CP v2

Tag: Kinija

  • Kinija smogia ES: pradeda dempingo tyrimą likus kelioms dienoms iki lemtingų derybų Pekine

    Kinija smogia ES: pradeda dempingo tyrimą likus kelioms dienoms iki lemtingų derybų Pekine

    Kinija pradėjo antidempingo tyrimą dėl iš Europos Sąjungos importuojamos cheminės medžiagos p-nitrotolueno, likus mažiau nei savaitei iki ES prekybos komisaro vizito Pekine. Tyrimas skelbiamas tuo metu, kai Briuselis siekia užkirsti kelią platesniam prekybos ginčo eskalavimui.

    Kinijos Prekybos ministerija nurodė vertinsianti, ar žemomis kainomis parduodamas p-nitrotoluenas nepagrįstai užlieja šalies rinką ir nedaro žalos vietos gamintojams. Pasak ministerijos, dėl tyrimo kreipėsi vidaus pramonės atstovai, teigdami patiriantys nuostolių gamybai ir veiklai.

    Ši medžiaga naudojama dažų, farmacijos produktų ir pesticidų gamyboje, todėl jos tiekimas svarbus kelioms pramonės grandinėms. Numatoma, kad tyrimas bus užbaigtas per 12 mėnesių, o prireikus terminas galės būti pratęstas dar iki šešių mėnesių.

    Kas laikoma dempingu?

    Dempingu laikoma situacija, kai prekė eksportuojama mažesne kaina nei ji parduodama vidaus rinkoje arba net mažesne nei gamybos savikaina. Pasaulio prekybos organizacijos taisyklės leidžia importuojančiai šaliai, nustačius žalą vietos pramonei, taikyti papildomus muitus, vadinamus antidempingo muitais.

    ES pastaraisiais metais vis dažniau naudojasi prekybos gynybos instrumentais, aiškindama, kad kai kurių prekių kainos gali būti iškreiptos dėl netiesioginės ar tiesioginės valstybės paramos. Europos Komisija yra viešai įspėjusi, jog be apčiuopiamų rezultatų dialoge su Pekinu gali būti imtasi griežtesnių priemonių.

    ES ir Kinijos įtampa auga

    Naujas Kinijos tyrimas pasirodė po to, kai ES pastaruoju metu inicijavo tyrimus dėl kai kurių pramoninių importo srautų, tarp jų ir iš Kinijos, siekdama įvertinti galimą nesąžiningą konkurenciją. Pekinas savo ruožtu neigia, kad Kinijos gamintojų konkurencingumas grindžiamas valstybės pagalba, ir signalizuoja apie galimas atsakomąsias priemones.

    „Kinija ne kartą pabrėžė, kad ES turi tiesiogiai spręsti savo ekonomines ir prekybos problemas, o abipusius rūpesčius spręsti dialogu ir konsultacijomis“, – sakė Kinijos Prekybos ministerijos atstovas.

    Lemiamas vizitas Pekine

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Pekine planuoja lankytis spalio 8 dieną ir spalio 9 dieną. Vizito darbotvarkėje numatyta bendra pirmininkystė ES ir Kinijos prekybos bei investicijų tarybos sesijoje ir susitikimas su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao.

    Briuseliui šios derybos svarbios ir dėl augančio ES prekybos deficito su Kinija, taip pat dėl tiekimo grandinių saugumo jautriuose sektoriuose. ES siekia didesnio nuspėjamumo ir konkrečių įsipareigojimų, o Kinija įspėja, kad į naujus ribojimus reaguos ryžtingai.

    M. Šefčovičius anksčiau yra akcentavęs, kad politinis spaudimas ES viduje didėja, o be apčiuopiamų rezultatų gali stiprėti raginimai ieškoti sprendimų kitomis priemonėmis. Po jo kelionės planuojami ir ES vadovų susitikimai, kuriuose bus vertinama derybų eiga ir tolesni žingsniai.

  • Mokslininkai aptiko 245 mln. metų jūrinę roplę su išlikusiais organais: ką atskleidė radinys

    Tarptautinė mokslininkų komanda aprašė naują ilgakaklės jūrinės roplės rūšį Austronaga minuta, gyvenusią maždaug prieš 245 milijonus metų, ankstyvajame triaso laikotarpyje. Rūšis išskirtinė tuo, kad fosilijoje išliko ne tik skeletas, bet ir didelė dalis virškinimo sistemos.

    Radinių rasta pietvakarių Kinijoje, Junanio provincijoje esančioje Luopingo apylinkių Guanlingo formacijoje. Ši vietovė gerai žinoma paleontologams, nes čia aptinkama triaso jūrų gyvūnų fosilijų, susiformavusių sąlygomis, kurios kartais leidžia išlikti ir minkštiesiems audiniams.

    Tyrėjai teigia, kad pasitelkę ultravioletinę fotografiją ir kitus laboratorinius metodus jie galėjo atskirti kelis vidaus organus. Tarp jų minimi skrandis, kepenys ir žarnynas, o kai kuriuose audiniuose aptikta junginių pėdsakų, siejamų su hemoglobino irimu.

    „Palyginti su labai specializuota kūno forma, Austronaga vidaus organai atrodo mažiau pakitę: priekyje matyti didelis maišelio pavidalo skrandis, o už jo – kepenys, kuriose dar galima aptikti hemoglobino pėdsakų“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, jūrinių roplių specialistas Wei Wang.

