Tag: Konservuota sriuba

  • 5 kasdieniai produktai, kurie sveikesni, nei manėte: nuo kiaušinių iki juodojo šokolado

    Kai kurie kasdieniai produktai turi prastą reputaciją – dėl cholesterolio, kalorijų ar druskos. Tačiau dietologai pabrėžia: dalis jų iš tiesų gali būti maistingi ir lengvai pritaikomi subalansuotoje mityboje.

    Leidinyje „EatingWell“ dietologai įvardijo penkis įprastus pasirinkimus, kurie suteikia vertingų maistinių medžiagų: kiaušinius, riešutus, juodąjį šokoladą, konservuotą sriubą ir beigelius.

    Esminė mintis paprasta: svarbu ne tik pats produktas, bet ir tai, kaip jis įtraukiamas į racioną. Kai kuriems patiekalams pakanka kelių priedų, kad jie taptų sotesni ir maistingesni.

    Pavyzdžiui, renkantis viso grūdo gaminius, pridedant baltymų ar skaidulų, galima išlaikyti mėgstamą skonį, bet pagerinti patiekalo sudėtį.

    Kiaušiniai: daugiau nei cholesterolio klausimas

    Kiaušiniai ilgą laiką buvo kritikuojami dėl cholesterolio, tačiau nurodoma, kad daugumai žmonių su maistu gaunamas cholesterolis turi nedidelę įtaką cholesterolio kiekiui kraujyje. Didesnį vaidmenį dažnai atlieka sočiųjų riebalų kiekis.

    Dietologai primena, kad kiaušiniai yra kokybiškas baltymų šaltinis ir turi cholino – su smegenų sveikata siejamą maistinę medžiagą. Taip pat juose yra B grupės vitaminų ir karotenoidų, tokių kaip liuteinas bei zeaksantinas.

    Kiaušinius lengva pritaikyti kasdien: nuo omleto ar sumuštinio iki sriubų ar paprastų pusryčių su skrebučiu ir vaisiais.

    Riešutai ir juodasis šokoladas: kaloringa nereiškia neverta

    Riešutai neretai laikomi „per kaloringu“ užkandžiu, tačiau dietologai pabrėžia jų maistinę vertę: juose yra sveikųjų riebalų, skaidulų ir augalinių baltymų.

    Taip pat minimas vitaminas E ir polifenoliai, siejami su antioksidacinėmis bei priešuždegiminėmis savybėmis. Tyrimuose reguliarus riešutų vartojimas siejamas su mažesne širdies ligų rizika, o įprastų užkandžių pakeitimas riešutais gali pagerinti bendrą mitybos kokybę.

    Įdomi detalė – dėl skaidulų struktūros ne visa riešutuose esanti energija gali būti įsisavinama taip, kaip nurodo etiketės. Kitaip tariant, organizmas gali pasisavinti mažiau kalorijų, nei tikimasi.

    Tuo metu juodasis šokoladas, nors dažnai priskiriamas saldumynams, gali būti maistingesnis pasirinkimas, nes kakavoje gausu junginių, tokių kaip flavanoliai ir teobrominas. Pabrėžiama, kad juodajame šokolade įprastai būna didesnis kakavos procentas ir, priklausomai nuo produkto, mažiau cukraus bei daugiau kai kurių medžiagų, pavyzdžiui, magnio.

    Rekomenduojama rinktis juodąjį šokoladą su didesniu kakavos kiekiu, pavyzdžiui, 70 proc. ar daugiau, o kelis gabalėlius derinti su uogomis ir riešutais – taip užkandis tampa sotesnis.

    Konservuota sriuba ir beigeliai: keli priedai gali pakeisti viską

    Konservuota sriuba dažnai kritikuojama dėl didesnio natrio kiekio, tačiau dietologai atkreipia dėmesį, kad tai visų pirma patogus ir įperkamas pagrindas greitam patiekalui, ypač kai nėra laiko gaminti nuo nulio.

    Siūloma rinktis sriubas, kuriose daugiau daržovių, ir jas „patobulinti“: įdėti papildomai pupelių ar lęšių baltymams bei skaiduloms, šaldytų daržovių ar likusios vištienos. Tokie priedai padidina maistinę vertę, išlaikant patogumą.

