Tag: Kinija

  • ES smogė Kinijai per tiekimo grandines: naujas įrankis gali brangiai kainuoti verslui

    ES smogė Kinijai per tiekimo grandines: naujas įrankis gali brangiai kainuoti verslui

    Bruselis ruošia naują priemonę

    Europos Komisija gruodžio pradžioje ketina pristatyti naują instrumentą, kuris skatintų įmones diversifikuoti tiekėjus ir mažinti strateginę priklausomybę nuo vienos šalies. Priemonė planuojama prieš pat ES vadovų susitikimą, kuriame bus aptariamas ekonominis saugumas.

    Nors dokumentuose Kinija tiesiogiai neminima, Briuselyje signalai aiškūs: instrumentas nukreiptas į riziką, kai tiekimas gali būti panaudotas kaip politinio spaudimo priemonė. Europos verslui tai reikštų pareigą kritiškiau vertinti tiekimo grandines ir geopolitines grėsmes.

    Kas laikoma rizika Europai?

    Komisija konsultacijose su verslu pabrėžė, kad dėmesys bus skiriamas atvejams, kai itin didelė priklausomybė nuo vienos tiekėjos valstybės kelia grėsmę tiekimo patikimumui, o kartu ir ES ekonominiam saugumui. Tokie sutrikimai ypač skausmingi sektoriams, kuriuose alternatyvų greitai rasti neįmanoma.

    Diskusijas kursto pastarųjų metų patirtys, kai dėl geopolitinių konfliktų išryškėjo kritinių žaliavų, lustų ir kitų komponentų pažeidžiamumas. Retieji žemės elementai, būtini žaliajai energetikai, gynybai ir skaitmenizacijai, laikomi vienu jautriausių taškų, nes jų gavyba ir perdirbimas pasaulyje yra stipriai koncentruoti.

    Kodėl verslas baiminasi kainų?

    Įmonės įspėja, kad priverstinis tiekėjų keitimas ar diversifikavimas dažnai didina savikainą, nes esami tiekėjai pasirenkami pagal kainos ir kokybės santykį. Verslo atstovai taip pat kelia klausimą, ar visos priklausomybės turėtų būti automatiškai laikomos problema.

    „Bendrovės jau dabar maksimaliai siekia efektyvios kaštų struktūros, o tiekėjus renkasi todėl, kad jų pasiūlymai geriausi pagal kainą ir našumą“, – sakė „BusinessEurope“ generalinės direktorės pavaduotoja Luisa Santos.

    Kita verslo baimė susijusi su tuo, kad kai kurioms prekėms realių alternatyvų tiesiog nėra. Kritinių žaliavų rinkose, ypač retųjų žemių, diversifikavimas trumpuoju laikotarpiu gali būti labiau teorinis tikslas, jei nauji gavybos ir perdirbimo pajėgumai nespės atsirasti.

    Komisaro žinutė: atsparumas turi kainą

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius viešai akcentavo, kad pramonė bus pirmoje linijoje, o verslo modeliuose turės atsirasti atsparumo kaina. Kitaip tariant, geopolitinė rizika ES institucijų akimis tampa tokia pat svarbi kaip valiutų svyravimai ar žaliavų kainų šuoliai.

    „Ekonominis saugumas yra bendra atsakomybė, o pramonė stovi pirmoje linijoje. Mes turime ją paremti, bet pramonė taip pat turi atlikti savo dalį“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Komisaras taip pat pabrėžė, kad tai reikš greitesnį ir strategišką diversifikavimą bei geopolitinių rizikų integravimą į kasdienius sprendimus. Tokia kryptis dera su platesne ES ekonominio saugumo politika, kuri apima investicijų patikrą, eksporto kontrolę ir kritinių technologijų apsaugą.

    Du scenarijai: nuo siauro iki plataus

    Kol kas neaišku, kuriems sektoriams instrumentas bus taikomas ir pagal kokius kriterijus. Ekspertai svarsto, kad švelnesnis variantas galėtų apsiriboti keliomis jautriausiomis sritimis, panašiai kaip energetikoje buvo skatinama mažinti priklausomybę nuo rusiškų išteklių.

    Griežtesnis, platesnės apimties variantas galėtų numatyti taisyklę, kad per didelis tam tikro produkto pirkimas iš vieno šaltinio būtų apmokestinamas tarifais. Tai sukurtų finansinį stimulą ieškoti kitų tiekėjų, bet kartu keltų kainas ir galėtų paliesti žaliąsias technologijas, gynybos pramonę bei skaitmeninę ekonomiką vienu metu.

    Tokia priemonė būtų kompromisas tarp rinkos logikos ir politinio tikslo mažinti pažeidžiamumą. Verslui tai reikštų daugiau planavimo, didesnes atsargas, daugiau tiekėjų auditų ir spartesnį gamybos perkėlimą ar tiekimo grandinių pertvarką, ypač ten, kur vienos šalies dominavimas tapo sistemine rizika.

