Tag: Kinas

  • Po 46 metų – netikėtas sugrįžimas: Johno Travoltos kultinis vesternas grįžta 4K

    Po beveik penkių dešimtmečių į kino gerbėjų akiratį sugrįžta Johno Travoltos 1980 metais pasirodęs filmas Urban Cowboy. Klasikiniu laikomas 132 minučių trukmės neo-vesternas sulauks naujo fizinio leidimo, kuriuo siekiama pagaliau pasiūlyti kokybę, kurios ankstesni namų vaizdo formatai dažnai nesuteikė.

    Naująjį leidimą ruošia „Kino Lorber“: planuojama išleisti 4K Ultra HD „Blu-ray“ versiją su atnaujintu vaizdo šaltiniu. Skelbiama, kad restauracijai panaudota 4K skenavimo technologija, paremta originalia 35 mm kino juosta, o vaizdas bus pateikiamas su „Dolby Vision“ ir HDR10.

    Išskirtinis 4K leidimas kolekcininkams

    Fizinės laikmenos pastaraisiais metais vėl stiprina pozicijas tarp kolekcininkų, o studijos ir leidėjai vis dažniau siūlo naujas restauracijas, kurios pranoksta ankstesnius standartinės raiškos perleidimus. Šiuo atveju akcentuojama ir garso kokybė: numatyti tiek daugiakanaliai, tiek originaliam skambesiui artimesni takeliai.

    Leidinyje žadama ir papildoma medžiaga, kuri įprastai tampa svarbiu argumentu renkantis būtent fizinę versiją. Tarp priedų minimi nauji komentarai, užkulisiniai kadrai, iškirptos scenos ir kiti archyviniai įrašai, leidžiantys geriau suprasti filmo sukūrimo kontekstą.

    Kodėl šis filmas iki šiol svarbus?

    Urban Cowboy siejamas su laikmečiu, kai Travolta po Saturday Night Fever ir Grease įtvirtino universalios žvaigždės statusą, o ekraninis pasakojimas apie Teksaso honky-tonk kultūrą tapo platesnio susidomėjimo kantri estetika dalimi. Filmas išsiskyrė tuo, kad vesterno motyvus sujungė su šiuolaikine drama ir romantine linija.

    Istoriškai filmas buvo ir komerciškai sėkmingas: jo pasaulinės pajamos siekė daugiau nei 53 milijonus JAV dolerių, tai yra maždaug 49 milijonus eurų. Tačiau, nepaisant populiarumo, dalis vėlesnių namų vaizdo leidimų buvo kritikuojami dėl pasenusio vaizdo meistro, todėl nauja restauracija vertinama kaip proga filmą pamatyti taip, kaip jis turėjo atrodyti didžiajame ekrane.

    Kada pasirodys ir ko tikėtis?

    Skelbiama, kad 4K Ultra HD „Blu-ray“ leidimas turėtų pasirodyti gruodžio 15 dieną. Tokie atnaujinimai dažnai skirti ne tik nostalgijai: 4K restauracijos paprastai atliekamos siekiant išsaugoti kino paveldą ir pritaikyti jį šiuolaikiniams ekranams, kuriuose senesni perleidimai atskleidžia vis daugiau trūkumų.

    Kino rinkoje tai atitinka ir platesnę tendenciją, kai žiūrovai, pavargę nuo turinio kaitos platformose, vėl renkasi nuosavybės jausmą suteikiančias laikmenas su aukštesne kokybe ir išsamiais priedais. Urban Cowboy atvejis tampa dar vienu pavyzdžiu, kaip klasika grąžinama į apyvartą šiuolaikiniu, kolekcininkams patraukliu formatu.

  • Mirė žinomas Lenkijos politikas: atskleista, kokia tragiška mirtis ištiko jo motiną

    2026 metais mirusiam 80 metų Krzysztofui Piesiewicziui, Lenkijoje gerai žinomam teisininkui, kino scenaristui ir ilgamečiui senatoriui, surengtos laidotuvės. Jis amžinojo poilsio atgulė šeimos kape šalia savo tėvų, o artimųjų istorija paliko stiprų įspūdį ne vienam.

