CP v2

Tag: Kinas

  • Graikų mitologijos testas: kiek prisimenate apie Odisėją, dievus ir garsiausius herojus?

    Graikų mitologijos testas: kiek prisimenate apie Odisėją, dievus ir garsiausius herojus?

    Mitai vėl sugrįžo į dėmesio centrą

    Graikų mitologija – ne tik senovės pasakojimai apie dievus, pabaisas ir herojus. Šie siužetai tapo Vakarų literatūros ir meno pamatais, o jų temos – valdžios troškimas, pavydas, likimo ironija – iki šiol atpažįstamos šiuolaikinėse istorijose.

    Pastarosiomis savaitėmis susidomėjimas mitais atsinaujino ir dėl kino: žiūrovai vis dažniau grįžta prie Homero epų, ieško paaiškinimų, kas yra kas, ir lygina ekraninę versiją su klasikiniu pasakojimu.

    Kas yra Odisėja ir kodėl ji vėl skaitoma?

    Odisėja – tai kelionės ir išbandymų epas, kuriame svarbiausia ne tik mūšiai ar pabaisos, bet ir žmogaus sprendimai. Odisėjas nuolat balansuoja tarp gudrumo, puikybės ir atsakomybės, o dievai jo kelyje tampa ir pagalbininkais, ir kliūtimis.

    Šiuolaikinė popkultūra mitus vis dažniau perkuria kaip istorijas apie lyderystę, traumą, sugrįžimą namo ir kainą, kurią tenka mokėti už šlovę. Dėl to klasikiniai personažai tampa suprantami net tiems, kurie mokykloje mitologiją prisimena tik fragmentais.

    Pasitikrinkite žinias: nuo Gorgonų iki Mido

    Graikų mitologijoje nestinga įsimintinų figūrų: nuo gyvatėmis plaukuose gąsdinančių Gorgonų iki vienakių kiklopų ir herojų, kuriuos pražudo jų pačių puikybė. Tai istorijos, kurios veikia kaip moralinės pamokos, bet kartu ir kaip puikūs nuotykių siužetai.

    Šiandien, kai informacija pasiekiama akimirksniu, žmonės mitus atsiverčia ne tik knygose, bet ir skaitmeniniuose šaltiniuose. Vis dėlto geriausias būdas prisiminti – pasitikrinti, ką iš tiesų žinote, ir kur dar painiojate vardus bei istorijas.

    „Graikų mitai žavi tuo, kad jų fantazija visada turi labai žmogišką branduolį: baimes, norus ir klaidas“, – sako kultūros apžvalgininkai.

    Jei norisi trumpos, bet įtraukiančios kelionės per mitus, išbandykite graikų mitologijos testą. Jis padės greitai suprasti, ar jūsų atmintis labiau primena Atėnės išmintį, ar Koalemui priskiriamą užmarštį.

  • Muskas supyko dėl Nolano „Odisėjos“ sėkmės: žada „Grok“ DI filmą iki metų pabaigos

    Muskas supyko dėl Nolano „Odisėjos“ sėkmės: žada „Grok“ DI filmą iki metų pabaigos

    „X“ savininkas Elonas Muskas vėl atsidūrė dėmesio centre po to, kai viešai pažadėjo, kad jo kuriamas įrankis „Grok“ sukurs pilno metražo Homero Odisėjos ekranizaciją. Šis pareiškimas pasirodė tuo metu, kai Christopherio Nolano filmas „The Odyssey“ sulaukė itin palankių įvertinimų ir stipraus starto kino teatruose.

    Pastaraisiais mėnesiais Muskas socialiniuose tinkluose kritikavo Nolano projektą, ypač dėl aktorių atrankos, o filmui prognozavo finansinę nesėkmę. Tačiau viešai skelbiami kasos duomenys ir kritikų reakcijos tokių prognozių nepatvirtino, todėl Musko retorika perėjo į demonstratyvų atsakomąjį žingsnį.

    Pažadas apie „istorinį tikslumą“

    Muskas tvirtino, kad „Grok“ kuriama versija esą bus „istoriškai tiksli“ ir ištikima Homero kūriniui, o rezultatą žadėjo pateikti dar iki šių metų pabaigos. Jis taip pat svarstė finansuoti alternatyvią ekranizaciją, akcentuodamas senovės Graikijos laivų, šarvų ir ginklų autentiškumą.

    „Iki šių metų pabaigos „Grok“ sukurs pilno metražo Odisėjos filmą, kuris bus istoriškai tikslus ir ištikimas Homero menui“, – rašė Elonas Muskas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pats Odisėjos tekstas yra epinė poema, kurioje gausu mitologinių elementų, todėl „istorinio tikslumo“ sąvoka čia neišvengiamai tampa interpretacijos klausimu. Kartu toks pažadas iškelia ir platesnę diskusiją, kur baigiasi kūrybinė laisvė ir prasideda bandymas literatūrą paversti tariamai dokumentiniu pasakojimu.

