Tag: Kibernetinis saugumas

  • DI lenktynėse Europa jau atsilieka: Lietuvos ir Lenkijos šansas – pramonės ir gynybos nišos

    Kur slypi reali konkurencija?

    Ekspertai, diskutuodami apie DI plėtrą regione, pabrėžia, kad Europa, įskaitant Lenkiją ir Lietuvą, vargiai sukurs tiesioginius konkurentus pasaulio lyderiams, tokiems kaip „OpenAI“, „Google“ ar „Meta“. Milžiniškų universalių modelių lenktynėse pranašumą lemia kapitalas, duomenų mastas ir skaičiavimo infrastruktūra, kurią Europai sunku atkartoti tokiu tempu.

    Tačiau tai nereiškia, kad regionas pasmerktas likti vien technologijų vartotoju. Vis dažniau akcentuojama kryptis – mažesni, konkrečioms sritims pritaikyti modeliai ir sprendimai, kurie kuria vertę ten, kur svarbios specifinės žinios, pramoniniai duomenys ir saugumo reikalavimai.

    Nišos: pramonė, energetika, gynyba

    Didžiausias Europos pranašumas – stipri pramoninė bazė ir įmonės, turinčios unikalius procesų duomenis. Dėl to DI sprendimai gamybai, energetikai, sveikatos apsaugai, kibernetiniam saugumui ir vadinamosioms dvejopos paskirties technologijoms gali tapti sritimis, kuriose kuriama apčiuopiama ekonominė grąža.

    Kartu augantis saugumo iššūkių fonas skatina investicijas į gynybos ir civilines DI taikymo kryptis: autonomines sistemas, robotiką, dronų valdymą, logistinių grandinių optimizavimą, situacijos suvokimo sprendimus. Tokie produktai dažnai pritaikomi ir civilinėms reikmėms – nuo gelbėjimo darbų iki žemės ūkio.

    „Mūsų šansas yra nišose: nereikia didžiausių modelių, svarbiau – pritaikyti sprendimai pramonei ir saugumui“, – sakė vienas diskusijos dalyvių.

    Kodėl verslas nusivilia DI?

    Pasak technologijų vadovų, dažna problema – įmonės bando diegti DI tikėdamosi, kad jis savaime „sutvarkys chaosą“. Jei procesai nėra apibrėžti, duomenys išmėtyti, o atsakomybės ir sprendimų grandinė neaiški, DI gali ne sumažinti, o sustiprinti veiklos netvarką.

    Praktikoje tai reiškia, kad sėkmingas diegimas prasideda nuo procesų suvaldymo, duomenų kokybės, duomenų valdymo taisyklių ir aiškių tikslų. Tik po to DI tampa įrankiu, integruojamu į realų verslo veikimą, o ne atskiru IT eksperimentu.

    Taip pat pabrėžiama, kad DI negali būti vien IT skyriaus projektas. Kai sprendimai neįtraukiami į organizacijos veiklos modelį, neapibrėžiami savininkai ir rodikliai, bandomieji projektai dažnai įstringa ir nepasiekia masto.

    Mokslas, valstybė ir įmonės: be bendro stalo nebus proveržio

    Diskusijose kartojama, kad viena didžiausių regiono kliūčių – institucinis susiskaidymas, kai mokslas, verslas ir viešasis sektorius veikia atskirai. DI projektams reikia ilgalaikių partnerystės mechanizmų: bendrų duomenų iniciatyvų, bandomųjų poligonų, aiškaus viešųjų pirkimų kelio ir finansavimo perėjimui nuo prototipo prie diegimo.

    Kritinė ir vadinamoji „slėnio“ problema: tarp fundamentinių tyrimų ir komercinio produkto dažnai pritrūksta finansavimo bei užsakovo, kuris iškart testuotų sprendimą realioje aplinkoje. Dėl to siūloma daugiau dėmesio skirti taikomiesiems projektams ir stabiliai, keliems metams į priekį numatomai paramai.

    Atskirai akcentuojamas mažų ir vidutinių įmonių vaidmuo. Jei DI diegimas jose taps masiškesnis, tai gali turėti greitą poveikį produktyvumui, tačiau tam reikia ne tik subsidijų, bet ir praktinės kompetencijų ugdymo sistemos bei aiškių sėkmės pavyzdžių.

  • Lenkijos DI gigafabryka gali dirbti JAV bendrovėms: profesorius įspėja, ko trūksta labiausiai

    Lenkija svarsto investicijas į vadinamąsias DI gigafabrikas ir didelės galios skaičiavimo infrastruktūrą, tačiau vien įsigyti kompiuterių neužteks. Varšuvoje veikiančio tyrimų instituto IDEAS vadovas prof. Piotras Sankowskis įspėja, kad be lygiagrečių investicijų į žmones tokia infrastruktūra gali būti neišnaudota arba dirbti daugiausia užsienio užsakovams.