    Viešai skelbta, kad K. Piesiewiczius buvo viena ryškesnių Lenkijos viešojo gyvenimo figūrų, dirbusi tiek teisės, tiek politikos srityse. Jo pavardė siejama ir su kino pasauliu, nes jis prisidėjo prie scenarijų kūrimo bei bendradarbiavo su kūrėjais, formavusiais šiuolaikinį lenkų kiną.

    Po mirties paaiškėjo ir daugiau detalių apie laidotuves bei palaidojimo vietą. K. Piesiewiczius palaidotas kartu su tėvais, šeimos kape, taip pabrėžiant artimųjų ryšį ir šeimos atminimo svarbą.

    Didžiausią atgarsį sukėlė pasakojimai apie jo motinos likimą, kurį artimieji ir biografiją aptariantys šaltiniai apibūdina kaip ypač žiaurų. Ši tragedija ilgainiui tapo viena iš aplinkybių, kurią visuomenė prisimena kalbėdama apie K. Piesiewicziaus šeimą ir jo asmeninę patirtį.

    K. Piesiewicziaus mirtis Lenkijoje vėl paskatino diskusijas apie viešų asmenų biografijų pateikimą po jų mirties ir ribą tarp teisėto visuomenės intereso bei pagarbos šeimos privatumui. Artimųjų tragedijos dažnai tampa sensacijų objektu, todėl vis dažniau keliami klausimai, kaip apie jas kalbėti atsakingai ir etiškai.

  • Egertonas ir McAvoy suvienija jėgas: naujame trileryje žada sąmokslo šoką

    Aktoriai Taronas Egertonas ir Jamesas McAvoy prisijungė prie naujo sąmokslo trilerio, kurio scenarijų rašo ir filmą režisuos Armando Iannucci. Projektas kol kas neturi oficialaus pavadinimo, tačiau jau dabar išsiskiria ambicinga kūrybine komanda ir žanro pažadu.

    Prie pagrindinių vaidmenų taip pat prisideda Alicia Vikander, jau turinti „Oskaro“ laureatės titulą. Nors Vikander yra dirbusi tiek su Egertonu, tiek su McAvoy atskiruose filmuose, tai bus pirmas kartas, kai visi trys susitinka viename projekte.

    Armando Iannucci labiausiai žinomas kaip aštrių politinių satyrų autorius ir režisierius, todėl naujasis trileris gali įgauti netikėtą toną. Pastaraisiais metais vis daugiau rimtų trilerių skolinasi satyros ir juodojo humoro elementus, taip išryškindami manipuliacijos, propagandos ir informacinių karų temas.

    Filmo prodiuseriu tapo BAFTA laimėtojas Kevinas Loaderis, anksčiau dirbęs su Iannucci ne viename projekte. Tai leidžia tikėtis nuoseklios kūrybinės krypties ir aiškios autorinės vizijos, kuri dažnai tampa pagrindiniu koziru konkurencingoje trilerių rinkoje.

    Kol kas nėra skelbiama nei filmavimo pradžios data, nei planuojamas premjeros laikas. Kūrybinė komanda ketina projektą pristatyti industrijai American Film Market renginyje Los Andžele, kur dažnai sprendžiami finansavimo, platinimo ir tarptautinių pardavimų klausimai.

    Pastaruoju metu sąmokslo trilerių paklausa auga tiek kino teatruose, tiek srautinių transliacijų platformose, o žanras vis dažniau jungiamas su politine drama ir technologijų grėsmėmis. Dėl to žvaigždžių trio ir Iannucci pavardė gali tapti stipriu argumentu, kad projektas greitai sulauks studijų ir platintojų dėmesio.

  • 189 min. Tomo Hankso drama „Žalioji mylia“ po 27 metų tapo žiūrimiausiu filmu platformoje „Tubi“

    Praėjus beveik trims dešimtmečiams po premjeros, Franko Darabonto režisuota drama su fantastikos elementais „Žalioji mylia“ vėl atsidūrė dėmesio centre. Filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Tomas Hanksas, pastaruoju metu pakilo į žiūrimumo viršūnę nemokamoje transliacijų platformoje „Tubi“.

