Tag: Kinija

  • Trumpas atvyko į Kiniją: APEC viršūnių susitikime – precedento neturintis susitikimas su Xi ir Putinu

    Trumpas atvyko į Kiniją: APEC viršūnių susitikime – precedento neturintis susitikimas su Xi ir Putinu

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atvyko į Kinijos Šendženą dalyvauti APEC viršūnių susitikime, kurio kulminacija turėtų tapti precedento neturintis trilateralinis jo susitikimas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

    Apie šį vizitą ir planuojamą trijų lyderių susitikimą skelbia „Euronews“. Xi Jinpingas Trumpą oro uoste pasitiko itin šiltai – apkabino, taip tarsi atsakydamas į panašų Trumpo gestą per Xi valstybinį vizitą Vašingtone šių metų rugsėjį.

    Tuo metu Putinas į Šendženą atvyko anksčiau tą pačią dieną, tačiau, nepaisant ilgalaikių Pekino ir Maskvos ryšių, Xi jo oro uoste nepasitiko. Šis kontrastas sulaukė papildomo dėmesio prieš už uždarų durų vyksiantį trijų lyderių pokalbį.

    Trumpas teigė, kad ketvirtadienį vykstančiame susitikime ketina su Xi ir Putinu kalbėtis apie Rusijos tęsiamą plataus masto karą Ukrainoje ir pareiškė manantis, jog susitarimo dėl karo pabaigos galimybės yra „labai arti“.

    APEC susitikimas – geopolitikos ir ekonomikos kryžkelė

    Pekinas planuojamą susitikimą pristatė kaip „išsamius mainus“ apie pasaulio taikos išsaugojimą ir strateginio stabilumo stiprinimą didžiųjų valstybių santykiuose. Putinas savo ruožtu pareiškė, kad tikisi „labai naudingo“ viršūnių susitikimo.

    Dėmesys šiam susitikimui didelis ne tik dėl formatų naujumo, bet ir dėl platesnio konteksto: pastaraisiais mėnesiais Vašingtono santykiai su istoriniais sąjungininkais, įskaitant Europą ir Kanadą, buvo įtempti, todėl Trumpo pokalbiai su dviem didžiausiais JAV geopolitiniais varžovais bus atidžiai stebimi.

    Trumpas taip pat užsiminė neatmetantis galimybės surengti privatų susitikimą su Putinu ir atskirą pokalbį su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu, tačiau jo atvykimo į Kiniją metu šie planai dar nebuvo patvirtinti.

    Putinas kritikuoja sankcijas, Xi kalba apie atviresnę prekybą

    Per pirmąjį nuo 2017 metų APEC lyderių susitikimą, kuriame jis dalyvauja gyvai, Putinas trečiadienį susitiko su Xi ir pasisakė prieš, jo žodžiais, „ekonominio dominavimo instrumentus“ – sankcijas, muitus ir eksporto ribojimus, įvestus Rusijai po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metų pradžioje.

    Kalbėdamas verslo vadovams, Putinas tvirtino, kad sankcijos ir tarifai esą „pergyveno savo naudingumą“ ir prarado bauginantį poveikį. Jis taip pat pabrėžė norą stiprinti ekonominius ryšius su Azijos ir Ramiojo vandenyno regionu, kuris, jo teigimu, sudaro daugiau nei pusę Rusijos prekybos.

    Xi Jinpingas tuo pat metu ragino regioną laikytis atviresnės prekybos ir siekti lygesnio augimo, kad Azijos ir Ramiojo vandenyno erdvė išliktų stabili ir dinamiška. Jis kartojo pažadus mažinti tarifus, plėsti rinkos prieigą ir imtis sudėtingesnių reformų taisyklių, reguliavimo ir standartų srityse.

    Įtampa dėl technologijų ir prekybos – neslūgsta

    APEC deklaruojamas tikslas ilgainiui siekti laisvosios prekybos zonos Ramiojo vandenyno regione kertasi su Trumpo „America First“ politika, kuri remiasi tarifų didinimu ir kitomis priemonėmis, skirtomis apsaugoti JAV rinką. Nuolatinės trintys su Pekinu kyla ir dėl JAV ribojimų Kinijai gauti pažangias technologijas, pavyzdžiui, „Nvidia“ lustus, naudojamus dirbtinio intelekto sistemoms.

    Trumpas žurnalistams pripažino, kad jo administracijoje yra skirtingų nuomonių dėl politikos, susijusios su pažangių lustų prieiga, tačiau kartu pabrėžė siekį išlaikyti gerus santykius su Kinija.

    Trumpas taip pat teigė, kad per pokalbius su Xi pats neketina kelti Taivano klausimo, tačiau mano, jog Kinijos lyderis šią temą iškels. Taivanas išlieka itin jautrus geopolitinis taškas, be kita ko, dėl jo vaidmens pažangių lustų gamyboje.

    APEC vienija 21 ekonomiką, kurios, kaip pabrėžiama, sudaro apie 60 proc. pasaulio ekonominės veiklos, pusę pasaulinės prekybos ir 40 proc. žmonijos. Nors organizacija nepriima teisiškai įpareigojančių sprendimų, per kelis dešimtmečius ji tapo svarbia erdve siekiant susitarimų dėl bendradarbiavimo ir prekybos atvėrimo.

