Tag: Kompensacijos

  • Vyriausybė patvirtino „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius planą: startuoja žemės paėmimo procedūros

    Vyriausybė patvirtino „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius planą: startuoja žemės paėmimo procedūros

    Vyriausybė 2026 metų balandžio 22 dieną nutarimu Nr. 280 patvirtino projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. Kartu oficialiai pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pagal patvirtinto plano sprendinius.

    Apie sprendimą pranešė AB „LTG Infra“, pabrėždama, kad šis etapas yra būtinas, kad būtų galima pereiti nuo planavimo prie konkrečių žemėtvarkos ir projektavimo veiksmų. Patvirtintas specialusis planas nustato teritorijas, kuriose bus taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, susijusios su būsima geležinkelio infrastruktūra.

    Kas keičiasi žemės savininkams?

    Patvirtinus specialųjį planą, konkrečiose teritorijose gali būti nustatytos geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių bei kelių apsaugos zonos. Tokiose zonose žemės naudojimas gali būti ribojamas, o kai kuriais atvejais gali būti inicijuojamas ir žemės paėmimas visuomenės poreikiams.

    „LTG Infra“ atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus žemės savininko ar valstybinės bei savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, tenkinant viešąjį interesą, nėra privalomas. Tai reiškia, kad procedūros gali būti vykdomos remiantis teisės aktų nustatyta tvarka, net ir nesant atskiro savininko pritarimo.

    Kompensacijos: kada ir kam jos priklauso?

    Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, teisę į kompensaciją turi asmenys, kurių žemės sklypai ar registruoti nekilnojamieji daiktai patenka į nustatytas teritorijas, jei dėl taikomų apribojimų patiriami nuostoliai. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, įvertinant kiekvieno pareiškėjo individualią situaciją ir pateiktus įrodymus.

    Sprendimas dėl kompensacijos gali būti priimamas tik už prašyme aiškiai nurodytus, dokumentais pagrįstus nuostolius. Prašymai pateikiami „LTG Infra“ nustatyta tvarka, o dėl praktinių klausimų gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys kviečiami kreiptis į projekto atsakingus kontaktinius asmenis.

    Ką reiškia Kaunas–Vilnius atkarpa?

    Kaunas–Vilnius jungtis laikoma vienu svarbiausių sprendinių, siekiant integruoti sostinę į europinės vėžės geležinkelio sistemą ir sujungti pagrindinius šalies ekonominius centrus su tarptautiniu „Rail Baltica“ koridoriumi. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį susisiekimą, didesnį krovinių vežimo patrauklumą ir papildomą impulsą regionų plėtrai, tačiau kartu ir didesnį jautrumą žemėtvarkos bei nuosavybės klausimams.

    Artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus sutelktas į procedūrinius veiksmus: tikslesnį teritorijų sužymėjimą, vertinimus, derinimus ir suinteresuotų asmenų informavimą. Šiame etape ypač svarbu, kad žemės savininkai aktyviai domėtųsi, ar jų turtas patenka į specialiajame plane numatytas zonas, ir laiku pasinaudotų teise kreiptis dėl kompensacijos.

  • Vokietijos teismo sprendimas dėl gultų prie baseino: kelionių organizatoriai ruošiasi ieškiniams

    Kodėl gultai tapo teisiniu klausimu?

    Atostogų viešbučiuose seniai įprasta situacija, kai ryte gultai prie baseino „rezervuojami“ rankšluosčiais, o dalis svečių lieka be vietos. Pastaruoju metu ši tema iš juokelių zonos persikėlė į teismus, nes augant kainoms keliautojai tikisi aiškiai apibrėžtų paslaugų ir realiai prieinamos infrastruktūros.

    Vokietijoje, Hanoverio teismui priėmus sprendimą vienoje iš panašių bylų, rinkoje suaktyvėjo kalbos apie galimą precedentą. Kelionių organizatoriai ir viešbučiai baiminasi, kad daugiau klientų gali imtis teisinių veiksmų, jei reklamuotos poilsio sąlygos realybėje neatitinka lūkesčių.