  • „Volkswagen“ skelbia 5,8 mlrd. eurų nuostolį: kinų spaudimas verčia imtis drastiškų sprendimų

    „Volkswagen“ skelbia 5,8 mlrd. eurų nuostolį: kinų spaudimas verčia imtis drastiškų sprendimų

    Nuostoliai išaugo keliskart

    Didžiausias Europoje automobilių gamintojas „Volkswagen“ pranešė, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį patyrė 5,8 mlrd. eurų nuostolį. Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu nuostolis siekė 1,1 mlrd. eurų.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad ketvirčio pardavimai smuko 6,3 proc. iki 75,3 mlrd. eurų. Rezultatus spaudė silpnesnė paklausa ir kainų konkurencija, ypač didžiausioje pasaulio automobilių rinkoje Kinijoje.

    Kinijos rinkoje – ypač aštri kova

    „Volkswagen“ ir kiti Europos gamintojai pastaraisiais metais susiduria su sparčiai augančiais Kinijos konkurentais, kurie agresyviai konkuruoja elektromobilių segmente. Rinkos dalį mažina ne tik kainodara, bet ir greitesnis naujų modelių ciklas bei pažangesnė programinė įranga automobiliuose.

    Gamintojams papildomą spaudimą kelia brangus perėjimas prie elektromobilių: reikalingos investicijos į baterijų tiekimo grandines, platformas ir gamyklų pertvarką. Tuo pat metu tradicinių modelių paklausa daugelyje rinkų svyruoja, o maržos mažėja.

    Planuojami dideli taupymo žingsniai

    Dešimties prekių ženklų grupė, kuriai priklauso „Audi“, „Seat“ ir „Skoda“, anksčiau perspėjo apie maždaug 10 mlrd. eurų metinio pelno smūgį. Pasak bendrovės, reikšmingą įtaką tam daro ir jos turimos „Porsche“ akcijų vertės pokyčiai, o „Porsche“ taip pat susiduria su iššūkiais Kinijoje.

    „Volkswagen“ planuoja iki 2030 metų visoje grupėje sumažinti apie 120 000 darbo vietų, siekdama mažinti sąnaudas. Bendrovė nurodė, kad restruktūrizavimas gali kainuoti apie 31 mlrd. eurų.

    „Svarbiausia dabar yra greitas ir nuoseklus įgyvendinimas. Negalime prarasti nė minutės ir turime veikti greitai bei ryžtingai“, – sakė bendrovės finansų vadovas Arno Antlitz.

    Analitikų vertinimu, „Volkswagen“ artimiausiais ketvirčiais teks spręsti dvi užduotis vienu metu: atkurti pelningumą tradicinių modelių linijoje ir pagreitinti konkurencingų elektromobilių bei programinės įrangos plėtrą. Rinkoje vis dažniau akcentuojama, kad kova vyksta ne tik dėl gamybos masto, bet ir dėl technologijų, kurios lemia vairuotojų patirtį ir automobilių atnaujinimus.

  • ES europarlamentarai Pekine įspėjo: Kinijos pigus eksportas smaugia Europą – ruošiamas atsakas

    ES europarlamentarai Pekine įspėjo: Kinijos pigus eksportas smaugia Europą – ruošiamas atsakas

    Europos Parlamento narių delegacija vizito Pekine metu paragino Kiniją riboti pigaus eksporto srautus į Europos Sąjungą ir persvarstyti ekonomikos modelį, paremtą sparčiu pardavimų į užsienį augimu. Pasak europarlamentarų, toks modelis ES tampa vis sunkiau pakeliamas dėl poveikio darbo vietoms ir pramonės konkurencingumui.

    Į Kiniją vyko 12 Europos Parlamento narių, o pagrindinė žinutė Kinijos pareigūnams buvo aiški: po neseniai pasiekto susitarimo dėl kiniškų hibridinių automobilių importo reikia analogiškų sprendimų ir kituose sektoriuose. Briuselis siekia, kad prekybos santykiai būtų labiau subalansuoti, o konkurencija vyktų vienodomis sąlygomis.

    Europos Sąjungos prekybos deficitas su Kinija, europarlamentarų teigimu, pasiekė rekordinius 360 milijardų eurų ir toliau didėja. ES institucijos akcentuoja, kad dalis kiniškos produkcijos į Europą patenka itin konkurencingomis kainomis, o tai didina spaudimą Europos gamintojams ir jų tiekimo grandinėms.

    Susitarimas dėl hibridų – tik pradžia

    Pagal spalį pasiektą susitarimą ES turėtų taikyti šaliai specifines kvotas, kurios leistų per metus į ES rinką įvežti iki 350 000 Kinijoje pagamintų hibridinių automobilių. Numatyta, kad toks režimas galiotų ketverius metus, o metinis koregavimas būtų 6 proc., siekiant amortizuoti staigius importo šuolius.