    „Žalioji mylia“ sukurta pagal Stepheno Kingo 1996 metais publikuotą to paties pavadinimo romaną. Veiksmas nukelia į 1930-ųjų JAV mirties bausmės skyrių, kur prižiūrėtojas Polas Edžkombas susiduria su nauju kaliniu Džonu Kofiu, kurio istorija pamažu ima kelti vis daugiau klausimų.

    Apie ką pasakoja filmas

    Istorijos centre – moralinė dilema ir žmogiškumo tema, išryškėjanti kalėjimo sistemos fone. Kofis, kurį suvaidino Michaelas Clarke’as Duncanas, pristatomas kaip paslaptingas žmogus, turintis neįprastą dovaną, o tai dar labiau supainioja įvykius, artėjant egzekucijos dienai.

    189 minučių trukmės filmas sąmoningai neskuba, daug dėmesio skiria personažams ir atmosferai. Nors siužetas daugiausia vystomas vienoje vietoje, pasakojimas balansuoja tarp kalėjimo realybės, psichologinės įtampos ir subtilių fantastikos motyvų.

    Nuo kino teatrų iki transliacijų viršūnės

    Filmas į kino teatrus atkeliavo 1999 metų gruodžio 10 dieną ir tapo komerciškai sėkmingas. Pasaulinės pajamos siekė apie 271 000 000 eurų, o biudžetas buvo maždaug 57 000 000 eurų, todėl juosta greitai įsitvirtino kaip vienas didžiųjų metų hitų.

    Apdovanojimų sezone „Žalioji mylia“ sulaukė keturių nominacijų, tarp jų – už geriausią filmą ir geriausią antro plano aktorių Michaelui Clarke’ui Duncanui. Kritikai dažniausiai gyrė emocinę istorijos konstrukciją, nors dalis jų akcentavo ilgą trukmę kaip galimą minusą.

    Kodėl sena juosta vėl tapo hitu?

    Pastaraisiais metais transliacijų platformose ryškėja tendencija, kad žiūrovai iš naujo atranda 1990-ųjų ir 2000-ųjų pradžios filmus. Prie to prisideda ir nemokamų, su reklama finansuojamų platformų populiarėjimas, kai auditorija ieško žinomų pavadinimų be papildomų prenumeratų.

    „Žaliosios mylios“ sugrįžimą į topus sustiprina ir Tomo Hankso filmografijos aktualumas: jo 1990-ųjų darbai dažnai laikomi karjeros aukso standartu. Ilgesnės trukmės filmai taip pat vis dažniau žiūrimi namuose, kur žiūrovai gali patogiau skaidyti peržiūrą į kelias dalis.

  • Naujas filmas „Christmas at the Kringles“ pasiekė „Rotten Tomatoes“ dugną: 0 proc.

    Naujas siaubo komedijos ir veiksmo elementus maišantis filmas „Christmas at the Kringles“ startavo itin nesėkmingai: „Rotten Tomatoes“ platformoje jis kol kas turi 0 proc. kritikų pritarimą. Toks įvertinimas laikomas retu, nes ilgainiui net ir prastai sutiktos premjeros dažniausiai sulaukia bent kelių palankių recenzijų.

    Platformoje skelbiamais duomenimis, nulinis rezultatas susiformavo susumavus 19 kritikų apžvalgų. Nors tai dar nėra didžiulis vertinimų kiekis, tokia pradžia paprastai signalizuoja apie aiškų kritikų konsensusą, kurį vėliau pakeisti būna sunku.

    Kalėdos ir siaubas viename

    Filmo siužetas sukasi apie šeimą, kuri šalia gyvenančius kaimynus užklumpa švenčiančius Kalėdas ištisus metus. Iš pirmo žvilgsnio nekaltas apsilankymas greitai virsta naktine kova dėl išlikimo, o gelbėjimo operacijai prireikia ciniško, taisyklių nepaisančio prekybos centro Kalėdų Senelio.

    Tokia Kalėdų estetikos ir siaubo žanro sintezė pastaraisiais metais tampa vis ryškesne tendencija, nes studijos ir kūrėjai ieško išskirtinumo perpildytoje rinkoje. Vis dėlto kritikai pabrėžia, kad vien idėjos nepakanka, jei scenarijus ir tonas neišlaiko pasirinktos krypties.