    Šių metų viršūnių susitikimas taip pat tampa Šendženo vitrina: miestas per keturis dešimtmečius iš žvejų gyvenvietės virto dangoraižių kupinu eksporto gamybos ir technologijų centru.

  • Trumpas sako, kad šią savaitę Kinijoje gali susitikti su Kim Jong-unu

    Trumpas sako, kad šią savaitę Kinijoje gali susitikti su Kim Jong-unu

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad šią savaitę Kinijoje galėtų susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu.

    Apie tai praneša „Euronews“: tokius komentarus Trumpas pateikė pirmadienį, kalbėdamas su žurnalistais prieš išvykdamas iš Baltųjų rūmų į kelionę po Aziją.

    Pagal planą jis pirmiausia turėtų atvykti į Filipinus, o vėliau vykti į Kiniją, kur numatytos trišalės derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Kinijos vadovu Xi Jinpingu.

    Pats Trumpas žurnalistams sakė, kad galimas susitikimas su Kim Jong-unu, jo vertinimu, būtų „geras“ ir suteiktų galimybę „daug ką nuveikti“.

    Derybų darbotvarkėje – branduolinis nusiginklavimas

    Trumpas nurodė, kad susitikimuose su V. Putinu ir Xi Jinpingu šią savaitę Šendžene, pietryčių Kinijoje, ketina aptarti branduolinį nusiginklavimą.

    Šie pokalbiai turėtų vykti Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimo metu.

    JAV prezidentas pripažino, kad tai „sudėtinga tema“, nes valstybėms esą labai sunku įsipareigoti atsisakyti branduolinio arsenalo, ypač turint omenyje kitas branduolines valstybes.

    Bus kalbama ir apie karus bei prekybą

    Trumpas taip pat sakė, kad darbotvarkėje turėtų atsirasti karai Irane ir Ukrainoje.

    Be to, anot jo, pokalbiuose bus aptariami ekonomikos ir prekybos klausimai.

    Ryšys su Kim ir IAEA susirūpinimas

    Rugpjūtį Trumpas viešai pabrėžė, kad su Kim Jong-unu palaiko gerus santykius, ir teigė, jog jiedu per metus turėtų susitikti, nors daugiau detalių nepateikė.

    Tąkart jis taip pat kalbėjo apie Šiaurės Korėjos turimas branduolines galias, pareikšdamas, kad tokios situacijos, jo vertinimu, neturėjo būti leista susiformuoti.

    Tuo metu Tarptautinės atominės energijos agentūros (IAEA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi rugsėjį sakė, kad pranešimai apie galimą Šiaurės Korėjos ginklams tinkamos branduolinės medžiagos gamybos plėtrą kelia rimtą susirūpinimą.

  • Kanada perspėja JAV: jei derybos neapsaugos automobilių sektoriaus, atsigręš į Kinijos gamintojus

    Kanada perspėja JAV: jei derybos neapsaugos automobilių sektoriaus, atsigręš į Kinijos gamintojus

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė, kad Otava gali atsigręžti į Kinijos automobilių gamintojus, jei derybos su JAV neapsaugos integruotos Šiaurės Amerikos automobilių pramonės.

    Apie tai, anot „Euronews“, M. Carney kalbėjo pirmadienį Pnompenyje (Kambodža), Frankofonijos viršūnių susitikimo metu, bendraudamas su žurnalistais. Jis pabrėžė, kad derybos su Jungtinėmis Valstijomis išlieka prioritetas, tačiau jų baigtis gali pakeisti Kanados kryptį.

    Premjeras teigė, kad dėl JAV prekybos veiksmų žemyninė rinka tapo mažiau integruota. Jo vertinimu, Kanados automobilių pramonės darbuotojai ir gamyklos turi būti maksimaliai išnaudojami, o jei to nepavyks užtikrinti Šiaurės Amerikoje, atsiras „kitų galimybių“.

    M. Carney pridūrė, kad Kanada bet kuriuo atveju judės į priekį, o alternatyvos galėtų apimti ne tik Kinijos, bet ir Europos ar Japonijos gamintojus. Paklaustas, ar Kinijos investicijų galimybė yra svertas derybose su Vašingtonu, jis atsakė, kad tai „ne svertas“, o „veiksmas ir reakcija“.

    Susitikimas su Xi Jinpingu ir sąlygos investuotojams

    Premjero komentarai nuskambėjo likus kelioms dienoms iki planuojamo susitikimo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu Šendžene, kur, tikimasi, bus aptariama ir automobilių gamyba.

    M. Carney aiškiai nubrėžė, kad Kinijos dalyvavimas Kanados automobilių sektoriuje turėtų būti daugiau nei vien surinkimas: investicijos turėtų apimti reikšmingą gamybą Kanadoje, tinkamus darbo standartus ir ilgainiui augančias vietines tiekimo grandines.

    Taip pat jis paminėjo, jog tiekimo grandinėse turėtų atsirasti vietos Kanados kritiniams mineralams, naudojamiems elektromobilių gamyboje. Pasak premjero, vien „komplektinių automobilių“ surinkimo neužtektų – būtina reali gamybinė bazė.

