CP v2

Tag: Kinija

  • ES emisijos mažėja, bet pasaulinė kreivė kyla: Kinija ir Indija toliau didina CO2 išmetimus

    ES skaičiai gerėja, bet vaizdas nevienodas

    Europos Sąjungoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tendencija išlieka, o tai ypač matyti europinėje apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje EU ETS. Naujausiais duomenimis, 2025 metais patikrintos emisijos šiame mechanizme buvo maždaug 1,3 proc. mažesnės nei 2024 metais.

    EU ETS apima energetiką, energijai imlią pramonę, dalį aviacijos ir jūrų transportą, todėl šioje sistemoje fiksuojami pokyčiai laikomi vienu svarbiausių Europos klimato politikos termometrų. Vis dėlto net ir mažėjant ES emisijoms, pasaulinė tendencija išlieka priešinga.

    Kas stumia pokyčius energetikoje?

    2025 metais ES elektros gamybos iš iškastinio kuro emisijos mažėjo, nors bendra elektros gamyba augo. Tai rodo, kad dalis paklausos buvo patenkinta mažiau taršiais šaltiniais ir efektyvesne gamyba.

    Atsinaujinančios energijos dalis ES elektros balanse nežymiai didėjo, o ryškiausias pokytis fiksuotas saulės energetikoje: jos gamyba 2025 metais šoktelėjo apie 24,6 proc. per metus. Šis augimas kompensavo prastesnius vėjo ir hidroenergijos rezultatus, susijusius su meteorologinėmis sąlygomis.

    Vienas iš reikšmingesnių poslinkių – dujos vis dažniau pakeičia anglį. Anglimi kūrenamos gamybos emisijos ES mažėjo, tačiau gamyba iš gamtinių dujų augo, o tai trumpuoju laikotarpiu gali mažinti taršą, bet kartu kelia priklausomybės ir kainų rizikų klausimus.

    Pramonė traukiasi, aviacijoje – augimas

    Energetiškai imlioje pramonėje 2025 metais emisijos mažėjo apie 2,5 proc., labiausiai prisidėjo cemento bei geležies ir plieno sektoriai. Šį kritimą sieja tiek su mažesniu aktyvumu statybų grandinėje, tiek su pereinamuoju laikotarpiu, kai įmonės investuoja į švaresnes technologijas.

    Tuo pačiu aviacijoje EU ETS apimamos emisijos nežymiai augo dėl atsigaunančio skrydžių srauto. Jūrų transporte, remiantis preliminariais vertinimais, matytas maždaug 3 proc. mažėjimas, tačiau galutiniai skaičiai priklauso nuo ataskaitų užbaigimo.

    Pasaulinės emisijos auga: svarbiausi vaidmenys

    Globaliu mastu 2024 metais šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos didėjo apie 1,3 proc. ir pasiekė maždaug 53,2 gigatonos CO2 ekvivalento, neskaičiuojant žemės naudojimo ir miškininkystės sektoriaus. Didžiausi emitentai išlieka Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Indija, ES, Rusija ir Indonezija.

    Būtent kai kurios didžiosios ekonomikos, ypač Kinija ir Indija, prisideda prie bendro augimo, nes jų energijos poreikiai ir pramonės apimtys išlieka didelės, o dalis augimo vis dar tenkinama iškastiniu kuru. Dėl to ES mažinimo pastangos, nors ir reikšmingos, pasauliniu lygiu „neperlaužia“ kreivės.

    Lenkijoje 2025 metais emisijos smuko labiau

    Vertinant regiono kontekstą, 2025 metais Lenkijoje EU ETS apimamos emisijos, įskaitant aviacijos sektorių, siekė apie 145,35 mln. tonų CO2. Tai buvo daugiau nei 3 proc. mažiau nei 2024 metais.

    Skirtinguose sektoriuose situacija išsiskyrė: dalyje pramonės šakų emisijos augo, tačiau didesnė grupė sektorių fiksavo mažėjimą, įskaitant geležies ir plieno pramonę, chemiją bei popieriaus gamybą. Tai rodo, kad emisijų dinamika priklauso ne tik nuo energetikos, bet ir nuo konkrečių pramonės ciklų bei investicijų tempo.

    ES tikslas mažinti emisijas išlieka susietas su konkurencingumo klausimu: siekiant klimato neutralumo, būtina spartinti modernizaciją, bet kartu užtikrinti, kad energijos kainos ir reguliacinė našta neišstumtų gamybos už Europos ribų. Būtent ši įtampa vis dažniau tampa pagrindine diskusijų ašimi, vertinant klimato politikos kryptį artimiausiam dešimtmečiui.

