CP v2

Tag: Krašto apsaugos ministerija

  • NATO rašinio konkursą laimėjusi moksleivė išbandė Bundesvero tanką: ką ji pamatė viduje

    NATO rašinio konkursą laimėjusi moksleivė išbandė Bundesvero tanką: ką ji pamatė viduje

    Vokietijai rengiantis iki kitų metų pabaigos Lietuvoje nuolat dislokuoti apie 5 000 karių, vienai moksleivei ši ateitis tapo apčiuopiama jau dabar. Kamilė V. laimėjo NATO tema surengto rašinio konkursą ir kaip pagrindinį prizą gavo progą apsilankyti Bundesvero dalinyje Pabradėje bei pasivažinėti šarvuota kovos mašina.

    Planuojama, kad Vokietijos brigada bus dislokuota teritorijoje tarp Vilniaus ir sienos su Baltarusija, o jos branduolys Lietuvoje augs etapais. Šis sprendimas siejamas su NATO rytinio sparno atgrasymo stiprinimu ir sąjungininkų pajėgų pasirengimu veikti kartu, jei saugumo situacija regione blogėtų.

    Kamilės vizitas sutapo su intensyviu pratybų laikotarpiu: Pabradės poligone vyko didelės apimties manevrai, kuriuose treniravosi kariai iš kelių NATO valstybių. Tokiose pratybose paprastai tikrinamas ryšio, logistikos, vadovavimo ir skirtingų šalių dalinių sąveikos efektyvumas, o scenarijai apima ir hibridines grėsmes.

    Konkursas apie hibridines grėsmes

    Rašinių konkursą organizavo Krašto apsaugos ministerija, siekdama moksleiviams aiškiau parodyti NATO kolektyvinės gynybos prasmę ir šiuolaikinių grėsmių pobūdį. Šiemet jis sulaukė rekordinio susidomėjimo: pateikta daugiau nei 400 darbų, kai ankstesnis aukščiausias rodiklis siekė 270.

    „Pirmiausia rašiau apie tai, kas iš tikrųjų yra hibridinės grėsmės ir kaip jos mus veikia. Tada apie tai, kaip jaunimas gali padėti apsisaugoti nuo šių pavojų“, – sakė Kamilė.

    Kamilės darbas išsiskyrė ir tuo, kad ji rašinį pateikė vokiečių kalba. Apdovanojimo metu jai įteiktas specialus kvietimas apsilankyti Vokietijos karių dalinyje, kuris priskiriamas būsimai brigadai Lietuvoje.

    Vizitas Pabradėje ir technika iš arti

    Susitikimo metu Kamilė iš arti apžiūrėjo pėstininkų kovos mašiną „Puma“, kuri laikoma vienu moderniausių tokio tipo Bundesvero šarvuočių. Kariai paaiškino, kad dalis sistemos sprendimų sukurta siekiant geriau apsaugoti įgulą, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu valdoma bokštelio įranga.

    „Viduje tiek daug mažų valdiklių ir mygtukų, kad atrodo kaip „PlayStation“ konsolė“, – pasakojo Kamilė.

    Ji pripažino, kad realybė nustebino: erdvės viduje mažiau, nei įsivaizdavo, nes ten turi tilpti ir įgula, ir ekipuotė, ir ginkluotė. Dėl saugumo reikalavimų technikos vidaus filmavimas ar fotografavimas tokiose situacijose dažnai ribojamas.

    Vėliau moksleivei buvo suteikta galimybė pasivažinėti ir tanku „Leopard“. Kamilė teigė, kad didžiausią įspūdį paliko technikos dydis ir modernumas, o taip pat galimybė pabūti skirtingose įgulos vietose ir susipažinti su valdymo logika.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai

    Lietuvoje Vokietijos brigados nuolatinis dislokavimas vertinamas kaip vienas reikšmingiausių saugumo žingsnių per pastaruosius metus, ypač turint omenyje geopolitinę įtampą regione. Viešojoje erdvėje akcentuojama, kad svarbiausias tikslas yra ne simbolika, o realus atgrasymo ir greito reagavimo pajėgumų stiprinimas.