    Bylos esmė: atsakomybė už pažadėtą poilsį

    Žiniasklaidoje aptartas atvejis siejamas su Vokietijos turistu, kuris atostogavo Koso saloje ir teigė negalėjęs pasinaudoti gultais, nors keldavosi anksti. Teismas nusprendė, kad kelionių organizatorius turi užtikrinti, jog poilsio infrastruktūra būtų prieinama tokiu mastu, kokio pagrįstai tikisi svečias.

    Šeimai buvo priteista dalinė kelionės išlaidų kompensacija, o tai rinkoje interpretuojama kaip signalas, kad „nepatogumas“ gali būti laikomas paslaugos trūkumu. Tai ypač aktualu paketinių kelionių atveju, kai klientas perka ne vien skrydį ir nakvynę, bet ir bendrą poilsio kokybę.

    Kaip gali keistis viešbučių taisyklės?

    Po šio sprendimo dalis viešbučių Europoje svarsto griežtinti gultų naudojimo tvarką, kad sumažintų konfliktus ir riziką sulaukti pretenzijų. Tarp dažniausiai minimų priemonių yra išankstinis gultų priskyrimas visam laikotarpiui arba konkrečioms dienoms, taip pat numeravimas ir paskirstymas atvykimo metu.

    Kai kuriuose kurortuose tokie sprendimai jau taikomi kaip įprasta praktika, o ne išskirtinė paslauga. Turizmo sektoriuje pabrėžiama, kad tai tampa ne vien logistikos klausimu, bet ir reputacijos valdymu, nes socialiniuose tinkluose nusivylimas „kova dėl gultų“ greitai virsta viešu skundu.

    Brangūs paplūdimio gultai Italijoje

    Panašios įtampos matomos ir Italijoje, kur kai kuriuose kurortuose gultų ir skėčių paklausa pasiekia rekordus. Portonovo vietovėje, esančioje netoli Ankonos, sezoninės vietos išperkamos iš anksto, o norintys dar patenka į laukiančiųjų sąrašus.

    Skelbiama, kad sezono nuomos kaina už skėtį ir du gultus siekia maždaug nuo 1 200 iki 3 000 eurų. Tokios sumos didina vartotojų jautrumą paslaugos kokybei: kuo daugiau sumokama, tuo didesnė tikimybė, kad keliautojas savo teises gins ir formalioje, teisinėje erdvėje.

  • Sklype eina elektros linija ar dujotiekis? Teismai signalizuoja: gali priklausyti iki 40 000 eurų

    Vis daugiau žemės sklypų savininkų, kurių teritorijoje yra elektros linijos, dujotiekiai ar kiti perdavimo tinklai, iš naujo kelia klausimą dėl atlygio už naudojimąsi jų nuosavybe. Pastaraisiais metais teismuose daugėja bylų, kuriose ginčijamasi, ar infrastruktūros valdytojai turėjo teisę neatlygintinai naudotis privačiais sklypais.

    Šių ginčų esmė paprasta: kai per sklypą nutiesta infrastruktūra, ji riboja savininko teises, mažina sklypo naudojimo galimybes ir dažnai turi įtakos turto vertei. Tokiais atvejais paprastai sprendžiama dėl servituto nustatymo ir vienkartinio arba periodinio atlygio.

    Kada savininkai gali tikėtis atlygio?

    Teismų praktikoje ypatingas dėmesys skiriamas situacijoms, kai tinklai sklype atsirado seniai, o savininkas už tai negavo jokios kompensacijos. Ginčai dažnai kyla dėl argumentų apie senaties terminus ar tariamai įgytas teises naudotis sklypu be atlygio.

    Vienoje iš neseniai nagrinėtų bylų teismas atmetė infrastruktūros valdytojo argumentus, kad teisė naudotis sklypu buvo įgyta be papildomų mokėjimų, ir priteisė savininkei daugiau kaip 40 000 eurų vienkartinį atlyginimą. Tokie sprendimai siunčia signalą, kad kiekviena situacija vertinama individualiai, o formalumai ir dokumentai tampa lemiami.

