavimą ir veiksmų tęstinumo užtikrinimą, kai sutrinka įprasta infrastruktūros ar paslaugų veikla.

    Naujokams palinkėta sklandžios pradžios

    Naujus kolegas pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas ir Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Valintėlis. Vadovai linkėjo sėkmės, profesinių iššūkių ir greito įsiliejimo į darbo ritmą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad naujų specialistų patirtis ir kompetencijos turėtų prisidėti prie efektyvesnės administracijos veiklos bei svarbių darbų įgyvendinimo Kupiškio rajono gyventojų labui. Tikimasi, kad stiprinamos IT ir parengties funkcijos padės gerinti paslaugų kokybę ir didinti institucijos atsparumą nenumatytiems sutrikimams.

  • BGK finansuos „Asseco“ kibernetinio saugumo projektą Toge: ką tai reiškia Lenkijos eksportui

    Lenkijos plėtros bankas BGK pasirašė sutartį dėl ilgalaikio finansavimo „Asseco“ kibernetinio saugumo investicijai Toge. Projektas bus įgyvendinamas per bendrovę „Cyber Defense Africa“, kurią įkūrė Togo vyriausybė ir „Asseco Data Systems“.

    BGK skiria apie 24 mln. eurų pradiniam 12 metų trukmės projekto etapui, o bendra investicijų programa viršija 80 mln. eurų. Numatyta plėsti saugumo operacijų centro pajėgumus, užtikrinti visą parą veikiančią stebėseną ir greitą reagavimą į incidentus.

    Kas finansuoja ir kodėl

    Riziką šiam finansavimui mažina Europos Sąjungos garantija pagal EFSD+ instrumentą, skirtą tvariam vystymuisi ir investicijoms už ES ribų skatinti. BGK nurodo, kad ši garantija leidžia pritraukti kapitalą projektams, kurie stiprina skaitmeninę infrastruktūrą ir atsparumą.

    Skelbiama, kad Europos Komisija BGK yra skyrusi 115 mln. eurų vertės garantijų limitą projektams Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Tokie mechanizmai paprastai taikomi tam, kad bankai galėtų finansuoti didesnės rizikos rinkas, išlaikydami palankesnes skolinimosi sąlygas.

    Ką Togo gaus praktiškai

    Projekto ašis – kibernetinio saugumo paslaugos valstybei ir verslui: incidentų aptikimas, prevencija, reagavimas, infrastruktūros stebėsena ir konsultacinė pagalba. Tai ypač aktualu šalims, kurios sparčiai skaitmenizuoja viešąsias paslaugas, tačiau susiduria su ribotais vietiniais pajėgumais.

    „Ketiname įkurti skaitmeninio saugumo akademiją, kuri teiks pažangius kibernetinio saugumo mokymus tiek mūsų darbuotojams, tiek regiono specialistams“, – sakė „Cyber Defense Africa“ vadovas Simon Melchior.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai

    Lenkijos skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis pabrėžė, kad šalies kibernetinio saugumo kompetencijos gali tapti eksporto vizitine kortele, o ne tik vidaus infrastruktūros apsaugos priemone. Toks modelis, kai technologijų įmonę papildo valstybės plėtros banko finansavimas ir ES garantijos, didina konkurencingumą tarptautiniuose konkursuose.

    BGK atstovai taip pat akcentuoja, kad sandoris turėtų padėti ne tik stiprinti Togo skaitmeninį atsparumą, bet ir atverti kelią platesnei Lenkijos verslo plėtrai Afrikos rinkose. Pasak banko, šis projektas nėra vienkartinė iniciatyva, o panašių finansavimo sandorių portfelį planuojama didinti.

    „Asseco Data Systems“ bendradarbiavimą su Togu vysto nuo 2019 metais, o dabartinis finansavimo etapas yra svarbus tęstinumo žingsnis. Kibernetinio saugumo paslaugų paklausa regione auga dėl didėjančio skaitmeninių mokėjimų, valstybinių registrų ir debesijos sprendimų naudojimo, todėl investicijos į žmones ir procesus tampa ne mažiau reikšmingos nei technologijos.

