CP v2

Tag: Krašto apsaugos ministerija

  • Vyčio skliautas 2026: Lietuvoje tikrins mobilizaciją – kas keisis gyventojams ir savivaldybėms?

    Vyčio skliautas 2026: Lietuvoje tikrins mobilizaciją – kas keisis gyventojams ir savivaldybėms?

    2026 metais rugsėjo 25 dieną–spalio 3 dieną Lietuvoje vyks nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos Vyčio skliautas 2026. Jų tikslas – įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veiktų mobilizacijos procesai ir institucijų sąveika kilus krizei.

    Pratybas organizuoja Nacionalinis krizių valdymo centras ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Tokie patikrinimai paprastai apima sprendimų priėmimo grandines, informacijos perdavimą ir pasirengimą užtikrinti valstybės funkcijų tęstinumą.

    Pratybose dalyvaus ir Zarasų rajono savivaldybė. Savivaldybių įsitraukimas yra esminis, nes būtent vietos lygmeniu organizuojami praktiniai veiksmai, susiję su gyventojų informavimu, civilinių pajėgumų koordinavimu ir kritinių paslaugų užtikrinimu.

    Kas yra mobilizacinė sistema

    Nacionalinė mobilizacinė sistema apima mechanizmus, kurie leidžia valstybei greitai sutelkti reikalingus žmogiškuosius ir materialinius išteklius gynybai bei kitoms kritinėms funkcijoms. Praktikoje tai reiškia suderintus veiksmus tarp ministerijų, savivaldybių ir kitų institucijų.

    Pratybų metu tikrinama ne tik formali procedūrų atitiktis, bet ir tai, kaip jos veikia laiko spaudimo sąlygomis. Ypatingas dėmesys skiriamas institucijų komunikacijai, sprendimų priėmimo greičiui ir veiksmų koordinavimui.

    Ką svarbu žinoti gyventojams

    Tokio tipo pratybos dažniausiai vykdomos kaip institucinis patikrinimas, tačiau jos gali apimti ir informavimo priemones, kai visuomenė supažindinama su veiksmais krizės metu. Gyventojams rekomenduojama sekti oficialius savivaldybių ir valstybės institucijų pranešimus, jei būtų planuojami konkretūs veiksmai vietoje.

    Mobilizacijos ir visuomenės pasirengimo tema pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė, todėl pratybos laikomos ne vien formaliu testu, bet ir praktiniu pasirengimo stiprinimu. Institucijos paprastai siekia įvertinti, ar parengti planai yra įgyvendinami ir ar turimi resursai atitinka realius poreikius.

  • Virš Lietuvos numuštas dronas su sprogmeniu: į veiksmą įsitraukė NATO naikintuvai, tariamasi su Lenkija

    Po vidurnakčio virš Lietuvos numuštas į šalies oro erdvę įskridęs dronas, kuris, pirminiais duomenimis, gabeno sprogstamąjį užtaisą. Įvykio vietoje dirbę išminuotojai sprogmenį neutralizavo, o bepilotis aparatas toliau tiriamas.

    Pasak Lietuvos institucijų, dronas į Lietuvos oro erdvę pateko iš Baltarusijos pusės. Jį numušė Šiauliuose dislokuotos NATO oro policijos misijos naikintuvai, apie sužeistuosius ar žalą nepranešta.

    Ką pranešė Krašto apsaugos ministerija?

    Lietuvos krašto apsaugos ministras pranešė, kad naujausi duomenys patvirtino sprogmens buvimą, o neutralizavimo darbai atlikti incidento vietoje. Ministras pabrėžė, jog specialistai ir toliau analizuos drono kilmę, jo skrydžio kelią ir galimą paskirtį.

    „Pagal paskutinius duomenis nustatytas sprogstamasis užtaisas. Išminuotojai jį neutralizavo“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras.

    Incidentas aptartas ir su Italijos gynybos ministru, nes NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvauja sąjungininkų pajėgos. Lietuvos pusė akcentavo, kad oro gynybos budėjimas regione tampa vis svarbesnis dėl išaugusio bepiločių grėsmės fono prie rytinių NATO sienų.

    Tariasi su Lenkija dėl trajektorijos

    Ministras taip pat nurodė, kad naktį kontaktavo su Lenkijos gynybos ministru ir sutarė dėl bendrų veiksmų bei pajėgų mobilizacijos, siekiant kuo greičiau išsiaiškinti aplinkybes. Aptariama ir galima drono trajektorija, nes pastarosiomis dienomis regione fiksuoti keli su bepilotėmis priemonėmis susiję incidentai.