    Vokietijos ambasados užsakymu 2025 metais atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 72 proc. Lietuvos gyventojų pritaria vokiečių karių dislokavimui netoli Pabradės. 13 proc. nepritarė, o 15 proc. teigė dar neturintys nuomonės.

    Tuo pat metu konkursas ir tokios iniciatyvos rodo, kad gynybos tema vis dažniau tampa ne vien institucijų, bet ir mokyklų darbotvarkės dalimi. Kamilės istorija atspindi platesnę tendenciją: jaunimas vis geriau supranta informacinių atakų, dezinformacijos ir kitų hibridinių priemonių poveikį, o kritinis mąstymas tampa praktiniu saugumo įgūdžiu.

  • Nemokami mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mokymai organizacijoms: kaip registruotis

    Nemokami mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mokymai organizacijoms: kaip registruotis

    Kas organizuoja mokymus?

    Organizacijos kviečiamos registruotis į nemokamus Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos mokymus. Jų tikslas – suteikti darbuotojams ir bendruomenių nariams praktinių įgūdžių, kaip veikti ekstremalių situacijų metu ar prasidėjus karui.

    Mokymuose akcentuojamas ne tik pasirengimas krizėms, bet ir kasdienis atsparumas: nuo aiškių veiksmų plano iki psichologinio tvirtumo. Tokie mokymai tampa svarbia visuotinės gynybos dalimi, kai saugumo situacija regione išlieka įtempta.

    Ką išmoksite per 4,5 valandos?

    Dalyviai supažindinami su pasirengimu ekstremalioms situacijoms ir karo metui, aptariamas piliečio vaidmuo visuotinėje gynyboje. Taip pat nagrinėjamos hibridinės grėsmės, ypač dezinformacija ir propaganda, bei būdai jas atpažinti.

    Atskira mokymų dalis skiriama pirmajai pagalbai, kad dalyviai galėtų suteikti pagalbą iki atvykstant medikams. Mokymų turinys derinamas taip, kad teorija būtų pritaikoma realiose situacijose ir stiprintų organizacijos pasirengimą veikti sutrikus įprastoms paslaugoms.

    Kaip vyks mokymai ir kam jie skirti?

    Mokymai vyksta gyvai: specialistai atvyksta į organizacijos nurodytą vietą. Grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 10 dalyvių, o bendra trukmė paprastai yra 4,5 valandos.

    Esant poreikiui, mokymų trukmė gali būti derinama su organizatoriais. Po mokymų dalyviams įteikiami pažymėjimai, patvirtinantys dalyvavimą ir įgytas žinias.

    Dėl registracijos ir suderinimo, ar mokymų komanda galėtų atvykti į jūsų organizaciją, nurodomas kontaktinis asmuo – Kalvarijos savivaldybės administracijos specialistas (mobilizacijai) Linas Vinčiauskas, telefonas +370 611 29 336. Dėl asmens duomenų apsaugos elektroninio pašto adresas šiame tekste nepateikiamas.

  • Nemokami Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento mokymai įstaigoms: kaip registruotis?

    Nemokami Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento mokymai įstaigoms: kaip registruotis?

    Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kviečia įstaigų darbuotojų grupes į nemokamus mokymus, skirtus pasirengimui ekstremalioms situacijoms ir galimoms grėsmėms. Programoje dėmesys skiriamas ne tik teorijai, bet ir praktiniams veiksmams, kurie gali būti svarbūs sutrikus įprastam valstybės ar savivaldybės paslaugų teikimui.

    Mokymų metu dalyviai supažindinami, kaip elgtis ekstremalios situacijos metu arba prasidėjus karui, aptariami pilietinio pasipriešinimo būdai ir psichologinio atsparumo stiprinimo principai. Taip pat numatytas pirmosios pagalbos pagrindų blokas, orientuotas į realias, kasdienybėje pasitaikančias situacijas.

    Kaip vyksta mokymai?

    Mokymai trunka 4,5 valandos ir vyksta gyvai, o departamento specialistai atvyksta į įstaigos nurodytą vietą sutartu laiku. Tai leidžia mokymus pritaikyti organizacijoms, kurios nori apmokyti darbuotojus neatsitraukiant nuo įprastos veiklos ilgiau nei vieną darbo dienos dalį.

