Tag: Klinikiniai tyrimai

  • Šveicarų „Indivi“ įsigijo „Cogitat“ ir stiprina DI paremtą smegenų stebėseną su EEG

    Šveicarų „Indivi“ įsigijo „Cogitat“ ir stiprina DI paremtą smegenų stebėseną su EEG

    Šveicarijos neurotechnologijų bendrovė „Indivi“ įsigijo „Cogitat“ – Londono Imperatoriškojo koledžo „spin-out“ įmonę, kuriančią gilaus mokymosi modelius, galinčius iš EEG signalų „iššifruoti“ žmogaus kognityvines funkcijas.

    „Indivi“, įsikūrusi Bazelyje ir turinti biurus Ispanijos Kordoboje bei Bostone (JAV), kuria matavimais ir pažangia analitika paremtus sprendimus, skirtus padėti biofarmacijos užsakovams planuoti mažesnius ankstyvosios fazės klinikinius tyrimus ir patikimiau fiksuoti gydymo poveikį.

    Bendrovės platformoje jau naudojami išmaniuoju telefonu atliekami motorikos ir kognityvinių funkcijų vertinimai, o darbai apima Parkinsono ligą, neuromuskulines ligas (tarp jų – facioscapulohumeralinę raumenų distrofiją), išsėtinę sklerozę, Alzheimerio ligą ir susijusias demencijas.

    Įsigyjama „Cogitat“ kuria EEG „pagrindinį“ (angl. foundation) modelį „NeuroRVQ“, kuris, kaip teigiama, turėtų leisti smegenų bangų „dekoderiams“ veikti su bet kuriuo žmogumi ir įvairiais įrenginiais – panašiai kaip didieji kalbos modeliai veikia kalbos atpažinimo ir generavimo užduotyse.

    Kas yra „NeuroRVQ“ ir kuo jis išsiskiria

    „Indivi“ vadovas ir įkūrėjas Guilhemas Dupontas pabrėžia, kad smegenys yra sudėtingiausias žmogaus organas, todėl jas suprasti ir tiksliai išmatuoti – viena didžiausių medicinos ir mokslo užduočių.

    Pasak jo, „Cogitat“ sukurtas EEG modelis esą keičia situaciją, nes padeda „dekoduoti“ smegenų veiklą ir atskleisti signalus, kurie gali būti arčiau biologinių procesų nei iki šiol.

    „Cogitat“ vadovas ir įkūrėjas Allanas Ponniah teigia, kad kiekvienos smegenys yra unikalios, tačiau jų komanda sukūrė pažangų DI modelį, galintį veikti su skirtingais žmonėmis be individualaus „apmokymo“ ir aptikti subtilius smegenų aktyvumo pokyčius, kuriuos anksčiau būdavo sunku identifikuoti.

    Ko tikimasi klinikiniuose tyrimuose

    „Indivi“ planuoja dirbti kartu su „Cogitat“ DI ir moksline komanda, toliau vystydama modelį, kuris, bendrovės vertinimu, gali išlaikyti smulkias, greitai kintančias detales smegenų signaluose – tai, ką kiti modeliai neretai „atmeta“.

    Bendrovė sieja šį žingsnį su galimybe tiksliau aptikti eksperimentinių Alzheimerio gydymo metodų poveikį ir sustiprinti tyrimų bei plėtros procesus gyvybės mokslų srityje.

    Ilgesnėje perspektyvoje „NeuroRVQ“ galėtų tapti pagrindu naujoms sveikatos priežiūros ir vartotojams skirtoms programoms, kurios EEG duomenis paverstų praktiškai pritaikomomis įžvalgomis.

    „Indivi“ taip pat pabrėžia, kad EEG suteikia gana tiesioginį „langą“ į smegenų veiklą ir teoriškai gali padėti fiksuoti pokyčius dar iki tol, kai atminties ar mąstymo sutrikimai tampa aiškiai matomi klinikoje.

  • Prancūzijos „Orakl Oncology“ pritraukė 30 mln. eurų: kurs DI „virtualius“ vėžio pacientus

    Prancūzijos „TechBio“ bendrovė „Orakl Oncology“ pritraukė 30 mln. eurų A serijos investiciją, kad plėstų dirbtiniu intelektu paremtą platformą, prognozuojančią, kaip vėžio vaistai veiks klinikiniuose tyrimuose.

    Apie finansavimo raundą pranešė „EU-Startups“ – investiciją bendrai vedė fondai „Norrsken VC“ ir „Singular“, o prie jos prisijungė ir daugiau naujų bei esamų investuotojų.

    Bendrovė siekia spręsti vieną brangiausių vaistų kūrimo problemų: net ir daug žadančios terapijos dažnai „užstringa“ klinikiniuose etapuose, kai paaiškėja, kad realių pacientų biologija per sudėtinga tiksliai numatyti vien iš ankstesnių laboratorinių bandymų.

    „Orakl Oncology“ teigia kurianti DI valdomus „virtualius vėžio pacientus“, kurie leistų anksčiau atsakyti į esminius klausimus – ar konkretus vaistas turėtų veikti ir kuriems pacientams jis tinkamiausias dar prieš pradedant brangius klinikinius tyrimus.

    Kaip veikia „virtualūs pacientai“

    Įmonė, įkurta 2023 metais, išaugo iš Gustave Roussy instituto. Jos metodas remiasi pacientų navikų mėginių auginimu laboratorijoje, kuriant naviko organoidus, ir šiuos eksperimentinius duomenis susiejant su išsamia klinikine bei molekuline informacija.