    Lenkijos pusė viešai teigė, kad vertinant turimą informaciją dronas galėjo anksčiau skristi per Lietuvos teritoriją ir būti ieškotas dar savaitgalį. Aptariant galimą maršrutą minimas ir judėjimas prie Baltijos jūros, todėl tyrimui svarbūs tiek radarų duomenys, tiek liudininkų pranešimai.

    Lietuvoje šis atvejis įvardijamas kaip precedento neturintis nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, nes iki šiol būta įspėjimų apie galimą pavojų iš oro, tačiau dronas šalies teritorijoje pirmą kartą buvo numuštas. Panašių įvykių anksčiau pasitaikė ir kitose Baltijos šalyse, o NATO ir nacionalinės tarnybos pabrėžia būtinybę sparčiau stiprinti aptikimo bei reagavimo grandines.

  • Dronų kompetencijų centras Druckūnuose: Vyriausybė perdavė Šauliams 51,9 ha valstybinės žemės

    Vyriausybė pritarė sprendimui Varėnos seniūnijoje, Druckūnų kaime, perduoti Lietuvos šaulių sąjungai 51,9 hektaro valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise. Šiame sklype planuojama steigti Lietuvos šaulių sąjungos Dronų kompetencijų centrą, skirtą mokymams ir gebėjimų stiprinimui.

    Patikėjimo teisė reiškia, kad žemė ir toliau lieka valstybės nuosavybė, tačiau Šaulių sąjunga įgyja teisę sklypą valdyti, naudoti ir vystyti jame numatytą infrastruktūrą pagal nustatytas sąlygas. Tokia schema dažnai taikoma, kai valstybė siekia greičiau įgyvendinti viešąjį interesą atitinkančius projektus.

    Numatoma, kad teritorijoje galėtų atsirasti infrastruktūra, skirta Alytaus, Marijampolės, Kauno ir Vilniaus regionams, vystant dronų bei priešdroninių sistemų pajėgumus. Akcentuojama, jog dronai būtų naudojami tik mokymo tikslais, todėl triukšmo poveikis aplinkai, tikėtina, būtų ribotas.

    Dronų ir priešdroninių sprendimų plėtra pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių šiuolaikinės gynybos prioritetų Europoje, ypač įvertinus karo Ukrainoje patirtis. Praktinis operatorių rengimas, saugus treniruočių laukas ir gebėjimas testuoti taktikas realiomis sąlygomis laikomi esminiais elementais kuriant veiksmingą teritorinės gynybos sistemą.

    Tikėtina, kad toks centras gali prisidėti ir prie standartizuotų mokymų, bendradarbiavimo su valstybės institucijomis bei greitesnio naujų technologijų įsisavinimo. Kartu tai gali stiprinti visuomenės pasirengimą krizinėms situacijoms, kai bepiločių orlaivių panaudojimas aktualus ne tik gynyboje, bet ir žvalgyboje, paieškos bei gelbėjimo darbuose.

    Apie konkrečius centro įrengimo terminus, planuojamas investicijas ir infrastruktūros apimtį šiame etape detaliai neskelbiama. Sprendimo pagrindas siejamas su krašto apsaugos sistemos poreikiu nuosekliai auginti dronų operatorių rengimo ir priešdroninių priemonių taikymo kompetencijas.

  • Gynybos pirkimų pertvarka: keičiama Ginkluotės agentūra, akcentas – bandymai ir 70 proc. išlaidos

    Krašto apsaugos ministerija rengia reikšmingą gynybos įsigijimų pertvarką, kuri daugiausia paliestų Ginkluotės agentūrą. Viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka teigia, kad institucija turi keisti vaidmenį ir tapti ne vien pirkėja, bet ir technologijų vertintoja.

    Pasak jos, agentūra turėtų aktyviau testuoti sprendimus, ieškoti naujų technologijų ir vėliau rūpintis įsigytos technikos priežiūra. Tokia kryptis siejama su pasikeitusia saugumo aplinka, kai pirkimai turi būti greitesni, bet kartu labiau pagrįsti realiu naudojimu.

