CP v2

Tag: Kinas

  • Rasta M. de Unamuno laiško detalė: rašytojas Londone vakarieniavo su H. G. Wells ir kartu ėjo į kiną

    Rasta M. de Unamuno laiško detalė: rašytojas Londone vakarieniavo su H. G. Wells ir kartu ėjo į kiną

    Salamankos universiteto Casa-Museo Unamuno archyve aptiktas iki šiol neskelbtas Miguelio de Unamuno laiškas papildė vieną įdomesnių XX amžiaus kultūros istorijos epizodų. Dokumentas patvirtina, kad ispanų rašytojas 1936 metais Londone vakarieniavo su H. G. Wells ir po to kartu nuėjo į kiną.

    Laiškas, rašytas 1936 metų kovo 2 dieną ir adresuotas Unamuno vaikams, fiksuoja vakaro eigą itin lakoniškai, tačiau aiškiai. Jame rašytojas mini vakarienę su britų autoriumi ir tai, kad po jos abu vyko į kino seansą.

    Filmas, kurį parodė pats autorius

    Pasak tyrėjų, Unamuno ir Wells lankėsi Londono Lesterio aikštės teatre, kur buvo rodomas filmas Things to Come. Šio filmo scenarijų parašė pats H. G. Wells, o siužetas paremtas jo knyga The Shape of Things to Come.

    Tai nebuvo atsitiktinis pasirinkimas: Wells aktyviai domėjosi tuo meto technologijų pažanga ir jos poveikiu visuomenei, o kinas jam buvo patogi platforma idėjoms skleisti. Unamuno laiške vaikams šį vakarą apibūdino trumpa pastaba.

    „Wells mane nusivedė pažiūrėti savo filmo“, – rašė Miguelis de Unamuno.

    Kodėl šis radinys svarbus

    Istorikams ir literatūrologams šis laiškas svarbus tuo, kad iki šiol trūko tiesioginio Unamuno liudijimo apie susitikimą su Wells. Anksčiau buvo remiamasi netiesioginiais šaltiniais, tarp jų Unamuno kūryboje aptinkamomis užuominomis ir to meto spaudos publikacijomis.

    Papildomą kontekstą suteikė ir 2025 metais iškilęs dokumentas, siejamas su pačiu Wells: ranka rašytas kvietimas Unamuno vakarieniauti ir kartu vykti į filmo peržiūrą. Naujausias laiško radinys leidžia tvirtai teigti, kad kvietimas virto realiu susitikimu.

    Nuo Oksfordo iki parodos Bilbao

    Unamuno tuo metu viešėjo Jungtinėje Karalystėje dėl jam suteikto garbės daktaro laipsnio Oksfordo universitete. Laiške užfiksuota Londono viešnagės dalis sutampa su įtemptu Europos laikotarpiu, kai kultūros ir mokslo autoritetų ryšiai neretai peržengdavo valstybių ribas.

    Skelbiama, kad originalus laiškas bus eksponuojamas parodoje Bilbao nuo rugsėjo 29 dienos iki spalio 30 dienos. Paroda nagrinėja Unamuno santykį su mokslu ir to meto intelektualais, tarp kurių minimi Albertas Einšteinas, Marie Skłodowska-Curie ir kiti, taip pat H. G. Wells.

  • Woody Alleno filmas Madride: filmavimą rems 3 mln. eurų viešų lėšų, bet ginčai niekur nedingo

    Woody Alleno filmas Madride: filmavimą rems 3 mln. eurų viešų lėšų, bet ginčai niekur nedingo

    JAV režisierius Woody Allenas Madride pristatė savo naują, 51-ąjį karjeros filmą, kurio filmavimai planuojami nuo spalio 5 dienos. Projektas bus filmuojamas daugiausia Ispanijos sostinėje ir Aranchueze, o didelė techninės komandos dalis turėtų būti vietos specialistai.

    Filmo gamybą parėmė Madrido miesto savivaldybė ir Madrido regiono valdžia. Abi institucijos pagal rėmimo sutartis, siejamas su miesto viešinimu, skiria po 1,5 mln. eurų, iš viso 3 mln. eurų.

    Bendras filmo biudžetas siekia apie 12 mln. eurų, todėl viešasis finansavimas sudaro maždaug ketvirtadalį visos sumos. Tokia proporcija Ispanijoje vėl kaitina diskusijas, kur baigiasi kultūros skatinimas ir prasideda politinė reklama bei reputacinė rizika.

    Ko reikalaujama mainais?

    Rėmimo sąlygose numatyta, kad Madridas turi atsispindėti filmo pavadinime, o pats miestas ekrane privalo būti lengvai atpažįstamas. Savivaldybė aiškina, kad tikslas yra stiprinti Madrido tarptautinį žinomumą kaip kultūros, turizmo ir kino gamybos krypties.