    Kritikai: idėja skambi, bet neveikia

    Dalis recenzentų pažymi, kad filmas nukenčia dėl nenuoseklaus tono ir silpno teksto. Vertinimuose kartojasi mintis, jog siužetas primena skirtingų, geriau pavykusių filmų fragmentų mišinį, o Kalėdų motyvai dažnai lieka tik dekoracija.

    „Filmas atrodo lyg surinktas iš daugybės kitų, daug geresnių juostų, tikintis, kad patyrę komedijos aktoriai viską suklijuos į vieną visumą. Tai primena gražiai įpakuotą dėžutę, kurioje nėra nieko“, – teigiama vienoje kritikų apžvalgoje.

    Aktoriai gelbsti, bet ne viską

    Tarp ryškesnių filmo pliusų dažniausiai įvardijamas aktorių ansamblis, kuriame – Ronas Livingstonas, Thomasas Lennonas, Rachel Bilson ir Robas Riggle. Kritikai sutaria, kad būtent aktorių pastangos suteikia filmui bent kiek energijos, tačiau jos nekompensuoja scenarijaus spragų.

    Režisierius Kevinas Lewis interviu yra sakęs, kad siekė sukurti beprotiškos nuotaikos, lengvai žiūrimą kalėdinį filmą, prie kurio žiūrovai galėtų grįžti kasmet. Visgi ar „Christmas at the Kringles“ taps šventiniu favoritu, ar papildys vadinamųjų kultinių blogųjų filmų lentyną, greičiausiai spręs ne kritikai, o auditorija.

    Praktika rodo, kad ypač prastai įvertintos juostos kartais atranda antrą gyvenimą transliavimo platformose, kur žiūrovai ieško lengvo, keisto ar sąmoningai absurdiško pramoginio turinio. Šiuo atveju 0 proc. startas gali tapti ne tik nuosprendžiu, bet ir paradoksalia reklama tiems, kuriuos traukia filmai, apie kuriuos kalbama vien dėl jų nesėkmių.

  • Sostų karų žvaigždė Peteris Dinklage’as jungiasi prie Renée Zellweger: filmo siužetas nustebins

    Peteris Dinklage’as, išgarsėjęs seriale Sostų karai, prisijungė prie naujo režisieriaus Sachos Gervasi komedijos-dramos „Darlington“ aktorių komandos. Pagrindinį vaidmenį filme kuria Renée Zellweger, o filmavimo darbų pradžia planuojama tik 2027 metais.

    „Darlington“ istorijos centre atsiduria Kate Spencer – primiršta aktorė, kuriai pasiūlomas neįprastas būdas sugrįžti į karjerą. Ji pakviečiama atkurti savo garsiausią vaidmenį, tik šį kartą ne filmavimo aikštelėje, o realiame gyvenime, pagal griežtai surežisuotas taisykles.

    Aktorė įdarbinama atsiskyrusio technologijų milijardieriaus, gyvenančio kruopščiai atkurtoje Anglijos kaimo valdoje. Vyras savo kasdienybę yra pavertęs 1923 metų iliuzija, o Kate turi padėti šią fantaziją palaikyti ir padaryti įtikinamą.

    Oficialiame filmo aprašyme teigiama, kad įsikūrusi naujoje aplinkoje Kate ima suprasti, jog iliuzija ir tikrovė susipina labiau, nei ji galėjo įsivaizduoti. Tokia prielaida leidžia tikėtis psichologinės įtampos ir satyros apie tapatybę, šlovę bei šiuolaikinę turtingųjų kuriamą realybę.

    Prie projekto taip pat prisideda aktorius Dominicas Sessa, o vykdomuoju prodiuseriu paskirtas Alexanderis Payne’as. Prodiuserių komandoje minimi Jimas Garavente, Alison Owen ir Debra Hayward, anksčiau dirbusi su Zellweger filme apie Bridžitos Džouns istoriją.

    Režisierius Sacha Gervasi ne tik režisuos, bet ir rašys scenarijų, todėl jo kūrybinė kontrolė šiame projekte bus itin didelė. Jis yra prisidėjęs prie Steveno Spielbergo filmo „The Terminal“ scenarijaus ir režisavo „Hitchcock“, o su Dinklage’u jau yra dirbęs filme „My Dinner with Hervé“.

