CP v2

Tag: Kinija

  • Kinijos detalės jau JAV automobiliuose: politikai įspėja Trumpą dėl sandorio, kuris gali sprogti

    Kinijos detalės jau JAV automobiliuose: politikai įspėja Trumpą dėl sandorio, kuris gali sprogti

    JAV politikai iš abiejų partijų perspėja Baltuosius rūmus nenaudoti automobilių rinkos kaip derybų žetono galimam susitarimui su Kinija. Įtampą kursto ir tai, kad dalis kiniškos kilmės komponentų jau seniai yra įprasta JAV automobilių tiekimo grandinės dalis.

    Diskusijas pakurstė anksčiau viešai nuskambėjusi Donaldo Trumpo idėja, kad Kinijos gamintojai galėtų ateiti į JAV, jei gamintų vietoje ir samdytų amerikiečius. Nors vėliau tonas švelnintas, profsąjungos ir automobilių valstijų politikai įspėja apie ilgalaikes darbo vietų ir saugumo rizikas.

    Kiniškų dalių pėdsakas jau čia

    Rinkos uždarymas Kinijos automobilių prekės ženklams nereiškia, kad Kinijos įtakos nėra. Konsultacijų bendrovės „AlixPartners“ vertinimu, daugiau nei 60 JAV veikiančių automobilių tiekėjų priklauso Kinijos įmonėms, o Kinijos kapitalas turi dalį maždaug 5 proc. iš apie 10 000 tiekėjų.

    Šie ryšiai apima labai skirtingas dalis, nuo saugos sistemų iki važiuoklės ar stiklo komponentų. JAV institucijų fiksuojami tiekimo duomenys rodo, kad kai kuriuose populiariuose modeliuose kiniškų detalių dalis gali siekti apie 15–20 proc., o tai tampa jautru tiek pramonės, tiek nacionalinio saugumo diskusijose.

    Susiję automobiliai kelia baimių

    Kongrese pastaruoju metu daugėja iniciatyvų įtvirtinti ribojimus Kinijoje pagamintiems susijusiems automobiliams, jų programinei įrangai ir elektronikai. Kritikai teigia, kad modernūs automobiliai, turintys interneto ryšį ir belaidžius modulius, renka daug duomenų, todėl kyla rizika dėl privatumo ir infrastruktūros žvalgybos.

    „Kiekviena transporto priemonė JAV keliuose yra riedantis duomenų rinkimo įrenginys“, – sakė Atstovų Rūmų narys Johnas Moolenaaras.

    Gamintojams problema dviguba: jie spaudžiami mažinti priklausomybę nuo Kinijos tiekimo, bet kartu turi valdyti kaštus ir užtikrinti dalių prieinamumą. Dalis automobilių gamintojų tiekėjams nustato terminus peržiūrėti tiekimo maršrutus ir ieškoti alternatyvų, nes geopolitinė rizika vis dažniau virsta verslo rizika.

    Kaina vilioja, bet baiminamasi scenarijaus

    Ši tema ypač jautri dėl kainų spaudimo. JAV vidutinė naujo automobilio kaina balandį siekė 49 461 JAV dolerį, tai yra apie 45 600 eurų, o Kinijoje pirkėjai turi didžiulį elektrifikuotų modelių pasirinkimą, įskaitant ir pigesnius variantus, kainuojančius mažiau nei 25 000 JAV dolerių, arba apie 23 000 eurų.

    Politikai ir dalis pramonės atstovų įspėja, kad itin konkurencingos kainos gali būti palaikomos subsidijomis, o ilgainiui tai esą gali išstumti vietos gamintojus ir susilpninti pramoninę bazę. Šalininkai atkerta, kad užsidarymas nepadės, jei JAV neatsakys inovacijomis, efektyvesne gamyba ir konkurencingomis elektrifikacijos technologijomis.

    Tiekimo grandinių pertvarka artimiausiais metais greičiausiai tik spartės, nes JAV ir Europos Sąjunga stiprina reguliavimą, o gamintojai vis daugiau dėmesio skiria baterijų, elektronikos ir programinės įrangos kilmei. Tai reiškia, kad ginčas dėl Kinijos vaidmens automobilių sektoriuje išliks vienu svarbiausių pramonės ir politikos klausimų iki 2026 metų rinkimų ciklo.