    Vienas ryškiausių atradimo aspektų – skrandžio sandara. Autorių vertinimu, Austronaga minuta turėjo vieną skrandžio kamerą, kai tuo tarpu daugelio šiuolaikinių paukščių ir krokodilų skrandis yra dviejų dalių.

    „Tai rodo, kad ankstyvieji archozaurai veikiausiai turėjo paprastesnį skrandį, o sudėtingesnė sandara evoliuciškai susiformavo vėliau“, – sakė bendraautoris Nick Fraser iš Škotijos nacionalinio muziejaus.

    Minkštųjų audinių išlikimas fosilijose yra retas, todėl tokie pavyzdžiai tampa itin vertingi aiškinantis, kaip gyvūnų vidaus organai kito evoliucijos eigoje. Virškinimo sistemos duomenys leidžia tiksliau vertinti mitybą, medžiagų apykaitą ir prisitaikymą prie aplinkos.

    Pasak tyrėjų, Austronaga minuta virškinimo traktas buvo gana trumpas ir nesudėtingas, panašus į šiuolaikinių žuvimis mintančių roplių. Tai dera su prielaida, kad gyvūnas medžiojo smulkesnį grobį jūroje, o jo anatomija buvo pritaikyta aktyviam plaukiojimui.

    Austronaga minuta buvo nedidelė – maždaug 60 centimetrų ilgio, tačiau turėjo neįprastai ilgą kaklą ir uodegą. Judėjimui, kaip teigiama, svarbiausia buvo ilga uodega, o priekinės galūnės, panašios į pelekus, labiau tarnavo manevravimui ir stabilizavimui, kai užpakalinės galūnės plaukimui buvo prastesnės.

    Mokslininkus nustebino ir šios roplės giminystės ryšiai. Nors kūno forma iš dalies primena kitas jūrines roples, autoriai pažymi, kad Austronaga nėra artimai susijusi su ichtiozaurais ar kitomis gerai žinomomis jūrų roplių grupėmis, kurios dominavo vėlesniais laikotarpiais.

    Vietoje to ji siejama su archozaurais ir jų giminaičiais – grupe, iš kurios vėliau išsivystė krokodilai ir dinozaurai. Tai papildo bendrą vaizdą apie tai, kaip įvairiai ropliai po Permo ir Triaso masinio išnykimo bandė užimti naujas ekologines nišas, įskaitant ir jūrą.

    „Archozaurai ir jų protėviai dinozaurų laikais sausumoje buvo pati įvairiausia roplių grupė, tačiau ilgai manyta, kad jų prisitaikymas prie jūros buvo ribotas“, – sakė bendraautoris, paleontologas Stephan Spiekman.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tokie radiniai padeda geriau suprasti ankstyvąją jūrinių ekosistemų raidą triaso laikotarpiu. Kuo daugiau aptinkama gerai išsilaikiusių fosilijų, tuo tiksliau galima atkurti, kaip sparčiai po didžiųjų išnykimų atsikūrė gyvybė ir kokiais keliais vystėsi roplių prisitaikymai.

  • JAV vertinimas keičiasi: Kinijos invazijos į Taivaną rizika slopsta iki 2028 metų ir vėliau

    JAV žvalgybos ir saugumo pareigūnai pastaruoju metu vis rečiau prognozuoja Kinijos karinės invazijos į Taivaną tikimybę iki 2028 metų. Tokias išvadas skelbia „Reuters“, remdamasi JAV šaltiniais, nors anksčiau Kinijos vadovas Xi Jinpingas buvo nurodęs kariuomenei iki 2027 metų pasiekti pasirengimą jėga perimti salą.

    Pasak JAV pašnekovų, vienas svarbiausių veiksnių yra Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos modernizacijos ir kovinės parengties tempai, kurie, Vašingtono vertinimu, atsilieka nuo ambicingų politinių tikslų. Kitas aspektas susijęs su Taivano vidaus politika ir Pekino noru įvertinti 2028 metų Taivano prezidento rinkimų baigtį.

    JAV pareigūnai taip pat sieja sulėtėjimą su Xi Jinpingo pradėta plataus masto antikorupcine kampanija kariuomenėje. Ji, kaip teigiama, paveikė aukščiausio lygmens sprendimų priėmimą ir vadovybės stabilumą, o tai gali riboti didelio masto operacijų planavimą ir įgyvendinimą.

    „Dar yra per daug detalių, kurios nėra savo vietose, kad būtų galima atlikti sudėtingiausią karinę operaciją nuo sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje“, – sakė JAV pareigūnas.

    Vis dėlto JAV šaltiniai pabrėžia, kad grėsmė gali išaugti 2028 metais ir vėliau, priklausomai nuo politinių sprendimų Taivane. Jei valdžioje išliktų Taivano Demokratinė pažangos partija ir prezidentas Lai Ching-te siektų dar vienos kadencijos, Pekinas tai galėtų vertinti kaip priežastį didinti spaudimą.

    „Jei tai įvyktų, manau, 2028 metai gali tapti labai įtempti“, – sakė JAV pareigūnas.

    Kinija oficialiai nelaiko jėgos panaudojimo scenarijaus atmestu ir Taivano klausimą vadina teritorinio vientisumo dalimi. Taivano demokratiniu būdu išrinkta valdžia šiuos reikalavimus atmeta ir pabrėžia, kad salos ateitį gali spręsti tik jos gyventojai.