    Vis dėlto europarlamentarai pabrėžia, kad vien automobilių sektoriaus sureguliavimas esminio prekybos disbalanso neišspręs. Dėl to keliami lūkesčiai, kad panašūs instrumentai gali būti taikomi ir kitoms pramonės šakoms, kuriose Europos įmonės jaučia augantį spaudimą.

    Įvardytos rizikos darbo vietoms

    Vokietijos socialistų europarlamentaras Berndas Lange, vadovaujantis Europos Parlamento prekybos komitetui, po susitikimų Pekine teigė, kad susitarimas dėl hibridų yra atspirties taškas siekiant sąžiningesnės prekybos. Pasak jo, ES aiškiai signalizavo, kad tikisi tokio pat požiūrio ir kituose sektoriuose.

    „Susitarimas dėl hibridinių automobilių importo yra geras atspirties taškas stabilizuojant sąžiningą prekybą ir kuriant naudą žmonėms, tačiau tikimės, kad ateityje tuo pačiu keliu eis ir daugiau sektorių“, – sakė Berndas Lange.

    Prancūzijos liberalų europarlamentaras Pascalis Canfinas, Europos Parlamento nuolatinis pranešėjas prekybos santykių su Kinija klausimais, taip pat akcentavo, kad dabartinė dinamika kelia struktūrinių grėsmių. Jo teigimu, ES siekia aiškesnių įsipareigojimų, kurie sumažintų pramonės išstūmimo ir darbo vietų praradimo riziką.

    „Kinijos eksporto modelis Europos Sąjungai tiesiog nėra tvarus“, – sakė Pascalis Canfinas.

    ES ruošia ir politinius svertus

    ES institucijos pripažįsta, kad tradicinės prekybos priemonės ne visada spėja su rinkos pokyčiais, todėl didėja politinio lygmens sprendimų svarba. Europos Komisijai duotas politinis mandatas svarstyti vienašales kvotas ir tarifus chemijos bei pramonės įrangos importui, kai kurių valstybių vertinimu, labiausiai pažeidžiamose srityse.

    Kartu tęsiamos derybos su Kinija, kurios, pagal dabartines gaires, turėtų vykti bent iki 2027 metų kovo, kai ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius planuoja susitikti su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao. ES taip pat toliau remiasi tikslinėmis, produktas po produkto vykdomomis priemonėmis, tačiau dalis valstybių narių tai laiko nepakankamu atsaku į plataus masto konkurencinį spaudimą.

    Po susitikimo su 27 ES prekybos ministrais Marošas Šefčovičius akcentavo, kad lyderiai nerimauja dėl galimų didelių darbo vietų praradimų. Jo teigimu, vien ekonominių argumentų nebeužtenka, todėl sprendimai vis labiau įgauna geopolitinį ir pramonės politikos matmenį.

    „Turime veikti ne tik tradicinėmis prekybos priemonėmis, bet ir taikyti aiškiai politinį požiūrį“, – sakė Marošas Šefčovičius.

  • JAV ir Kinija dalijasi DI pasaulį: Europa skuba kurti trečią kelią, bet kliūčių daug

    JAV ir Kinija dalijasi DI pasaulį: Europa skuba kurti trečią kelią, bet kliūčių daug

    JAV ir Kinijai telkiant aplink save atskirus dirbtinio intelekto (DI) technologijų ir tiekimo grandinių blokus, Europos Sąjunga vis dažniau atsiduria spaudimo taške. Europos sostinėse stiprėja suvokimas, kad priklausomybė nuo užsienio lustų, debesijos ir pažangiausių DI modelių tampa ne tik ekonomine, bet ir nacionalinio saugumo rizika.

    Ekspertai įspėja, kad galimybės laisvai rinktis tarp JAV ir Kinijos technologinių ekosistemų gali siaurėti. Kuo labiau DI siejamas su gynyba, kritine infrastruktūra ir duomenų valdymu, tuo daugiau sprendimų gali būti grindžiama geopolitine lojalumo logika, o ne vien kaina ar našumu.

    Europa ieško technologinio suvereniteto

    Europos Komisija pastaraisiais metais vis aktyviau kalba apie technologinį suverenitetą, akcentuodama, kad vien turėti vietinį DI modelį nepakanka. Norint konkuruoti, būtina turėti skaičiavimo galios bazę, duomenų centrų infrastruktūrą, prieigą prie pažangių lustų ir tvirtą tiekimo grandinę.

    Vienu iš kertinių instrumentų laikomas ES Lustų aktas, kuriuo siekiama didinti puslaidininkių gamybą Europoje ir mažinti priklausomybę nuo Azijos gamintojų. Valstybės pagalbos schemos ir naujos gamyklos turėtų sustiprinti žemyno pozicijas, tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad iki realaus proveržio prireiks laiko, specialistų ir stabilios energijos pasiūlos.

    Europa turi ir ryškių pranašumų puslaidininkių grandinėje, ypač aukštos pridėtinės vertės įrangos bei medžiagų segmentuose. Vis dėlto didžiausias iššūkis išlieka pažangiausių DI sistemų kūrimas ir jų mastelio didinimas, kai konkurentai gali remtis milžiniškomis investicijomis, duomenų masyvais ir globaliomis platformomis.

