CP v2

Tag: Kinijos kosmoso programa

  • Kinija išbandė daugkartinę raketą Pallas-1: tai gali smarkiai pakeisti kosmoso kainas

    Kinija išbandė daugkartinę raketą Pallas-1: tai gali smarkiai pakeisti kosmoso kainas

    Kinijoje įvyko pirmasis naujos daugkartinio naudojimo raketos Pallas-1 bandymas, kurį atliko Pekine įsikūrusi privati bendrovė „Galactic Energy“. Startas surengtas iš Jiuquan palydovų paleidimo centro šiaurės vakarų Kinijoje, o projektas siejamas su ambicija pigiau ir dažniau kelti krovinius į kosmosą.

    Pallas-1 yra dviejų pakopų, apie 52 metrų aukščio raketa, skirta darbui su žema Žemės orbita. Gamintojo skelbiamais duomenimis, ji gali iškelti iki 7 tonų naudingąjį krovinį, tačiau per pirmąjį skrydį nebuvo patvirtinta, ar į orbitą iškeltas konkretus krovinys.

    Šio bandymo metu nusileidimo manevras nebuvo vykdomas, todėl pirmoji pakopa nebuvo išsaugota. Vis dėlto „Galactic Energy“ planuoja ateityje ją susigrąžinti ir naudoti pakartotinai, panašiai kaip tai daroma su „SpaceX“ raketa „Falcon 9“.

    Daugkartinio naudojimo sprendimai kosmose laikomi vienu svarbiausių būdų mažinti paleidimų kainą ir didinti jų dažnį. Kai dalis raketos grįžta ir gali būti paruošta kitam skrydžiui, mažėja gamybos poreikis, o tai ypač aktualu augant komercinių palydovų, ryšio ir Žemės stebėjimo sistemų paklausai.

    Pallas-1 papildo „Galactic Energy“ turimą raketų šeimą: bendrovė jau eksploatuoja mažesnę raketą „Ceres-1“, kuri yra skirta lengviems palydovams į žemą orbitą. Naujesnė ir didesnė Pallas-1 turėtų išplėsti kompanijos galimybes bei padėti konkuruoti rinkoje, kurioje spartėja privatūs kosmoso projektai.

    Kinijoje daugkartinių raketų kryptis pastaruoju metu aiškiai įgauna pagreitį ir nebėra vien pavienių bandymų tema. Kitos Kinijos komandos taip pat vysto grįžtančias pirmąsias pakopas, o tai rodo siekį kurti savą, nuo išorės tiekėjų nepriklausomą pigesnių paleidimų ekosistemą.

  • Milžiniškas ugnies kamuolys Kinijos danguje: „Ilgasis žygis“ 7A sprogo po 85 sekundžių

    Milžiniškas ugnies kamuolys Kinijos danguje: „Ilgasis žygis“ 7A sprogo po 85 sekundžių

    Pirmadienio vakarą Kinijoje netrukus po starto sprogo raketa „Ilgasis žygis“ 7A. Vaizduose iš įvykio vietos matyti ryškus ugnies pliūpsnis ir dūmų pėdsakas, o misijos raketa bei krovinys buvo visiškai sunaikinti.

    Startas įvyko Venčango kosmodrome Hainano saloje, o avarija, Kinijos oficialios informacijos duomenimis, nutiko praėjus maždaug 85 sekundėms po pakilimo. Nuolaužos nukrito į Pietų Kinijos jūrą, o apie nukentėjusius žmones nepranešta.

    Kas žinoma apie avarijos priežastį?

    Katastrofą patvirtino valstybinė naujienų agentūra Xinhua ir Kinijos nešėjų technologijų akademija, tačiau tiksli priežastis kol kas neįvardyta. Tokiais atvejais tyrėjai paprastai vertina variklių darbą, kuro padavimo stabilumą, valdymo sistemų telemetriją ir konstrukcinių apkrovų poveikį ankstyvojoje skrydžio fazėje.

    Internete plintantys įrašai paskatino spėliones, kad galėjo suveikti skrydžio nutraukimo sistema, kuri naudojama aptikus pavojingą anomaliją. Tokios sistemos skirtos sumažinti riziką žmonėms ir infrastruktūrai, tačiau dažniausiai reiškia neišvengiamą misijos praradimą.