    Muitai elektromobiliams ir kritika Ontarijuje

    Sausį M. Carney ir Xi Jinpingas susitarė, kad Kanados 100 proc. muitas Kinijoje pagamintiems elektromobiliams būtų sumažintas iki 6,1 proc. Susitarimas iš pradžių leistų įsivežti iki 49 000 automobilių per metus, o ši riba vėliau turėtų didėti.

    Mainais Pekinas sutiko mažinti muitus kai kurioms Kanados žemės ūkio prekėms, įskaitant rapsus (canola). Tuo metu M. Carney sakė besitikintis, kad tokia tvarka pritrauks Kinijos investicijų į Kanados automobilių pramonę ir sukurs darbo vietų.

    Vis dėlto susitarimas sulaukė kritikos Ontarijuje – provincijoje, kuri laikoma Kanados automobilių gamybos centru. Ontarijo premjeras Doug Ford įspėjo, kad tai gali kelti grėsmę darbo vietoms ir rizikuoti Kanados prieiga prie JAV rinkos.

    Kodėl automobilių sektorius toks jautrus tarifams

    Kanados automobilių sektorius stipriai priklauso nuo tarpvalstybinės gamybos: „didysis Detroito trejetas“ – „Ford“, „General Motors“ ir „Stellantis“ – valdo gamyklas Kanadoje, JAV ir Meksikoje, o detalės neretai sienas kerta kelis kartus, kol automobilis galutinai surenkamas.

    Donaldo Trumpo administracija ne kartą ragino gamintojus perkelti produkciją iš Kanados į JAV, o taikomi tarifai, pasak Kanados pusės, trikdė pramonės veiklą. Kanada neseniai grasino teisminiais veiksmais „Stellantis“ po to, kai bendrovė planuotą „Jeep Compass“ gamybą perkėlė iš Bremptono (Ontarijas) į Ilinojų ir sutiko parduoti sustabdytą Kanados surinkimo gamyklą.

    Anksčiau M. Carney Maniloje taip pat pabrėžė, kad bet koks prekybos susitarimas su Vašingtonu turi palikti Kanadai gyvybingą automobilių pramonę. Jis teigė su D. Trumpu ir aukštais JAV pareigūnais kalbėjęs ilgai, pažanga esą yra, tačiau nesutarimų dar išliko.

  • Kinijoje pirmąkart su įgula pakilo elektrinis keleivinis lėktuvas CE-25A

    Kinijoje pirmąkart su įgula pakilo elektrinis keleivinis lėktuvas CE-25A

    Kinijoje pirmą kartą į orą su įgula pakilo elektrinis keleivinis lėktuvas – tai laikoma reikšmingu žingsniu šalies aviacijos pramonei.

    Kaip skelbia „Euronews“, bandomąjį skrydį šeštadienį atliko valstybinės „Commercial Aircraft Corporation of China“ (COMAC) kuriamas orlaivis.

    Pranešama, kad lėktuvu skrido du pilotai ir inžinierius. Skrydis truko 16 minučių ir 38 sekundes, per tą laiką orlaivis nuskrido apie 60 kilometrų.

    Lėktuvas pakilo ir nusileido Binžou mieste, Šandongo provincijoje Rytų Kinijoje. Skrydį pirmieji aprašė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV ir naujienų agentūra „Xinhua“.

    CE-25A: ką apie jį žinoma

    Orlaivis vadinamas CE-25A – jis kuriamas trumpiems komerciniams skrydžiams tarp miestų. Lėktuvas naudoja elektrinę varos sistemą.

    Skelbiama, kad CE-25A gali gabenti 19 keleivių, o maksimalus kilimo svoris siekia 10 tonų. Kruizinis greitis – iki 300 km per valandą, o maksimalus skrydžio aukštis – 2 400 metrų.

    COMAC nurodė, kad bandomasis skrydis vyko „normaliai“. Lėktuvas Kinijoje sukurtas bendradarbiaujant su akumuliatorių gamintoja „Contemporary Amperex Technology Co. Limited“ (CATL), Šanchajaus Jiao Tong universitetu ir kitais partneriais.

    Kitas žingsnis – sertifikavimas

    Pilotuojamas skrydis – tik vienas iš projekto etapų. Teigiama, kad vasarį šis lėktuvas jau buvo skridęs autonomiškai, o vėliau atliko 19 bandomųjų neskraidinant įgulos skrydžių.

    Gamintojas yra pateikęs paraišką gauti tipo sertifikatą Kinijos civilinės aviacijos administracijai (CAAC), tačiau leidimo pradėti komercinę eksploataciją kol kas nėra gavęs.

  • Šešios mažiau minimos Pirmojo pasaulinio karo dalyvės: nuo Egipto iki Kinijos

    Pirmasis pasaulinis karas dažniausiai siejamas su didžiosiomis valstybėmis Europoje, tačiau konfliktą formavo ir šalys, kurios istorijos vadovėliuose minimos rečiau. Egiptas, Pietų Afrika, Indija, Belgija, Graikija ir Kinija prisidėjo skirtingais būdais – nuo fronto operacijų iki logistikos ir darbo jėgos.