  • „Tesla“ pagaliau įjungė „Full Self-Driving“ Kinijoje: kas keičiasi ir kodėl konkurentai jau toli

    „Tesla“ pagaliau įjungė „Full Self-Driving“ Kinijoje: kas keičiasi ir kodėl konkurentai jau toli

    „Tesla“ pranešė, kad po kelerius metus trukusių atidėliojimų Kinijoje pradeda siūlyti „Full Self-Driving (Supervised)“ vairuotojo pagalbos funkcijas šalyje parduodamuose elektromobiliuose. Tai pirmas kartas, kai bendrovė aiškiai patvirtino šios sistemos prieinamumą Kinijos rinkoje.

    Iki šiol Kinijoje „Tesla“ klientams daugiausia buvo prieinamos „Autopilot“ ir „Enhanced Autopilot“ funkcijos, laikomos tarpinėmis pakopomis iki „Full Self-Driving“ sprendimo. Kai kuriems naudotojams buvo suteikiama tik ribota prieiga, kol bendrovė laukė reguliuotojų sprendimų.

    Kiek kainuoja ir ką reiškia „Supervised“

    „Tesla“ Kinijos svetainėje nurodoma, kad „išmanusis pagalbinis vairavimas“ kai kuriems modeliams siūlomas už vienkartinį 64 000 juanių mokestį, tai yra apie 8 700 eurų. Kainodara ir tikslus funkcijų paketas gali skirtis pagal modelį ir programinės įrangos komplektaciją.

    Žyma „Supervised“ reiškia, kad sistema nėra pilnai autonominė: vairuotojas privalo nuolat stebėti eismą ir būti pasirengęs bet kada perimti valdymą. Tokį apibrėžimą „Tesla“ naudoja ir kitose rinkose, pabrėždama, kad tai pažangi vairuotojo pagalba, o ne savarankiškai važiuojantis automobilis.

    Kodėl „Tesla“ vėlavo, o Kinijos gamintojai spurtavo

    „Tesla“ vadovas Elonas Muskas dar 2024 metais viešai teigė tikintis, kad leidimai Kinijoje bus gauti iki metų pabaigos, tačiau terminai vėliau nusikėlė. 2026 metais bendrovės finansų vadovas Vaibhavas Taneja taip pat buvo užsiminęs, kad sprendimų vis dar laukiama.

    Kol „Tesla“ derino leidimus, Kinijos elektromobilių rinka tapo viena konkurencingiausių pasaulyje, o vietos gamintojai ir technologijų įmonės išplėtė savo pažangias vairavimo pagalbos sistemas. Tarp sparčiai tobulinamų sprendimų minimos „Xiaomi“ ir „Xpeng“ kuriamos technologijos, o robotaksi srityje toliau juda „Baidu“ projektas „Apollo Go“ bei kitos bendrovės.

    Rinka spaudžia ne tik technologijomis

    „Tesla“ Kinijoje tenka konkuruoti ir pardavimais: pagal Kinijos keleivinių automobilių asociacijos skelbiamus didmeninės prekybos duomenis, vieną iš pastarųjų mėnesių „Tesla“ pardavimai šalyje buvo tarp lyderių, bet užnugaryje liko keli dideli vietos žaidėjai. Tarp jų dažniausiai minimi BYD bei automobilių grupės „Geely“ ir „Chery“.

    Kinija „Tesla“ yra strategiškai svarbi tiek dėl apimčių, tiek dėl gamybos, tačiau programinės įrangos funkcijoms čia keliami papildomi reikalavimai, įskaitant duomenų valdymą ir reguliacinį suderinamumą. Dėl to „Full Self-Driving“ startas Kinijoje investuotojams ir rinkai laikomas reikšmingu signalu, kad „Tesla“ pagaliau rado kelią į vieną griežčiausiai prižiūrimų pasaulio rinkų.

    Vis dėlto tai nėra finišas: pagrindinis klausimas, ar „Tesla“ pajėgs sparčiai didinti funkcijų patikimumą ir pritaikymą vietos eismo realijoms, kai konkurentai jau siūlo panašias ar platesnes pagalbos vairuotojui galimybes. Artimiausi mėnesiai parodys, ar „Tesla“ Kinijoje sugebės susigrąžinti technologinio lyderio įvaizdį.

  • Kinijoje liūtys miestus pavertė upėmis: žuvusiųjų jau 22, tūkstančiai evakuoti

    Kinijoje liūtys miestus pavertė upėmis: žuvusiųjų jau 22, tūkstančiai evakuoti

    Keliose Kinijos provincijose pastarosiomis dienomis užfiksuotos rekordinės liūtys sukėlė staigius potvynius, dėl kurių gatvės virto srauniomis upėmis. Vietos valdžia praneša apie sutrikusį susisiekimą, užlietus gyvenamuosius rajonus ir pradėtas gelbėjimo operacijas.