    Koks buvo misijos tikslas?

    Šio starto tikslas buvo iškelti į geostacionarią orbitą ryšio palydovą „Zhongxing-4B“. Geostacionarioje orbitoje esantys ryšio palydovai užtikrina plačias telekomunikacijų paslaugas, įskaitant televizijos transliacijas, duomenų perdavimą ir plačiajuostį internetą.

    Nors oficialiai nurodoma civilinė paskirtis, dalis tokių palydovų gali turėti ir dvejopo naudojimo funkcijų, pavyzdžiui, ryšio kanalų užtikrinimą valstybinėms institucijoms. Šį kartą krovinys buvo prarastas, todėl planuotas palydovo įvedimas į orbitą neįvyko.

    Ką tai reiškia Kinijos kosmoso programai?

    „Ilgojo žygio“ 7 šeimos raketos laikomos viena svarbiausių Kinijos kosminių programų grandžių, ypač aprūpinant „Tiangong“ kosminę stotį krovininiais laivais „Tianzhou“. Bazinė „Ilgojo žygio“ 7 versija sukurta kaip vidutinės keliamosios galios nešėja, o 7A variantas pritaikytas sudėtingesnėms misijoms į aukštesnes orbitas.

    Raketa yra apie 60 metrų aukščio ir gali iškelti iki maždaug 13,5 tonos krovinį į žemąją Žemės orbitą. 7A variantas pirmą kartą pakilo 2020 metais, o ankstesnėje šios versijos skrydžių istorijoje taip pat buvo fiksuotas nesėkmingas startas, todėl nauja avarija gali reikšti papildomus patikrinimus ir laikiną startų grafikų korekciją.

    Pastaraisiais metais pasaulinė kosmoso rinka sparčiai intensyvėja, o dažnesni startai didina ir statistinę nesėkmių tikimybę. Dėl to avarijų tyrimai tampa kritiškai svarbūs: nuo jų išvadų priklauso ne tik konkretaus modelio patikimumas, bet ir ryšio palydovų planai bei konkurencingumas tarptautinėje rinkoje.

  • Kinija greitina kosminių raketų tempą: pirmas pakartotinis etapas ir siaurėjantis kelias į orbitą

    Kinijos planas: daugiau palydovų, daugiau startų

    Kinija pastaraisiais metais sparčiai didina palydovų gamybos apimtis ir pereina prie beveik serijinės gamybos modelio. Pramonė investuoja į automatizuotas surinkimo ir bandymų linijas, todėl išauga potencialas greitai plėsti didžiąsias palydovų grupuotes, skirtas ryšiui ir duomenų perdavimui.

    Tačiau gamybos pajėgumai vis dažniau lenkia galimybes palydovus reguliariai iškelti į žemąją orbitą. Būtent startų dažnis ir prieinamumas tampa kertiniu ribojimu, ypač kai kalbama apie megakonsteliacijas, kurioms reikia nuolatinių papildymų ir greito atstatymo po gedimų.

    Pakartotinis naudojimas: pirmas realus lūžis

    Kad išspręstų „butelio kaklelį“, Kinija intensyviai vysto daugkartinio naudojimo raketų technologijas. Ankstesni bandymai daugiausia rėmėsi vertikalaus kilimo ir nusileidimo demonstratoriais, kurie padėjo patikrinti variklių traukos valdymą, navigaciją ir nusileidimo tikslumą, bet neatkūrė viso sugrįžimo po orbitinio skrydžio sudėtingumo.

    Ryškus lūžis įvyko 2026 metų liepos 10 dieną, kai „Chang Zheng-10B“ po orbitinio paleidimo kontroliuojamai sugrąžino pirmąją pakopą. Pakopa buvo vertikaliai nusodinta ir perimta jūrinėje platformoje, panaudojant tinklinį gaudymo sprendimą, o tai tapo pirmuoju Kinijos sėkmingu tokio tipo sugrąžinimu po realios orbitinės misijos.