  • Gynyba vilioja verslą: DI, kosmosas ir dronai vis dažniau taikosi į karinius užsakymus

    Gynybos sektorius vis aktyviau traukia civilines įmones, kurios mato augančią paklausą technologijoms, pritaikomoms ir kasdienėse, ir karinėse srityse. Lenkijoje atlikta verslo apklausa rodo, kad technologijos, vadinamos dvigubos paskirties, vis dažniau įvardijamos kaip reali plėtros kryptis.

    Ši tendencija apima ne tik tradicinę gynybos pramonę, bet ir pažangias sritis, kuriose sprendimai kuriami civilinei rinkai, o vėliau gali būti greitai adaptuojami saugumo poreikiams. Daugiausia dėmesio tenka kibernetiniam saugumui, dirbtiniam intelektui, pažangiai sensorių ir stebėsenos įrangai, autonominėms sistemoms bei kosmoso technologijoms.

    Kas yra dvigubos paskirties technologijos?

    Dvigubos paskirties technologijomis laikomi produktai ar sprendimai, kurie sukurti civiliniam naudojimui, tačiau gali būti pritaikyti ir gynybos tikslams. Praktikoje tai reiškia, kad įmonėms nebūtina gaminti amunicijos ar kurti išskirtinai karinės paskirties įrangos, kad jos galėtų dalyvauti gynybos tiekimo grandinėje.

    Pavyzdžiui, duomenų analizės platformos, vaizdo atpažinimo sprendimai, ryšio saugumo įrankiai ar jutiklių sistemos gali būti diegiami infrastruktūros apsaugai, pasienio stebėsenai ar kritinių objektų saugumui. Dėl sparčios technologijų raidos tokie sprendimai neretai tampa patrauklūs ir viešiesiems pirkimams.

    Kosmoso sektorius įgauna svorį

    Ypatingas dėmesys skiriamas kosmoso pramonei, nes palydovinės technologijos tiesiogiai siejasi su stebėsena, ryšiu ir situacijos supratimu. Tokios sistemos praverčia ne tik komercinėms reikmėms, bet ir valstybės saugumo uždaviniams, įskaitant monitoringo bei krizinių situacijų valdymą.

    Kosmoso sprendimų komercializacija didina ir jų reikšmę gynybos srityje, nes valstybės ieško patikimų duomenų šaltinių bei atsparių ryšio kanalų. Dėl to įmonės, dirbančios su palydovais, nuotoliniu stebėjimu ar duomenų apdorojimu, vis dažniau mato galimybę augti greta gynybos užsakymų.

    Verslas planuoja R&D ir naujas pajamas

    Apklausos duomenys rodo, kad daugiau nei pusė pramonės ir technologijų įmonių jau vykdo arba per artimiausius 12–24 mėnesius planuoja pradėti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, susijusius su dvigubos paskirties sprendimais. Tai signalizuoja, kad dvigubos paskirties rinka nebėra tik nišinė, o tampa sistemingo planavimo dalimi.

    Įmonės skirtingai vertina šios krypties svarbą: daliai tai atrodo kaip nuolatinė papildoma verslo linija, kitos ją mato kaip pavienių projektų ir rinkos testavimo galimybę. Reikšminga dalis dvigubos paskirties technologijas įvardija kaip vieną pagrindinių augimo variklių artimiausiais metais.

    „Kalbama ne apie amunicijos gamybą ar išskirtinai karinių produktų kūrimą, o apie civilinius sprendimus, kuriuos galima greitai pritaikyti gynybos reikmėms“, – sakė tyrimą cituojantys apžvalgininkai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dvigubos paskirties technologijų augimą skatina keli veiksniai: didesnis gynybos finansavimas, NATO šalių siekis stiprinti tiekimo grandinių atsparumą ir spartėjantis inovacijų diegimas. Verslui tai reiškia daugiau galimybių, bet kartu ir griežtesnius reikalavimus dėl eksporto kontrolės, tiekėjų patikimumo bei informacijos saugumo.

  • Suomijos žvalgybos vadovas perspėja: Europa gali taip ir neišsivaduoti nuo JAV ir Kinijos technologijų

    Suomijos žvalgybos vadovas perspėja: Europa gali taip ir neišsivaduoti nuo JAV ir Kinijos technologijų

    Europos priklausomybė nuo užsienio technologijų artimiausioje ateityje greičiausiai nesibaigs, perspėja Suomijos Saugumo ir žvalgybos tarnybos vadovas Juha Martelius. Jo teigimu, žemynas pernelyg remiasi JAV kuriama programine įranga ir Kinijoje gaminama aparatine įranga, todėl visiškas savarankiškumas gali būti nepasiekiamas.