    Kaip rašo „The Collector“, šių valstybių indėlis neretai buvo nulemtas ryšių su Britų imperija, vidaus politinių kovų ar bandymo sustiprinti savo pozicijas tarptautinėje arenoje. Kai kurioms tai tapo postūmiu nepriklausomybei, kitoms – ilgalaikių konfliktų pradžia.

    Nors pagrindinės Pirmojo pasaulinio karo jėgos buvo Antantė ir Centro valstybės, „antraeiliai“ dalyviai darė realią įtaką tiek mūšių eigai, tiek tiekimo grandinėms. Dalis jų kovojo skirtinguose frontuose, kiti teikė strateginę paramą, be kurios karo mašina būtų veikusi lėčiau.

    Įdomiausia tai, kad kai kurioms šalims dalyvavimas kare turėjo pasekmių dar dešimtmečiams į priekį: vienur augo nepriklausomybės judėjimai, kitur gilėjo vidaus susipriešinimas ar stiprėjo regioninės įtampos.

    Egiptas: Sueco kanalas ir kelias į nepriklausomybę

    1914 metais Jungtinei Karalystei paskelbus karą Osmanų imperijai, Egiptas buvo paskelbtas britų protektoratu. Nors šalis nebuvo įpareigota siųsti karių, Egiptas tapo strategiškai svarbia atrama dėl Sueco kanalo – vieno svarbiausių tarptautinės prekybos ir karinio tiekimo kelių.

    1915 metais, vykstant Galipolio kampanijai, Egiptas tapo svarbiu atsitraukimo ir persigrupavimo centru. 1916 metais Egipto ekspedicinės pajėgos apgynė Sueco kanalą nuo jungtinių Osmanų ir Vokietijos pajėgų Romani mūšyje Sinajaus pusiasalyje.

    Po 1918 metų lapkričio 11 dienos paliaubų Egipto pareigūnai bandė išsiderėti nepriklausomybę, tačiau britų atsisakymas paskatino neramumus ir politinę konfrontaciją. Galiausiai 1922 metais Egiptas tapo nepriklausoma karalyste, vadovaujama karaliaus Fuado I.

    Pietų Afrika ir Indija: Britų imperijos resursai kare

    Pietų Afrikos įsitraukimą nulėmė statusas Britų imperijoje: šalis turėjo autonomijos, bet nevaldė savo užsienio politikos. Netrukus po karo pradžios Londonas nurodė Pietų Afrikos pajėgoms užimti Vokietijos ryšių stotis Vokietijos Pietvakarių Afrikoje – nors pirmosios operacijos nebuvo sėkmingos, dalyvavimas nesustojo.

    1915 metais buvo sukurta Pietų Afrikos užjūrio ekspedicinė pajėga, o savanorių skaičius buvo toks didelis, kad įdarbinimo punktuose prireikė minias tramdančių pareigūnų. Vėliau Pietų Afrikos kariai veikė Rytų Afrikoje, rėmė operacijas Egipto ir Palestinos kampanijose, o nedidelė dalis dalyvavo ir Vakarų fronte, įskaitant Somos puolimą.

    Indija į karą įsitraukė ypač plačiai: dar prieš konfliktą ji turėjo vieną didžiausių savanorių kariuomenių, o karo pabaigoje karių skaičius išaugo iki daugiau nei pusės milijono. Indijos ekspedicinės pajėgos buvo siunčiamos į įvairius karo teatrus, tačiau susidūrė su rimtais iššūkiais – nuo artilerijos trūkumo iki kalbos barjerų ir prastų prisitaikymo sąlygų Europoje.

    Nepaisant problemų, Indijos daliniai rėmė britų tikslus: veikė Rytų Afrikoje, dalyvavo Mesopotamijos kampanijos operacijose, prisidėjo prie Sueco kanalo gynybos ir stiprino sąjungininkus Galipolyje. Tekste nurodoma, kad per karą buvo dislokuota daugiau nei 1 mln. Indijos karių, o per 60 000 jų žuvo.

    Belgija, Graikija ir Kinija: nuo Afrikos fronto iki darbo korpusų

    Belgijos neutralitetą buvo garantavusi 1839 metų Londono sutartis, tačiau 1914 metų rugpjūtį Vokietija vis tiek įsiveržė į Belgiją. Nors Belgijos pajėgos buvo smarkiai pranašesnės priešų skaičiumi, jų pasipriešinimas sulėtino vokiečių žygį į Vakarus ir suteikė laiko sąjungininkams pasiruošti pirmajam Marnos mūšiui.

    Nors didžioji Belgijos dalis buvo okupuota, karalius Albertas su kariuomene išlaikė mažą teritoriją, įskaitant Ypresą. Belgijos Kongo „Force Publique“ daliniai vėliau prisidėjo prie kovų Rytų Afrikoje: 1916 metais kartu su britų ir portugalų pajėgomis laimėjo Taboros mūšį dabartinėje Tanzanijoje, o vėliau tęsė puolimą Mahengės kryptimi.

    Graikija ilgą laiką stengėsi išlikti neutrali, tačiau šalį skaldė karaliaus Konstantino I ir premjero Eleftherijo Venizelo pozicijos. Šis konfliktas, vadinamas Nacionaliniu skilimu, nulėmė dviejų konkuruojančių valdžių situaciją ir ilgalaikę politinę įtampą.