    Kodėl vieno sėkmingo sugrįžimo dar neužtenka

    Vienkartinis sėkmingas pakopos atgavimas dar nereiškia, kad sistema tapo ekonomiškai konkurencinga. Tikrasis išbandymas prasideda tada, kai pakopa gali būti reguliariai panaudojama pakartotinai, o jos patikra, remontas ir paruošimas kitam startui vyksta greitai, prognozuojamai ir už aiškią kainą.

    Be to, megakonsteliacijoms svarbu ne tik raketos technologija, bet ir visas startų „gamybos“ ciklas: kosmodromų pralaidumas, integravimo infrastruktūra, kuro logistika, patikimos tiekimo grandinės ir pakankamas paruoštų viršutinių pakopų kiekis. Jei šios grandys stringa, net ir pažangi pirmosios pakopos technologija neišsprendžia tempo problemos.

    JAV operacinė persvara ir „SpaceX“ masto efektas

    Nors Kinija mažina technologinį atotrūkį, operaciniu lygmeniu JAV išlaiko aiškią persvarą. 2025 metais Kinija, remiantis viešai skelbiamais nacionalinių institucijų duomenimis, atliko 92 startus, o „SpaceX“ vien „Falcon 9“ programa įvykdė 165 skrydžius, iš kurių didelė dalis buvo skirta „Starlink“ palydovams.

    Skirtumas matomas ne tik startų skaičiuje, bet ir realioje iškeltų krovinių masėje. Nepriklausomi rinkos vertinimai rodo, kad „SpaceX“ į kosmosą per metus iškelia daug kartų daugiau naudingosios apkrovos nei visi Kinijos operatoriai kartu, o tai didina patirtį, patikimumą ir leidžia dar labiau spartinti ciklą.

    Ko tikėtis toliau: konkurencija didės, kainos turėtų mažėti

    Kinijos pasirinktas modelis yra platus: vienu metu vystoma daugiau nei viena raketų šeima ir kelios įmonių grupės, todėl auga tikimybė, kad atsiras efektyvus, pakartotinai naudojamas sprendimas. Kita vertus, paralelinis vystymas gali reikšti resursų dubliavimą ir konkurenciją dėl variklių, specialistų bei startų infrastruktūros.

    Vidutiniu laikotarpiu Kinijos pažanga gali sustiprinti pasaulinę konkurenciją komercinių paleidimų rinkoje, ypač jei pavyks pereiti nuo „pirmo sėkmingo sugrįžimo“ prie rutininio pakopų naudojimo. Didesnė konkurencija paprastai reiškia ir didesnį spaudimą kainoms, tačiau lemiamas veiksnys išliks tas pats: pralaidumas, patikimumas ir startų dažnis.

    Megakonsteliacijų eroje greitis tampa atsparumo dalimi. Palydovų tinklai yra tvirtesni, kai praradimus galima greitai kompensuoti, o technologijas atnaujinti dažnai, todėl raketų pakartotinis naudojimas ir kosmodromų pajėgumai tampa nebe prestižo, o strateginiu klausimu.

  • Žaibas trenkė į Kinijos raketą: įspūdingas vaizdas, bet misija tęsėsi ir pavyko

    Žaibas trenkė į Kinijos raketą: įspūdingas vaizdas, bet misija tęsėsi ir pavyko

    Kinijos raketa Chang Zheng-3B, dar vadinama Ilguoju žygiu, liepos 23 dieną pakilo iš Sičuanio provincijoje esančio Sičango palydovų paleidimo centro. Pagrindinis uždavinys buvo iškelti į orbitą ryšio palydovą Tianlian II-06.

    Starto metu virš kosmodromo buvo susitelkę audros debesys, o maždaug po 30 sekundžių nuo pakilimo į kylančią raketą trenkė žaibas. Socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašai, kuriuose matyti ryškus blyksnis ir akimirka, kai raketa atsiduria žaibo kanale.

    Nors epizodas atrodė grėsmingai, skrydis nebuvo nutrauktas, o raketa tęsė kilimą be akivaizdžių kontrolės praradimo požymių. Kinijos kosmoso programa pranešė, kad palydovas sėkmingai pasiekė numatytą orbitą, o misijos tikslai įvykdyti.