    Kas keistųsi Ginkluotės agentūroje

    Viceministrė pabrėžia, kad viešose diskusijose dažnai per daug dėmesio skiriama vien įsigijimo kainai. Jos vertinimu, pirkimo suma sudaro apie 30 proc. visų kaštų, o likę 70 proc. tenka išlaikymui, remontui, atsargoms, modernizavimui ir personalo parengimui.

    Todėl planuojama, kad agentūra stiprintų pajėgumus vertinti viso gyvavimo ciklo išlaidas ir rizikas. Praktikoje tai reikštų daugiau bandymų poligonuose ir realiomis sąlygomis, aiškesnius reikalavimus dėl aptarnavimo bei tiekimo grandinių, didesnį dėmesį atsarginių dalių ir serviso infrastruktūrai.

    „Dar nesame karo metu, bet jau nebe taikos metu“, – sakė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Ministerija taip pat signalizuoja, kad pokyčiams gali prireikti teisinių pataisų, todėl projektas derinamas ir instituciniu, ir politiniu lygmeniu. Akcentuojama, kad pertvarkos viziją siekiama pristatyti dar iki dabartinės Seimo kadencijos pabaigos.

    Konkurencija – kaip pramonės variklis

    Kitas akcentas – balanso tarp valstybinio ir privataus gynybos sektoriaus paieška. Viceministrė teigia neskirstanti gamintojų į „valstybinius“ ir „privačius“, o kalbanti apie bendrą nacionalinį gynybos pramonės interesą.

    Jos vertinimu, rinkai naudinga konkurencija, nes ji skatina specializacijas, spartina produktų tobulinimą ir didina atsparumą vieno tiekėjo rizikai. Toks požiūris ypač svarbus srityse, kur technologijų ciklai trumpi, pavyzdžiui, bepiločių sistemų, ryšių ar elektroninės kovos sprendimų segmentuose.

    Kodėl tai aktualu dabar

    Pastaraisiais metais Europos šalys sparčiai didina gynybos finansavimą ir ieško būdų, kaip greičiau užpildyti pajėgumų spragas, kartu neįklimpstant į brangų ir lėtą aptarnavimą ateityje. Dėl to vis dažniau akcentuojami ne vien įsigijimai, bet ir pasirengimas ilgalaikiam eksploatavimui, atsargoms, mokymams bei modernizacijai.

    KAM planuojama pertvarka signalizuoja siekį pereiti nuo „pirkimo projekto“ prie „pajėgumo projekto“, kai atsakomybė apima ir technikos veikimą, ir jos parengtį per visą tarnybos laikotarpį. Tai būtų esminis pokytis, lemiantis, kaip greitai ir patikimai kariuomenė gauna realiai veikiančias sistemas.

  • 20 metrų ruožai pasienyje ir pelkių atkūrimas: Vyriausybė keičia kontrmobilumo planą

    Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo atnaujinamos ir plečiamos karinio kontrmobilumo priemonės. Tikslas – dar iki krizės ar karo pradžios sukurti tokias inžinerines ir gamtines kliūtis, kurios apsunkintų potencialaus priešininko patekimą į Lietuvos teritoriją ir judėjimą joje.

    Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad kontrmobilumas gynyboje yra viena efektyviausių priemonių laimėti laiką: sulėtintas priešininkas tampa labiau pažeidžiamas, o savoms pajėgoms lengviau organizuoti gynybą ir manevrą. Priemonės planuojamos įgyvendinti kartu su kitomis ministerijomis ir joms pavaldžiomis institucijomis.

    Nauji ruožai pasienyje

    Pagal nutarimą numatoma kurti naują priemonę – karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių ruožą, kuriame būtų išdėliojamos įvairios kliūtys ir parengta infrastruktūra jų įrengimui. Pasienio ruože su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi planuojama suformuoti 20 metrų pločio žemės juostą, o Lietuvos kariuomenės identifikuotose operacinėse vietovėse tokie ruožai galėtų siekti iki 150 metrų.

    Šių ruožų logika paprasta: kliūtys, paruošti privažiavimai, numatytos vietos technikai ir medžiagoms leidžia greičiau reaguoti ir mažina priklausomybę nuo ad hoc sprendimų. Priemonę planuojama įgyvendinti iki 2028 metų pabaigos.