    Kalbėdamas Taline vykusios Lennarto Meri saugumo konferencijos užkulisiuose, J. Martelius technologinę priklausomybę prilygino dviem skirtingoms ilgalaikėms grėsmėms. Tokia situacija, anot jo, gali būti valdoma, tačiau ji riboja valstybių galimybes savarankiškai užtikrinti saugumą ir atsparumą krizėms.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Suomijos žvalgybos vadovas išskyrė jautrių valstybės duomenų tvarkymą, ypač kai kalbama apie rinkimų procesus ir nacionalinį saugumą. Jo vertinimu, kritinė informacija neturėtų būti patikima užsienio bendrovėms, net jei jų paslaugos yra patogios ir plačiai naudojamos.

    „Tokia informacija, kuri yra kritinė nacionaliniam saugumui, pavyzdžiui, su rinkimais susiję duomenys, tikrai neturėtų būti tvarkoma jokios užsienio įmonės“, – sakė J. Martelius.

    Jis pateikė ir konkretų pavyzdį: Suomijoje buvo svarstoma dalį rinkimų informacijos perkelti į debesijos paslaugas, tačiau idėjos galiausiai atsisakyta. Argumentas paprastas: esama sistema veikia patikimai, todėl papildoma priklausomybė nuo išorinių tiekėjų tik didintų rizikas.

    Europos siekis sukurti technologinį suverenitetą

    Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje vis dažniau kalbama apie strateginę autonomiją: norą daugiau kontroliuoti kritines technologijas, gynybos pajėgumus ir skaitmeninę infrastruktūrą. Europos Komisija artimiausiu metu turėtų pristatyti technologinio suvereniteto priemonių paketą, kuriuo siekiama griežčiau apibrėžti, kada ir kaip viešasis sektorius gali naudotis užsienio debesijos tiekėjais dirbdamas su jautriais duomenimis.

    Tokios iniciatyvos siejamos ne tik su kibernetiniu saugumu, bet ir su teisinėmis rizikomis, kai duomenų prieiga gali priklausyti nuo kitų valstybių įstatymų ar geopolitinių santykių. Praktikoje tai reiškia, kad valstybės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo užsienio infrastruktūros, ypač ten, kur svarbi kontrolė ir atsekamumas.

    Vis dėlto J. Martelius kelia klausimą, ar Europa pajėgi sukurti tokią pat efektyvią, mastelį ir patikimumą turinčią debesijos ekosistemą, kokią siūlo didieji JAV tiekėjai. Jo vertinimu, problema čia ne vien technologinė, bet ir finansinė: Europoje yra stiprių mokslinių tyrimų krypčių, įskaitant kvantines technologijas ir kosmoso sprendimus, tačiau dažnai trūksta kapitalo, kad inovacijos greitai taptų konkurencingais produktais.

    Dar viena įtampa atsiranda gynybos kontekste: siekis didinti savarankiškumą susiduria su realybe, kad moderni gynyba ir kibernetinis atsparumas neišvengiamai remiasi tarptautinėmis technologijų tiekimo grandinėmis. Tai ypač aktualu, kai Europa vienu metu stiprina atsparumą Rusijos grėsmėms ir bando mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

    Kas keistųsi valstybėms ir verslui?

    Jei Europos Sąjunga imtųsi griežtesnių ribojimų dėl užsienio debesijos paslaugų naudojimo, poveikį pajustų ne tik institucijos, bet ir jų rangovai bei IT paslaugų teikėjai. Valstybėms tektų aiškiau apibrėžti, kokie duomenys gali būti tvarkomi tik nacionalinėje ar europinėje infrastruktūroje, o viešieji pirkimai labiau akcentuotų tiekimo grandinės saugumą.

