CP v2

Tag: Klinikiniai tyrimai

  • Švedijos „Omnio“ pritraukė 2,9 mln. eurų: plasminogeno terapija artėja prie lėtinių žaizdų klinikinių tyrimų

    Švedijos „Omnio“ pritraukė 2,9 mln. eurų: plasminogeno terapija artėja prie lėtinių žaizdų klinikinių tyrimų

    Švedijos biotechnologijų startuolis „Omnio“, įsikūręs Umeo mieste, pritraukė 2,9 mln. eurų investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus naudojamos plasminogenu pagrįstos terapijos vystymui, artinant ją prie klinikinių tyrimų su sunkiai gyjančiomis lėtinėmis žaizdomis.

    Finansavimo raundas, pasak įmonės, buvo perrašytas, o jame dalyvavo esami investuotojai ir akcininkai. Tai tęsia 2025 metų pavasarį užbaigtą 4,3 mln. eurų finansavimą, kurio tikslas buvo užtikrinti gamybą pagal GMP reikalavimus ir pasiruošti perėjimui į klinikinę stadiją.

    „Šis finansavimas rodo mūsų nuoseklią pažangą ir stiprų dabartinių investuotojų pasitikėjimą. Jų parama leidžia tęsti plėtrą ir sustiprina mūsų pozicijas prieš kitą finansavimo etapą klinikinėms studijoms“, – sakė „Omnio“ vadovas Felipe Velasquez.

    Diabetinės pėdos opos – viena sudėtingiausių indikacijų

    „Omnio“ kuriamos terapijos pagrindinė taikymo sritis yra diabetinės pėdos opos. Tai ilgai negyjančios žaizdos, kurios dažnai komplikuojasi infekcijomis, didina hospitalizacijų riziką ir sunkiais atvejais gali baigtis amputacija.

    Tarptautinėje praktikoje diabetinės pėdos opų gydymas vertinamas kaip viena brangiausių diabeto komplikacijų sričių, nes reikalauja ilgalaikės priežiūros, žaizdų valdymo ir dažnų pakartotinių intervencijų. „Omnio“ teigimu, pažengusių atvejų kaštai gali siekti apie 50 000 eurų per vieną žaizdos epizodą.

    Kas yra plasminogenas ir kodėl jis svarbus žaizdų gijimui

    Bendrovė terapiją grindžia plasminogenu – natūraliu baltymu, kuris dalyvauja audinių valyme, uždegimo ir imuninės sistemos reguliacijoje bei gali prisidėti prie odos regeneracijos. Lėtinėse žaizdose gijimo procesas neretai sustoja, o tai sudaro sąlygas užsitęsusiam uždegimui ir infekcijoms.

    „Omnio“ tikslas – atkurti sustojusį gijimo procesą biologine terapija, kuri nukreipta į pačią žaizdos gijimo biologiją, o ne į vien mechaninę žaizdos priežiūrą. Bendrovės pagrindinis vaistų kandidatas yra rekombinantinė plasminogeno forma.

    Kelias į kliniką: gamyba, toksikologija ir I/IIa fazė

    Įmonė nurodo, kad jau yra sukurta pagrindinė ląstelių banko bazė, o dabar didinami gamybos mastai ruošiantis GMP partijai. Ši partija bus naudojama toksikologijos tyrimams, kurie yra būtini prieš pateikiant paraiškas klinikiniams tyrimams pradėti.

    Planuojama, kad klinikinė programa startuos I/IIa fazės tyrimu, kuriame bus vertinamas saugumas ir ankstyvasis veiksmingumas pacientams, turintiems diabetinės pėdos opų. „Omnio“ taip pat teigia jau vertinanti galimus klinikinių tyrimų partnerius Europoje bei šalis, kuriose galėtų vykti studijos.

    „Mūsų ambicija – pacientų tyrimus pradėti 2027 metais. Jau dabar vertiname klinikinių tyrimų organizacijas, tyrėjus ir šalis Europoje, kad galėtume startuoti su klinikine programa“, – sakė Felipe Velasquez.

    Nors prioritetas išlieka diabetinės pėdos opos, „Omnio“ mato platesnes plasminogeno platformos pritaikymo galimybes. Tarp jų įvardijamos veninės kojų opos, nudegimai, būgnelio perforacijos, infekcijos bei periodontitas.

    Bendrovė taip pat planuoja kitą finansavimo etapą 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Šio raundo tikslas – užtikrinti klinikinę plėtrą iki pirmųjų veiksmingumo duomenų, kurie paprastai yra kritinis signalas vėlesniems investuotojams ir partnerystėms.

  • Danijos „Breye Therapeutics“ pritraukė 67,5 mln. eurų: kurs geriamą vaistą diabetinei retinopatijai

    Danijos „Breye Therapeutics“ pritraukė 67,5 mln. eurų: kurs geriamą vaistą diabetinei retinopatijai

    Danijos klinikinės stadijos biofarmacijos bendrovė „Breye Therapeutics“ užbaigė 67,5 mln. eurų A serijos investicijų etapą, kuris, bendrovės teigimu, buvo perrašytas dėl didelio investuotojų susidomėjimo. Pritrauktas kapitalas bus skirtas geriamųjų terapijų, skirtų ankstyvam tinklainės ligų gydymui, plėtrai.