  • Trumpas Pekine, o JAV gamintojai įspėja: „Fuyao“ istorija parodo kinų kapitalo kainą

    Trumpas Pekine, o JAV gamintojai įspėja: „Fuyao“ istorija parodo kinų kapitalo kainą

    Įspėjimas Trumpo vizito fone

    JAV prezidentui Donaldui Trumpui lankantis Pekine ir ieškant naujų susitarimų su Kinija, JAV pramonės regionuose vis garsiau skamba perspėjimai dėl kinų investicijų rizikų. Vienas ryškiausių pavyzdžių – automobilių ir saulės modulių stiklo sektorius, kuriame JAV gamintojai jaučia augantį spaudimą.

    Pensilvanijoje esančioje Meadville stiklo gamykloje, kurią valdo Meksikoje įsikūrusi „Vitro“, įmonės vadovai per susitikimą su Kongreso nariu Ro Khanna tvirtino, kad jų pagrindinis konkurentas „Fuyao“ gali išstumti kitus rinkos žaidėjus. Anot jų, tokia konkurencija ilgainiui grėstų kainų šuoliu ir priklausomybe nuo vieno tiekėjo.

    „Vitro“ ir „Fuyao“ konfliktas

    „Vitro“ gamykla Meadville tiekia stiklą saulės moduliams ir tęsia automobilių stiklo gamybą, tačiau įmonė sako nebegalinti varžytis kainomis. Pasak vadovų, pramonėje kaštai ir technologijos yra gana nusistovėję, todėl smarkiai atpiginti gamybą, išlaikant veiklą JAV, praktiškai neįmanoma.

    „Fuyao“ savo ruožtu atmeta kaltinimus dėl dempingo ir tikina, kad klientai renkasi įmonę ne vien dėl kainos. Bendrovė pabrėžia technologinę kompetenciją, kokybę, pristatymo patikimumą ir aptarnavimą kaip pagrindinius argumentus, kodėl ją renkasi automobilių gamintojai.

    „Patikimas jūsų prekės ženklo stiprumo rodiklis yra tai, kai konkurentas griebiasi tokių teiginių“, – sakė „Fuyao“ atstovas.

    Tyrimai ir politinis spaudimas

    Pastaraisiais metais „Fuyao“ atsidūrė ir JAV institucijų dėmesio centre. 2024 metais JAV Teisingumo departamentas ir Vidaus saugumo departamentas atliko veiksmus, susijusius su civilinio turto konfiskavimo byla ir įtarimais dėl neteisėto įdarbinimo bei pinigų plovimo schemos, kuri, kaip skelbta, siekė apie 116 000 000 eurų.

    JAV pareigūnai tuomet nurodė įtariant, kad buvo sukurta dešimtys tarpininkaujančių subjektų, galėjusių palengvinti nelegalių migrantų įdarbinimą skirtingose gamyklose, įskaitant ir veiklą Ohajuje. „Fuyao“ viešai teigė nematanti požymių, kad pati būtų pagrindinis tyrimo taikinys, ir akcentavo įsipareigojimą laikytis teisės aktų.

    „Kartais turi būti pakankamai protingas, kad nesudarytum sandorio. Savo šalį saugai ir tada, kai sandorio nepadarai“, – sakė JAV Atstovų Rūmų narė Debbie Dingell.

    Kodėl šis ginčas svarbus?

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją: JAV politikai vis dažniau vertina ne tik investicijų kuriamas darbo vietas, bet ir ilgalaikę tiekimo grandinių kontrolę. Baiminamasi, kad kritinėse pramonės šakose įsitvirtinus Kinijos kapitalui, bet koks geopolitinis konfliktas ar politinis sprendimas galėtų greitai sutrikdyti tiekimą.

    Ro Khanna pabrėžė, kad kinų investicijos neturėtų būti toleruojamos, jei jos tampa grobuoniškos ir stumia vietos gamintojus iš rinkos. Jo teigimu, derybose su Kinija svarbu siekti didesnės JAV produkcijos prieigos Kinijos rinkoje ir užkardyti piktnaudžiavimą JAV viduje.

    Tuo pat metu JAV įstatymų leidėjai iš pramoninių valstijų akcentuoja automobilių ir su jais susijusių komponentų sektoriaus pažeidžiamumą. Jų argumentas paprastas: jei vietos gamyba ištuštinama, sugrąžinti pajėgumus vėliau kainuoja gerokai daugiau, o priklausomybė nuo išorinių tiekėjų tampa strategine rizika.