    Valstybinė žiniasklaida skelbia, kad iš viso patvirtintos 22 žūtys, dalis žmonių laikomi dingusiais. Daugiausia pranešimų apie aukas gauta iš Hunano, Hubejaus, Guidžou ir Guangsi regionų, kur liūtys sukėlė nuošliaužas ir staigius vandens lygio šuolius.

    Hunano provincijoje, anot oficialių pranešimų, žuvo penki žmonės, dar vienuolika laikomi dingusiais. Viename šios provincijos rajone nuo stichijos nukentėjo daugiau nei 61 500 gyventojų, tačiau nuostolių mastas dar tikslinamas.

    Guangsi regione tragiškas incidentas įvyko, kai sunkvežimis bandė kirsti patvinusią upę ir buvo nuneštas srovės. Iki antradienio patvirtinta 10 žuvusiųjų, o gelbėtojai kelias dienas tikrino vandens telkinius ir pakrantes.

    Guidžou provincijoje pranešta apie keturias žūtis ir penkis dingusius asmenis, o Hubejuje – apie tris žuvusius ir keturis dingusius. Kai kuriose vietovėse sugriuvo pastatai, dalis kaimų laikinai liko be ryšio, todėl gelbėtojai darbavosi sudėtingomis sąlygomis.

    Pagalba ir evakuacija

    Kinijos institucijos paskelbė skiriančios 120 mln. juanių paramą penkiems labiausiai nukentėjusiems regionams. Ši suma atitinka maždaug 15 mln. eurų, o lėšos numatytos skubiai pagalbai, infrastruktūros atstatymui ir gyventojų aprūpinimui.

    Dar 30 mln. juanių, arba apie 4 mln. eurų, papildomai skirta Guidžou provincijai, kur fiksuojama daug žuvusiųjų ir dideli materialiniai nuostoliai. Valdžia taip pat koordinuoja laikino apgyvendinimo vietas ir tiekimą teritorijose, kur nutrūkę keliai ar ryšio linijos.

    Pagal tarptautinių agentūrų skaičiavimus, iš Hunano, Guidžou ir Hubejaus provincijų evakuota beveik 24 000 žmonių. Sinoptikai įspėja, kad artimiausiomis dienomis kritulių zona gali išlikti aktyvi, todėl potvynių rizika išlieka didelė.

    Kodėl ekstremalūs lietūs dažnėja

    Mokslininkai pabrėžia, kad šylant klimatui daugėja ekstremalių kritulių epizodų, nes šiltesnė atmosfera gali sukaupti daugiau vandens garų. Tai didina staigių liūčių tikimybę ir kelia didesnę potvynių bei nuošliaužų riziką, ypač kalnuotuose regionuose.

    Kinija yra didžiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emitentė pasaulyje, tačiau kartu sparčiai plečia atsinaujinančios energetikos pajėgumus. Šalis yra deklaravusi tikslą pasiekti anglies neutralumą iki 2060 metų.

  • Prekyba su Kinija: Lenkija ragina išnaudoti logistikos pranašumą, bet rizikas skaičiuoja atsargiai

    Lenkijoje vis dažniau keliama mintis, kad santykiuose su Kinija verta daugiau pragmatizmo: stiprinti ekonominį bendradarbiavimą, kartu išlaikant geopolitinį atsargumą. Tokias išvadas pateikia darbdavių organizacijos Asian Forum ekspertai, vertinantys Europos valstybių bendradarbiavimo su Pekinu modelius.

    Jų teigimu, Lenkijai iki šiol trūksta nuoseklios strategijos Kinijos atžvilgiu, o tai kainuoja prarastas investicijas ir silpnesnes derybines pozicijas. Pagrindinis argumentas – geografinė padėtis ir transporto infrastruktūra, kurios galėtų tapti pagrindu stipresniam logistikos vaidmeniui tarp Azijos ir Europos.

    Deficitas su Kinija gilėja

    Vienas ryškiausių signalų – itin didelis Lenkijos prekybos deficitas su Kinija. Po 2026 metų pirmojo ketvirčio jis siekė apie 13,6 mlrd. eurų: eksportas sudarė maždaug 0,8 mlrd. eurų, o importas – apie 14,4 mlrd. eurų.

    Ekspertai pabrėžia, kad toks disbalansas turi įtakos ir bendram šalies užsienio prekybos rezultatui. Jų siūlomas kelias – ne tik didinti eksportą, bet ir siekti, kad dalis gamybos bei logistikos grandinių persikeltų arčiau Europos, mažinant priklausomybę nuo importo.