    Finansavimo etapui kartu vadovavo naujas investuotojas Mission BioCapital ir esamas investuotojas Novo Holdings. Prie etapo taip pat prisidėjo esami investuotojai Sound Bioventures bei nauji dalyviai, tarp jų Ljungström šeimos biuras, „Innovestor Life Science“, EIFO, „Catalyze Capital“, „Modi Ventures“ ir „Pappas Capital“.

    Pagrindinis taikinys – diabetinė retinopatija

    Pagrindinis „Breye Therapeutics“ vystomas kandidatas yra danegaptidas, kurį bendrovė įvardija kaip pirmą savo klasėje geriamą mažos molekulės preparatą. Jo tikslas – stabilizuoti tinklainės kraujagysles ir mažinti jų pralaidumą bei kapiliarų irimą, siejamą su ilgalaike hiperglikemija.

    Diabetinė retinopatija laikoma viena dažniausių regėjimo praradimo priežasčių darbingo amžiaus žmonėms, o ankstyvose stadijose gydymo pasirinkimai išlieka riboti. Plačiai naudojamos intravitrealinės terapijos vėlyvesnėse stadijose gali padėti išsaugoti regėjimą, tačiau injekcijos į akį daugeliui pacientų yra sunkiai toleruojamos, o tai didina riziką, kad gydymas bus nutrauktas.

    „Šis 67,5 mln. eurų A serijos finansavimas atspindi didelį pasitikėjimą mūsų vizija, strategija ir kuriamu produktų portfeliu. Svarbiausia, jis leidžia perkelti danegaptidą į kitą klinikinės plėtros etapą ir priartinti pacientams draugiškesnę gydymo alternatyvą“, – sakė „Breye Therapeutics“ vadovas Ulrikas Mouritzenas.

    Ką rodo ankstyvieji tyrimai

    Bendrovė nurodo, kad finansavimas gautas po sėkmingai užbaigto 1b fazės tyrimo su neproliferacine diabetine retinopatija sergančiais pacientais. Tyrime danegaptidas, pasak įmonės, buvo gerai toleruojamas visais dozavimo lygiais ir parodė ankstyvus klinikinio aktyvumo signalus, įskaitant tinklainės vaizdinimo duomenis, suderinamus su sumažėjusiu kraujagyslių pralaidumu.

    „Breye Therapeutics“ taip pat skelbia publikavusi akademinį straipsnį, kuriame apžvelgiami ikiklinikiniai ir ankstyvos klinikinės stadijos įrodymai apie danegaptidą. Tokie darbai biotechnologijų sektoriuje paprastai vertinami kaip svarbus žingsnis, padedantis pagrįsti mechanizmo logiką ir palengvinti tolimesnių tyrimų planavimą.

    „Matome, kad „Breye Therapeutics“ tampa viena ryškesnių inovatyvių tinklainės ligų terapijų kūrėjų, o 1b fazės rezultatai atrodo perspektyvūs. Tikime, kad bendrovė gali pasiūlyti sprendimą reikšmingai nepatenkintam poreikiui diabetinės retinopatijos srityje“, – sakė Mission BioCapital partneris Robertas Blazej.

    Kas toliau ir kur bus panaudotos lėšos

    Pasak „Breye Therapeutics“, didžioji dalis lėšų bus skirta danegaptidui parengti ir pradėti atsitiktinių imčių 2 fazės klinikinį tyrimą su neproliferacine diabetine retinopatija sergančiais pacientais. Bendrovė planuoja, kad šis tyrimas, turintis pateikti klinikinės koncepcijos įrodymą, turėtų startuoti 2027 metais.

    Be pagrindinio kandidato, įmonė kuria platesnį geriamųjų mažos molekulės preparatų portfelį, orientuotą į kitas akių ligas. Tarp minimų krypčių yra tarpinės amžinės geltonosios dėmės degeneracijos terapija, paremta P2X7 receptoriaus antagonistu, ir keli kandidatai glaukomai, kuriems keliami neuroprotekciniai tikslai.

  • Diabeto gydymas gali pasikeisti: GLP-1 tabletė be injekcijų davė netikėtą rezultatą

    Diabeto gydymas ateityje gali pasipildyti dar viena alternatyva – kartą per dieną geriamu vaistu, kuris veikia panašiai kaip GLP-1 grupės preparatai. Žurnale Nature Medicine paskelbto klinikinio tyrimo duomenys parodė, kad tiriamoji medžiaga orforgli­pronas padėjo reikšmingai sumažinti cukraus rodiklius kraujyje.

    Tyrime dalyvavo 284 suaugusieji, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu, kurie iki tol ligą kontroliavo gyvenimo būdo priemonėmis, be gliukozę mažinančių vaistų. Dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes: trys gavo skirtingas orforgli­prono dozes, o viena – placebą.

    Kas paaiškėjo po 32 savaičių?

