Europos Komisija viešai sukritikavo Turkiją dėl to, kad ši pastaraisiais mėnesiais į neformalius pasirengimo susitikimus prieš Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP31 neįtraukė Kipro. Briuselis pabrėžia, kad tokia praktika kertasi su tarptautinių renginių rengimo principais ir kelia politinę įtampą prieš svarbų klimato diplomatijos etapą.
COP31 konferencija šių metų lapkričio mėnesį turėtų vykti Antalijoje, o Turkija kaip šeimininkė atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl klimato darbotvarkės, bet ir dėl santykių su Europos Sąjunga. Diplomatų teigimu, Kipras taip pat susidūrė su ignoruojamais ar atmetamais prašymais dėl dvišalių kontaktų.
Europos Komisijos klimato politikos vadovas Wopke Hoekstra pabrėžė, kad ES šiuo klausimu laiko liniją aiškia: jeigu renginys tarptautinis, jo organizavimas negali būti grindžiamas atskirų valstybių politinėmis išlygomis. Jo žinutė iš esmės reiškia, kad Turkija negali pasirinktinai bendrauti su ES valstybėmis narėmis.
„Tai nepriimtina, ir mes to taip pat nepriimsime. Arba bendraujate su visomis 27, arba su nė viena“, – sakė Wopke Hoekstra.
Komisija akcentuoja, kad Kipro, kaip Jungtinių Tautų valstybės narės, šalinimas iš COP31 pasirengimo proceso neatitinka įtraukios ir skaidrios klimato diplomatijos logikos. Briuselio teigimu, Turkija patikino, kad ateityje Kipras nebebus eliminuojamas iš pasirengimo susitikimų, tačiau ES signalizuoja situaciją atidžiai stebėsianti.
Ši istorija atgaivina seną ir jautrų geopolitinį kontekstą: Turkija nepalaiko diplomatinių santykių su Kipro Respublika, kuri tarptautiniu mastu pripažįstama kaip teisėta visos salos valdžia. Ankara pripažįsta tik šiaurinėje salos dalyje veikiančią turkų kipriečių administraciją, o Kipras nuo 1974 metų išlieka faktiškai padalytas.
ES atsiduria nepatogioje padėtyje ir dėl institucinio vaidmens: Kipras šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai rotacijos principu, todėl formaliai atstovauja visoms 27 valstybėms narėms. Dėl to Turkijos sprendimas atmesti ar apeiti Nikosiją tampa ne vien dvišaliu ginču, bet ir klausimu, kaip su ES elgiamasi kaip su politiniu vienetu.
Klimato konferencijų šeimininkams paprastai keliami aukšti neutralumo ir įtraukties standartai, nes COP formate sprendžiami globalūs klausimai: emisijų mažinimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, finansavimas ir technologijų perdavimas. Augant karščio bangų, vandens stygiaus ir energetinio saugumo problemoms, bet kokie politiniai trukdžiai pasirengimo procesui gali paveikti ir derybų tempą, ir pasitikėjimą šeimininko vaidmeniu.
Leave a Reply