    Jo teigimu, didžiausia rizika ta, kad brangi skaičiavimo bazė bus nuomojama pirmiausia JAV technologijų bendrovėms, kurios jau dabar turi stipriausias komandas, produktus ir kapitalą. Tai reikštų, kad vietinė ekonominė grąža ir kuriama intelektinė nuosavybė liktų ne Lenkijoje, o paslaugos būtų teikiamos kaip infrastruktūros nuoma.

    Ne tik serveriai, bet ir talentai

    Profesorius akcentuoja, kad skaičiavimo pajėgumai ir specialistai turi augti kartu: jei investicijos bus nukreiptos tik į įrangą, trūks komandų, kurios sugebėtų kurti ir pritaikyti DI sprendimus. Praktikoje tai reiškia daugiau aukštos kvalifikacijos tyrėjų, inžinierių, duomenų mokslininkų ir produktų kūrėjų, galinčių sukurti konkurencingas technologijas vietoje.

    Lenkijos darbo rinka, pasak jo, jau susiduria su DI ekspertų stygiumi: įmonės skundžiasi ne vien atlyginimų lygiu, bet ir tuo, kad kandidatų paprasčiausiai nėra. Dėl to tarptautinių bendrovių padaliniai šalyje neretai veikia kaip užduočių vykdytojai, o ne vietos, kur gimsta strateginiai produktai ir patentuojami sprendimai.

    „Jeigu nepamiršime talentų ugdymo, yra rizika, kad gigafabryka stovės tuščia, o jos pajėgumus nuomos daugiausia Amerikos korporacijos“, – sakė prof. Piotras Sankowskis.

    Kur DI jau duoda apčiuopiamą naudą

    IDEAS, anot profesoriaus, siekia rodyti praktinius DI pritaikymo pavyzdžius. Vienas jų – dokumentų analizės sprendimai viešajam sektoriui, kai kalbos modeliais automatizuojamas administracinių dokumentų ir notarinių aktų vertinimas, taip sutrumpinant rutinines užduotis nuo maždaug valandos iki kelių minučių.

    Kita kryptis – autonomiją palaikantys sprendimai gynybos sričiai, ypač dronams ir kitoms autonominėms platformoms, taip pat palydovinių vaizdų analizė ir vadinamųjų skaitmeninių dvynių kūrimas. Energetikoje DI, pasak pašnekovo, gali būti naudojamas kainų prognozėms, suvartojimo modeliui, anomalijų aptikimui ir kritinės infrastruktūros kibernetiniam saugumui stiprinti.

    Kas lems Lenkijos pozicijas Europoje

    Lenkija, kaip ir kitos Europos šalys, siekia mažinti technologinę priklausomybę ir kurti didesnį suverenitetą strateginėse srityse. Tačiau profesorius pabrėžia, kad lemtingas bus artimiausias etapas: Europa spartina investicijas, o konkurencija dėl tyrėjų ir inžinierių tik aštrėja.

    Jo vertinimu, proveržį gali užtikrinti ilgalaikis planas, stabilus finansavimas mokslui ir taikomosioms komandoms, patrauklios sąlygos talentams ir aktyvus dalyvavimas tarptautiniuose tinkluose. Kitaip šalis rizikuoja likti infrastruktūros šeimininke, bet ne DI technologijų kūrėja.

  • Jimas Crameris rado progą: ši akcija nukrito 10 proc. nuo piko, bet jis siūlo pirkti dabar

    Jimas Crameris rado progą: ši akcija nukrito 10 proc. nuo piko, bet jis siūlo pirkti dabar

    CNBC Investing Club laidoje analitikas ir laidų vedėjas Jimas Crameris ketvirtadienį išskyrė bendrovę TJX Companies, kurios akcijos nuo balandžio piko buvo atpigusios apie 10 proc. Jo teigimu, toks kritimas gali sukurti patrauklų įėjimo tašką prieš artėjančius įmonės rezultatus.

    Pastarosiomis savaitėmis vartojimo sektorius JAV patiria spaudimą: investuotojai vertina aukštesnių degalų kainų ir vis dar juntamos infliacijos poveikį pirkėjų elgsenai. Tokiose sąlygose rinkoje dažniau ieškoma verslų, kurie gali laimėti, jei gyventojai pradeda labiau taupyti.

    Pasak J. Cramerio, TJX modelis paremtas nuolaidų prekyba ir vadinamuoju off-price formatu, kai prekės siūlomos pigiau nei įprastuose tinkluose. Dėl to įmonė dažnai laikoma viena iš tų, kurios gali pritraukti pirkėjus tuomet, kai jie tampa jautresni kainai ir aktyviau ieško geresnių pasiūlymų.

    Rinkos fonas ir DI tema

    J. Crameris taip pat aptarė platesnį rinkos foną: ketvirtadienį pagrindiniai JAV indeksai kilo, o dėmesį papildomai kaitino naujienos iš puslaidininkių sektoriaus ir įmonių finansinės ataskaitos. Jo vertinimu, investuotojų kapitalas gali persiskirstyti tarp skirtingų su DI susijusių istorijų, todėl kai kurios akcijos juda nevienodai.

