Tag: Klinikiniai tyrimai

  • Popežiui Leonui XIV diagnozuotas plaučių vėžys, brolį ištiko ligos atkrytis: ką tai reiškia

    Popežiui Leonui XIV diagnozuotas plaučių vėžys, brolį ištiko ligos atkrytis: ką tai reiškia

    Vatikanas pranešė, kad popiežiui Leonui XIV atlikta operacija Romoje esančioje Gemelli ligoninėje, o po jos histologinis tyrimas patvirtino plaučių adenokarcinomą. Tai vienas dažniausių plaučių vėžio tipų, priklausantis nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio grupei. Ligos eiga ir gydymo taktika labiausiai priklauso nuo stadijos ir to, ar navikas išplitęs.

    Pasak pranešimų, gydytojai anksčiau dešiniajame plautyje buvo aptikę pakitimą, todėl nuspręsta šalinti dalį plaučio. Operacija atlikta minimaliai invaziniu būdu, o po jos popiežiaus būklė įvardyta kaip stabili. Vatikanas taip pat nurodė, kad pradėta kvėpavimo kineziterapija ir atlikti kontroliniai tyrimai.

    Kas yra plaučių adenokarcinoma

    Plaučių adenokarcinoma sudaro reikšmingą dalį visų plaučių vėžio atvejų ir dažnai formuojasi plaučio periferijoje. Šis tipas neretai diagnozuojamas ir žmonėms, kurie niekada nerūkė, tačiau riziką didina ir pasyvus rūkymas, oro tarša, radono poveikis, profesiniai veiksniai bei genetiniai pokyčiai. Vis dėlto kiekvienu atveju priežastys gali būti skirtingos.

    Prognozei lemiami keli kriterijai, įskaitant naviko dydį, limfmazgių būklę ir tai, ar aptinkama metastazių. Jei navikas lokalus ir pašalinamas radikaliai, operacija gali būti gydomoji, tačiau daliai pacientų po jos vis tiek prireikia papildomo gydymo. Toks sprendimas paprastai priimamas įvertinus galutinius pašalinto audinio tyrimo rezultatus.

    Koks gydymas taikomas šiandien

    Šiuolaikinis nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymas dažnai remiasi ne viena priemone, o jų deriniais. Be operacijos, taikoma spindulinė terapija ir medikamentinis gydymas, kuris gali apimti chemoterapiją, imunoterapiją ar taikinių terapiją. Pastarosios parinkimas priklauso nuo molekulinių žymenų, todėl vis dažniau atliekami išsamūs genetiniai naviko tyrimai.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ankstyvam nustatymui ir rizikos grupių patikrai, nes anksti aptiktas plaučių vėžys dažniau būna išgydomas. Vis dėlto vien žinia apie sėkmingą operaciją dar neleidžia daryti tvirtų išvadų dėl visiško pasveikimo. Klinikinę situaciją galutinai apibrėžia stadija ir papildomų tyrimų atsakymai.

    Popiežiaus brolio liga ir atkrytis

    Tuo pat metu paaiškėjo, kad su onkologine liga susiduria ir popiežiaus vyresnysis brolis Louis Prevost. Jo šeima nurodė, kad vyras serga daugybine mieloma, tai yra kraujodaros sistemos piktybine liga, susijusia su plazminėmis ląstelėmis kaulų čiulpuose. Ši liga gali sukelti kaulų pažeidimus, mažakraujystę, inkstų veiklos sutrikimus ir didesnę infekcijų riziką.

    Skelbiama, kad Louis Prevost diagnozę išgirdo 2017 metais, vėliau buvo taikytas intensyvus gydymas ir pasiekta remisija. Maždaug prieš tris mėnesius, pasak artimųjų, fiksuotas ligos atkrytis, todėl pradėtas naujas gydymo etapas ir svarstomas dalyvavimas klinikiniame tyrime. Daugybinė mieloma daugeliui pacientų laikoma lėtine liga, kuri gali kartotis, tačiau atkrytis savaime nereiškia, kad baigėsi gydymo galimybės.

    „Stengiamės išlaikyti viltį ir palaikyti abu brolius, jie nuolat bendrauja“, – sakė Louis Prevost žmona Deborah Prevost.

    Medikai pabrėžia, kad tiek plaučių vėžio, tiek daugybinės mielomos prognozės yra individualios ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, o be detalių klinikinių duomenų jų tiksliai įvertinti neįmanoma. Vatikanas kol kas nėra pateikęs išsamaus popiežiaus tolesnio onkologinio gydymo plano.

  • Netikėtas proveržis gydant artritą: vaistas nuo epilepsijos gali padėti atkurti kremzlę

    JAV mokslininkai praneša apie netikėtą kryptį osteoartrito gydyme: epilepsijai skirtas vaistas lakosamidas laboratorijoje parodė gebėjimą ne tik slopinti skausmą, bet ir skatinti kremzlės audinio atsikūrimą. Kol kas rezultatai gauti eksperimentuose su pelėmis ir žmogaus kremzlės ląstelėmis, todėl iki realaus gydymo dar reikės laiko.