    DI filmai ir autorystės ribos

    Musko pareiškimas išryškino vieną sparčiausiai augančių tendencijų pramogų industrijoje: DI generuojamo vaizdo įrankiai vis dažniau naudojami trumpoms scenoms, reklamai ar vizualiniams bandymams. Vis dėlto pilno metražo filmas reikalauja nuoseklaus scenarijaus, režisūrinės vizijos, aktorinių sprendimų ir teisiškai aiškaus turinio kilmės, o tai DI projektuose dažnai tampa silpnąja vieta.

    Kino industrijoje pastaraisiais metais ypač suaktyvėjo ginčai dėl autorinių teisių, aktorių atvaizdo naudojimo ir kūrybinių profesijų apsaugos, kai turinys kuriamas generatyviniais modeliais. Dėl to bet koks pažadas „greitai sukurti filmą“ DI priemonėmis sulaukia ne tik smalsumo, bet ir skeptiškų klausimų: kas bus teisėtas kūrinio autorius, kaip bus užtikrintas originalumas ir ar nebus naudojami be leidimo paimti duomenys.

    Reakcija internete ir platesnis kontekstas

    Po Musko įrašų socialiniuose tinkluose kilo kritikos ir pašaipų banga, o dalis vartotojų jo planą vadino provokacija, skirta pratęsti kultūrinių karų diskusijas. Kiti svarstė, kad toks projektas, net jei ir įgyvendinamas, veikiausiai labiau išryškintų tradicinio kino pranašumus: komandą, amatą ir žmogaus kūrybinį sprendimą.

    Ši istorija taip pat parodo, kaip greitai susipina technologijų lyderių pareiškimai, kultūrinės polemikos ir rinkodarinė logika. Net jei „Grok“ filmui pritrūktų realių galimybių ar teisinio pagrindo, pats pažadas jau kuria informacinį triukšmą ir perkelia dėmesį nuo Nolano filmo sėkmės į Musko inicijuojamą konfliktą.

  • Mirė „Juros periodo parko“ žvaigždė Samas Neillas: šeima pranešė apie netikėtą aktoriaus mirtį

    Mirė „Juros periodo parko“ žvaigždė Samas Neillas: šeima pranešė apie netikėtą aktoriaus mirtį

    Naujosios Zelandijos aktorius Samas Neillas, geriausiai žinomas dėl dr. Alano Granto vaidmens filmuose „Juros periodo parkas“, mirė sulaukęs 78 metų. Apie netikėtą aktoriaus mirtį pirmadienį, liepos 13 dieną, pranešė jo šeima.

    Pasak artimųjų, Neillas mirė Sidnėjuje, Australijoje, būdamas apsuptas šeimos. Šeima taip pat padėkojo Šv. Vincento privačios ligoninės personalui už suteiktą pagalbą ir rūpestį.

    Šeimos žinia ir sveikatos istorija

    Pastaraisiais metais Neillas viešai pasakojo apie kovą su vėžiu. 2023 metais aktorius atskleidė, kad jam diagnozuota agresyvi ne Hodžkino limfomos forma.

    Šių metų pavasarį jis buvo pranešęs, kad liga atsitraukė po CAR-T ląstelių terapijos, laikomos viena pažangiausių šiuolaikinių gydymo krypčių kraujo vėžio atvejais. Ši terapija paremta paciento T limfocitų modifikavimu, kad jie tiksliau atpažintų ir naikintų vėžines ląsteles.

    Duoklės iš Naujosios Zelandijos ir Australijos

    Naujosios Zelandijos ministras pirmininkas Christopheris Luxonas pagerbė aktoriaus atminimą, pabrėždamas, kad Neillas padėjo šalies kino istorijoms pasiekti pasaulį. Jo teigimu, aktoriaus karjera sutapo su laikotarpiu, kai Naujosios Zelandijos kino industrija išaugo į tarptautiniu mastu matomą kultūros eksporto sritį.

    Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese taip pat išreiškė užuojautą, primindamas, kad Neillas tapo daugelio Australijos istorijų ekrane dalimi. Dėl ilgalaikių ryšių su šalimi jis dažnai buvo laikomas beveik saviškiu ir Australijoje.

    Karjera: nuo kultinių filmų iki televizijos

    Neillas tarptautinį proveržį pasiekė 9-ajame dešimtmetyje, o vėliau įsitvirtino kaip universalus aktorius, gebantis pereiti nuo istorinių dramų prie siaubo ir nuotykių filmų. Jo filmografijoje minimi filmai „The Piano“, „In the Mouth of Madness“ ir „Event Horizon“.

    Didžiausią auditoriją jis pasiekė 1993 metais pasirodžiusiame „Juros periodo parke“, o vėliau sugrįžo ir tęsiniuose. Šis vaidmuo tapo vienu ryškiausių jo karjeroje ir ilgam susiejo aktorių su pasauline kino franšize.