    Laidoje buvo paliesta ir kibernetinio saugumo tema. Anot jo, įsitikinimas, kad DI pakeis kibernetinio saugumo tiekėjus, atrodo vis mažiau pagrįstas, o pati sritis labiau primena gynybinę infrastruktūrą nei tradicinę programinę įrangą.

    Kodėl 10 proc. kritimas svarbus?

    Maždaug 10 proc. korekcija nuo vietinio piko dažnai laikoma riba, kai dalis rinkos dalyvių pradeda pervertinti riziką ir ieškoti, ar kritimą lėmė fundamentinės priežastys, ar trumpalaikės nuotaikos. J. Cramerio logika paprasta: jei vartotojų išlaidos silpnėja, nuolaidų prekybos tinklai gali tapti santykiniais laimėtojais.

    Vis dėlto tokie vertinimai nėra garantija, kad kaina netęs kritimo. Investuotojams įprastai svarbu stebėti, ką įmonė pasakys apie paklausos tendencijas, atsargų valdymą, maržas ir metų prognozes, nes būtent šie punktai dažnai nulemia, ar trumpalaikis atpigimas virsta ilgalaike galimybe.

    Ką dar paminėjo laida?

    Ketvirtadienio apžvalgoje J. Crameris taip pat trumpai palietė kelias kitas bendroves, kurias investuotojai aktyviai seka dėl rezultatų, sektoriaus naujienų ar rinkos lūkesčių pokyčių. Tarp jų minėtos „Starbucks“, „FedEx“ ir „Wells Fargo“.

    Laidos kontekste akcentuota, kad trumpalaikiai rinkos svyravimai šiuo metu itin jautrūs tiek makroekonominėms žinutėms, tiek DI tematika paremtoms istorijoms, tiek konkrečių bendrovių prognozėms. Dėl to investuotojų sprendimus vis dažniau lemia ne vien rezultatai, bet ir tai, kaip vadovybė apibrėžia artimiausių ketvirčių kryptį.

  • „Cisco“ akcijos šovė 13 proc.: vadovas kalba apie tinklų superciklą, bet darbuotojus atleis

    „Cisco“ akcijos šovė 13 proc.: vadovas kalba apie tinklų superciklą, bet darbuotojus atleis

    JAV tinklo įrangos gamintojos „Cisco“ akcijos per vieną prekybos sesiją pakilo apie 13 proc. – tai geriausia bendrovės diena biržoje nuo 2011 metų. Rinką nustebino išaugę užsakymai, susiję su duomenų centrų ir dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra.

    Bendrovė pranešė, kad jos DI infrastruktūros ir vadinamųjų hiperskalės klientų užsakymų apimtys viršijo anksčiau skelbtas gaires. „Cisco“ taip pat pagerino metinę prognozę: vietoj 5 mlrd. JAV dolerių tikimasi 9 mlrd. JAV dolerių DI krypties užsakymų, tai yra maždaug nuo 4,6 iki 8,3 mlrd. eurų.

    „Cisco“ generalinis direktorius Chuckas Robbinsas teigė, kad rinkoje prasideda tinklų superciklas, kurį stumia DI skaičiavimo pajėgumų bumas. Jo teigimu, DI diegimas didina duomenų centrų apkrovas, todėl auga poreikis spartesniems tinklams, moderniai optikai ir specializuotoms mikroschemoms.

    „Atsižvelgiant į tai, kaip greitai juda rinka, turime sparčiai perskirstyti išteklius“, – sakė Chuckas Robbinsas.

    Kartu bendrovė paskelbė planuojanti sumažinti apie 5 proc. darbuotojų, siekdama daugiau investuoti į DI orientuotus segmentus, silicio sprendimus ir optiką. „Cisco“ pabrėžia, kad daliai darbuotojų bus siūlomos naujos pozicijos, tačiau rinkoje tai vis tiek vertinama kaip ryškus persitvarkymo signalas.

    Pastaraisiais metais DI lenktynėse daugiausia dėmesio teko lustų gamintojams ir debesijos milžinams, tačiau „Cisco“ investuotojai vis dažniau stato už infrastruktūros tiekėjus. Duomenų centrams plečiantis, tinklų pralaidumas, mažesnė delsa ir energinis efektyvumas tampa kritiniais veiksniais, ypač kai DI modelių mokymas ir naudojimas reikalauja didelių duomenų srautų tarp serverių.

    Ch. Robbinsas taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl dinamiškos DI rinkos sudėtinga tiksliai prognozuoti būsimus užsakymus, todėl „Cisco“ ne visada įsipareigoja visiems projektams su didžiausiais klientais. Jo teigimu, bendrovė remiasi jau laimėtais dizaino sprendimais ir klientų kapitalo investicijų planais, tačiau dalis projektų gali keistis priklausomai nuo paklausos ir technologinių prioritetų.