    Osteoartritas vystosi tuomet, kai sąnario kremzlė, mažinanti trintį tarp kaulų, palaipsniui dėvisi ir nyksta. Dabartinės priemonės dažniausiai orientuotos į simptomų kontrolę, o pažengusiais atvejais prireikia invazinių sprendimų, įskaitant sąnario keitimo operacijas.

    Tyrėjai daug dėmesio skyrė baltymui Nav1.7, kuris siejamas su skausmo signalų perdavimu ir kremzlės ląstelių veiklos reguliavimu. Esant osteoartritui šio mechanizmo pusiausvyra gali sutrikti, o tai, mokslininkų vertinimu, prisideda ir prie didesnio skausmo, ir prie greitesnio audinio irimo.

    Lakosamidas veikia natrio kanalus, susijusius su šiuo keliu, todėl tyrimuose buvo stebimas dvilypis efektas: lėtesnis kremzlės nykimas ir signalai, rodantys atsikūrimo procesų aktyvėjimą. Svarbi detalė ta, kad tai dar nereiškia, jog vaistas automatiškai taps nauju standartu žmonėms, nes reikalingi klinikiniai tyrimai.

    Eksperimentuose taip pat lygintas vaisto suleidimo būdas. Pelėms injekcija tiesiai į pažeistą sąnarį pasirodė veiksmingesnė nei vartojimas per burną, net ir naudojant mažesnę dozę, nes veiklioji medžiaga tiksliau pasiekia probleminę vietą.

    Kad lakosamidas iš sąnario nepasišalintų per greitai, jis buvo įterptas į hidrogelį, kuris vaistą atpalaiduoja palaipsniui. Tyrėjų vertinimu, toks sprendimas potencialiai galėtų užtikrinti poveikį mėnesį ar ilgiau, o tai būtų reikšminga siekiant retesnių procedūrų ir stabilesnio efekto.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad apie paruoštą gydymą kalbėti anksti: būtina patikrinti veiksmingumą ir saugumą žmonėms, nustatyti tinkamas dozes bei įvertinti galimą šalutinį poveikį skirtingoms pacientų grupėms. Privalumas tas, kad lakosamidas jau yra patvirtintas epilepsijai gydyti, todėl kelias į klinikinius tyrimus naujai indikacijai kai kuriais atvejais gali būti trumpesnis.

  • Dolly Parton mirties akivaizdoje svarstė eksperimentinį vėžio gydymą: sesers atvira istorija

    Dolly Parton mirties akivaizdoje svarstė eksperimentinį vėžio gydymą: sesers atvira istorija

    JAV kantri muzikos legenda Dolly Parton, mirusi 80 metų, iki pat gyvenimo pabaigos svarstė, kaip dar galėtų padėti kitiems. Apie tai socialiniuose tinkluose parašė jos jaunesnė sesuo Stella Parton, pasidalijusi asmenišku prisiminimu ir šeimos išgyvenimais.

    Pasak sesers, dainininkė buvo pasiryžusi leisti medikams išbandyti eksperimentinį vėžio gydymą, jei jos pačios pasveikimo viltys būtų menkos. Tokia laikysena, anot Stellos, atspindėjo visą Dolly gyvenimą lydėjusį norą padėti kitiems ir palikti prasmingą pėdsaką.

    Sesers pasakojimas apie sprendimą

    Stella Parton rašė, kad jos sesuo buvo viena dosniausių ir rūpestingiausių žmonių, kuriuos jai teko pažinoti. Ji teigė, kad viešai matytas Dolly įvaizdis atitiko tai, kokia ji buvo kasdienybėje šeimos rate.

    „Ji neseniai man pasakė, kad jei jai nebebus vilties, vis tiek leistų gydytojams išbandyti eksperimentinius vaistus, kad tai galėtų padėti kitiems ateityje“, – sakė Stella Parton.

    Eksperimentinis gydymas onkologijoje paprastai reiškia dalyvavimą klinikiniuose tyrimuose, kai vertinamas naujų vaistų ar jų derinių veiksmingumas ir saugumas. Tokie tyrimai yra griežtai reglamentuojami: pacientai sutinka dalyvauti informuoto sutikimo principu, o sprendimas visuomet priimamas įvertinus rizikas ir galimą naudą.

    Ką žinoma apie Parton ligą

    Stella Parton teigimu, Dolly Parton po trumpos kovos su vėžiu buvo gydoma specializuotame vėžio centre Nešvilyje. Šeima taip pat minėjo, kad dainininkė anksčiau turėjo sveikatos problemų, susijusių su inkstais ir autoimuniniais sutrikimais.