    1917 metais, karaliui atsisakius sosto, Graikija formaliai prisijungė prie sąjungininkų. Graikų pajėgos vaidino reikšmingą vaidmenį Makedonijos fronte, o po Skra-di-Legen ir Doirano mūšių 1918 metų rugsėjį kapituliavo Bulgarija.

    Kinija iki 1917 metų nebuvo pagrindinė kariaujanti šalis, tačiau prisidėjo dideliu nekariniu indėliu: išsiuntė daugiau nei 140 000 darbininkų į vadinamąjį darbo korpusą. Jie padėjo britų ir prancūzų pajėgoms atlikti užnugario darbus – statė apkasus, taisė geležinkelius, tiesė kelius ir gabeno tiekimą.

    Tekste pabrėžiama, kad Kinijos motyvacija buvo ir politinė: Respublika tikėjosi tarptautinio pripažinimo, tačiau po karo Versalio sutartimi buvusi Vokietijos kolonija Čingdao Šandongo pusiasalyje buvo perduota Japonijai. Šis nusivylimas prisidėjo prie augančių įtampų regione, kurios vėliau išaugo į naujus konfliktus.

    Pirmojo pasaulinio karo istorija dėl to tampa gerokai platesnė nei vien Vakarų fronto apkasai ar didžiųjų valstybių sprendimai. Net ir šalys, laikytos „antraeilėmis“ dalyvėmis, prisidėjo prie karo baigties – o kartais ir pakeitė savo pačių ateities kursą.

  • Kinijoje aptiktas milžiniškas grybas „D. rex“: užauginamas iki 2,2 kg ir siekia 50 cm

    Pietvakarių Kinijos subtropiniuose ir tropiniuose miškuose mokslininkai aptiko įspūdingo dydžio grybą, galintį užaugti iki pusės metro aukščio ir sverti net 2,2 kilogramo. Naujoji rūšis pavadinta Dianjunus rex, trumpiau – D. rex.

    Apie atradimą skelbia „ZME Science“: tyrėjai teigia, kad tokio masto sporų „vaisiakūnio“ struktūra iki šiol nebuvo užfiksuota Ascomycota (aukšliagrybių) grupei priklausančiuose grybuose. Dėl išskirtinumo mokslininkams teko įsteigti net naują gentį ir šeimą – Dianjunaceae.

    Ne mažiau intriguoja D. rex kilmė: DNR analizė rodo, kad šios linijos evoliucinės šaknys gali siekti maždaug 65 milijonus metų – laikotarpį, kai po masinio išnykimo Žemės ekosistemos atsistatė po dinozaurų eros pabaigos.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokie radiniai primena, kiek dar mažai žinome apie grybų įvairovę – ypač tropiniuose regionuose, kur dauguma organizmo dalies slepiasi po žeme, o matomos struktūros pasirodo tik esant palankioms sąlygoms.

    Kur ir kaip rastas D. rex

    Milžiniškas grybas aptiktas Junanio (Yunnan) provincijoje – regione, garsėjančiame itin turtinga grybų įvairove. D. rex aptiktas vykdant grybų įvairovės tyrimus, o mėginiai rinkti nuo 2024 metų rugpjūčio iki 2025 metų liepos.

    Grybas fiksuotas tropiniuose ir subtropiniuose miškuose netoli Kunmingo, Sipsuangbanos (Xishuangbanna) ir Čusjongo (Chuxiong). Nurodoma, kad jis auga iš požeminių struktūrų ir aplinkinio dirvožemio, dažnai šalia neseniai nudžiūvusių ar yrant pradėjusių medžių.

    Išvaizda kinta augant: jauni egzemplioriai dažniau būna apvalesnės, „gumbą“ primenančios formos, o subrendę suformuoja mėsingas, pirštus primenančias atšakas. Paviršius iš pradžių balkšvas, vėliau pamažu gelsta.

    Vaisiakūniai (mokslinėje literatūroje vadinami stromomis) dažniausiai siekia 20–50 centimetrų. Dauguma surinktų egzempliorių svėrė apie 250–600 gramų, tačiau didžiausias – 2,2 kilogramo.

    Kodėl šis grybas toks išskirtinis

    Ascomycota grupei priskiriama maždaug 65 000 žinomų grybų rūšių – tarp jų ir briedžiukai, triufeliai, mielės. Tyrėjų teigimu, D. rex reprodukcinės struktūros yra didžiausios, iki šiol dokumentuotos šioje grupėje, todėl atradimas reikšmingai praplečia supratimą apie galimus grybų kūno dydžius.

    Vien matmenų neužteko: mokslininkai turėjo įsitikinti, kad tai nėra neįprastai didelis jau žinomos rūšies atstovas. Tam buvo derinami išsamūs morfologiniai tyrimai (reprodukcinės struktūros, sporos, mikroskopiniai požymiai) ir genetinė analizė.

    DNR tyrimuose analizuotos keturios genetinės sritys (ITS, LSU, RPB2 ir TUB2), kurios padeda nustatyti evoliucinius ryšius. Sekos lygintos su 202 grybų linijų genetiniais duomenimis – naujieji pavyzdžiai nuosekliai pateko į atskirą šaką Xylariales eilėje.