    Be to, „Cisco“ akcentavo ir kibernetinio saugumo aspektą: DI diegimas organizacijose didina atakų paviršių, todėl verslai priversti greičiau atnaujinti apsaugos priemones. Bendrovė nurodo, kad DI tema dabar aptariama praktiškai su kiekvienu klientu, o sprendimų pasirinkimą vis labiau lemia gebėjimas saugiai valdyti duomenis ir tinklo srautus.

  • JAV taikiklyje – su Iranu siejami įsilaužėliai: taikėsi į degalinių sistemas, skylė gąsdina

    JAV taikiklyje – su Iranu siejami įsilaužėliai: taikėsi į degalinių sistemas, skylė gąsdina

    JAV žvalgybos ir kibernetinio saugumo pareigūnai aiškinasi virtinę incidentų, kai buvo taikomasi į degalinių įrangą, skirtą stebėti kuro lygį talpyklose. Tyrimo kryptis, apie kurią pranešė JAV žiniasklaida, veda į su Iranu siejamus įsilaužėlius, nors galutinis priskyrimas dažnai būna sudėtingas.

    Pasak su tyrimu susipažinusių šaltinių, atakuoti bandyta automatines degalų talpyklų matavimo sistemas, kurios kai kuriose vietose buvo prijungtos prie interneto be bazinių apsaugos priemonių. Tokiu atveju užpuolikai gali pasiekti nuotolinę prieigą, perimti valdymą ar iškraipyti rodomus duomenis, sukeldami klaidingus signalus apie atsargas.

    Svarbi detalė ta, kad viešai aptartuose epizoduose nebuvo pranešta apie fizinę žalą ar realų kuro kiekio pakeitimą talpyklose. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien galimybė manipuliuoti stebėsenos duomenimis gali turėti rimtų pasekmių tiek logistikai, tiek reagavimui į incidentus, ypač jei tokios sistemos susietos su kitais procesais.

    Kas yra ATG ir kodėl tai rizika

    Automatinės talpyklų matavimo sistemos, dažnai vadinamos ATG, naudojamos degalinėse ir kuro bazėse kuro lygiui, nuotėkiams bei kitiems parametrams sekti. Problema kyla tada, kai tokia įranga paliekama pasiekiama iš išorės, naudojami silpni slaptažodžiai, neįjungiamas šifravimas arba neatnaujinama programinė įranga.

    Tokios spragos pavojingos ne vien dėl duomenų klastojimo. Jei pažeidžiamas ryšys su kitomis sistemomis, atsiranda prielaidos trikdyti tiekimo grandines, sukelti prastovas, klaidingai nukreipti degalų pristatymus ar apsunkinti avarijų prevenciją.

    Iranas ir kibernetinės kampanijos prieš infrastruktūrą

    JAV institucijos pastaraisiais metais ne kartą įspėjo, kad su Iranu siejamos grupės domisi kritine infrastruktūra, įskaitant energetikos, vandentvarkos ir pramonės valdymo sistemas. Po 2023 metais paaštrėjusių geopolitinių įtampų fiksuota daugiau bandymų pasinaudoti prastai apsaugota įranga ir viešai prieinamais valdymo skydais.

    Kibernetinių atakų priskyrimas konkrečiai valstybei ar grupei paprastai remiasi techniniais pėdsakais, infrastruktūros analize ir žvalgybine informacija, tačiau užpuolikai dažnai slepia kilmę, naudoja tarpinę infrastruktūrą ir klaidinančius elementus. Dėl to net ir esant stipriems įtarimams oficialūs vertinimai dažnai formuluojami atsargiai.

    Kodėl perspėjimai vėl sugrįžo į darbotvarkę

    Kritinės infrastruktūros pažeidžiamumų tema JAV kartojasi ne vienerius metus, o ATG sistemų rizikos buvo aptariamos dar ankstesnį dešimtmetį. Saugumo tyrėjai yra demonstravę, kad net paprastas, viešai matomas įrenginys gali pritraukti įsilaužėlių dėmesį, jei nėra tinkamai izoliuotas nuo interneto.

    Pastaruoju metu papildomu iššūkiu tampa ir tai, kad dirbtinis intelektas mažina techninį slenkstį atakoms planuoti, automatizuoja pažeidžiamų įrenginių paiešką ir pagreitina socialinės inžinerijos kampanijas. Tai nereiškia, kad DI sukuria naujas spragas, tačiau gali paspartinti jų išnaudojimą, jei bazinė higiena organizacijose neįgyvendinta.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia pamoka iš tokių incidentų paprasta: net ir be tiesioginių sugadinimų vien prieiga prie kritinių stebėsenos sistemų yra raudona vėliava. Tokių rizikų mažinimui būtini tinklo segmentavimas, nuotolinės prieigos ribojimas, atnaujinimai, auditas ir nuolatinis stebėjimas.