    Pasak sesers, mirties akimirką Dolly buvo apsupta artimųjų. Šeima pabrėžė, kad tai buvo ramus atsisveikinimas, o artimieji dar ilgai prisimins jos šilumą ir gebėjimą palaikyti net sunkiausiomis aplinkybėmis.

    Atsisveikinimas ir pagarba visame pasaulyje

    Po Dolly Parton mirties užuojautos ir pagerbimo žinutės plūdo iš muzikos, kino ir politikos pasaulio. Jos kūryba laikoma vienu ryškiausių kantri muzikos reiškinių, o pati atlikėja ilgus metus buvo vertinama ir dėl filantropinės veiklos.

    Stella Parton taip pat pasidalijo, kad su seserimi turėjo tradiciją kartą per savaitę susiskambinti anksti ryte ir kartu išgerti kavos, nors ir per atstumą. Ji teigė, kad šis antradienio ritualas dabar įgaus kitą prasmę, tačiau Dolly paliktas gerumas, pagarba žmonėms ir gyvenimo pavyzdys, jos manymu, išliks.

  • „Cori Clinical“ pritraukė 3,7 mln. eurų: DI platforma žada greitinti klinikinių tyrimų planavimą

    „Cori Clinical“ pritraukė 3,7 mln. eurų: DI platforma žada greitinti klinikinių tyrimų planavimą

    „Cori Clinical“, kurianti dirbtinio intelekto platformą klinikiniams tyrimams, pritraukė 3,7 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Finansavimo raundui vadovavo investicijų fondas „Breega“, prisijungė „Enzo“, „Heartfelt“, „Together Ventures“ ir „Bynd“.

    Bendrovė siekia spręsti vieną didžiausių klinikinių tyrimų problemų: išskaidytą planavimo procesą ir tarpusavyje nesusietus informacijos šaltinius. Praktikoje protokolo rengimas, suderinimai ir dokumentacija dažnai remiasi skirtingų komandų patirtimi, atskirais failais bei vidinėmis sistemomis.

    „Cori Clinical“ įkurta vadovo Jorn Jansen Schoonhoven ir technologijų vadovo Patricio Fernández. Jų kuriama darbo aplinka sujungia organizacijos ankstesnių tyrimų žinias su išoriniais šaltiniais, įskaitant tyrimų registrus, reguliavimo gaires ir viešus duomenis.

    Platforma skirta padėti klinikinėms komandoms nuo pirminio tyrimo aprašo pereiti iki pilno protokolo, pateikimo paketo ir operacinių planų, atsižvelgiant į naujausias reguliavimo rekomendacijas. Užuot automatizavusi tik vieną dokumentą ar žingsnį, sistema siekia sujungti sprendimus dėl dizaino, terminų, biudžeto ir rizikų į vieną nuolat atnaujinamą planą.

    Įmonės teigimu, vidinis modeliavimas rodo, kad toks požiūris galėtų sumažinti vidutines tyrimų parengimo sąnaudas bent 33 proc. Taip pat nurodoma, kad DI vertintojas, lygintas su jau užbaigtų tyrimų pataisomis, aptiko 82 proc. protokolo klaidų, priskirtų išvengiamoms.

    „Cori Clinical“ skelbia jau bendradarbiaujanti su dviem iš penkių didžiausių pasaulyje klinikinių tyrimų paslaugų organizacijų. Tarp klientų minima ir Roterdame veikianti akademinė ligoninė bei universitetinis medicinos centras Erasmus MC, kur platforma buvo pritaikyta dviejuose neurochirurgijos ir neuroonkologijos tyrimuose.

    „Cori sujungia šią informaciją į gyvą planą, kad komandos galėtų priimti geriau pagrįstus sprendimus dar iki tol, kol išvengiamos problemos virsta vėlavimais, ir mokslui nereikėtų laukti proceso“, – sakė Jorn Jansen Schoonhoven.

    Prie komandos taip pat prisijungė vyriausioji klinikos vadovė dr. Emma Ogburn, turinti patirties sprendžiant ilgus klinikinių tyrimų starto terminus. Gauta investicija bus skirta plėsti diegimo pajėgumus, auginti komandą ir gilinti reguliacinę bei klinikinę žvalgybą pačioje platformoje.

    Bendrovė taip pat planuoja stiprinti komercinius ryšius su klinikinių tyrimų paslaugų organizacijomis ir farmacijos įmonėmis. Tikslas yra paspartinti planavimo etapą, kuriame klaidos ir pakartotinis darbas dažnai virsta vėlavimais, didesnėmis sąnaudomis ir papildomais protokolo pakeitimais.

  • Londono „Cori Clinical“ pritraukė 3,8 mln. eurų: žada pagreitinti klinikinius tyrimus ir mažinti vėlavimus

    Londono „Cori Clinical“ pritraukė 3,8 mln. eurų: žada pagreitinti klinikinius tyrimus ir mažinti vėlavimus

    Londone įsikūręs startuolis „Cori Clinical“ pritraukė 3,8 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Bendrovė teigia kurianti DI pagrįstą darbo erdvę, kuri padeda klinikinių tyrimų komandoms greičiau pereiti nuo idėjos iki realaus tyrimo starto ir sumažinti brangiai kainuojančius vėlavimus.