    Kas svarbiausia, jei sklype yra tinklai?

    Paprastai reikšmingiausia yra tai, ar servitutas buvo tinkamai įformintas, ar buvo sudarytos sutartys su savininku, ar atliktas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, ir ar numatyta kompensacija. Jei dokumentų nėra arba jie neaiškūs, savininkai dažniau ryžtasi kreiptis į teismą dėl atlygio ir teisių sureguliavimo.

    Praktikoje sklypų savininkams svarbu surinkti faktus: kada ir kokiu pagrindu įrengti tinklai, kas yra jų operatorius, kokie apribojimai taikomi sklypui ir ar registruose įrašytas servitutas. Nuo šių aplinkybių priklauso ir reali galimybė derėtis dėl taikaus susitarimo arba siekti atlygio teisiniu keliu.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien tik infrastruktūros buvimas sklype dar nereiškia automatinės išmokos, tačiau tai yra aiški priežastis pasitikrinti dokumentus ir savo teises. Didėjantis teismų dėmesys tokioms byloms rodo, kad savininkų reikalavimai vis dažniau tampa pagrįsti, jei įrodoma neapmokėta ir tinkamai nesureguliuota naudojimosi privačia žeme praktika.

  • Tauragės sodininkų bendrijoms – iki 80 proc. išlaidų kompensacija: prašymai priimami gegužės 15–31 dienomis

    Tauragės sodininkų bendrijoms – iki 80 proc. išlaidų kompensacija: prašymai priimami gegužės 15–31 dienomis

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Tauragės rajono savivaldybė informuoja, kad gegužės 15–31 dienomis priimami sodininkų bendrijų prašymai dėl dalinės finansinės paramos. Ji skiriama už tinkamai atliktą bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir tvarkymą, pavyzdžiui, vidaus kelių ir gatvių, želdinių ar kitos bendros infrastruktūros priežiūrą.

    Parama skirta Tauragės rajone registruotoms sodininkų bendrijoms, kurios realiai patyrė išlaidas ir gali jas pagrįsti dokumentais. Savivaldybės praktikoje tokia kompensacija dažniausiai padeda padengti sezono pradžioje suaktyvėjančius tvarkymo darbus, kai bendrijos atnaujina infrastruktūrą po žiemos.

    Kiek kompensuojama ir koks biudžetas?

    Numatoma dalinė kompensacija siekia iki 80 proc. visų patirtų ir tinkamų finansuoti išlaidų. Tai reiškia, kad bendrija dalį darbų finansuoja savo lėšomis, o savivaldybė kompensuoja likusią dalį, jei išlaidos atitinka nustatytus kriterijus.

    2026 metams bendra priemonei skirta suma siekia 35 000 eurų, ji paskirstoma 9 Tauragės rajone registruotoms sodininkų bendrijoms. Galutinis paramos dydis konkrečiai bendrijai priklauso nuo pateiktų dokumentų, tinkamų išlaidų apimties ir biudžeto paskirstymo tvarkos.

    Kokius dokumentus reikia pateikti?

    Bendrijos, norinčios gauti paramą, turi pateikti prašymą finansinei paramai gauti, kuriame nurodomi tvarkytų gatvių pavadinimai. Taip pat būtina pridėti išlaidas patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, sutartis arba sąskaitas faktūras.

    Prie prašymo pridedami apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, kad savivaldybė galėtų įsitikinti, jog išlaidos ne tik suplanuotos, bet ir faktiškai patirtos. Teikiamų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos sodininkų bendrijos pirmininko arba jo įgalioto asmens parašu.

    Dokumentai priimami Tauragės rajono savivaldybės administracijoje, Respublikos g. 2. Dėl konsultacijų savivaldybė nurodo kontaktinį telefono numerį +370 615 17 329.

  • Telšių rajone – papildomas kvietimas: kompensuos dalį paveldo stogų ir fasadų remonto išlaidų

    Kas skelbiama ir kam aktualu?