    Nors iki filmavimo pradžios dar liko nemažai laiko, tokio kalibro aktorių ir prodiuserių pavardės signalizuoja ambicingą projektą. Pastaraisiais metais kino rinkoje ryškėja tendencija investuoti į aukštos koncepcijos dramas, kuriose žanrai maišomi, o pasakojimai konstruojami apie dirbtinai kuriamas tapatybes ir socialinius vaidmenis.

  • Paaiškėjo „Rocky 7“ planas: Sylvesteris Stallone atskleidė, ką parašė ir kuo tai skirsis

    Kultinė „Rocky“ franšizė artėja prie reikšmingos sukakties: pirmasis filmas apie boksininką Rocky Balboa pasirodė 1976 metais, o 2026 metais jam sukanka 50 metų. Sylvesteris Stallone, sukūręs personažą ir įkūnijęs jį ekrane, teigia parašęs „Rocky 7“ istoriją ir scenarijaus juodraštį.

    Apie tai aktorius prabilo interviu, pabrėždamas, kad naujame pasakojimo skyriuje jis norėtų mažiau koncentruotis į kovas ringe. Pasak jo, istorijos ašis būtų gyvenimas už sporto ribų ir tai, kaip aplinka bei bendruomenė keičiasi bėgant metams.

    „Parašiau dar vieną Rocky sagos skyrių, kuriame būtų proga parodyti gyvenimą už ringo ir besikeičiantį pasaulį aplink jį“, – sakė Sylvesteris Stallone.

    Aktorius pripažino nesantis tikras, ar toks posūkis būtų pakankamai įdomus plačiai auditorijai, todėl idėją pirmiausia užrašė sau. Vis dėlto vien faktas, kad istorija jau parengta, dažnai tampa signalu, kad projektas gali pajudėti į priekį, jei atsiranda studijos ar prodiuserių palaikymas.

    Franšizė ir sugrįžimo kontekstas

    Per beveik penkis dešimtmečius „Rocky“ visata išsiplėtė iki devynių filmų: šešių pagrindinės serijos dalių ir trijų „Creed“ atšakų. Pastarosiose pasakojimas buvo perkeltas į naują kartą, o Rocky figūra tapo mentoriaus ir moralinio autoriteto simboliu.

    Paskutinis „Rocky“ serijos filmas „Rocky Balboa“ pasirodė 2006 metais, o vėlesniais metais Stallone prie personažo grįžo per „Creed“ filmus. Todėl kalbos apie „Rocky 7“ daugeliui gerbėjų skamba kaip netikėtas, bet logiškas bandymas užbaigti ar perinterpretuoti istoriją jubiliejaus fone.

    Galimas priešistorės filmas?

    Be tiesioginio tęsinio, Stallone užsiminė ir apie priešistorės kryptį, kuri leistų papasakoti, kaip susiformavo svarbiausi veikėjai ir kokios aplinkybės juos suvedė. Jo teigimu, ypač įdomus galėtų būti 1960-ųjų laikotarpis, kai visuomenėje vyko ryškūs kultūriniai ir socialiniai pokyčiai.

    „Gali atsirasti galimybė kurti priešistorę, nes įdomu pamatyti, iš kur atsirado šie personažai ir kaip susikirto jų keliai“, – sakė Sylvesteris Stallone.

    Tuo pat metu franšizės dėmesį papildo ir biografinis filmas „I Play Rocky“, kuriame jaunesnį Stallone vaidina Anthony Ippolito. Šis projektas pasakoja apie paties Stallone kelią iki pirmojo „Rocky“ ir gali paskatinti naują susidomėjimo bangą, jei auditorija aiškiai parodys paklausą sugrįžti prie legendinės istorijos.

    Kol kas nėra patvirtintos „Rocky 7“ gamybos pradžios, aktorių sudėties ar premjeros datos. Vis dėlto Stallone viešai įvardyta kryptis leidžia manyti, kad jei tęsinys būtų vystomas, jis labiau remtųsi socialine drama ir personažo gyvenimo patirtimi, o ne vien sporto pergalių formule.