    JAV nepripažįsta Taivano kaip diplomatiškai savarankiškos valstybės, tačiau išlieka svarbiausias jo saugumo partneris. Pagal 1979 metais priimtą JAV teisės aktą Vašingtonas yra įsipareigojęs padėti Taivanui įsigyti gynybai reikalingos ginkluotės, o tai yra vienas pagrindinių atgrasymo veiksnių regione.

  • Briuselyje kinų elito klubas kelia žvalgybų įtarimų: kas iš tiesų vyksta už vakarienių durų

    Briuselyje kinų elito klubas kelia žvalgybų įtarimų: kas iš tiesų vyksta už vakarienių durų

    Briuselyje veikiantis Kinijos piliečių vadovaujamas verslo ir politikos elito tinklaveikos klubas atsidūrė Vakarų žvalgybos tarnybų akiratyje. Žvalgybos šaltinis žiniasklaidai teigė, kad veiklos modelis primena įtakos darymo ir informacijos rinkimo schemą.

    Kalbama apie organizaciją „Global CEOs Dinner Club“, kuri rengia uždarus aukšto lygio susitikimus ir vakarienes su verslo lyderiais bei su politika susijusiais asmenimis. Pasak šaltinio, tokio formato renginiai gali būti patrauklūs siekiant prieigos prie sprendimų priėmėjų, jų aplinkos ir darbotvarkių.

    Kas žinoma apie klubą

    Klubui vadovauja Yifei Yang, kuri, kaip skelbiama, mokėsi Kinijoje ir vėliau Prancūzijoje, o organizaciją Briuselyje pradėjo kurti 2026 metais. Pastaruoju metu klubas ieško galimybių plėstis į Prancūziją ir siunčia kvietimus renginiams Paryžiuje.

    Organizacija teigia burianti maždaug 20 narių iš įvairių šalių, įskaitant Belgiją, Prancūziją, Daniją, Japoniją, Kiniją ir Singapūrą. Nurodoma, kad metinis mokestis fiziniams asmenims siekia 2 400 eurų, o įmonėms 5 000 eurų.

    Klubo renginių temos apima tvarumą, įvairovę, technologijas ir dirbtinį intelektą, o tai atitinka aktualiausias verslo ir politikos darbotvarkes Europos Sąjungoje. Tokios temos, ekspertų vertinimu, sudaro patogią erdvę neformaliems kontaktams ir jautrios informacijos mainams.

    Kodėl kyla žvalgybos įtarimų

    Žvalgybos šaltinis vertinime nurodė panašumus su Kinijos Komunistų partijos Jungtinio fronto veikimo logika. Tai platus tinklas, kuris, pasak Vakarų saugumo institucijų vertinimų, gali būti naudojamas Kinijos interesams užsienyje skatinti per organizacijas, bendruomenes, verslą ir nuomonės formuotojus.

    Ši tema ypač jautri Belgijoje, nes šalis pastaraisiais metais tapo kelių rezonansinių kontržvalgybos tyrimų epicentru. Briuselis yra ne tik Belgijos sostinė, bet ir svarbiausių ES institucijų bei NATO infrastruktūros aplinka, todėl čia itin daug taikinių potencialioms įtakos operacijoms.

    Rizika, apie kurią kalba saugumo ekspertai, nebūtinai siejasi su vienu konkrečiu renginiu ar atskiru asmeniu. Dažniau akcentuojamas procesas, kai per ilgalaikius ryšius, kvietimus, pažadus dėl investicijų ar „strateginės partnerystės“ palaipsniui renkami kontaktai, vertinami žmonių interesai ir silpnosios vietos.

    Organizatorės pozicija ir renginių detalės

    Į viešus klausimus dėl galimų ryšių su Pekinu klubo vadovė reagavo neigdama, kad Kinija stovi už šios veiklos. Ji tvirtino, kad organizacija esą yra neutrali ir siekia daryti teigiamą poveikį visuomenei bei skatinti tvarų verslą.

    „Mes esame neutralūs, o tikslas yra kurti tvarų verslą ir daryti poveikį visuomenei“, – sakė Yifei Yang.

    Viename iš pastarųjų renginių Briuselyje planuota diskutuoti apie Kinijos ir ES elektromobilių ateitį, konkurenciją bei bendradarbiavimą. Tarp minimų dalyvių buvo elektromobilių gamintojų, automobilių komponentų sektoriaus ir puslaidininkių pramonės atstovų, taip pat politikos formuotojams artimi žmonės.

    Belgijos senatorė Marie-Claire Mvumbi, dalyvavusi viename klubo renginių, pasakojo, kad buvo pakviesta per „LinkedIn“. Jos teigimu, renginyje dalyvavo apie 30–50 žmonių, o bendras įspūdis buvo geras, diskusijos sukosi apie įvairovę ir atranką versle.

    Nors viešai nepateikiama informacijos apie oficialiai pradėtą tyrimą būtent dėl šio klubo, saugumo institucijų dėmesys panašiems formatams laikomas logišku. Ekspertai pabrėžia, kad ES institucijų aplinkoje bet kokie uždari elito tinklaveikos kanalai tampa potencialia erdve neformaliai įtakai ir interesų konfliktams.

  • Kinai paleido didžiausią jūrinį vėjo parką: 131 turbina ir 2 GW galia muša rekordus

    Kinai paleido didžiausią jūrinį vėjo parką: 131 turbina ir 2 GW galia muša rekordus

    Pietų Kinijos jūroje pradėjo veikti, kaip skelbiama, didžiausias pasaulyje jūrinės vėjo energetikos kompleksas „Fanshi“. Jį vystė „China General Nuclear Power Group“ (CGN), o bendra įrengtoji galia siekia 2 gigavatus.