    Vėlesniais metais Neillas pasirodė ir televizijos projektuose, įskaitant serialus „Peaky Blinders“ bei „The Tudors“. Jis taip pat išleido memuarus „Did I Ever Tell You This?“, kuriuose atvirai rašė apie karjerą ir sveikatos išbandymus.

    Skelbiama, kad aktorius buvo baigęs filmuotis dviejuose projektuose, kurie dar yra postprodukcijos stadijoje. Samą Neillą išgyveno keturi vaikai ir aštuoni anūkai.

  • Ką veikti Europoje šią savaitę: Ai Weiwei paroda, Legaliai blondinės priešistorė ir Madonnos albumas

    Ką veikti Europoje šią savaitę: Ai Weiwei paroda, Legaliai blondinės priešistorė ir Madonnos albumas

    Savaitės kultūros pasirinkimai

    Po praėjusios savaitės karščio bangos daugelis Europoje atsikvėpė: prognozės žada vėsesnius orus, o kultūros kalendorius šią savaitę taip pat siūlo daugiau „malonaus tempo“ renginių. Nuo didelių parodų iki kino premjerų ir naujų muzikos leidinių – pasirinkimų netrūksta.

    Tarp ryškiausių akcentų – nauja kinų menininko Ai Weiwei paroda, didelė italų skulptoriaus Arnaldo Pomodoro retrospektyva, o popkultūros gerbėjams – naujas serialas apie Elle Woods ir Madonnos sugrįžimas su ilgai lauktu albumu.

    Parodos ir renginiai

    Mančesteryje „Aviva Studios“ atidaroma Ai Weiwei paroda „Button Up!“, kurioje menininkas per didelio masto instaliacijas reflektuoja apie pastarųjų maždaug 200 metų pasaulio istoriją. Ai Weiwei kūryboje dažnai susikerta politika, žmogaus teisės, migracijos temos ir institucijų kritika, todėl ši paroda žada ne tik estetinį, bet ir stiprų socialinį krūvį.

    Ekspozicijoje akcentuojami monumentalaus formato darbai: tarp minimų objektų – ilga pripučiama migranto valtis ir įspūdingo dydžio stiklo šviestuvas iš daugybės detalių. Tokie sprendimai būdingi menininkui, nes mastelis čia tampa ne dekoracija, o argumentu, verčiančiu žiūrovą fiziškai pajusti temų svorį.

    Milane, Gallerie d’Italia erdvėse, lankytojų laukia Arnaldo Pomodoro retrospektyva „una vita (a life)“. Pomodoro vardas plačiai siejamas su jo sferų motyvais ir bronzos skulptūros kalba, kurią jis nuosekliai plėtojo nuo 6-ojo dešimtmečio iki 2000-ųjų.

    Retrospektyva leidžia vienoje vietoje pamatyti skirtingus autoriaus kūrybos etapus ir medžiagų sprendimus, o kartu – suprasti, kodėl jo darbai tapo miesto erdvių ikonografijos dalimi daugelyje šalių. Tokios parodos Milane svarbios ir rinkos požiūriu, nes didina menininko palikimo matomumą tarptautinėje muziejų ir kolekcininkų darbotvarkėje.

    Kinas, serialai ir muzika

    Kino teatruose šią savaitę startuoja komedija The Invite, kurios siužeto variklis – vakarienės kvietimas kaimynams, pamažu pereinantis į nejaukiai atvirą pokalbį apie santykius, ribas ir troškimus. Filmas remiasi kamerine įtampa, kai vienas vakaras atidengia daugiau, nei personažai planavo pasakyti garsiai.

    Tuo pačiu metu auga ir nostalgijos banga: pristatomas serialas Elle – Legaliai blondinės priešistorė, nukelianti į 1995-uosius ir pasakojanti apie jauną Elle Woods gyvenimą mokykloje. Pastaraisiais metais sėkmingai grįžta 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių pabaigos bei 2000-ųjų pradžios prekių ženklai, todėl tokie priešistorės projektai tampa logiška didžiųjų platformų strategija.

    Muzikos naujienų centre – Madonnos albumas Confessions II, pristatomas po septynerių metų pertraukos. Jis įvardijamas kaip 2005 metais išleisto Confessions on a Dance Floor tęsinys, o taip pat – pirmasis leidinys po sugrįžimo į „Warner Records“, su kuria Madonna buvo siejama dar nuo ankstyvos karjeros pradžios.

    Albumo kryptis išlaiko šokių muzikai artimą skambesį, o svečių sąraše minimi bendri darbai su Sabrina Carpenter ir Pietų Korėjos didžėjumi Peggy Gou. Tokie bendradarbiavimai atspindi šiandienos popmuzikos tendenciją jungti skirtingų kartų auditorijas ir stiprinti leidinio pasiekiamumą skirtingose rinkose.