    Po 32 savaičių glikuoto hemoglobino HbA1c rodiklis vaistą gavusiose grupėse buvo mažesnis nei placebą vartojusių dalyvių. Priklausomai nuo dozės, skirtumas siekė apie 1,20–1,45 procentinio punkto.

    Didžiausios dozės grupėje HbA1c sumažėjo apie 1,63 procentinio punkto nuo pradinio lygio, kai placebą gavusių dalyvių grupėje pokytis buvo apie 0,18 procentinio punkto. HbA1c laikomas vienu svarbiausių rodiklių vertinant ilgalaikę gliukozės kontrolę, nes parodo kelių mėnesių vidurkį.

    Patogumas ir papildomas efektas

    Vienas iš šio vaisto išskirtinumų – vartojimo paprastumas. Tyrime tabletė buvo geriama kartą per dieną, o tyrėjai nenurodė griežtų apribojimų nei dėl paros laiko, nei dėl maisto.

    Be gliukozės kontrolės, fiksuotas ir nedidelis kūno masės mažėjimas. Didžiausios dozės grupėje per 32 savaites svoris vidutiniškai sumažėjo apie 4,8 proc., nors pagrindinis tyrimo tikslas buvo įvertinti cukraus kontrolę, o ne svorio pokyčius.

    Kokie šalutiniai poveikiai fiksuoti?

    Kaip ir vartojant kitus GLP-1 grupės preparatus, dažniausiai pasitaikė virškinamojo trakto nepageidaujami reiškiniai. Dalyviai dažniausiai minėjo pykinimą, vėmimą, viduriavimą ir vidurių užkietėjimą.

    Tyrėjų vertinimu, dauguma šių reakcijų buvo lengvos arba vidutinio sunkumo. Vis dėlto būtent toleravimas ir ilgalaikis saugumas paprastai lemia, kiek plačiai tokie vaistai vėliau pritaikomi klinikinėje praktikoje.

    Mokslininkai pabrėžia, kad gauti rezultatai yra pagrindas didesniems ir ilgesniems tyrimams, tačiau orforgli­pronas kol kas išlieka tiriamuoju vaistu. Tai reiškia, kad kol nebus daugiau duomenų apie ilgalaikį veiksmingumą, saugumą ir palyginimą su esamais standartais, kalbėti apie greitą proveržį praktikoje dar anksti.

  • Kada žmogus sulauks 150 metų: DI prognozės ir mokslas atskleidžia, kas realu

    Šiandien patvirtintas žmogaus ilgaamžiškumo rekordas siekia 122 metus, o iki 150 metų ribos dar trūksta beveik trijų dešimtmečių. Vis dėlto senėjimo biologijos tyrimai, genų terapija ir regeneracinė medicina kelia klausimą, ar tokia riba ateityje gali tapti pasiekiama.

    Ilgaamžiškumo ekspertai pabrėžia, kad kalbant apie 150 metų gyvenimo trukmę svarbiausia ne vien skaičius, o sveiko gyvenimo trukmė. Jei žmogus gyventų gerokai ilgiau, bet daug metų praleistų sunkiai sirgdamas, toks proveržis būtų abejotinos vertės ir pačiam žmogui, ir sveikatos sistemoms.

    Kodėl 150 metų kol kas nepasiekiama?

    Didžiausią kliūtį sudaro ne viena konkreti liga, o pats senėjimo procesas, didinantis širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, neurodegeneracinių sutrikimų ir metabolinių problemų riziką. Net jei medicina išmoktų puikiai gydyti vieną sritį, kitos priežastys vis tiek ribotų maksimalų amžių.

    Mokslinėje literatūroje dažnai akcentuojama, kad šiuolaikinės visuomenės jau pasiekė didelį laimėjimą mažindamos ankstyvą mirtingumą. Tačiau maksimalios gyvenimo trukmės stūmimas į priekį yra gerokai sudėtingesnis uždavinys, nes reikėtų sistemingai lėtinti ar net iš dalies atkurti biologines senėjimo pasekmes.

    Kokios technologijos laikomos perspektyviausiomis?

    Tarp dažniausiai minimų krypčių yra tikslinė genų terapija, ląstelių senėjimo procesų valdymas ir regeneracinė medicina, įskaitant audinių inžineriją. Taip pat sparčiai vystosi vaistų kūrimas, kai ieškoma junginių, galinčių paveikti senėjimo kelius, susijusius su uždegimu, ląstelių atsinaujinimu ir metabolizmu.

    Realiame gyvenime tai greičiausiai reikštų ne vieną stebuklingą procedūrą, o kelių priemonių derinį. Tikėtina, kad didžiausią efektą duotų ankstyva rizikų diagnostika, individualiai pritaikyta profilaktika, pažangesnis lėtinių ligų valdymas ir laipsniškai atsirandančios biologinės terapijos.

    DI vaidmuo ir realūs terminai

    DI jau dabar padeda greičiau analizuoti medicininius vaizdus, atrinkti kandidatus klinikiniams tyrimams ir kurti naujas molekules vaistams. Ilgainiui tokios sistemos gali sustiprinti personalizuotą mediciną, kai gydymas parenkamas pagal žmogaus genetinius, biocheminius ir gyvenimo būdo duomenis.