  • Trumpo vizitas Kinijoje: daug pažadų, mažai aiškių susitarimų ir nauji signalai dėl Taivano

    Užuominos apie sandorius, bet mažai detalių

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas po dviejų dienų susitikimo Pekine su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu grįžta su užuominomis apie galimus susitarimus, tačiau be aiškių proveržių svarbiausiais klausimais, kurie ilgai temdo Vašingtono ir Pekino santykius. Viešuose pasisakymuose daugiausia skambėjo ketinimai, o ne konkretūs įsipareigojimai, todėl tikrasis vizito rezultatas lieka miglotas.

    Pasak Trumpo, buvo aptartos prekybos temos, galimi Kinijos pirkimai iš JAV ir bendra kryptis „stabilizuoti“ dvišalius ryšius, tačiau skaičiai ir terminai liko neįvardyti. Kinijos pusė dalies teiginių viešai nepatvirtino, o tai dar labiau sustiprino įspūdį, kad bent kol kas kalbama apie politinę žinutę, o ne baigtus susitarimus.

    Taivanas vėl atsidūrė dėmesio centre

    Didžiausią atgarsį sukėlė Trumpo pareiškimai, kad su Xi Jinpingu plačiai aptarti JAV ryšiai su Taivanu, nors prieš vizitą buvo kartojama, jog šis klausimas nebus darbotvarkės ašis. Trumpas užsiminė, kad svarsto galimybę peržiūrėti JAV ginklų pardavimų Taivanui politiką, pabrėždamas, kad sprendimą žada priimti artimiausiu metu.

    „Sprendimą priimsiu per gana trumpą laiką“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Tokie signalai jautrūs dėl to, kad JAV ilgą laiką laikėsi linijos, jog Taivanui bus tiekiama gynybinė ginkluotė, skirta atgrasymui ir status quo palaikymui. Kinija Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, todėl bet koks JAV žingsnis, kuris Pekine būtų suprastas kaip paramos stiprinimas, paprastai sukelia diplomatinę įtampą, o bet koks atsitraukimas gali būti vertinamas kaip papildomas spaudimo svertas Taivanui.

    Prekyba, DI ir saugumo darbotvarkė

    Trumpas kalbėjo apie galimus didelius Kinijos pirkimus iš JAV, bet konkrečių apimčių nepateikė, apsiribodamas bendra kryptimi ir miglotais skaičiais. Taip pat buvo minėta idėja stiprinti dvišalį dialogą dėl ekonomikos bei kurti papildomus kanalus, kurie mažintų netikėtumų riziką prekybos santykiuose.

    Atskirai Trumpas patvirtino, kad su Xi Jinpingu aptarė ir dirbtinio intelekto reguliavimo bei praktinio taikymo „apsauginių turėklų“ poreikį. Toks akcentas atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai didžiosios valstybės DI vertina ne tik kaip konkurencijos sritį, bet ir kaip rizikų šaltinį, apimantį nacionalinį saugumą, technologijų eksporto kontrolę ir informacinę erdvę.

    Vis dėlto keli jautriausi klausimai, dažnai keliantys trintį, aiškaus sprendimo nepasiekė. Tarp jų išliko kibernetinio saugumo įtampos, sintetiniais opioidais susijusios grandinės, taip pat žmogaus teisių tema, kuri JAV ir Kinijos dialoge dažnai tampa politinės retorikos dalimi, bet retai virsta greitais pokyčiais.

    Ką reiškia tokia baigtis?

    Šio vizito rezultatas labiau primena bandymą išlaikyti santykių stabilumą ir „užšaldyti“ eskalaciją, o ne išspręsti giliai struktūrines problemas, susijusias su prekybos disbalansu, subsidijomis, technologijų konkurencija ir karine įtampa Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Tokia logika dažnai reiškia mažus, lengviau parduodamus vidaus auditorijai laimėjimus, o sudėtingiausi klausimai nukeliami į vėlesnes derybų fazes.

    Papildomos reikšmės įgauna ir užuominos apie būsimus aukšto lygio kontaktus, kurie galėtų tęsti dialogą šiais metais. Tačiau kol nėra aiškių rašytinių susitarimų ar abiejų pusių patvirtintų detalių, vizitas išlieka daugiau simbolinis, o rinkoms ir sąjungininkams svarbiausia bus tai, ar realūs sprendimai dėl Taivano ir ekonominių taisyklių iš tiesų bus priimti.

  • Cisco pajamos auga dėl DI paklausos, bet planuoja atleisti apie 4 000 darbuotojų

    JAV technologijų bendrovė „Cisco Systems“ per trečiąjį 2025–2026 finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį balandžio 25 dieną, gavo 15,84 mlrd. eurų pajamų. Tai yra 12 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o rezultatai pranoko analitikų lūkesčius.