    Telšių rajono savivaldybė paskelbė papildomą kvietimą teikti paraiškas daliniam finansavimui arba kompensavimui gauti už kultūros paveldo statinių ir jų aplinkos paprastojo remonto darbus. Priemonė skirta tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, kurie pastatus valdo nuosavybės ar kita teisėta valdymo teise.

    Kvietimas aktualus objektams, esantiems Telšių senamiesčio, Tryškių miestelio istorinės dalies, Luokės senojo miesto archeologinės vietovės ir Varnių senojo miesto vietos teritorijose. Savivaldybė pabrėžia, kad lėšos skirtos būtent paveldo tvarkybos darbams, kai jie priskiriami paprastajam remontui.

    Kokie darbai finansuojami?

    Parama gali būti skiriama stogo ir fasado paprastojo remonto darbams, taip pat avarijos grėsmės pašalinimui, jei tokie veiksmai pagal teisės aktus laikomi paprastuoju remontu. Taip pat numatytas finansavimas kultūros paveldo teritorijoje esantiems inžineriniams statiniams, kai tvarkoma aplinka.

    Programos lėšomis negalima apmokėti kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar naujos statybos, taip pat projektinės dokumentacijos rengimo. Tai reiškia, kad pareiškėjams svarbu tiksliai įsivertinti planuojamų darbų apimtį ir jų priskyrimą paprastajam remontui.

    Kokio dydžio parama numatyta?

    Fasadų ir jų dalių sutvarkymui savivaldybė numato 20–40 proc. darbų vertės finansavimą, tačiau ne daugiau kaip 20 000 eurų. Tokios pačios ribos taikomos ir stogo bei jo konstrukcijos sutvarkymui.

    Inžinerinio statinio kultūros paveldo teritorijoje (aplinkos sutvarkymo) darbams gali būti skiriama 20–40 proc. darbų vertės, bet ne daugiau kaip 10 000 eurų. Konkretus intensyvumas priklausys nuo pateiktų dokumentų ir vertinimo rezultatų.

    Ką reikia pateikti ir iki kada?

    Kartu su paraiška būtina pateikti Registro centro duomenų išrašą, patvirtinantį pareiškėjo daiktines teises į pastatą, taip pat esamos būklės fotofiksaciją, atliktą paraiškos teikimo metais. Jei paraišką pasirašo įgaliotas asmuo, reikalingas ir įgaliojimas.

    Priklausomai nuo darbų pobūdžio, reikia pateikti suderintą paprastojo remonto aprašą arba projektą, o kai privaloma, ir statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat prašoma sąmatos arba ne mažiau kaip trijų rangovų komercinių pasiūlymų, o jei jų gauti objektyviai neįmanoma, tai būtina pagrįsti dokumentais.

    Numatyta ir kompensavimo galimybė tiems, kurie darbus jau įgyvendino: kompensavimas gali būti taikomas už darbus, atliktus per trejus metus iki paraiškos pateikimo dienos. Tokiu atveju papildomai reikės pateikti sąskaitas faktūras, bankinius pavedimus ir kitus privalomus dokumentus pagal darbų pobūdį.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metais birželio 1 dienos. Už atliktus darbus ir gautų lėšų panaudojimą pareiškėjai turi atsiskaityti iki 2026 metais gruodžio 20 dienos.

    Dėl konsultacijų galima kreiptis į Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiąją specialistę Giedrę Gudavičienę telefonu 444 40 295.

  • Panevėžio rajone – iki 1 000 eurų kompensacija nuotekoms: kas gali gauti ir iki kada kreiptis

    Panevėžio rajono savivaldybė kviečia gyventojus teikti prašymus dėl dalinės kompensacijos, skirtos individualių nuotekų valymo sprendimų įsirengimui. Parama siekia iki 1 000 eurų ir skirta paskatinti gyventojus atsisakyti pasenusių, aplinkai žalingų nuotekų tvarkymo būdų.

    Savivaldybė nurodo, kad kompensacija taikoma tais atvejais, kai gyventojai įsirengia biologinius nuotekų valymo įrenginius arba atnaujina individualią nuotekų tvarkymo sistemą pagal galiojančius reikalavimus. Tokie sprendimai aktualūs ypač ten, kur nėra centralizuotų nuotekų tinklų.