    Parką sudaro 131 vėjo turbina, iš kurių 33 yra ypač didelės, po 18 megavatų kiekviena. Likusios 98 turbinos yra mažesnės galios, tačiau kartu sudaro visą projektinį pajėgumą, skirtą energiją tiekti į regiono tinklą.

    Turbinos mastas kelia naują kartelę

    18 megavatų turbinų rotoriaus skersmuo siekia apie 292 metrus, o menčių šluojamas plotas sudaro maždaug 66 000 kvadratinių metrų. Tokie matmenys laikomi vienu svarbiausių pastarųjų metų šuolių jūrinio vėjo technologijose.

    Skelbiama, kad esant pilnai apkrovai vienas menčių apsisukimas gali pagaminti apie 43 kilovatvalandes elektros. Per metus viena tokia turbina gali pagaminti iki 56 mln. kilovatvalandžių, priklausomai nuo vėjo sąlygų ir tinklo darbo režimo.

    Kodėl statyti didesnes turbinas apsimoka?

    Didesnės galios turbinos leidžia pasiekti tą patį pajėgumą su mažesniu įrenginių skaičiumi. Tai paprastai reiškia mažiau pamatų, trumpesnius povandeninių kabelių maršrutus ir paprastesnį infrastruktūros išdėstymą jūroje.

    Praktikoje tai gali mažinti dalį statybos ir prijungimo kaštų, taip pat sumažinti užimamą jūrinę teritoriją vienam gigavatui. Tuo pat metu dideli įrenginiai kelia aukštesnius reikalavimus logistikai, uostams, kranams ir specializuotiems montavimo laivams.

    Sudėtinga statyba toli nuo kranto

    Komplekso statyba vyko sudėtingomis sąlygomis: dalis infrastruktūros įrengta iki 81 kilometro nuo kranto, o vandens gylis kai kur siekė iki 53 metrų. Tokiose vietose ypač svarbus tampa tikslus komponentų transportavimas ir montavimas atviroje jūroje.

    Projektui prireikė itin sunkių konstrukcijų: jūrinės elektros stoties „Fanshi-1“ masė siekia 6 168 tonas, o vienos 18 megavatų turbinos bendras svoris viršija 1 500 tonų. Skelbiama, kad montavimo metu buvo pasiektas milimetrinis pozicionavimo tikslumas.

    Komplekse taip pat įrengta 500 kilovoltų tarpinė reaktyviosios galios kompensavimo stotis, skirta mažinti įtampos ir perdavimo nuostolius tiekiant elektrą didesniais atstumais. Tokie sprendimai yra ypač aktualūs, kai jūriniai parkai statomi toliau nuo kranto.

    Teigiama, kad „Fanshi“ per metus turėtų pagaminti daugiau nei 6,6 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos, kuri bus perduodama į Guangdongo–Honkongo–Makao Didžiosios įlankos regiono tinklą. Kartu nurodoma, kad tai gali padėti sumažinti anglies naudojimą ir su tuo susijusias emisijas.

    Projektas siejamas su Kinijos ilgalaikiais klimato tikslais: šalis yra deklaravusi siekį pasiekti anglies dioksido emisijų piką iki 2030 metų ir anglies neutralumą iki 2060 metų. Jūrinė vėjo energetika Kinijoje sparčiai plečiasi ir tampa vienu svarbiausių energetinės nepriklausomybės ramščių.

  • Londono „DroneX“ parodoje išryškėjo dvi jėgos: ukrainiečių dronai ir kiniškos baterijos

    Londono „DroneX“ parodoje išryškėjo dvi jėgos: ukrainiečių dronai ir kiniškos baterijos

    Dronų bumas persikėlė į Londoną

    Londone vykusioje dronų parodoje ir konferencijoje „DroneX“ dėmesį traukė ne pramoginiai skraidantys įrenginiai, o technologijos, kurios jau dabar keičia saugumo, gelbėjimo ir logistikos realybę. Renginyje ryškiai matėsi tendencija, kad rinką vis labiau formuoja dvi kryptys: ukrainietiški sprendimai, užgrūdinti karo sąlygomis, ir Kinijos tiekėjų komponentai.

    Parodos dalyviai akcentavo, kad dronai sparčiai tampa ne tik filmavimo ar inspekcijų įrankiu, bet ir infrastruktūros apsaugos bei reagavimo į incidentus dalimi. Kartu daugėjo diskusijų, kaip suvaldyti augantį bepiločių srautą virš miestų ir kaip užtikrinti, kad technologijos būtų naudojamos saugiai.

    Ukrainietiški sprendimai iš fronto

    Tarp ryškiausių parodos ekspozicijų išsiskyrė ukrainiečių gamintojai, kurie pristatė tiek platformas, tiek jų modernizavimo idėjas. Karo patirtis čia virto inžinerija: akcentuotas atsparumas trikdymui, greitas remonto ir komplektavimo ciklas bei pritaikymas realioms sąlygoms.

    Renginyje kartota mintis, kad Ukrainoje dronai seniai peržengė eksperimentų ribas ir tapo kasdieniu taktiniu įrankiu. Dalis įmonių, anot dalyvių, jau ieško ilgalaikių partnerių Vakaruose, o jų technologijos vis dažniau domina valstybines institucijas ir gynybos pramonę.