    Grynasis pelnas per ketvirtį išaugo iki maždaug 3,37 mlrd. eurų, palyginti su apie 2,49 mlrd. eurų prieš metus. Bendrovė teigia, kad augimą labiausiai skatino išaugusi DI infrastruktūrai reikalingų sprendimų paklausa.

    „Cisco“ akcentuoja investicijas į naujos kartos tinklo įrangą, įskaitant komutatorius ir maršrutizatorius, pritaikytus dideliems duomenų srautams ir skaičiavimo apkrovoms. Taip pat plečiami kibernetinio saugumo sprendimai verslui, nes DI diegimas didina reikalavimus tinklo saugai ir atsparumui.

    Rinkos reakcija į paskelbtus rezultatus buvo palanki: per vieną dieną bendrovės akcijų kaina šoktelėjo apie 20 proc., o nuo 2026 metų pradžios prieaugis viršijo 50 proc. Investuotojai teigiamai vertina „Cisco“ pozicionavimą DI infrastruktūros grandinėje, kur didėja įrangos ir programinės įrangos poreikis.

    Vis dėlto kartu su augimu skelbiama ir apie restruktūrizaciją. Bendrovė planuoja atsisveikinti su ne mažiau kaip 4 000 darbuotojų, tai sudarytų apie 5 proc. visos „Cisco“ komandos.

    „Vykdydami restruktūrizaciją ir sutelkdami dėmesį į DI, planuojame atleisti ne mažiau kaip 4 000 darbuotojų“, – sakė „Cisco“ vadovas Chuckas Robbinsas.

    Restruktūrizacija, daugiausia dėl išeitinių išmokų ir susijusių kaštų, turėtų kainuoti apie 1 mlrd. eurų. Iš šios sumos apie 450 mln. eurų numatoma pripažinti einamajame ketvirtyje, o likusi dalis persikels į 2027 finansinius metus.

    Tokios situacijos technologijų sektoriuje pastaraisiais metais tampa įprastos: įmonės, net ir demonstruodamos augančias pajamas, mažina etatus, kai perskirsto investicijas į prioritetines kryptis. DI infrastruktūros bumas skatina išlaidas duomenų centrams, tinklams ir saugumui, todėl tradicinės veiklos sritys dažnai peržiūrimos, o komandos pertvarkomos.

  • CYBERSEC EXPO & FORUM už mėnesio: Katovicuose susitiks regiono kibernetinio saugumo lyderiai

    CYBERSEC EXPO & FORUM – vienas didžiausių kibernetinio saugumo renginių Vidurio ir Rytų Europoje – vyks po mėnesio, birželio 15–16 dienomis, Katovicuose esančiame Tarptautiniame kongresų centre. Organizatoriai skelbia, kad šiemet daugiausia dėmesio bus skiriama valstybės ir verslo atsakomybei už duomenų, sistemų bei kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Renginio programoje numatytos diskusijos apie tai, kaip kibernetinis saugumas tampa kasdienio valstybės veikimo pagrindu: nuo viešųjų paslaugų tęstinumo iki energetikos, sveikatos apsaugos ir tiekimo grandinių atsparumo. Dėl augančios geopolitinės įtampos ir didėjančio incidentų skaičiaus organizacijos vis dažniau kibernetinę riziką vertina kaip strateginį, o ne vien IT klausimą.

    Kas susitiks Katovicuose?

    Pasak organizatorių, į Katovicus kviečiami viešojo sektoriaus, savivaldos, pramonės, gynybos, technologijų bendrovių ir mokslo atstovai, taip pat praktikai, kasdien dirbantys su incidentų prevencija ir valdymu. Tokia auditorija leidžia vienoje vietoje aptarti tiek reguliacinius pokyčius, tiek realius saugumo sprendimus, kurie veikia organizacijose.

    Vienas iš akcentų – bendradarbiavimo modeliai tarp valstybės institucijų ir privataus sektoriaus, kai reikia apsaugoti kritines paslaugas ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Kartu tai erdvė aptarti, kaip kibernetinis saugumas integruojamas į pirkimus, tiekėjų atranką ir technologinę politiką, kai vis svarbesnė tampa skaitmeninė suvereniteto tema.

    „Šiandien, kai didėja geopolitinė ir reguliacinė įtampa, sprendimai dėl technologinio suvereniteto, tiekimo grandinių saugumo, duomenų apsaugos ir gebėjimo reaguoti į incidentus tampa lemiantys regiono atsparumui“, – sakė WNP vyriausioji redaktorė Aleksandra Helbin.

    NIS2, nacionaliniai įstatymai ir praktika

    Programoje numatomos diskusijos apie NIS2 direktyvos įgyvendinimo kryptis ir nacionalinių kibernetinio saugumo reikalavimų taikymą organizacijose. Europos Sąjungoje NIS2 plečia sektorių ratą, didina vadovų atsakomybę ir kelia griežtesnius incidentų pranešimo bei rizikos valdymo standartus, todėl pasirengimas tampa aktualus ne tik didelėms, bet ir vidutinėms įmonėms.