    Vis dėlto prognozės, kada pirmą kartą bus patvirtintas 150 metų sulaukęs žmogus, išlieka spekuliatyvios. Net jei optimistiškai spėjama apie antros šio amžiaus pusės scenarijus, tai labiau primena galimų krypčių žemėlapį, o ne moksliškai nustatytą datą.

    Kol kas aiškiausia išvada ta, kad ilgaamžiškumą labiausiai didins ne viena technologija, o nuoseklus kompleksas: prevencija, ankstyvas ligų aptikimas, efektyvus lėtinių būklių gydymas ir tik tada naujos biologinės intervencijos. Kitaip tariant, kelias į 150 metų greičiausiai bus ne šuolis, o daugelio mažesnių proveržių suma.

  • Alzheimerio liga nebeatrodo nepagydoma: ką iš tiesų pakeitė nauji vaistai ir tyrimai

    Kas pasikeitė gydyme

    Alzheimerio liga ilgą laiką buvo laikoma būkle, kurios eigos pakeisti neįmanoma, o gydymas daugiausia buvo skirtas simptomams lengvinti. Pastaraisiais metais situacija keičiasi, nes atsirado vaistų, galinčių sulėtinti ligos progresavimą ankstyvose stadijose.

    Didžiausią dėmesį prikaustė du preparatai, veikiantys su amiloido sankaupomis smegenyse: lekanemabas ir donanemabas. Tai vieni pirmųjų plačiai pripažintų gydymo būdų, kurie kai kuriems pacientams parodė gebėjimą vidutiniškai pristabdyti kognityvinių funkcijų blogėjimą, o ne vien maskuoti simptomus.

    Vis dėlto tai nėra išgydymas ir šie vaistai negali nei sustabdyti ligos visiems, nei grąžinti prarastų gebėjimų. Be to, gydymo nauda skiriasi, o daliai pacientų rizikos gali nusverti potencialų efektą, todėl sprendimai priimami individualiai, įvertinus būklę ir tyrimų rezultatus.

    Rizikos ir saugumas: kodėl svarbi atranka

    Amiloidą taikantys vaistai siejami su specifiniais nepageidaujamais reiškiniais, ypač smegenų tinimu ar mikrohemoragijomis, kurie medicinoje apibendrinami kaip ARIA. Dėl to gydymo metu reikalinga atidi stebėsena, dažnai naudojant magnetinio rezonanso tyrimus.

    Gydytojai taip pat atsižvelgia į gretutines ligas ir vartojamus vaistus, nes kai kuriems žmonėms komplikacijų rizika gali būti didesnė. Praktikoje tai reiškia, kad plečiantis galimybėms kartu didėja ir reikalavimai tiksliai atrinkti pacientus, kuriems toks gydymas gali būti pagrįstas.

    Ankstyva diagnostika ir prevencija

    Kitas svarbus poslinkis susijęs su ankstesniu ligos nustatymu. Kuo anksčiau aptinkami pokyčiai, tuo daugiau erdvės sprendimams, kurie gali pristabdyti būklės blogėjimą, o ateityje ir geriau parinkti tikslines terapijas.

    Daug vilčių siejama su biomarkerių tyrimais, įskaitant kraujo testus, kurie padėtų greičiau įtarti Alzheimerio ligą ir nukreipti žmogų išsamesniems tyrimams. Vis dėlto tokie metodai dar turi būti plačiau patvirtinti skirtingose populiacijose ir integruoti į įprastą sveikatos priežiūros praktiką.

    Tuo pat metu vis daugiau mokslinių darbų pabrėžia, kad demencija nėra vien neišvengiama senėjimo dalis. Riziką gali mažinti kraujospūdžio kontrolė, fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas, diabeto valdymas, saikingas alkoholio vartojimas, cholesterolio kontrolė ir klausos sutrikimų sprendimas, nes šie veiksniai siejami su didesne demencijos tikimybe.

    „Nors visiško išgydymo dar neturime, ankstyvas nustatymas ir naujos terapijos rodo, kad ligos eigą kai kuriais atvejais galima pakeisti“, – teigia neurologai, vertinantys pastarųjų metų klinikinių tyrimų kryptį.

    Ekspertai pabrėžia, kad šis etapas greičiau žymi naują Alzheimerio ligos tyrimų ir praktikos pradžią, o ne galutinę pergalę. Tačiau pats faktas, kad atsirado priemonių, galinčių veikti ligos eigą, keičia požiūrį į tai, kas realiai įmanoma ankstyvose stadijose.

  • Belgijos „Novadip Biosciences“ pritraukė 10,4 mln. eurų: lemiamas 3 fazės tyrimas ir EIB paskolos dalis

    Belgijos „Novadip Biosciences“ pritraukė 10,4 mln. eurų: lemiamas 3 fazės tyrimas ir EIB paskolos dalis

    Kam skirtas naujas finansavimas?

    Belgijos regeneracinės medicinos bendrovė „Novadip Biosciences“ užbaigė 10,4 mln. eurų konvertuojamojo finansavimo raundą. Pinigai bus skirti pagrindiniam, 3 fazės klinikiniam tyrimui ir pasirengimui reguliaciniams žingsniams JAV.