    Ką svarbu įvertinti prieš teikiant prašymą

    Prieš pradedant darbus gyventojams rekomenduojama įsitikinti, ar pasirinktas įrenginys ir jo įrengimas atitinka teisės aktų bei techninius reikalavimus. Praktikoje dažniausios problemos kyla tada, kai įsirengiami netinkamai parinkti įrenginiai, o vėliau tampa sudėtinga pagrįsti išlaidas ar užtikrinti tinkamą priežiūrą.

    Tvarkant buitines nuotekas būtina užtikrinti, kad nuotekos nepatektų į gruntą ir nepasiektų gruntinio vandens. Netinkamai įrengtos ar neprižiūrimos sistemos gali kelti riziką šulinių vandens kokybei, skleisti nemalonius kvapus ir tapti konfliktų su kaimynais priežastimi.

    Priežiūra ir kontrolė: ko tikimasi iš gyventojų

    Savivaldybė primena, kad individualių nuotekų tvarkymas yra prižiūrimas, o gyventojai turi užtikrinti reguliarią sistemos eksploataciją. Tai reiškia, kad įrenginiai ar talpos turi būti laiku aptarnaujami, o nuotekos tvarkomos teisėtai, pasitelkiant paslaugų teikėjus.

    Taip pat svarbu saugoti išlaidas ir paslaugas pagrindžiančius dokumentus, nes jų gali prireikti tiek kompensacijai gauti, tiek patikrinimo metu. Nuotekų pylimas į griovius, drenažo sistemas ar ant žemės laikomas pažeidimu ir gali užtraukti administracinę atsakomybę.

    Iki kada priimami prašymai?

    Prašymai dėl kompensacijos priimami iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos 15.00 valandos imtinai. Gyventojai dokumentus turi pateikti Panevėžio rajono savivaldybės administracijai.

    Jei kyla klausimų dėl tinkamų dokumentų, kompensavimo sąlygų ar techninių reikalavimų, gyventojams patariama iš anksto kreiptis į savivaldybės atsakingą padalinį. Tai padeda išvengti situacijų, kai prašymas atmetamas dėl formalių trūkumų arba nepakankamai pagrįstų išlaidų.

  • Gultų karai pasiekė teismą: vokiečiui už „rankšluosčių rezervacijas“ Graikijoje priteista 986 eurų

    Ilgametis atostogų kurortuose įsišaknijęs reiškinys, vadinamas gultų karais, pirmą kartą ryškiai persikėlė į teismo salę. Vokietijos teismas pripažino, kad atostogos Graikijoje buvo suteiktos su esminiu trūkumu, nes šeima praktiškai negalėjo naudotis gultais prie baseino.

    Byloje minimas neįvardytas Vokietijos turistas su šeima 2024 metais ilsėjosi Koso saloje. Jis teigė, kad kiti viešbučio svečiai dar prieš aušrą „rezervuodavo“ gultus palikdami rankšluosčius, todėl realiai rasti vietą poilsiui tapdavo beveik neįmanoma.

    Vyras teisme aiškino kasdien maždaug 20 minučių ieškodavęs laisvo gulto, nors pats keldavosi apie 6 valandą ryto. Pasak jo, vaikams kartais tekdavo gulėti ant grindų, nes prie baseino nelikdavo laisvų vietų.

    Teismas įvertino kaip paslaugos trūkumą

    Turistas kreipėsi į kelionių organizatorių, argumentuodamas, kad gultų naudojimas buvo faktiškai apribotas, o viešbutyje galiojusi rankšluosčių „rezervavimo“ draudimo tvarka nebuvo užtikrinama. Kelionių organizatorius iš pradžių išmokėjo 350 eurų kompensaciją, tačiau ginčas pasiekė teismą.

    Hanoverio apylinkės teismas nusprendė, kad šeimai priklauso 986,70 euro kompensacija už paketines atostogas, nes paslauga neatitiko pagrįstų lūkesčių. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors kelionių organizatorius pats nevaldo viešbučio, jis privalo užtikrinti, jog apgyvendinimo paslaugų teikimas būtų tinkamas, įskaitant ir „protingą“ gultų bei svečių skaičiaus santykį.