    „Kai ryšys ar navigacija trikdoma, perjungiame ant antžeminių sprendimų, kurie padeda dronui atpažinti taikinį“, – sakė vienas parodoje kalbintas Ukrainos atstovas.

    Kiniškas pranašumas slypi baterijose

    Kita aiškiai matoma parodos kryptis buvo Kinijos tiekėjai, tačiau jų akcentas dažnai krypo ne į pačius dronus, o į svarbiausią jų ribojantį veiksnį: energiją. Daug stendų siūlė baterijas, energijos valdymo modulius ir sprendimus, kurie lemia skrydžio trukmę, naudingąją apkrovą ir kainą.

    Parodoje pristatyti ir indukcinio įkrovimo sprendimai, kurie teoriškai leistų dronams automatiškai grįžti į įkrovimo platformą ir vėl kilti be žmogaus įsikišimo. Tokia infrastruktūra ypač domina gelbėjimo ir viešojo saugumo scenarijus, kai reakcijos laikas yra kritinis.

    DI, autonomija ir auganti grėsmė

    Renginyje nemažai dėmesio skirta sistemoms, kurios dronams suteikia daugiau autonomijos, įskaitant objektų aptikimą, sprendimų priėmimo pagal nustatytas taisykles modelius ir skrydžių valdymą sudėtingoje aplinkoje. Tai didina efektyvumą, bet kartu kelia klausimų dėl kontrolės, atsakomybės ir piktnaudžiavimo rizikų.

    Lygiagrečiai augo ir priešdroninių technologijų segmentas: nuo aptikimo sistemų iki ryšio trikdymo ir kitų neutralizavimo priemonių. Parodos dalyviai pripažino, kad universalaus sprendimo, galinčio patikimai sustabdyti visų tipų dronus įvairiose situacijose, vis dar nėra.

    Diskusijose išryškėjo ir reguliavimo tema: Europoje toliau plečiami bepiločių skrydžių reikalavimai, siekiant suderinti inovacijas ir saugumą. Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio identifikavimui, skrydžių zonoms, operatorių atsakomybei ir infrastruktūros apsaugai.

    Nuo gelbėjimo iki karo pramonės

    Be karinių sprendimų, parodoje buvo matyti ir civiliniai scenarijai: paieška ir gelbėjimas, objektų inspekcija, transportavimas bei mokymai specializuotose aikštelėse. Dalis dalyvių pristatė idėjas apie nuolat parengtus dronus, kurie galėtų būti aktyvuojami incidento metu ir atvykti pirmieji.

    Tuo pačiu tvyrojo akivaizdi įtampa: technologija, kuri gali atgabenti medicinos priemones ar padėti ugniagesiams, gali būti pritaikyta ir agresijai. Būtent todėl, pasak konferencijos dalyvių, kartu su rinka turi augti ir taisyklės, apsauga bei kritinės infrastruktūros atsparumas.

    „Mes turime kai ką geresnio už kortas. Mes turime dronus“, – sakė ukrainiečių atstovai, renginyje cituodami frazę, kuri, jų teigimu, tiksliai apibūdina šiandienos realybę.

  • 5 mln. robotų jau dirba fabrikuose: humanoidų bumas stringa, rinką valdo praktiški sprendimai

    5 mln. robotų jau dirba fabrikuose: humanoidų bumas stringa, rinką valdo praktiški sprendimai

    Pasaulyje veikiančių pramoninių robotų skaičius pernai išaugo 9 proc. ir pasiekė apie 5,08 mln. vienetų. Tai didžiausias kada nors fiksuotas rodiklis, nurodoma Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) metinėje „World Robotics“ ataskaitoje.

    IFR duomenimis, naujų robotų diegimas taip pat šoktelėjo: per metus instaliacijos padidėjo 11 proc. ir pirmą kartą viršijo 600 000 ribą, pasiekdamos 603 000 vienetų. Organizacija pabrėžia, kad pramoninė automatizacija įgauna pagreitį, o augimo epicentras ir toliau išlieka Azijoje.

    „Pramoninė automatizacija juda didžiuliu greičiu, o penkių milijonų veikiančių robotų riba reiškia daugiau nei dvigubą augimą per septynerius metus. Stipriausias augimas vyksta Azijoje, po to Amerikoje, o Europa juda lėčiau“, – sakė IFR prezidentė Jane Heffner.

    Europa automatizaciją didina atsargiau

    Europoje robotų plėtra, lyginant su Azija, pastaraisiais metais atrodo atsargesnė. Europos Sąjungoje veikiančių robotų parkas 2025 metais pirmą kartą peržengė 700 000 ribą ir pasiekė 712 000, tai sudaro apie 84 proc. visų Europoje veikiančių robotų.

    Vis dėlto naujų diegimų tempas sulėtėjo: ES naujų instaliacijų skaičius 2025 metais smuko 11 proc. iki 60 500 vienetų. IFR skaičiuoja, kad penkerių metų vidutinis metinis augimas regione siekia apie 3 proc., kai kitur diegimas spartėja.

    Didžiausia ES rinka išlieka Vokietija, jai tenka apie 41 proc. visų instaliacijų bloke. Tačiau ir čia skaičiai traukėsi: įdiegta mažiau nei 25 000 robotų, o paklausą silpnino automobilių pramonės investicijų mažėjimas.