    Investicijos raundui vadovavo fondas Breega, taip pat dalyvavo Enzo, Heartfelt, Together Ventures ir Bynd. „Cori Clinical“ skelbia, kad lėšos bus skirtos paslaugų teikimo pajėgumams didinti, komandai plėsti ir platformos reguliaciniam bei klinikiniam intelektui gilinti.

    Prie bendrovės prisijungė nauja vyriausioji klinikinė vadovė dr. Emma Ogburn, anksčiau dirbusi „Lindus Health“. Įmonė pabrėžia, kad klinikinė kompetencija ir reguliacinių reikalavimų išmanymas čia yra esminiai, nes didžiausia vertė sukuriama dar ankstyvoje planavimo fazėje.

    Kodėl klinikiniai tyrimai stringa?

    Klinikinių tyrimų planavimas dažnai remiasi išskaidytais duomenimis ir atskirais dokumentais: ankstesnių tyrimų patirtimi, vidiniais procesais, registrų informacija ir skirtingų komandų pastabomis. Tokia fragmentacija apsunkina sprendimų priėmimą ir didina riziką, kad protokolą teks taisyti jau įsibėgėjus parengiamiesiems darbams.

    „Cori Clinical“ akcentuoja, kad net nedideli ankstyvi sprendimai, pavyzdžiui, dėl įtraukimo kriterijų ar vizitų grafiko, vėliau gali išsiversti į protokolo pataisas. O pataisos paprastai reiškia papildomą derinimą, ilgesnį dalyvių pritraukimą ir užsitęsusį visą tyrimo laikotarpį.

    „Klinikiniai tyrimai kuriami kaip tarpusavyje susijusių sprendimų grandinė. Šiandien daug žinių ir precedentų yra išbarstyta tarp ankstesnių tyrimų, komandų, vidinių sistemų ir atskirų dokumentų. „Cori“ visa tai sujungia į gyvą planą, kad komandos galėtų priimti geriau pagrįstus sprendimus dar prieš tai, kai išvengiamos problemos virsta vėlavimais“, – sakė „Cori Clinical“ bendraįkūrėjas ir vadovas Jorn Jansen Schoonhoven.

    Kas yra „gyvas“ tyrimo planas

    Bendrovė, įkurta 2025 metais J. Jansen Schoonhoven ir technologijų vadovo Patricio Fernández, savo sprendimą apibūdina kaip vieningą darbo aplinką, kurioje kaupiama organizacijos patirtis ir išorinė informacija. Platforma skirta paversti pradinį tyrimo aprašą pilnu protokolu, pateikimo dokumentais ir operaciniais planais, atsižvelgiant į aktualias reguliacines gaires.

    „Cori Clinical“ nurodo, kad platformoje integruojama informacija iš klinikinių tyrimų registrų, reguliacinių institucijų gairių ir viešų šaltinių, įskaitant JAV Maisto ir vaistų administraciją, Jungtinės Karalystės Vaistų ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo agentūrą bei Europos vaistų agentūrą. Pasak įmonės, tai leidžia greičiau pastebėti rizikas ir įvertinti, kaip planuojami sprendimai paveiks biudžetą, terminus ir įgyvendinimą.

    Bendrovė taip pat teigia atlikusi vidinį modeliavimą, paremtą vidutinėmis tyrimo parengimo sąnaudomis, istoriniais protokolų keitimo rodikliais ir laiku iki pirmojo įtraukto dalyvio. Remiantis šiuo vertinimu, „Cori Clinical“ mano, kad jos metodas gali sumažinti vidutines parengimo sąnaudas bent 33 proc.

    „Klinikinių tyrimų startas yra kritinis, bet dažnai nepakankamai įvertintas vaistų kūrimo „butelio kaklelis“, kai tarp tyrimo suprojektavimo ir pirmojo paciento įtraukimo prarandami mėnesiai. „Cori“ suteikia reikalingą intelektą ir susietus procesus, kad šis etapas būtų greitesnis“, – teigė Breega partneris Matthieu Vallin.

    „Cori Clinical“ skelbia jau bendradarbiaujanti su dviem iš penkių didžiausių pasaulio klinikinių tyrimų paslaugų teikėjų. Tarp klientų minima ir Roterdamo akademinė ligoninė bei universitetinis medicinos centras Erasmus MC, kur platforma esą buvo panaudota dviem neurochirurgijos ir neuroonkologijos klinikiniams tyrimams.