  • Naujojo Džeimso Bondo paieškos artėja prie finišo: rugpjūtį planuojami ekraniniai bandymai

    Naujojo Džeimso Bondo paieškos artėja prie finišo: rugpjūtį planuojami ekraniniai bandymai

    Kas žinoma apie atranką?

    Džeimso Bondo gerbėjų laukiama žinia artėja: naujojo 007 aktoriaus atranka pasiekė paskutinę stadiją. Skelbiama, kad aktoriai, perėję į kitą etapą, jau pradėti informuoti, o kitas svarbus žingsnis numatytas vasaros pabaigoje.

    Pagal pramogų industrijos šaltinių informaciją, rugpjūtį planuojami ekraniniai bandymai, per kuriuos kandidatai bus vertinami jau filmavimo aikštelės sąlygas imituojančiu formatu. Tokie bandymai dažniausiai leidžia pamatyti ne tik vaidybą, bet ir ar aktorius organiškai „neša“ ikoninio personažo ritmą bei fizinį pasirengimą.

    Kiek kandidatų gali likti finale?

    Galutinis kandidatų sąrašas kol kas slepiamas, tačiau šaltiniai mini, kad prodiuseriai gali rinktis iš 5–7 aktorių, o kiti teigia, jog atrankoje dar gali būti kelios dešimtys pavardžių. Praktikoje tai reiškia, kad iki galutinio „trumpojo sąrašo“ atranka dar gali susiaurėti labai greitai.

    Pastarosiomis savaitėmis su aktoriais esą dirbo atrankos vadovė Nina Gold, vertinusi ne vien ryškiausias žvaigždes, bet ir mažiau plačiajai auditorijai žinomus vardus. Tokia taktika dažna dideliuose franšizės projektuose, kai siekiama atrasti „naują veidą“ ir kartu išlaikyti tarptautinį patrauklumą.

    Kada laukti oficialaus paskelbimo?

    Pranešama, kad filmavimo darbai, vadinami Bond 26, turėtų startuoti kitais metais, todėl logiška, jog sprendimas dėl pagrindinio vaidmens turi būti priimtas iš anksto. Prodiuseriams reikia laiko pasiruošti treniruotėms, kaskadinėms scenoms, kostiumų testams ir rinkodaros planui.

    Dėl šios priežasties tikimasi, kad oficialus naujojo 007 aktoriaus paskelbimas gali įvykti iki 2026 metų pabaigos. Tokia laiko juosta atitinka didžiųjų studijų praktiką, kai aktoriaus pristatymas derinamas su projekto kūrybiniais sprendimais ir pirmosiomis viešomis detalėmis apie filmą.

    Kokia kryptimi gali pasukti naujas filmas?

    Nuo tada, kai Danielis Craigas paskutinį kartą pasirodė Bondo vaidmenyje filme No Time To Die, praėjo penkeri metai, o gerbėjų lūkesčiai tik augo. Įvairūs industrijos signalai rodo, kad kūrybinė komanda gali dairytis į ankstyvąsias Iano Flemingo knygas ir ieškoti „šaknų“ tono.

    Tokiu atveju žiūrovai galėtų sulaukti istorijos apie tai, koks Bondas buvo iki „00“ statuso, kai dar tik žengė pirmuosius žingsnius žvalgybos pasaulyje. Panašus motyvas jau buvo matytas Casino Royale pradžioje, tačiau nauja interpretacija leistų atnaujinti franšizę, išlaikant klasiką.

  • Woody Allenas kuria filmą Madride: miestas taps pagrindiniu personažu, o projektą remia savivaldybė

    Woody Allenas kuria filmą Madride: miestas taps pagrindiniu personažu, o projektą remia savivaldybė

    JAV režisierius Woody Allenas ruošiasi naujam filmui, kurio veiksmas vyks Madride, o pats miestas turėtų tapti ne tik fonu, bet ir vienu svarbiausių pasakojimo veikėjų. Filmavimo darbų pradžia planuojama spalio 5 dieną, o siužeto ir aktorių sudėtis kol kas neviešinami.

    Projektas apibūdinamas kaip romantinė komedija su ansambliu personažų, o kūrėjų tikslas yra sukurti filmą, kuriame Madridas būtų atpažįstamas taip pat ryškiai, kaip ankstesniuose W. Alleno darbuose įsimintinos buvo Niujorko, Paryžiaus ar Romos erdvės. Tokia kryptis dera su režisieriaus filmografija, kur miestai dažnai tampa emociniu pasakojimo centru.

    W. Allenas jau yra filmavęs Ispanijoje: Barselonoje sukurtas filmas Vikė Kristina Barselona, o vėliau pasirodė Rifkino festivalis, kurio veiksmas perkeltas į San Sebastianą. Tačiau tai būtų pirmas kartas, kai vienas jo filmų kuriamas Madride.