    Tuo metu Kinija dar labiau padidino persvarą: per metus įdiegė 354 000 robotų, tai yra 20 proc. daugiau nei anksčiau, ir dabar sudaro apie 59 proc. pasaulinių diegimų. JAV, IFR vertinimu, aplenkė Japoniją ir tapo antra didžiausia rinka pagal metines instaliacijas, įdiegusi beveik 38 500 robotų, arba 12 proc. daugiau.

    Humanoidai kol kas lieka niša

    Nors viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukia humanoidiniai robotai, jų realus mastas kol kas gerokai mažesnis nei tradicinių pramoninių sprendimų. IFR atskirame vertinime pirmą kartą suskaičiavo, kad pernai pasaulyje pramoniniams ir profesiniams tikslams parduota apie 7 000 humanoidų.

    Federacija akcentuoja, kad dalis šių pirkimų susiję ne su kasdieniu darbu gamyboje, o su duomenų rinkimu ir mokymu DI modeliams. Automobilių gamintojų bandymai dažnai apsiriboja mažomis pilotinėmis partijomis, kai vienu metu išbandoma mažiau nei dešimt įrenginių.

    Rinkos lūkesčiai vis dėlto išlieka ambicingi: „Bank of America“ prognozuoja apie 90 000 humanoidų pristatymų šiemet ir apie 1,2 mln. iki 2030 metų. Tačiau dabartiniai pardavimų mastai rodo ryškų atotrūkį tarp prognozių ir šiandienos realybės.

    Finansų rinkose ši įtampa taip pat pastebima. Žiniasklaidoje cituojamas „Hyundai“ vadovas yra užsiminęs, kad „Boston Dynamics“ artimiausiu metu greičiausiai nesieks akcijų platinimo, nes humanoidinis robotas „Atlas“ dar neįdiegtas masiškai, o bendrovė išlieka nuostolinga.

    Kinijoje, remiantis viešai skelbiama informacija, reguliuotojai neformaliai pristabdė humanoidų srities pirminių akcijų platinimų bangą po to, kai robotų gamintojos „Unitree“ akcijos debiuto metu buvo šokusios daugiau nei penkis kartus, bet vėliau nuo piko atpigo apie 55 proc. ir sunkiai atsitiesė.

    „Tai bus sunkiausias produktas, kurį kada nors bandėme išplėsti masinėje gamyboje, nes robote viskas yra nauja. Tiesiog nėra tiekimo grandinės“, – sakė Elonas Muskas.

    Kur slypi didžiausia grąža?

    Konsultacijų bendrovė „Arthur D. Little“ šiemet paskelbtoje analizėje pabrėžia, kad didžiausia ekonominė vertė greičiausiai bus sukurta ne humanoidų formoje, o specializuotuose sprendimuose. Jos vertinimu, dėmesį pritrauks humanoidai, tačiau vertę pasiims specializuoti fiziniai DI sprendimai, pritaikyti konkrečioms užduotims.

    Ataskaitoje platesnė rinka, apimanti įvairias sistemas, galinčias suvokti aplinką ir atlikti veiksmus realiame pasaulyje, vertinama maždaug 15,8 mlrd. eurų šiandien. Iš jų humanoidams priskiriama tik apie 1,8–2,6 mlrd. eurų, o visas segmentas iki 2030 metų galėtų išaugti iki maždaug 52,7–87,9 mlrd. eurų.

    Analitikai taip pat įspėja, kad dalis humanoidų demonstracijų būna surežisuotos arba paremtos nuotoliniu žmogaus valdymu, o realūs scenarijai reikalauja patikimos autonomijos ir žmogaus lygio miklumo. Ne mažiau svarbūs lieka atsakomybės, draudimo ir saugos klausimai, ypač kai robotai dirba greta žmonių.

    Praktinė vertė, anot ekspertų, šiuo metu aiškiausiai matoma struktūruotose aplinkose, tokiose kaip gamyklos ir sandėliai. Čia greičiau plečiasi ratiniai robotai ir stacionarios robotų rankos, nes jie pigesni, paprasčiau pritaikomi konkrečioms užduotims ir lengviau integruojami į esamas gamybos linijas.

    IFR apibendrina, kad šių metų robotikos istorija pirmiausia yra ne apie humanoidų proveržį, o apie nuoseklų, didėjantį pramoninių robotų skaičių, kurie jau šiandien realiai kuria produktyvumą. Humanoidai, nepaisant didelio ažiotažo, dažniausiai vis dar lieka prototipų ir pilotinių bandymų stadijoje.

  • Kinija perka anglis iš JAV: 10 mln tonų sandoris ir ką tai sako apie prekybą bei energijos paklausą

    Sandoris, kuris keičia toną

    Kinija sutiko ateinančiais metais įsigyti mažiausiai 10 mln. tonų anglių iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Šis įsipareigojimas įvardijamas kaip dalis platesnių susitarimų, pasiektų per naujai pradėjusios veikti JAV ir Kinijos Prekybos tarybos formatą.

    Praktikoje toks susitarimas yra ne tik apie kurą, bet ir apie politinį signalą rinkoms. JAV ir Kinijos prekybiniai santykiai pastaraisiais metais dažnai buvo lydimi tarifų, ribojimų ir neapibrėžtumo, todėl bet koks konkretus kiekis energetinių žaliavų paprastai vertinamas kaip bandymas stabilizuoti dialogą.

    Kodėl anglys vėl tampa svarbios?