    Priklausomybė nuo modelių, debesijos ir žaliavų

    Šiuo metu pažangiausių universalių DI modelių rinkoje dominuoja JAV ir Kinijos laboratorijos, o Europa neturi aiškiai lygiaverčio, pasauliniu mastu dominuojančio sprendimo. Prancūzijos „Mistral“ įvardijama kaip vienas ryškiausių Europos bandymų kurti konkurencingus modelius, tačiau atotrūkis nuo lyderių išlieka jautrus.

    Kartu svarbi ir infrastruktūros pusė: DI plėtrą riboja duomenų centrų pajėgumai, energijos kainos bei elektros tinklų pritaikymas dideliems skaičiavimo klasteriams. Dėl to ES vis dažniau kalba apie duomenų centrų integravimą į energetikos sistemą ir efektyvumo didinimą, kad DI augimas netaptų nepakeliama našta elektros rinkai.

    Ne mažiau reikšminga žaliavų dimensija. Retųjų žemių elementai, magnetai ir kiti komponentai būtini tiek lustams, tiek serverių įrangai, o Europoje ilgą laiką vyravo priklausomybė nuo importo, ypač iš Kinijos. Tai didina kainų, tiekimo sutrikimų ir politinio spaudimo riziką, ypač kai DI infrastruktūra tampa strateginiu prioritetu.

    Taisyklės kaip Europos svertas

    Siekiant stiprinti įtaką, Europa bando veikti kaip globalus DI taisyklių formuotojas. ES DI aktas nustato rizikos lygių sistemą, pagal kurią griežčiausi reikalavimai taikomi didžiausios rizikos sprendimams, o tam tikros praktikos draudžiamos.

    Tačiau verslo bendruomenė perspėja, kad pernelyg griežtas reguliavimas gali slopinti inovacijas tuo metu, kai Europa mėgina vytis lyderius. Dėl to politinė darbotvarkė vis dažniau sukasi apie balansą: kaip vienu metu užtikrinti saugumą, skaidrumą ir konkurencingumą, neprarandant greičio globaliose lenktynėse.

    Didėjant įtampai tarp JAV ir Kinijos, vis daugiau valstybių bando laviruoti ir pasinaudoti abiem ekosistemomis, derėdamosi dėl investicijų, lustų, duomenų centrų projektų ar prieigos prie modelių. Tačiau ilgainiui pasirinkimus gali nulemti ne technologijų patrauklumas, o tai, kas kontroliuoja infrastruktūrą, standartus ir kritinius tiekimo kanalus.

  • Kinija uždraudė komercinę žvejybą Jangdzėje: per trejus metus žuvų biomasė šoktelėjo

    Kinija prieš kelerius metus įvedė griežtą komercinės žvejybos draudimą Jangdzės upės baseine, siekdama sustabdyti ilgai trukusį žuvų išteklių nykimą. Mokslininkų vertinimu, per pirmuosius trejus draudimo metus upėje užfiksuotas ryškus žuvų populiacijų atsigavimas.

    Jangdzė, ilgiausia Azijos upė, dešimtmečius patyrė perteklinę žvejybą, taršą, intensyvią išteklių gavybą ir didelį hidrotechnikos statinių spaudimą. Dėl to daugelio rūšių gausa krito, o dalis anksčiau upėje gyvenusių žuvų rūšių buvo prarastos.

    Draudimas buvo pradėtas taikyti 2021 metais ir numatytas dešimčiai metų, o jo įgyvendinimas pareikalavo didelių valstybės išteklių. Skelbiama, kad programa kainavo apie 2,6 mlrd. eurų, buvo išimta iš eksploatacijos apie 111 000 žvejybos laivų, o daugiau kaip 231 000 žmonių, pragyvenusių iš žvejybos, teko persikvalifikuoti.

    Kinijos mokslų akademijos tyrėjai lygino žuvų populiacijų būklę 57 upės vietose iki draudimo ir per pirmuosius trejus jo metus. Rezultatai parodė, kad didesnių žuvų rūšių bendra biomasė išaugo daugiau kaip 232 proc., o rūšinė įvairovė padidėjo maždaug 13 proc.

    Pasak tyrėjų, atsigavimo ženklų fiksuota ir tarp retų rūšių, tačiau ilgalaikės grėsmės niekur nedingo. Tarp svarbiausių iššūkių minimos užtvankos, kurios tebetrukdo žuvims pasiekti nerštavietes, taip pat buveinių kokybės blogėjimas kai kuriose baseino vietose.

    Tyrime pažymima, kad teigiami pokyčiai siejami ir su Jangdzės bekiaule jūrų kiaule, kuri laikoma vieninteliu gėlavandeniu jūrų kiaulių tipu pasaulyje. Mokslininkų vertinimu, jos populiacija padidėjo nuo 445 individų 2017 metais iki 595 individų 2022 metais.