    Raundui vadovavo JAV investuotojas „New Science Ventures“, prisidėjo ir ankstesni bendrovės rėmėjai. Įmonė nurodo, kad per konvertuojamuosius instrumentus nuo 2025 metų birželio iš viso jau pritraukė 20 mln. eurų.

    „Šis finansavimas yra aiškus investuotojų pasitikėjimo ženklas ir suteikia išteklių pasiekti svarbiausius klinikinius bei reguliacinius etapus“, – sakė „Novadip Biosciences“ įkūrėjas ir vadovas Denis Dufrane.

    Kas kuriama ir kodėl tai svarbu?

    „Novadip Biosciences“ įkurta 2013 metais kaip katalikiškojo Liuveno universiteto ir St. Luc universitetinės ligoninės atžalinė įmonė. Ji vysto regeneracinės medicinos sprendimus, paremtus riebalinio audinio kilmės kamieninėmis ląstelėmis ir trimatės terpės technologija.

    Pagrindinis dėmesys šiame etape skiriamas kandidatui NVD003, kuris kuriamas kaip autologinis, iš paties paciento ląstelių paruošiamas transplantatas. Bendrovė teigia, kad ankstesniuose stebėjimuose fiksuota ilgalaikė kaulo suaugimo nauda ir išlaikyta mobilumo funkcija, tačiau lemiami rezultatai priklausys nuo 3 fazės programos.

    3 fazės tyrimas ir kelias į JAV rinką

    Naujai pritrauktos lėšos daugiausia bus nukreiptos į 3 fazės NVD003 tyrimą, skirtą įgimtai blauzdikaulio pseudoartrozei gydyti. Tai reta ir sudėtingai gydoma vaikų kaulų patologija, dėl kurios dažnai prireikia daugkartinių operacijų ir ilgo gydymo.

    Bendrovė nurodo, kad tyrimas jau vykdomas tiek JAV, tiek Europos Sąjungoje. Kartu finansavimas padės rengti biologinio vaisto registracijos paraišką JAV Maisto ir vaistų administracijai ir stiprinti reguliacinį pasirengimą.

    „Įmonei įžengus į kritinį vertės kūrimo etapą, šis finansavimas leidžia įgyvendinti prioritetus ir pasiruošti kitam plėtros etapui“, – sakė valdybos pirmininkas Eric Pâques.

    EIB paskolos dalis ir tolesni tikslai

    „Novadip Biosciences“ pabrėžia, kad pasiekus 10,4 mln. eurų finansavimo tikslą atveriamas kelias gauti dalį iš Europos investicijų banko 2023 metais sudarytos 18 mln. eurų rizikos skolos sutarties, kuri remiama pagal InvestEU programą. Tokie instrumentai dažnai siejami su aiškiais etapais, todėl papildomas kapitalas gali priklausyti nuo konkrečių pasiekimų.

    Įmonė teigia turinti 53 darbuotojus ir nuo veiklos pradžios pritraukusi 137 mln. eurų nuosavo kapitalo bei neatskiedžiančio finansavimo. „Novadip Biosciences“ planuoja siekti NVD003 rinkodaros leidimo įgimtos blauzdikaulio pseudoartrozės indikacijai iki 2028 metų, o vėliau plėsti taikymą suaugusiųjų didelių kaulo defektų gydymui iki 2031 metų.

    Lygiagrečiai vystomas ir antrasis kandidatas NVDX3, kuriamas kaip donoro kilmės kaulo transplantato medžiaga. Bendrovė skelbia užbaigusi ankstyvesnius tyrimus traumos chirurgijoje ir stuburo suaugimo srityje bei turinti leidimą pradėti vėlesnės stadijos programą JAV.

  • Mokslininkai atskleidė, kas po gydymo mažina vėžio atsinaujinimą ir mirties riziką

    Fizinis aktyvumas po onkologinio gydymo gali reikšmingai sumažinti vėžio atsinaujinimo ir priešlaikinės mirties riziką. Tokią išvadą pateikė mokslininkai, apibendrinę didelės apimties tyrimus, kuriuose vertintas judėjimo poveikis pacientams jau po gydymo.

    Apžvalgoje, kurioje sujungti 123 stebimieji tyrimai ir 21 klinikinis bandymas, analizuoti apie 8 500 dalyvių duomenys. Rezultatai rodo, kad žmonėms, kurie po gydymo išliko fiziškai aktyvūs, mirties rizika buvo apie 23 proc. mažesnė, o rizika, kad vėžys atsinaujins iki mirties, sumažėjo maždaug 17 proc.

    Taip pat fiksuotas bendros mirties rizikos mažėjimas apie 18 proc., o mirties būtent nuo vėžio rizika buvo apie 26 proc. Tyrėjai primena, kad net ir po chirurginio gydymo ar chemoterapijos daliai pacientų liga gali sugrįžti, todėl papildomos, moksliškai pagrįstos priemonės yra ypač svarbios.

    Kurie vėžiai tirti dažniausiai?

