Tag: Kongsberg

  • Lenkija nespėjo parengti ginklo modulių tankams K2PL – kontraktas atiteko norvegų „Kongsberg“

    Lenkijos gynybos pramonė turėjo kelerius metus parengti nuotoliniu būdu valdomą ginklo modulį tankams K2PL, tačiau užsakymas galiausiai atiteko norvegų bendrovei „Kongsberg“.

    Kaip rodo Lenkijos kariuomenės dokumentai, kuriuos paviešino portalas WNP, vietinis sprendimas – ZM „Tarnów“ sukurtas modulis A3B – bandymuose pasirodė gerokai prasčiau, nei tikėtasi, o tai pakurstė diskusijas dėl viso K2PL diegimo proceso.

    Bandymuose 2026 metų vasario 2 dieną poligone netoli Nowa Dębos tikrintas A3B modulis su kulkosvaidžiu demonstravo labai žemą taiklumą, palyginti su kariuomenės reikalavimais. Dokumentuose jis įvertintas kaip neatitinkantis reikalavimų ir smarkiai atsiliekantis nuo lūkesčių.

    Kontekstas platesnis nei vienas nepavykęs bandymas: K2PL programoje dalis komponentų turi būti suprojektuoti, pagaminti, integruoti ir išbandyti iš anksto, kad planuojami 2028 metais numatyti pirmųjų K2PL pristatymai nevėluotų.

    Kas nutiko per A3B bandymus

    Kariškių dokumentuose nurodyta, kad šaudant iš vietos į nejudantį taikinį vidutinis pataikymas buvo mažesnis nei 27 proc. 500 metrų atstumu, 10 proc. 1 000 metrų atstumu ir 0 proc. 1 500 metrų atstumu.

    Tuo pat metu kariuomenės lūkesčiai buvo gerokai aukštesni: atitinkamai daugiau kaip 90 proc., 70 proc. ir 50 proc. Be to, pažymėta, kad didžiausiu atstumu šūviai net nepasiekė taikinių, o jų pėdsakai aptikti maždaug 25 metrais arčiau.

    Dokumentai taip pat aprašo technines problemas, kurios galėjo turėti įtakos rezultatams: prastą termovizinės kameros kokybę, chaotišką automatinio taikinio sekimo sistemos darbą, nepakankamą stabilizaciją ir netikslius lazerinio tolimačio matavimus.

    Numuštas dronas – su išlygomis

    Bandymų metu užfiksuotas ir nedidelio drono numušimas, sunaudojus devynis šovinius. Tačiau kariškių aprašyme pažymėta, kad šaulys atstumą įvedė rankiniu būdu, remdamasis paties bepiločio operatoriaus pateikta informacija.

    Be to, dronas buvo sunaikintas po to, kai sumažino greitį ir pakeitė skrydžio kryptį. Kariškiai tokį epizodą įvertino kaip netinkamą ugnies valdymo sistemos panaudojimą, todėl, jų teigimu, jis neleidžia patikimai patvirtinti, ar sistema veikė taip, kaip turėtų.

    Sprendimas dėl K2PL modulio turėjo būti priimtas anksčiau

    Dokumentuose nurodoma, kad tankų gamintojas 2025 metų spalio pabaigą buvo įvardijęs kaip terminą sprendimui dėl ginklo modulio pasirinkimo. Įspėta, kad vėlavimas gali paveikti 2028 metais planuotas K2PL tiekimo datas.

    Ginklo modulis – tik viena detalė, bet ji reikalauja ilgo pasirengimo: jį reikia užsakyti, pagaminti, pristatyti, integruoti į platformą ir išbandyti. Tokie darbai paprastai planuojami metais į priekį.

    Tuo metu ZM „Tarnów“ kuriamas modulis, skirtas K2PL poreikiams ir žymimas A3K, dar nebuvo parengtas, todėl vasario bandymams pasiūlytas senesnis A3B, kuris turėjo tapti pagrindu galutiniam sprendimui.

    Galiausiai 2026 metų spalį kontraktas dėl modulių K2PL programai pasirašytas su Norvegijos „Kongsberg“. Tai ir paliko esminį klausimą: kodėl vietinis sprendimas nebuvo paruoštas laiku ir kaip ateityje geriau suderinti kariuomenės poreikius, terminus bei pramonės pajėgumus.

  • „Kongsberg“ tieks ginkluotės stoteles tankams K2PL: kodėl Lenkijos gamintojai liko nuošalyje?

    Norvegijos gynybos technologijų grupė „Kongsberg“ pasirašė sutartį su Pietų Korėjos gamintoju Hyundai Rotem dėl nuotoliniu būdu valdomų ginkluotės stočių „Protector RS4“ tiekimo Lenkijos kariuomenei, vykdant K2 programą. Šios stotys bus montuojamos ne tik ant tankų K2PL, bet ir ant pagalbinių platformų, skirtų techninei pagalbai bei inžinerinėms užduotims.