    Tokie susitarimai Ispanijoje dažniausiai įforminami kaip rinkodaros ir rėmimo sandoriai, kai viešos lėšos naudojamos teritorijos įvaizdžiui kelti. Vis dėlto praktikoje būtent skaidrumas ir realiai išmatuojama nauda tampa pagrindiniais klausimais, kai finansuojami didelio matomumo projektai.

    Apie filmą ir kūrybinį kontekstą

    Filmas kol kas neturi galutinio pavadinimo ir viešai minimas kaip darbinis projektas. Skelbiama, kad tai bus šiuolaikinė komedija, kurioje persipins romantika, intriga ir neištikimybės tema, o veiksmas bus kuriamas diplomatinėje aplinkoje.

    Aktorių komandoje minimi Alexi Wasser, Jemima Kirke, Peter Vives, Marton Csokas ir Jakob Oftebro. Filmavimai turėtų trukti apie šešias savaites ir apimti daugiau nei 30 lokacijų Madride bei Aranchueze.

    Pristatymo metu režisierius buvo klausinėjamas ir apie aktualijas mieste, įskaitant protestus, susijusius su būsto krize. Jis pabrėžė nesiekiantis kurti politiškai angažuoto kino ir sakė, kad jo filmai dažniausiai sukasi apie santykius bei asmenines dilemas.

    „Aš nesu režisierius, kuriam svarbiausia politinės idėjos, labiau domiuosi žmonių santykiais“, – sakė Woody Allenas.

    Kartu jis teigė esantis rimtai susirūpinęs kraštutinių ideologijų stiprėjimu ir akcentavo, kad visada tam prieštaravo. Tokie pareiškimai dera su jo pastarųjų metų viešais pasisakymais, kai kūrėjas stengiasi vengti tiesioginių politinių diskusijų, bet vis tiek reaguoja į bendras tendencijas.

    Ginčai, kurie seka iš paskos

    Naujas filmas vėl priminė ilgai trunkančias kontroversijas, lėmusias nevienareikšmį režisieriaus vertinimą. Plačiausiai aptariami kaltinimai dėl galimo seksualinio išnaudojimo, kuriuos dar 1990-aisiais išsakė jo įdukra Dylan Farrow, o pats režisierius juos nuolat neigė.

    Viešai pabrėžiama, kad dėl šių kaltinimų jis nebuvo formaliai teisiamas. Vis dėlto ši tema atgijo #MeToo laikotarpiu ir po dokumentinės serijos „Allen v. Farrow“ pasirodymo, kai dalis industrijos atstovų nuo režisieriaus atsiribojo.

    Dar viena nuolat minima istorija susijusi su jo santykiais su Soon-Yi Previn, Mia Farrow įdukra. Santykiai tapo vieši 1992 metais, o 1997 metais pora susituokė Venecijoje, jų amžiaus skirtumas siekė 35 metus.

    Madride pristatydamas naują projektą, režisierius vėl užsiminė apie galimą pasitraukimą iš kino. Tačiau kartu pripažino, kad filmavimas šiame mieste pasirodė per daug viliojantis, kad idėjos būtų atsisakyta.

  • Režisierius Paulas Verhoevenas apie Trumpo Kosminių pajėgų uniformas: filme tai fašizmo satyra

    Režisierius Paulas Verhoevenas apie Trumpo Kosminių pajėgų uniformas: filme tai fašizmo satyra

    Olandų režisierius Paulas Verhoevenas, sukūręs 1997 metais pasirodžiusį filmą Starship Troopers, sureagavo į Donaldo Trumpo paskelbtus DI sugeneruotus vaizdus su siūlomomis Jungtinių Valstijų Kosminių pajėgų uniformomis. Pasak režisieriaus, tokia „įkvėpimo“ kryptis prasilenkia su kūrinio esme, nes filme kariška estetika sąmoningai naudojama kaip perspėjimas apie fašizmą.

    Diskusiją įplieskė Trumpo įrašai socialiniuose tinkluose, kuriuose jis dalijosi DI sukurtais kadrais ir pristatė naujo tipo tarnybinės aprangos maketą. Prie jo buvo pateikta žinutė, kad dizainas esą paremtas Starship Troopers uniformų „disciplina ir funkcionalumu“.

    Verhoevenas interviu „The Hollywood Reporter“ pabrėžė, kad filmo veikėjai tyčia vaizduojami kaip žmonės, kurie patys nesupranta dalyvaujantys fašistinėje sistemoje. Pasak režisieriaus, būtent tai ir yra satyros taikinys, todėl bandymas perkelti šią estetiką į realaus pasaulio institucijų įvaizdį yra problemiškas.

    „Nežinau, ar šis prezidentas supranta, kad filmas sako: tie personažai yra fašistai, patys to nesuvokdami. Toks ir buvo tikslas“, – sakė Paulas Verhoevenas.