    Norint suformuoti grupę, turi dalyvauti ne mažiau kaip 15 žmonių, o po mokymų dalyviams įteikiami pažymėjimai. Tokia tvarka patogi įstaigoms, kurios siekia turėti aiškiai fiksuotą darbuotojų pasirengimo faktą ir atnaujinti vidaus pasirengimo planus.

    Registracija ir kontaktai

    Registracija vykdoma el. paštu: info@mpd.lt. Siunčiant užklausą verta nurodyti įstaigos pavadinimą, pageidaujamą dalyvių skaičių, vietą, kelis galimus mokymų laikus ir atsakingo asmens kontaktus, kad suderinimas vyktų greičiau.

    Tokio pobūdžio mokymai aktualūs įstaigoms, kurios ekstremalių situacijų metu turi užtikrinti paslaugų tęstinumą, darbuotojų saugą ir informacijos perdavimą. Praktinės žinios gali padėti sumažinti chaosą pirmosiomis krizės valandomis ir aiškiau pasiskirstyti atsakomybėmis komandoje.

  • Joniškio vadovai po krizių mokymų: kaip savivaldybė ruošiama mobilizacijai ir karo padėčiai

    Joniškio vadovai po krizių mokymų: kaip savivaldybė ruošiama mobilizacijai ir karo padėčiai

    Gegužės 21–22 dienomis Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis ir administracijos direktorius Aivaras Rudnickas dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio krizių valdymo centro organizuotuose mokymuose.

    Jų metu daugiausia dėmesio skirta savivaldybių vaidmeniui mobilizacijos ir karo padėties atvejais, taip pat tam, kaip praktiškai pasidalijamos atsakomybės tarp civilinių institucijų ir karinių struktūrų.

    Kas keičiasi savivaldybei krizėje?

    Mokymuose aptarta, kaip savivaldybės turi užtikrinti gyvybiškai svarbių paslaugų tęstinumą, kai sutrinka įprastas valstybės darbas. Tarp prioritetų įvardytas vandens tiekimas, šildymas, socialinės paslaugos ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.

    Tokiose situacijose savivaldybė tampa viena pagrindinių grandžių, kuri turi ne tik koordinuoti vietos resursus, bet ir greitai keistis informacija su valstybės institucijomis, komendantūromis bei kitomis savivaldybėmis.

    Stalo pratybos: sprendimai spaudžiant laikui

    Praktinėje mokymų dalyje vyko stalo pratybos, kuriose simuliuojamos realios krizės, reikalaujančios greitų sprendimų ir aiškaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Tokios pratybos paprastai padeda iš anksto pamatyti, kur stringa procesai, trūksta procedūrų ar ryšių.

    Daug dėmesio skirta sprendimų priėmimo grandinei, informacijos perdavimui ir veiksmų suderinimui, kai vienu metu kyla keli incidentai arba reikia užtikrinti paslaugas esant ribotiems ištekliams.

    Kodėl tokie mokymai svarbūs dabar?

    Lietuvoje didinant pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, mobilizacijai ir valstybės gynybai, savivaldybių pasirengimas vertinamas kaip esminė nacionalinio atsparumo dalis. Praktika rodo, kad krizėse svarbiausia ne vien planai, bet ir tai, ar vadovai bei specialistai yra išbandę procedūras saugioje mokymų aplinkoje.

    Mokymų organizatoriai akcentuoja, kad tokie mokymai ir pratybos padeda suvienodinti veikimo principus visose savivaldybėse, stiprina sąveiką su komendantūromis ir leidžia greičiau pereiti nuo teorijos prie realių veiksmų, jei situacija to pareikalautų.

  • Savivaldybių vadovams Birštone – mokymai apie mobilizaciją ir karo padėtį: ką turės daryti krizės metu

    Savivaldybių vadovams Birštone – mokymai apie mobilizaciją ir karo padėtį: ką turės daryti krizės metu

    Birštone gegužės 21–22 dienomis vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos kasmetiniai specializuoti mokymai, skirti savivaldybių merams ir administracijų direktoriams. Juose dalyvavo ir Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius bei administracijos direktorė Dovilė Daudaitė.