    Sprendimas sukėlė diskusijų bangą Lenkijoje, kur dalis ekspertų ir politikų kelia klausimą, kodėl tokios įrangos tiekimas atiduodamas užsienio tiekėjui. Kritikai pabrėžia, kad šalyje veikia įmonės, turinčios patirties kuriant panašias nuotolines kovos modulių sistemas, todėl kontraktas galėjo sustiprinti vietos gynybos pramonę.

    Kas perkama ir kam to reikia?

    Nuotolinės ginkluotės stotys leidžia įgulai valdyti ant bokštelio montuojamą ginklą iš tanko ar šarvuotos platformos vidaus, neatsidengiant priešo ugniai. Praktikoje tai didina įgulos saugumą, gerina situacijos stebėjimą ir leidžia greičiau reaguoti, ypač kai kovos lauke daug bepiločių orlaivių bei stebėjimo priemonių.

    Sutartis apima ne vien pačius įrenginius, bet ir integraciją, atsargines dalis, apmokymus bei techninę priežiūrą. Tokie paketai gynybos pirkimuose dažnai būna ne mažiau svarbūs nei pati technika, nes nuo jų priklauso realus sistemos prieinamumas ir remonto greitis.

    Kiek kainuoja sutartis?

    Skelbiama, kad sandorio vertė siekia apie 700 milijonų Norvegijos kronų, tai yra maždaug 59 milijonus eurų. Pirmosios pristatymo fazės planuojamos 2027 metais, o tai dera su K2 platformos plėtros ir lokalizavimo grafiku Lenkijoje.

    Diskusijų centre atsidūrė ne tik suma, bet ir pinigų srauto kryptis: dalis komentatorių argumentuoja, kad lėšos galėjo likti Lenkijos ekonomikoje, jei nuotoliniai moduliai būtų užsakyti vietoje. Kita vertus, gynybos pirkimuose neretai renkamasi sprendimą, kuris greičiausiai pasiekia reikiamą brandą ir sertifikavimo lygį, ypač kai paraleliai vyksta didelės apimties platformos integracija.

    Kodėl tai kelia klausimų Lenkijos gynybos pramonei?

    Viešojoje erdvėje pasirodė kritikos, kad nuotolinė ginkluotės stotis nėra technologiškai sudėtingiausia tanko dalis, todėl ją galėtų pagaminti ir Lenkijos įmonės. Taip pat akcentuojama, kad vietos pramonė, būdama arčiau kariuomenės, galėtų greičiau reaguoti į pakeitimus, atsarginių dalių poreikį ir specifinius kariuomenės pageidavimus.

    „Ar tikrai net paprasčiausias K2 komponentas turi būti gaminamas užsienyje, kai Lenkijoje yra gamintojų, galinčių tai padaryti?“, – sakė Lenkijos viešojoje erdvėje cituojamas Michałas Dworczykas.

    Kita šios istorijos pusė susijusi su technologijų perdavimu ir gamybos lokalizavimu. Jei nuotoliniai moduliai tiekiami iš užsienio, esminiu klausimu tampa tai, kiek integracijos, aptarnavimo ir galimos gamybos etapų bus perkelta į Lenkiją, ir ar tai atvers kelią vietos įmonėms tapti tiekimo grandinės dalimi.

    „Kongsberg“ pėdsakas Lenkijoje didėja

    „Kongsberg“ nėra naujas tiekėjas regione: bendrovė jau daug metų dalyvauja gynybos projektuose, susijusiuose su pakrančių gynyba ir kitomis sistemomis. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija spartinti investicijas į priešdronines priemones, o tai skatina gamintojus kurti gamybos ir aptarnavimo bazes arčiau klientų.

    Skelbta ir apie planus statyti gamyklą Pomeranijoje, netoli Trijų miestų, kuri turėtų prisidėti prie prieš bepiločius orlaivius skirtų sistemų gamybos bei aptarnavimo. Jei projektai bus įgyvendinti pagal planą, tai gali tapti argumentu, kad dalis vertės grandinės vis dėlto persikels į vietos rinką, net jei konkretus K2PL komponentas šį kartą užsakomas iš užsienio.

  • Danija stiprina pakrančių gynybą: su „Kongsberg“ pasirašė apie 34 mln. eurų NSM raketų sutartį

    Danija toliau stiprina pakrančių gynybą ir pasirašė naują sutartį su Norvegijos gynybos pramonės grupe „Kongsberg“. Susitarimo vertė siekia 400 mln. Norvegijos kronų, tai yra maždaug 34 mln. eurų.