    Starship Troopers buvo sukurtas pagal rašytojo Roberto A. Heinleino romaną, tačiau Verhoevenas ne kartą yra aiškinęs, kad ekranizaciją sąmoningai pavertė tamsia politine satyra. Filme ryškūs militarizmo, propagandos, ksenofobijos ir smurto motyvai, o vizualiniai sprendimai specialiai primena totalitarinių režimų ikonografiją.

    Režisierius atkreipė dėmesį ir į tai, kad dalis auditorijos per dešimtmečius filmą klaidingai perskaitė kaip tiesioginį karo epą, o ne ironiją. Jo teigimu, panašus nesusipratimas nuolat kartojasi, kai popkultūros citatos pradedamos naudoti politinėje komunikacijoje, neatsižvelgiant į pirminę kūrinio prasmę.

    Jungtinių Valstijų Kosminės pajėgos buvo įsteigtos 2019 metais, per pirmąją Trumpo kadenciją, kaip atskira kariuomenės rūšis. Pastaraisiais metais JAV politikoje vis dažniau matoma tendencija vizualiniais simboliais ir popkultūros nuorodomis stiprinti žinutes socialiniuose tinkluose, o DI įrankiai šį procesą dar labiau paspartino.

    Ekspertai ne kartą yra įspėję, kad DI generuojami vaizdai politinėje erdvėje kelia papildomų rizikų: nuo klaidinančio turinio iki dar greitesnio simbolių „išplėšimo“ iš konteksto. Šiuo atveju ginčo esmė susivedė į klausimą, ar institucinis įvaizdis netampa priemone normalizuoti estetiką, kuri filme buvo pasirinkta būtent kaip kritika autoritarizmui.

  • Tomas Cruise’as apie DI kine: technologijos ateis, bet žiūrovai vis dar nori tikrų dalykų

    Tomas Cruise’as apie DI kine: technologijos ateis, bet žiūrovai vis dar nori tikrų dalykų

    Cruise’o žinutė kino industrijai

    Holivudo aktorius Tomas Cruise’as Londone, BAFTA renginyje, kalbėdamas apie DI poveikį kinui pabrėžė, kad technologijos neišstums esminės kino patirties. Pasak jo, žiūrovai ir toliau ieško to, ko neperduoda ekranas namuose: bendro išgyvenimo salėje ir tikrumo jausmo.

    Aktorius teigė, kad DI naudojimas kūryboje plėsis neišvengiamai, tačiau tai nereiškia kino pabaigos. Jo vertinimu, žmonės nori matyti realius dalykus ir dėl to vis dar renkasi kino teatrus.

    „Man nėra problemos nei transliacijos platformos, nei kiti platinimo būdai, bet kino teatras yra kitokia meno forma“, – sakė Tomas Cruise’as.

    Kodėl Cruise’as kalba apie tikrumą

    Cruise’as seniai laikomas tradicinio kino šalininku: jis garsėja tuo, kad didelę dalį triukų atlieka pats, o kompiuterinės grafikos efektus renkasi saikingai. Tokia pozicija pastaraisiais metais tapo savotišku kontrastu industrijoje, kur DI vis plačiau taikomas nuo scenarijų idėjų generavimo iki vaizdo postprodukcijos.

    Aktorius pabrėžė, kad kūrėjams svarbiausia neprarasti iniciatyvos ir tęsti darbą, net jei darbo procesai keičiasi. Jo žodžiais, būtent žmogaus kūrybinis sprendimas, atsakomybė ir emocinė patirtis lemia, ar filmas tampa reikšmingas žiūrovui.

    DI ginčas Holivude aštrėja

    Cruise’o pasisakymas pasirodė tuo metu, kai Holivude tęsiasi diskusijos dėl DI vietos kino gamyboje ir kūrėjų teisių. Pastaraisiais metais industrija vis garsiau kelia klausimus apie autorystę, aktorių atvaizdo apsaugą, duomenų naudojimą mokant modelius ir tai, ar DI netaps būdu mažinti filmavimo aikštelėse dirbančių žmonių skaičių.

    Viešojoje erdvėje girdėti skirtingi tonai: vieni kūrėjai DI vertina kaip priemonę pigiau įgyvendinti sudėtingas idėjas, kiti įspėja apie darbo vietų nykimą ir kūrybos nuvertėjimą. Cruise’as šioje diskusijoje pasirinko vidurio kelią: pripažino neišvengiamą technologijų plėtrą, bet akcentavo, kad paklausą lems žiūrovo poreikis patirti tikrumą.