  • Europos Komisija griežtina prekybos gynybą: nauji tyrimai ir kvotos kiniškoms prekėms

    Europos Komisija griežtina prekybos gynybą: nauji tyrimai ir kvotos kiniškoms prekėms

    Europos Komisija rengia naujus siūlymus, kuriais siekiama mažinti Europos Sąjungos ekonominę priklausomybę nuo Kinijos ir apsaugoti vietos pramonę nuo pigių importo srautų. Briuselis svarsto griežtesnę prekybos gynybos politiką, kuri artimiausiu metu turėtų pasiekti ES lyderių darbotvarkę.

    Komisijos prekybos generalinio direktorato pareigūnams pavesta parengti labiau veiksmingą ir ryžtingą prekybos gynybos paketą. Pagrindinis tikslas – greičiau identifikuoti sektorius, kuriuose importas galimai daro žalą ES gamintojams, ir, jei reikia, taikyti papildomas apsaugos priemones.

    Kas konkrečiai svarstoma?

    Vienas iš svarstomų kelių – daugiau vadinamųjų apsaugos tyrimų, kai vertinama, ar importas didėja taip, kad iškreipia konkurenciją ir smukdo vietos gamybą. Tokiais atvejais ES gali įvesti tarifines kvotas ar kitus ribojimus, panašiai kaip anksčiau buvo taikyta kai kuriems plieno gaminiams.

    Kitas svarbus elementas – vadinamasis perteklinės pasiūlos arba perteklinių pajėgumų instrumentas, nukreiptas į valstybės subsidijuojamas įmones, kurios gamina didžiulius strateginių prekių kiekius ir taip spaudžia kainas. Komisijoje pripažįstama, kad toks mechanizmas gali kelti teisinių rizikų tarptautinės prekybos taisyklių kontekste, todėl ieškoma tvirtesnio pagrindimo ir formuluočių.

    Kodėl tai daroma dabar?

    Briuselyje stiprėja nerimas dėl deindustrializacijos, kai dalis gamybos ir darbo vietų nyksta dėl globalios kainų konkurencijos, energijos kainų ir lėtesnių investicijų. Tuo pat metu ES pramonės šakos, ypač susijusios su švariosiomis technologijomis, automobilių tiekimo grandinėmis ir chemijos sektoriumi, vis dažniau akcentuoja nesąžiningos konkurencijos rizikas.

    Politiniu lygmeniu Komisijai svarbu užsitikrinti valstybių narių palaikymą, ypač tų, kurios tradiciškai atsargiau vertina prekybos santykių aštrinimą su Kinija. Tačiau didėjant įtampoms dėl kritinių žaliavų, technologijų tiekimo grandinių ir strateginės autonomijos, atsiranda daugiau argumentų greitesniems sprendimams.

    Ką tai reikštų verslui ir vartotojams?

    Jei būtų plečiami apsaugos tyrimai ir atsirastų naujos kvotos ar muitų priemonės, tai galėtų pakeisti kainodarą bei tiekimą atskirose rinkose. ES įmonėms tai reikštų papildomą apsaugą nuo dempingo ar subsidijuotos produkcijos, tačiau importuotojams ir daliai gamintojų, priklausomų nuo kiniškų komponentų, galėtų išaugti kaštai.

    Komisija pabrėžia, kad siekiama ne uždaryti rinką, o sumažinti pažeidžiamumą ir užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas. Artimiausios diskusijos tarp komisarų ir vėlesnės ES Vadovų Tarybos deliberacijos turėtų parodyti, kiek toli Briuselis pasirengęs eiti ir kokiems sektoriams pirmiausia bus taikomos naujos priemonės.

  • Kinija pristatė bateriją, kuri gali iš esmės pakeisti dronų skrydžio laiką: kas joje naujo?

    Kinija pristatė bateriją, kuri gali iš esmės pakeisti dronų skrydžio laiką: kas joje naujo?

    Kinijos mokslininkai paskelbė apie naują ličio ir sieros baterijos koncepciją, kuri gali reikšmingai pailginti dronų skrydžio laiką. Dronų rinkoje tai viena didžiausių praktinių kliūčių, nes baterija tiesiogiai riboja ir nuotolį, ir keliamą naudingąją apkrovą.

    Tyrimą atliko Šendžene veikianti Tsinghua universiteto tarptautinė aukštoji mokykla, pasiūliusi molekulinę strategiją, mažinančią energijos nuostolius baterijos darbo metu. Tokie sprendimai ypač svarbūs ten, kur reikia ne tik didelės talpos, bet ir stabilaus veikimo per daugelį įkrovimo ciklų.