    „Labai džiaugsiuosi sugrįžęs į Ispaniją. Tai būtų trečias kartas, kai ten filmuoju, ir pirma proga kurti filmą Madride, miestą, kurį visada mylėjau“, – sakė Woody Allenas.

    Reikalavimai: Madridas ir pavadinime

    Pagal su projektu siejamas sąlygas Madridas turi atsirasti ir filmo pavadinime, taip sustiprinant miesto, kaip pagrindinės temos, poziciją rinkodaroje ir tarptautinėje sklaidoje. Kol kas naudojamas darbinis pavadinimas „WASP 2026“, kuris aiškinamas kaip Woody Allen Summer Project trumpinys.

    Filmą planuoja prodiusuoti kelios bendrovės, tarp jų Wanda Visión, Gravier Productions ir 3Six9 Studios. Taip pat numatyta, kad priešprodukcija ir filmavimas vyks tik Madride, o postprodukcijos darbai bus dalijami tarp Madrido ir Niujorko.

    Sutartiniuose įsipareigojimuose akcentuojama, kad ekrane turi aiškiai matytis miesto lokacijos, urbanistiniai peizažai bei architektūrinis ir kultūrinis paveldas. Nurodoma ir konkreti dalis, kad ne mažiau kaip 15 proc. scenų būtų filmuojama lauke, kad žiūrovams miestas būtų lengvai identifikuojamas.

    Savivaldybės parama ir ekonominis efektas

    Madrido savivaldybė projektui skiria 1,5 mln. eurų, tai sudaro 12,5 proc. bendro 12 mln. eurų biudžeto. Toks modelis atspindi vis dažnesnę Europos miestų praktiką, kai kino projektai remiami kaip tarptautinės rinkodaros priemonė.

    Projekto dokumentuose prognozuojama 1 196 tiesioginių ir 2 293 netiesioginių darbo vietų kūrimas. Tikimasi, kad filmavimo laikotarpis suteiks impulsą vietos paslaugoms, įskaitant audiovizualinę infrastruktūrą, transportą, apgyvendinimą, maitinimą ir logistiką.

    Planuojamas ir platinimas tarptautinėse rinkose, festivalinis kelias bei reklaminės veiklos už Ispanijos ribų, įskaitant išankstines peržiūras keliuose miestuose. Prioritetinėmis kryptimis įvardijamos JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Kanada.

    Kino turizmas: kodėl miestai investuoja

    Miesto institucijos remiasi kino turizmo augimu, kai keliautojai renkasi kryptis, įkvėpti filmų ir serialų lokacijų. Dėl to vis daugiau savivaldybių konkuruoja dėl tarptautinių projektų, siūlydamos finansines paskatas ir konkrečias matomumo sąlygas, tikėdamosi ilgalaikio dėmesio.

    W. Alleno atveju ši strategija ypač aiški: Madridas turi būti rodomas kaip kultūrinė ir kūrybinė sostinė, o ne tik gražus fonas. Jei filmas pasieks didžiąsias tarptautines platformas ir festivalius, miestas gali gauti reklamos efektą, kuris išlieka ilgiau nei pats filmavimo laikotarpis.

  • Robertas De Niro Niujorke pasiuntė Trumpą: keturių žodžių citata iš kultinio filmo užkūrė minią

    Robertas De Niro Niujorke pasiuntė Trumpą: keturių žodžių citata iš kultinio filmo užkūrė minią

    Kalba Niujorke ir filmo citata

    Niujorke surengtame renginyje „Rise Up“, skirtame pirmajai JAV Konstitucijos pataisai ir saviraiškos laisvei, aktorius Robertas De Niro viešai sukritikavo Donaldą Trumpą. Scenos legenda teigė, kad net ir nemaloni kalba turi teisę egzistuoti, tačiau į ją galima atsakyti tuo pačiu įrankiu.

    „Esu labai arti absoliučios žodžio laisvės pozicijos, net ir tos kalbos, kuri man nepatinka, o tokios aplink daug. Kai išgirstu tai, kas man nepatinka, pasitelkiu savo žodžio laisvę atsakyti“, – sakė Robertas De Niro.

    Aktorius pateikė pavyzdį, remdamasis pastarosiomis D. Trumpo frazėmis apie amerikiečių finansinę padėtį ir infliaciją. Įkarštyje jis ištarė trumpą, aštrią keturių žodžių repliką, kuri, pasak renginio dalyvių, akimirksniu užkūrė auditoriją.

    Kodėl tai atpažįstama kino gerbėjams?

    De Niro pasisakyme nuskambėję žodžiai buvo tiesioginė aliuzija į 1988 metais pasirodžiusį filmą „Midnight Run“, kur aktoriaus herojus panašia maniera nutraukia pašnekovo tiradą. Renginyje susirinkę žmonės netrukus pradėjo skanduoti būtent šią filmo citatą, paversdami ją vakaro leitmotyvu.