    Šių metų programos ašis buvo praktinis savivaldybių pasirengimas mobilizacijai ir karo padėčiai, kai vietos valdžiai tenka užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą ir aiškų sprendimų priėmimą. Mokymų turinys parengtas kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Nacionaliniu krizių valdymo centru.

    Nuo strategijos iki konkrečių veiksmų

    Mokymuose aptarti savivaldai svarbūs Nacionalinės gynybos strategijos aspektai, taip pat mobilizacijos paskelbimo ir perėjimo į karo padėtį veiksmų seka. Dėmesys skirtas tam, kaip savivaldybės turi susiplanuoti atsakomybes, ryšio kanalus ir sprendimų priėmimo grandinę, kad krizės metu neliktų neaiškumų.

    Diskusijose taip pat nagrinėtos naujausios grėsmių nacionaliniam saugumui tendencijos, kurios gali paveikti savivaldybių darbą. Praktiniu lygmeniu tai reiškia poreikį vertinti ne tik fizines rizikas, bet ir paslaugų tęstinumą, gyventojų informavimą bei atsparumą dezinformacijai.

    Bendradarbiavimas su komendantūromis ir NVO

    Reikšminga mokymų dalis skirta bendradarbiavimui su karo komendantūromis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios krizės metu gali prisidėti prie pagalbos gyventojams, logistinių sprendimų ar savanoriškos veiklos koordinavimo. Akcentuota, kad iš anksto sutarti veiksmai ir aiškūs kontaktai leidžia greičiau mobilizuoti resursus, kai laikas tampa kritiniu faktoriumi.

    Nagrinėti ir kiti savivaldybių pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms aktualūs klausimai, susiję su institucijų tarpusavio sąveika ir atsakomybių pasidalijimu. Tokios temos savivaldybėms tampa ypač svarbios, nes krizinėse situacijose vietos lygmens sprendimai dažnai turi tiesioginę įtaką kasdieniam gyventojų saugumui.

    Pratybos: teorija tikrinama realiais scenarijais

    Organizatoriai pabrėžė praktinių pratybų svarbą, nes jos leidžia patikrinti, kaip veikia sutarti algoritmai ir ar sprendimų priėmimo grandinė yra pakankamai aiški. Savivaldybių vadovai, dirbdami kartu, turėjo galimybę pritaikyti mokymų metu aptartus žingsnius ir įsivertinti, kuriose vietose reikėtų papildomo pasirengimo.

    Tokio pobūdžio mokymai tampa dalimi platesnio savivaldybių pasirengimo stiprinimo, kai prioritetas teikiamas ne vien planams popieriuje, bet ir realiam gebėjimui veikti greitai. Trakų rajono savivaldybė informavo, kad savivaldybės atstovai mokymuose dalyvavo siekdami geriau pasirengti galimiems nacionalinio saugumo scenarijams.

  • Mobilizacijos ir karo padėties scenarijai: Akmenės rajono meras dalyvavo LSA mokymuose Birštone

    Mobilizacijos ir karo padėties scenarijai: Akmenės rajono meras dalyvavo LSA mokymuose Birštone

    Birštone gegužės 21 dieną ir gegužės 22 dieną vyko mokymai savivaldybių merams ir administracijų vadovams, skirti pasirengimui mobilizacijai ir karo padėčiai. Juose Akmenės rajono savivaldybei atstovavo meras Vitalijus Mitrofanovas.

    Mokymuose daug dėmesio skirta savivaldybių vaidmenims ir sprendimų grandinei, kai valstybėje įsigalioja mobilizacija ar karo padėtis. Aptarta, kuo tokiose situacijose skiriasi mero politinė lyderystė ir administracijos vadovybės praktinis krizės valdymas, kad sprendimai būtų priimami greitai ir nuosekliai.

    Taip pat nagrinėtas savivaldybių ir karo komendantūrų bendradarbiavimas, informacijos apsikeitimas bei koordinavimas, kai būtina užtikrinti viešąją tvarką ir kritinių funkcijų tęstinumą. Tokiais atvejais svarbu iš anksto sutarti atsakomybių ribas ir veiksmų seką, kad krizės metu neliktų „pilkųjų zonų“.