    Byloje nurodyta, kad už kelionės paketą buvo sumokėta 7 186 eurai. Sprendimas išryškino riziką kurortams ir organizatoriams, jei jie toleruoja situacijas, kai bendros erdvės tampa prieinamos tik tiems, kurie užsiima ankstyvu vietų „užėmimu“.

    Kodėl gultų karai stiprėja

    Gultų karai jau ne vienerius metus kelia įtampą populiariuose Europos kurortuose, tačiau pastaraisiais sezonais problema dar labiau išryškėjo dėl augančių turistų srautų ir ribotos infrastruktūros piko metu. Socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai, kuriuose poilsiautojai bėga prie baseinų ar net nakvoja ant gultų, tik dar labiau paskatina tokį elgesį.

    2025 metų vasarą ypač daug dėmesio sulaukė Tenerifėje užfiksuoti epizodai, kai žmonės skubėdavo „užsiimti“ vietas rankšluosčiais vos atsidarius baseino zonai. Kai kuriose Ispanijos vietovėse už gultų „užgrobimą“ buvo pranešama apie galimas baudas, o dalis viešbučių ir kelionių organizatorių buvo priversti peržiūrėti vidaus taisykles.

    Turizmo rinkoje tokios bylos gali tapti precedentu, skatinančiu griežčiau reguliuoti bendrų poilsio zonų naudojimą, aiškiau informuoti klientus ir realiai taikyti taisykles vietoje. Keliautojams tai taip pat signalas, kad esant akivaizdžiam paslaugos neatitikimui verta fiksuoti situaciją ir pirmiausia kreiptis į organizatorių, o prireikus ginti teises ir teisiniu keliu.

  • „Apple“ siūlo baigti bylą dėl „iPhone“ reklamos: klientams – apie 230 mln. eurų kompensacijų

    „Apple“ JAV svarsto sudaryti taikos sutartį grupinėje byloje su „iPhone“ savininkais, kurie teigia buvę suklaidinti reklamos. Pagal siūlomą susitarimą kompensacijoms būtų skirta apie 230 mln. eurų, o galutinį sprendimą turės patvirtinti federalinis teisėjas.

    Ginčas kilo dėl vartotojų skundų, kad dalis reklamuotų funkcijų, susijusių su išplėstomis galimybėmis ir dirbtinis intelektas sprendimais, realiai nebuvo prieinamos arba veikė ne taip, kaip buvo suprantama iš rinkodaros medžiagos. Ieškovai teigė, kad dėl to rinkdamiesi įrenginį ir mokėdami už jį priėmė sprendimą, paremtą netiksliu pažadu.

    Bylos dokumentuose akcentuojama, kad reklamoje buvo kuriamas įspūdis apie plačiai pritaikomas naujas funkcijas, tačiau vėlesnė proceso eiga esą parodė, kad tuo metu nebuvo pakankamo technologinio pagrindo tokį pažadą pateikti kaip jau įgyvendintą. Tokie ginčai technologijų rinkoje dažniausiai sukasi apie tai, ar reklama buvo pakankamai aiški, o pažadai atitiko faktinį produkto funkcionalumą ir jo prieinamumą skirtingose rinkose.

    Numatoma, kad taikos sutartis apimtų didelę dalį pirkėjų, pateikusių pretenzijas, o išmokų dydžiai, kaip įprasta tokiose bylose, priklausytų nuo patvirtintų kriterijų ir pareiškėjų skaičiaus. Teismui patvirtinus susitarimą, paprastai nustatomas terminas paraiškoms, taip pat apibrėžiama, kokie įrodymai reikalingi ir kaip bus skirstomos lėšos.

    Šis atvejis primena platesnę tendenciją: gamintojai vis agresyviau naudoja dirbtinis intelektas terminus reklamoje, tačiau vartotojų ir reguliuotojų lūkesčiai dėl skaidrumo taip pat auga. Technologijų bendrovėms tai reiškia didesnę riziką, kad pernelyg optimistiškai suformuluoti pažadai gali virsti kolektyviniais ieškiniais, reputacijos nuostoliais ir papildomomis išlaidomis.