    Tokie duomenys vėliau naudojami DI modeliams, kurie gali testuoti skirtingas terapijas „masteliu“ – tarsi su daugybe virtualių pacientų, atspindinčių realių žmonių biologinius skirtumus.

    Pasak bendrovės, tai turėtų padėti farmacijos įmonėms anksčiau pasirinkti perspektyviausias vaistų kryptis ir tiksliau apsibrėžti pacientų grupes, kurioms gydymas gali būti efektyviausias.

    Didelė nesėkmių kaina klinikiniuose etapuose

    Nors DI jau naudojamas baltymų struktūroms prognozuoti ar naujoms molekulėms kurti, vienas sudėtingiausių etapų išlieka vaistų efektyvumo prognozė realiuose pacientuose.

    „Orakl Oncology“ atkreipia dėmesį, kad onkologijoje didelė dalis kandidatų žlunga 2 fazės klinikiniuose tyrimuose, kai pradedamas vertinti veiksmingumas ir tampa aiškus biologinio sudėtingumo mastas.

    Įmonė skelbia, kad jos prognozavimo sistema jau pademonstravo 90 proc. tikslumą vertinant vėžio klinikinių tyrimų baigtis, taip pat galinti identifikuoti pacientus, kurie greičiausiai reaguos į gydymą, ir paaiškinti jautrumo ar atsparumo mechanizmus.

    Investicijų banga į DI onkologijoje

    „Orakl Oncology“ finansavimas įsilieja į platesnę 2026 metų Europos tendenciją, kai didesni pinigai keliauja į DI pritaikymą vaistų kūrimui ir klinikiniams tyrimams. Straipsnyje minimi ir kiti panašaus profilio finansavimo sandoriai Prancūzijoje bei kitose Europos šalyse.

    Po šio A serijos raundo bendra „Orakl Oncology“ pritrauktų investicijų suma siekia 45 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat nurodo deranti dėl sutarčių su daugiau nei 15 papildomų vėžio centrų Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje – siekiama sukurti kuo išsamesnį onkologijos duomenų rinkinį.

    Prie komandos patariamojo rato prisijungė ir Philipas Tagari – jis anksčiau 24 metus dirbo „Amgen“, kur vadovavo šimtams mokslininkų ir prisidėjo prie kelių onkologinių terapijų kūrimo.

  • Tyrimas: 54 proc. jaunų suaugusiųjų 2 tipo diabetas atslūgo po intensyvios dietos ir sporto programos

    Naujas klinikinis tyrimas rodo, kad daliai jaunų suaugusiųjų 2 tipo diabetas gali pereiti į remisiją laikantis intensyvios mitybos ir fizinio aktyvumo programos. Po šešių mėnesių 27 iš 50 dalyvių (54 proc.) pasiekė gliukozės rodiklius žemiau diabeto ribos be cukraus kiekį mažinančių vaistų bent tris mėnesius.

    Palyginimui, įprastą gydymą tęsusių dalyvių grupėje remisiją pasiekė 4 proc. žmonių. Apie rezultatus pranešta mokslo žurnale „The Lancet Regional Health – Americas“.

    Tyrėjai pabrėžia, kad kalbama apie remisiją, o ne išgijimą: cukraus kiekis kraujyje gali vėl padidėti, ypač grįžus prie ankstesnių mitybos ir sėdimo gyvenimo įpročių. Vis dėlto jaunų žmonių atveju tai gali būti svarbu, nes 2 tipo diabetas jiems dažnai progresuoja sparčiau, o komplikacijos gali pasireikšti anksčiau.

    Programa buvo reikli: ją pilnai įvykdė tik 40 proc. dalyvių, o dalis žmonių patyrė įvairių nemalonių simptomų. Tyrėjai dalyvius stebėjo tik šešis mėnesius, tad lieka atviras klausimas, ar remisija išsilaiko ilgiau.

    Dvylika savaičių: labai mažai kalorijų ir treniruotės

    Tyrime dalyvavo 96 suaugusieji iš centrų Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje. Vidutinis dalyvių amžius buvo 38 metai, visi gyveno su nutukimu, o 2 tipo diabetas buvo diagnozuotas ne seniau kaip prieš šešerius metus.

    Pirmąsias 12 savaičių intervencijos grupė laikėsi griežtai kontroliuojamos dietos – 800–900 kilokalorijų per dieną, o sporto dienomis rekomenduota papildomų kalorijų. Dvi savaites dalyviai vartojo tik maisto pakaitalus, vėliau galėjo įtraukti vieną įprastą valgį per dieną šalia pakaitalų.

    Nuo trečios savaitės prasidėjo ir treniruotės: du prižiūrimi užsiėmimai per savaitę (aerobinė veikla, daugiausia ėjimas, ir jėgos pratimai) bei dar viena treniruotė savarankiškai. Paskutines 12 savaičių dalyviai palaipsniui grįžo prie įprasto maisto ir tęsė sportą su mažesne priežiūra.

    Gydytojai dalyvius atidžiai stebėjo ir, prireikus, koregavo vaistus nuo diabeto bei kraujospūdžio – juos stabdė arba vėl atnaujino.

    Svorio pokytis ir sveikatos rodikliai

    Intervencijos grupė vidutiniškai numetė 7,5 kilogramo daugiau nei įprastą priežiūrą gavę žmonės. Tyrime pažymima, kad visi 14 dalyvių, kurie neteko bent 10 proc. pradinio kūno svorio, pasiekė remisiją, nors ši pogrupio imtis buvo nedidelė.