    Naujas filmas ir premjeros laukimas

    BAFTA renginys sutapo su artėjančia Cruise’o naujo filmo Digger premjera, kurią režisuoja Alejandro Gonzálezas Iñárritu. Kūrinyje aktorius vaidina ekscentrišką milijardierių, leidžiantįsi į įtemptą misiją, kurioje jis mėgina įrodyti savo vaidmenį žmonijos ateičiai.

    Filmo pasirodymas kino teatruose numatytas 2026 metų spalio 2 dieną. Cruise’o žinutė prieš premjerą aiški: technologijos keis įrankius, tačiau kino sėkmę vis dar spręs žmogaus kuriama patirtis ir žiūrovo noras ją išgyventi kartu su kitais.

  • Johnas Malkovichius po pergalės Venecijoje atšaukė kelionę į Izraelį: priežastis – priskirta citata

    Johnas Malkovichius po pergalės Venecijoje atšaukė kelionę į Izraelį: priežastis – priskirta citata

    Venecijos kino festivalis, pasibaigęs šį savaitgalį, neretai laikomas ankstyvu apdovanojimų sezono barometru prieš kitų metų Akademijos apdovanojimus. Šiemet dėmesio centre atsidūrė aktorius Johnas Malkovichius, laimėjęs geriausio aktoriaus prizą ir kartu sukėlęs diskusiją dėl atšauktos kelionės į Izraelį.

    Apdovanojimą Venecijoje jis pelnė už vaidmenį tamsioje komedijoje Wild Horse Nine, kurią režisavo Martinas McDonagh. Filmo siužetas pasakoja apie du CŽV pareigūnus, išsiųstus iš Santjago į Velykų salą prieš pat 1973 metų perversmą Čilėje.

    Kartu su Malkovichiumi filme vaidina Samas Rockwellas, Steveas Buscemi, Parker Posey ir Tomas Waitsas. Pats aktorius apdovanojimų ceremonijoje nedalyvavo, nes tuo metu filmavosi Monrealyje, tačiau padėkojo vaizdo įrašu.

    „Man didelė garbė būti pasirinktam šiam apdovanojimui, kurį yra gavę tiek daug puikių aktorių“, – sakė Johnas Malkovichius.

    Atšaukta išvyka į Tel Avivą

    Netrukus po Venecijos apdovanojimų aktorius pateko į antraštes dėl sprendimo nevykti į Izraelį, kur 2027 metų balandį buvo numatyta jo viešnagė. Buvo skelbta, kad jis turėjo pasirodyti teatralizuotos muzikinės satyros spektaklyje The Music Critic Tel Avivo Charleso Bronfmano auditorijoje.

    Pasak aktoriaus, sprendimą nulėmė be jo sutikimo išplatintas pranešimas spaudai, kuriame jam priskirta citata apie tariamą „artumą ir solidarumą“ su Izraelio publika. Malkovichius tvirtino tokių žodžių nesakęs ir nebuvęs derinęs jokios formuluotės.

    „Izraelio rengėjo pasamdyta viešųjų ryšių įmonė parengė citatą, kuri buvo priskirta man, nors aš tokių teiginių nesakiau ir prieš publikavimą nebuvau konsultuotas“, – sakė Johnas Malkovichius.

    Jis pabrėžė, kad tiesioginių citatų pateikimas be patvirtinimo yra nepriimtinas, todėl dalyvauti Tel Avivo pasirodyme nebegali. Aktorius taip pat siekė atsiriboti nuo bet kokių interpretacijų, esą jo pasirodymas reikštų pritarimą valstybės politikai ar konkrečioms politinėms pozicijoms.

    Kur prasideda reputacijos rizika

    Malkovichius teigė, kad per ilgą karjerą yra pasirodęs įvairiose šalyse ir skirtingoms auditorijoms, o meninė veikla savaime nėra politinis patvirtinimas. Jo teigimu, kelionės ir pasirodymai dažniau suteikia progą klausytis, stebėti ir dalintis kūryba, o ne deklaruoti paramą kuriai nors pusei.

    Šis atvejis primena, kokią reputacijos riziką gali sukelti netikslūs arba suklastoti viešieji pareiškimai, ypač konfliktų kontekste. Viešųjų ryšių praktikoje tokios klaidos gali greitai tapti tarptautine naujiena, o menininkams tenka skubiai aiškintis, kad nebūtų priskirtos politinės pozicijos, kurių jie neįvardijo.

    Pranešama, kad su neteisingai priskirta citata siejama viešųjų ryšių įmonė vėliau atsiprašė ir pripažino, jog pareiškimas nebuvo suderintas su aktoriumi ar jo atstovais. Malkovichius Izraelyje paskutinį kartą lankėsi 2013 metais, kai pasirodė scenoje su projektu The Infernal Comedy: Confessions Of A Serial Killer.

    Wild Horse Nine laikomas vienu ankstyvųjų apdovanojimų sezono favoritų, o ypač išskiriamas Malkovichiaus vaidmuo. Filmas, kaip skelbiama, turėtų būti rodomas ir Londono kino festivalyje, o į kino teatrus planuojama išleisti lapkričio 6 dieną.