    Šiandien dauguma komercinių dronų naudoja ličio jonų akumuliatorius, kurių praktinis energijos tankis dažnai lieka mažesnis nei 300 vatvalandžių kilogramui. Dėl to gamintojai paprastai turi rinktis kompromisą tarp skrydžio trukmės ir to, kiek įrangos ar krovinio dronas gali pakelti.

    Ličio ir sieros baterijos seniai laikomos perspektyvia alternatyva, nes siera yra gausi ir palyginti pigi, o teorinis energijos tankis gali būti gerokai didesnis nei įprastų ličio jonų sprendimų. Vis dėlto pagrindinė kliūtis išlieka chemijos stabilumas, ypač kartojant įkrovimo ir iškrovimo ciklus.

    Didžiausia problema siejama su tirpiais tarpiniais junginiais, kurie darbo metu migruoja baterijos viduje ir ilgainiui mažina našumą. Kinijos mokslininkai į sieros elektrochemiją įvedė vadinamąjį premediatorių, kuris, jų teigimu, iki reakcijos pradžios išlieka neaktyvus, o vėliau padeda suvaldyti migruojančius tarpinius produktus ir pagerinti krūvio pernašą.

    Laboratoriniuose bandymuose tokia baterijos konstrukcija išlaikė stabilų veikimą 800 įkrovimo ciklų, o likusi talpa siekė beveik 82 proc. pirminės. Praktikoje tai svarbus signalas, nes vien energijos tankio nepakanka, jei baterija greitai degraduoja ir tampa netinkama realiam naudojimui.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ilgesnis baterijos darbas galėtų išplėsti dronų taikymą siuntų pristatyme, elektros linijų ir infrastruktūros patikrose bei gelbėjimo operacijose. Tokiose situacijose keliolikos minučių skirtumas ore gali lemti tiek darbo kaštus, tiek operacijų saugumą.

    Be dronų, autoriai mano, kad jų molekulinė strategija galėtų būti pritaikyta ir kitoms baterijų kryptims, įskaitant ličio metalo sprendimus, srauto baterijas ar tam tikrus perdirbimo procesus. Artimiausias klausimas rinkai bus ne laboratoriniai rekordai, o tai, ar technologija pasieks masinę gamybą, atitiks saugos reikalavimus ir išlaikys kainos bei patikimumo balansą.

  • Irano karas stumia rinkas nuo naftos: Kinijos elektromobiliai, saulės energija ir baterijos šauna į viršų

    JAV ir sąjungininkų konfliktas su Iranu pastaraisiais mėnesiais sujudino pasaulinę naftos rinką ir išryškino seną riziką: kai sutrinka tiekimas, brangsta ne tik degalai, bet ir visa logistika, pramonė bei vartojimas. Energetinio nesaugumo akivaizdoje dalis šalių vis aktyviau ieško alternatyvų, o tai netikėtai tapo palankiu fonu Kinijos švarios energetikos eksportui.

    Kinijos gamintojai jau kelerius metus agresyviai didina elektromobilių, saulės modulių ir energijos kaupimo įrangos apimtis bei mažina savikainą, todėl jų produkcija daugeliui rinkų tampa greitai įgyvendinamu sprendimu. Kai naftos kainos svyruoja, argumentas dėl energetinės nepriklausomybės sustiprėja: vietinė elektra ir atsinaujinantys šaltiniai mažina priklausomybę nuo importuojamų angliavandenilių.

    Kas iš to laimi pirmiausia?

    Didžiausią impulsą dažniausiai pajunta šalys, kurioms brangūs degalai tiesiogiai kelia socialinę ir politinę įtampą: nuo pietryčių Azijos iki dalies Europos rinkų. Elektromobiliai ir hibridai tokiu atveju tampa ne vien klimato politikos, bet ir kainos stabilumo priemone, ypač miestuose, kur viešasis transportas, taksi parkai ar kurjerių paslaugos gali greitai pereiti prie elektrifikacijos.

    Tuo pat metu saulės elektrinių plėtra ir baterijų diegimas padeda amortizuoti elektros kainų šuolius, nes daugiau vietinės generacijos mažina poreikį importuoti brangias dujas ar naftos produktus. Tai ypač aktualu regionams, kuriuose tinklai patiria apkrovas, o elektros tiekimo patikimumas yra kritinis pramonei.