    Vėliau atlikti tyrimai parodė, kad sumažėjo riebalų kiekis kepenyse, kasoje ir raumenyse, o raumenų apimtis iš esmės buvo išlaikyta. Lyginant su įprasta priežiūra, plaštakos suspaudimo jėga padidėjo 7,6 proc., o fizinis pajėgumas, vertinant pagal kūno svorį, pagerėjo 10,3 proc.

    Taip pat fiksuotas sumažėjęs kraujospūdis, o dalyviai nurodė patiriantys mažiau depresijos simptomų ir mažesnį su diabetu susijusį emocinį stresą.

    Reikli programa ir neatsakyti klausimai

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad režimas buvo itin ribojantis, todėl daliai dalyvių jį išlaikyti buvo sunku. Nors rimtų nepageidaujamų įvykių nefiksuota, 43 iš 50 intervencijos grupės dalyvių pranešė apie įvairius negalavimus, dažniausiai – galvos skausmą, vidurių užkietėjimą, svaigulį ar nuovargį.

    Kai kuriems pasireiškė ir su treniruotėmis susiję skausmai ar traumos. Tyrėjai pabrėžė, kad ši programa nebuvo universaliai tinkama visiems.

    Dar vienas svarbus ribojimas – stebėjimas truko tik šešis mėnesius. Ankstesni tyrimai rodo, kad priaugtas svoris gali sugrąžinti diabetą, todėl ateities klausimas – ar tokio tipo programa padeda jauniems suaugusiesiems išlaikyti remisiją metų, o ne mėnesių laikotarpiu.

    Be to, nors šiame tyrime derinta labai mažo kaloringumo mityba ir struktūruotas sportas, kol kas ne iki galo aišku, kokią papildomą dalį rezultatui turėjo būtent treniruotės, o kiek lėmė pats svorio kritimas.

  • „AstraZeneca“ pelnas šoktelėjo 23 proc.: onkologija tempia į viršų, ruošiamos didelės taupymo žirklės

    „AstraZeneca“ pelnas šoktelėjo 23 proc.: onkologija tempia į viršų, ruošiamos didelės taupymo žirklės

    Pelno šuolis dėl vėžio vaistų

    Didžiausia Jungtinės Karalystės farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ paskelbė, kad trečiąjį ketvirtį jos grynasis pelnas augo 23 proc. ir pasiekė 2,79 mlrd. eurų. Rezultatus daugiausia lėmė sparčiai didėjusios onkologinių vaistų pardavimo apimtys.

    Bendrovės pajamos per tą patį laikotarpį didėjo 7 proc. iki 14,5 mlrd. eurų. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, kai pelno augimas siekė kiek daugiau nei 2 proc., šis šuolis rodo ryškų pagreitį.

    Onkologija sudaro beveik pusę

    Onkologija išliko didžiausia „AstraZeneca“ veiklos sritis ir sudarė 48 proc. visų pardavimų. Šio segmento pardavimai augo 17 proc. iki 6,99 mlrd. eurų, o pagrindiniai varikliai buvo plaučių vėžio vaistas „Tagrisso“ ir imunoterapija „Imfinzi“.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad vadinamasis pagrindinis pelnas vienai akcijai, neįtraukiant restruktūrizavimo ir panašių vienkartinių sąnaudų, didėjo 17 proc. Tai leidžia investuotojams geriau įvertinti pagrindinės veiklos dinamiką, atskyrus ją nuo vienkartinių poveikių.

    Taupymo planas iki 2029 metų

    Kartu „AstraZeneca“ pristatė programą, kuria siekiama sutaupyti apie 1,34 mlrd. eurų per metus. Šias lėšas bendrovė planuoja nukreipti atgal į naujų vaistų kūrimą ir daugiau nei 180 vystomų projektų portfelį.

    Restruktūrizavimo sąnaudos, kaip skelbiama, gali siekti iki 1,79 mlrd. eurų ir bus patiriamos vienkartiniu principu. Didžioji dalis pokyčių turėtų būti įgyvendinta iki 2029 metų pabaigos, o tai reiškia ilgalaikį kaštų ir investicijų perskirstymą.

    „Turėdami kelis potencialiai itin didelį proveržį galinčius sukurti vėlyvos stadijos projektus ir sparčiai plečiamas transformuojančias technologijas, einame link 2030 metų ambicijų“, – sakė „AstraZeneca“ vadovas Pascalis Soriot.

    Generikai ir Kinijos spaudimas

    Augimą temdo spaudimas senesniems vaistams, kuriuos paveikė patentų apsaugos pabaiga ir konkurencija. Pavyzdžiui, diabeto, širdies ir inkstų ligų gydymui skirtų preparatų pardavimus mažina pigesni generiniai analogai, pasirodę JAV rinkoje.

    Bendrovė taip pat susiduria su kainų spaudimu Kinijoje, kur veikia apimtimis grįstos valstybinės pirkimų schemos. Jose gamintojai dažnai priversti mažinti kainas mainais į didelius užsakymus, o tai gali smarkiai paveikti pelningumą.

    Nepaisant to, „AstraZeneca“ patvirtino 2026 metų prognozes ir tikisi, kad pajamos augs vidutiniu ar aukštesniu vienženkliu tempu, o pagrindinis pelnas vienai akcijai didės žemu dviženkliu tempu, nevertinant valiutų svyravimų.