  • Isabel Coixet laiškas ateičiai: „Instituto Cervantes“ seife užrakino analoginio pasaulio manifestą

    Isabel Coixet laiškas ateičiai: „Instituto Cervantes“ seife užrakino analoginio pasaulio manifestą

    Kas pateko į „Caja de las Letras“

    Režisierė Isabel Coixet Madride vykusio pagerbimo metu „Instituto Cervantes“ patikėjo simbolinę laiko kapsulę – daiktus ir laišką, kurie bus saugomi „Caja de las Letras“ seife ir vėl atverti po 50 metų. Į seifą ji įdėjo kasetę su 18 dainų, asmeninį koliažą ir laišką, rašytą „Bic“ rašikliu.

    Šis gestas Coixet kūrybai būdingu tonu jungia nostalgiją, ironiją ir rūpestį dėl to, kaip greitai nyksta analoginė kasdienybė. Pasak autorės, ateities skaitytojas gali jau nebežinoti, kaip atrodė daiktai, kuriuos šiandien laikome savaime suprantamais.

    Laiškas, kuriame kritikuojamas DI

    Laiške, perskaitytame ceremonijos metu, Coixet pabrėžia rankų darbo vertę ir sąmoningai renkasi paprastą priemonę – rašiklį – kaip priešpriešą skaitmeninei gausai. Ji perspėja nepasiduoti „traktatams apie pasaulio stebuklus“, o dėmesį sutelkti į tai, kas apčiuopiama ir tikra.

    Režisierės kritika apima ir šiuolaikines technologijų tendencijas: ji skeptiškai vertina dirbtinio intelekto pažadus, kai šie pateikiami kaip viską išsprendžianti panacėja. Coixet kalba ir apie platesnį kontekstą – globalią ekologinę krizę, kuri, jos akimis, susijusi su vartojimo ir „vienkartinių“ sprendimų logika.

    Kasetė, koliažas ir sąmoningai nepaaiškinta prasmė

    Vienas ryškiausių palikimo elementų – muzikinė kasetė, kurioje skamba skirtingų laikotarpių ir žanrų kūriniai, nuo Camarón iki Lucho Gatica, taip pat kataloniškos rumbos. Coixet ypač išskiria dainą La lista de la compra, kurioje kasdienybės detalės tampa visos epochos nuotaikos ženklu.

    Koliažas, sukurtas ant apleistos 1913 metais išleistos knygos viršelio, sąmoningai paliktas be aiškinimo. Coixet remiasi savo filmo „The Bookshop“ heroje mintimi, kad per didelis aiškinimas gali „tinginti protą“, todėl kai kurie dalykai paliekami žiūrovui ir būsimam atradėjui.

    „Rašau tai „Bic“ rašikliu, mano mėgstamiausiu. Įdomu, ar jie dar egzistuoja“, – rašoma Coixet laiške, perskaitytame ceremonijos metu.

    Šalia rimtų temų autorė įterpia ir kasdienišką, kandžią pastabą apie specializuotas kavos tinklines, kurios, jos akimis, yra dar vienas suvienodėjusios vartojimo kultūros simbolis. Laiškas balansuoja tarp humoro ir perspėjimo: ateitis, kuriai jis skirtas, gali būti patogesnė, bet kartu ir labiau atitolusi nuo paprastų patirčių.

    Pagerbimas ir režisierės karjeros kontekstas

    Coixet pagerbta ir dėl darbo, siejančio kiną bei literatūrą: jai skirtas Antonio de Sancha Award 2026, kurį teikia Madrido leidėjų asociacija. Apdovanojimo motyvuose akcentuojamas jos indėlis artinant literatūrą prie plačios auditorijos ir knygynų, kaip kultūrinio atsparumo erdvių, gynyba.

    Per renginį vyko pokalbis su kino kūrėja Cristina Andreu, o „Instituto Cervantes“ vadovas Luis García Montero pabrėžė Coixet tarptautinį kelią ir jos kūrybos gebėjimą ieškoti „daiktų esmės“. „Caja de las Letras“ seife, kuriame saugoma beveik 1 800 palikimų, jos kapsulė taps dar vienu ženklu, kaip kultūra bando kalbėtis su ateitimi per daiktus, tekstą ir atmintį.

  • Naomi Watts įvertinta Donostijos premija: ką ši garbė reiškia 2026 metų San Sebastiano festivaliui

    Naomi Watts įvertinta Donostijos premija: ką ši garbė reiškia 2026 metų San Sebastiano festivaliui

    Aktorei Naomi Watts 2026 metais bus įteikta Donostijos premija San Sebastiano kino festivalyje. Tai vienas svarbiausių festivalio apdovanojimų, skirtas už viso gyvenimo nuopelnus kinui ir tarptautinį meninį indėlį.