    Kinijos pranašumas ir Vakarų dilema

    Kinijos stiprybė šioje situacijoje yra mastas: nuo žaliavų perdirbimo ir komponentų iki galutinio surinkimo ji kontroliuoja didelę dalį tiekimo grandinės. Dėl to Kinija gali konkuruoti ne tik kaina, bet ir pristatymo greičiu, o krizės metu tai tampa svarbiu pranašumu šalims, ieškančioms sprendimų čia ir dabar.

    Vakarams tai kelia dvigubą iššūkį. Viena vertus, siekiama mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo kritinėse technologijose, kita vertus, rinkos spaudžia rinktis pigesnę įrangą, ypač kai energijos kainos kelia infliaciją. Dėl to stiprėja protekcionistinės priemonės, diskusijos dėl subsidijų ir vietinės gamybos skatinimo.

    Ką tai reiškia JAV ir Kinijos deryboms?

    JAV politikoje energija dažnai pristatoma kaip konkurencinis pranašumas: šalies naftos ir dujų gavyba leidžia didinti eksportą bei amortizuoti kainų šokus partneriams. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, kai vis daugiau rinkų siekia mažinti naftos vartojimą, technologijų eksportas gali tapti tokia pat svarbia geopolitine įtaka kaip ir angliavandenilių tiekimas.

    Kinijai dabartinė situacija suteikia argumentą, kad energetinis saugumas vis labiau priklauso nuo technologijų, o ne nuo naftos telkinių ar jūrinių maršrutų kontrolės. Tai sustiprina Pekino pozicijas prieš aukšto lygio derybas, kuriose greta prekybos vis dažniau atsiranda tiekimo grandinių, tarifų ir švarios energetikos klausimai.

    Vis dėlto energetinė krizė nebūtinai vienareikšmiškai paspartina žaliąją transformaciją: dalis šalių trumpuoju laikotarpiu gali grįžti prie pigesnių iškastinių alternatyvų, jei jos lengvai prieinamos. Tačiau bendra kryptis išlieka aiški: kuo didesnis naftos rinkų nepastovumas, tuo daugiau politinės ir ekonominės logikos investuoti į saulės, vėjo, elektromobilių ir baterijų sprendimus, kuriuos šiandien efektyviausiai eksportuoja Kinija.

  • Kinijos agentai su paslaptingais portfeliais šalia Trumpo: internete įsižiebė audra

    Kinijos agentai su paslaptingais portfeliais šalia Trumpo: internete įsižiebė audra

    Donaldo Trumpo vizitas Pekine šįkart sukėlė ažiotažą ne vien dėl oficialių susitikimų, bet ir dėl socialiniuose tinkluose išplitusio vaizdo įrašo. Jame matyti, kaip šalia iš lėktuvo lipančio Trumpo juda Kinijos apsaugos pareigūnai su juodais portfeliais, laikomais neįprastai tvirtai ir pasirengus veikti.

    Įrašas greitai paskatino spėliones, kas gali būti portfeliuose, o diskusijos nuėjo iki versijų apie paslėptus ginklus ar net slaptas technologijas. Visgi artimos apsaugos ir VIP saugumo praktika rodo, kad tokie portfeliai dažnai turi labai praktišką paskirtį.

    Specialistai aiškina, kad aukšto lygio delegacijų apsaugoje neretai naudojami balistiniai portfeliai, iš pirmo žvilgsnio primenantys įprastus dokumentų dėklus. Esant grėsmei, jie gali būti greitai išskleisti ir panaudoti kaip kulkoms atsparesnis skydas, padedantis pridengti saugomą asmenį ar patį apsaugos pareigūną.

    Tokio portfelio laikymas viena ranka, prispaudus prie kūno, paprastai laikomas pasirengimo veikti poza, kuri sutrumpina reakcijos laiką. Saugumo protokoluose svarbiausia ne demonstracija, o greitis ir aiškūs veiksmai, todėl vizualiai tai gali atrodyti įtartinai tiems, kurie nėra matę panašių procedūrų.

    Kartais tokio tipo portfeliuose gali būti ir papildomos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, ryšio įranga ar medicininės pagalbos rinkinys, tačiau viešai tokios detalės paprastai neatskleidžiamos. Dėl to socialiniuose tinkluose atsiranda erdvės fantazijoms, kurios greitai virsta sąmokslo teorijomis.

    Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimai vyksta įtemptame geopolitiniame fone, kai aštrėja JAV ir Kinijos konkurencija dėl prekybos, technologijų ir saugumo. Tokiose kelionėse saugumo priemonės dažnai būna maksimalios, o apsaugos elgesys griežtai standartizuotas, kad būtų sumažinta bet kokia rizika.