    Kodėl raketos gali atlaikyti žaibą?

    Šiuolaikinės raketos projektuojamos taip, kad galėtų atlaikyti elektros iškrovas, nes starto metu jos kyla per skirtingus atmosferos sluoksnius, kuriuose galimi dideli elektriniai potencialai. Korpuse naudojami laidūs elementai ir sprendimai, leidžiantys srovei tekėti išorine konstrukcija, o jautri avionika papildomai apsaugoma.

    Tokie principai primena Faradėjaus narvo idėją: energija nukreipiama aplink viduje esančias sistemas, sumažinant riziką kritiniams elektronikos mazgams. Vis dėlto net ir esant apsaugai, žaibas gali sukelti trikdžių telemetrijai ar laikiniems jutiklių sutrikimams, todėl kontrolė po tokių incidentų paprastai griežtinama.

    Kodėl startai dažniausiai nukeliami per audras?

    Praktikoje paleidimai planuojami giedresniu oru ne vien dėl žaibo. Didelę grėsmę kelia vėjo šlytis, stiprūs gūsiai, krituliai ir debesuotumas, kurie gali paveikti trajektorijos stabilumą, matomumą bei saugos procedūras.

    Dėl to kosmodromai taiko griežtus meteorologinius kriterijus, o startai neretai atidedami valandoms ar net kelioms dienoms, kol langas tampa pakankamai saugus. Visgi šis atvejis parodė, kad net ir netikėta iškrova ne visuomet reiškia nesėkmę, jei raketos apsaugos sistemos suveikia kaip numatyta.

    Istoriniai precedentai kosmose

    Incidentas priminė vieną garsiausių atvejų JAV kosmoso istorijoje, kai 1969 metais į misijos Apollo 12 raketą Saturn V net du kartus trenkė žaibas. Tuomet buvo sutrikdyta dalis borto indikacijų, tačiau įgulai pavyko stabilizuoti sistemas ir misija buvo tęsiama.

    Panašių epizodų fiksuota ir kitose programose, įskaitant Rusijos „Sojuz“ paleidimus, kai nepalankios oro sąlygos yra privertusios koreguoti planus arba sukėlusios trumpalaikių sistemų sutrikimų. Tai yra viena priežasčių, kodėl meteorologinė rizika kosmose laikoma ne mažiau svarbi nei techninė.

  • Kinija pirmą kartą susigrąžino orbitalinės klasės raketos pakopą: JAV lyderystei meta iššūkį

    Kinija pirmą kartą susigrąžino orbitalinės klasės raketos pakopą: JAV lyderystei meta iššūkį

    Istorinis bandymas prie Hainano

    Kinija pranešė pirmą kartą sėkmingai susigrąžinusi naudotą orbitalinės klasės raketos pirmąją pakopą. Valstybinė televizija CCTV nurodė, kad „Long March 10B“ startavo iš komercinio kosmodromo Hainano saloje, o maždaug po šešių minučių atsiskyrusi pakopa grįžo vertikaliai.

    Pakopa nusileido ant jūrinės platformos, taip pažymėdama svarbų žingsnį kuriant daugkartinio naudojimo raketų technologiją. Toks sprendimas laikomas vienu efektyviausių būdų sumažinti paleidimų kainą ir didinti startų dažnį.

    Kodėl tai svarbu kosmoso rinkai

    Iki šiol daugkartinio naudojimo pirmųjų pakopų „darbinį standartą“ komercinėje rinkoje buvo sukūrusi „SpaceX“ su „Falcon 9“, o pastaruoju metu pažangą demonstruoja ir „Blue Origin“ programa. Kinijos sėkmė reiškia, kad šalis artėja prie modelio, kuris leido JAV bendrovėms sparčiai atpiginti prieigą prie orbitos.

    „Long March 10B“ sukurta Kinijos komerciniam aviacijos ir kosmoso sektoriui, o jos keliamoji galia į žemąją orbitą siekia bent 16 tonų. Ši raketų šeima taip pat siejama su Kinijos planuojamomis pilotuojamomis Mėnulio misijomis, kurias šalis yra deklaravusi ketinanti įgyvendinti iki 2030 metų.