    Renginyje taip pat ketinama kalbėti apie investicijų į saugumą finansavimą, kompetencijų trūkumą ir tai, kaip stiprinti vietos technologijų ekosistemą. Praktinėse temose numatomi saugumo operacijų centrų, incidentų reagavimo komandų, rizikų valdymo ir krizinių scenarijų planavimo klausimai.

    DI ir dezinformacija – tarp svarbiausių temų

    Atskirą darbotvarkės dalį sudaro DI taikymas saugume: nuo automatizuotos grėsmių analizės iki DI naudojimo tiek gynybai, tiek puolimui. Ekspertai pabrėžia, kad DI įrankiai didina aptikimo greitį, tačiau kartu kelia naujų rizikų, pavyzdžiui, sudėtingesnių socialinės inžinerijos atakų ar automatizuotų pažeidžiamumų paieškų.

    Kitas svarbus segmentas – dezinformacijos valdymas ir visuomenės atsparumo stiprinimas, ypač kai informacinės operacijos vis dažniau derinamos su kibernetiniais incidentais. Organizatoriai taip pat išskiria debesijos, duomenų centrų saugumą ir išmaniųjų miestų sprendimų apsaugą, kur svarbi tampa tiek technologija, tiek valdysena.

    Šių metų naujovė – CYBERSEC Awards apdovanojimai, kuriais bus siekiama įvertinti lyderius, inovatorius ir institucijas, prisidedančias prie regiono skaitmeninio atsparumo. Organizatoriai kviečia aktyviai įsitraukti į kandidatų teikimą ir balsavimą.

  • Europa DI lenktynes pralaimėjo, bet Lietuvai ir Lenkijai atsiveria nišos: pramonė ir gynyba

    Didžiųjų modelių lenktynės

    Diskusijose apie dirbtinį intelektą Europoje vis dažniau skamba realistinis vertinimas: varžytis su pasauliniais lyderiais kuriant didžiausius generatyvinius modelius būtų itin sunku. Tam reikia milžiniškų duomenų, lustų, kapitalo ir ekosistemų, kurios JAV ir Kinijoje formuotos ne vienus metus.

    Tačiau tai nereiškia, kad regionas pasmerktas vien importuoti technologijas. Ekspertai vis aiškiau akcentuoja kitą kryptį: laimėti galima ten, kur DI susijungia su pramoniniais procesais, saugumu, reguliuojamomis sritimis ir specifinėmis žiniomis.

    Nišos, kuriose DI atsiperka

    Pramonė, energetika, sveikatos apsauga ir gynyba išlieka sritys, kuriose svarbiausia ne didžiausias bendros paskirties modelis, o tiksliai konkrečiam darbui pritaikytos sistemos. Tokiose srityse vertė kuriama ne vien teksto generavimu, bet ir gebėjimu prognozuoti gedimus, optimizuoti gamybą, aptikti anomalijas, valdyti tiekimo grandines.

    Europos pranašumas čia siejamas su dideliu gamybos ir inžinerijos sektorių svoriu, aukštais saugos standartais bei aiškesniu reguliavimu. Įmonėms dažnai pakanka mažesnių, domenui pritaikytų modelių ir lokalesnės infrastruktūros, jei tik duomenys kokybiški, o procesai aprašyti.

    „Mūsų šansas yra nišose: mažesni, konkrečiai sričiai pritaikyti sprendimai, kuriems nereikia didžiausių pasaulyje skaičiavimo pajėgumų“, – sakė skaitmeninės ekonomikos ekosistemoje dirbantis ekspertas.

    Kas stabdo verslą ir valstybę?

    Vienas dažniausių nusivylimų šaltinių – bandymas diegti DI neparuošus organizacijos pagrindų. Jei įmonėje nėra aiškių procesų, duomenys išmėtyti per sistemas, o atsakomybės ir sprendimų grandinės nesutvarkytos, DI dažnai tik pagreitina klaidas ir padidina chaosą.

    Praktikoje tai reiškia, kad sėkmingas diegimas turi prasidėti nuo duomenų valdymo, procesų standartizavimo ir aiškaus verslo tikslo. DI taip pat neturėtų būti vien IT skyriaus projektas: reikalinga visos organizacijos transformacija, įtraukiant vadovybę, teisininkus, saugos ir rizikų valdymo komandas.

    Viešajame sektoriuje kritiškai svarbi koordinacija, nes be ilgalaikių prioritetų ir pirkimų logikos sunku sukurti paklausą vietiniams sprendimams. Gynybos ir civilinės saugos srityse tai ypač aktualu dėl testavimo, sertifikavimo ir atsakomybės klausimų.

    Mokslas, verslas ir finansavimo spragos

    Kita dažnai minima problema – atotrūkis tarp mokslinių tyrimų ir realių diegimų. Tyrimai gali būti stiprūs, tačiau kelias iki produkto ilgas: reikia bandomųjų aplinkų, užsakovo, duomenų, o svarbiausia – tarpinio finansavimo etapui, kai technologija dar rizikinga, bet jau reikalauja investicijų.