    Pagal sutartį Danijai bus tiekiamos Naval Strike Missile, trumpiau NSM, raketos, tačiau tikslus užsakytų vienetų skaičius neatskleidžiamas. Praktika slėpti kiekius gynybos pirkimuose dažna, nes taip mažinama rizika atskleisti realius pajėgumus ir planavimo detales.

    NSM yra modernios priešlaivinės raketos, kurių veikimo nuotolis viršija 200 kilometrų. Jos gali būti leidžiamos tiek iš laivų, tiek iš pakrantės baterijų, o tai leidžia greitai pritaikyti sistemą skirtingiems scenarijams Baltijos ir Šiaurės jūrose.

    Pakrančių gynybos sprendimas paprastai apima raketas, paleidimo įrenginius ir ugnies valdymo sistemą, kuri sujungia taikinių aptikimą, sprendimų priėmimą ir paleidimo procedūras. Tokios sistemos laikomos svarbiu atgrasymo elementu, ypač augant įtampoms regione ir didėjant dėmesiui kritinės infrastruktūros apsaugai.

    Danija šį pajėgumą nuosekliai plečia: anksčiau ji jau buvo įsigijusi pakrantės artilerijos sistemą, naudojančią NSM, ir užsakė šių raketų savo fregatoms. Šitaip siekiama atnaujinti ginkluotę, pakeičiant senesnės kartos sprendimus modernesniais ir geriau su NATO standartais suderintais pajėgumais.

    „Kongsberg“ yra viena didžiausių Norvegijos gynybos technologijų bendrovių, veikianti tarptautinėje rinkoje. Be raketinių sistemų, grupė kuria ir tiekia sprendimus vadovavimui ir kontrolei, oro gynybai, nuotolinėms ginkluotės stotims bei jūrų technologijoms, kurios taikomos tiek gynyboje, tiek civilinėse srityse.

    Naujausias Danijos užsakymas rodo, kad pakrančių gynyba tampa vis svarbesne platesnio regioninio saugumo dalimi. Valstybės, turinčios prieigą prie jūros, vis dažniau investuoja į sistemas, kurios leidžia kontroliuoti jūrų prieigas, saugoti uostus ir užtikrinti laivybos maršrutų bei infrastruktūros atsparumą.

  • „Kongsberg“ Pomeranijoje statys antidronų sistemų gamyklą: investuos apie 46 mln. eurų

    Norvegijos gynybos pramonės grupė „Kongsberg“ planuoja Lenkijoje atidaryti naują gamyklą, kurioje būtų gaminamos ir prižiūrimos antidronų sistemos. Projektas numatytas Pomeranijos vaivadijoje, netoli Gdansko, Gdynės ir Sopoto, o įmonė pabrėžia, kad produkcija bus skirta ne tik vidaus poreikiams.

    Skelbiama, kad investicijos vertė turėtų viršyti 200 mln. zlotų, tai yra maždaug 46 mln. eurų. Pasiekus pilną pajėgumą, gamykloje planuojama sukurti daugiau nei 100 nuolatinių darbo vietų, o statybas siekiama pradėti kuo greičiau, kai bus pasirašyti pagrindiniai susitarimai.

    Naujosios gamyklos atidarymas numatomas 2027 metais, o serijinė gamyba, kaip nurodoma, galėtų startuoti 2028 metų pirmoje pusėje. Be antidronų sprendimų, įmonė yra užsiminusi, kad objektas galėtų būti pritaikytas ir kitai gynybos pramonės produkcijai, įskaitant jūrinius bepilocius sprendimus bei nuotoliniu būdu valdomus kovinių platformų modulius.

    „Mūsų buvimas nėra susietas su vienu projektu. Lenkija bus labai svarbi rinka, bet naujoje gamykloje norime gaminti ir kitoms rinkoms“, – sakė „Kongsberg Gruppen“ vadovas Eirik Lie.

    „Kongsberg“ Lenkijoje veikia nuo 2008 metų, kai buvo pradėti tiekimai Lenkijos karinėms jūrų pajėgoms, įskaitant priešlaivines raketas NSM. Bendrovė akcentuoja, kad ilgalaikė strategija apima bendradarbiavimą su vietos pramone, technologijų perdavimą ir kompetencijų auginimą.

    Antidronų sistemų poreikį regione didina dronų vaidmuo šiuolaikiniuose konfliktuose ir sparčiai besikeičianti taktika. Gynybos įmonės vis dažniau kalba apie atvirą architektūrą, kai sistemos gali būti greitai modernizuojamos, keičiant sensorius, valdymo komponentus ar neutralizavimo priemones, neperprojektuojant viso sprendimo nuo nulio.

    Šiame kontekste „Kongsberg“ taip pat mini Europos iniciatyvas, skirtas bendriems gynybos pirkimams ir gamybos didinimui, nes standartizacija gali mažinti kaštus ir sutrumpinti tiekimo terminus. Bendrovė pabrėžia, kad stiprėjant Europos gynybos pramonei transatlantinis bendradarbiavimas išlieka reikšmingas, ypač ten, kur JAV technologijos artimiausiu metu sunkiai pakeičiamos.