    Diskusijose akcentuota, jog savivaldybėms vieni jautriausių klausimų yra gyventojams būtinų paslaugų nepertraukiamumas. Vertintos priemonės, kaip užtikrinti vandens tiekimą, šildymą, socialinių paslaugų prieinamumą ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, kai išauga apkrovos ir keičiasi įprastos darbo sąlygos.

    Mokymų metu surengtos ir stalo pratybos, kuriose dalyvavo apie keturi penktadaliai Lietuvos savivaldybių vadovų. Tokios pratybos leidžia išbandyti sprendimų priėmimo praktiką, įsivertinti turimus resursus ir greičiau identifikuoti, ko trūksta, kad savivaldybės galėtų tinkamai pasirengti mobilizacijai.

    Mokymus organizavo Lietuvos savivaldybių asociacija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Nacionaliniu krizių valdymo centru. Organizatorių teigimu, savivaldybių pasirengimas yra viena esminių grandžių, nuo kurios priklauso, kaip greitai krizės atveju veiktų gyvybiškai svarbios paslaugos ir vietos institucijų koordinavimas.

  • Oro atakos pavojus Visagine atšauktas: KAM skelbia statusą balta ir primena, ką daryti pastebėjus droną

    Oro atakos pavojus Visagine atšauktas: KAM skelbia statusą balta ir primena, ką daryti pastebėjus droną

    Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pranešė, kad oro atakos pavojus Visagino savivaldybėje atšauktas, o perspėjimo statusas pakeistas į baltą. Tai reiškia, kad gyventojai gali tęsti įprastą veiklą, tačiau raginami išlikti budrūs.

    Anksčiau dalyje Lietuvos rajonų buvo paskelbtas gyventojų perspėjimas apie galimą oro pavojų. KAM aiškino, kad statusas geltona reiškia, jog ataka dar nevyksta, bet yra tikėtina, todėl tai laikoma prevencine civilinės saugos priemone.

    Vilniaus apskrityje tuo metu buvo paskelbtas signalas raudona, o gyventojams nurodyta nedelsiant eiti į priedangas. Tokie pranešimai skirti greitai informuoti gyventojus apie galimą grėsmę ir sumažinti riziką, kol tarnybos įvertina situaciją.

    Priežastimi įvardyta Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos stebėta radaro atžyma, turinti bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Kartu buvo aktyvuota NATO oro policijos misija, o atsakingos institucijos vertino galimus scenarijus.

    KAM primena, kad pastebėjus skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą būtina skambinti numeriu 112 ir prie jo nesiartinti. Taip pat rekomenduojama išlikti ramiems, iš anksto numatyti saugią vietą ir sekti oficialius institucijų pranešimus.

    Institucijos pabrėžia, kad perspėjimo sistemos veikia tam, kad gyventojai laiku gautų aiškias instrukcijas, o tarnybos galėtų koordinuoti veiksmus. Statusų keitimas atspindi atnaujintą rizikos vertinimą, todėl svarbu reaguoti būtent į naujausią oficialią informaciją.

  • Šiaulių oro uosto ateitis ant stalo: terminalo terminas artėja, investuotojai laukia aiškaus sprendimo

    Šiaulių oro uosto ateitis vėl atsidūrė Vyriausybės darbotvarkėje: Šiaulių miesto meras Artūras Visockas oficialiu raštu paprašė apsispręsti dėl dvigubos paskirties oro uosto veiklos tęstinumo ir sąlygų civilinei aviacijai. Po kreipimosi surengtas darbinis susitikimas, kuriame dalyvavo Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų, Lietuvos kariuomenės, SĮ „Šiaulių oro uostas“ ir savivaldybės atstovai.

    Pagrindinis klausimas susijęs su civilinių keleivių aptarnavimu: šiuo metu civilinei aviacijai skirtas terminalas veikia kariuomenei priklausančiame pastate. Aptarta, kad po 2027 metų kovo mėnesio, pasibaigus galiojančioms sutartinėms sąlygoms, kariuomenė šį pastatą planuoja naudoti savo reikmėms, o tai reikštų būtinybę skubiai rasti alternatyvą civilinei veiklai.