    Iki 2030 metų bendrovė siekia pasiekti 71,7 mlrd. eurų metinių pajamų, palyginti su beveik 52,9 mlrd. eurų 2025 metais. „AstraZeneca“ tikisi, kad maždaug pusė šio rezultato bus sugeneruota JAV rinkoje, kur bendrovė pastaraisiais metais aktyviai didina savo svorį.

    Taip pat skelbiama, kad bendrovė šiemet jau pateikė 12 teigiamų vėlyvos stadijos klinikinių tyrimų rezultatų ir vysto svorio mažinimo gydymą, siekdama konkuruoti su šioje srityje sparčiai augančiais vaistais. Po paskelbtų rezultatų „AstraZeneca“ akcijos prekybos pradžioje kilo daugiau nei 4,5 proc.

  • Genų terapija veržiasi į masines ligas: tyrėja Biffi atskleidė, kur čia padeda DI

    Genų terapija veržiasi į masines ligas: tyrėja Biffi atskleidė, kur čia padeda DI

    Genų terapija, ilgą laiką laikyta itin retų paveldimų ligų gydymo sritimi, vis dažniau taikoma ir platesniam pacientų ratui. Apie tai Euronews Tech Talks laidoje kalbėjo viena ryškiausių šios krypties specialisčių Alessandra Biffi, šiuo metu vadovaujanti Paduvos universiteto ligoninės vaikų hematologijos, onkologijos ir kamieninių ląstelių transplantacijos padaliniui.

    Gydytojos karjera genų terapijoje prasidėjo netikėtai: dar studijuojant ją pastebėjo hematologijos profesorius ir pakvietė rengti baigiamąjį darbą laboratorijoje. Nuo tuomet Biffi tapo mokslininke, kurios darbai prisidėjo prie realiai klinikoje taikomų sprendimų, keičiančių pacientų prognozę.

    Genų terapija jau ne tik retoms ligoms

    Genų terapijos esmė yra tikslinis genetinės informacijos keitimas, siekiant gydyti arba užkirsti kelią ligai. Istoriškai ji pirmiausia buvo kuriama monogeninėms ligoms, kai sutrikimą lemia vieno geno mutacija, tačiau pastaraisiais metais technologijos pritaikomos ir kai kurioms onkologinėms ligoms, o tyrimų kryptis sparčiai plečiasi.

    Biffi pabrėžė, kad didėjantis dėmesys nukreiptas į nepaveldimas būkles, kurios paveikia labai daug žmonių. Vienas jos komandos darbų yra klinikinis tyrimas „Immunostem“, kuriame vertinama, ar genų terapija galėtų padėti sustabdyti 1 tipo diabeto įsitvirtinimą ir progresavimą, kol liga dar nepadarė negrįžtamos žalos.

    Pirmosios šio klinikinio tyrimo fazės startas jau įvyko prieš kelis mėnesius, o mokslininkė sako matanti potencialą, kad rezultatai įrodytų genų terapijos pritaikomumą ne tik itin retoms diagnozėms. Tokie bandymai, anot jos, atspindi dabartinę kryptį, kai ieškoma sprendimų ligoms, kurioms reikia mastelio, aiškaus saugumo profilio ir tvaraus gamybos proceso.

    Pacientas, kurio neįmanoma pamiršti

    Nors šiandien Biffi kalba apie platesnes indikacijas, didelė jos patirties dalis susijusi su itin sudėtingomis retomis genetinėmis ligomis. Ji prisiminė pirmąjį pacientą, kurį gydė genų terapija, ir pabrėžė emocinį ryšį, kuris atsiranda matant, kaip eksperimentinis sprendimas tampa realia viltimi.

    „Pacientas, kuris yra mano emociniame gyvenime labiausiai, yra pirmasis, kurį gydžiau“, – sakė Alessandra Biffi.

    Pacientui buvo diagnozuota metachromatinė leukodistrofija, reta progresuojanti genetinė liga, kuri ilgainiui atima gebėjimą vaikščioti, kalbėti ir matyti. Biffi ir kolegų komanda prisidėjo prie genų terapijos sprendimo, kuris vėliau tapo vaistu „Libmeldy“ ir šiandien jau yra prieinamas rinkoje.

    „Jis dabar gyvena Italijoje, yra sveikas, lanko mokyklą ir auga, o aš su juo jaučiu labai stiprų emocinį ryšį“, – pasakojo Biffi.

    DI vaidmuo kuriant genų terapijas

    Genų terapijos plėtra vis glaudžiau susijusi su DI, kuris keičia vaistų kūrimo procesus nuo ankstyvosios paieškos iki molekulių optimizavimo. Biffi akcentavo, kad DI pirmiausia yra įrankis, galintis pagreitinti atradimų etapą, padėti analizuoti didelius biologinių duomenų kiekius ir pasiūlyti naujus kelius, kaip tiksliau veikti DNR.

    „Tai turi būti tinkamai valdoma ir prižiūrima, bet aš tikrai tikiu, kad atradimų srityje DI gali būti labai reikšmingas“, – teigė Alessandra Biffi.

    Jos vertinimu, DI gali padėti projektuoti naujas molekules, kurios būtinos genų redagavimo ir genų terapijos strategijoms, taip pat greičiau atrinkti perspektyvius kandidatus laboratoriniams ir klinikiniams tyrimams. Kartu mokslininkė pabrėžia atsakomybės poreikį, nes kalbama apie technologijas, kurios tiesiogiai liečia pacientų saugumą.