  • Švedijos „Omnio“ pritraukė 2,9 mln. eurų: plasminogeno terapija artėja prie lėtinių žaizdų klinikinių tyrimų

    Švedijos „Omnio“ pritraukė 2,9 mln. eurų: plasminogeno terapija artėja prie lėtinių žaizdų klinikinių tyrimų

    Švedijos biotechnologijų startuolis „Omnio“, įsikūręs Umeo mieste, pritraukė 2,9 mln. eurų investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus naudojamos plasminogenu pagrįstos terapijos vystymui, artinant ją prie klinikinių tyrimų su sunkiai gyjančiomis lėtinėmis žaizdomis.

    Finansavimo raundas, pasak įmonės, buvo perrašytas, o jame dalyvavo esami investuotojai ir akcininkai. Tai tęsia 2025 metų pavasarį užbaigtą 4,3 mln. eurų finansavimą, kurio tikslas buvo užtikrinti gamybą pagal GMP reikalavimus ir pasiruošti perėjimui į klinikinę stadiją.

    „Šis finansavimas rodo mūsų nuoseklią pažangą ir stiprų dabartinių investuotojų pasitikėjimą. Jų parama leidžia tęsti plėtrą ir sustiprina mūsų pozicijas prieš kitą finansavimo etapą klinikinėms studijoms“, – sakė „Omnio“ vadovas Felipe Velasquez.

    Diabetinės pėdos opos – viena sudėtingiausių indikacijų

    „Omnio“ kuriamos terapijos pagrindinė taikymo sritis yra diabetinės pėdos opos. Tai ilgai negyjančios žaizdos, kurios dažnai komplikuojasi infekcijomis, didina hospitalizacijų riziką ir sunkiais atvejais gali baigtis amputacija.

    Tarptautinėje praktikoje diabetinės pėdos opų gydymas vertinamas kaip viena brangiausių diabeto komplikacijų sričių, nes reikalauja ilgalaikės priežiūros, žaizdų valdymo ir dažnų pakartotinių intervencijų. „Omnio“ teigimu, pažengusių atvejų kaštai gali siekti apie 50 000 eurų per vieną žaizdos epizodą.

    Kas yra plasminogenas ir kodėl jis svarbus žaizdų gijimui

    Bendrovė terapiją grindžia plasminogenu – natūraliu baltymu, kuris dalyvauja audinių valyme, uždegimo ir imuninės sistemos reguliacijoje bei gali prisidėti prie odos regeneracijos. Lėtinėse žaizdose gijimo procesas neretai sustoja, o tai sudaro sąlygas užsitęsusiam uždegimui ir infekcijoms.

    „Omnio“ tikslas – atkurti sustojusį gijimo procesą biologine terapija, kuri nukreipta į pačią žaizdos gijimo biologiją, o ne į vien mechaninę žaizdos priežiūrą. Bendrovės pagrindinis vaistų kandidatas yra rekombinantinė plasminogeno forma.

    Kelias į kliniką: gamyba, toksikologija ir I/IIa fazė

    Įmonė nurodo, kad jau yra sukurta pagrindinė ląstelių banko bazė, o dabar didinami gamybos mastai ruošiantis GMP partijai. Ši partija bus naudojama toksikologijos tyrimams, kurie yra būtini prieš pateikiant paraiškas klinikiniams tyrimams pradėti.

    Planuojama, kad klinikinė programa startuos I/IIa fazės tyrimu, kuriame bus vertinamas saugumas ir ankstyvasis veiksmingumas pacientams, turintiems diabetinės pėdos opų. „Omnio“ taip pat teigia jau vertinanti galimus klinikinių tyrimų partnerius Europoje bei šalis, kuriose galėtų vykti studijos.

    „Mūsų ambicija – pacientų tyrimus pradėti 2027 metais. Jau dabar vertiname klinikinių tyrimų organizacijas, tyrėjus ir šalis Europoje, kad galėtume startuoti su klinikine programa“, – sakė Felipe Velasquez.

    Nors prioritetas išlieka diabetinės pėdos opos, „Omnio“ mato platesnes plasminogeno platformos pritaikymo galimybes. Tarp jų įvardijamos veninės kojų opos, nudegimai, būgnelio perforacijos, infekcijos bei periodontitas.

    Bendrovė taip pat planuoja kitą finansavimo etapą 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Šio raundo tikslas – užtikrinti klinikinę plėtrą iki pirmųjų veiksmingumo duomenų, kurie paprastai yra kritinis signalas vėlesniems investuotojams ir partnerystėms.

  • Danijos „Breye Therapeutics“ pritraukė 67,5 mln. eurų: kurs geriamą vaistą diabetinei retinopatijai

    Danijos „Breye Therapeutics“ pritraukė 67,5 mln. eurų: kurs geriamą vaistą diabetinei retinopatijai

    Danijos klinikinės stadijos biofarmacijos bendrovė „Breye Therapeutics“ užbaigė 67,5 mln. eurų A serijos investicijų etapą, kuris, bendrovės teigimu, buvo perrašytas dėl didelio investuotojų susidomėjimo. Pritrauktas kapitalas bus skirtas geriamųjų terapijų, skirtų ankstyvam tinklainės ligų gydymui, plėtrai.