    Dažniausiai analizuotas krūties vėžys, tačiau įtraukti ir kitų lokalizacijų atvejai, įskaitant storosios žarnos bei kasos vėžį. Nors skirtingų ligų eiga ir gydymas skiriasi, bendras signalas iš tyrimų išlieka panašus: judėjimas po gydymo siejamas su geresnėmis baigtimis.

    Mokslininkai pabrėžia, kad fizinis aktyvumas turėtų būti vertinamas kaip svarbi tęstinės priežiūros dalis po gydymo. Tai nereiškia, kad sportas pakeičia medikų stebėseną ar paskirtas terapijas, tačiau gali tapti papildomu, pacientui prieinamu sveikimo ramsčiu.

    Kokie pratimai siejami su nauda?

    Tyrimuose dažniausiai minėtos aerobinės ir jėgos treniruotės. Aerobinei veiklai priskiriamas spartus ėjimas, lengvas bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar šokiai, o jėgos pratimams dažniau įvardijami pratimai su savo kūno svoriu ar lengvais svoriais.

    „Aerobiniai pratimai gali padėti gerinti širdies ir kraujagyslių būklę, mobilizuoti imuninės sistemos ląsteles ir normalizuoti kraujotaką naviko audiniuose, o tai siejama su geresne ligos kontrole“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Chi-Chen Tsengas iš Nacionalinio Taivano universiteto.

    Ką svarbu žinoti pacientams?

    Ekspertai įspėja neskubėti imtis didelio intensyvumo treniruočių iš karto po operacijų ar chemoterapijos, nes organizmas gali būti nusilpęs. Saugiausia krūvį didinti palaipsniui, o konkrečią veiklą ir intensyvumą suderinti su gydytoju ar reabilitacijos specialistu.

    Mokslininkai svarsto, kad fizinis aktyvumas gali veikti keliais keliais: stiprinti imuninį atsaką, gerinti audinių aprūpinimą krauju, daryti įtaką hormonų balansui ir raumenų gliukozės panaudojimui. Tokie pokyčiai gali sudaryti mažiau palankias sąlygas vėžinėms ląstelėms.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad ryšys tarp judėjimo ir geresnių baigčių nereiškia universalaus recepto visiems, nes svarbūs amžius, gretutinės ligos, gydymo pasekmės ir konkreti vėžio rūšis. Dėl to individualus planas, paremtas medicinine būkle, išlieka esminis.

  • Didelės vitamino D dozės gali pristabdyti išsėtinę sklerozę: prancūzų tyrimas kelia viltį

    Didelės vitamino D dozės gali pristabdyti išsėtinę sklerozę: prancūzų tyrimas kelia viltį

    Išsėtinė sklerozė yra lėtinė centrinės nervų sistemos liga, kai imuninė sistema pažeidžia mieliną – nervinių skaidulų dangalą. Dėl to sutrinka nervinių impulsų perdavimas, atsiranda regos, jutimų, koordinacijos, jėgos ar nuovargio simptomai, o ligos eiga dažnai būna banginė.

    Ši liga dažniau nustatoma jauniems suaugusiesiems, o moterys serga dažniau nei vyrai. Nors priežastys nėra iki galo aiškios, riziką sieja genetiniai veiksniai, persirgtos infekcijos, rūkymas, taip pat vitamino D stoka ir mažesnė saulės šviesos ekspozicija.

    Vitamino D vaidmuo išsėtinės sklerozės kontekste tiriamas seniai: mažesnė jo koncentracija kraujyje siejama su didesne ligos rizika ir aktyvumu. Vis dėlto ankstesni klinikiniai bandymai dažnai davė prieštaringus rezultatus, todėl vien papildais pakeisti standartinio gydymo neįmanoma.

    Naujas tyrimas: D-Lay MS

    Daug dėmesio sulaukė prancūzų atsitiktinių imčių tyrimas D-Lay MS, kurio rezultatai pristatyti 2024 metais Europos išsėtinės sklerozės kongrese ECTRIMS. 2025 metų kovą tyrimo duomenys paskelbti medicinos žurnale „JAMA“.

    Į tyrimą įtraukti 316 žmonių nuo 18 iki 55 metų, neseniai patyrusių kliniškai izoliuotą sindromą. Tai pirmasis neurologinis epizodas, susijęs su demielinizacija, kuris daliai žmonių vėliau pereina į išsėtinę sklerozę.

    Pagrindinei analizei panaudoti 303 dalyvių duomenys, o amžiaus mediana siekė 34 metus. Apie 70 proc. tyrimo dalyvių buvo moterys, o vitamino D koncentracija jų kraujyje buvo mažesnė nei 100 nanomolių litre.

    Rezultatai: mažesnė ligos aktyvumo rizika

    Dalyviai dar nevartojo ligą modifikuojančių vaistų ir buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes. Viena kas dvi savaites gaudavo 100 000 tarptautinių vienetų cholekalciferolio, kita – placebą, gydymas truko iki dvejų metų.