    Ekspertai pabrėžia, kad bendradarbiavimą silpnina instituciniai „silosai“ ir trumpalaikės paskatos. Jei vertinama tik publikacijų gausa, o ne komercinimo rezultatai, mokslininkams sunkiau skirti laiką prototipams, patentams ar darbui su įmonėmis.

    Vis daugiau kalbama ir apie atviresnės mokslo ekosistemos svarbą, kai barjerai tarp disciplinų ir institucijų mažėja, o komandos telkiamos pagal problemą, o ne pagal formalų pavaldumą. Tokia praktika ypač reikalinga kuriant domeninius DI modelius, kur svarbi ir informatika, ir konkreti sritis.

    Ką reikėtų daryti artimiausiu metu?

    Norint realios pažangos, prioritetu turėtų tapti mažų ir vidutinių įmonių įgalinimas: jos sudaro didelę ekonomikos dalį, tačiau dažnai neturi kompetencijų ir resursų pradėti DI projektų. Efektyviausios priemonės paprastai yra praktinė pagalba duomenų paruošimui, bandomieji projektai ir aiškios paskatos pereiti nuo eksperimento prie diegimo mastu.

    Lygiagrečiai būtina investuoti į kokybiškus duomenis ir žmones, kurie moka juos tvarkyti bei supranta konkrečios srities procesus. Be to, pramonės ir gynybos nišose lemiamas tampa patikimumas, saugumas ir atsekamumas, todėl DI sprendimai turi būti kuriami kartu su rizikų valdymu, kibernetinio saugumo praktikomis ir aiškia atsakomybe.

    Europos ir regiono šalis į priekį stumia ne pažadai apie universalius proveržius, o konkretūs, pamatuojami rezultatai gamyboje, logistikoje, energetikos balansavime, medicinos srautų valdyme ir saugumo srityse. Ten DI gali tapti ne mada, o įrankiu, kuris atsiperka.

  • „Google“ „Nest“ programėlė sutriko visame pasaulyje: vartotojai įsiutę, ieškoma išeities

    „Google“ „Nest“ programėlė sutriko visame pasaulyje: vartotojai įsiutę, ieškoma išeities

    Dalį „Google“ išmaniųjų namų įrenginių naudotojų užklupo trikdžiai: neveikė ar strigo „Nest“ programėlė, o žmonės pranešė negalintys įprastai valdyti savo įrenginių. Bendrovė patvirtino žinanti apie problemą ir teigė skubiai ruošianti pataisymą.

    Apie sutrikimus itin aktyviai pranešta socialiniuose tinkluose ir diskusijų platformose, kur vartotojai dalijosi patirtimi, kad programėlė neatsidaro, neužkrauna kamerų vaizdo ar neprisijungia prie paskyros. Pranešimai sklido iš skirtingų regionų, todėl sutrikimas buvo vertinamas kaip platesnio masto.

    Trikdžių stebėsenos platformoje „Downdetector“ per kelias valandas buvo fiksuota apie 1 000 naudotojų pranešimų. Tokie šuoliai paprastai rodo ne pavienius įrenginių gedimus, o serverių, autentifikacijos ar programėlės paslaugų veikimo nesklandumus.

    Tuo pat metu oficiali „Nest“ būsenos skiltis daliai naudotojų galėjo rodyti, kad paslaugos veikia įprastai, nors reali patirtis buvo priešinga. Tokie neatitikimai pasitaiko, kai sutrikimas paliečia tik dalį funkcijų, tam tikrus regionus arba konkretų prisijungimo ir duomenų apsikeitimo sluoksnį.

    Laikinu sprendimu kai kurie žmonės bandė naudoti „Google Home“ programėlę, kuri daliai įrenginių gali atlikti tas pačias valdymo funkcijas. Vis dėlto vartotojai skundėsi, kad ne visos „Nest“ funkcijos ten prieinamos arba veikia taip pat patogiai, todėl universalus sprendimas ne visiems pasiteisino.

    Ekspertai primena, kad išmaniųjų namų ekosistemos dažnai priklauso nuo debesijos paslaugų, todėl net trumpalaikis sutrikimas gali paveikti kamerų peržiūrą, pranešimus ar nuotolinį valdymą. Jei programėlė stringa, verta atnaujinti ją į naujausią versiją, patikrinti interneto ryšį, o kritinėms situacijoms turėti alternatyvų valdymo būdą.

    „Google“ nurodė, kad apie situaciją informuos atnaujinimais, kai tik bus aiškesnė sutrikimo priežastis ir pataisymo eiga. Kol kas naudotojams rekomenduojama stebėti oficialius būsenos pranešimus ir, jei įmanoma, laikinai naudoti „Google Home“ kaip pakaitinę programėlę.