    Toks sprendimas buvo ne atsitiktinė improvizacija: De Niro ilgus metus naudoja kino ir popkultūros nuorodas, kai nori aiškiai, be užuolankų įvardyti savo poziciją. Šįkart filmo replika tapo paprastu, visiems suprantamu būdu pabrėžti jo kritiką D. Trumpo retorikai.

    Griežtesnė kritika ir politinis kontekstas

    Vėliau De Niro kalboje perėjo prie platesnių vertinimų, susiedamas patriotizmo deklaracijas su destruktyviais santykių modeliais ir teigdamas, kad daliai visuomenės meilė šaliai ima skambėti kaip pateisinimas žalingiems veiksmams. Jis taip pat kalbėjo apie karus, socialines garantijas, sveikatos apsaugą ir vidaus politikos toną.

    Aktorius pabrėžė, kad nori „vėl mylėti savo šalį“, tačiau, jo žodžiais, tam reikalingi kitokie politiniai sprendimai ir kitokia lyderystė. Jo kalba sulaukė audringų reakcijų socialiniuose tinkluose, kur vieni ją vadino pilietine pozicija, o kiti kritikavo dėl per aštraus tono.

    Šis pasirodymas tęsia jau ne vienerius metus trunkančią De Niro ir D. Trumpo viešą priešpriešą. Anksčiau D. Trumpas savo įrašuose yra įžeidžiai pasisakęs apie aktorių ir kitus kritikus, o pats De Niro ne kartą ragino visuomenę aktyviau reaguoti į politinę retoriką, kuri, jo manymu, skaldo šalį.

  • Ką verta pamatyti Europoje šią savaitę: Spielbergo mokslinė fantastika, parodos ir Olivia Rodrigo

    Ką verta pamatyti Europoje šią savaitę: Spielbergo mokslinė fantastika, parodos ir Olivia Rodrigo

    Europoje prasideda intensyvi kultūros savaitė: kino teatruose pasirodo naujas Steveno Spielbergo mokslinės fantastikos filmas, o didžiuosiuose miestuose atsidaro kelios ambicingos parodos. Muzikos gerbėjams dėmesį traukia ir Olivia Rodrigo naujas albumas, žadantis vasaros grojaraščių atnaujinimą.

    Tokie savaitės pasirinkimai atspindi ryškią tendenciją, kurią pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja renginių organizatoriai: publikai siūloma ne tik pramoga, bet ir patirtis. Nuo įtraukių parodų su garsais, kvapais ir judančiomis instaliacijomis iki didelio biudžeto kino, skirto žiūrėti būtent didžiajame ekrane.

    Kinas, grįžtantis į didįjį ekraną

    Savaitės ryškiausia premjera – Steveno Spielbergo filmas Disclosure Day, pristatomas kaip didelio masto mokslinės fantastikos istorija. Siužeto centre – tiesioginės transliacijos metu keistus, į ateivių signalus panašius pranešimus pradėjusi perduoti meteorologė, kuri kartu su kibernetinio saugumo specialistu mėgina suprasti, ką ir kodėl slepia valdžia.

    Didžiųjų premjerų sezonas tradiciškai stiprina kino teatrų lankomumą, o tokie filmai dažnai statomi kaip atsvara turinio pertekliui namų ekranuose. Kūrėjai ir platintojai vis aiškiau pabrėžia „įvykio kino“ idėją, kai žiūrėjimas tampa bendru patyrimu, o ne dar vienu pasirinkimu srautinėse platformose.

    Parodos: nuo panafrikietiškumo iki pojūčių meno

    Londono Barbican erdvėse startuoja plataus užmojo sezonas Project a Black Planet: The Art and Culture of Panafrica, skirtas panafrikietiškumo idėjoms ir jų įtakai menui bei kultūrai. Programa apima ne vien ekspoziciją, bet ir pokalbius, peržiūras bei kitus renginius, o lankytojams žadama plati skirtingų bendruomenių istorijų ir kūrybos panorama.

    Paryžiuje Grand Palais pristatoma Laure Prouvost paroda We Felt A Star Dying, kurioje lankytojai kviečiami į egzistencinius apmąstymus per medžiagišką, jutiminę patirtį. Aprašymuose akcentuojamos kinetinės skulptūros, mineraliniai kvapai ir nuo lubų pakabintos struktūros, žaidžiančios mastelio ir žmogaus vietos visumoje tema.

    Serialai ir muzika: komfortas bei nauji įrašai

    Mažajame ekrane dėmesį traukia komforto televizijos sugrįžimas: „Netflix“ pasirodo naujas Sweet Magnolias sezonas. Serialas, paremtas Sherryl Woods knygų serija, toliau seka trijų bičiulių kasdienybę mažame JAV miestelyje, išlaikydamas lengvą, šiltą toną, dėl kurio jį renkasi žiūrovai, ieškantys paprastesnio pasakojimo.