  • Krokuvoje atidengtas Andrzejaus Wajdos muralas: režisieriaus našlė reakcijos neslėpė

    Krokuvoje, Kijovskos alėjoje, pristatytas naujas muralas, skirtas legendiniam kino režisieriui Andrzejui Wajdai. Nespalvotas darbas „Wajda juoda ant balto“ tapo dalimi minėjimų, skirtų šimto metų sukakčiai nuo kūrėjo gimimo.

    Viešas kūrinio pristatymas įvyko spalio 20 dieną, o muralo autorius yra dailininkas Bartoszas Podlewskis. Pasirinkta minimalistinė, monochrominė estetika, tačiau joje įkomponuotas realistiškas Wajdos portretas su kamera rankose.

    Organizatorių teigimu, tokie projektai skirti ne tik įamžinti kūrėją, bet ir priminti jo vietą Lenkijos bei Europos kultūroje. Muralas atsirado vykstant renginiams, kuriais akcentuojamas Wajdos indėlis į kiną ir visuomeninę atmintį.

    Režisierius, formavęs kino kryptį

    Andrzejus Wajda (1926–2016) laikomas vienu svarbiausių Lenkijos kino ir teatro režisierių, siejamu su Lenkų kino mokyklos tradicija. Jo filmuose dažnai nagrinėtos karo patirtys, politinės lūžio epochos, tapatybės paieškos ir moraliniai pasirinkimai.

    Žiūrovams gerai žinomi jo darbai „Karta“, „Kanalas“, „Pelenai ir deimantas“, „Pažadėtoji žemė“, „Žmogus iš marmuro“ bei „Katynė“. Režisierius sulaukė keturių nominacijų Amerikos kino akademijos apdovanojimams, o 2000 metais jam skirtas garbės „Oskaras“ už viso gyvenimo nuopelnus.

    Viešos erdvės menas keičia miestą

    Pastaraisiais metais Europos miestuose vis dažniau pasirenkama kultūros atminimą įprasminti viešosiose erdvėse, o muralai tampa ne vien dekoru, bet ir edukaciniu ženklu. Tokie darbai paprastai skatina domėjimąsi kūrėjų biografijomis ir miestų kultūriniais maršrutais.

    Krokuvos atvejis išskirtinis tuo, kad pasirinktas santūrus stilius leidžia sutelkti dėmesį į patį asmenį, o ne į vizualinį triukšmą. Skelbiama, kad režisieriaus našlė į naująjį pagerbimą sureagavo itin šiltai ir džiaugėsi, jog Wajdos atminimas gyvai įsilieja į šiuolaikinį miesto veidą.

  • Ką veikti Europoje šią savaitę: Ellie Goulding albumas, Robino Hudo filmas ir The Gentlemen sugrįžimas

    Ką veikti Europoje šią savaitę: Ellie Goulding albumas, Robino Hudo filmas ir The Gentlemen sugrįžimas

    Savaitės kultūros pasirinkimai

    Rugsėjo pradžia Europoje žymi perėjimą į ramesnį sezoną, kai po atostogų ritmą keičia koncertai, nauji kino startai ir ryškesnės parodos. Šią savaitę dėmesio centre atsiduria tamsesnės temos, tačiau jos pateikiamos per skirtingus žanrus ir patirtis.

    Tarp ryškiausių naujienų minimi trys dideli traukos taškai: britų atlikėjos Ellie Goulding naujas albumas, nepriklausomos studijos A24 filmas apie Robiną Hudą ir Guy Ritchie kriminalinio serialo The Gentlemen sugrįžimas su antruoju sezonu.

    Parodos: nuo mirties iki spalvų

    Oslo nacionaliniame muziejuje tęsiama paroda, nagrinėjanti mirties temą ir visuomenės santykį su gyvenimo pabaiga. Ekspozicijoje jungiami skirtingų laikotarpių kūriniai ir šiuolaikinės interpretacijos, leidžiančios temą matyti ne tik kaip tabu, bet ir kaip kultūrinį reiškinį.

    Londone, galerijoje White Cube, pristatoma Kolumbijos tapytojos Emma Reyes kūryba. Parodoje akcentuojami jos vizualiniai motyvai, ryški spalvinė kalba ir lotyniškosios Amerikos kultūros įtaka, o darbai apibūdinami kaip hipnotizuojantys ir intensyvūs.