    Finansavimo etapui kartu vadovavo naujas investuotojas Mission BioCapital ir esamas investuotojas Novo Holdings. Prie etapo taip pat prisidėjo esami investuotojai Sound Bioventures bei nauji dalyviai, tarp jų Ljungström šeimos biuras, „Innovestor Life Science“, EIFO, „Catalyze Capital“, „Modi Ventures“ ir „Pappas Capital“.

    Pagrindinis taikinys – diabetinė retinopatija

    Pagrindinis „Breye Therapeutics“ vystomas kandidatas yra danegaptidas, kurį bendrovė įvardija kaip pirmą savo klasėje geriamą mažos molekulės preparatą. Jo tikslas – stabilizuoti tinklainės kraujagysles ir mažinti jų pralaidumą bei kapiliarų irimą, siejamą su ilgalaike hiperglikemija.

    Diabetinė retinopatija laikoma viena dažniausių regėjimo praradimo priežasčių darbingo amžiaus žmonėms, o ankstyvose stadijose gydymo pasirinkimai išlieka riboti. Plačiai naudojamos intravitrealinės terapijos vėlyvesnėse stadijose gali padėti išsaugoti regėjimą, tačiau injekcijos į akį daugeliui pacientų yra sunkiai toleruojamos, o tai didina riziką, kad gydymas bus nutrauktas.

    „Šis 67,5 mln. eurų A serijos finansavimas atspindi didelį pasitikėjimą mūsų vizija, strategija ir kuriamu produktų portfeliu. Svarbiausia, jis leidžia perkelti danegaptidą į kitą klinikinės plėtros etapą ir priartinti pacientams draugiškesnę gydymo alternatyvą“, – sakė „Breye Therapeutics“ vadovas Ulrikas Mouritzenas.

    Ką rodo ankstyvieji tyrimai

    Bendrovė nurodo, kad finansavimas gautas po sėkmingai užbaigto 1b fazės tyrimo su neproliferacine diabetine retinopatija sergančiais pacientais. Tyrime danegaptidas, pasak įmonės, buvo gerai toleruojamas visais dozavimo lygiais ir parodė ankstyvus klinikinio aktyvumo signalus, įskaitant tinklainės vaizdinimo duomenis, suderinamus su sumažėjusiu kraujagyslių pralaidumu.

    „Breye Therapeutics“ taip pat skelbia publikavusi akademinį straipsnį, kuriame apžvelgiami ikiklinikiniai ir ankstyvos klinikinės stadijos įrodymai apie danegaptidą. Tokie darbai biotechnologijų sektoriuje paprastai vertinami kaip svarbus žingsnis, padedantis pagrįsti mechanizmo logiką ir palengvinti tolimesnių tyrimų planavimą.

    „Matome, kad „Breye Therapeutics“ tampa viena ryškesnių inovatyvių tinklainės ligų terapijų kūrėjų, o 1b fazės rezultatai atrodo perspektyvūs. Tikime, kad bendrovė gali pasiūlyti sprendimą reikšmingai nepatenkintam poreikiui diabetinės retinopatijos srityje“, – sakė Mission BioCapital partneris Robertas Blazej.

    Kas toliau ir kur bus panaudotos lėšos

    Pasak „Breye Therapeutics“, didžioji dalis lėšų bus skirta danegaptidui parengti ir pradėti atsitiktinių imčių 2 fazės klinikinį tyrimą su neproliferacine diabetine retinopatija sergančiais pacientais. Bendrovė planuoja, kad šis tyrimas, turintis pateikti klinikinės koncepcijos įrodymą, turėtų startuoti 2027 metais.

    Be pagrindinio kandidato, įmonė kuria platesnį geriamųjų mažos molekulės preparatų portfelį, orientuotą į kitas akių ligas. Tarp minimų krypčių yra tarpinės amžinės geltonosios dėmės degeneracijos terapija, paremta P2X7 receptoriaus antagonistu, ir keli kandidatai glaukomai, kuriems keliami neuroprotekciniai tikslai.

  • Diabeto gydymas gali pasikeisti: GLP-1 tabletė be injekcijų davė netikėtą rezultatą

    Diabeto gydymas ateityje gali pasipildyti dar viena alternatyva – kartą per dieną geriamu vaistu, kuris veikia panašiai kaip GLP-1 grupės preparatai. Žurnale Nature Medicine paskelbto klinikinio tyrimo duomenys parodė, kad tiriamoji medžiaga orforgli­pronas padėjo reikšmingai sumažinti cukraus rodiklius kraujyje.

    Tyrime dalyvavo 284 suaugusieji, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu, kurie iki tol ligą kontroliavo gyvenimo būdo priemonėmis, be gliukozę mažinančių vaistų. Dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes: trys gavo skirtingas orforgli­prono dozes, o viena – placebą.