    „Kongsberg Gruppen“, kurios didžioji akcijų dalis priklauso Norvegijos valstybei, yra viena didžiausių Europos gynybos pramonės grupių. Ji gamina, be kita ko, NSM ir JSM raketas, NASAMS oro gynybos sistemų sprendimus, nuotoliniu būdu valdomus ginkluotės modulius bei antidronų sistemas.

  • Norvegija stabdo „Kongsberg“ raketų pardavimą Malaizijai: kodėl sutartis atsidūrė po padidinamuoju stiklu

    Norvegija stabdo „Kongsberg“ raketų pardavimą Malaizijai: kodėl sutartis atsidūrė po padidinamuoju stiklu

    Kas nutiko su 2018 metų sandoriu

    Norvegijos užsienio reikalų ministerija gynė sprendimą atšaukti eksporto licencijas, susijusias su jūrine raketų sistema, skirta Malaizijai. Dėl šio žingsnio sustojo „Naval Strike Missile“ sistemos ir paleidimo įrangos komponentų pristatymas, numatytas pagal 2018 metais sudarytą susitarimą.

    Ši ginkluotė turėjo būti integruota į Malaizijos pakrančių kovinių laivų programą, kuri yra platesnio šalies laivyno modernizavimo plano dalis. Oslo sprendimas sukėlė politinę reakciją Kvala Lumpūre ir iškėlė klausimų dėl tiekimo patikimumo.

    Norvegijos argumentas: jautriausios technologijos tik sąjungininkams

    Ministerija pabrėžė, kad Norvegija „labai vertina santykius su Malaizija“, tačiau pastaruoju metu sustiprino gynybos technologijų eksporto kontrolę. Pasak Norvegijos, dalis jautriausių vietoje kuriamų gynybos produktų bus eksportuojami tik sąjungininkams ir artimiausiems partneriams.

    Tokie sprendimai dažniausiai siejami su nacionalinio saugumo logika: rizikos vertinimu, technologijų nutekėjimo prevencija ir geopolitinių aplinkybių kaita. Praktikoje tai reiškia, kad net ir anksčiau pasirašyti sandoriai gali susidurti su papildomomis politinėmis ir administracinėmis kliūtimis.

    Malaizijos kritika ir įspėjimas Europai

    Malaizijos ministras pirmininkas Anwaras Ibrahimas perspėjo, kad sprendimas gali paveikti pasitikėjimą Europos gynybos tiekėjais ir atsiliepti šalies operaciniam pasirengimui. Jo teigimu, tokie atšaukimai silpnina strateginių partnerių įvaizdį, ypač kai kalbama apie ilgalaikes karines programas.

    „Sutartys nėra konfeti, kurį galima taip kaprizingai išbarstyti“, – sakė Anwaras Ibrahimas.

    Jis taip pat akcentavo, kad Malaizija nuo 2018 metais pasirašyto kontrakto, kaip teigiama, nuosekliai vykdė įsipareigojimus. Malaizijos gynybos ministras Mohamedas Khaledas Nordinas yra nurodęs, kad vyriausybė jau sumokėjo apie 95 proc. sutarties vertės.

    Ką žinome apie „Naval Strike Missile“ sistemą

    „Kongsberg Defense & Aerospace“ skelbia, kad „Naval Strike Missile“ yra subsoninė raketa, skirta smogti taikiniams jūroje ir sausumoje. Bendrovės pateikiama informacija taip pat mini mažo aukščio skrydžio virš jūros galimybes ir autonominį taikinių atpažinimą.

    Šiuolaikinėms laivyno modernizavimo programoms tokios sistemos yra kritiškai svarbios, nes jos didina atgrasymo pajėgumus ir suteikia daugiau pasirinkimų veikti pakrančių zonoje. Dėl to licencijų atšaukimas gali reikšti ne tik politinį signalą, bet ir praktinį poreikį Malaizijai ieškoti alternatyvių sprendimų, jei tiekimas užsitęstų.

    Platesnė reikšmė gynybos rinkai

    Šis ginčas parodo, kaip gynybos pramonėje komerciniai kontraktai persipina su valstybių eksporto politika ir sąjungininkystės kriterijais. Europos gamintojams tai jautri tema, nes konkurencija dėl didelių karinių užsakymų auga, o pirkėjai vis dažniau vertina ne vien technines specifikacijas, bet ir tiekimo bei licencijų stabilumą.

    Kol kas nėra aišku, ar sprendimas bus peržiūrėtas, ar bus ieškoma kompromiso dėl atskirų komponentų. Tačiau situacija jau tapo precedentu, kuris gali paveikti būsimų gynybos sandorių derybas regione.