    Logistika kaip derybų svertas

    Asian Forum akcentuoja Lenkijos potencialą kaip tranzito ir paskirstymo centrą, ypač jei būtų nuosekliai stiprinami krovinių koridoriai, geležinkelio mazgai ir Baltijos jūros uostų transmodalinės jungtys. Tarp minimų krypčių – ir krovinių srautai, susiję su Naujojo Šilko kelio maršrutais.

    „Lenkija galėtų pritraukti Kinijos logistikos ir ekspedijavimo investicijas, kurios padėtų paskirstyti importuojamas prekes, ypač Vidurio Europoje“, – teigiama ekspertų vertinime.

    Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad net esant įtampoms Europoje atsiranda didelių logistikos projektų, susijusių su e. prekybos grandinėmis. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad vien infrastruktūros neužtenka – reikalingas aiškus politinis signalas ir taisyklių stabilumas.

    Balansas tarp ekonomikos ir saugumo

    Pragmatiškesnės politikos šalininkai pabrėžia, kad atviresnis požiūris į investicijas nebūtinai prieštarauja ES krypčiai, jei kartu užtikrinami nacionalinio saugumo interesai. Esminė mintis – atskirti sritis, kuriose bendradarbiavimas duoda apčiuopiamos naudos, nuo tų, kuriose būtina griežtesnė kontrolė.

    „Optimalu būtų taikyti balansavimo strategiją: siekti abipusiai naudingų ekonominių ryšių, bet išlaikyti diplomatinį principingumą ten, kur tai kertasi su valstybės interesais“, – sako Asian Forum analitikas Jakubas Czajczykas.

    Kita vertus, CASE atstovai pabrėžia, kad vien investicijos problemos neišspręs, jei silps vietos gamintojų konkurencingumas. Jų vertinimu, ilgalaikį prekybos disbalansą skatina augantys kaštai, santykinai menkesnis investicijų tempas ir inovacijų stoka, taip pat valiutų kursų pokyčiai, kurie daro įtaką kainų konkurencingumui.

    Ko galima pasimokyti iš kitų šalių

    Europos pavyzdžiai rodo, kad Kinijos kapitalas dažnai nukreipiamas į pramonę ir infrastruktūrą, ypač susijusią su elektromobilių tiekimo grandinėmis. Kai kurios šalys, turėdamos aiškesnę politiką, sugeba pritraukti didesnius projektus, o kartu išsiderėti technologijų perdavimą ar vietos tiekėjų įtraukimą.

    Lenkijos diskusijoje kartojama mintis, kad ekonominiai ryšiai turi būti kuriami „merkantilistiškai“ – su aiškiais naudos kriterijais, prioritetu vietos pramonei ir griežtesnėmis sąlygomis strateginėse srityse. Tuo pačiu pabrėžiama, kad ES vieningumas Kinijos klausimu išlieka svarbi prielaida, ypač kalbant apie prekybos apsaugos priemones ir rizikų valdymą.

    Lenkijos centrinio banko duomenimis, Kinijos tiesioginių investicijų vertė šalyje 2024 metų pabaigoje siekė apie 2,1 mlrd. eurų ir sudarė 0,7 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų. Tai rodo, kad erdvės augimui yra, tačiau sprendimą lems ne tik ekonomika, bet ir saugumo bei tiekimo grandinių pertvarkos Europoje.

  • IEA: elektromobilių pardavimai 2026 metais artėja prie 30 proc. rinkos – kas stumia augimą?

    IEA: elektromobilių pardavimai 2026 metais artėja prie 30 proc. rinkos – kas stumia augimą?

    Elektromobiliai toliau stiprina pozicijas

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) naujausioje pasaulinėje elektromobilių apžvalgoje prognozuoja, kad 2026 metais pasaulyje gali būti parduota apie 23 milijonai elektra varomų automobilių. Tai reikštų, kad elektromobiliai sudarytų beveik 30 proc. visų naujų automobilių pardavimų.

    Tokį augimą, pasak IEA, palaiko keli veiksniai: besiplečianti modelių pasiūla, valstybinių paskatų ir reguliavimo priemonių įtaka bei pirkėjų siekis sumažinti išlaidas degalams, ypač kainoms svyruojant dėl geopolitinių įtampų ir energijos rinkų neapibrėžtumo.

    2025 metų rekordai ir 2026 metų pradžios kontrastai

    IEA skaičiuoja, kad 2025 metais pasauliniai elektromobilių pardavimai augo apie 20 proc. ir viršijo 20 milijonų. Tai reiškia, kad maždaug vienas iš keturių naujų automobilių buvo elektrinis, o apie 40 šalių elektromobiliai sudarė bent 10 proc. naujų pardavimų.