    Siekiant galutinai patvirtinti išskirtinumą, buvo sekvenuoti trijų egzempliorių genomai ir palyginta daugiau nei 300 konservuotų genų su 66 grybų pavyzdžiais. Rezultatas – patvirtinta, kad organizmas vertas atskiros genties ir šeimos, pavadintos Dianjunaceae.

    Kas žinoma apie kilmę ir augimo priežastis

    Remdamiesi genetiniais palyginimais ir evoliucinėmis laiko skalėmis, tyrėjai įvertino, kad Dianjunaceae galėjo atsiskirti maždaug prieš 65 milijonus metų, o galimas intervalas – 50–80 milijonų metų. Tai sutampa su ankstyvuoju paleocenu – laikotarpiu po Kreidos ir paleogeno ribos masinio išnykimo.

    Mokslininkai kelia prielaidą, kad po katastrofos miškuose galėjo staiga padaugėti negyvos augalinės medžiagos. Tokios sąlygos medieną skaidantiems ar su medžiais susijusiems grybams galėjo suteikti naujų ekologinių galimybių.

    Kodėl pats D. rex užaugina tokius milžiniškus vaisiakūnius, dar nėra aišku. Viena hipotezė – aukštesnis „stiebas“ gali padėti sporoms lengviau ištrūkti iš tankios miško paklotės ir pasklisti plačiau, o tai suteiktų reprodukcinį pranašumą.

    Kita įžvalga ateina iš genomo: tyrėjai nustatė, kad D. rex turi gerokai mažiau angliavandenius skaidančių fermentų (CAZymes) nei daugelis giminingų medieną ardančių rūšių, taip pat labai nedaug pektino liazių. Šis profilis paremia darbinę hipotezę, kad grybas galėtų kurį laiką gyventi medžio viduje jam akivaizdžiai nekenkdamas, o šeimininkui žuvus pereiti prie skaidytojo (saprotrofinio) gyvenimo būdo.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Frontiers in Fungal Biology“.

  • Turkija su Kinija pasirašė preliminarų 15 mlrd. dolerių susitarimą dėl saulės ir vėjo projektų

    Turkija su Kinija pasirašė preliminarų 15 mlrd. dolerių susitarimą dėl saulės ir vėjo projektų

    Turkija pasirašė preliminarų susitarimą su Kinija, kuriuo siekiama pritraukti apie 15 mlrd. JAV dolerių investicijų į saulės ir vėjo energetikos projektus.

    Apie tai lapkričio 12 dieną paskelbė šalies energetikos ministras, o susitarimas buvo pasirašytas COP31 JT klimato viršūnių susitikime Antalijoje, praneša „Euronews“.

    Planuojama saulės ir vėjo jėgainių parkų bendra galia – 7 gigavatai. Taip pat numatyti energijos kaupimo sprendimai ir elektros tinklo modernizavimas.

    Vis dėlto kol kas nepateikta nei projektų įgyvendinimo laiko grafiko, nei aiškių detalių, kaip konkrečiai būtų finansuojami planuojami darbai.

    Kokie darbai numatyti susitarime

    Turkijos energetikos ministro Alparsano Bayraktaro teigimu, bendradarbiavimas apimtų ne tik investicijas, bet ir technologijų dalijimąsi. Tai turėtų padėti Turkijoje plėtoti vėjo turbinų įrangos gamybą.

    Susitarimas pasirašytas po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano ir Kinijos viceprezidento Han Zhengo derybų, vykusių lapkričio 11 dieną tame pačiame klimato viršūnių susitikime.

    Kinijos viceprezidentas, remiantis Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ informacija, teigė, kad Pekinas yra pasirengęs skatinti daugiau Kinijos įmonių investuoti Turkijoje, o atsinaujinančią energetiką įvardijo kaip vieną svarbiausių sričių.

    Turkijos tikslas – spartus galios augimas iki 2040 metų

    Turkijos energetikos ministerijos duomenimis, rugsėjo pabaigoje šalis turėjo apie 43,8 gigavato saulės ir vėjo elektrinių galios. Tai sudarė kiek daugiau nei trečdalį visos šalies elektros gamybos pajėgumų.

    Pagal naują nacionalinę energetikos strategiją Turkija siekia iki 2040 metų saulės ir vėjo pajėgumus padidinti iki 175 gigavatų. Plane numatoma ir platesnė energetikos transformacija – didesnė dalis energijos vartojimo turėtų persikelti nuo naftos bei dujų prie elektros.

    Ministras A. Bayraktaras klimato susitikime lapkričio 10 dieną yra sakęs, kad iki 2040 metų Turkijos energetikos pertvarkai gali reikėti apie 300 mlrd. JAV dolerių investicijų. Pasak jo, tam būtinos tarptautinės partnerystės ir investuotojams nuspėjamos sąlygos.

  • Kinija didina skrydžių limitus su Uzbekistanu ir Kazachstanu: daugiau reisų ir naujų krypčių

    Kinija didina skrydžių limitus su Uzbekistanu ir Kazachstanu: daugiau reisų ir naujų krypčių

    Kinija susitarė padidinti leistiną savaitinių skrydžių skaičių su Uzbekistanu ir Kazachstanu, o tai turėtų atverti daugiau galimybių tiek verslo, tiek turistinėms kelionėms regione.