    Pelkių atkūrimas – kaip gynybos kliūtis

    Į kontrmobilumo priemonių sąrašą įtraukiamas ir pelkių atkūrimas, kurio įgyvendinimo terminas numatomas iki 2030 metų pabaigos. Atkūrus hidrologinį režimą, per kelerius metus tokios teritorijos gali tapti sunkiai pravažiuojamos sunkiajai technikai be specialios inžinerinės įrangos, o tai gynyboje laikoma reikšmingu pranašumu.

    Šis sprendimas siejasi su platesnėmis Europos tendencijomis derinti saugumo ir atsparumo priemones: natūralios kliūtys mažina poreikį nuolatinei didelės apimties statybai, o kartu gali prisidėti ir prie aplinkos atkūrimo tikslų. Vis dėlto praktinis įgyvendinimas priklausys nuo konkrečių teritorijų parinkimo, poveikio vertinimo ir suderinimo su žemės naudojimu.

    Parkai, keliai ir tiltai

    Nutarime taip pat numatoma didinti karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkų skaičių iki 50 vietų. Atsižvelgiant į didesnę apimtį, šios priemonės įgyvendinimo terminas pratęsiamas iki 2028 metų gruodžio 31 dienos.

    Tęsiamas rezervinių kliūčių įrengimas Lietuvos kariuomenės nustatytuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose ir prietilčiuose. Tiltuose numatoma diegti inžinerines konstrukcijas, skirtas sprogstamosioms medžiagoms pritvirtinti, kad prireikus būtų galima greitai apriboti judėjimą per kritinius taškus.

    Kad kontrmobilumo poreikiai būtų įvertinami dar projektavimo stadijoje, iki šių metų pabaigos planuojama pakeisti tiltų projektavimą reglamentuojančius teisės aktus. Juose būtų nustatyta, kad naujai projektuojamuose ir rekonstruojamuose tiltuose iš anksto būtų numatomos vietos ir konstrukcijos, reikalingos kontroliniam tiltų konstrukcijų naikinimui.

    „Karinis kontrmobilumas yra svarbi Lietuvos pasirengimo gynybai dalis. Siekiame kuo geriau išnaudoti Lietuvos teritorijos ypatumus ir inžinerines priemones, kad prireikus galėtume apsunkinti priešininko judėjimą ir sudaryti palankesnes sąlygas mūsų kariuomenei veikti“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius.

  • NATO rašinio konkursą laimėjusi moksleivė išbandė Bundesvero tanką: ką ji pamatė viduje

    NATO rašinio konkursą laimėjusi moksleivė išbandė Bundesvero tanką: ką ji pamatė viduje

    Vokietijai rengiantis iki kitų metų pabaigos Lietuvoje nuolat dislokuoti apie 5 000 karių, vienai moksleivei ši ateitis tapo apčiuopiama jau dabar. Kamilė V. laimėjo NATO tema surengto rašinio konkursą ir kaip pagrindinį prizą gavo progą apsilankyti Bundesvero dalinyje Pabradėje bei pasivažinėti šarvuota kovos mašina.

    Planuojama, kad Vokietijos brigada bus dislokuota teritorijoje tarp Vilniaus ir sienos su Baltarusija, o jos branduolys Lietuvoje augs etapais. Šis sprendimas siejamas su NATO rytinio sparno atgrasymo stiprinimu ir sąjungininkų pajėgų pasirengimu veikti kartu, jei saugumo situacija regione blogėtų.

    Kamilės vizitas sutapo su intensyviu pratybų laikotarpiu: Pabradės poligone vyko didelės apimties manevrai, kuriuose treniravosi kariai iš kelių NATO valstybių. Tokiose pratybose paprastai tikrinamas ryšio, logistikos, vadovavimo ir skirtingų šalių dalinių sąveikos efektyvumas, o scenarijai apima ir hibridines grėsmes.

    Konkursas apie hibridines grėsmes

    Rašinių konkursą organizavo Krašto apsaugos ministerija, siekdama moksleiviams aiškiau parodyti NATO kolektyvinės gynybos prasmę ir šiuolaikinių grėsmių pobūdį. Šiemet jis sulaukė rekordinio susidomėjimo: pateikta daugiau nei 400 darbų, kai ankstesnis aukščiausias rodiklis siekė 270.

    „Pirmiausia rašiau apie tai, kas iš tikrųjų yra hibridinės grėsmės ir kaip jos mus veikia. Tada apie tai, kaip jaunimas gali padėti apsisaugoti nuo šių pavojų“, – sakė Kamilė.