    Vis dėlto 2026 metų pirmąjį ketvirtį, po politikos ir paramos pokyčių Kinijoje bei Jungtinėse Valstijose, pasauliniai pardavimai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo apie 8 proc. IEA pabrėžia, kad bendras kritimas paslėpė labai nevienodą regionų dinamiką.

    Europoje pardavimai augo beveik 30 proc., o Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, neskaičiuojant Kinijos, fiksuotas apie 80 proc. šuolis. Lotynų Amerikoje augimas siekė apie 75 proc., o kovą beveik 90 šalių registravo metinį pardavimų didėjimą, dalis jų pasiekė mėnesio rekordus.

    Kainos, baterijos ir tiekimo grandinės

    IEA teigimu, elektromobiliai pagrindinėse rinkose tampa vis konkurencingesni kainos atžvilgiu, o tai gali didinti paklausą net ir mažėjant ar keičiantis subsidijoms. Papildomą impulsą suteikia baterijų technologijų pažanga ir ilgainiui mažėjančios baterijų kainos, nors trumpuoju laikotarpiu rinką vis dar veikia žaliavų ir logistikos svyravimai.

    Agentūra taip pat pateikia ilgalaikę prognozę: iki 2035 metų, net ir neįvedus naujų politikos priemonių, pasaulinis elektromobilių parkas, neskaičiuojant dviračių ir triračių, gali pasiekti apie 510 milijonų. Palyginimui, dabar jis vertinamas kaip artėjantis prie 80 milijonų.

    „Elektromobilių populiarumas žymi esminį pokytį automobilių rinkose ir energetikos sistemoje, o didesnis jų paplitimas suteikia šiokį tokį palengvėjimą didžiausio naftos pasiūlos sukrėtimo istorijoje fone“, – sakė IEA vykdomasis direktorius Fatih Birol.

    „Žvelgiant į priekį, mažėjančios baterijų kainos ir galimi politikos sprendimai, reaguojant į dabartinę pasaulinę energijos krizę, turėtų suteikti papildomo pagreičio elektromobilių rinkoms“, – pridūrė jis.

    Kinija išlieka didžiausiu elektromobilių gamybos centru: IEA duomenimis, joje pagaminama beveik trys ketvirtadaliai pasaulyje pagamintų elektrinių automobilių. Eksportas, viršijant vidaus paklausą, augo iki daugiau nei 2,5 milijono vienetų, o Kinijos įtaka baterijų elementų gamybai ir pagrindinėms medžiagoms išlieka itin didelė.

    Be lengvųjų automobilių, sparčiai auga ir elektrinių sunkvežimių rinka, nors didžioji dalis pardavimų vis dar koncentruojasi Kinijoje. 2025 metais pasauliniai elektrinių sunkvežimių pardavimai daugiau nei padvigubėjo, o elektriniai modeliai sudarė beveik vieną iš dešimties parduotų sunkvežimių.

    IEA apžvalgoje taip pat akcentuojamos automobilių technologijų kryptys, susijusios su programine įranga ir dirbtiniu intelektu, bei plečiami duomenų įrankiai, skirti stebėti kainas ir politikos priemones skirtingose rinkose. Tai, agentūros vertinimu, tampa vis svarbiau vertinant, kaip greitai elektromobiliai pakeis įprastą automobilių parką ir kaip tai paveiks elektros paklausą, naftos vartojimą bei emisijas.

  • Putinas skuba į Pekiną po Trumpo vizito: ką Xi išloš, o Maskva praras šiame žaidime

    Putinas skuba į Pekiną po Trumpo vizito: ką Xi išloš, o Maskva praras šiame žaidime

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 19 dieną atvyksta į Pekiną dviejų dienų susitikimui su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Vizitas vyksta praėjus vos kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo viešnagės Kinijoje, todėl dėmesys krypsta į tai, kaip Pekinas balansuos tarp dviejų didžiųjų sostinių.

    Pastaraisiais metais Maskva, po 2022 metais pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą, tapo itin priklausoma nuo prekybos su Kinija. Vakarų sankcijos riboja Rusijos galimybes skolintis, importuoti technologijas ir uždirbti iš tradicinių rinkų, todėl Pekinas Rusijai tapo svarbiausiu ekonominiu partneriu.

    Kinijos spaudimo svertai

    Analitikų vertinimu, šįkart Kinija turi daugiau derybinės galios, nes būtent ji padeda Rusijai išlaikyti eksporto srautus ir finansinį stabilumą. Tuo pat metu Pekinas siekia mažinti įtampą su Vašingtonu ir išlaikyti manevro laisvę, kad nebūtų įtrauktas į antrinių sankcijų riziką.