    Ekspertų bendruomenėje tuo pat metu vyksta diskusijos, kiek greitai DI pagrįsti atradimai gali būti patikrinami ir patvirtinami praktikoje. Nors antraštiniai pareiškimai apie naujus mechanizmus ar proveržius dažnai skamba įspūdingai, mokslinis procesas remiasi pakartojamumu, nepriklausomu patvirtinimu ir klinikiniais įrodymais, todėl kelias iki realaus gydymo išlieka ilgas.

    Vis dėlto bendra kryptis aiški: genų terapija iš nišinės srities juda link platesnio pritaikymo, o DI tampa vienu svarbiausių įrankių, galinčių sumažinti kūrimo trukmę ir padėti tiksliau parinkti taikinius. Jei klinikiniai tyrimai dėl dažnesnių ligų, tokių kaip 1 tipo diabetas, pasiteisins, tai gali reikšti naują etapą, kai genetinis gydymas bus svarstomas ne tik kaip paskutinė viltis retoms diagnozėms, bet ir kaip strategiškai svarbi priemonė visuomenės sveikatai.

  • Šveicarijos „Atlas Bio“ pritraukė 11 mln. eurų: DI klinikinės simuliacijos gali mažinti II fazės nesėkmes

    Šveicarijos „Atlas Bio“ pritraukė 11 mln. eurų: DI klinikinės simuliacijos gali mažinti II fazės nesėkmes

    Šveicarijos technologijų ir biotechnologijų bendrovė „Atlas Bio“ išlindo iš vadinamojo „stealth“ režimo ir paskelbė pritraukusi apie 11 mln. eurų investicijų. Didžiausią dalį sudaro apie 8,8 mln. eurų siekiantis „Seed“ etapas, o papildomai įskaičiuotas ir anksčiau neviešintas apie 2,2 mln. eurų „pre-Seed“ finansavimas.

    Bendrovė kuria DI pagrįstą modelį, skirtą vadinamiesiems in silico klinikiniams tyrimams, kai vaistų kandidatai vertinami kompiuterinėse simuliacijose. Tikslas ambicingas: dar iki II fazės geriau prognozuoti vaisto veiksmingumą ir saugumą, taip mažinant riziką, laiką ir kainą.

    „Atlas Bio“ teigimu, jų modelis mokomas maždaug iš 2 mln. žmogaus audinių RNR rodmenų, kurie atspindi, kaip organizme įsijungia ir išsijungia genai. Remiantis tokiais molekuliniais signalais, sistema siekia imituoti, kaip skirtingi pacientų profiliai galėtų reaguoti į vaistą virtualioje kohortoje.

    Pramonėje II fazė dažnai laikoma brangiausiu ir rizikingiausiu lūžio tašku: ji gali kainuoti šimtus milijonų eurų ir trukti kelerius metus, o dalis programų šiame etape žlunga. „Atlas Bio“ pozicionuoja savo metodą kaip būdą greičiau atrinkti tinkamesnes indikacijas ir pacientų grupes, kad tikrosios klinikinės studijos būtų taiklesnės.

    II fazė: brangu, lėta, daug nesėkmių

    Įprastai II fazės tyrimai skirti patikrinti, ar vaistas veikia konkrečiai pasirinktai ligai ir ar jo naudos bei rizikų santykis pakankamai geras. Jei dizainas parenkamas netiksliai, o pacientų atranka nepakankamai tikslinė, didelė investicija gali baigtis nesėkme net ir tada, kai pati molekulė turi potencialo kitai indikacijai.

    „Atlas Bio“ teigia, kad jų simuliacijos gali sutrumpinti šį kelią iki maždaug 12 savaičių trukmės projekto. Virtualioje aplinkoje, pasak bendrovės, galima testuoti kelis gydymo scenarijus tam pačiam paciento profiliui, taip atliekant kontrfaktinę analizę, kuri realiuose tyrimuose dažnai neįmanoma dėl etikos ir praktinių apribojimų.

    Postūmis mažinti bandymus su gyvūnais

    Dar vienas bendrovės akcentas yra siekis mažinti priklausomybę nuo ikiklinikinių bandymų su gyvūnais, kai to galima išvengti. JAV 2022 metais priimtas FDA Modernization Act 2.0 pakeitė reguliacinę aplinką, panaikindamas ilgai galiojusį principą, kad prieš tyrimus su žmonėmis privalomi bandymai su gyvūnais, ir atverdamas kelią alternatyviems metodams, įskaitant pažangias kompiuterines simuliacijas.

    „Atlas Bio“ nurodo, kad jau dirba su vienu iš dešimties didžiausių pasaulio farmacijos rinkos žaidėjų ir derasi su kitomis tarptautinėmis bendrovėmis. Bendrovė taip pat mini atvejį, kai klientas iš Bazelio, pasitelkęs simuliacijų rezultatus, konkrečiame kūrimo procese atsisakė bandymų su gyvūnais ir perėjo prie tyrimų su žmonėmis.

    „Daug metų vaistų kūrimas rėmėsi dviem prielaidomis: kad pelės patikimai prognozuoja žmogų ir kad vienintelis būdas sužinoti, ar vaistas veikia, yra jį duoti tūkstančiams pacientų ir laukti“, – sakė „Atlas Bio“ vadovas ir vienas įkūrėjų Simonas Romanskis.