    Ši detalė kritiška ne tik dėl patogumo keleiviams. Neturint tinkamos infrastruktūros civiliniam aptarnavimui, oro uostas rizikuotų prarasti tarptautinio oro uosto statusą, o kartu susiaurėtų galimybės plėtoti komercinius skrydžius, pritraukti naujus vežėjus ir užtikrinti sklandų jau veikiančių aviacijos verslų darbą.

    Susitikime dalyvavę UAB „Aviatic MRO“ ir „GetJet Group“ atstovai akcentavo, kad Šiauliuose jau sukurta lėktuvų priežiūros ir remonto kryptis, į kurią investuota daugiau nei 25 mln. eurų. Pasak jų, artimiausiais metais investicijos galėtų augti kelis kartus, tačiau sprendimams būtinas aiškus signalas dėl oro uosto statuso ir civilinės veiklos tęstinumo.

    Šiaulių oro uosto atvejis atspindi platesnę tendenciją regione: aviacijos infrastruktūra vis dažniau vertinama kaip strateginis turtas, kuris turi tarnauti ir valstybės saugumo poreikiams, ir ekonomikai. Dvigubos paskirties aerodromuose svarbiausia tampa aiški valdymo schema, ilgalaikės taisyklės investuotojams ir suderinti interesai tarp kariuomenės, ministerijų bei savivaldybių.

    Meras Artūras Visockas susitikime išdėstė tris esminius prašymus Vyriausybei. Pirmasis susijęs su terminalo klausimu: siūloma pratęsti dabartinio terminalo naudojimo laikotarpį bent iki 2029 metų, kad būtų laiko tvariam sprendimui, jei civilinė infrastruktūra turėtų persikelti ar būti kuriama iš naujo.

    Antrasis prašymas skirtas ilgalaikei krypčiai: siekiama Vyriausybės nutarimo, kuris aiškiai garantuotų civilinės veiklos tęstinumą dvigubos paskirties oro uoste ir sumažintų riziką, kad veikla būtų ribojama be pereinamojo laikotarpio. Trečiasis klausimas susijęs su mokesčiais už infrastruktūrą ir valstybės turto naudojimą, kad savivaldybės valdoma įmonė nepatirtų neproporcingos finansinės naštos.

    „Valstybė neturi kovoti su valstybe. Savivaldybė, ministerijos ir kariuomenė turi tarpusavyje bendradarbiauti, o ne trukdyti. Jei viskas lieka, kaip anksčiau buvo nusprendusi Vyriausybė, kad čia veikia karinė ir civilinė aviacija, tada mūsų tikslas yra, kad verslas dirbtų ir mokėtų mokesčius į valstybės biudžetą“, – sakė Artūras Visockas.

    Susitikimo dalyviai sutarė per artimiausią mėnesį surengti dar vieną posėdį, kuriame jau būtų pateikti atsakymai į esminius klausimus dėl terminalo, statuso ir finansinių sąlygų. Nuo šių sprendimų priklausys, ar Šiaulių oro uostas išliks tarptautiniu aviacijos centru su civiline veikla, ar jo funkcijos ilgainiui bus susiaurintos iki uždaros karinės bazės.

  • Lazdijų rajonui žadamas papildomas finansavimas: aiškėja, kam bus skiriami milijonai

    Lazdijų rajonui žadamas papildomas finansavimas: aiškėja, kam bus skiriami milijonai

    Krašto apsaugos ministerija ir Lazdijų rajono savivaldybė pasirašė susitarimą dėl socialinės ir inžinerinės infrastruktūros vystymo bei paslaugų stiprinimo. Susitarimas siejamas su Kapčiamiesčio poligono veikla ir poreikiu, kad nacionalinio saugumo sprendimai regionui atneštų apčiuopiamą naudą.

    Pagal susitarimą 2026 metais Lazdijų rajonui numatoma skirti daugiau kaip 1,3 mln. eurų papildomų lėšų. Nuo 2027 metų finansavimas turėtų augti iki maždaug 2,7 mln. eurų per metus, o konkrečios kryptys bus derinamos tarpinstitucinėje darbo grupėje.

    Kur planuojami pokyčiai?

    Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė teigia, kad susitarimas svarbus tuo, jog įsipareigojimai apima ne vien formalią paramą, bet ir aiškiai įvardytas sritis, kuriose gyventojai tikisi greičiausių rezultatų. Pasak jos, papildomos lėšos turi virsti realiais darbais ir paslaugų kokybės pokyčiu.

    „Puikiai suprantame, kad Kapčiamiesčio poligonas yra svarbus Lietuvos saugumui. Tačiau kartu labai svarbu, kad stiprinant valstybę būtų stiprinamas ir mūsų kraštas. Šis susitarimas reiškia, kad Lazdijų rajonas, prisidėdamas prie Lietuvos saugumo, nelieka vienas su savo poreikiais“, – sakė A. Miškinienė.

    Pirmasis tarpinstitucinės darbo grupės posėdis Krašto apsaugos ministerijoje jau įvyko, jame aptarti ministerijų įsipareigojimai ir prioritetai. Didžiausias dėmesys krypsta į kelių infrastruktūrą, triukšmo kontrolę, sveikatos paslaugų prieinamumą, socialinę pagalbą, būsto klausimus ir energetikos sprendimus.

    Keliams, triukšmui ir sveikatos paslaugoms

    Susisiekimo ministerija informavo, kad artimiausiais metais prioritetas bus teikiamas Kapčiamiesčio seniūnijos ir Lazdijų rajono kelių projektavimui, remontui ir tiesimui, o dalis darbų jau vyksta. Tikimasi, kad geresnis susisiekimas turėtų sumažinti kasdienius nepatogumus ir pagerinti paslaugų pasiekiamumą.

    Taip pat pradedami veiksmai dėl triukšmo matavimų, į procesą įtraukiant savivaldybės atstovus. Sveikatos apsaugos ministerija numato užtikrinti šiuo metu teikiamas paslaugas Lazdijų rajono gyventojams ir pradeda pasirengimą sprendimams, kurie didintų paslaugų prieinamumą.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ieško sprendimų dėl konkrečių gyventojų pagalbos ir būsto poreikių, kurie dažniausiai paaštrėja ten, kur vyksta intensyvesnė valstybės infrastruktūros plėtra. Energetikos srityje aptarta galimybė dalį elektros oro linijų keisti požeminiais kabeliais, siekiant stabilesnio elektros tiekimo.

    Savivaldybė pabrėžia, kad artimiausias tikslas yra užtikrinti nuoseklų susitarimo įgyvendinimą ir aiškius terminus, kad pažadai nevirstų vien planų sąrašu. Tikimasi, jog papildomas finansavimas pirmiausia pasieks tas sritis, kurios tiesiogiai lemia kasdienę gyvenimo kokybę regione.

  • Balninkuose įveikti 22 kilometrai: žygis skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti

    Balninkuose įveikti 22 kilometrai: žygis skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti

    Gegužės 16 dieną Balninkuose surengtas nacionalinės iniciatyvos Samaningi kilometrai žygis, skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti. Renginys kvietė bendruomenę ne tik aktyviai praleisti laiką, bet ir per patirtį prisiliesti prie Lietuvos laisvės kovų istorijos.

    Žygio dalyviai rinkosi prie buvusios Balninkų mokyklos, kur vyko registracija ir buvo giedamas Lietuvos himnas. Susirinkusius pasveikino Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika bei renginio organizatoriai.

    Dalyviai leidosi į 22 kilometrų maršrutą, pasirinkdami žygį kaip būdą pagerbti partizanų atminimą ir sustiprinti pilietiškumo jausmą. Tokie renginiai dažnai suburia skirtingo amžiaus žmones ir tampa proga vietos istoriją pažinti ne per formalius minėjimus, o per bendrą veiklą.

    Iniciatyvą Samaningi kilometrai organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga. Ji siejama su Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos įprasminimu, akcentuojant ryšį tarp istorinės atminties, visuomenės įsitraukimo ir šiandienos valstybės gynybos kultūros.

    Organizatorių teigimu, žygiai įvairiuose Lietuvos regionuose skatina domėtis konkrečių vietovių laisvės kovų epizodais ir partizanų struktūrų istorija. Balninkų žygis tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip atminimo iniciatyvos gali jungti fizinį aktyvumą, bendruomeniškumą ir istorinį sąmoningumą.