    „Apple“ artimiausiu metu turėtų sulaukti teismo sprendimo dėl siūlomos taikos sutarties patvirtinimo. Jei susitarimas įsigalios, tai užbaigtų teisinį ginčą ir leistų bendrovei išvengti ilgo bylinėjimosi, kurio baigtis ir finansinė rizika paprastai būna sunkiai prognozuojama.

  • Trakų r. kompensacija nuotekų valymo įrenginiams: kas gali gauti iki 1 000 eurų ir iki kada

    Trakų r. kompensacija nuotekų valymo įrenginiams: kas gali gauti iki 1 000 eurų ir iki kada

    Trakų rajono savivaldybė primena, kad gyventojai gali kreiptis dėl dalinio individualių buitinių nuotekų valymo įrenginių įrengimo išlaidų kompensavimo. Tvarka taikoma įrenginiams, įrengtiems po 2023 metų sausio 1 dienos, kai jie skirti aptarnauti senesnius būstus.

    Paraiškas gali teikti Trakų rajone esančių vienbučių, dvibučių ir daugiabučių namų savininkai, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą tame pačiame pastate. Svarbu ir tai, kad kompensuojami įrenginiai turi aptarnauti pastatus, kurių statybos pabaigos metai Nekilnojamojo turto registre yra 2006 metai arba ankstesni.

    Iki kada teikti paraiškas?

    Paraiškas savivaldybei galima teikti iki einamųjų metų spalio 1 dienos. Dokumentai priimami elektroniniu paštu, atvykus į savivaldybę arba siunčiant paštu, pateikiant paraiškos formoje nurodytus priedus.

    Vertinant paraiškas akcentuojamas dokumentų pilnumas: jei trūksta reikiamų įrodymų ar pažymų, paraiška gali būti nevertinama. Savivaldybė taip pat atkreipia dėmesį, kad kreipiantis svarbu įsivertinti, ar konkrečiu atveju apskritai galima taikyti kompensavimą pagal nustatytus kriterijus.

    Kompensacijos dydis ir ribos

    Vienbučių namų savininkams kompensuojama 50 proc. patirtų išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 000 eurų. Dvibučių ir daugiabučių namų butų savininkams numatyta 50 proc. kompensacija, bet ne daugiau kaip 500 eurų vienam butui.

    Jei vienas įrenginys aptarnauja du ar daugiau individualių namų, kiekvienam namui gali būti skiriama 50 proc. kompensacija, tačiau ne daugiau kaip 500 eurų vienam individualiam namui. Praktikoje tai aktualu kaimynystėms ar kelių sklypų susitarimams, kai įrengiamas bendras sprendimas.

    Kokios išlaidos laikomos tinkamomis?

    Savivaldybė nurodo, kad kompensuojamos ne tik paties įrenginio ir medžiagų įsigijimo išlaidos, bet ir dalis teisėtų įrengimo proceso kaštų. Į tinkamų išlaidų sąrašą patenka statybą leidžiančio dokumento mokestis, montavimo darbai, mechanizmų nuoma bei statybos ir įrenginių montavimo išlaidos.

    Taip pat gali būti kompensuojamos su teisėtu įrengimu susijusios būtinosios išlaidos, pavyzdžiui, projektavimas, geodeziniai matavimai, kadastro duomenų bylų parengimas ir mokestis už deklaraciją apie statybos užbaigimą. Esminė sąlyga, kad darbai ir dokumentai būtų sutvarkyti teisėtai, o išlaidos pagrįstos.

    Prioritetas vertinant paraiškas numatomas gausioms šeimoms, socialinę paramą gaunantiems asmenims, taip pat atvejais, kai būste gyvena neįgalus asmuo. Didesnis dėmesys skiriamas ir situacijoms, kai vienas įrenginys įrengiamas keliems gyvenamosios paskirties objektams.