    Festivalio organizatoriai pabrėžė, kad Watts laikoma viena ryškiausių ir lengviausiai atpažįstamų savo kartos aktorių. Apdovanojimo ceremonija numatyta rugsėjo 19 dieną, specialioje šventinėje vakaro programoje.

    Kas yra Donostijos premija?

    Donostijos premija tradiciškai skiriama kūrėjams, kurių karjera paliko ryškų pėdsaką pasaulio kine. Šis apdovanojimas yra San Sebastiano festivalio vizitinė kortelė, o ankstesni laureatai apima tiek Holivudo žvaigždes, tiek Europos autorinio kino legendas.

    Tarp anksčiau įvertintų kūrėjų minimi Gregory Peck, Bette Davis, Lauren Bacall, Francis Ford Coppola, Agnès Varda, Catherine Deneuve ir Pedro Almodóvar. Tokia kompanija Donostijos premiją paverčia ne tik garbės ženklu, bet ir festivalio prestižo matu.

    Watts karjeros kryptys

    Watts plačiai išgarsėjo po Davido Lyncho filmo Mulholland Drive, kuris kritikoje dažnai įvardijamas kaip vienas svarbiausių šio amžiaus pradžios kūrinių. Jos vaidybos amplitudė vėliau apėmė ir autorinį kiną, ir masinio žiūrovo hitus.

    Aktorė vaidino siaubo žanro klasikoje The Ring, taip pat didelio biudžeto dramose, tarp jų ir Juano Antonio Bayonos filme The Impossible. Per karjerą ji dirbo su skirtingų stilių režisieriais, o tai tapo vienu ryškiausių jos profesinių bruožų.

    Watts yra pelniusi didžiųjų apdovanojimų nominacijų, įskaitant „Oskaro“, BAFTA, „Emmy“ ir „Auksinio gaublio“. Tokie įvertinimai rodo nuoseklią karjeros kokybę tiek kino, tiek televizijos projektuose.

    Kas bus rodoma po apdovanojimo?

    Po apdovanojimo įteikimo planuojama rodyti filmą La esposa perfecta, kuriame Watts vaidina. Tai drama apie jauną „The New York Times“ žurnalistą, pradedantį tyrimą dėl galimai Kvinse besislapstančio buvusio nacių karininko, ir užmezgantį ryšį su įtariamojo žmona.

    Toks pasirinkimas festivalyje dažnai turi aiškią logiką: Donostijos premija skiriama už visos karjeros nuopelnus, tačiau kartu išryškinamas ir dabartinis kūrybinis aktyvumas. Tai leidžia festivaliui sujungti retrospektyvą su naujų filmų premjeromis bei aptarimais.

    2026 metų festivalis jau anksčiau paskelbė, kad Donostijos premija atiteks ir režisieriui Werneriui Herzogui. Ši dviejų ryškių asmenybių kombinacija sustiprina signalą, kad San Sebastianas ir toliau siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp autorinio kino tradicijos ir tarptautinių vardų, kurie pritraukia plačią auditoriją.

  • Į „James Bond“ vaidmenį veržiasi Jackas Bartonas: kodėl kino studijos renkasi mažiau žinomą aktorių

    Į „James Bond“ vaidmenį veržiasi Jackas Bartonas: kodėl kino studijos renkasi mažiau žinomą aktorių

    Kino gerbėjų diskusijos apie tai, kas taps naujuoju Jamesu Bondu, įgauna pagreitį: tarp dažniausiai minimų pavardžių vis dažniau iškyla Jackas Bartonas. Britų aktorius iki šiol buvo mažiau matomas plačiajai auditorijai, tačiau, remiantis žiniasklaidos pranešimais, jis pastaruoju metu laikomas vienu realiausių kandidatų.

    Skelbiama, kad atrankos procesas pereina į intensyvesnį etapą, o rudenį laukiama papildomų kamerinių bandymų. Greta Bartono viešojoje erdvėje minimi ir kiti britų bei tarptautiniai aktoriai, tačiau būtent mažesnio žinomumo kandidato idėja, kaip teigiama, atitinka pačios franšizės logiką.

    Kas yra Jackas Bartonas

    Jackui Bartonui yra 31 metai, jis mokėsi Oxfordo dramos mokykloje ir yra sukaupęs palyginti nedidelę, bet įvairią filmografiją. Vienas labiausiai atpažįstamų jo darbų televizijoje yra vaidmuo seriale „Heartstopper“, kuriame jis suvaidino vieno pagrindinių herojų brolį.