    Galiausiai tai, kas interneto auditorijai pasirodė kaip šnipų filmo scena, apsaugos profesionalams greičiausiai tėra kasdienė taktika. Virusiniai įrašai tokius momentus ištraukia iš konteksto, o komentarų lavina sukuria įspūdį, kad už įprastų procedūrų būtinai slypi paslaptis.

  • Xi žada atverti duris JAV verslui: Trumpo vizitas Pekine atskleidė didįjį sandorį?

    Xi žada atverti duris JAV verslui: Trumpo vizitas Pekine atskleidė didįjį sandorį?

    Kinija siunčia signalą JAV įmonėms

    Kinijos vadovas Xi Jinping per JAV prezidento Donaldo Trumpo valstybinį vizitą Pekine siekė nuraminti JAV verslo lyderius ir tarptautines rinkas. Jo žinutė buvo aiški: Kinija ketina dar labiau atverti ekonomiką užsienio investicijoms ir gerinti sąlygas užsienio bendrovėms.

    Kinijos Užsienio reikalų ministerijos ir valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ paskelbtose santraukose teigiama, kad Pekinas žada plėsti prieigą prie rinkos bei stiprinti verslui svarbias taisykles. Tokia retorika pasirinkta Kinijai susiduriant su lėtesniu augimu ir išaugusiu geopolitiniu neapibrėžtumu.

    „Mes tik dar plačiau atversime duris“, – sakė Xi Jinping.

    Gražūs žodžiai, bet ginčai dėl technologijų lieka

    Nors vizito metu akcentuota abipusė nauda ir bendradarbiavimas, esminiai JAV ir Kinijos nesutarimai, ypač technologijų sektoriuje, niekur nedingo. Pastaraisiais metais Vašingtonas ribojo pažangių puslaidininkių ir su jais susijusių technologijų eksportą į Kiniją, argumentuodamas nacionalinio saugumo rizikomis.

    Pekinas šias priemones ne kartą kritikavo, tvirtindamas, kad jos stabdo Kinijos technologinę plėtrą ir iškraipo konkurenciją. Viešai nebuvo paskelbta apie konkretų susitarimą, kuris reikšmingai švelnintų eksporto kontrolę ar išspręstų kitus struktūrinius klausimus, pavyzdžiui, tarifus, reguliavimo barjerus ir duomenų kontrolę.

    Kartu Kinija stengiasi formuoti įvaizdį, kad ji palaiko atviras pasaulines rinkas ir stabilesnes tiekimo grandines. Tai ypač svarbu tarptautinėms įmonėms, kurios pastaruoju metu vis dažniau vertina rizikas dėl sankcijų, eksporto kontrolės ir gamybos perkėlimo strategijų.

    Susitikimai su Li Qiang ir JAV verslo lyderiais

    Greta aukščiausio lygio Trumpo ir Xi susitikimo Pekine vyko ir atskiri JAV verslo atstovų pokalbiai su Kinijos premjeru Li Qiang bei ekonomikos pareigūnais. Kinijos valstybinė žiniasklaida skelbė, kad daug dėmesio skirta rinkos prieigai, investicijų sąlygoms ir bendradarbiavimui pažangiose technologijose.

    Tarp minimų vadovų buvo „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, išeinantis „Apple“ vadovas Timas Cookas ir „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas. Pranešta, kad diskusijose aptartos tiekimo grandinės, DI panaudojimas, elektromobiliai ir puslaidininkių politika, tačiau konkrečių susitarimų viešai neskelbta.

    Analitikų vertinimu, tokie susitikimai Kinijai leidžia atskirti komercinį bendradarbiavimą nuo politinių ginčų ir parodyti stabilumo siekį. Įmonėms tai yra reta proga tiesiogiai kalbėtis su aukščiausiais Kinijos vadovais, kai neapibrėžtumas dėl tarifų, eksporto ribojimų ir reguliavimo išlieka didelis.

  • „Nvidia“ vadovas atskleidė netikėtą kvietimą: Trumpas paprašė vykti į Kiniją

    „Nvidia“ vadovas atskleidė netikėtą kvietimą: Trumpas paprašė vykti į Kiniją

    „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas Pekine vykusiame renginyje teigė, kad į kelionę jį pakvietė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vadovas žurnalistams sakė, jog buvo paprašytas prisijungti prie JAV verslo delegacijos, vykusios į aukšto lygio susitikimą Kinijoje.