    Anglis abiejose šalyse išlieka reikšminga elektros gamybos dalis, ypač tais laikotarpiais, kai atsinaujinantys šaltiniai dėl oro sąlygų pagamina mažiau. Kai nevėjuota ar apsiniaukę, sistemai reikia patikimų, greitai užtikrinamų pajėgumų, o anglimi kūrenamos elektrinės dažnai lieka vienu iš tokių „bazinių“ pasirinkimų.

    Papildomą spaudimą elektros poreikiui kelia duomenų centrų plėtra ir spartėjantis dirbtinio intelekto diegimas. Tokios infrastruktūros energijos poreikis yra didelis ir pastovus, todėl šalys, konkuruojančios technologijų srityje, ieško būdų užsitikrinti stabilias energijos tiekimo grandines.

    Prekyba, tarifai ir kritinės žaliavos

    Lygiagrečiai anglių temai abi pusės kalba ir apie platesnį prekybinį paketą, kuris apima muitų politiką bei prekių srautus. Tarp aptariamų krypčių minimos preferencinės tarifų priemonės daliai mažiau jautrių prekių, kurios galėtų sumažinti kliūtis vartojimo ir pramonės produktų prekybai.

    Kitas svarbus derybų blokas yra kritiniai mineralai, įskaitant retųjų žemių elementus ir kitas technologijų, automobilių bei gynybos pramonėms svarbias žaliavas. Šioje srityje JAV viešai akcentuoja tiekimo grandinių trūkumo riziką, todėl dialogas su Kinija gali turėti tiesioginę įtaką pasauliniams aukštųjų technologijų sektoriams.

    „Didesnė energetinių žaliavų prekyba dažnai tampa greitesniu būdu sumažinti įtampą nei sudėtingos derybos dėl technologijų ribojimų“, – sakė tarptautinės prekybos analitikas.

    Analitikų vertinimu, 10 mln. tonų anglių sandoris pats savaime nebūtinai reiškia ilgalaikį strateginį posūkį, tačiau parodo kryptį: energetinis saugumas ir auganti elektros paklausa vėl stumia šalis ieškoti pragmatiškų sprendimų. Tolimesnis tonas priklausys nuo to, ar pavyks išplėsti susitarimus ir kitose srityse, ypač dėl tarifų ir kritinių žaliavų.

  • Konjako gamintojai ant bedugnės krašto: ES ir Kinijos muitai smogia, JAV 15 proc. tarifas lieka

    Konjako gamintojai ant bedugnės krašto: ES ir Kinijos muitai smogia, JAV 15 proc. tarifas lieka

    Eksporto priklausomybė virto spąstais

    Pietvakarių Prancūzijoje, Šarantos regione, baigiantis konjako vynuogių derliui augintojai jau skaičiuoja nuostolius ir planuoja dar vienus sudėtingus metus. Maždaug 300 metų tradiciją turintis gėrimas gaminamas tik griežtai apibrėžtoje vietovėje, tačiau jo ateitį šiandien lemia geopolitika ir muitų karai.

    Konjako sektorius itin priklausomas nuo užsienio rinkų: apie 98 proc. produkcijos iškeliauja už Europos Sąjungos ribų. Dėl to bet koks prekybos ribojimas ar vartotojų nuotaikų pokytis akimirksniu smogia tiek didiesiems prekės ženklams, tiek smulkiesiems vynuogynų ūkiams.

    Paklausos kritimas ir mažesnis derlius

    Pramonė fiksuoja ryškų pardavimų smukimą: per kelerius metus metinės apimtys nuo maždaug 230 mln. butelių sumažėjo iki 140 mln. Butelių. Didieji konjako namai, tokie kaip „Rémy Martin“, „Hennessy“, „Martell“ ir „Courvoisier“, atitinkamai mažino užsakymus iš vietos augintojų, nes dalis pirkėjų atšaukė sutartis.

    Šių metų sausra situaciją paradoksaliai kiek „subalansavo“ iš pasiūlos pusės, nes derlius sumažėjo. Vienas regiono vynuogininkų Matthieu Augier teigė, kad ekonomine prasme derlius gali būti 30–40 proc. mažesnis nei įprastai.

    Kinijos atsakas į ES sprendimus

    Vienas didžiausių smūgių atėjo iš Kinijos, kuri laikoma antra pagal svarbą konjako rinka po JAV ir sudaro apie ketvirtadalį eksporto. Įtampa paaštrėjo po Europos Sąjungos sprendimų dėl tarifų kiniškiems elektromobiliams, o Kinija atsakomosiomis priemonėmis nukreipė dėmesį į europietišką brendį.

    Buvo pritaikytos laikinosios rinkliavos iki 34,8 proc., nors dalis didžiųjų gamintojų vėliau gavo išimtis, sutikę laikytis neatskleistų minimalių kainų. Vis dėlto, kaip pabrėžia sektoriaus atstovai, reputacinė žala ir sutrikę platinimo kanalai rinkoje jau buvo įvykę.

    „Kai valdžia mus išskyrė ir susiejo su anti kiniška Europos politika, dalis vartotojų tiesiog nusisuko, o platintojai nustojo pirkti ir dėti produkciją į lentynas“, – sakė Nacionalinio tarpšakinio konjako biuro vadovas Raphaël Delpech.