    Kine Bartonas pasirodė ir Yorgoso Lanthimoso filme „Poor Things“, nors jo vaidmuo jame buvo epizodinis. Vis dėlto tokie projektai dažnai tampa svarbiu „vizitiniu“ tašku atrankose, nes leidžia įvertinti aktorių didelio biudžeto filmavimo aikštelėje.

    Papildomo dėmesio Bartonas sulaukė ir dėl dalyvavimo seriale „SAS: Rogue Heroes“, kurio scenarijų rašė Stevenas Knightas. Būtent Knightas siejamas su naujojo Bondo filmo scenarijaus darbais, todėl šis sutapimas rinkoje vertinamas kaip galimas pranašumas.

    Kodėl studijos dažnai renkasi „neatrastą“ Bondą

    Jamesas Bondas tradiciškai yra vaidmuo, kuris aktorių ne tik papildo, bet ir iš esmės perkuria jo karjerą. Istorija rodo, kad franšizė dažnai pasitikėdavo aktoriais, kurie iki tol nebuvo didžiausios Holivudo žvaigždės, o po premjerų tapdavo pasaulinio masto vardais.

    Tokia strategija patogi ir finansiniu požiūriu: mažiau žinomas aktorius paprastai turi mažesnius atlygio lūkesčius, o sutartis keliems filmams leidžia studijai planuoti ilgą laikotarpį. Be to, kuo mažiau publika žino apie aktoriaus asmeninį gyvenimą ir ankstesnius ryškius vaidmenis, tuo lengviau jam „prilipdyti“ naują, ikoninio šnipo tapatybę.

    „Svarbiausia, kad Bondas išliktų mįslingas: jei apie aktorių žinome per daug, dalis iliuzijos dingsta“, – yra sakiusi ilgametė aktorių atrankos specialistė Debbie McWilliams, anksčiau dirbusi su franšize.

    Kas žinoma apie „Bond 26“

    Naująjį filmą, dažnai vadinamą „Bond 26“, turėtų režisuoti Denis Villeneuve, o scenarijų rengia Stevenas Knightas. Toks kūrybinis tandemas kelia lūkesčius, kad naujasis etapas bus vizualiai ambicingas ir tonaliai kitoks, nei žiūrovai buvo įpratę ankstesnėje Danielio Craigo eroje.

    Prodiuserė Amy Pascal yra sakiusi, kad sprendimas dėl naujojo aktoriaus gali paaiškėti metų pabaigoje, pabrėždama, jog atranka vyksta metodiškai. Jei planai nesikeis, filmavimo darbai galėtų prasidėti 2027 metais, o premjera būtų numatoma 2028 metais.

    Kol kas oficialaus patvirtinimo, kas vilkės smokingą ir perims 007 numerį, nėra, todėl Jacko Bartono statusas išlieka ne daugiau nei rimtai aptarinėjama galimybė. Vis dėlto faktas, kad būtent „tylesnis“ kandidatas vis dažniau vadinamas favoritu, rodo aiškią kryptį, kurios franšizė laikėsi ne kartą.

  • Nicole Kidman ir Sandra Bullock grįžta su Totalna magia 2: gerbėjai neteko žado Londone

    Nicole Kidman ir Sandra Bullock grįžta su Totalna magia 2: gerbėjai neteko žado Londone

    Po beveik trijų dešimtmečių į ekranus sugrįžta kultinė 1998 metais išpopuliarėjusi istorija apie seseris Owens. Tęsinyje Totalna magia 2 vėl pasirodys Sally ir Gillian, kurias vaidins Sandra Bullock ir Nicole Kidman.

    Skelbiama, kad filmo premjera kino teatruose planuojama 2026 metų rugsėjį. Projektas iš anksto kelia didelius lūkesčius, nes pirmoji dalis ilgainiui tapo savotišku devintojo dešimtmečio pabaigos ir to meto romantinės fantastikos simboliu.

    Londone vykęs pasirodymas ant raudonojo kilimo dar labiau pakurstė nostalgiją. Abi aktorės vėl pozavo kartu, o socialiniuose tinkluose gerbėjai dalijosi prisiminimais, kaip filmas sujungė magiją, seserystę ir romantiką.

    Didelio dėmesio sulaukė ir Nicole Kidman įvaizdis: šįkart ji pasirinko mažą juodą suknelę, pabrėžusią minimalistinės elegancijos kryptį. Mados pasaulyje tai laikoma vienu universaliausių sprendimų, kuris kas sezoną grįžta skirtingomis formomis.

    Klasikinę suknelę aktorė papildė kontrastuojančiais juodai baltais aukštakulniais, kurie įvaizdžiui suteikė lengvumo. Tokia detalė dera su pastarųjų metų tendencija, kai net ir vakarinėje aprangoje vis dažniau akcentuojami vienas ar du ryškesni, bet neperkrauti elementai.