    Pasak JAV žiniasklaidos, J. Huango pavardės iš pradžių nebuvo tarp delegacijos narių, o sprendimas prisijungti priimtas paskutinę minutę. Šaltinių teigimu, po viešų pranešimų apie jo nebuvimą prezidentas esą susisiekė su „Nvidia“ vadovu ir pakvietė vykti kartu.

    „Tai neįtikėtina galimybė man atstovauti Jungtinėms Valstijoms ir paremti prezidentą Trumpą viename svarbiausių viršūnių susitikimų“, – sakė Jensenas Huangas.

    Prekyba ir lustai – darbotvarkės centre

    Pekine pagrindinis dėmesys skirtas prekybai ir JAV įmonių galimybėms Kinijos rinkoje. D. Trumpas viešai akcentavo siekį, kad Kinija labiau atsivertų JAV verslui, o tai ypač jautru technologijų sektoriui, kuriame pastaraisiais metais daugėja ribojimų.

    Ši tema itin aktuali „Nvidia“, nes pažangūs grafikos procesoriai tapo esmine DI infrastruktūros dalimi. JAV eksporto kontrolės priemonės, taikomos aukšto našumo lustams ir jų tiekimo grandinėms, daro tiesioginę įtaką amerikiečių gamintojų pardavimams ir strategijai Azijoje.

    Verslo lyderių delegacija Pekine

    Į delegaciją, remiantis viešais pranešimais, taip pat įtraukti kitų didžiųjų JAV bendrovių vadovai, tarp jų „Tesla“, „Apple“, „BlackRock“ ir „Boeing“ lyderiai. Tokios sudėties vizitas rodo, kad ekonominiai klausimai lieka viena svarbiausių JAV ir Kinijos santykių ašių net ir didėjant geopolitinei įtampai.

    J. Huangas Pekine teigė, kad renginio atmosfera buvo pozityvi, o abiejų šalių lyderiai siuntė palankius signalus dialogui. Vis dėlto realūs rezultatai, analitikų vertinimu, priklausys nuo to, ar pavyks suderinti rinkos atvėrimo siekius su nacionalinio saugumo argumentais, kurie pastaruoju metu dažnai lemia technologijų politiką.

  • Trumpas atvyko į Pekiną derybų su Xi: darbotvarkėje prekyba, lydėjo Muskas ir „Apple“ vadovas

    Trumpas atvyko į Pekiną derybų su Xi: darbotvarkėje prekyba, lydėjo Muskas ir „Apple“ vadovas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienio vakarą atvyko į Pekiną valstybinio vizito, kurį per iškilmingą sutikimo ceremoniją pasitiko Kinijos viceprezidentas Han Zheng. Vizitas, numatytas gegužės 13–15 dienomis, laikomas bandymu stabilizuoti įtemptus Vašingtono ir Pekino santykius.

    Pats D. Trumpas teigė, kad pagrindinis pokalbių su Kinijos vadovu Xi Jinpingu akcentas bus prekyba. Anot jo, JAV sieks susitarimų, kurie paskatintų Kiniją pirkti daugiau amerikietiškų žemės ūkio produktų ir orlaivių, taip mažinant dvišalės prekybos disbalansą.

    Poveikis po prekybos karo

    Pastaraisiais metais JAV ir Kinijos prekybos santykius smarkiai apsunkino tarifai, eksporto kontrolės ir technologijų ribojimai, o įmonės abiejose Ramiojo vandenyno pusėse buvo priverstos peržiūrėti tiekimo grandines. Dėl šių priemonių dalis prekybos srautų persiorientavo į kitas rinkas, o verslas aktyviau ieškojo alternatyvių gamybos ir logistikos maršrutų.

    Šio vizito metu abi pusės, tikėtina, sieks bent jau sumažinti neapibrėžtumą, kuris slopina investicijas ir apsunkina ilgalaikius kontraktus. Prekybos klausimai šiuo metu glaudžiai susiję ir su nacionalinio saugumo argumentais, todėl susitarimams paprastai reikia politinės valios iš abiejų sostinių.

    Verslo lyderiai Pekine

    Į Pekiną su D. Trumpu atvyko aukšto rango JAV verslo ir technologijų sektoriaus vadovai. Tarp jų minimi Elonas Muskas, „NVIDIA“ vadovas Jensenas Huangas ir „Apple“ vadovas Timas Cookas, taip pat kitų didžiųjų bendrovių vadovai.