    NATO Kiniją yra pavadinusi lemiamu Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoju, akcentuodama dvigubos paskirties prekių tiekimą, kuris gali būti naudojamas karinei pramonei. JAV jau ne kartą ragino Pekiną mažinti ekonominę paramą Maskvai, o bet kokie nauji susitarimai Pekine bus atidžiai stebimi Vašingtone.

    Energetika taps pagrindine tema

    Didžiausias darbotvarkės blokas, tikėtina, bus energetika, nes Kinija tapo didžiausia rusiškos naftos ir dujų pirkėja. Po Europos rinkos susitraukimo Rusija vis daugiau žaliavų parduoda Azijai, dažnai siūlydama nuolaidas, kad išlaikytų biudžeto pajamas ir finansuotų ekonomiką.

    Papildomą spaudimą stiprina energetinio saugumo įtampa regione, todėl Pekinui svarbu diversifikuoti tiekimą ir užsitikrinti stabilius srautus. Maskvai tai yra tiesioginė pajamų linija, nes energijos eksportas išlieka vienu svarbiausių Rusijos biudžeto ramsčių.

    „Esame labai pažengusioje stadijoje dėl rimto, labai reikšmingo žingsnio į priekį dujų ir naftos sektoriuje“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Ekspertai neatmeta, kad bus aptariamos ir Kinijos investicijos į Rusijos valstybinį sektorių bei platesnis bendradarbiavimas, atsižvelgiant į tai, jog dvišalė prekyba po 2022 metų pasiekė rekordus. Vis dėlto Pekinui svarbiausia išlaikyti kontrolę: gauti ekonomiškai naudingas sąlygas, neperžengiant ribos, kuri galėtų išprovokuoti griežtesnį JAV ir sąjungininkų atsaką.

    Šis Putino vizitas iš esmės tampa testu, ar Kinijai pavyks vienu metu demonstratyviai priimti tiek JAV, tiek Rusijos lyderius ir iš to išsiderėti maksimalų geopolitinį bei ekonominį dividendą. Maskvai tuo pat metu tai yra bandymas gauti garantijų, kad Pekino santykių šiltėjimas su Vašingtonu nesusilpnins Rusijai gyvybiškai svarbaus ekonominio užnugario.

  • Kinija sutiko iki 2028 metų kasmet papildomai pirkti JAV žemės ūkio produkcijos už 15 mlrd. eurų

    Kinija sutiko iki 2028 metų kasmet papildomai pirkti JAV žemės ūkio produkcijos mažiausiai už maždaug 15 mlrd. eurų, pranešė Baltieji rūmai. Tai vienas konkrečiausių rezultatų po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimo Pekine.

    Pagal Baltųjų rūmų pateiktą informaciją, šie pirkimai būtų papildomi prie anksčiau aptartų sojų įsipareigojimų. JAV administracija teigia, kad tai turėtų suteikti daugiau stabilumo ūkininkams ir maisto pramonės eksportuotojams.

    Taip pat nurodoma, kad Kinija atnaujino daugiau nei 400 JAV jautienos gamybos įmonių registracijas ir įtraukė naujus objektus. Kartu žadama dirbti su JAV reguliuotojais, kad būtų panaikinti dalies gamyklų veiklos apribojimai ir išplėsta prieiga prie rinkos.

    Dar vienas žingsnis, anot Baltųjų rūmų, yra paukštienos importo atnaujinimas iš tų JAV valstijų, kurias JAV Žemės ūkio departamentas yra pripažinęs laisvomis nuo paukščių gripo. Tokie sprendimai paprastai turi tiesioginę įtaką kainoms ir atsargų planavimui, ypač dideliems perdirbėjams.

    Nauji pirkimai papildo platesnį prekybos santykių „paliaubų“ paketą, dėl kurio, pasak JAV pusės, šalys buvo sutarusios ankstesniame etape. Tuomet Kinija įsipareigojo kasmet pirkti po 25 mln. metrinių tonų JAV sojų iki 2028 metų, o abi pusės sustabdė platesnį muitų didinimą.

    Vis dėlto viešojoje erdvėje matyti ir skirtingos interpretacijos: Kinijos prekybos ministerija yra užsiminusi apie preliminarų susitarimą mažinti kai kuriuos tarifus ir patvirtinusi žemės ūkio bei orlaivių sandorius, tačiau be detalių. Dėl to rinkos dalyviai paprastai laukia ne tik politinių pareiškimų, bet ir praktinių įgyvendinimo dokumentų, kvotų bei tiksliai apibrėžtų produktų grupių.

    Baltieji rūmai taip pat skelbia, kad Kinija sutiko pradiniu etapu įsigyti 200 „Boeing“ orlaivių. Be to, minima, kad būtų sprendžiami su retųjų žemių gavybos ir perdirbimo įrangos bei technologijų ribojimais susiję klausimai, nors konkrečių įsipareigojimų šioje dalyje nepateikiama.