    Kas laukia toliau

    Kinijos kosmoso sektoriaus atstovai skelbia, kad pirmąją pakopą ketinama panaudoti pakartotiniam startui dar šiais metais. Taip pat tikimasi tolesnių nusileidimų bandymų su kitomis raketomis, o didesnis programų intensyvėjimas siejamas su 2027 metais.

    Vis dėlto pirmasis bandymas, kaip įprasta tokio masto projektuose, gali turėti ir neaiškių momentų: pranešta apie dūmus nusileidimo metu. Nepaisant to, pats faktas, kad pakopa grįžo ir buvo perimta ant platformos, yra reikšmingas technologinis lūžis.

    Ekspertai pabrėžia, kad daugkartinis naudojimas keičia visą paleidimų ekonomiką: kuo dažniau ta pati pakopa gali skristi, tuo mažesnė vieno starto savikaina. „SpaceX“ pastaraisiais metais atliko šimtus „Falcon 9“ skrydžių, o kai kurios pakopos buvo panaudotos daug kartų, todėl Kinijos tikslas dabar yra ne vienkartinė sėkmė, o stabilus, pakartojamas procesas.

    Jeigu Kinijai pavyks pasiekti patikimą ir operacinį daugkartinio naudojimo lygį, ji galėtų agresyviau konkuruoti dėl komercinių palydovų užsakymų. Tai ypač svarbu augant didelėms palydovų konstelacijoms ryšiui ir Žemės stebėsenai, kur startų skaičius ir kaina tampa lemiamu veiksniu.

  • Kinijos erdvėlaivis Shenlong orbitoje paleido mįslingą objektą – sujudo JAV kariškiai

    Kinijos erdvėlaivis Shenlong orbitoje paleido mįslingą objektą – sujudo JAV kariškiai

    Kinijos daugkartinio naudojimo kosminis lėktuvas Shenlong, jau kelis mėnesius vykdantis naują misiją orbitoje, netikėtai atsidūrė dėmesio centre. Netoli aparato buvo užfiksuotas mįslingas objektas, kurį stebėtojai sieja su paties kosminio lėktuvo veikla.

    Objektas aptiktas apie 02:30 koordinuoto pasaulinio laiko. Vėlesnė analizė leido daryti prielaidą, kad jis greičiausiai buvo paleistas iš Shenlong krovinių skyriaus, o ne atsirado kaip atsitiktinė nuolauža.

    „Ši veikla atitinka ankstesnėse misijose fiksuotus subpalydovinius veiksmus“, – teigė „LeoLabs“ atstovai, vertinę radaro ir orbitos duomenis.

    Įvykis greitai patraukė ir JAV institucijų dėmesį. Kosmoso stebėtojai pranešė, kad objektas jau įtrauktas į katalogus, kuriuos naudoja JAV Kosminės pajėgos, atsakingos už orbitos situacijos stebėseną ir galimų grėsmių vertinimą.

    JAV Kosminės pajėgos įkurtos 2019 metais, o viena jų užduočių yra sekti objektus orbitoje ir padėti užtikrinti, kad kosminė infrastruktūra būtų apsaugota nuo tyčinių ar netyčinių incidentų. Pastaraisiais metais orbitoje sparčiai daugėja tiek civilinių, tiek karinių aparatų, todėl auga ir rizika dėl susidūrimų bei neaiškios kilmės objektų.

    Shenlong, kurio pavadinimas dažnai verčiamas kaip dieviškasis drakonas, yra nedidelis daugkartinio naudojimo kosminis lėktuvas. Jis į orbitą iškeliamas raketa, o grįžta į Žemę panašiu principu kaip ankstesni erdvėlaiviai su aerodinaminiu nusileidimu.

    Kinija apie šio aparato misijas pateikia mažai viešos informacijos, o techninės detalės dažniausiai lieka įslaptintos. Oficialiai pabrėžiama, kad bandymai skirti technologijoms tikrinti ir nepažeidžia tarptautinių įsipareigojimų.