    „Žmogaus biologija tampa vis geriau „skaitoma“ DI metodais, ir tai keičia visos pramonės ekonomikos logiką“, – pridūrė jis.

    Įmonę 2024 metais įkūrė Simonas Romanskis ir Sebastianas Bayeris, o mokslinės strategijos krypčiai vadovauja Dominikas Hartlas. Pritrauktos lėšos bus skirtos mokslo ir komercinių komandų plėtrai, platformos validacijai ir naujų verslo klientų pritraukimui iki 2026 metų.

  • Šveicarijos „Nouscom“ pritraukė 120 mln. eurų: vėžio imunoterapiją artina prie klinikinių tyrimų

    Šveicarijoje, Bazelyje įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Nouscom“ užbaigė D serijos finansavimo etapą ir pritraukė 120 mln. eurų. Bendrovė kuria naujos kartos imunoterapijas, o šios investicijos turėtų paspartinti jos kuriamo preparato kelią į platesnius klinikinius tyrimus.

    „Nouscom“ skelbia, kad finansavimo etapas buvo perrašytas, o tai paprastai reiškia, jog investuotojų paklausa viršijo planuotą sumą. Sandorį bendrai vedė „M Ventures“ ir „Revelation Partners“, prie jų prisidėjo ir nauji investuotojai, tarp jų Europos investicijų bankas.

    Nuo priežiūros prie prevencijos

    Bendrovės pagrindinis dėmesys krypsta į vadinamąją vėžio perėmimo, arba sustabdymo dar prieš jam išsivystant, kryptį. „Nouscom“ akcentuoja paveldimų rizikų grupę, įskaitant žmones, turinčius Lyncho sindromą, kai viso gyvenimo vėžio rizika gali būti itin didelė, todėl dažnai tenka apsiriboti intensyvia stebėsena ir chirurginėmis intervencijomis.

    „Daugiau nei du milijonai žmonių, turinčių Lyncho sindromą, gyvena su iki 80 proc. vėžio rizika per gyvenimą, o jiems dažnai lieka tik stebėsena ir operacijos“, – sakė „Nouscom“ vadovė Marina Udier.

    „Šis finansavimas ir duomenys, kuriuos pristatome ESMO, priartina mus prie pasaulio, kuriame vėžį pavyksta sustabdyti dar prieš jam prasidedant“, – teigė Marina Udier.

    Ką finansuos 120 mln. eurų

    „Nouscom“ nurodo, kad lėšos bus skirtos pagrindinės programos NOUS-209 vystymui. Tai kuriama iš anksto pagaminama, vadinamoji off-the-shelf, imunoterapija, paremta neoantigenų koncepcija, kai imuninė sistema mokoma atpažinti vėžinėms ląstelėms būdingus taikinius.

    Bendrovė planuoja vieną globalų registraciją pagrįsti galintį klinikinį tyrimą, orientuotą į vėžio prevenciją Lyncho sindromą turintiems asmenims. „Nouscom“ taip pat skelbia, kad šiai krypčiai JAV Maisto ir vaistų administracija yra suteikusi „Fast Track“ statusą, kuris gali palengvinti ir paspartinti reguliacinį kelią, jei klinikiniai duomenys bus palankūs.

    Pasak „M Ventures“ atstovo Hakano Gokerio, „Nouscom“ išskirtinumas yra orientacija į vėžio perėmimą ir platforma, leidžianti siekti tokio tikslo. Jis taip pat pabrėžė, kad aiškiau apibrėžtas reguliacinis kelias į registraciją pagrįsti galintį tyrimą tokioje srityje yra reta kombinacija privačiai biotechnologijų bendrovei.

    Europos onkologijos finansavimų fonas

    Šis sandoris išsiskiria ir platesniame Europos biotechnologijų kontekste, kuriame pastaraisiais metais išlieka konkurencija dėl kapitalo, tačiau onkologijos kryptis išlieka viena patraukliausių investuotojams. Nors rinkoje po pandeminio pakilimo buvo juntamas rizikos kapitalo atsargumas, didesni raundai dažniausiai keliauja į projektus, turinčius aiškią klinikinę strategiją ir apčiuopiamą duomenų bazę.

    „Nouscom“ įkurta 2015 metais ir vysto virusinių vektorių platformą, skirtą sukelti platesnį ir ilgiau trunkantį imuninės sistemos atsaką. Be NOUS-209, bendrovė mini ir kitus klinikinės stadijos projektus, įskaitant personalizuotą neoantigenų imunoterapiją, kurios ankstyvos stadijos tyrimų rezultatai jau buvo publikuoti.

    Rinkos analitikų vertinimu, neoantigenais grįstos imunoterapijos ir prevencinis požiūris į onkologiją yra viena įdomiausių krypčių, tačiau ją lydi ir iššūkiai: reikia itin patikimų biomarkerių, aiškių atrankos kriterijų bei didelių, ilgai trunkančių tyrimų. Būtent todėl tokio dydžio finansavimas gali tapti kritiniu žingsniu, leidžiančiu pereiti nuo pažado prie realių, reguliuotojų įvertinamų klinikinių rezultatų.

  • Kai gydymo nėra, tėvai patys pajudina mokslą: retų ligų kaina ir peticija valdžiai

    Retos ligos po vieną pasitaiko nedažnai, tačiau bendrai jos paliečia milžinišką žmonių skaičių: vien Lenkijoje su jomis gyvena apie 3 000 000 gyventojų, o pasaulyje – apie 300 000 000. Daliai šeimų diagnozė reiškia ne gydymo pradžią, o ilgą kelią, kuriame tėvai patys ieško mokslininkų, laboratorijų ir lėšų tyrimams.