    Kas paaiškėjo po 32 savaičių?

    Po 32 savaičių glikuoto hemoglobino HbA1c rodiklis vaistą gavusiose grupėse buvo mažesnis nei placebą vartojusių dalyvių. Priklausomai nuo dozės, skirtumas siekė apie 1,20–1,45 procentinio punkto.

    Didžiausios dozės grupėje HbA1c sumažėjo apie 1,63 procentinio punkto nuo pradinio lygio, kai placebą gavusių dalyvių grupėje pokytis buvo apie 0,18 procentinio punkto. HbA1c laikomas vienu svarbiausių rodiklių vertinant ilgalaikę gliukozės kontrolę, nes parodo kelių mėnesių vidurkį.

    Patogumas ir papildomas efektas

    Vienas iš šio vaisto išskirtinumų – vartojimo paprastumas. Tyrime tabletė buvo geriama kartą per dieną, o tyrėjai nenurodė griežtų apribojimų nei dėl paros laiko, nei dėl maisto.

    Be gliukozės kontrolės, fiksuotas ir nedidelis kūno masės mažėjimas. Didžiausios dozės grupėje per 32 savaites svoris vidutiniškai sumažėjo apie 4,8 proc., nors pagrindinis tyrimo tikslas buvo įvertinti cukraus kontrolę, o ne svorio pokyčius.

    Kokie šalutiniai poveikiai fiksuoti?

    Kaip ir vartojant kitus GLP-1 grupės preparatus, dažniausiai pasitaikė virškinamojo trakto nepageidaujami reiškiniai. Dalyviai dažniausiai minėjo pykinimą, vėmimą, viduriavimą ir vidurių užkietėjimą.

    Tyrėjų vertinimu, dauguma šių reakcijų buvo lengvos arba vidutinio sunkumo. Vis dėlto būtent toleravimas ir ilgalaikis saugumas paprastai lemia, kiek plačiai tokie vaistai vėliau pritaikomi klinikinėje praktikoje.

    Mokslininkai pabrėžia, kad gauti rezultatai yra pagrindas didesniems ir ilgesniems tyrimams, tačiau orforgli­pronas kol kas išlieka tiriamuoju vaistu. Tai reiškia, kad kol nebus daugiau duomenų apie ilgalaikį veiksmingumą, saugumą ir palyginimą su esamais standartais, kalbėti apie greitą proveržį praktikoje dar anksti.

  • Kada žmogus sulauks 150 metų: DI prognozės ir mokslas atskleidžia, kas realu

    Šiandien patvirtintas žmogaus ilgaamžiškumo rekordas siekia 122 metus, o iki 150 metų ribos dar trūksta beveik trijų dešimtmečių. Vis dėlto senėjimo biologijos tyrimai, genų terapija ir regeneracinė medicina kelia klausimą, ar tokia riba ateityje gali tapti pasiekiama.

    Ilgaamžiškumo ekspertai pabrėžia, kad kalbant apie 150 metų gyvenimo trukmę svarbiausia ne vien skaičius, o sveiko gyvenimo trukmė. Jei žmogus gyventų gerokai ilgiau, bet daug metų praleistų sunkiai sirgdamas, toks proveržis būtų abejotinos vertės ir pačiam žmogui, ir sveikatos sistemoms.

    Kodėl 150 metų kol kas nepasiekiama?

    Didžiausią kliūtį sudaro ne viena konkreti liga, o pats senėjimo procesas, didinantis širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, neurodegeneracinių sutrikimų ir metabolinių problemų riziką. Net jei medicina išmoktų puikiai gydyti vieną sritį, kitos priežastys vis tiek ribotų maksimalų amžių.

    Mokslinėje literatūroje dažnai akcentuojama, kad šiuolaikinės visuomenės jau pasiekė didelį laimėjimą mažindamos ankstyvą mirtingumą. Tačiau maksimalios gyvenimo trukmės stūmimas į priekį yra gerokai sudėtingesnis uždavinys, nes reikėtų sistemingai lėtinti ar net iš dalies atkurti biologines senėjimo pasekmes.

    Kokios technologijos laikomos perspektyviausiomis?

    Tarp dažniausiai minimų krypčių yra tikslinė genų terapija, ląstelių senėjimo procesų valdymas ir regeneracinė medicina, įskaitant audinių inžineriją. Taip pat sparčiai vystosi vaistų kūrimas, kai ieškoma junginių, galinčių paveikti senėjimo kelius, susijusius su uždegimu, ląstelių atsinaujinimu ir metabolizmu.

    Realiame gyvenime tai greičiausiai reikštų ne vieną stebuklingą procedūrą, o kelių priemonių derinį. Tikėtina, kad didžiausią efektą duotų ankstyva rizikų diagnostika, individualiai pritaikyta profilaktika, pažangesnis lėtinių ligų valdymas ir laipsniškai atsirandančios biologinės terapijos.