    JAV tarifas ir užsitęsęs neapibrėžtumas

    Ne mažiau svarbi problema yra JAV, kuri sudaro apie pusę konjako eksporto. Dalis tarifų buvo taikyti dar ankstesnių prekybinių ginčų metu, vėliau jie buvo sustabdyti, tačiau 2025 metais JAV vėl pritaikė platesnius tarifus prekybos partneriams.

    Po susitarimo, pasiekto Turnberry mieste Škotijoje, daugumai Europos eksporto prekių į JAV nustatytas 15 proc. tarifas, o konjakas pateko į šį sąrašą. Vyno ir stipriųjų gėrimų sektorius aktyviai siekė išimčių, tačiau iki šiol aiškaus proveržio nematyti.

    „Tai sukūrė aplinką, kurioje importuotojai renkasi saugesnes alternatyvas nei konjakas“, – sakė Raphaël Delpech.

    Krizė paliečia ir regiono darbo vietas

    Konjako vertės grandinė svarbi ne tik didiesiems prekės ženklams, bet ir visai regiono ekonomikai: Prancūzijoje su šiuo sektoriumi siejama apie 70 000 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų. Šalia maždaug 260 prekybos namų, brandinančių ir parduodančių gėrimą, nuo konjako priklauso statinių gamintojai, distiliavimo įrangos tiekėjai, transporto įmonės ir žemės ūkio rangovai.

    Siekiant prisitaikyti prie mažėjančios paklausos, pradėtos dvi vynuogynų mažinimo programos su finansine parama: viena numato nuolatinį vynmedžių išrovimą, kita leidžia laikinai sumažinti plotus penkeriems metams. Kol kas susidomėjimas nuolatiniu pasitraukimu ribotas, nes vynuogynas daugeliui ūkių yra ilgalaikis turtas ir šeimos paveldas.

    „Vynuogynas yra gamybos priemonė. Pasodini ne keliems metams, o 40–50 metų, tai yra paveldas“, – sakė Matthieu Augier.

    Konjako sektorius taip pat kelia platesnį klausimą Europos Sąjungai: kaip kompensuoti ūkiams ir pramonėms, kurios patiria nuostolius dėl atsakomųjų priemonių, kai ES imasi prekybos apsaugos veiksmų kituose sektoriuose. Kol politinės derybos tęsiasi, gamintojams tenka spręsti, kaip išgyventi mažėjančios paklausos ir didėjančios kainų įtampos laikotarpį.

  • ES spaudžia Kiniją riboti eksportą: derybos ties finišu, Briuselis ruošia atsakomąjį smūgį

    ES spaudžia Kiniją riboti eksportą: derybos ties finišu, Briuselis ruošia atsakomąjį smūgį

    Bruselio ir Pekino derybos aštrėja

    Europos Sąjunga spaudžia Kiniją sutikti su kvotomis, kurios ribotų tam tikrų kiniškų prekių patekimą į ES rinką. Briuselis siekia mažinti prekybos disbalansą ir įspėja, kad be apčiuopiamų rezultatų gali būti aktyvuotos papildomos prekybos apsaugos priemonės.

    Pasak su derybomis susipažinusių šaltinių, intensyvios konsultacijos tarp Europos Komisijos ir Kinijos prasidėjo 2026 metų birželį, o politinis terminas pažangai pasiekti numatytas spalio mėnesį. ES akcentuoja, kad kalbama ne tik apie tarifus, bet ir apie aiškias rinkos prieigos taisykles bei abipusį įsipareigojimų vykdymą.

    Kvotų idėja ir didžiausi nesutarimai

    Europos Komisija, derybose atstovaujanti 27 valstybėms narėms, siekia, kad Kinija priimtų kvotas konkrečioms produktų grupėms. Praktinis klausimas išlieka esminis: kaip toks mechanizmas būtų įgyvendinamas ir kaip būtų užtikrinama, kad kvotos būtų realiai laikomasi.

    Viešojoje erdvėje kaip vienas iš variantų aptariami vadinamieji savanoriški eksporto apribojimai, ypač elektromobilių sektoriuje. Kinija tokią logiką vertina kritiškai ir signalizuoja, kad nenori prisiimti įsipareigojimų, kurie jos požiūriu prilygtų importo ribojimui per politinį susitarimą.

    Kas pastatyta ant kortos Europai

    Deryboms artėjant prie finišo, Europos Komisija laikinai pristabdė dalį prekybos gynybos veiksmų, nukreiptų į ES chemijos pramonės apsaugą. Šis sektorius Europoje laikomas vienu pažeidžiamiausių dėl kainų spaudimo ir Kinijos gamintojų konkurencinio pranašumo.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad rizika apima platesnį pramonės spektrą, įskaitant energijai imlias šakas ir automobilių tiekimo grandines. Europos Komisijos vertinimu, vien per praėjusius metus ES neteko apie 250 000 pramonės darbo vietų, o tai didina politinį spaudimą greitai rasti sprendimus.

    „Prekybos santykių su Kinija subalansavimas Europai tapo egzistenciniu klausimu“, – sakė Europos Komisijos narys Stéphane’as Séjourné.

    Artimiausiomis savaitėmis planuojami aukšto lygio vizitai ir politinės konsultacijos Pekine, o rezultatai turėtų paaiškėti iki spalio mėnesio derybų termino. Jei kompromisas nebus pasiektas, ES gali grįžti prie griežtesnių prekybos gynybos instrumentų, kurie būtų jautrūs tiek Europos importuotojams, tiek Kinijos eksportuotojams.