    Muzikos pasaulyje savaitės akcentas – Olivia Rodrigo trečiasis albumas You Seem Pretty Sad for a Girl So in Love. Jame žadama 13 kūrinių, o pati atlikėja interviu yra sakiusi, kad ją įkvėpė įvairūs būdai, kuriais meilė gali „varyti iš proto“ ir slėgti, todėl albume žaidžiama riba tarp euforijos ir nerimo.

    „Mane įkvėpė visi tie būdai, kuriais meilė gali priversti jaustis beprotiškai ir nelaimingai“, – sakė Olivia Rodrigo.

    Jei ši savaitė atrodo per trumpa viskam suspėti, toks ir yra tikslas: kultūros kalendorius didžiuosiuose Europos miestuose vis labiau primena nuolatinį maratoną. Todėl verta atsirinkti bent vieną didelio ekrano premjerą, vieną parodą ir vieną naują albumą, kurie geriausiai atitinka jūsų nuotaiką.

  • Martinas Scorsese gina DI įrankį „FLUX“: kodėl Holivude kilo pasipiktinimas dėl režisieriaus žingsnio

    Martinas Scorsese gina DI įrankį „FLUX“: kodėl Holivude kilo pasipiktinimas dėl režisieriaus žingsnio

    Režisierius Martinas Scorsese atsidūrė aštrėjančių diskusijų apie dirbtinį intelektą kino industrijoje centre. 83 metų kūrėjas viešai parėmė Vokietijoje įsikūrusią bendrovę „Black Forest Labs“ ir jos vaizdų generavimo programą „FLUX“, skirtą idėjoms vizualizuoti prieš filmavimą.

    Bendrovė pranešė, kad M. Scorsese taps jos patarėju, o kartu paviešintas vaizdo įrašas su režisieriaus komentarais. Jo teigimu, įrankis gali padėti greičiau ir aiškiau perteikti kūrybinę viziją komandai, ypač kuriant storyboardus ir ruošiant scenų planavimą.

    Kaip Scorsese aiškina sprendimą

    Režisierius akcentuoja, kad per visą karjerą storyboardus dažniausiai kurdavo pats, tačiau net ir turint aiškią idėją galvoje, ją ne visuomet paprasta tiksliai komunikuoti dailininkams, scenografams ar operatoriui. Pasak jo, DI gali pagreitinti būtent šį etapą ir sumažinti trintį tarp sumanymo ir įgyvendinimo.

    „Dabar šiuo įrankiu galiu aiškiau ir efektyviau pasidalyti tuo, ką įsivaizduoju, su kūrybine komanda“, – sakė Martinas Scorsese.

    Jis taip pat pabrėžė ekonominį aspektą: pasirengimo filmavimui metu laikas tiesiogiai reiškia biudžetą, todėl greitesnis vizualizavimas gali padėti judėti sparčiau neprarandant kokybės. Režisierius teigia jau išbandęs įrankį konkrečioje scenoje ir tai apibūdino kaip kūrybiškai išlaisvinančią patirtį.

    Kodėl kilo kritika ir kaltinimai

    Vis dėlto šis žingsnis sukėlė dalies kino bendruomenės pasipiktinimą. Kritikai teigia, kad vaizdų generavimo modeliai dažnai mokomi iš didžiulių kūrinių rinkinių, o tai kelia autorinių teisių, atlygio ir kūrėjų darbo nuvertinimo klausimus.

    Diskusiją pakurstė ir platesnis nerimas, jog DI įrankiai, net jei pradžioje naudojami tik idėjoms „paspartinti“, ilgainiui gali mažinti užsakymų kiekį storyboardų dailininkams, konceptų kūrėjams bei kitiems priešprodukcijos specialistams. Būtent šios profesijos dažnai dirba projektiniu principu ir yra jautrios rinkos svyravimams.

    „Jis po autobusu pakiša kiekvieną storyboardų dailininką, su kuriuo kada nors dirbo“, – sakė kino dailės skyriaus specialistė Karla Ortiz.

    DI kine: įrankis ar grėsmė?

    M. Scorsese atvejis išryškino seną, bet DI eroje paaštrėjusį klausimą: kur baigiasi technologija kaip pagalbinė priemonė ir kur prasideda kūrybinio darbo pakeitimas. Dalis gynėjų pabrėžia, kad režisierius nekalba apie galutinio turinio generavimą, o tik apie vizualizaciją pasirengimo stadijoje, kai svarbu greitai patikrinti idėjas.