    „Išliekame atsargiai optimistiški, kad šis trumpalaikis biologinės įvairovės atsigavimas gali tapti ilgalaikis“, – teigė tyrimo autoriai.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad progresą galima greitai prarasti, jei pramoninė žvejyba būtų atnaujinta arba jei toliau blogėtų upės ekosistemų būklė. Dėl to mokslininkai ragina tęsti ilgalaikę stebėseną ir paraleliai spręsti taršos, buveinių fragmentacijos bei migracijos barjerų problemas.

  • Kinijos mokslininkai ėmėsi klonuoti jakus: gimė 10 jauniklių, tikslas – daugiau nei 100 iki 2028 metų

    Kinijos mokslininkai ėmėsi klonuoti jakus: gimė 10 jauniklių, tikslas – daugiau nei 100 iki 2028 metų

    Kinijos mokslininkai pranešė pasiekę proveržį jakų veisime: per kovo ir balandžio sandūrą gimė dešimt klonuotų jauniklių, o visi veršeliai sėkmingai išnešioti iki galo ir atsivesti natūraliu būdu. Tyrėjai tikina, kad tai jau ne pavienis bandymas, o metodas, kurį galima kartoti didesniu mastu.

    Dar 2025 metais liepą programoje gimė pirmasis klonuotas jakas, pavadintas Nam Co No. 1. Nauja dešimties jauniklių banga rodo, kad komanda perėjo nuo vieno eksperimento prie nuoseklios schemos, jungiančios genominę atranką ir somatinių ląstelių klonavimą.

    Genominė atranka ir klonavimas

    Mokslininkai pirmiausia išanalizavo 8 971 jakų genetinius duomenis, kad atrinktų gyvūnus su pageidaujamomis savybėmis. Tarp tikslų buvo greitesnis augimas, geresnis vaisingumas, stipresnė imuninė sistema ir prisitaikymas prie mažo deguonies kiekio dideliame aukštyje.

    Atrinkti genotipai vėliau panaudoti kuriant klonus somatinių ląstelių klonavimo metodu, kai genetinė informacija paimama iš kūno ląstelės. Vis dėlto procesas neapsieina be pakaitinių patelių, nes suformuoti embrionai turi būti perkelti į patelės organizmą, kuri išnešioja ir atsiveda jauniklį.

    Kodėl jakus klonuoti sudėtinga

    Projektas ypač sudėtingas dėl biologinių jakų ypatybių: jie evoliuciškai prisitaikę prie aukštikalnių, kur mažesnis slėgis ir ribotas deguonies kiekis. Dėl to ne visos procedūros, taikomos įprastiems galvijams, tinka be pakeitimų.

    Tyrėjams teko tobulinti kiaušialąsčių brendinimo už organizmo ribų metodus bei embrionų paruošimą ir aktyvavimą. Pasak komandos, būtent šių etapų optimizavimas leido padidinti sėkmės tikimybę ir pasiekti stabiliau pasikartojančius rezultatus.

    Ką tai gali reikšti ūkiams ir gamtai

    Mokslininkai akcentuoja, kad derinant viso genomo atranką su klonavimu galima smarkiai sutrumpinti selekcijos laiką. Teigiama, jog tradicinis jakų veislių gerinimas gali užtrukti apie 20 metų, o naujasis kelias esą leistų tikslą pasiekti per mažiau nei penkerius metus.

    Jakai Tibeto plynaukštėje ir aplinkiniuose regionuose yra svarbūs pragyvenimui, nes suteikia mėsą, pieną, vilną ir odas, o jų ištvermė aukštikalnėse kai kur tampa esminiu pranašumu. Komanda planuoja iki 2028 metais išplėsti atrinktų klonų populiaciją iki daugiau nei 100 individų ir ilgainiui suformuoti patobulintą veislinę liniją, geriau atlaikančią atšiaurias sąlygas.

    Kartu tokie projektai neišvengiamai kelia diskusijas apie biologinės įvairovės apsaugą ir gyvūnų gerovę: klonavimas gali padėti greitai dauginti pageidaujamas linijas, tačiau nėra tiesioginis pakaitalas buveinių apsaugai ar laukinių populiacijų atkūrimui, o ilgalaikis genetinės įvairovės valdymas išlieka kritiškai svarbus.

  • „BASF“ kelia pelno kartelę: Irano karo sukelti kainų šuoliai keičia chemijos rinką Europoje

    „BASF“ kelia pelno kartelę: Irano karo sukelti kainų šuoliai keičia chemijos rinką Europoje

    Vokietijos chemijos pramonės milžinė „BASF“ antrą kartą 2026 metais pagerino metines pelno prognozes, teigdama, kad rezultatams reikšmingai padėjo po Irano karo paaštrėjęs žaliavų ir energijos brangimas. Bendrovė pranešė, kad daliai produkcijos kainos buvo didinamos reaguojant į išaugusias sąnaudas.