    Tokie paleidimai orbitoje dažniausiai siejami su mažų palydovų, bandymo įrangos ar kitų krovinių išleidimu. Vis dėlto analitikai atkreipia dėmesį, kad subpalydovai gali būti naudojami ir stebėjimui, ryšio eksperimentams ar sudėtingesnėms manevravimo technologijoms testuoti, todėl kiekvienas naujas atvejis iškart tampa tarptautinių stebėtojų diskusijų objektu.

    Ne pirmą kartą fiksuojama, kad Shenlong misijų metu orbitoje pasirodo papildomi objektai. Ankstesniais metais taip pat buvo pastebėti panašūs atvejai, o dalis ekspertų tuomet svarstė, ar tai buvo subpalydovas, ar į kosmosą patekusios techninės detalės.

  • Kinija paleido „Shenzhou-23“: istorinis manevras Tiangong ir žingsnis link Mėnulio iki 2030

    Kinija paleido „Shenzhou-23“: istorinis manevras Tiangong ir žingsnis link Mėnulio iki 2030

    Kinija sėkmingai paleido pilotuojamą erdvėlaivį „Shenzhou-23“ ir po maždaug 3,5 valandos prijungė jį prie orbitinės stoties Tiangong. Misija laikoma svarbiu Kinijos programos etapu siekiant iki 2030 metų nuskraidinti žmones į Mėnulį.

    „Long March 2F“ raketa pakilo iš Dziučiuano kosmodromo Gobio dykumoje, o erdvėlaivis netrukus atsiskyrė ir pasiekė orbitą. Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūra pranešė, kad įgula jaučiasi gerai, o startas įvyko sklandžiai.

    „Astronautai yra geros būklės, o paleidimas buvo visiškai sėkmingas“, – sakė Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūros atstovai.

    Ši įgula vykdys biologijos, medžiagų mokslo, skysčių fizikos ir medicinos eksperimentus, kurie tiesiogiai susiję su ilgalaikiu darbu kosmose. Ypatingas dėmesys skiriamas žmogaus organizmo pokyčiams mikrogravitacijoje ir sistemų patikimumui, nes tai kritiška planuojant keliones už Žemosios Žemės orbitos ribų.

    Metų trukmės bandymas orbitoje

    Pagrindinis „Shenzhou-23“ akcentas yra planas vienam iš įgulos narių atlikti išskirtinai ilgą, iki metų trukmės buvimą orbitoje. Iki šiol Tiangong įprastai dirbdavo maždaug šešių mėnesių rotacijos, todėl toks sprendimas laikomas kokybiniu šuoliu.

    Mokslininkai pabrėžia, kad ilgos misijos kelia daugiau rizikų, susijusių su kaulų tankio mažėjimu, raumenų nykimu, didesne radiacijos doze, miego ritmo sutrikimais ir psichologiniu nuovargiu. Ne mažiau svarbios tampa uždaros ciklo gyvybės palaikymo sistemos, ypač vandens ir oro perdirbimas, bei galimybė reaguoti į medicinines situacijas, kai pagalba iš Žemės ribota.

    Kelias į Mėnulį ir nauji laivai

    Kinija deklaruoja tikslą iki 2030 metų nuleisti astronautus Mėnulyje, o paraleliai ruošia naujos kartos pilotuojamą erdvėlaivį „Mengzhou“. Planuojama, kad būtent jis ateityje pakeis dabartinę „Shenzhou“ seriją ir taps pagrindine transporto priemone Mėnulio misijoms.

    Taip pat siekiama iki 2035 metų su partneriais pradėti pirmąjį pilotuojamos mokslinės bazės etapą, žinomą kaip International Lunar Research Station. Kinija papildomai skelbia ketinanti Tiangong stotyje priimti ir užsienio astronautus, o vienas artimiausių planų siejamas su Pakistanu.

    Per pastaruosius dešimtmečius Kinijos kosmoso programa smarkiai išsiplėtė: 2019 metais šalis pirmoji istorijoje nutupdė aparatą nematomoje Mėnulio pusėje, o 2021 metais sėkmingai nusileido Marse. Kinija taip pat vystė nuosavą stotį, nes nuo 2011 metų JAV apribojus NASA bendradarbiavimą su Pekinu, kelias į Tarptautinę kosminę stotį jai iš esmės buvo uždarytas.