    Kita vertus, net ir toks naudojimas, pasak kritikų, normalizuoja DI įrankius kūrybiniame procese, o aiškios ribos industrijoje dar nėra nusistovėjusios. Holivude šią įtampą sustiprina ir profesinių sąjungų akcentuojamas principas, kad kūryba turi likti orientuota į žmogų, o technologijų diegimas privalo turėti skaidrias taisykles.

    Pastaraisiais metais DI klausimas kine tapo ypač jautrus dėl praktinių pasekmių: nuo skaitmeninių aktorių atvaizdų kontrolės iki scenarijų ir vizualinės medžiagos generavimo. Todėl kiekvienas garsaus kūrėjo pareiškimas ar partnerystė su DI bendrovėmis vertinama ne tik kaip asmeninis pasirinkimas, bet ir kaip signalas industrijai.

    Kol kas vieši pareiškimai nerodo, kad M. Scorsese ketintų kurti DI generuotais vaizdais paremtą filmą ar perkelti technologiją į galutinį kūrinį. Tačiau reakcija į jo patarėjo rolę „Black Forest Labs“ rodo, kad vien priešprodukcijos spartinimo argumentų šiandien nebepakanka, jei neatsakoma į klausimus apie duomenų kilmę, autorines teises ir kūrėjų vietą ateities kino grandinėje.

  • Mirė Jamie Lee Curtis sesuo Kelly Curtis: aktorei buvo 69-eri, artimieji neatskleidžia priežasties

    Mirė Jamie Lee Curtis sesuo Kelly Curtis: aktorei buvo 69-eri, artimieji neatskleidžia priežasties

    Netektis Holivudo šeimoje

    Aktorė Kelly Curtis, vyresnioji Jamie Lee Curtis sesuo ir legendinių aktorių Tony Curtis bei Janet Leigh dukra, mirė sulaukusi 69 metų. Apie netektį balandžio 1 dieną socialiniuose tinkluose pranešė pati Jamie Lee Curtis.

    Pasak jos, sesuo mirė šeštadienio rytą savo namuose Aidaho valstijoje. Mirties priežastis kol kas nepaskelbta, o šeima detalių nekomentuoja.

    „Šiltas aloha mano vyresniajai seseriai Kelly Lee Curtis. Ji mirė šį rytą. Savo namuose. Gamtoje. Ramybėje“, – sakė Jamie Lee Curtis.

    Kokia buvo Kelly Curtis

    Jamie Lee Curtis savo įrašuose pabrėžė, kad sesuo buvo ne tik šeimos narė, bet ir artimiausia draugė bei pasitikėjimo žmogus nuo pat vaikystės. Ji apibūdino Kelly kaip talentingą aktorę, smalsią asmenybę ir ryškią, savitą charakterio figūrą.

    Ji taip pat prisiminė sesers pomėgius ir vertybes: meilę gamtai, muzikai, kelionėms, daiktų ieškojimui sendaikčių parduotuvėse, taip pat aktyvų dalyvavimą socialiniuose tinkluose. Pasak aktorės, Kelly didžiavosi savo daniškomis šaknimis ir vengrų žydų kilme.

    „Ji bus prisimenama dėl mylinčio dosnumo, tvirtos nuomonės, begalinio smalsumo ir unikalaus stiliaus“, – sakė Jamie Lee Curtis.

    Karjera: nuo kino iki dokumentikos

    Kelly Curtis gimė 1956 metais Santa Monikoje, Kalifornijoje. Pirmą kartą ekrane ji pasirodė dar vaikystėje, filme „The Vikings“, kuriame vaidino ir jos tėvai.

    Vėliau ji studijavo vaidybą Lee Strasberg Theatre Institute, o ryškiausias jos darbas kine siejamas su filmu „Trading Places“, kuriame ji vaidino kartu su seserimi Jamie Lee Curtis. Per karjerą ji pasirodė ir kituose kino projektuose, taip pat televizijoje.

    Televizijos žiūrovai ją galėjo matyti seriale „The Sentinel“, taip pat keliuose populiarių serialų epizoduose. Pastaraisiais metais Kelly Curtis dirbo dokumentikos srityje ir kūrė sporto tematikos dokumentinius filmus.

    Seserų ryšys ir šeimos aplinka

    Antrajame įraše Jamie Lee Curtis atvirai prisiminė vaikystę, kai seserys augo sudėtingoje šeimos situacijoje po tėvų skyrybų. Ji rašė, kad nors vaikystėje jos buvo artimos, buvo juntama ir natūrali konkurencija dėl tėvų dėmesio.

    Vis dėlto, pasak aktorės, vėliau jų ryšys sustiprėjo: Kelly sugrįžo į jos gyvenimą svarbiu metu, dalyvavo vestuvėse ir ilgainiui tapo neatsiejama šeimos dalimi. Ji taip pat kurį laiką dirbo sesers asistente filmų aikštelėse.

    Pranešama, kad Kelly Curtis liko jos vyras, dramaturgas Scott Morfee.