    Kamilės darbas išsiskyrė ir tuo, kad ji rašinį pateikė vokiečių kalba. Apdovanojimo metu jai įteiktas specialus kvietimas apsilankyti Vokietijos karių dalinyje, kuris priskiriamas būsimai brigadai Lietuvoje.

    Vizitas Pabradėje ir technika iš arti

    Susitikimo metu Kamilė iš arti apžiūrėjo pėstininkų kovos mašiną „Puma“, kuri laikoma vienu moderniausių tokio tipo Bundesvero šarvuočių. Kariai paaiškino, kad dalis sistemos sprendimų sukurta siekiant geriau apsaugoti įgulą, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu valdoma bokštelio įranga.

    „Viduje tiek daug mažų valdiklių ir mygtukų, kad atrodo kaip „PlayStation“ konsolė“, – pasakojo Kamilė.

    Ji pripažino, kad realybė nustebino: erdvės viduje mažiau, nei įsivaizdavo, nes ten turi tilpti ir įgula, ir ekipuotė, ir ginkluotė. Dėl saugumo reikalavimų technikos vidaus filmavimas ar fotografavimas tokiose situacijose dažnai ribojamas.

    Vėliau moksleivei buvo suteikta galimybė pasivažinėti ir tanku „Leopard“. Kamilė teigė, kad didžiausią įspūdį paliko technikos dydis ir modernumas, o taip pat galimybė pabūti skirtingose įgulos vietose ir susipažinti su valdymo logika.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai

    Lietuvoje Vokietijos brigados nuolatinis dislokavimas vertinamas kaip vienas reikšmingiausių saugumo žingsnių per pastaruosius metus, ypač turint omenyje geopolitinę įtampą regione. Viešojoje erdvėje akcentuojama, kad svarbiausias tikslas yra ne simbolika, o realus atgrasymo ir greito reagavimo pajėgumų stiprinimas.

    Vokietijos ambasados užsakymu 2025 metais atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 72 proc. Lietuvos gyventojų pritaria vokiečių karių dislokavimui netoli Pabradės. 13 proc. nepritarė, o 15 proc. teigė dar neturintys nuomonės.

    Tuo pat metu konkursas ir tokios iniciatyvos rodo, kad gynybos tema vis dažniau tampa ne vien institucijų, bet ir mokyklų darbotvarkės dalimi. Kamilės istorija atspindi platesnę tendenciją: jaunimas vis geriau supranta informacinių atakų, dezinformacijos ir kitų hibridinių priemonių poveikį, o kritinis mąstymas tampa praktiniu saugumo įgūdžiu.

  • Nemokami mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mokymai organizacijoms: kaip registruotis

    Nemokami mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mokymai organizacijoms: kaip registruotis

    Kas organizuoja mokymus?

    Organizacijos kviečiamos registruotis į nemokamus Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos mokymus. Jų tikslas – suteikti darbuotojams ir bendruomenių nariams praktinių įgūdžių, kaip veikti ekstremalių situacijų metu ar prasidėjus karui.

    Mokymuose akcentuojamas ne tik pasirengimas krizėms, bet ir kasdienis atsparumas: nuo aiškių veiksmų plano iki psichologinio tvirtumo. Tokie mokymai tampa svarbia visuotinės gynybos dalimi, kai saugumo situacija regione išlieka įtempta.

    Ką išmoksite per 4,5 valandos?

    Dalyviai supažindinami su pasirengimu ekstremalioms situacijoms ir karo metui, aptariamas piliečio vaidmuo visuotinėje gynyboje. Taip pat nagrinėjamos hibridinės grėsmės, ypač dezinformacija ir propaganda, bei būdai jas atpažinti.

    Atskira mokymų dalis skiriama pirmajai pagalbai, kad dalyviai galėtų suteikti pagalbą iki atvykstant medikams. Mokymų turinys derinamas taip, kad teorija būtų pritaikoma realiose situacijose ir stiprintų organizacijos pasirengimą veikti sutrikus įprastoms paslaugoms.

    Kaip vyks mokymai ir kam jie skirti?

    Mokymai vyksta gyvai: specialistai atvyksta į organizacijos nurodytą vietą. Grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 10 dalyvių, o bendra trukmė paprastai yra 4,5 valandos.

    Esant poreikiui, mokymų trukmė gali būti derinama su organizatoriais. Po mokymų dalyviams įteikiami pažymėjimai, patvirtinantys dalyvavimą ir įgytas žinias.