    Kompensacija neskiriama, jeigu pareiškėjas nėra pateikęs visų dokumentų, nėra deklaravęs gyvenamosios vietos aptarnaujamame pastate, turi skolų savivaldybės biudžetui ar savivaldybės valdomiems juridiniams asmenims, arba jei tos pačios išlaidos jau finansuojamos kitomis viešosiomis lėšomis. Taip pat nekompensuojami įrenginiai, įrengti iki 2023 metų sausio 1 dienos, ir įrenginiai, skirti pastatams, kurių statybos pabaigos metai po 2006 metų.

    Savivaldybė nurodo, kad sprendimas dėl kompensacijų skyrimo priimamas iki 2026 metų lapkričio 1 dienos. Gyventojams rekomenduojama paraišką pateikti nelaukiant termino pabaigos, kad prireikus būtų laiko patikslinti trūkstamus dokumentus.

    Trakų rajono savivaldybės informacija

  • Nuo gegužės 1 dienos nauja tvarka: valstybė kompensuos šuns pagalbininko parengimo išlaidas

    Nuo gegužės 1 dienos įsigaliojo Seimo priimti įstatymų pakeitimai, kuriais įtvirtinama žmonių su negalia teisė į šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensaciją. Pokyčiai numatyti Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų ir Tikslinių kompensacijų įstatymuose.

    Naujoji tvarka skirta didinti šunų pagalbininkų prieinamumą, nes jų parengimas iki šiol daugeliui buvo finansiškai sunkiai įkandamas. Praktikoje parengimo kaina neretai siekdavo 25 000–30 000 eurų, todėl šeimos ir patys žmonės su negalia dažnai būdavo priversti pasikliauti aukomis ar paramos organizacijų pagalba.

    Kiek kompensuos valstybė

    Nuo šiol žmogus su negalia galės gauti kompensaciją, kuri sudarys 90 proc. faktinių šuns pagalbininko parengimo išlaidų. Maksimali kompensacijos riba nustatyta iki 300 bazinių socialinių išmokų dydžio, o tai šiuo metu sudaro 21 000 eurų.

    Tokia riba reiškia, kad valstybė padengs didžiąją dalį išlaidų, tačiau dalį sumos kai kuriais atvejais vis tiek gali tekti prisidėti pačiam gavėjui ar rėmėjams. Vis dėlto, palyginti su ankstesne situacija, kai aiškaus kompensavimo mechanizmo nebuvo, tai laikoma reikšmingu pokyčiu.

    Teisė patekti į viešąsias erdves

    Įstatymų pakeitimais taip pat aiškiau įtvirtinta teisė su šunimi pagalbininku patekti ir būti viešojoje erdvėje bei statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties. Tai apima ir paslaugų teikimo vietas, kuriose anksčiau žmonės kartais susidurdavo su atsisakymu įleisti.

    Be to, numatyta teisė su šunimi pagalbininku naudotis viešuoju transportu ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslauga, įskaitant taksi. Tokia nuostata aktuali kasdieniam mobilumui, kai žmogui reikalinga ne tik pagalba namuose, bet ir keliaujant į darbą, gydymo įstaigas ar viešąsias paslaugas.

    Kas galės rengti šunis pagalbininkus

    Kartu keičiamas ir šunų pagalbininkų rengėjų pripažinimo modelis. Atsisakoma reikalavimo, kad šunį pagalbininką gali parengti tik tarptautinių organizacijų akreditaciją turintis rengėjas, taip plečiant galimų rengėjų ratą.

    Nuo šiol šunis pagalbininkus galės rengti fiziniai arba juridiniai asmenys, net ir neturintys tarptautinės akreditacijos, tačiau bus taikomi nacionaliniai kokybės reikalavimai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad siekiant užtikrinti parengimo standartus bus patvirtinti reikalavimai šuns pagalbininko rengėjui ir naujos tvarkos įgyvendinimo mechanizmui.

    „Šunys pagalbininkai – tai reali galimybė žmonėms su negalia gyventi savarankiškiau ir visavertiškiau dalyvauti visuomenės gyvenime“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.