    Be to, atskiras Uzbekistano ir Kazachstano susitarimas numato daugiau reisų tarp didžiausių šių šalių miestų ir kitomis kryptimis. Apie naujus sprendimus praneša „Euronews“.

    Susitarimai pasiekti Taškente vykusiame trečiajame Centrinės Azijos ir Kinijos (C5+1) civilinės aviacijos bendradarbiavimo darbo grupės susitikime.

    Nors avialinijos jau mato erdvės plėstis, rinkoje išlieka ir praktinių kliūčių – dalyviai atvirai kalba apie augančias degalų bei oro uostų rinkliavų sąnaudas.

    Skrydžių limitai didinami abiem kryptimis

    Uzbekistanas ir Kinija sutarė pakelti savaitinių skrydžių tarp šalių limitą nuo 100 iki 114.

    Kazachstanas su Kinija pasiekė atskirą susitarimą: leidžiamas savaitinių skrydžių dažnis didinamas nuo 150 iki 180.

    Kartu Kazachstanas išplėtė miestų, į kuriuos vežėjai gali skraidyti, sąrašą – į jį įtraukti Čengdu ir Kašgaras.

    „Oro šilko kelias“ ir ambicijos tapti persėdimo centru

    Naujausi susitarimai siejami su „Oro šilko kelio“ iniciatyva, kurios tikslas – atverti naujus maršrutus ir supaprastinti tarpvalstybinį avialinijų darbą.

    Dar 2024 metų sausį Uzbekistano transporto ministerija ir Kinijos civilinės aviacijos administracija pasirašė susitarimą dėl bendro šios iniciatyvos vystymo.

    Uzbekistanas taip pat išsakė siekį, kad keliautojai iš Kinijos ir kaimyninių Centrinės Azijos šalių, skrendantys į Europą, galėtų patogiai persėsti šalies oro uostuose.

    Prie iniciatyvos 2024 metais prisijungė ir Kirgizija, o 2026 metų balandį Kinijos „Chengdu Airlines“ pradėjo kartą per savaitę vykdomą tiesioginį reisą tarp Kašgaro ir Ošo, naudodama Kinijoje pagamintą C909 lėktuvą.

    Daugiau skrydžių ir pačioje Centrinėje Azijoje

    Taškente pasiekti susitarimai apėmė ir skrydžius tarp pačių Centrinės Azijos valstybių.

    Uzbekistanas ir Kazachstanas sutarė padidinti leidžiamų savaitinių skrydžių skaičių tarp Taškento ir Almato bei Taškento ir Astanos – nuo 42 iki 60 kiekvienu maršrutu.

    Kitose kryptyse tarp abiejų šalių limitas didinamas nuo 14 iki 20 skrydžių per savaitę. Kazachstano civilinės aviacijos komiteto vertinimu, šie pokyčiai turėtų padėti atliepti augančią kelionių paklausą.

    Tuo metu „Vietjet Qazaqstan“ primena, kad regionui svarbios ne tik didžiosios kryptys: įmonė jau yra pradėjusi tiesioginius skrydžius iš Astanos į Biškeką ir Samarkandą bei didinusi jų dažnį, o ateityje mato potencialą ir mažesniuose miestuose.

    Vis dėlto planuojant naujus maršrutus pabrėžiama, kad būtina vertinti kaštus ir paklausą: degalų brangimas bei oro uostų mokesčiai didina regioninių skrydžių savikainą, o mažesniems miestams reguliariems tarptautiniams reisams reikia pakankamo keleivių srauto ir ekonominio aktyvumo.

  • Anglies kaina Europoje smuko iki 130 dolerių už toną – ji apie 47 proc. pigesnė už dujas

    Europoje anglies kainos pastaruoju metu mažėja, tačiau kuras išlieka konkurencingas – anglis, perskaičiavus į energijos vienetą ir įvertinus CO2 emisijų kaštus, yra apie 47 proc. pigesnė už gamtines dujas.

    Kaip skelbia Lenkijos portalas WNP, šiuo metu energetinė anglis Europoje kainuoja maždaug 130 JAV dolerių už toną. Tai ją paverčia patrauklia alternatyva tada, kai dujų kainos išlieka aukštesnės.

    Rinką veikia geopolitika ir žaliavų pasiūla: pasikeitus investuotojų lūkesčiams dėl konflikto su Iranu, per savaitę krito naftos ir dujų kainos, o tai atsiliepė ir anglies segmentui.

    Kita svarbi kryptis – Kinija: jei šalyje didės anglies gavyba, importo poreikis gali mažėti, o tai darytų papildomą spaudimą kainoms tarptautinėje rinkoje.

    Anglis išlieka konkurencinga

    Anot analitiko Jakubo Szkopekto („Erste Securities Polska“), energetinės anglies kainos smuko kartu su visu energijos žaliavų „krepšeliu“. Jis pabrėžia, kad net ir įskaičiavus emisijų sąnaudas anglis šiuo metu išlieka reikšmingai pigesnė už dujas.

    Tokio kainų skirtumo išlikimas, vertinama, galėtų palaikyti santykinai stiprią paklausą iš energetikos sektoriaus. Tuo pat metu rizika angliai – tolesnis dujų pigimas, jei derybos su Iranu atneštų proveržį.