    Po 24 mėnesių ligos aktyvumas, apibrėžtas kaip paūmėjimas arba nauji ar aktyvūs pakitimai magnetinio rezonanso tyrime, nustatytas 60,3 proc. vartojusių vitamino D ir 74,1 proc. placebo grupėje. Tai atitiko 34 proc. santykinį ligos aktyvumo rizikos sumažėjimą.

    Skyrėsi ir laikas iki pirmųjų ligos aktyvumo požymių: vitamino D grupėje mediana siekė 432 dienas, o placebo grupėje – 224 dienas. Tyrėjai taip pat fiksavo mažiau naujų pažeidimų bei mažiau kontrastą kaupiančių pakitimų magnetinio rezonanso vaizduose.

    Ką tai reiškia pacientams

    Vis dėlto tyrimas neparodė statistiškai reikšmingo skirtumo vien paūmėjimų skaičiuje. Taip pat nefiksuota aiškios naudos dėl negalios progresavimo, nuovargio, pažintinių funkcijų, gyvenimo kokybės, nerimo ar depresijos rodiklių.

    Subanalizėse didesnis efektas matytas žmonėms, kurių vitamino D stoka buvo ryški, tai yra mažiau nei 30 nanomolių litre, ir tiems, kurie tyrimo pradžioje neturėjo pakitimų nugaros smegenyse. Autoriai pabrėžė, kad tokios subanalizės yra tiriamojo pobūdžio ir jų išvadas būtina patvirtinti kituose tyrimuose.

    Svarbu ir tai, kad tyrimas apėmė labai ankstyvą ligos etapą po pirmojo demielinizacijos epizodo, todėl rezultatų negalima automatiškai pritaikyti žmonėms, sergantiems daugelį metų ar turintiems progresuojančias išsėtinės sklerozės formas. Dalis dalyvių, vertinant pagal naujesnius diagnostikos kriterijus, tikėtina, jau atitiktų rzutuoju remituojančios išsėtinės sklerozės kriterijus.

    Ekspertai pabrėžia, kad didelės vitamino D dozės neturėtų būti laikomos savarankišku gydymu, nes pagrindą sudaro ligą modifikuojantys vaistai. Praktikoje ypač svarbu nevartoti didelių dozių savarankiškai, nes tai turi būti sprendžiama su gydytoju ir įvertinus 25(OH)D koncentraciją kraujyje.

    Tyrime naudota schema – 100 000 tarptautinių vienetų kas dvi savaites – nėra įprasta profilaktinė papildų vartojimo praktika. Įprastinės rekomendacijos suaugusiesiems paprastai yra gerokai mažesnės ir priklauso nuo metų laiko, kūno masės, mitybos bei saulės poveikio.

    D-Lay MS rodo, kad vitamino D reikšmė gali būti didesnė ankstyviausiuose išsėtinės sklerozės etapuose, nei leido manyti dalis ankstesnių darbų. Toliau svarbiausia patikrinti, ar panaši nauda išlieka, kai vitamino D vartojimas derinamas su šiuolaikinėmis ligą modifikuojančiomis terapijomis.

  • „PANDA Therapeutics“ gavo 160 000 eurų: kelių taikinių antikūnas gali keisti Alzheimerio gydymo kryptį

    „PANDA Therapeutics“ gavo 160 000 eurų: kelių taikinių antikūnas gali keisti Alzheimerio gydymo kryptį

    Biotechnologijų startuolis „PANDA Therapeutics“ pritraukė 160 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“, kad paspartintų kuriamos Alzheimerio ligos terapijos kelią į klinikinę plėtrą. Bendrovė teigia siekianti sukurti vieną antikūnais paremtą gydymą, kuris veiktų ne vieną, o kelis ligai svarbius taikinius smegenyse.

    Alzheimerio liga pasaulyje paliečia dešimtis milijonų žmonių, o visuomenei senstant ši našta sveikatos sistemoms tik didėja. Liga progresuoja lėtai, bet nuosekliai, todėl daugeliui pacientų ir artimųjų svarbiausias tikslas būna ne staigus pagerėjimas, o kiek įmanoma ilgesnis savarankiškumo išsaugojimas.

    Kodėl nepakanka vieno taikinio?

    Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė antikūnų terapijos, kurios pirmiausia nukreiptos į amiloido beta sankaupas. Vis dėlto realus klinikinis poveikis dažnai vertinamas kaip ribotas, o diskusijos dėl naudos ir rizikos tęsiasi, nes daliai pacientų fiksuojami ir reikšmingi nepageidaujami reiškiniai.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad Alzheimerio liga nėra vieno baltymo problema: kognityvinių funkcijų prastėjimą siejama ir su tau baltymo pakitimais bei kitais patologiškais procesais. Dėl to vis dažniau keliama hipotezė, kad platesnis poveikis keliems mechanizmams galėtų suteikti tvaresnį ligos progresavimo lėtinimą.

    „PANDA Therapeutics“ planas

    „PANDA Therapeutics“ vysto pirmosios savo klasės antikūnų terapiją, kuri turėtų vienu metu taikytis į kelis žalingus baltyminių sankaupų tipus. Bendrovės sumanymas yra ne tik stabdyti šių darinių plitimą smegenyse, bet ir padėti organizmui efektyviau juos pašalinti.