    Beigeliai dažnai laikomi mažiau maistingu pasirinkimu dėl rafinuotų angliavandenių, tačiau pabrėžiama, kad jie gali būti subalansuotos mitybos dalis – tai energijos šaltinis smegenims ir kūnui.

    Jei norisi maistingesnio varianto, patariama rinktis viso grūdo beigelius dėl didesnio skaidulų kiekio. Kad užkandis ar valgis būtų sotesnis, rekomenduojama pridėti baltymų ir sveikųjų riebalų: kiaušinių, avokado, pomidorų, lašišos ar žemės riešutų sviesto.

  • Makaronai su sūriu kitaip: tiršta sriuba padeda iškepti ypač kreminį apkepą

    Makaronai su sūriu dažniausiai siejami su paprastu, greitai paruošiamu patiekalu, tačiau vienas netikėtas priedas gali kardinaliai pakeisti rezultatą – tam tinka konservuota tiršta sriuba.

    Idėja paprasta: makaronus ir sūrio padažą papildo kondensuota (tiršta) sriuba, kuri savo tekstūra primena kreminį padažą ir padeda apkepui išlikti sultingam. Tai ypač aktualu kepant orkaitėje, kai makaronai su sūriu neretai išsausėja.

    Tiršta sriuba ne tik praturtina skonį, bet ir suteikia daugiau „kūno“ padažui – taip lengviau pasiekti itin švelnią, kreminę konsistenciją. Be to, toks sprendimas leidžia supaprastinti gaminimą, kai nesinori ruošti sudėtingesnio sūrio padažo nuo nulio.

    Šis triukas patogus ir tuo, kad galima rinktis skirtingus sriubų skonius bei priderinti juos prie turimo sūrio ar norimų priedų – nuo daržovių iki sodresnių, sūresnių natų.

    Kaip įmaišyti sriubą į apkepą

    Lengviausias būdas – išvirtus makaronus sumaišyti su keliais skardinėmis tirštos sriubos, tarkuotu sūriu ir trupučiu grietinėlės ar pieno. Tuomet masę beliks perkelti į kepimo indą ir kepti orkaitėje.

    Kitas variantas – pirmiausia ant viryklės pašildyti tirštą sriubą, į ją įmaišyti pieno ir sūrio, o gautą padažą užpilti ant virtų makaronų. Abu keliai veda prie to paties tikslo: apkepas tampa vientisas, sodrus ir mažiau linkęs išdžiūti.

    Kokie skoniai labiausiai tinka

    Vienas akivaizdžiausių pasirinkimų – čederio sūrio sriuba: ją galima naudoti ir kaip dalinį tarkuoto sūrio pakaitalą, jei namuose jo pritrūko.

    Jei norisi daržovių natų, tinka brokolių ir sūrio sriuba. O ieškantiems sodresnio, „rimtesnio“ skonio gali patikti vištienos kreminė sriuba, suteikianti daugiau pikantiškumo.

    Grybų kreminė sriuba gali tapti pagrindu ryškesnių sūrių deriniui – pavyzdžiui, su brandintu čederiu, „Gruyère“ ar parmezanu. Tuo metu pomidorų sriuba, derinama su mocarela, parmezanu ir rikota, gali nukreipti patiekalą į itališko įkvėpimo pusę.

    Idėjos priedams ir traškiai viršūnei

    Pasirinkta sriuba gali padiktuoti ir kitus priedus. Pavyzdžiui, naudojant grybų sriubą, vietoj džiūvėsėlių viršui galima rinktis traškius keptus svogūnus.

    Taip pat galima įmaišyti šaldytų ar konservuotų šparaginių pupelių ir išgauti makaronų su sūriu bei daržovių apkepo hibridą. O pomidorų sriubos versiją galima užbaigti džiūvėsėliais, pagardintais itališkomis žolelėmis ir parmezanu.

  • Vienas šaukštas pesto konservuotai daržovių sriubai suteikia gurmanišką skonį

    Konservuota daržovių sriuba dažnai gelbsti, kai norisi greito, paprasto patiekalo, bet jos skonis ne visada primena namuose virtą. Vis dėlto yra vienas itin lengvas priedas, galintis akimirksniu pakelti skonį į aukštesnį lygį.