    Europoje stebimas ir dujų atsargų klausimas: nurodoma, kad dujų saugyklų užpildymas siekia apie 73 proc., o rinkos komentaruose išskiriamas santykinai žemesnis lygis Vokietijoje – mažiau nei 60 proc.

    Kinijos sprendimai gali daryti spaudimą kainoms

    Iš pasaulinės perspektyvos reikšmingas veiksnys – Kinijos gavybos politika. Minima, kad Shanxi provincijos valdžia, kuri atstovauja vienam svarbiausių gavybos regionų, ragina atnaujinti kasyklų darbą ir didinti gamybą.

    Jeigu pasiūla Kinijoje augs, šaliai gali reikėti mažiau importo, o tai reikštų didesnį spaudimą kainoms jūrinėje (tarptautinėje) prekyboje.

    Koksuojamosios anglies rinkoje – atskira dinamika

    Koksuojamosios anglies, naudojamos plieno gamybai, kainos taip pat smuko – australietiškos žaliavos kaina nurodoma apie 255–259 JAV dolerius už toną. Kartu fiksuotas ir Australijos eksporto sumažėjimas spalį, nors metinis eksportas vis dar didesnis nei prieš metus.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į besikeičiančią pirkėjų struktūrą: vis daugiau australietiškos koksuojamosios anglies nuperka Kinija, o mažiau – Indija ir Pietų Korėja.

    Artimiausiomis savaitėmis anglies kainų kryptį, vertinama, labiausiai lems derybų su Iranu eiga, dujų kainos Europoje, dujų atsargų dinamika ir Kinijos gavybos didėjimo mastas.

  • Kinijos prekybos perteklius perkopė 1 trln. dolerių: eksportą stumia DI produktų bumas

    Kinijos prekybos perteklius perkopė 1 trln. dolerių: eksportą stumia DI produktų bumas

    Kinijos prekybos perteklius spalį perkopė 1 trilijoną JAV dolerių – šią ribą šalis pasiekė anksčiau nei pernai, rodo oficialūs duomenys.

    Kaip praneša „Euronews“, pastaraisiais mėnesiais Kinijos eksportas sparčiai augo, o vienas pagrindinių variklių – pasaulyje išaugusi paklausa su dirbtiniu intelektu siejamai produkcijai.

    Kalbama apie DI rinkai reikalingus komponentus ir įrangą: kompiuterių lustus, duomenų centrų serverius bei tinklo infrastruktūros sprendimus. Dėl šios paklausos Kinijos eksportuotojai tapo svarbiausia šalies ekonomikos atrama.

    Tuo pat metu vidaus ekonominį aktyvumą Kinijoje slegia užsitęsusios problemos nekilnojamojo turto sektoriuje, todėl eksporto suaktyvėjimas Pekinui yra reikšminga ekonominė paspirtis.

    Spalio skaičiai: šoktelėjo ir eksportas, ir importas

    Kinijos Muitinės generalinės administracijos duomenimis, eksportas praėjusį mėnesį per metus padidėjo 35,2 proc. ir siekė 412,3 mlrd. JAV dolerių.

    Importas per tą patį laikotarpį išaugo 41,6 proc. iki 307,1 mlrd. JAV dolerių. Šie tempai atspindi išaugusį prekybos mastą abiem kryptimis.

    Suskaičiavus pirmuosius 10 šių metų mėnesių, Kinijos prekybos perteklius pasiekė 1,04 trln. JAV dolerių.

    Ekonomistas Zhiwei Zhangas, vadovaujantis „Pinpoint Asset Management“, teigė, kad šiemet eksportuotojai buvo pagrindinė Kinijos ekonomikos varomoji jėga ir, jo vertinimu, artimiausiu metu tendencija turėtų išlikti panaši.

    Augimas kelia įtampą su partneriais

    Nors eksportas padeda siekti ekonominių tikslų, jis didina įtampą su kai kuriais prekybos partneriais, kurie baiminasi, kad pigesnių kiniškų prekių srautai išstumia vietos gamintojus.

    Kinijos eksportas į Jungtines Valstijas spalį, oficialių duomenų teigimu, išaugo 32,9 proc.

    Šie skaičiai paskelbti prieš numatomą Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą APEC viršūnių susitikime, kuris kitą savaitę vyks Kinijoje, Šendžene.

    Tuo metu prekybinė įtampa tarp Pekino ir Europos Sąjungos taip pat stiprėja. Duomenys rodo, kad Kinijos perteklius prekyboje su 27 ES šalių bloku sausio–spalio laikotarpiu išaugo iki 310,7 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 241,6 mlrd. tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Praėjusį mėnesį Pekine vykusios ES prekybos komisaro Marošo Šefčovičiaus ir Kinijos prekybos ministro Wang Wentao derybos baigėsi susitarimu riboti hibridinių automobilių eksportą į Europą.

    Analitikų vertinimu, Kinija šiemet ypač remiasi eksportu siekdama oficialaus 4,5–5,0 proc. ekonomikos augimo tikslo – žemiausio per kelis dešimtmečius.

    Vidaus vartojimas šalyje jau kelerius metus išlieka vangus, o naujausi duomenys rodo, kad infliacija vis dar gerokai atsilieka nuo maždaug 2 proc. oficialaus tikslo.