    Grožio sprendimai taip pat išliko santūrūs: natūralesnis makiažas ir laisvai krentančios banguotos šviesios sruogos subalansavo griežtesnę juodos spalvos nuotaiką. Raudonojo kilimo estetikoje tai atspindi vis stiprėjantį posūkį į paprastumą ir asmeniškumą.

    Nors apie siužetą kol kas atskleidžiama mažai, aišku viena: studijos siekia atgaivinti istoriją, kuri per laiką įgijo ištikimą gerbėjų ratą. Tokie sugrįžimai pastaraisiais metais tampa vis dažnesni, o sėkmę dažniausiai lemia pagarba originalui ir aktualus, šiandienai pritaikytas tonas.

  • Mirė aktorius Tim Curry: „The Rocky Horror Picture Show“ ir „It“ žvaigždei buvo 80 metų

    Mirė aktorius Tim Curry: „The Rocky Horror Picture Show“ ir „It“ žvaigždei buvo 80 metų

    Mirė britų aktorius Tim Curry, išgarsėjęs kultiniame miuzikle „The Rocky Horror Picture Show“ ir televizijos mini seriale „It“. Jam buvo 80 metų. Apie mirties priežastį iškart nepaskelbta, tačiau pastaraisiais metais aktorius turėjo rimtų sveikatos problemų.

    2012 metais Tim Curry patyrė sunkų insultą, po kurio kurį laiką nebegalėjo vaikščioti ir rečiau pasirodydavo viešumoje. Vis dėlto jis išliko aktyvus kūryboje, ypač balsu įgarsinamuose projektuose, o gerbėjų dėmesys jo karjerai per tuos metus nė kiek nesumažėjo.

    Vaidmuo, tapęs kino istorija

    Didžiausią šlovę Curry pelnė su daktaro Franko N. Furterio vaidmeniu 1975 metų filme „The Rocky Horror Picture Show“. Šis muzikinės komedijos ir parodijos mišinys tapo reiškiniu: filmas dešimtmečius buvo rodomas kino teatruose specialiuose seansuose ir iki šiol laikomas vienu ilgiausiai rodomų kino kūrinių.

    Jo kuriamas personažas tapo neatsiejamas nuo filmo identiteto, o paties aktoriaus sceninis magnetizmas dažnai minimas kaip viena priežasčių, kodėl „The Rocky Horror Picture Show“ išlaikė kultinį statusą per kelias kartas. Curry laikytas vienu charizmatiškiausių savo kartos atlikėjų, gebėjusiu vienodai įtaigiai būti ir komišku, ir dramatišku.

    Nuo teatro iki „It“ klouno

    Tim Curry gimė 1946 metų balandžio 19 dieną Češyre, Anglijoje. Profesinę karjerą pradėjo teatre, o po studijų Birmingamo universitete dirbo Londono Vest Ende, kur vaidino įvairiuose pastatymuose, įskaitant roko miuziklą „Hair“.

    Kine ir televizijoje jis paliko ryškių vaidmenų galeriją: nuo Billo Sikso „Oliver Twist“ ekranizacijoje iki blogio įsikūnijimo Darkness filme „Legend“ bei Wadswortho komedijoje „Clue“. Plačiajai auditorijai įsiminė ir jo pasirodymas filme „Muppet Treasure Island“, kuriame jis suvaidino Long John Silverį.

    Ypatingą vietą Curry karjeroje užima 1990 metų mini serialas „It“ pagal Stepheno Kingo romaną, kuriame jis įkūnijo klouną Pennywise. Šis vaidmuo tapo viena ryškiausių siaubo žanro televizijos interpretacijų, o pats aktorius vėliau ne kartą minėtas kaip žmogus, „išgąsdinęs ištisą kartą“ žiūrovų.

    Privatus gyvenimas ir vėlyvoji kūryba

    Teatro scenoje Curry taip pat buvo įvertintas: jis gavo ne vieną „Tony“ nominaciją, įskaitant nominaciją už Mozarto vaidmenį spektaklyje „Amadeus“. Vėlesniais metais jis vis dažniau rinkosi balsinius darbus ir įgarsinimą, taip prisitaikydamas prie pasikeitusių sveikatos galimybių.

    Aktorius viešumoje buvo santūrus ir apie asmeninį gyvenimą kalbėjo retai. Vis dėlto 2025 metais jis išleido memuarus „Vagabond“, kuriuose rašė, kad jį paskatino gerbėjų istorijos ir susitikimai, parodę, kiek daug jo vaidmenys reiškė skirtingiems žmonėms.

    „Mintis, kad mano patirtys gali kam nors atsiliepti, padeda man nepasiduoti“, – rašė Tim Curry.

    Tim Curry paliko išskirtinį pėdsaką teatre, kine ir televizijoje, o jo vaidmenys „The Rocky Horror Picture Show“ ir „It“ išlieka vienais atpažįstamiausių popkultūros simbolių.