    Dėl registracijos ir suderinimo, ar mokymų komanda galėtų atvykti į jūsų organizaciją, nurodomas kontaktinis asmuo – Kalvarijos savivaldybės administracijos specialistas (mobilizacijai) Linas Vinčiauskas, telefonas +370 611 29 336. Dėl asmens duomenų apsaugos elektroninio pašto adresas šiame tekste nepateikiamas.

  • Nemokami Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento mokymai įstaigoms: kaip registruotis?

    Nemokami Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento mokymai įstaigoms: kaip registruotis?

    Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kviečia įstaigų darbuotojų grupes į nemokamus mokymus, skirtus pasirengimui ekstremalioms situacijoms ir galimoms grėsmėms. Programoje dėmesys skiriamas ne tik teorijai, bet ir praktiniams veiksmams, kurie gali būti svarbūs sutrikus įprastam valstybės ar savivaldybės paslaugų teikimui.

    Mokymų metu dalyviai supažindinami, kaip elgtis ekstremalios situacijos metu arba prasidėjus karui, aptariami pilietinio pasipriešinimo būdai ir psichologinio atsparumo stiprinimo principai. Taip pat numatytas pirmosios pagalbos pagrindų blokas, orientuotas į realias, kasdienybėje pasitaikančias situacijas.

    Kaip vyksta mokymai?

    Mokymai trunka 4,5 valandos ir vyksta gyvai, o departamento specialistai atvyksta į įstaigos nurodytą vietą sutartu laiku. Tai leidžia mokymus pritaikyti organizacijoms, kurios nori apmokyti darbuotojus neatsitraukiant nuo įprastos veiklos ilgiau nei vieną darbo dienos dalį.

    Norint suformuoti grupę, turi dalyvauti ne mažiau kaip 15 žmonių, o po mokymų dalyviams įteikiami pažymėjimai. Tokia tvarka patogi įstaigoms, kurios siekia turėti aiškiai fiksuotą darbuotojų pasirengimo faktą ir atnaujinti vidaus pasirengimo planus.

    Registracija ir kontaktai

    Registracija vykdoma el. paštu: info@mpd.lt. Siunčiant užklausą verta nurodyti įstaigos pavadinimą, pageidaujamą dalyvių skaičių, vietą, kelis galimus mokymų laikus ir atsakingo asmens kontaktus, kad suderinimas vyktų greičiau.

    Tokio pobūdžio mokymai aktualūs įstaigoms, kurios ekstremalių situacijų metu turi užtikrinti paslaugų tęstinumą, darbuotojų saugą ir informacijos perdavimą. Praktinės žinios gali padėti sumažinti chaosą pirmosiomis krizės valandomis ir aiškiau pasiskirstyti atsakomybėmis komandoje.

  • Joniškio vadovai po krizių mokymų: kaip savivaldybė ruošiama mobilizacijai ir karo padėčiai

    Joniškio vadovai po krizių mokymų: kaip savivaldybė ruošiama mobilizacijai ir karo padėčiai

    Gegužės 21–22 dienomis Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis ir administracijos direktorius Aivaras Rudnickas dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio krizių valdymo centro organizuotuose mokymuose.

    Jų metu daugiausia dėmesio skirta savivaldybių vaidmeniui mobilizacijos ir karo padėties atvejais, taip pat tam, kaip praktiškai pasidalijamos atsakomybės tarp civilinių institucijų ir karinių struktūrų.

    Kas keičiasi savivaldybei krizėje?

    Mokymuose aptarta, kaip savivaldybės turi užtikrinti gyvybiškai svarbių paslaugų tęstinumą, kai sutrinka įprastas valstybės darbas. Tarp prioritetų įvardytas vandens tiekimas, šildymas, socialinės paslaugos ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.

    Tokiose situacijose savivaldybė tampa viena pagrindinių grandžių, kuri turi ne tik koordinuoti vietos resursus, bet ir greitai keistis informacija su valstybės institucijomis, komendantūromis bei kitomis savivaldybėmis.

    Stalo pratybos: sprendimai spaudžiant laikui

    Praktinėje mokymų dalyje vyko stalo pratybos, kuriose simuliuojamos realios krizės, reikalaujančios greitų sprendimų ir aiškaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Tokios pratybos paprastai padeda iš anksto pamatyti, kur stringa procesai, trūksta procedūrų ar ryšių.