    Vietoje to, kad į sriubą bertumėte po truputį skirtingų šviežių ar džiovintų žolelių, į šiltą sriubą pakanka įmaišyti pesto padažo. Tokį patarimą pateikia „Tasting Table“.

    Pesto suteikia ryškų, žolelėmis paremtą aromatą ir „gilesnį“ skonį, kuris natūraliai dera su daržovių sriuba. Be to, įmaišytas padažas šiek tiek keičia tekstūrą – sriuba tampa ne tokia vienoda.

    Kiek pesto dėti – skonio reikalas: galima įmaišyti tik šaukštelį arba dosnesnę porciją. Jei pesto esate pasigaminę iš anksto ir užšaldę mažomis porcijomis, patogu naudoti net visai nedidelį gabalėlį – jo dažnai pakanka vienai skardinei sriubos.

    Pesto tinka ir pirktinis, ir naminis

    Pesto įmaišyti galima tiek pašildžius sriubą puode, tiek mikrobangų krosnelėje – svarbiausia, kad sriuba būtų šilta, tuomet padažas lengviau susimaišo. Norint dar daugiau patogumo, tinka ir parduotuvėje pirktas pesto stiklainėlyje.

    Tradicinis pesto dažniausiai gaminamas iš žolelių, sūrio ir riešutų, tačiau yra ir kitokių variantų. Jei dėl mitybos ar alergijų netinka pieno produktai ar riešutai, galima rinktis augalinius ar kitokios sudėties pesto alternatyvas.

    Ką patiekti šalia, kad skonis „susirištų“

    Prie pesto pagardintos daržovių sriubos ypač tinka česnakinė duona – ji papildo žolelių ir česnako natą, kuri dažnai juntama pačiame padaže. Taip pat galima berti skrebučių ar žolelėmis pagardintų džiūvėsėlių, kad būtų daugiau traškumo.

    Jei norisi dar įvairesnės tekstūros, ant viršaus galima užbarstyti sėklų, pavyzdžiui, moliūgų. O norint sotesnio, daržovėmis paremto valgymo, prie sriubos galima paruošti žalių salotų.

    Dar viena idėja – prie sriubos patiekti sumuštinį, pagardintą tuo pačiu pesto. Taip skoniai natūraliai susijungs, o paprastas „greitas“ derinys atrodys apgalvotas ir artimesnis restorano patiekimui.

  • 5 „nesveikais“ laikomi paguodos produktai, kurie gali būti maistingesni, nei manote

    Kai norisi greito komforto, dažnas instinktyviai siekia vadinamojo „paguodos maisto“ – patiekalų, kurie kelia malonius prisiminimus ir akimirksniu nuramina. Nors dalis tokių produktų turi prastą reputaciją, tai nebūtinai reiškia, kad jie visada „blogas“ pasirinkimas.

    Portalas „EatingWell“ pateikia dietologų įžvalgas: kai kurie komforto produktai iš tiesų turi nemažai vertingų maistinių medžiagų, o jų „nesveikumo“ etiketė dažnai priklauso nuo porcijų dydžio ir to, su kuo juos deriname.

    Specialistai pabrėžia, kad nėra vieno mokslinio apibrėžimo, kas tiksliai yra paguodos maistas. Dažniausiai tai pažįstami, su vaikyste, šeima ar kultūra susiję patiekalai, suteikiantys emocinę šilumą ir sotumo jausmą.

    Svarbiausia žinia paprasta: mėgstami produktai gali tilpti į subalansuotą mitybą, ypač jei pasirenkame maistingesnes versijas arba papildome juos baltymais, skaidulomis ir daržovėmis.

    Kiaušiniai: cholesterolio baimė ne visada pagrįsta

    Kiaušiniai dažnai kritikuojami dėl cholesterolio, tačiau nurodoma, kad daugeliui žmonių su maistu gaunamas cholesterolis kraujo rodikliams turi nedidelę įtaką – didesnę reikšmę paprastai turi sotieji riebalai.

    Be to, kiaušiniai yra kokybiškų baltymų šaltinis ir turi organizmui svarbių medžiagų, įskaitant choliną bei įvairius vitaminus ir mineralus. Jie taip pat dažnai tampa daugelio „komforto“ patiekalų pagrindu.