    „BASF“ dabar tikisi, kad 2026 metais pagrindinis veiklos pelnas sieks nuo 7,4 iki 7,8 mlrd. eurų, kai anksčiau prognozuota nuo 6,9 iki 7,7 mlrd. eurų. Tokie skaičiai rodo, kad kainodaros sprendimai ir paklausos išlaikymas leido amortizuoti sąnaudų šoką.

    Trečiąjį ketvirtį „BASF“ pagrindinis veiklos pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 15 proc. ir pasiekė 1,6 mlrd. eurų. Pardavimai per ketvirtį didėjo 14 proc. iki 16,4 mlrd. eurų, o įmonė pažymėjo, kad didžiausią įtaką turėjo aukštesnės kainos.

    „Augimą daugiausia lėmė gerokai didesnės kainos ir nežymiai išaugę pardavimų apimtys“, – teigiama „BASF“ pranešime.

    Europos chemijos pramonė pastaraisiais metais patiria spaudimą dėl aukštų energijos kainų, griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir stiprėjančios Azijos gamintojų konkurencijos. Šie veiksniai skatina gamintojus peržiūrėti tiekimo grandines, investicijų kryptis ir gamybos geografiją, o kainų svyravimai tampa vienu svarbiausių pelningumo kintamųjų.

    „BASF“ tęsia pertvarką, apimančią darbo vietų mažinimą pagrindinėje būstinėje Liudvigshafene, siekiant sumažinti kaštus ir padidinti efektyvumą. Tuo pat metu bendrovė plečia veiklą Azijoje: anksčiau šiemet ji atidarė didelį chemijos kompleksą Kinijoje, skirtą regiono rinkoms.

    Įmonė taip pat svarsto galimą kelių milijardų eurų vertės Vokietijos konkurentės „Evonik“ įsigijimą. Tokia konsolidacija galėtų sustiprinti žaliavų tiekimą ir sumažinti įsigijimo kaštus, tačiau bet kokį sandorį dar vertintų konkurencijos priežiūros institucijos ir rinkos reguliuotojai.

  • Ispanų kalba Kinijoje sparčiai populiarėja: studentų daugėja, o mokytojų vis labiau trūksta

    Ispanų kalba Kinijoje sparčiai populiarėja: studentų daugėja, o mokytojų vis labiau trūksta

    Kinijoje vis daugiau vaikų ir jaunimo renkasi mokytis ispanų kalbos, tačiau švietimo įstaigos vis dažniau susiduria su kita problema – trūksta mokytojų. Tai rodo „Instituto Cervantes“ pateikti duomenys ir institucijos atstovų vertinimai, pristatyti Pekine.

    Skaičiuojama, kad nuo 2023 iki 2025 metais stojančiųjų į filologijos studijas, pasirenkamuosius dalykus ir ispanų kalbos kaip užsienio kalbos kursus padaugėjo 12,6 proc. Toks šuolis siejamas su po pandemijos atsigavusiu tarptautiniu mobilumu ir išaugusiu susidomėjimu Ispanija bei Lotynų Amerika.

    „Mokytojai mums sako, kad po pandemijos ispanų kalbos paklausa nuolat auga, todėl mokytojų rengimą laikome prioritetu: paprasčiausiai reikia daugiau mokytojų“, – sakė „Instituto Cervantes“ direktorius Luisas García Montero.

    Ispanų kalbos plėtra Kinijoje buvo aptarta pristatant metraštį „El español en el mundo 2026“ ir minint „Instituto Cervantes“ veiklos Pekine 20-metį. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip per du dešimtmečius pasikeitė ispanų kalbos vieta Kinijos švietimo sistemoje ir kokios naujos kryptys ryškėja dabar.

    Tarp rinkos poreikių ir humanitarikos

    „Instituto Cervantes“ ir su juo siejami tyrėjai teigia, kad Kinijoje artėjama prie maždaug 98 000 galimų ispanų kalbos vartotojų. Šią grupę sudaro tiek šalyje gyvenantys gimtakalbiai, tiek besimokantys studentai, o ispanų kalba siūloma dešimtyse miestų.

    Institucijos vadovas atkreipė dėmesį į įtampą tarp praktinių rinkos poreikių ir humanitarinių studijų. Pasak jo, ispanų kalba vis dažniau pasirenkama dėl karjeros tarptautiniame versle, inžinerijoje ar moksle, tačiau filologija kai kur praranda svorį.

    Šanchajaus tarptautinių studijų universiteto atstovai renginyje akcentavo, kad darbo rinka nebenori vien vertėjų ar gidų. Vis dažniau ieškoma specialistų, kurie ispanų kalbą derintų su teise, apskaita, verslo vadyba ar tarptautine prekyba, todėl universitetams tenka pertvarkyti programas.

    Ispanų kalba pasaulyje auga

    Metraštyje pabrėžiama, kad pasaulyje ispanų kalba išlieka viena įtakingiausių: ja skirtingu lygiu naudojasi apie 640 mln. žmonių. Per pastaruosius metus šis skaičius, vertinama, paaugo apie 1,5 proc., o tai reikštų maždaug 10 mln. papildomų vartotojų.