    Analitikai paprastai tokio tipo paketus vertina kaip bandymą sukurti nuspėjamesnį prekybos režimą bent daliai sektorių, tačiau pabrėžia, kad rezultatai priklauso nuo vykdymo mechanizmų. Skelbiama, kad abi šalys ketina steigti dvišales tarybas prekybai ir investicijoms valdyti mažiau jautriuose sektoriuose.

    Tuo pat metu išlieka rizika, kad dalis susitarimų gali keistis priklausomai nuo vidaus politikos, reguliacinių sprendimų ir geopolitinių įtampų. Baltieji rūmai nurodo, kad D. Trumpas ir Xi Jinpingas šiemet dar gali susitikti kelis kartus, o kitas jų susitikimas numatomas rudenį Vašingtone.

  • Kinija skelbia apie preliminarų susitarimą su JAV: daliai prekių planuojama mažinti muitus

    Kinija skelbia apie preliminarų susitarimą su JAV: daliai prekių planuojama mažinti muitus

    Kinijos prekybos ministerija pranešė, kad Pekinas ir Vašingtonas pasiekė preliminarų susitarimą dėl dalies muitų mažinimo ir dvišalės prekybos skatinimo. Pasak ministerijos, numatoma siekti abipusių tarifų mažinimų pasirinktoms prekių grupėms, nors konkrečios detalės kol kas nepateikiamos.

    Ministerijos teigimu, šalys taip pat sutiko steigti Prekybos tarybą ir Investicijų tarybą, kurios turėtų tapti nuolatinėmis platformomis deryboms. Šiose struktūrose planuojama aptarti tiek tikslinius tarifų mažinimus, tiek platesnius sprendimus dėl rinkos prieigos.

    Vienas iš akcentų įvardijamas žemės ūkis: Kinija skelbia, kad abi pusės sieks plėsti dvišalę prekybą, įskaitant žemės ūkio produkciją, ir spręsti kai kuriuos netarifinius barjerus. Tokios kliūtys dažniausiai apima sertifikavimo, patikrų, sanitarinius ir fitosanitarinius reikalavimus, kurie praktikoje gali riboti importą ne mažiau nei muitai.

    Pranešime taip pat minimi susitarimai aviacijos sektoriuje dėl Kinijos orlaivių pirkimo iš JAV, taip pat dėl garantijų tiekimo grandinei, įskaitant lėktuvų variklius ir susijusias dalis. Ankstesniuose viešuose JAV pareiškimuose buvo minimi dideli numatomi orlaivių užsakymai, tačiau galutinės sąlygos priklausys nuo vėlesnių derybų ir komercinių kontraktų.

    Ši Kinijos pozicija paskelbta po JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito Kinijoje ir susitikimų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Pats Trumpas anksčiau teigė, kad susitikimuose muitų klausimas nebuvo aptarinėjamas, todėl Pekino paskelbtas „preliminarus“ susitarimas signalizuoja, kad derybos gali vykti keliuose kanaluose ir skirtingais lygiais.

    Ekspertai paprastai pažymi, kad preliminarūs susitarimai dėl muitų dažnai reiškia politinį įsipareigojimą tęsti derybas, bet ne galutinį sprendimą. Rinkos paprastai laukia konkrečių sąrašų, apimančių prekes, tarifų dydžius, įsigaliojimo terminus ir mechanizmus, kaip būtų prižiūrimas susitarimų vykdymas.

    Tolimesnė derybų eiga gali priklausyti ir nuo planuojamų aukščiausio lygio susitikimų vėliau šiais metais. JAV administracija anksčiau yra užsiminusi apie papildomus lyderių susitikimus, siekiant stabilizuoti dvišalius ekonominius santykius, tačiau praktiniai sprendimai paprastai gimsta ilgesniame techninių derybų procese.

  • Kinijos greitieji traukiniai 350 km/h: kodėl Pekino–Šanchajaus maršrutas laimi prieš lėktuvą

    Daugiau nei 1 300 kilometrų atstumas tarp Pekino ir Šanchajaus lėktuvu įveikiamas maždaug per 2 valandas, tačiau didžioji dalis keliautojų vis tiek renkasi traukinį. Greitojo geležinkelio linija tarp šių megamiestų laikoma viena judriausių ir pelningiausių pasaulyje.

    Priklausomai nuo reiso, kelionė traukiniu trunka apie 4 valandas 18 minučių. Važiuojant automobiliu tokia kelionė dažnai užtruktų beveik pusę paros, todėl geležinkelis čia tapo ne alternatyva, o pagrindinis pasirinkimas.