    Riešutai ir juodasis šokoladas: daugiau naudos, nei atrodo

    Riešutai neretai laikomi per kaloringais, tačiau dietologai primena: tai maistingas produktas, suteikiantis sveikųjų riebalų, skaidulų ir augalinių baltymų.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad skaidulų struktūra riešutuose gali lemti, jog ne visa jų energinė vertė pasisavinama taip, kaip rodo etiketė – dalis riebalų lieka „įkalinti“ skaidulų matricoje.

    Juodasis šokoladas dažnai prilyginamas saldumynams, tačiau kakava turi augalinių junginių (pvz., flavanolų), siejamų su antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Didesnė kakavos dalis paprastai reiškia daugiau šių junginių ir, priklausomai nuo produkto, mažiau cukraus.

    Minima rekomendacija rinktis juodąjį šokoladą su didesniu kakavos kiekiu (pavyzdžiui, apie 70 proc. ir daugiau) ir derinti kelis gabalėlius su uogomis ar riešutais – taip užkandis tampa sotesnis.

    Konservuota sriuba ir beigeliai: ką pakeisti, kad būtų sotu ir maistinga

    Konservuota sriuba dažnai kritikuojama dėl didesnio druskos kiekio, tačiau specialistai ją įvardija kaip patogų ir prieinamą „startą“ greitam patiekalui, ypač kai trūksta laiko gaminti nuo nulio.

    Siūloma rinktis sriubą, kurioje daugiau daržovių, ir ją „patobulinti“ paprastais priedais – pupelėmis ar lęšiais (daugiau baltymų ir skaidulų), šaldytomis daržovėmis arba, jei turite, likusia vištiena.

    Beigeliai (riestainiai) dažnai laikomi mažiau maistingais dėl rafinuotų angliavandenių, bet tai nereiškia, kad jų negalima įtraukti į subalansuotą mitybą. Jie suteikia energijos, o sotumo jausmą labiausiai lemia tai, ką ant jų dedame.

    Jei norisi maistingesnio varianto, rekomenduojama rinktis pilno grūdo beigelį (daugiau skaidulų) ir papildyti jį baltymais bei sveikaisiais riebalais – pavyzdžiui, kiaušiniu, avokadu, pomidorais, lašiša ar riešutų sviestu.

  • Konservuotą moliuskų sriubą greitai praturtins vienas ingredientas – sviestas

    Konservuota moliuskų sriuba gali būti patogus sprendimas greitai vakarienei, tačiau jos skonis ne visada prilygsta naminei. Paprastas būdas ją „pakelti“ – įdėti šiek tiek sviesto, kuris suteikia daugiau sodrumo ir kremiškumo.

    Kaip rašoma „Food Republic“, sviestas gali padėti sušvelninti konservuotoms sriuboms būdingą per ryškų sūrumą ar plokštesnį skonį. Dėl to rekomenduojama rinktis nesūdytą sviestą, nes konservuose natrio kiekis dažnai ir taip būna didelis.

    Sviestas taip pat gali subalansuoti nemalonius poskonius – rūgštumą, kartumą ar per didelį rūgštingumą. Be to, jis sukuria gilesnį, sodresnį foną sriuboje esantiems bulvių ir moliuskų gabalėliams.

    Ne mažiau svarbi ir tekstūra: sviestas suteikia švelnesnį, vientisesnį, „šilkinį“ pojūtį, todėl net paprasta konservuota sriuba gali priminti kruopščiau ruoštą patiekalą.

    Kaip sviestą įmaišyti, kad nesusisluoksniuotų

    Norint išvengti sviesto atsiskyrimo, jį verta dėti pačioje pabaigoje, kai sriuba jau pašildyta ir puodas nuimtas nuo kaitros. Taip sviestas tirpsta švelniau ir lengviau tolygiai pasiskirsto.

    Vietoje intensyvaus maišymo siūloma leisti sviestui pamažu ištirpti: galima tiesiog pakreipinėti puodą, kad sviestas „įsilietų“ į sriubą natūraliau. Taip išlaikomas kremiškumas ir išvengiama riebalų „skilimo“.