    Taip pat išskiriamas migracijos poveikis: vis didesnė dalis gimtakalbių gyvena šalyse, kur ispanų kalba nėra valstybinė. Dėl to auga švietimo paklausa, ypač ten, kur formuojasi didesnės ispanakalbės bendruomenės ir plečiasi ekonominiai ryšiai.

    Metraštis aptaria ir skaitmeninę aplinką, kurioje ispanų kalba išlaiko stiprias pozicijas, o nuotolinės mokymosi platformos padeda greitai didinti besimokančiųjų skaičių. Kartu akcentuojama, kad technologijos nepakeičia gyvo mokytojo, ypač pradiniame etape, kai svarbiausia tartis, kalbėjimo praktika ir sisteminga gramatika.

    DI ateina į klases

    Švietimo bendruomenė vis aktyviau diskutuoja apie DI įrankių taikymą kalbų mokyme, tačiau Kinijos pavyzdys rodo ir ribas. Net jei dalį užduočių perima skaitmeninės priemonės, mokytojų trūkumas išlieka, nes auga auditorija ir daugėja mokymo formų nuo universitetų iki privačių kursų.

    Renginyje Pekine aptartos metodikos, vadovėlių atnaujinimo klausimai ir tai, kaip DI galėtų padėti individualizuoti mokymą, įvertinti pažangą ar pasiūlyti papildomos praktikos. Vis dėlto pagrindinis tikslas įvardytas aiškiai: parengti daugiau kvalifikuotų mokytojų, kad paklausa neaplenktų pasiūlos.

    Ekspertų vertinimu, ispanų kalbos bumas Kinijoje yra ilgalaikė tendencija, kurią palaiko ir ekonominiai ryšiai su ispaniškai kalbančiais regionais, ir augantis jaunimo susidomėjimas studijomis užsienyje. Tačiau artimiausiais metais šio augimo tempą labiausiai lems tai, ar šaliai pavyks greitai išplėsti mokytojų rengimą ir užtikrinti kokybišką mokymą skirtinguose regionuose.

  • Mokslininkai apstulbo: rado varliagyvį, kuris, panašu, visą gyvenimą praleido jūroje

    Mokslininkai apstulbo: rado varliagyvį, kuris, panašu, visą gyvenimą praleido jūroje

    Nė vienas šiandien gyvenantis varliagyvis nenuolat gyventi atviroje jūroje nepajėgia: porėta oda, būtina kvėpavimo ir vandens apykaitai, paprastai sunkiai pakelia druskingą aplinką. Tačiau Kinijoje aptikti du vėlyvojo triaso fosilijų radiniai verčia perrašyti šią taisyklę.

    Mokslininkų komanda, vadovaujama geologo Lipino Diao, žurnale Nature Ecology and Evolution aprašė naują rūšį Gerrothorax maritimus. Autoriai teigia, kad tai pirmas žinomas atvejis, kai varliagyvių giminės atstovas, tikėtina, visą savo gyvenimą praleido jūroje.

    Kur rasti radiniai

    Fosilijos aptiktos Guandzingo apskrityje, Kinijos pietvakariuose, uolienų sluoksnyje, kurio amžius siekia apie 237 mln. metų. Vėlyvuoju triasu ši teritorija buvo apsemta, todėl ten klestėjo jūrinės ekosistemos.

    Radiniai siejami su regionu, garsėjančiu gausiomis triaso laikotarpio liekanomis, kur dažniau randami jūriniai ropliai ir žuvys. Paleontologas Ryosuke Motani iš Kalifornijos universiteto Deivise pabrėžė, kad varliagyvis tokiame kontekste yra itin netikėtas.

    Kodėl manoma, kad gyveno jūroje

    Abu skeletai rasti daugiau nei 30 kilometrų nuo galimų to meto salų ar sausumos, todėl vien tik atsitiktinis patekimas į jūrą atrodo mažai tikėtinas. Be to, fosilijos išliko beveik pilnos ir sujungtos, o jūroje dreifuojančių keturkojų palaikai paprastai greitai praranda galūnes.

    „Jei gyvūnas būtų ilgai plūduriavęs, pirštai ir galūnės greičiausiai nebūtų išlikę, todėl labiausiai tikėtina, kad jie nugaišo netoli vietos, kur gyveno“, – sakė Ryosuke Motani.

    Papildomų argumentų suteikė stroncio izotopų analizė kauluose. Stroncio santykis skiriasi sausumoje priklausomai nuo uolienų, o vandenynuose yra panašesnis visame pasaulyje, todėl jis naudojamas spręsti, kokį vandenį gyvūnas „įrašė“ į savo audinius augdamas.

    Tyrėjai nustatė, kad kauluose fiksuotas izotopų santykis atitiko triaso laikotarpio jūros vandenį, o ne uolienas, kuriose fosilijos buvo palaidotos. Tai leidžia manyti, kad individai augo gerdami jūros vandenį ir gyvendami sūriame telkinyje.