    DI vaidmuo ir realūs terminai

    DI jau dabar padeda greičiau analizuoti medicininius vaizdus, atrinkti kandidatus klinikiniams tyrimams ir kurti naujas molekules vaistams. Ilgainiui tokios sistemos gali sustiprinti personalizuotą mediciną, kai gydymas parenkamas pagal žmogaus genetinius, biocheminius ir gyvenimo būdo duomenis.

    Vis dėlto prognozės, kada pirmą kartą bus patvirtintas 150 metų sulaukęs žmogus, išlieka spekuliatyvios. Net jei optimistiškai spėjama apie antros šio amžiaus pusės scenarijus, tai labiau primena galimų krypčių žemėlapį, o ne moksliškai nustatytą datą.

    Kol kas aiškiausia išvada ta, kad ilgaamžiškumą labiausiai didins ne viena technologija, o nuoseklus kompleksas: prevencija, ankstyvas ligų aptikimas, efektyvus lėtinių būklių gydymas ir tik tada naujos biologinės intervencijos. Kitaip tariant, kelias į 150 metų greičiausiai bus ne šuolis, o daugelio mažesnių proveržių suma.

  • Alzheimerio liga nebeatrodo nepagydoma: ką iš tiesų pakeitė nauji vaistai ir tyrimai

    Kas pasikeitė gydyme

    Alzheimerio liga ilgą laiką buvo laikoma būkle, kurios eigos pakeisti neįmanoma, o gydymas daugiausia buvo skirtas simptomams lengvinti. Pastaraisiais metais situacija keičiasi, nes atsirado vaistų, galinčių sulėtinti ligos progresavimą ankstyvose stadijose.

    Didžiausią dėmesį prikaustė du preparatai, veikiantys su amiloido sankaupomis smegenyse: lekanemabas ir donanemabas. Tai vieni pirmųjų plačiai pripažintų gydymo būdų, kurie kai kuriems pacientams parodė gebėjimą vidutiniškai pristabdyti kognityvinių funkcijų blogėjimą, o ne vien maskuoti simptomus.

    Vis dėlto tai nėra išgydymas ir šie vaistai negali nei sustabdyti ligos visiems, nei grąžinti prarastų gebėjimų. Be to, gydymo nauda skiriasi, o daliai pacientų rizikos gali nusverti potencialų efektą, todėl sprendimai priimami individualiai, įvertinus būklę ir tyrimų rezultatus.

    Rizikos ir saugumas: kodėl svarbi atranka

    Amiloidą taikantys vaistai siejami su specifiniais nepageidaujamais reiškiniais, ypač smegenų tinimu ar mikrohemoragijomis, kurie medicinoje apibendrinami kaip ARIA. Dėl to gydymo metu reikalinga atidi stebėsena, dažnai naudojant magnetinio rezonanso tyrimus.

    Gydytojai taip pat atsižvelgia į gretutines ligas ir vartojamus vaistus, nes kai kuriems žmonėms komplikacijų rizika gali būti didesnė. Praktikoje tai reiškia, kad plečiantis galimybėms kartu didėja ir reikalavimai tiksliai atrinkti pacientus, kuriems toks gydymas gali būti pagrįstas.

    Ankstyva diagnostika ir prevencija

    Kitas svarbus poslinkis susijęs su ankstesniu ligos nustatymu. Kuo anksčiau aptinkami pokyčiai, tuo daugiau erdvės sprendimams, kurie gali pristabdyti būklės blogėjimą, o ateityje ir geriau parinkti tikslines terapijas.

    Daug vilčių siejama su biomarkerių tyrimais, įskaitant kraujo testus, kurie padėtų greičiau įtarti Alzheimerio ligą ir nukreipti žmogų išsamesniems tyrimams. Vis dėlto tokie metodai dar turi būti plačiau patvirtinti skirtingose populiacijose ir integruoti į įprastą sveikatos priežiūros praktiką.

    Tuo pat metu vis daugiau mokslinių darbų pabrėžia, kad demencija nėra vien neišvengiama senėjimo dalis. Riziką gali mažinti kraujospūdžio kontrolė, fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas, diabeto valdymas, saikingas alkoholio vartojimas, cholesterolio kontrolė ir klausos sutrikimų sprendimas, nes šie veiksniai siejami su didesne demencijos tikimybe.

    „Nors visiško išgydymo dar neturime, ankstyvas nustatymas ir naujos terapijos rodo, kad ligos eigą kai kuriais atvejais galima pakeisti“, – teigia neurologai, vertinantys pastarųjų metų klinikinių tyrimų kryptį.

    Ekspertai pabrėžia, kad šis etapas greičiau žymi naują Alzheimerio ligos tyrimų ir praktikos pradžią, o ne galutinę pergalę. Tačiau pats faktas, kad atsirado priemonių, galinčių veikti ligos eigą, keičia požiūrį į tai, kas realiai įmanoma ankstyvose stadijose.