    Jei sviesto nėra: keli alternatyvūs pasirinkimai

    Jei šaldytuve sviesto nerastumėte, sodrumo gali suteikti ir kiti produktai. Vienas variantas – riebi grietinėlė, kuri sriubai suteikia tirštumo ir maloniai „apgaubia“ šaukštą.

    Dar viena išeitis – šaukštas natūralaus jogurto: jis prideda kremiškumo ir švelnaus gaivumo. Tarp netikėtesnių idėjų minimas ir „Cheez Whiz“ lydytas sūris – teigiama, kad jis padaro sriubą sotesnę ir suteikia ryškesnį, sūrišką skonį.

  • Nedarykite šios klaidos su konservuota sriuba: taip išsaugosite daugiau vitaminų ir skonio

    Konservuota sriuba daugeliui yra greitas ir patogus sprendimas, tačiau ją šildant galima netyčia sumažinti dalį maistinės vertės. Mitybos specialistai pabrėžia, kad kai kurie vitaminai, ypač vitaminas C ir dalis B grupės vitaminų, yra jautrūs karščiui, todėl per agresyvus kaitinimas gali būti nenaudingas.

    Dažniausia klaida – sriubą užvirinti arba ilgai laikyti burbuliuojančią ant didelės kaitros. Tokiu būdu dalis šilumai neatsparių junginių suyra greičiau, o skonis gali tapti aštresnis, labiau primenantis pervirtą produktą. Norint to išvengti, rekomenduojama rinktis švelnų, tolygų pašildymą.

    Kaip kaitinti, kad liktų daugiau naudos?

    Geriausia strategija yra kaitinti ant mažos arba vidutinės kaitros, nuolat pamaišant, ir neleisti sriubai smarkiai užvirti. Tikslas paprastas: pakankamai pašildyti, bet neperkaisti, kad nereikėtų ilgo virimo, kuris „suvalgo“ dalį jautrių maistinių medžiagų.

    Svarbu ir laikas: net ir ant mažos kaitros nereikėtų sriubos laikyti ant viryklės be reikalo ilgai. Jei sriuba jau karšta ir tinkama valgyti, ją geriau iškart patiekti, o ne „palaikyti šiltai“ dar 10–15 minučių.

    Skubantiems alternatyva gali būti mikrobangų krosnelė, nes nors ji šildo intensyviau, dažnai tai trunka trumpiau. Trumpesnis kaitinimo laikas kai kuriais atvejais padeda labiau apsaugoti vitaminus nei ilgas virinimas ant viryklės, ypač jei šildoma porcijomis ir neperkraunamas indas.

    Kaip paprastai sustiprinti maistinę vertę?

    Net ir pasirinkus tinkamą kaitinimą, konservuota sriuba dažnai išlieka gana kukli pagal daržovių, skaidulų ar mikroelementų kiekį. Todėl verta ją „pastiprinti“: įdėti šaldytų ar šviežių daržovių, kurios greitai suminkštėja ir padidina patiekalo tūrį bei skaidulų kiekį.

    Praktinis pasirinkimas – brokoliai ar lapiniai kopūstai, kurie papildomai praturtina patiekalą vitaminais ir antioksidantais. Juos geriausia dėti pačioje pabaigoje, kad užtektų tik trumpai pašildyti, o ne ilgai virti.

    Jei norisi daugiau mineralų ir sotumo, galima įmaišyti skrudintų moliūgų sėklų ar ankštinių, pavyzdžiui, skaldytų žirnių, jei sriubos tipas tai leidžia. Taip pat tinka šlakelis pieno ar grietinėlės, kuris gali padidinti kalcio kiekį ir sušvelninti skonį, ypač pomidorų ar tirštose kreminėse sriubose.

    Dar viena paprasta gudrybė – pridėti daugiau skaidulų su pilno grūdo skrebučiais ar naminiais džiūvėsėliais. Juos galima paruošti iš apdžiūvusios duonos, trumpai paskrudinant, ir taip ne tik pagerinti tekstūrą, bet ir sumažinti maisto švaistymą.

    Renkantis konservuotą sriubą parduotuvėje verta atkreipti dėmesį į sudėtį, ypač druskos kiekį. Jei sriuba sūri, ją galima praskiesti vandeniu, įdėti daugiau daržovių ar nesūdytų priedų, kad skonis būtų subalansuotas, o natrio perteklius būtų mažiau juntamas.