    Šarvai ir kūno sandara

    Gerrothorax maritimus nuo šiandieninių varliagyvių skyrėsi išskirtinai plokščiu, masyviu kūnu ir kietomis kaulinėmis plokštelėmis, tarsi šarvais. Tokia danga galėjo sumažinti vandens įsiurbimą per odą ir reikšti kitokį vandens bei druskų balansą nei daugumos šiuolaikinių varliagyvių.

    Geriau išlikęs egzempliorius siekė mažiausiai 73,7 centimetro, nors dalies uodegos slankstelių trūksta. Mokslininkai spėja, kad kūno masė galėjo būti panaši į milžiniškos salamandros, tačiau forma buvo ne pailga, o stambi ir plokščia.

    Silpnesnės galūnės ir sunkūs šarvai, pasak autorių, greičiausiai apsunkino judėjimą sausumoje. Tai sustiprina hipotezę, kad šis gyvūnas buvo prisitaikęs prie gyvenimo jūrinėje aplinkoje, o į krantą, jei apskritai išlipdavo, tai darė retai.

    Atradimas svarbus ne tik dėl pačios rūšies unikalumo. Jis rodo, kad varliagyvių giminės atstovai praeityje galėjo eksperimentuoti su gyvenimo būdais gerokai plačiau, nei leidžia spręsti dabartinė biologinė įvairovė, o kai kurie prisitaikymai galėjo būti aklavietė, neišlikusi iki šių dienų.

  • Anglies kainos Europoje kyla prieš žiemą: energetinės anglies tona perkopė apie 140 eurų

    Anglies rinkoje Europoje vėl daugėja įtampos: energetinės anglies kainos kyla artėjant šildymo sezonui, o dalis pirkėjų skuba pildyti atsargas. Tarptautiniuose sandoriuose energetinės anglies kaina viršijo 150 JAV dolerių už toną, tai yra maždaug 140 eurų, priklausomai nuo valiutų kursų.

    Šis brangimas siejamas ne tik su sezoniniu paklausos šuoliu, bet ir su platesnėmis energetikos rinkos tendencijomis. Dujų rinka išlieka jautri tiekimo sutrikimams, todėl dalis elektrinių ir šilumos gamintojų, turinčių technines galimybes, didina anglies naudojimą kaip alternatyvą.

    Azija skuba kaupti atsargas

    Papildomą spaudimą kainoms sukuria Azijos paklausa. Kinijoje prastėjant orams ir kai kuriuose regionuose jau prasidedant šildymo sezonui, energetikos įmonės spartina atsargų kaupimą, ypač šalies šiaurės rytuose.

    Analitikų vertinimu, Kinijoje kainos pasiekė aukščiausią lygį per kelerius metus, o intensyviausi pirkimai dažnai fiksuojami iki lapkričio, kai artėja pagrindinis šildymo sezonas. Tuo pat metu riziką mažina didesnis importas ir prognozės, kad žiema gali būti švelnesnė, tačiau trumpalaikiai kainų šuoliai išlieka tikėtini.

    Indijoje taip pat kalbama apie žemas anglies atsargas, todėl valdžios institucijos ragina didinti gavybą ir užtikrinti sklandesnį logistikos darbą. Šalyje elektrinėms akcentuojama būtinybė dirbti maksimaliais pajėgumais rudenį ir metų pabaigoje, kai tradiciškai auga elektros poreikis.

    Koksinės anglies segmentas ramesnis

    Kitaip nei energetinės anglies rinkoje, koksinės anglies, naudojamos plieno pramonėje, kainų dinamika ramesnė. Tarptautinėje rinkoje kainos laikosi santykinai stabilios, o kryptį labiau lemia plieno paklausa, gamintojų maržos ir importo srautai.

    Kinijoje plieno eksportas išlieka aukštas, tačiau vidaus paklausą slopina lėtesnės statybų apimtys ir atsargesnės investicijos į infrastruktūrą. Tai mažina staigių koksinės anglies kainų šuolių tikimybę, nors trumpalaikiai svyravimai galimi dėl valstybės sprendimų didinti vidaus pasiūlą.

    Anglis svarbi ne tik elektrai

    Anglis daugelyje šalių išlieka svarbi ne tik elektros ir šilumos gamybai. Kinijoje sparčiai plečiasi anglies panaudojimas chemijos pramonėje, kai iš anglies gaminamos kai kurios cheminės žaliavos, siekiant mažinti priklausomybę nuo importuojamos naftos ir suskystintų gamtinių dujų.

    Tokia kryptis stiprina ilgalaikę paklausą net ir tuo metu, kai pasaulyje auga spaudimas mažinti taršą. Dėl to anglies kainoms didesnę reikšmę turi ne vien šaltas ar šiltas sezonas, bet ir pramonės ciklai, logistikos ribojimai bei sprendimai, kaip šalys valdo energetinio saugumo rizikas.