    Daug dėmesio skirta sprendimų priėmimo grandinei, informacijos perdavimui ir veiksmų suderinimui, kai vienu metu kyla keli incidentai arba reikia užtikrinti paslaugas esant ribotiems ištekliams.

    Kodėl tokie mokymai svarbūs dabar?

    Lietuvoje didinant pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, mobilizacijai ir valstybės gynybai, savivaldybių pasirengimas vertinamas kaip esminė nacionalinio atsparumo dalis. Praktika rodo, kad krizėse svarbiausia ne vien planai, bet ir tai, ar vadovai bei specialistai yra išbandę procedūras saugioje mokymų aplinkoje.

    Mokymų organizatoriai akcentuoja, kad tokie mokymai ir pratybos padeda suvienodinti veikimo principus visose savivaldybėse, stiprina sąveiką su komendantūromis ir leidžia greičiau pereiti nuo teorijos prie realių veiksmų, jei situacija to pareikalautų.

  • Savivaldybių vadovams Birštone – mokymai apie mobilizaciją ir karo padėtį: ką turės daryti krizės metu

    Savivaldybių vadovams Birštone – mokymai apie mobilizaciją ir karo padėtį: ką turės daryti krizės metu

    Birštone gegužės 21–22 dienomis vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos kasmetiniai specializuoti mokymai, skirti savivaldybių merams ir administracijų direktoriams. Juose dalyvavo ir Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius bei administracijos direktorė Dovilė Daudaitė.

    Šių metų programos ašis buvo praktinis savivaldybių pasirengimas mobilizacijai ir karo padėčiai, kai vietos valdžiai tenka užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą ir aiškų sprendimų priėmimą. Mokymų turinys parengtas kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Nacionaliniu krizių valdymo centru.

    Nuo strategijos iki konkrečių veiksmų

    Mokymuose aptarti savivaldai svarbūs Nacionalinės gynybos strategijos aspektai, taip pat mobilizacijos paskelbimo ir perėjimo į karo padėtį veiksmų seka. Dėmesys skirtas tam, kaip savivaldybės turi susiplanuoti atsakomybes, ryšio kanalus ir sprendimų priėmimo grandinę, kad krizės metu neliktų neaiškumų.

    Diskusijose taip pat nagrinėtos naujausios grėsmių nacionaliniam saugumui tendencijos, kurios gali paveikti savivaldybių darbą. Praktiniu lygmeniu tai reiškia poreikį vertinti ne tik fizines rizikas, bet ir paslaugų tęstinumą, gyventojų informavimą bei atsparumą dezinformacijai.

    Bendradarbiavimas su komendantūromis ir NVO

    Reikšminga mokymų dalis skirta bendradarbiavimui su karo komendantūromis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios krizės metu gali prisidėti prie pagalbos gyventojams, logistinių sprendimų ar savanoriškos veiklos koordinavimo. Akcentuota, kad iš anksto sutarti veiksmai ir aiškūs kontaktai leidžia greičiau mobilizuoti resursus, kai laikas tampa kritiniu faktoriumi.

    Nagrinėti ir kiti savivaldybių pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms aktualūs klausimai, susiję su institucijų tarpusavio sąveika ir atsakomybių pasidalijimu. Tokios temos savivaldybėms tampa ypač svarbios, nes krizinėse situacijose vietos lygmens sprendimai dažnai turi tiesioginę įtaką kasdieniam gyventojų saugumui.

    Pratybos: teorija tikrinama realiais scenarijais

    Organizatoriai pabrėžė praktinių pratybų svarbą, nes jos leidžia patikrinti, kaip veikia sutarti algoritmai ir ar sprendimų priėmimo grandinė yra pakankamai aiški. Savivaldybių vadovai, dirbdami kartu, turėjo galimybę pritaikyti mokymų metu aptartus žingsnius ir įsivertinti, kuriose vietose reikėtų papildomo pasirengimo.

    Tokio pobūdžio mokymai tampa dalimi platesnio savivaldybių pasirengimo stiprinimo, kai prioritetas teikiamas ne vien planams popieriuje, bet ir realiam gebėjimui veikti greitai. Trakų rajono savivaldybė informavo, kad savivaldybės atstovai mokymuose dalyvavo siekdami geriau pasirengti galimiems nacionalinio saugumo scenarijams.