    Įmonę įkūrė generalinis direktorius Hui Zhang, turintis patirties neurologijos vaistų kūrimo srityje. „PANDA Therapeutics“ tikisi, kad pagrindiniai būsimi partneriai bus didžiosios farmacijos ir biotechnologijų bendrovės, turinčios stiprias biologinių vaistų ir neurologijos kompetencijas.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    Gautas finansavimas bus nukreiptas į įmonės veiklos bazės stiprinimą ir pasirengimą tolesniems etapams, kurie būtini prieš klinikinius tyrimus. Tai apima mokslinės ir klinikinės konsultantų tarybos formavimą, gamybos ir kokybės (CMC) strategijos parengimą bei ankstyvą gamybos pasirengimą.

    Taip pat numatoma skirti dėmesio intelektinės nuosavybės ir reguliacinių veiksmų planavimui, dialogui su investuotojais bei farmacijos bendrovėmis. Praktikoje tai reiškia, kad startuolis sieks kuo aiškiau įrodyti technologijos potencialą ir pasiruošti didesniam finansavimo raundui ar partnerystei.

    „Programa padėjo paversti perspektyvią mokslinę idėją įmone su aiškia plėtros ir komercializavimo strategija. Be finansinės paramos gavome verslumo konsultacijas, prieigą prie tinklo ir grįžtamąjį ryšį, kuris padėjo patikslinti verslo modelį ir pasiruošti kitam augimo etapui“, – sakė Hui Zhang.

  • Dolly Parton sesuo atskleidė: dainininkė svarstė eksperimentinį vėžio gydymą dėl kitų

    Dolly Parton sesuo atskleidė: dainininkė svarstė eksperimentinį vėžio gydymą dėl kitų

    Dainininkės Dolly Parton jaunesnioji sesuo Stella Parton socialiniuose tinkluose paskelbė jautrią žinutę, kurioje papasakojo apie paskutines muzikos ikonos gyvenimo savaites. Pasak jos, net sunkiai sirgdama Dolly Parton galvojo ne tik apie save, bet ir apie kitus pacientus.

    Stella Parton teigė, kad sesuo buvo pasirengusi sutikti su eksperimentiniu vėžio gydymu, jei gydytojai nebeįžvelgtų realių pasveikimo galimybių. Tokį sprendimą ji esą siejo su viltimi, kad nauji vaistai ir duomenys galėtų padėti ateities pacientams.

    „Mano sesuo buvo vienas dosniausių, rūpestingiausių ir geriausių žmonių, kokius esu pažinojusi. Tai, ką matė pasaulis, buvo tikroji ji“, – rašė Stella Parton.

    Paskutinės savaitės ir gydymas

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad Dolly Parton mirė sulaukusi 80 metų po trumpos kovos su vėžiu. Pasak artimųjų, ji gydėsi specializuotame onkologijos centre Nešvilyje, o paskutinėmis akimirkomis buvo apsupta šeimos.

    Stella Parton taip pat pabrėžė jų artimą ryšį ir tradiciją bendrauti reguliariai. Ji prisiminė, kad seserys turėdavo savaitinį pokalbį ankstyvą antradienio rytą, kurį vadino savo kavos laiku telefonu.

    „Mano antradienio ryto kava jau niekada nebus tokia pati, bet jos meilė, pagarba ir gerumas išliks. Ji paliko pasaulį geresnį, būdama jame, todėl verta sekti jos pavyzdžiu“, – pridūrė Stella Parton.

    Kodėl eksperimentiniai vaistai svarbūs

    Onkologijoje eksperimentinis gydymas dažniausiai siejamas su klinikiniais tyrimais, kai pacientams siūlomi nauji, dar plačiai nepatvirtinti vaistai ar jų deriniai. Tokiu atveju pacientų sutikimas ir aiškus rizikų supratimas yra esminės sąlygos, o surinkti duomenys vėliau gali prisidėti prie efektyvesnių gydymo metodų kūrimo.

    Specialistai pabrėžia, kad klinikiniai tyrimai ne visada reiškia tiesioginę naudą konkrečiam pacientui, tačiau jie padeda geriau suprasti ligos eigą, šalutinį poveikį ir tai, kam gydymas gali būti veiksmingiausias. Būtent todėl kai kurie žmonės, ypač susidūrę su pažengusia liga, ryžtasi dalyvauti tyrimuose ir dėl platesnės naudos visuomenei.

    Reakcijos ir atsisveikinimas

    Po Dolly Parton mirties socialiniuose tinkluose ir viešojoje erdvėje pasirodė daugybė užuojautos žinučių iš muzikos, kino ir politikos pasaulio. Gerbėjai prisimena ne tik jos hitus, bet ir ilgametę labdaros veiklą bei paramą švietimo iniciatyvoms.

    Dolly Parton laikoma viena ryškiausių kantri muzikos figūrų, kuri per karjerą tapo platesnio masto kultūros ikona. Artimųjų pasakojimai apie jos paskutinį norą padėti kitiems dar kartą sustiprino įvaizdį žmogaus, kuris savo įtaką siejo su atsakomybe.