    Kinas, serialai ir muzika

    Kino teatruose pasirodo filmas The Death of Robin Hood, kuriame Robino Hudo mitas perrašomas niūresniu tonu. Pagrindinis herojus vaizduojamas kaip praeities veiksmų slegiamas žmogus, o pasakojimas labiau koncentruojasi į smurto kainą ir moralinę atsakomybę.

    Transliavimo platformoje „Netflix“ startuoja Guy Ritchie serialo The Gentlemen antrasis sezonas. Istorija tęsia pasiturinčio paveldėtojo Eddie Horniman įsitraukimą į nusikalstamą verslą, o serialas išlaiko režisieriui būdingą juodą humorą, stilizuotą smurtą ir tempo pojūtį.

    Muzikos naujienų fronte pasirodo Ellie Goulding albumas I Know Too Much. Skelbiama, kad šiame darbe atlikėja nuo šokių aikštelės estetikos labiau pasuka į asmeniškesnius tekstus ir brandesnį skambesį, tačiau išlaiko jai būdingą sintezatorių energiją.

  • Mirė Holivudo legenda Eva Marie Saint: „North by Northwest“ žvaigždei ir Oskaro laureatei buvo 102

    Mirė Holivudo legenda Eva Marie Saint: „North by Northwest“ žvaigždei ir Oskaro laureatei buvo 102

    Los Andžele, būdama 102 metų, mirė aktorė Eva Marie Saint – viena ryškiausių vadinamojo klasikinio Holivudo laikotarpio žvaigždžių ir ilgiausiai gyvenusi Oskaro laureatė. Artimųjų atstovas patvirtino, kad aktorė mirė namuose dėl natūralių priežasčių.

    Eva Marie Saint plačiai išgarsėjo 1954 metais, kai debiutavo kine Elia Kazano dramoje On the Waterfront. Už vaidmenį šiame filme ji pelnė Oskarą kaip geriausia antro plano aktorė, o pati juosta tapo vienu svarbiausių XX amžiaus Amerikos kino kūrinių.

    Aktorės karjeroje ypatingą vietą užėmė 1959 metais pasirodęs Alfredo Hitchcocko šnipų trileris North by Northwest. Jame ji suvaidino Eve Kendall – dviprasmišką, paslaptingą heroję, tapusią vienu įsimintiniausių režisieriaus moterų portretų ir kino istorijoje įtvirtinusią jos, kaip subtilios ekraninės charizmos, reputaciją.

    Eva Marie Saint gimė 1924 metų liepos 4 dieną Niuarke, Naujajame Džersyje. Ji studijavo vaidybą Bowling Green State University Ohajuje, o karjerą pradėjo televizijoje, kur pasirodydavo įvairiose laidose ir reklaminiuose segmentuose.

    Po sėkmingo debiuto aktorė filmavosi keliuose dideliuose projektuose, tarp jų Our Town, Raintree County ir A Hatful of Rain, kuris anuomet išsiskyrė atvira priklausomybių tema. Vėliau jos filmografiją papildė Exodus, Grand Prix, 36 Hours ir satyrinė komedija The Russians Are Coming, The Russians Are Coming.

    Nors North by Northwest buvo milžiniška sėkmė, Eva Marie Saint sąmoningai ribojo darbų kine skaičių ir daugiau dėmesio skyrė šeimai. 1951 metais ji ištekėjo už režisieriaus Jeffrey Haydeno, pora susilaukė dviejų vaikų.

    Vėlesniais dešimtmečiais aktorė aktyviau dirbo televizijoje ir už vaidmenis buvo nominuota Emmy apdovanojimams. Ji taip pat pasirodė populiariuose serialuose, tarp jų Frasier, kur suvaidino Roz Doyle motiną, o dar vėliau prisijungė prie superherojų kino, filme Superman Returns įkūnydama Martą Kent.

    Paskutinį kartą kine ji pasirodė 2014 metais filme Winter’s Tale. Jos kūrybinis ilgaamžiškumas dažnai minėtas kaip išskirtinis pavyzdys industrijoje, kurioje daugelis aktorių karjerą baigia gerokai anksčiau.

    Jeffrey Haydenas mirė 2016 metais. Eva Marie Saint liko du vaikai, keturi anūkai ir proanūkiai.