    Tokia delegacijos sudėtis signalizuoja, kad šalia politinių pareiškimų bus ieškoma ir praktinių sprendimų dėl prekybos, gamybos grandinių, technologijų eksporto bei prieigos prie rinkų. Technologijų įmonėms Kinija išlieka viena svarbiausių tiek kaip vartotojų rinka, tiek kaip gamybos ekosistemos dalis, tačiau rizikos vertinimas ir reguliacinė aplinka pastaruoju metu tapo griežtesni.

    Ko tikėtis iš susitikimo?

    Nors oficialiai skelbiama, kad dėmesio centre bus prekyba, derybos greičiausiai apims ir platesnį klausimų spektrą, nuo investicijų taisyklių iki aukštųjų technologijų ribojimų. Rinkos paprastai jautriai reaguoja ne tik į pasiektus susitarimus, bet ir į toną bei ženklus, ar abi pusės pasirengusios mažinti įtampą.

    Artimiausiomis dienomis daugiausia dėmesio bus skiriama konkretiems rezultatams, ar pavyks susitarti dėl papildomų Kinijos pirkimų, ar bus paskelbti bendri principai dėl tolimesnių derybų. Net ir riboti susitarimai gali turėti apčiuopiamą poveikį sektoriams, kurie tiesiogiai priklauso nuo tarptautinės prekybos ir globalių tiekimo grandinių.

  • „Sony“ įspėja: žaidimų sostas slysta iš JAV ir Europos – kas tampa naujais karaliais?

    „Sony“ įspėja: žaidimų sostas slysta iš JAV ir Europos – kas tampa naujais karaliais?

    Azijos žaidimų kūrėjai vis ryškiau konkuruoja su JAV ir Europos studijomis, o dalis pastarųjų susiduria su užsitęsusiais kūrimo ciklais, atidėliojimais ir vadinamuoju crunch. Tokias tendencijas viešai akcentuoja ir „Sony“ atstovai, vis dažniau kalbantys apie Kinijos ir Pietų Korėjos studijų pagreitį bei gebėjimą greitai prisitaikyti prie rinkos.

    Per pastaruosius metus pasaulinį dėmesį prikaustė keli stambūs Azijos projektai. Kinijoje sukurti tokie hitai kaip „Genshin Impact“, taip pat tarptautinėse platformose išpopuliarėję „Naraka: Bladepoint“ ir mobiliojo segmento lyderiai, įskaitant „Honor of Kings“.

    Pietų Korėjos kūrėjai taip pat išlaiko aukštą tempą ir eksportuoja žaidimus į globalią rinką. Tarp ryškiausių pavyzdžių minimas „PUBG: Battlegrounds“, kadaise smarkiai prisidėjęs prie battle royale žanro proveržio, o pastaruoju metu dėmesio sulaukia ir „Stellar Blade“ bei ambicingi atviro pasaulio projektai.

    „Sony“ viceprezidentas, atsakingas už bendradarbiavimą su išoriniais partneriais, Christianas Svenssonas pabrėžia, kad Kinijos ir Pietų Korėjos studijos dažnai demonstruoja išskirtinį darbo tempą ir lankstumą. Jo vertinimu, būtent šie bruožai leidžia joms greičiau reaguoti į žaidėjų lūkesčius ir rinkos posūkius.

    „Kinijos ir Korėjos komandos geba greitai prisitaikyti ir veikti labai disciplinuotai, kai tuo metu dalis Vakarų studijų įstringa ilguose cikluose“, – sakė Christianas Svenssonas.

    Tokios kalbos atspindi platesnį industrijos foną: pastaraisiais metais žaidimų kūrimo biudžetai augo, o didelių projektų gamyba vis dažniau trunka penkerius ar daugiau metų. Dėl to leidėjai ir platformų valdytojai ieško partnerių, galinčių užtikrinti stabilesnį pristatymo grafiką, efektyvesnį projektų valdymą ir patikimą turinio srautą.

    „Sony“ signalizuoja, kad su Azijos kūrėjais sieks ilgalaikių partnerystės modelių: suteikti finansavimą, padėti su leidyba ir pasiūlyti pasaulinę platinimo infrastruktūrą. Tai nereiškia, kad JAV ir Europa praranda lyderystę, tačiau konkurencijos centras akivaizdžiai plečiasi, o nauji hitai vis dažniau gimsta už tradicinių Vakarų industrijos ribų.