    Tokį realybės pjūvį išryškina kampanija „Każdy zna kogoś, kto ma TO COŚ“, inicijuota „MEK2 Research Foundation“ ir parengta kartu su „dentsu Creative“. Jos tikslas – atkreipti dėmesį, kad be kryptingo finansavimo retų ir ypač retų ligų tyrimai dažnai lieka pavienių iniciatyvų, o ne nuoseklios valstybės politikos dalimi.

    Kampanija taip pat remia peticiją „Nauka ratuje życie“, adresuotą Lenkijos Sveikatos ministerijai bei Mokslo ir aukštojo mokslo ministerijai. Joje prašoma sukurti ilgalaikį, stabilų retų ir ultraretų ligų mokslinių tyrimų finansavimo kelią, kad projektai nepriklausytų vien nuo vienkartinių konkursų ar epizodinių paramos bangų.

    Retų ligų srityje laikas turi ypatingą vertę: kuo anksčiau nustatoma genetinė ar metabolinė priežastis, tuo daugiau galimybių sulėtinti ligos progresą, sumažinti komplikacijas ar pritaikyti tikslines terapijas. Vis dėlto daugeliui diagnozuotų pacientų tinkamo gydymo nėra, o klinikiniai tyrimai gali būti vienintelė viltis.

    Praktikoje tai reiškia, kad šeimos dažnai tampa ne tik globėjais, bet ir projekto vadovais: buria pacientų bendruomenes, ieško tarptautinių ekspertų, derina duomenų dalijimosi ir bioetikos klausimus. Pastaraisiais metais didesnį pagreitį suteikia genomo sekoskaita ir vis plačiau taikoma duomenų analizė, įskaitant DI sprendimus, tačiau be tvaraus finansavimo šios galimybės ne visada pasiekia pacientus.

    Ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikės programos retoms ligoms yra svarbios ne tik kuriant naujus vaistus, bet ir stiprinant diagnostiką, registrus, biobankus bei klinikinių tyrimų infrastruktūrą. Būtent tokia sistema, o ne pavieniai projektai, leidžia greičiau perkelti mokslo rezultatus į realią gydymo praktiką.

    Nors kampanija skirta Lenkijos institucijoms, jos žinutė universali: kai rinkos logika nustumdo retesnes diagnozes į paraštes, pacientų artimieji vis dažniau tampa varomąja jėga, kuri verčia judėti ir mokslą, ir politiką. Tvarus finansavimas čia tampa ne prabanga, o mechanizmu, nuo kurio tiesiogiai priklauso žmonių gyvenimai.

  • Lenkija – pasaulio klinikinių tyrimų elite: kas stabdo proveržį ir kodėl tai svarbu pacientams?

    Klinikiniai tyrimai Lenkijoje pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių sveikatos sistemos ir ekonomikos augimo variklių. Šalis 2024 metais buvo minima tarp lyderių pagal dalį pasaulinėje komercinių klinikinių tyrimų rinkoje, tačiau sektorius įspėja: be procedūrinių pokyčių pranašumas gali greitai išsisklaidyti.

    Inovatyvių farmacijos bendrovių darbdavių organizacijos „Infarma“ generalinis direktorius Michałas Byliniakas pabrėžė, kad dėl investicijų į naujų vaistų kūrimą Lenkija varžosi su kitomis Europos valstybėmis, taip pat su JAV ir Azijos regionu. Anot jo, investuotojams lemia ne tik mokslinis potencialas, bet ir teisės aktų stabilumas bei procedūrų greitis.

    Kodėl klinikiniai tyrimai svarbūs?

    Klinikiniai tyrimai nėra vien farmacijos verslo interesas. Pacientams tai dažnai reiškia ankstesnę prieigą prie naujausių gydymo metodų, ypač onkologijos, neurologijos ir retų ligų srityse, kai įprastos terapijos jau nepadeda arba yra riboto veiksmingumo.

    „Kai palyginame Lenkijos vietą klinikiniuose tyrimuose su jos ekonomikos dydžiu, matyti, kad čia esame gerokai aukščiau“, – sakė Michałas Byliniakas.

    Ekspertai pažymi, kad tokį rezultatą dažniausiai lemia keli veiksniai: didesnė pacientų populiacija, stipri medicinos specialistų bazė, tyrimams pasirengusių centrų tinklas ir sukaupta patirtis vykdant tarptautinius protokolus. Vis dėlto norint išlaikyti tempą būtina užtikrinti, kad leidimų išdavimas, etikos vertinimai ir sutarčių derinimai neužtruktų mėnesiais.

    Europa pralaimi investicijų lenktynes

    Farmacijos sektoriaus atstovai vis dažniau kalba apie bendrą Europos problemą: dalis klinikinių tyrimų biudžetų ir projektų keliasi į JAV bei Aziją. Priežastys dažniausiai siejamos su spartesniais sprendimų priėmimo procesais, aiškesnėmis taisyklėmis ir investicijoms palankesne aplinka.

    Naujo vaisto kelias nuo laboratorijos iki paciento paprastai trunka daugelį metų, o sąnaudos siekia milijardus eurų. Dėl to bendrovėms svarbus prognozuojamas reguliavimas, patikima intelektinės nuosavybės apsauga ir veiksmingos klinikinių tyrimų procedūros, leidžiančios greitai pradėti pacientų įtraukimą ir rinkti duomenis.