    Stotis kaip oro uostas

    Piko metu iš Pekino Pietų stoties į Šanchajų traukiniai išvyksta net kas kelias minutes. Keleiviai patenka į stotį po saugumo patikros, kur skenuojamas bagažas, o įėjimas į peronų zoną kontroliuojamas varteliais.

    Bilietų kontrolė dažniausiai vyksta dar prieš įleidžiant į peroną, todėl traukinyje papildomų patikrų gali ir nebūti. Tokia tvarka leidžia išlaikyti srautą ir sumažina vėlavimų riziką, ypač kai reisai vyksta itin tankiai.

    Klasės, patogumai ir kaina

    Bilietai Pekino–Šanchajaus maršrute kainuoja labai skirtingai, priklausomai nuo klasės: ekonominė dažniausiai yra pigiausia, aukštesnės klasės kainuoja maždaug dvigubai daugiau, o patogiausia klasė su labiau atsilenkiančiomis sėdynėmis gali kainuoti apie 250 eurų.

    Sąstatai dažniausiai turi apie aštuonis vagonus, tačiau pasitaiko ir gerokai ilgesnių. Sėdimos vietos suplanuotos taip, kad keleiviai visada sėdėtų veidu į važiavimo kryptį: galinėse stotyse darbuotojai pasuka sėdynių sekcijas 180 laipsnių.

    Aukštesnėse klasėse įprasti elektros lizdai, USB jungtys, atlenkiami staliukai, reguliuojamos kojų atramos. Kelionės metu dirba personalas, rūpinamasi švara, o aptarnavimas gali apimti vandenį ar arbatą bei užkandžius, taip pat vyksta prekyba.

    350 km/h greitis ir pamokos Europai

    Maksimalus greitis šioje linijoje siekia 350 kilometrų per valandą, o rodmenys realiu laiku pateikiami vagonų ekranuose. Sklandus greitėjimas ir stabdymas yra vienas esminių greitojo geležinkelio patrauklumo veiksnių, ypač ilgesniuose maršrutuose.

    Būtent toks 350 kilometrų per valandą greitis dažnai minimas ir planuojamoms naujoms didelio greičio geležinkelio linijoms Europoje, įskaitant projektus Lenkijoje. Planuojama, kad greitosios jungtys sutrumpins kelionių laiką tarp pagrindinių miestų, o pirmieji nauji ruožai siejami su infrastruktūros plėtra iki 2032 metų.

    Kinijos pavyzdys rodo, kad greitas geležinkelis konkuruoja su aviacija ne vien greičiu, bet ir visos kelionės patirtimi: patogiu dažnumu, aiškia keleivių srautų kontrole, stotimis, integruotomis į miestų ir oro uostų mazgus, bei nuspėjama kelionės trukme.

  • Kremlius patvirtino Putino vizitą Pekine: susitikimas su Xi vyks netrukus po Trumpo kelionės

    Kremlius pranešė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gegužės 19–20 dienomis vyks į Pekiną ir susitiks su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Apie kelionę paskelbta netrukus po to, kai vizitą Kinijos sostinėje baigė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

    Pagal Kremliaus pateiktą informaciją, dviejų dienų vizitas bus siejamas ir su 2001 metais pasirašytos Kinijos ir Rusijos draugystės sutarties 25 metų sukaktimi. Šalių lyderiai ketina aptarti dvišalius santykius ir tarptautines bei regionines temas.

    Signalai po Trumpo vizito

    Laiko sutapimas iškart sulaukė dėmesio, nes vizitas paskelbtas po Trumpo kelionės į Pekiną. JAV ir Kinijos darbotvarkėje pastaruoju metu dominuoja saugumo ir prekybos klausimai, o geopolitinį foną aštrina karas Ukrainoje ir įtampa dėl Taivano.

    Kinija išlieka svarbia Rusijos ekonomine atrama, ypač energetikos ir prekybos srautuose, kai Maskvai taikomos Vakarų sankcijos. Tuo pat metu Pekinas viešai pabrėžia siekį išlaikyti manevro laisvę ir vengia žingsnių, kurie galėtų tiesiogiai įtraukti jį į karo Ukrainoje eskalaciją.

    Ilgalaikė partnerystė ir karo šešėlis

    Putinas ir Xi per pastarąjį dešimtmetį susitiko daugybę kartų, o jų ryšys dažnai pristatomas kaip strateginė partnerystė. Rusijos ir Kinijos kontaktai suintensyvėjo po 2022 metais pradėtos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

    Dar 2022 metų vasarį, likus kelioms savaitėms iki invazijos, Putinas ir Xi Pekine paskelbė apie partnerystę be ribų, akcentuodami platų bendradarbiavimo spektrą. Vėliau šalys tęsė politinį dialogą, stiprino ekonominius ryšius ir dalyvavo bendrose karinėse pratybose.