    Toks kursas galėtų paskatinti europinių sprendimų plėtrą, bet kartu didintų pereinamojo laikotarpio kaštus ir sudėtingumą. J. Marteliaus perspėjimas iš esmės primena, kad technologinis suverenitetas nėra vien politinis šūkis: tai ilgas procesas, kuriam reikia investicijų, rinkos masto ir realistiško požiūrio į tai, kur Europa gali būti nepriklausoma, o kur neišvengiamai liks tarpusavio priklausomybė su sąjungininkais ir pasauliniais tiekėjais.

  • Lenkų streamerį namuose persekioja stalkeris: kviečia tarnybas ir užsakinėja prekes jo vardu

    Lenkų streamerį namuose persekioja stalkeris: kviečia tarnybas ir užsakinėja prekes jo vardu

    Lenkijoje viešai prabilta apie dar vieną interneto kūrėjų persekiojimo atvejį. Ilgametis transliuotojas Dawidas Bączkowiczius, žinomas slapyvardžiu Bonkol, teigia tapęs kryptingo ir ilgai trunkančio nesaikingo priekabiavimo taikiniu.

    Pasak kūrėjo, problema tapo asmens duomenų nutekinimas: jo gyvenamosios vietos adresas esą pateko į netinkamas rankas. Nuo tada į namus kartojasi įvairūs trikdymai, kurie paveikia ne tik jį, bet ir artimuosius.

    Bonkol tvirtina, kad nepažįstamas asmuo skambina tarnyboms ir pateikia melagingus pranešimus, dėl kurių prie jo namų atvyksta policijos pareigūnai, gelbėtojai ar ugniagesiai. Tokie iškvietimai, anot jo, kartais vyksta naktį, todėl šeima patiria papildomą stresą ir nuovargį.

    „Tai nėra atsitiktiniai pokštai. Atrodo kaip nuosekli, gerai apgalvota akcija, kuri turi vieną tikslą – sugriauti mūsų ramybę ir saugumą“, – sakė Dawidas Bączkowiczius.

    Be melagingų iškvietimų, pasak streamerio, jo adresu užsakomas neapmokėtas maistas ar internetinės prekės, taip sukeliant nemalonumus ir galimą reputacijos žalą. Tokia praktika, kai piktnaudžiaujama tarnybų iškvietimais ir svetimais duomenimis, pastaraisiais metais vis dažniau siejama su vadinamuoju swatting, kai siekiama išprovokuoti staigią pareigūnų reakciją ir išgąsdinti auką.

    Streameris taip pat teigia susidūręs su ypač sunkiais melagingais kaltinimais, kurie esą pateikiami skambinant tarnyboms. Vienu atveju, anot jo, pareigūnai atvyko po pranešimo apie tariamai įvykdytą itin sunkų nusikaltimą, o tai naktį išgąsdino jo šeimos narius, įskaitant pagyvenusią mamą.

    Bonkol pabrėžia, kad tai nėra pavienė istorija. Jis mini ir kitą Lenkijos interneto kūrėją Janą Adryańskį, žinomą slapyvardžiu SouShibo, kuris taip pat esą susidūrė su panašaus pobūdžio veiksmais, įskaitant teisėsaugos vizitus ir darbui reikalingos įrangos paėmimą.

    „Tai smogia ne tik psichologiškai. Kai nuolat gyveni laukdamas kito melagingo iškvietimo, pradedi bijoti net paprasčiausio skambučio į duris“, – sakė Dawidas Bączkowiczius.

    Pasak jo, apie situaciją informuotos atsakingos institucijos, tačiau viešai nepatvirtinta, kad įtariami asmenys jau nustatyti. Kūrėjas tvirtina, kad užsitęsęs spaudimas neigiamai veikia sveikatą, todėl jis kreipėsi ir į interneto bendruomenę, prašydamas atkreipti dėmesį į problemą ir didesnę asmens duomenų apsaugos svarbą.

    Ekspertai ne kartą yra įspėję, kad interneto kūrėjai dėl viešumo dažniau patiria doxxing, priekabiavimą ir grasinimus, o tokie incidentai gali turėti ir realių pasekmių, kai į namus siunčiamos tarnybos ar kuriamos provokacijos. Tokiais atvejais paprastai raginama kaupti įrodymus, fiksuoti skambučių ir užsakymų duomenis, nedelsiant informuoti policiją ir stiprinti paskyrų bei asmens informacijos saugumą.