    Proveržiai keičia ligų prognozes

    Klinikiniai tyrimai tiesiogiai susiję su tuo, kaip keičiasi anksčiau mirtinomis laikytų ligų prognozės. Kaip pavyzdį sektoriaus atstovai dažnai mini ŽIV infekciją: nuo beveik neišvengiamos mirties nuosprendžio iki lėtinės ligos, leidžiančios gyventi artimą įprastai gyvenimo trukmei.

    „Dar vienas ryškus pavyzdys yra hepatitas C: šiandien modernūs vaistai daugeliu atvejų leidžia pasiekti, kad viruso kiekis organizme taptų neaptinkamas“, – sakė Michałas Byliniakas.

    Panašūs pokyčiai fiksuojami ir onkologijoje, kur vis plačiau taikomas taikinių terapijos ir imunoterapijos principas. Tyrimų kryptys apima ir sudėtingas sritis, tokias kaip Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė bei kitos neurologinės būklės, kuriose proveržio dar laukiama, bet klinikinių tyrimų skaičius nuosekliai auga.

    Pasak pašnekovo, dabar pasaulyje vyksta tūkstančiai klinikinių tyrimų, o jų tikslas yra ne tik rasti visiškai naujus vaistus, bet ir sukurti saugesnes, tiksliau veikiančias ar patogiau vartojamas terapijas. Dėl to šalims, kurios nori išlikti patrauklios investicijoms, svarbiausia tampa ne deklaracijos, o praktiniai sprendimai, leidžiantys tyrimus pradėti greitai ir skaidriai.

  • Žarnyno ligų gydymo proveržis: „Microbiotica“ pritraukė 42 mln. eurų MB310 tyrimams

    JK klinikinės stadijos biotechnologijų bendrovė „Microbiotica“ pranešė užbaigusi pirmąjį C serijos finansavimo etapą ir pritraukusi 42 mln. eurų. Įmonė kuria tikslinius mikrobiomo vaistus, o gautos lėšos bus nukreiptos į pažangesnius klinikinius tyrimus.

    Finansavimo etapą vedė British Business Bank, o prie investuotojų prisidėjo „Tencent“, „IP Group“, Cambridge Innovation Capital, „Flerie Invest“ ir „Seventure Partners“. Pasak bendrovės, finansavime dalyvavo ir visi ankstesnio, B serijos etapo investuotojai.

    Kas bus daroma už 42 mln. eurų?

    Pagrindinis šio finansavimo tikslas – perkelti kandidatą MB310 į 2 fazės klinikinius tyrimus, skirtus opiniam kolitui gydyti. Tai viena dažniausių uždegiminių žarnyno ligų formų, o daliai pacientų esami gydymo būdai nepadeda pasiekti ar išlaikyti remisijos.

    MB310 – kartą per parą geriama kapsulė, sudaryta iš aštuonių konkrečių gyvų žarnyno bakterijų padermių. Bendrovė teigia, kad šis mikrobiomo „konsorciumas“ yra kuriamas taip, kad padėtų atkurti žarnyno epitelio barjerą ir mažintų uždegimą.

    „Šis finansavimas žymi svarbų kitą „Microbiotica“ etapą ir atspindi pažangą, kurią padarėme paversdami genomika paremtą mikrobiomo platformą klinikiniais produktais“, – sakė „Microbiotica“ generalinis direktorius Tim Sharpington.

    Kodėl mikrobiomas tapo investuotojų taikiniu?

    Mikrobiomu paremti vaistai pastaraisiais metais vis dažniau patenka į investuotojų akiratį, nes atsiveria galimybė gydyti ligas ne vien slopinant simptomus, bet koreguojant žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą. Tokie sprendimai ypač domina uždegiminių ligų srityje, kur reikalingi geriau toleruojami ir ilgalaikį efektą suteikiantys gydymo būdai.

    „Microbiotica“ pabrėžia, kad kartu su klinikine pažanga įmonė vysto ir mastelio didinimui pritaikytą, ekonomiškai efektyvią gamybą. Biotechnologijose tai dažnai tampa kritiniu faktoriumi, lemiančiu, ar perspektyvus produktas gali būti realiai tiekiamas rinkai po sėkmingų tyrimų.

    „Manome, kad „Microbiotica“ tampa pasaulinio lygio lydere mikrobiomo terapijų srityje, o 1b fazės opinio kolito tyrime užfiksuota statistiškai reikšminga klinikinė remisija be saugumo signalų“, – teigė British Business Bank gyvybės mokslų investicijų vadovas Carmine Circelli.

    Įmonės ištakos ir kiti projektai

    „Microbiotica“ įkurta 2016 metais ir išaugo iš Wellcome Sanger Institute mokslinės bazės. Bendrovė kuria platformą, kuri jungia mikrobiomo kultūrų kolekciją, žmogaus referencinę genomų duomenų bazę, bioinformatiką ir mašininio mokymosi metodus, padedančius atrinkti su palankesniais klinikiniais rezultatais siejamas bakterijas.

    Be MB310 projekto, įmonė taip pat vysto MB097 – mikrobiomu paremtą kandidatą pacientams, sergantiems pažengusia melanoma. Bendrovė yra skelbusi ir apie partnerystes su „MSD“, Cancer Research UK, „Genentech“ bei akademiniais ir klinikiniais partneriais Jungtinėje Karalystėje ir už jos ribų.